Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. atstovo advokato Rinaldo Viliušio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria P. M. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. vasario 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. M. Institucijos 2023 m. vasario 7 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 3 d. 15 val. 58 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kelyje, kuriame yra daugiau kaip viena eismo juosta kiekviena kryptimi, nesilaikė kelio horizontaliojo ženklinimo, kirto dvigubą ištisinę liniją skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę geležinkelio pervažoje, kai tai daryti draudžiama; vairuotojas keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 82.2, 86, 140.2, 140.5, 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje. Už pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje paskirta 60 Eur bauda, už pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje paskirta 200 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 200 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

2. Nesutikdamas su Institucijos vyresniojo tyrėjo jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda P. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau šis 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi jo skundą atmetė, pažymėdamas, kad teismas, įvertinęs skundo motyvus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, padarė išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, P. M. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje yra tinkamai kvalifikuoti ir įrodyti bylos medžiaga. Be to, konstatavo, jog Institucijos paskirta nuobauda: bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos, atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

P. M. atstovo advokato Rinaldo Viliušio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrinęs byloje esančius duomenis, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, įvertinęs skunde išdėstytus reikalavimus daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina P. M. kaltę dėl jam inkriminuotų ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidauja apeliantas, nereiškia, kad pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

8. Iš esmės, tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Institucijoje, tiek apylinkės teisme, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. neneigė vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, t. y., jog jis kirto dvigubą ištisinę skiriančią priešingų krypčių transporto srautus liniją, nesilaikė kelio horizontaliojo ženklinimo, nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, tačiau laikosi pozicijos, kad į priešpriešinio eismo juostą dalinai išvažiavo ne lenkimo manevro metu, o siekiant apvažiuoti kelyje susiformavusią kliūtį, kurios iš anksto nebuvo galima pastebėti. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo pritarti tokiems subjektyviems apelianto atstovo argumentams, kurių turinį sudaro selektyviai atrinkti, savaip interpretuojami aktualaus nusižengimo situacijos duomenys. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nustatinėjant aktualaus nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

9. Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, t. y. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas, iš kurios matyti, jog asmuo pranešė apie tai, kad pastebėjo automobilį NISSAN X-TRAIL, kuris važiavo ženkliai viršydamas greitį, rikiavosi nerodydamas posūkio signalų, nesilaikydamas saugaus atstumo, bei dėl didelio greičio nesuvaldydamas automobilio kirto dvigubą ištisinę liniją ir išvažiavo į priešpriešinį eismą (administracinio nusižengimo bylos 15-17 lapai). Pateiktas vaizdo įrašas (administracinio nusižengimo bylos 24 lapas). Vaizdo įrašo (20221203135213_202527R_1.mp4) pradžioje matyti, kaip P. M. iš pirmos eismo juostos įvažiuoja į antrąją eismo juostą, tuomet važiuoja dalinai pirmoje ir antroje eismo juostoje kol nepilnai įvažiuoja į antrąją eismo juostą, po ko iškart grįžta į pirmąją eismo juostą. Visus šiuos persirikiavimo veiksmus atlieka nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų. Kitame vaizdo įraše (20221203135212_202526F_1.mp4) matyti, kaip be įspėjamojo posūkio signalo automobilis NISSAN X-TRAIL iš pirmosios eismo juostos įvažiuoja į antrąją eismo juostą, apvažiuodamas antroje eismo juostoje važiavusį kitą automobilį. Įvažiuodamas į antrąją eismo juostą, toje juostoje nevažiuoja, o iškart kirsdamas dvigubą ištisinę liniją ties geležinkelio pervaža lenkdamas pirmoje eismo juostoje lėčiau važiuojantį kitą automobilį įvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą geležinkelio pervažoje. Aukštesnio teismo vertinimu, pateikta vaizdinė medžiaga pakankamai aiškiai atspindi realią įvykių eigą bei vairuotojo atliktų veiksmų pobūdį, kuris neleidžia abejoti, kad šiuo atveju buvo pažeisti KET reikalavimai, numatyti 82.2, 86, 140.2, 140.5 punktuose, 3 priedo 1.3 punkte, kas atitinkamai asmens atžvilgiu užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir ANK 420 straipsnio 1 dalį, tai yra kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, bei lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.

