Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. M. 2020 m. spalio 16 d. surašė S. K. administracinio nusižengimo protokolą, už tai, kad jis 2020 m. spalio 16 d., 12.58 val., kelyje Šiauliai – Palanga (126 km) vairavo automobilį, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę per sankryžą, pažymėtą kelio ženklu Nr. 109. Tokie S. K. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus ir atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje požymius.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu S. K. pripažintas padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 170 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams.

4.3. Teismas neanalizavo, ar lenkiamos transporto priemonės vairuotojas stengėsi, jog lenkimas būtų atliktas saugiai. Taip pat teismas nenagrinėjo aplinkybės, kodėl apeliantas tęsė lenkimo manevrą, o ne stabdė ir grįžo į savo juostą prieš sankryžą. Tai apelianto kaltės nepaneigia, bet gali būti pagrindu švelninant jam skirtą nuobaudą. Paaiškina, jog lenkė ne iš piktavališkų paskatų ar siekdamas sutrikdyti eismą.

4.4. Nurodo, jog turi 3 000 Eur skolą, moka ją antstoliams. Turi 18 metų vairavimo patirtį, aukštąjį išsilavinimą, o iki lenkimo manevro iš galo apeliantui važiavo policijos automobilis. Todėl neturėjo tikslo daryti nusižengimo ir elgtis kvailai. Prašo teisių atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. Teismas nepagrįstai nešvelnino nuobaudos, remdamasis ankstesniais apelianto nubaudimas. Paaiškina, jog dirba mieste, todėl KET pažeidimų padarymo rizika yra žymiai didesnė, o tokių KET pažeidimų kaip nagrinėjamas nėra padaręs. Panašioje byloje Nr. II-61-377/2019 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai nutartimi sumažino nuobaudą. Toje byloje lenkimas buvo pradėtas sulig kelio ženklo (lenkti draudžiama) galiojimo pradžia. Teismas pritaikė ANK 34 straipsnio nuostatas ir sumažino iki 1 mėnesio teisės vairuoti atėmimo terminą.

4.5. Dėl skirtos baudos sumažinimo argumentuoja, jog pradžioje policijos pasiūlyta apeliantui susimokėti 85 Eur bauda ir tik vėliau padvigubinta, nes įrodinėta jo kaltė. Šį nusižengimą padarė netyčiniais veiksmais, lenkti pradėjo ten, kur galima tai daryti, o pabaigti šio manevro dėl per trumpos lenkimui kelio atkarpos nespėjo leistinoje vietoje ir todėl buvo priverstas pažeisti KET, bet saugiai aplenkė sunkvežimį ir grįžo savo kelio juostą. Eismo įvykių nėra padaręs, Klaipėdoje dirba (duomenys neskelbtini), daug važinėja po miestą. Iš šio darbo gaunamos pajamos yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs bylos medžiagą, peržiūrėjęs policijos vaizdo įrašo turinį, apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti pagrįstiems apylinkės teismo motyvams ir išvadoms, jog už tokį KET pažeidimą apeliantas yra nubaustas policijos pagrįstu, teisėtu ir teisingu nutarimu. Apylinkės teismas tinkamai įvertino vaizdo registratoriumi užfiksuotus, apelianto vairavimo dienos metu veiksmus, išties judriame Šiauliai-Palanga kelyje. Teismas nuosekliai atskleidė apeliantui inkriminuoto ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės lenkimo sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Pagrindinis kelias iš kairės“ turinį.

7. Jokio pagrindo abejoti policijos vaizdo registratoriumi užfiksuoto aktualaus KET pažeidimo padarymo aplinkybėmis, nėra. Policijos automobilis važiavo apeliantui iš galo ir aiškiai užfiksavo, jog jis pradėjo lenkti sunkvežimį leistinoje vietoje, tačiau lenkimo manevrą atliko sankryžoje ir galiausiai užbaigė jau už sankryžos. Ekipažas nedelsiant sureagavo į lenkimo pažeidimą ir netrukus prisivijo apeliantą. Be to, vaizdo įraše gerai matyti, jog eismas vidurdienį kelyje buvo pakankamai intensyvus. Pagrindiniu keliu dar iki lenkimo manevro pravažiavo ne vienas automobilis, šalia kelio matyti dirbantis laukuose traktorius, šalikelėje stovi automobilis, o netoliese yra gyvenvietė. Tokia aplinka apeliantui turėjo signalizuoti apie tai, jog reikalinga atidžiai vertinti situaciją kelyje, stebėti sankryžas, o ypač, jei nuspręstų lenkti vos dviejų neplačių eismo juostų kelyje kitą transporto priemonę.

