- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- II-331-1023/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00196-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaida Baumilė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Karolis Kubilevičius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. M., jo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Kubilevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 7 d. nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo: 1) panaikinti 2023-02-07 nutarimo dalį, kuria buvo nustatyta, jog pareiškėjas P. M. lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę geležinkelio pervažoje, kai tai daryti draudžiama; 2) panaikinti 2023-02-07 protokolo dalį, kuria pareiškėjo pažeidimas yra kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir pažeidimą kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį; 3) neskirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo - teisės vairuoti transporto priemonę).
2. Skundas argumentuojamas tuo, jog pareiškėjas sutinka, kad padarė du nusižengimus — prieš atliekant kliūties apvažiavimo manevrą neparodė įspėjamojo posūkio signalo ir kirto dvigubą ištisinę liniją. Nutarime yra klaidingai nurodyta, jog pareiškėjas neva atliko lenkimo manevrą geležinkelio pervažoje. Persirikiavimo manevrą pareiškėjas atliko leistinoje vietoje, t. y. jį pradėjo ir užbaigė esant siaurai brūkšninei linijai (KET 3 priedas 1.7. punktas). Jis nelenkė jokio automobilio, o persirikiavo į laisvą eismo juostą pagal Kelių eismo taisyklių (toliau — ir KET) 3.9. punktą, ir tai nebuvo geležinkelio pervaža, o pervažoje pastebėjęs dvi smailias duobes apvažiavo kliūtį, kertant dvigubą ištisinę liniją, siekdamas išsaugoti transporto priemonės būklę ir nesukelti avaringos situacijos. Jo atliktas veiksmas, t. y. kliūties apvažiavimas, įvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, nesukėlė pavojingos situacijos ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Nei vienas kitas eismo dalyvis nekeitė judėjimo greičio, krypties bei nesiėmė jokių kitokių veiksmų saugumui užtikrinti, priešpriešine eismo juosta nevažiavo jokia transporto priemonė, o iki artimiausios transporto priemonės buvo likęs didelis atstumas. Teismui sprendžiant, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas buvo teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (nors taip nėra), pažymėjo, kad nusižengimas yra mažareikšmis, nes buvo nedarbo diena, eismas nebuvo intensyvus, pervaža, kurioje buvo padalytas nusižengimas, yra privažiuojamasis geležinkelio kelias kas reiškia, jog pervaža yra įrengta mažesnio transporto priemonių intensyvumo zonoje, kadangi joje nėra uždėta jokių užtvarų ir (ar) užkardų (Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 38 punktas, Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių 56 punktas). Be to, pareiškėjas nurodo, jog specialiosios teisės atėmimas jam turės neproporcingų pasekmių, nes jis nebegalės atlikti savo darbinių pareigų, dėl ko neteks pajamų šaltinio ir įmonei nebegeneruos pajamų, nes pareiškėjo pardavimai sudaro 40 procentų visų įmonės pajamų. Be to, jis turi tris vaikus, jauniausiam - 10 metų. Vaikai mokosi LSMU gimnazijoje, kadangi žmona dirba medicinos darbuotoja, vaikus į mokyklą veža jis. Į darbą jis vyksta tik transporto priemone, nes gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, o įmonės adresas yra (duomenys neskelbtini), ir nuo jo namų yra nutolusi 74,5 km. ir kelionė į abi puses su transporto priemone užtrinka nepilnai dvi valandas, viešuoju transportu jis užtruktų daugiau nei 3 val., todėl neturėdamas teisės vairuoti, nebeturės galimybės nuvykti ne tik į įgyvendinamų projektų vietas/pas įmonės klientus bet ir apskritai negalės nuvykti į darbą. Pareiškėjas iki šios dienos neturi galimybės persikvalifikuoti, kadangi yra kompetentingas prižiūrėti tik tokius projektus, kurie yra susiję su įmonės gaminama produkcija. Nusižengimu joks eismo įvykis neįvyko ir žala nebuvo padaryta, o administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jam nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė visiškai jame nurodytais motyvais. Kaltę pripažino iš dalies nurodydamas, jog su paskirta bauda ir jos dydžiu sutinka. Papildomai paaiškino, jog jo vairavimo stažas yra 23 metai, jokių šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs ir šiuo atveju mano, jog jokių šiurkščių nusižengimų nepadarė, tiesiog apvažinėjo kliūtis ir už tokius veiksmus teisių neturėjo atimti. Vairuotojo teisės jam pirmiausiai reikalingos darbinėms funkcijoms tinkamai atlikti, dirba ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad pažeidėjas pripažįsta, jog išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir, kad nerodė posūkio signalo, tačiau jis nelenkė kito automobilinio, o atliko manevrą persirikiuodamas iš vienos tos pačios krypties juostos į kitą ir tikrai tai darė ne pervažoje, nes pats manevras buvo baigtas iki sankryžos. Be to, teigė, jog išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas dvigubą išilginę juostą norėdamas apvažiuoti kliūtį, nes priešpriešinėje pusėje nebuvo nei vieno automobilio, todėl jo nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, o ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pats nusižengimas mažareikšmis, nes eismas nebuvo intensyvus. Be to, nurodė, jei jau teismas spręstu, jog padarytas nusižengimas yra teisingai kvalifikuotas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti nutarimo dalį dėl specialios teisės atėmimo. Analogiško pažeidimo niekad nebuvo padaręs.
