Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutarties G. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021 m. vasario 3 d. G. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 6 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2021 m. vasario 3 d. 15.31 val. Prienų r. sav. krašto kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 32 km, vairuodamas automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108, taip pat jam iš paskos važiuojant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais specialiais garso ir šviesos signalais nestojo dešiniame kelkraštyje, kaip to reikalauja Kelių eismo taisykles.

2. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato (toliau – ir institucija) 2021 m. kovo 3 d. nutarimu G. M. pripažintas padariusiu administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 6 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jam paskirta 230 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta 140 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. M. paskirta galutinė nuobauda – 230 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo ir už tai jam paskirtos galutinės baudos dydžio. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – apeliantas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu ir prašo jos neskirti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Už ANK 417 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams yra skiriama nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų bauda, be to, gali būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dviejų iki keturių mėnesių (ANK 417 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padaręs vairuotojas baudžiamas bauda nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Už šį nusižengimą taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Institucijos nutarimu G. M. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 230 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, o pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį - 140 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, apeliantui paskirta galutinė nuobauda – 230 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Kadangi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padariusiam asmeniui yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, G. M. prašymas netaikyti jam šios administracinio poveikio priemonės, galėtų būti tenkinamas tik taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, be kita ko, numatančias, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Taigi, švelnesnės nei įstatymo numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju nebuvo pripažinta jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors pirmosios instancijos teisme pažeidėjas nurodė, kad jis padarytus administracinius nusižengimus pripažįsta ir gailisi, tačiau, aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės lengvinančia jo atsakomybę, o laikė tik formaliu, deklaratyviu nurodymu, kuriuo pažeidėjas tesiekė švelnesnės teisinės atsakomybės, t. y. jam nustatyto administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - termino sutrumpinimo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, tokią išvadą apylinkės teismas pagrindė tiek nubaustojo pozicija, kurios jis laikėsi administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek jo pozicija, išreikšta pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėjas iš esmės nepripažino savo kaltės iš karto po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kadangi surašant administracinio nusižengimo protokolą nurodė, jog transporto priemonė, kurią jis lenkė neleistinoje vietoje, važiavo mažesniu, nei leistinas greičiu, o nenustojo, nes nebuvo įsitikinęs, kad yra stabdomas. Teismo posėdžio metu jis taip pat siekė pateisinti savo padarytus nusižengimus, nurodydamas, jog lenkimas sankryžoje jokių neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams nesukėlė, o, jam iš paskos važiuojant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais specialiais garso ir šviesos signalais, nestojo, nes dėl garsiai grojančios muzikos, specialiosios priemonės skleidžiamų garso signalų negirdėjo, nematė ir šviesos signalo. Pažeidėjui apibūdinant savo padarytus nusižengimus kaip daugiau formalaus pobūdžio pažeidimus, bandant juos teisinti, yra akivaizdu, jog jis ne tik kad nevertina savo veiksmų kritiškai, bet ir nesuvokia jų pavojingumo, neįvertina dėl lenkimo sankryžoje galėjusių kilti itin skaudžių pasekmių. Todėl šiuo atveju ne tik nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, bet ir sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai jau buvo pasiekti. Apeliantas teigia, kad pakankamą poveikį jo požiūriui į administracinių nusižengimų darymą jam padarė pats administracinio nusižengimo procesas, nerimas, kad jam gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones, bei baudos paskyrimas, kad vien šios priemonės bus pakankamai efektyvios užtikrinti teisės aktų laikymąsi ateityje. Tačiau pastebėtina, jog administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta bei nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 28 straipsnyje, G. M. buvo paskirta dar institucijos nutarimu, t. y. iki nubaustojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apylinkės teisme. Ši aplinkybė ir tas faktas, kad būtent apylinkės teisme apeliantas vis dar bandė sumenkinti savo padarytų nusižengimų pavojingumą, juos teisino, rodo, jog jokios realios įtakos neigiamam savo veiksmų vertinimui nei paskirta bauda, nei pats administracinio nusižengimo procesas jam nepadarė. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą numatė privalomą specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, kas suponuoja išvadą, jog ir įstatymų leidėjo požiūriu vien baudos paskyrimas, padarius šį nusižengimą, nėra pakankama priemonė įgyvendinti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir abiejų pažeidėjui inkriminuotų administracinių nusižengimų mažareikšmiškumo ar nedidelio jų pavojingumo. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį G. M. buvo nubaustas už tai, kad lenkė kitą automobilį sankryžoje, kas yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui bei pačiam pažeidėjui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad tokius veiksmus jis atliko vairuodamas krovininį automobilį - dar galingesnį ir didesnį padidinto pavojaus šaltinį, nei lengvasis automobilis. Taigi, akivaizdu, jog jo neatsakingas ir lengvabūdiškas elgesys galėjo sukelti itin skaudžias, netgi negrįžtamas pasekmes.

10. Apygardos teismo nuomone, išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir G. M. asmenybė. Nors jis nėra teistas, dirba ir darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iki šioje byloje jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo jis buvo du kartus baustas administracine tvarka už nustatyto leistino važiavimo greičio viršijimą. Ši faktinė aplinkybė bei tai, kad šioje byloje prašomu pakeisti institucijos nutarimu apeliantas buvo nubaustas už du tyčia padarytus administracinius nusižengimus, taip pat susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, rodo neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtinant būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles.

