Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1321-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui A. M. 2019 m. balandžio 17 d. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2019 m. balandžio 17 d., 09.00 val., Šilutės r. sav., Kaunas –Jurbarkas-Klaipėda 168 km., vairuodamas automobilį M. C., lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, kelyje kur lenkti draudžiama. Tame ruože pastatytas kelio ženklas Nr. 325 (lenkti draudžiama).Tokiu būdu pažeidė KET 5; 140; 325 punktų reikalavimus. 2019 m. gegužės 8 d. priimtas nutarimas žodinio proceso tvarka administracinio nusižengimo byloje, atsižvelgiant į tai, kad lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta A. M. paskirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra. Pareiškėjas A. M. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir jo neginčija, tačiau nurodo, kad jo veika galimai turi būti kvalifikuota ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį arba pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar paskiriant švelnesnę nuobaudą. Be to, veiką kvalifikuojant pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, byloje spręstinas klausimas ir dėl paskirtos administracinės nuobaudos atitikimo padarytam nusižengimui.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta ,,Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. Pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu, kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje (Kelių eismo taisyklių 1 priedo 325 numeriu pažymėtas kelio ženklas „Lenkti draudžiama“).

ANK 417 straipsnio 1 dalis numato ,,Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas < .....>‘‘ - užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų; bei to paties straipsnio 3 dalis numato ,,Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, <...>‘‘, - užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Šio straipsnio 9 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 3, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Kelio ruožuose, kurie yra pažymėti kelio ženklu „Lenkti draudžiama", draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu (KET 1 priedo III skyrius „Draudžiamieji kelio ženklai“ - ženklas Nr. 325).

A. M. neginčija to fakto, kad lenkė kitą transporto priemonę kelyje, pažymėtame Kelių eismo taisyklių 1 priedo 3 skyriuje kelio draudžiamuoju ženklu 325, tačiau nurodė, kad galimai pradėjo lenkti kitą transporto priemonę kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, kur draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu‘. Nurodo, jog lenkdamas ne didesniu greičiu važiuojantį automobilį, pažeidimo nepadarė, nes kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ lenkimo manevro metu nematė, o lenkimo manevras buvo pradėtas jau artėjant prie punktyrinės kelio ženklinimo linijos, kurios kirtimas nebuvo draudžiamas, be to, jo matomumas buvo apribotas dėl priekyje važiuojančios didesnių gabaritų transporto priemonės. Nurodė, jog jo veiksmai nesukėlė realaus pavojaus kelyje, nebuvo sudaryta pavojinga situacija kitiems eismo dalyviams, tai yra nėra jo veiksmuose įrodyti tyčiniai veiksmai padarant administracinį teisės pažeidimą, vertintina kaip pažeidėjo gynybos versija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės už šį teisės pažeidimą. Tokius A. M. argumentus paneigia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu išsamiai išanalizuoti įrodymai, kurių visuma teismui leidžia daryti išvadą, jog A. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. A. M. argumentai dėl skundžiamo nutarimo priėmimo pagrįstai laikyti kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

Sutinkamai su KET 5 punkto reikalavimais, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Vadovaujantis šiuo KET punktu, pareiškėjas galėjo ir privalėjo matyti draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 325, kuris įspėjo apie artėjantį pavojingą kelio ruožą, turėjo įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamo automobilio važiavimo greitį, įsitikinti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nepažeis KET reikalavimų, tačiau to nepadarė ir lenkimo manevrą atliko kelyje, kuriame draudžiama lenkti, pažeisdamas galiojančius KET 1 pr. 3 sk. 325 kelio ženklo reikalavimus. Minėtame kelio ruože pastatytas kelio ženklas Nr. 325 (lenkti draudžiama). Vaizdo įraše 08.57 val. 56 s, matyti, kad kelio dešinėje pusėje stovi kelio ženklas „Lenkti draudžiama‘‘, kurio A. M., būdamas atidus eismo dalyvis, negalėjo nematyti, o jeigu tuo metu ir nematė, tai turėjo žinoti kaip pastabus eismo dalyvis, nes kaip ir pats nurodo skunde, minėta kelio atkarpa nuo 2019 m. sausio mėnesio važinėja kas mėnesį, kad šioje kelio atkarpoje ženklas ,,Lenkti draudžiama‘‘ apriboja lenkimą, nors tuo metu jo vairuojamo automobilio matomumas ir buvo apribotas dėl priekyje važiuojančios didesnių gabaritų transporto priemonės. Kitokių aplinkybių dėl minėto kelio ženklo šiame ruože pastatymo pareiškėjas nenurodė.