Atsiliepimas
5. Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą, kadangi pareiškėjas veikė tyčia, administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas, pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Nuobaudos paskirtos įvertinus tiek lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmens padėtį lengvinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjo versijos pagrįstumą reiktų vertinti itin kruopščiai, nes gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad Pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Institucijos vertinimu Pareiškėjas vaizdo įraše matomus veiksmus atliko ir dėl to, kad buvo pasirinktas ženkliai didesnis nei kitų eismo dalyvių greitis, kuris tiesiogiai turėjo įtakos nusižengimo aplinkybėms. Pareiškėjas iš anksto pasirinkdamas savo veiksmus tyčia siekė pažeisti kelių eismo taisykles. Priešingai nei skunde nurodo Pareiškėjas tiek pirma eismo juosta, tiek ir antra eismo juosta nebuvo laisvos, jose važiavo kiti eismo dalyviai. Institucijos vertinimu, Pareiškėjas buvusioje eismo situacijoje elgėsi labai nesaugiai ir neatsargiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Be to, nebuvo iškilusi jokia reali grėsmė eismo saugumui, kuri įtakojo vaizdo įraše matomus Pareiškėjo veiksmus. Pareiškėjas skundu taip pat prašo netaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Tačiau Institucija nesutinka su tokiu prašymu, o tai, kad Pareiškėjo darbinėms funkcijoms reikalinga teisė vairuoti ir praradęs teisę vairuoti negalės tinkamai vykdyti darbinių funkcijų ir gali netekti kitų su vairavimu susijusių socialinių garantijų nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.
6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, atsiliepime Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmetamas.
7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2361-2023 (ROIK: 22191901713) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. vasario 7 d. nutarimu P. M. skirta galutinė 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, jog 2022 m. gruodžio 3 d. 15 val. 58 min., Kauno m. sav., Kaune, Draugystės g.12, vairuodamas transporto priemonę kelyje, kuriame yra daugiau kaip viena eismo juosta kiekviena kryptimi, nesilaikė kelio horizontaliojo ženklinimo, kirto dvigubą ištisinę liniją skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę geležinkelio pervažoje, kai tai daryti draudžiama; vairuotojas keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Nutarime nurodoma, jog nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas P. M., prašydamas panaikinti dalį nutarimo ir nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį bei neskirti teisės vairuoti atėmimo.
9. Pažymėtina, kad byloje ginčo nekilo, kad pareiškėjas kirto dvigubą ištisinę skiriančią priešingų krypčių transporto srautus liniją, nesilaikė kelio horizontaliojo ženklinimo, nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu minėtus pažeidimus pripažino, nurodydamas, kad kirto dvigubą ištisinę liniją, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, pažeidėjo paaiškinimus patvirtina bylos medžiaga, tame tarpe vaizdo įrašai.
10. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis nelenkė kito automobilio, o persirikiavo į kitą laisvą eismo juostą, persirikiavimo manevrą atliko leistinoje vietoje, t. y. jį pradėjo ir užbaigė esant siaurai brūkšninei linijai, persirikiuojant apvažiavo kliūtį, įvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, nesukėlė pavojingos situacijos.
11. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, tame tarpe, ir už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) draudžiama lenkti. Pagal KET 3.9 punkte pateiktą sąvokos išaiškinimą, lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad KET 3.5 punkte nurodoma, jog geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje. KET 118 punkte nurodyta, jog dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti ir šiame bei kituose KET punktuose nėra numatyta jokių dvigubos ištisinės linijos kirtimo išlygų. KET 3 priedo 1.3. punkte nurodoma, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama. KET 140.2.punktas imperatyviai nurodo, jog lenkti draudžiama ir geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų.
12. Vaizdo įrašuose matyti, kad pareiškėjas atliko lenkimo veiksmus pravažiavus įspėjamąjį ženklą, jis lenkimo manevrą atliko ne kaip nurodė teismo posėdžio metu leistinoje vietoje, o būtent geležinkelio pervažoje, ne prieš geležinkelio pervažą grįžo į savo važiavimo krypties eismo juostą, o gerokai už jos ir dar kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis, atlikdamas lenkimo manevrą, jam esant geležinkelio pervažoje yra priešingos krypties eismo juostoje, kurį pabaigė tik pervažiavęs geležinkelio pervažą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, nurodytu šios nutarties 11 dalyje, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo ir jo atstovo teiginys, jog pareiškėjas geležinkelio pervažoje neatliko lenkimo manevro, nes bylos duomenys, tame tarpe vaizdo įrašas, kaip aukščiau nustatyta, rodo priešingai – lenkimas vyko draudžiamoje lenkti geležinkelio pervažoje. Pareiškėjo teiginys, kad jis sankryžoje nelenkė, o apvažiuodamas kliūtį tik kirto ištisinę liniją, neatitinka tikrovės, byloje esančių duomenų, tame tarpe vaizdo įrašo, administracinio nusižengimo protokolo, pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo, fotonuotraukų. Akivaizdu, jog pareiškėjas, atlikdamas lenkimo manevrą, ne tik, kad kirto ištisinę liniją, bet lenkimą atliko geležinkelio pervažoje, lenkimą baigė, grįždamas iš priešpriešinės eismo juostos, tik geležinkelio pervažą pervažiavęs. Atsižvelgiant į tai, ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, jog geležinkelio pervažoje nelenkė, vertintina kaip neatitinkanti tikrovės, paneigta byloje esančiais duomenimis, todėl laikytina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
13. Pažymėtina, kad tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, jog pareiškėjas važiavo kur kas didesniu greičiu nei kiti automobiliai, apvažiuodamas tai antroje eismo juostoje važiuojantį automobilį, tai pirmoje juostoje, t. y. rikiavosi iš vienos juostos į kitą keletą kartų, važiavo ir viduryje dviejų juostų, todėl toks jo vairavimas vertintinas kaip pavojingas, kuriame yra ir chuliganiško vairavimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nors pareiškėjas teigia, jog prieš pervažą jis nelenkė kito automobilio, o tik persirikiavo į kitą eismo juostą aplenkdamas kliūtį (smailias duobes), tačiau šias pareiškėjo nurodomas aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys. Vaizdo įraše matyti, kad pareiškėjas persirikiavęs iš antros eismo juostos į pirmą, apvažiavo antroje eismo juostoje važiuojantį automobilį ir iš kart lenkė pirmoje eismo juostoje važiavusį automobilį, važiavo didesniu greičiu nei kiti du automobiliai ir nebuvo baigęs, kaip teigia pareiškėjas, persirikiavimo iš vienos juostos į kitą manevro, o jį tęsė išvažiuodamas būtent į priešpriešinę eismo juostą, t. y. lenkė kitą automobilį geležinkelio pervažoje. Pareiškėjas matydamas priekyje geležinkelio pervažą, kuri kaip nurodo pareiškėjas yra duobėta, galėjo ir privalėjo pristabdyti vairuojamą automobilį ir būtent tokiu būdu išvengti avarinės, pavojingos situacijos sukėlimo ir nurodomo galimo automobilio apgadinimo. Tačiau, pareiškėjas nemažindamas greičio, o jį didindamas, manevruodamas tarp kitų automobilių ir kitų kliūčių esančių kelyje, lenkė kitą automobilį išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą geležinkelio pervažoje, kuri laikytina jau savaime pavojingu kelio ruožu, juolab, paties pareiškėjo teigimu, pervaža yra nenaudojama, nebeprižiūrima, duobėta. Pareiškėjas, kaip nurodo skunde, žinodamas, jog duobės ties geležinkelio bėgiais yra gilios, o patys bėgiai susmailėję, dėl ko transporto priemonei važiuojant per šį ruožą yra didelė tikimybė, jog bus pažeistos transporto priemonės padangos (dėl ko transporto priemonę sumėtytų), nesumažino greičio, nemėgino pristabdyti, o lenkdamas kitą automobilį išvažiavo į priešingą kelio eismo juostą, nors ir toje priešingoje kelio eismo juostoje buvo tie patys geležinkelio bėgiai. Pažymėtina, kad KET 128 punktas aiškiai numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu, kaip nustatyta šiuo atveju, pareiškėjas šio KET reikalavimo nesilaikė, greičio nemažino, nesustabdė prieš nurodomą kliūtį – bėgius, duobes, o išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, atlikdamas lenkimo manevrą geležinkelio pervažoje, tokiu būdu, nesusikoncentravęs ties kelio ženklinimu, pareiškėjas buvo išties neatidus, neatsargus ir pasirinko rizikingą elgesį – lenkė kitą automobilį neįsitikinęs, jog lenkimą atliks nepažeisdamas KET 140.2. punkto nuostatų (tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, žiūrėti pvz. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-427-317/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-86-361/2021). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, tame tarpe, objektyvų įrodymą - vaizdo įrašą - neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas, apvažiuodamas priekyje jo važiuojančią transporto priemonę, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, t. y. lenkdamas ją, ne tik, kad kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, bet ir atliko šį manevrą draudžiamoje lenkti geležinkelio pervažoje, kas visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama.
14. Nustačius šias aplinkybes, pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui aplinkybė, kada lenkimas buvo pradėtas, kaip nurodo pareiškėjas esant siaurai brūkšninei linijai, esminės reikšmės neturi ir negali turėti. Šiuo atveju reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga bei kelio ženklo reikalavimai. Kaip jau minėta, lenkimo manevrą pareiškėjas pradėjo jau ribose įspėjamojo kelio ženklo dėl geležinkelio pervažos. Šioje kelio vietoje, kaip tai numato aukščiau pacituotas Kelių eismo taisyklių 140.2 punktas, lenkimas yra draudžiamas. Taigi, lenkimas turėjo būti baigtas iki šio pavojingo kelio ruožo pradžios, t.y. iki geležinkelio pervažos likus 100 m atstumui. KET 5 punkte įtvirtina eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, pareiškėjas, turėdamas didelę vairavimo patirtį, privalėjo pastebėti minėtą kelio ženklą ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą, jį įvertinti, o ne aklai tikėtis, jog lenkimo pradžios vietoje esamo kelio ženklinimo pakaks manevro atlikimui pagal KET. Pareiškėjas, nepaisydamas minėto Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimo lenkimo manevrą tęsė ir pervažoje, kur tą daryti yra draudžiama. Pažymėtina, kad asmuo, prieš pradėdamas lenkti, turi įsitikinti ne tik tuo, kad tai leidžiama daryti ir yra saugu šio manevro pradžioje, bet ir tuo, ar spės užbaigti šį manevrą iki kelio ruožo, draudžiančio lenkti. Nebūdamas tuo tikras, pareiškėjas privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant geležinkelio pervažai, tačiau to nepadarė. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, vien ta aplinkybė, kad formaliai lenkimo manevras pradėtas leistinoje kelio atkarpoje, nešalina vairuotojo atsakomybės už draudžiamoje vietoje atliktą lenkimą (Kauno apygardos teismo nutartys bylose: AN2-427-317/2021, Nr. AN2-573-317/2020, Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-14-768/2020 ir kt.).
15. Atsakant į skundo argumentus, taip pat pažymėtina, jog pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Tai reiškia, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, nebūtina nustatyti, kad tokiais savo veiksmais jis sukėlė pavojingą situaciją (Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose: Nr. AN2-427-317/2021, Nr. AN2-573-317/2020 ir kt.). Taigi, atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną, todėl aptariama dispozicija, priešingai nei teigia pareiškėjas, nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Šioje byloje pareiškėjas administracine tvarka buvo nubaustas tame tarpe ir už tai, kad lenkė kitą automobilį geležinkelio pervažoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.2 punktą, o ne už tai, kad padarė kokį kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją ar padarinius. Todėl ta faktinė aplinkybė, kad dėl jo veiksmų jokios kitos transporto priemonės nebuvo priverstos staigiai keisti savo judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nešalina.