11. Tiek pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, G. M. akcentavo tai, kad dar neįsiteisėjus institucijos nutarimui vairuotojų registre buvo padaryta klaidinga atžyma apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta, dėl ko vairuotojo pažymėjimas valstybės įmonės „Regitra“ tinklalapyje buvo paskelbtas negaliojančiu. Anot apelianto, darbdavys, susipažinęs su valstybės įmonės „Regitra“ tinklapyje paskelbta informacija, uždraudė jam vairuoti bendrovei priklausančią transporto priemonę, todėl, nenorėdamas prarasti darbo, jis buvo priverstas išeiti apmokamų atostogų nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. balandžio 7 d., o vėliau ir neapmokamų atostogų nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. Pažeidėjo manymu, tai reiškia, kad šį laikotarpį, negalėdamas naudotis teise vairuoti transporto priemonių, šioje apimtyje jis savotiškai įvykdė jam paskirtą administracinio poveikio priemonę ir į tai teismas turėjo atsižvelgti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas itin išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl tokio pažeidėjo argumento. Žemesnės instancijos teismas nurodė, kad ANK 682 straipsnis numato, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą. ANK 686 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, kurie laiku įvykdė administracinį nurodymą grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat asmenims, kurie nelaukdami priimto nutarimo atimti specialiąją teisę įsiteisėjimo dienos grąžino institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ar atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą arba šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduotą laikinąjį dokumentą ar kitą specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo grąžinto dokumento gavimo institucijoje dienos. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad asmenims, kurie sutiko su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laiku įvykdydami administracinį nurodymą sumokėti baudą, šios teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju G. M. neįvykdė protokolo su nurodymu, priimtą institucijos nutarimą apskundė, todėl ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nepradėjo galioti, nesant įsiteisėjusio nutarimo ir įsigalios tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, bei nuo tada ir bus skaičiuojamas pareiškėjo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundai (pirminis ir patikslintas) buvo siunčiami paskutinėmis institucijos nutarimo apskundimo terminų dienomis, todėl VĮ „Regitra“ galėjo laiku negauti duomenų apie pareiškėjo paduotus skundus, o, juos padavus, įstatymo nustatyta tvarka vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo atstatytas. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad vien šis faktas dėl VĮ „Regitra“ informacinės sistemos veiksmų nedaro poveikio specialiosios teisės galiojimui, kadangi iš aukščiau nurodyto įstatyminio reglamentavimo matyti, jog įstatymas aiškiai nustato specialiosios teisės atėmimo įstatyminius pagrindus ir vykdymo terminus. Vertindamas pažeidėjo nurodytą aplinkybę, jog jis dėl vairuotojų registre padarytos klaidos negalėjo vykdyti savo darbinių funkcijų, dėl to, nenorėdamas prarasti darbo, išėjo mėnesiui atostogų, ir tokiu būdu šioje apimtyje įvykdė jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, apylinkės teismas nurodė, kad darbuotojo atostogos yra jo laisvos valios išraiška, o vien tas faktas, kad asmuo atostogavo neįrodo, jog tuo metu nesinaudojo teise vairuoti. Be to, apylinkės teismas pastebėjo ir tai, kad apeliantas nurodė, jog atostogavo ir dėl to nesinaudojo teise vairuoti nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. balandžio 18 d., tačiau iš jo pateiktų į bylą duomenų matyti, kad atžyma dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo buvo tik savaitei laiko - nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. kovo 30 d. Pagrindo nepritarti nurodytiems apylinkės teismo motyvams apygardos teismas neįžvelgia ir kaip ir žemesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto argumentas, kad jis iš dalies jau atliko jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, nesudaro pagrindo ne tik, kad apskritai netaikyti jam specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, bet ir trumpinti nustatytą jos terminą. Papildomai apygardos teismas pažymi ir tai, kad apeliantas į bylą pateikė tik darbdaviui adresuotų prašymų dėl atostogų suteikimo bei įsakymų, kuriais, atsižvelgiant į pažeidėjo prašymus, jam atostogos buvo suteiktos, kopijas. Kartu su šiais dokumentais ar kartu su apeliaciniu skundu G. M. nepateikė savo darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinio patvirtinimo, kad būtent jo akcentuojama priežastis (VĮ „Regitra“ tinklalapyje paskelbta informacija, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones) lėmė tai, kad jis laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. buvo neapmokamose atostogose.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs G. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino iki dviejų mėnesių, kaip to buvo prašoma jo skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ar šios administracinio poveikio priemonės neskyręs, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Priimtas sprendimas šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai taip pat neprieštarauja. Visuma aplinkybių, apibūdinančių šioje byloje pažeidėjui inkriminuotų nusižengimų kiekį ir pobūdį, jo asmenybę (praeityje jis taip pat baustas administracine tvarka už tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus), taip pat tai, kad nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę švelninančių aplinkybių, bei faktas, kad administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – privaloma skirti ne tik už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, bet ir galima taikyti už ANK 417 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo įvykdymą, apygardos teismo įsitikimu, taip pat sudaro leidžia pagrįstai konstatuoti, jog šiuo atveju nėra pagrindo ne tik taikyti apelianto atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bet ir trumpinti jam paskirtos administracinės poveikio priemonės taikymo terminą straipsnių sankcijose numatytose ribose. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti be pakeitimų, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

G. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.