Teiginys, kad iš vaizdo medžiagos negalima nustatyti lenkiamo automobilio greičio, nepagrįstas. Iš vaizdo įrašo aiškiai matosi policijos automobilio greitis per persekiojimo laikotarpį ( vaizdo įrašas 54 – 57 s. – greitis nuo 55-59 km/h). Todėl, akivaizdu, A. M. bei jo lenkiamo automobilio greitis negalėjo būti mažesnis nei 30km/h. Iš įrašo seka, kad A. M. vairuojamo automobilio greitis lenkimo metu galėjo būti didesnis nei 40 km/h, o lenkiamo automobilio greitis didesnis nei 30 km./h. Be to, policijos pareigūnai iš karto po A. M. lenkimo manevro, jį prisivijo ir sustabdė. Todėl visi A. M. teiginiai, kad lenkiama transporto priemonė važiavo galimai lėčiau nei 30 km./h, atmestini, nes iš vaizdo įrašo (vaizdo įrašas – 58 min. 01-06 s.) matyti, kad policijos automobilio greitis tuo metu fiksuotas – nuo 67-100 km./h., bei kaip ir nurodo pats pareiškėjas, sustabdytas buvo iš karto po lenkimo manevro, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo bei lenkiamo automobilio greitis buvo didesnis nei 30 km/h. Išdėstytų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nepatenka ir į ženklo Nr. 325 išlygą, kurioje nurodoma, kad lenkti šiame ruože galima pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu‘‘. Tai akivaizdžiai paneigia vaizdo įrašas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. transporto priemonę lenkė ženklo ,,Lenkti draudžiama‘‘ zonoje, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą; iš paties vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad vairuotojas, darydamas lenkimo manevrą, ištisinės linijos nekirto, jo lenkimo manevras atliktas jau esant punktyriniai kelio ženklinimo linijai. Kad pareiškėjas kirto ištisinę liniją, tokio kaltinimo nėra nurodyta ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime. A. M. nurodė, kad galimai jo pažeidimas gali būti kvalifikuojamas pagal ANK 417 str. 1 d. ar pagal ANK 417 str. 3 dalį. Vaizdo įrašas patvirtina, kad lenkimo manevro metu, A. M. vairuojama transporto priemonė pradėjo lenkimo manevrą prieš prasidedant punktyrinei linijai, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą draudžiamojoje kelio ženklo Nr. 325 ,,Lenkti draudžiama‘‘ veikimo zonoje, ir kaip matyti iš tolimesnio įrašo – lenkimo manevro atlikimo tikslu, lenkiamo automobilio greitis buvo didesnis nei 30 km/h. Teismo manymu, perkvalifikuoti veiką pagal ANK 417 str. 1 d. ar ANK 417 straipsnio 3 dalį, šiuo konkrečiu atveju nėra teisėto pagrindo.

Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia jos valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnį pavojaus šaltinį. A. M. turėjo pareigą kelyje būti atidus ir rūpestingas, todėl privalėjo pastebėti, kad kelias pažymėtas kelio ženklu ,,Lenkti draudžiama“ ir laiku padaryti išvadą, kad šioje kelio vietoje lenkti yra draudžiama. Neįsitikinęs, kad kelio vietoje lenkti galima, ir atlikęs lenkimo manevrą, pareiškėjas elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pažymėtina, kad net jei lenkimo manevras buvo atliktas esant nematomumo zonoje, negali būti vertinamas kaip eismo dalyvio atidus, apdairus ir rūpestingas elgesys. Jeigu A. M. lenkimo manevrą ketino atlikti ir ženklo Nr. 325 ,,Lenkti draudžiama‘‘ veikimo zonoje, tai jis turėjo įsitikinti, kad jis lenkia transporto priemonę, važiuojančią mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Tačiau teisme nustatyta, kad tokias aplinkybes paneigia vaizdo įrašas. Be to teismų praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai asmeniui inkriminuojamas lenkimas neleistinoje vietoje, byloje būtina pateikti informaciją ne tik apie horizontalųjį kelio ženklinimą, bet ir apie eismo įvykio vietą reguliuojančius lenkti draudžiančius kelio ženklus (jų buvimą arba nebuvimą) (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-179-493/2016).