8. Apeliantas, teigdamas, jog prieš lenkimo manevrą nematė kelio ženklo Nr. 109, nutyli, jog jis neįdėjo pastangų tokį ženklą apskritai pastebėti. Iš užfiksuoto apelianto važiavimo būdo matyti, jog jis iki lenkimo manevro pradėjimo nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsitikinti tuo, jog planuojamą lenkimo manevrą atliks saugiai, o ne sankryžoje. Važiuodamas gana arti aukšto, pakrauto rąstais sunkvežimio, apeliantas neįvertino aplinkybės, jog tokia transporto priemonė objektyviai sudaro kliūtį jam kaip padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, valdytojui pastebėti kelio ženklus, kurie yra priekyje. Todėl susikoncentravęs ties kelio ženklinimu, apeliantas buvo išties neatidus, neatsargus ir pasirinko rizikingą elgesį – lenkė sunkvežimį neįsitikinęs, jog lenkimą atliks nepažeisdamas KET 140.1. punkto nuostatų.

9. Apeliantas akcentuoja, jog jo lenkimo manevras nesukėlė pavojingos situacijos kelyje, priešpriešais automobilių nebuvo ir pan. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, atsakomybė vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Taigi vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną. Todėl aptariama dispozicija, priešingai nei teigia apeliantas, nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Vien laimingo atsitiktinumo dėka sankryžoje, aptariamo greito lenkimo metu, nebuvo kito automobilio, pavyzdžiui, sukančio į kairę ar įvažiuojančios į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio ir pan.

10. Pagal KET 140.1. punkto nuostatas, lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, be kita ko numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šiuo atveju apeliantas, pažeisdamas KET 140.1. punkto nuostatas, atliko lenkimo manevrą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 ir tai yra aiškiai užfiksuota policijos vaizdo registratoriumi. Vien aplinkybė, kad apeliantas formaliai lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jo atsakomybės už draudžiamoje vietoje atliktą lenkimą.

11. KET 5 punkte įtvirtina eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, apeliantas, turėdamas didesnę nei 18 metų vairavimo patirtį, privalėjo pastebėti minėtą kelio ženklą ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą, jį įvertinti, o ne aklai tikėtis, jog lenkimo pradžios vietoje esamo kelio ženklinimo pakaks manevro atlikimui pagal KET. Nors apeliantas nurodo, kad jam inkriminuotą KET pažeidimą padarė netyčia, tačiau pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Beje, dauguma KET pažeidimų vairuotojai padaro veikdami būtent neatsargia kaltės forma. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog S. K. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo.

12. Apeliantas aptartu vairavimu objektyviai sukėlė grėsmę eismo saugumui, o tai jog nekilo realių pasekmių kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir (ar) gyvybei, savaime nešalina jo administracinės atsakomybės. Beje, akcentuodamas, jog savo vairavimu nesukėlė pavojingos situacijos, apeliantas nepagrįstai išplečia savo administracinės atsakomybės ribas. Pažymėtina, jog policija nubaudė apeliantą ne už tai, kad jis sukėlė pavojingą situaciją, o už tai, jog lenkė vietoje, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Apelianto nurodytoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-61-377/2019 nagrinėta lenkimo pažeidimo situacija yra panaši (lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, kelyje kur lenkti draudžiama; tame ruože pastatytas kelio ženklas Nr. 325 (lenkti draudžiama). Tačiau toje byloje vairuotojas yra nubaustas ir ANK 34 straipsnio 5 dalies (dabar 6 dalis) nuostatos pritaikytos įvertinus tokias pažeidėjo asmenybę apibūdinančias išskirtines aplinkybes, kokių tikrai nėra aktualiu atveju (pavyzdžiui, A. M. rūpinasi neįgaliu broliu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) (turi nedarbingumą dėl dešinės pusės paralyžiaus iki gyvenimo pabaigos), brolį lanko kartą per savaite, jį aprūpina būtiniausiais produktais). Darbo (duomenys neskelbtini) ir (ar) turimos skolos, mokamos antstoliams aplinkybės, kaip teisingai vertino apylinkės teismas, šiuo konkrečiu atveju nėra išskirtinės.

13. Policija pagrįstai nustatė apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių nenustatė. Policijos nutarimu apeliantui skirta nuobauda – minimali bauda ir minimalią ribą siekianti administracinio poveikio priemonė, atgrasys jį nuo tokių ar panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje ir tinkamai jį nubaus (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantas skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti nuobaudą – sumažinti baudą, panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti atėmimą arba sutrumpinti jos terminą. Šiuo atveju, vien tai, kad apeliantas, dirba (duomenys neskelbtini), turi minėtą skolą, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos jam taikymą. Apelianto deklaruojama darbinė veikla, turimos skolos ir net turimas aukštasis išsilavinimas nesulaikė jo nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.