10. Nors apeliaciniu skundu bandoma įtikinti, kad apeliantas važiavo tolygiai, nedidindamas greičio, tačiau tokius teiginius iš esmės paneigia ne tik pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų analizė, jog asmuo ženkliai viršijo greitį, bet ir vaizdo įraše užfiksuotas vairuotojo elgesys kelyje, kurį vadinti tolygiu važiavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Akivaizdu, kad P. M. važiavo kur kas didesniu greičiu nei kiti automobiliai, apvažiuodamas tai antroje eismo juostoje važiuojantį automobilį, tai pirmoje juostoje, t. y. rikiavosi iš vienos juostos į kitą keletą kartų, važiavo ir viduryje dviejų juostų, kol galiausiai atlikdamas lenkimą geležinkelio pervažoje, kirto dvigubą ištisinę liniją ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tokio važiavimo, nuolat manevruojant tarp pirmoje, ar antroje juostoje važiuojančių automobilių jokiu būdu negalime laikyti tolygiu bei atitinkančiu kelių eismo taisyklių reikalavimus.

11. Vienas pagrindinių apelianto atstovo skundo argumentų yra tai, kad lenkimo manevras geležinkelio pervažoje nebuvo atliekamas, kadangi dar prieš privažiuojant pervažą P. M. atliko persirikiavimo manevrą ir tęsė važiavimą antra eismo juosta ir užbaigęs persirikiavimo manevrą pamatęs geležinkelio pervažoje susiformavusias pavojingas duobes siekdamas apvažiuoti kliūtį išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Visgi, priešingai apelianto teiginiams, vaizdo įrašas šių teiginių nepatvirtina, o leidžia konstatuoti buvus vienam tęstiniam epizodui, kuomet P. M. persirikiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą, apvažiavo antroje eismo juostoje važiuojantį ir vaizdo registratoriumi jį nufilmavusį automobilį ir iškart darydamas didelį lankstą bei dalinai išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, lenkė pirmoje eismo juostoje važiavusį automobilį, kuris atitinkamai prieš pervažą sulėtino savo važiavimo greitį. Nors P. M. automobilio greitis nebuvo matuojamas, tačiau akivaizdu, kad jis važiavo didesniu greičiu nei kiti du automobiliai ir jokiu būdu nebuvo baigęs, kaip teigiama skunde, persirikiavimo iš vienos juostos į kitą manevro, o jį tęsė išvažiuodamas būtent į priešpriešinę eismo juostą, t. y. lenkė kitą automobilį geležinkelio pervažoje. Toks lenkimo momentas atsispindi užfiksuotame vaizdo įraše. Aplinkybės, jog P. M. nebuvo būtinybės lenkti pirmoje eismo juostoje važiavusio automobilio nepaneigia apelianto atliktų veiksmų ir jų pobūdžio pasirinkus būtent tokį savo elgesio variantą, tai yra pasirinkus pakankamai didelį saugų atstumą nuo lenkiamos transporto priemonės, esančios pirmoje eismo juostoje, kuri natūraliai sulėtino savo važiavimo greitį prieš geležinkelio pervažą, dėl ko, pastarasis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ją lenkdamas geležinkelio pervažoje. Apygardos teismas kaip nepagrįstus vertina apelianto argumentus, jog jis nagrinėjamu atveju neatliko lenkimo geležinkelio pervažoje.

12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną, todėl aptariama dispozicija, priešingai nei teigiama skunde, nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Todėl akcentuojamos aplinkybės dėl to, kad P. M. veiksmai nesukėlė jokių nepatogumų kitiems eismo dalyviams, tai yra jie nebuvo priversti staigiai keisti savo judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nešalina.

13. Dėl argumentų, susijusių su prasta geležinkelio pervažos būkle, ten esančiomis duobėmis, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu atveju vairuotojas privalo būti susikoncentravęs ties kelio ženklinimu, pagal KET 127 punkto reikalavimus turi pasirinkti saugų važiavimo greitį, o KET 128 punktas aiškiai numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju P. M. matydamas, jog artėja prie geležinkelio pervažos, dėl ko natūraliai kiekvienas vairuotojas prilėtina važiavimo greitį, tačiau pastarasis ne tik, kad nesulėtino greičio, tačiau iškart prieš pervažą atliko staigų persirikiavimą iš pirmos eismo juostos į antrą, dar labiau, tęsdamas savo veiksmus išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą darydamas didelį lankstą ir tokiu būdu lenkdamas pirmoje eismo juostoje važiavusią transporto priemonę. Tokio rizikingo elgesio pateisinti staiga atsiradusiais kelio dangos netolygumais juos apvažiuojant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo. Juolab, kad už apelianto važiavusi transporto priemonė, kuri užfiksavo pastarojo pažeidimus liko savo eismo juostoje važiuodama lygiai per tą pačią geležinkelio pervažą, vadinasi, jai kelio dangos būklė jokių abejonių nekėlė.