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos skirti nuobaudos ribų dydis yra bendro pobūdžio vertinamoji norma, kurios taikymas iš esmės priklauso nuo konkrečių administracinio nusižengimo padarymą sąlygojančių aplinkybių. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas lenkė vietose, kuriose lenkti draudžiama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo nesant automobilių, ar esant mažam jų srautui, tiek tais atvejais, kai sukelia pavojingą situaciją, t.y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės taikymo principus. Nuobauda turi būti individualizuojama.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Iš byloje pateikto vaizdo įrašo bei pačio pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo A. M. vairuojamas automobilis lenkimo manevrą atliko draudžiamoje kelio ženklo ,,Lenkti draudžiama‘‘ zonoje. Nusižengimo padarymo momentu oro sąlygos ir matomumas buvo geras, pareiškėjas turėjo ar galėjo matyti draudžiantįjį kelio ženklą ,,Lenkti draudžiama‘‘. Kadangi jis išvažiavo punktyrinės linijos galiojimo zonoje, priekyje nebuvo kitų transporto priemonių, jis lenkimo manevrą užbaigė. Todėl iš pateiktų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas nesukėlė neigiamų padarinių kitiems eismo dalyviams.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pareiškėjas nuo pat pradžių neneigė, jog jis atliko lenkimo manevrą minėtu laiku ir minėtoje vietoje, sutiko, kad galimai padarė nusižengimą, su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. už administracinius nusižengimus baustas nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis dirba(duomenys neskelbtini). Byloje pateiktoje charakteristikoje A. M. charakterizuojamas teigiamai. Be to, jis aktyviai dalyvauja ir visuomeninėje veikloje: pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), skyriaus vadas ir instruktorius. Pastoviai dalyvauja kasmėnesinėse pratybose. Be to, vykdo savanorišką veiklą kaip(duomenys neskelbtini) narys, yra neformaliojo ugdymo(duomenys neskelbtini) (vaikai nuo 5 klasės iki IV gimnazinės klasės) Pagėgių savivaldybės ribose. Todėl teisė vairuoti transporto priemones jam būtina kasdien tie darbo funkcijų atlikimui, tiek nuvykti su vaikai į sąskrydžius, stovyklas, žygius, minėjimus ir kitus renginius. Be to, jis rūpinasi neįgaliu broliu, kuris gyvena Tauragėje (turi nedarbingumą dėl dešinės pusės paralyžiaus iki gyvenimo pabaigos), brolį lanko kartą per savaite, jį aprūpina būtiniausiais produktais. Nustačius A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad pažeidimo padarymo metu manevras padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, manevruodamas pavojingos situacijos nesukėlė, nesant duomenų, kad aplenkdamas transporto priemonę viršijo leistiną (90km./h) greitį, yra pagrindas A. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

ANK 420 straipsnio 5 dalyje sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalus terminas yra trys mėnesiai, todėl atsižvelgiant į visas nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas nuobaudos individualizavimui aplinkybes darytina išvada, kad tokia nuobauda nėra proporcinga nei padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei pažeidėjos asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų, todėl turi būti mažinama. Atsižvelgiant į visas reikšmingas nuobaudos individualizavimui aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis nei Tauragės AVPK 2019 m. gegužės 8 d. pareigūno nutarime nurodytomis priemonėmis, t. y. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, A. M. sumažinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Tauragės apskrities VPK 2019 m. gegužės 8 d. nutarimas keistinas, paskiriant 200 Eur piniginę baudą, sumažinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vieno mėnesio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 646 straipsniais,

nutaria:

A. M. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2019 m. gegužės 8 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimą ir paskirti A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį - 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.