16. Konstatavus, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo. Pareiškėjas pateiktu skundu ir teismo posėdžio metu nurodė, jog su paskirta bauda sutinka, prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
17. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
18. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nors ir nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, pareiškėjui paskirta vidutinė sankcijoje numatyta 200 Eur bauda bei minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams.
19. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo ir turimų nepilnamečių vaikų, be to, jis nėra baustas už tokį nusižengimą per penkerius metus, nusižengimą padarė gero matomumo vietoje, eismui nesant intensyviam.
20. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
21. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ANK 420 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė taip pat kartais gali būti laikoma per griežta, nes asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose. Taigi, parenkant nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, jog išskirtinėmis ir pakankamomis minėtos teisės normos taikymui nelaikytinos tokios aplinkybės, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinės bylos Nr. N16-536/2006, Nr. N16-597/2006, Nr. N16-949/2006); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, Nr. N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, administracinė byla Nr. N16-595/2006 ir kt.). Vadovaujantis išdėstyta teismų praktika, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, tai, kad buvo lenkta draudžiamoje vietoje – geležinkelio pervažoje, tuo pačiu pažeidžiant ir kitas kelių eismo taisykles – dvigubos ištisinės linijos kirtimas, pareiškėjo nurodomos šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (poreikis nuvažiuoti į darbą, kuris kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, nėra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti; poreikis pasirūpinti buitimi, vežant vaikus į mokyklą ir pan.) nelaikytinos išskirtinėmis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, juolab pats susisiekimas viešuoju transportu pareiškėjo gyvenamojoje vietoje yra patogus ir gerai išvystytas. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais, šeimyniais ir turtiniais interesais, poreikiu užsitikrinti komfortabilų gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, tame tarpe ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes dėl darbo, įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018).
22. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas minimalus ir jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam minimalios trukmės straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą ir vidutinę baudą. Institucija, pažeidėjui skirdama nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes ir paskyrė pažeidėjui adekvačią bausmę. Su Institucijos bylos aplinkybių vertinimu teismas visiškai sutinka. Šioje byloje aukščiau nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį geležinkelio pervažoje, kirto dvigubą ištisinę juostą, nerodė persirikiuodamas jokių posūkio signalų, būtent pervažoje buvo priešingoje eismo juostoje, taip sukeldamas pavojingą situaciją tuo metu joje galėjusiems būti kitiems eismo dalyviams, kurių pats būtų galėjęs ir nepastebėti dėl priekyje jo važiavusio lenkiamo automobilio, dėl pasirinkto didesnio lenkimo greičio, todėl pareiškėjo padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu, nepaisant to, kad tuo metu priešpriešais važiavusios transporto priemonės, pareiškėjo manymu, buvo toli, o padarytas pažeidimas laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė rimtų pasekmių. Be to, pareiškėjo nurodomas argumentas, jog geležinkelio pervaža, kurioje lenkė kitą automobilį, yra mažos reikšmės, mažesnio intensyvumo pervaža, neturi reikšmės padarytam pažeidimui, kadangi kelio ženklas „Geležinkelio pervaža“ buvo aiškiai ir iš tolo matomas, o lenkti geležinkelio pervažose yra draudžiama, neišskiriant geležinkelių pervažų rūšių. Pareiškėjo padarytas pažeidimas tyčinis ir pavojingas, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai, ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jo tyčinių veiksmų galėjo žūti arba būti sužaloti žmonės. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, per penkerius metus baustas net 22 kartus, visi nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kas charakterizuoja asmenį neigiamai, kaip linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Tai, kad pasekmių jo padaryti nusižengimai nesukėlė, kad asmuo dirba, nėra sunkinančių atsakomybę aplinkybių, buvo įvertinta skiriant nuobaudą straipsnio sankcijos ribose, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, pagrindžiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytina ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykti į darbą ar vaikų poreikiams užtikrinti. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, dėl kitų asmeninių šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Teismas pažymi, kad įstatymas iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam pačiam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo. Pažymėtina, kad dėl pažeidimo kilusių neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos administracinio nusižengimo bylose: Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-485-498/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikytinos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta nuobauda: bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos, atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pažeidėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutarė:
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo P. M. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.