14. Nėra pagrindo sutikti ir su tais skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi nagrinėjamu atveju neaktualia praktika, konkrečiai Kauno apygardos teismo nutartimi priimta administracinėje byloje Nr. AN2-427-317/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi priimta administracinėje byloje Nr. AN2-86-361/2021, neva jose pažeidėjai lenkimus atliko sankryžose, o ne geležinkelio pervažoje, todėl situacijos iš esmės skiriasi. Visgi, tiek nagrinėjamu atveju, tiek abejose nutartyse akcentuojamas iš esmės vienas ir tas pats klausimas, jog vairuotojai lenkė vietoje, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, kas yra aktualu nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad tikrindamas ir tirdamas P. M. kaltės įrodymus kvestionuojamų administracinių nusižengimų padaryme, teismas teisės taikymo klaidų nepadarė. Teismas nuosekliai atskleidė apeliantui inkriminuoto lenkimo geležinkelio pervažoje turinį. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

16. Apelianto atstovas skunde taip pat prašo paskirti P. M. švelnesnę nuobaudą, nei ją paskyrė Institucija, t. y. neskirti arba sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, terminą.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, P. M. paskirta vidutinė sankcijoje numatyta 200 Eur bauda bei minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams.

18. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Institucijos nutarimu, P. M. paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 3 mėnesiams.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

20. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

21. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti P. M. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas minimalus ir jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą. Vieni pagrindinių argumentų prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas yra tai, kad teisė vairuoti reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, nuvykti į darbo vietą, bei kuruojamus objektus, tai yra darbinės funkcijos susijusios su važinėjimu po visą Lietuvą, taip pat šeimos narių poreikių tenkinimui (mokyklinio amžiau vaikų vežimui į ugdymo įstaigą). Visgi, apygardos teismas, šių aplinkybių nelaiko išimtinėmis, leidžiančiomis nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad dėl taikytos jam administracinio nusižengimo poveikio priemonės, jis netektų darbo. Tuo tarpu vaikų vežimas į ugdymo įstaigas gali būti užtikrintas viešuoju transportu, be to, aktualiu specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu ugdymo įstaigose numatytos vasaros atostogos.

22. Tai, kad P. M. darbdavio charakterizuojamas teigiamai nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą. Nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į P. M. ankstesnius padarytus administracinius pažeidimus, tačiau skundą nagrinėjančio teismo manymu, šiuo atveju yra būtina įvertinti visus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, jog P. M. eilę kartų (22 kartus) yra baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (leistino greičio viršijimas, sankryžos pravažiavimas degant draudžiamam šviesoforo signalui, vairavimas transporto priemonę rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemonę, transporto priemonės palikimas stovėti vietoje, kurioje draudžiama sustoti ir stovėti, bei kt. pažeidimai). Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog P. M. nėra pareigingas vairuotojas, yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o apelianto atstovo nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nelaikytinos ypatingai švelninančiomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Pažymėtina, jog visos asmenį charakterizuojančios aplinkybės buvo vertinamos sprendžiant kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose. Dėl ko, Institucija atsižvelgdama į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmeniui paskyrė minimalų administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą vairuoti kelių transporto priemones, terminą – 3 mėnesius. Nors apeliantas prašo atsižvelgti, jog padarytas pažeidimas, tai yra kliūties apvažiavimas išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą nebuvo pavojingas, nes kitiems eismo dalyviams jokių nepatogumų nesukėlė, eismo intensyvumas nebuvo didelis. Visgi, nurodyti argumentai nepaneigia, jog P. M. sąmoningai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, šiuo atveju draudimo atlikti lenkimo veiksmą geležinkelio pervažoje, už ką įstatymų leidėjas įtvirtino imperatyvų įpareigojimą šiuo atveju šalia administracinės nuobaudos taikyti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

23. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad P. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. sutrumpinti paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą arba tokios poveikio priemonės neskirti, pagrindo nėra. Todėl apelianto atstovo skundas atmetamas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. M. atstovo advokato Rinaldo Viliušio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.