Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-573-317/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-23
Bylos Nr.
AN2-573-317/2020
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00069-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
Pažeidėjas
B. B.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Prienų rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-573-317/2020Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00069-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – B. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarties B. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir institucija) 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu B. B. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 170 Eur bauda su specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 2 d. 18.05 val. Prienų r. sav. krašto kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, 29 km, vairuodamas automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą B. B. apskundė apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartimi skundas netenkintas ir institucijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. B. B. skundžia Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti institucijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, priimta paviršutiniškai vertinant įvykio aplinkybes, sąlygojusias jo kilmę ir priežastis. Anot apelianto, teismas, išsprendęs bylą iš esmės, nepagrįstai priėmė nutartį, o ne nutarimą, kadangi pirmosios instancijos teismas nutartis gali priimti tik atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės. Nutartis yra niekinė savo prigimtimi.

3.2. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas A. S., nagrinėdamas šią bylą, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu jam garantuojamą teisę turėti advokatą. Tokia teisė numatyta ir ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Byla Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate buvo paskirta nagrinėti 2020 m. rugpjūčio 27 d. 10 val. Jis, atvykęs į bylos nagrinėjimą, tyrėjui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat prašė bylos nagrinėjimą atidėti ir apie sekantį posėdį pranešti jo pasirinktam advokatui. Šį prašymą jis pateikė žodžiu. Taip pat tyrėjui pateikė advokato orderį Nr. 652401, informaciją apie advokato užimtas dienas (šią informaciją tyrėjas kažkur pradangino), kurie patvirtina jo poziciją dėl advokato dalyvavimo. Tyrėjas į tai nekreipė jokio dėmesio, pasakė, jog nutarimą jau priėmė. Jokios kalbos, kad byla bus nagrinėjama čia ir dabar, nebuvo. Apylinkės teismas šiuos pareigūno veiksmus klaidingai įvertino kaip neprieštaraujančius procesinėms nuostatoms. Teismas nevertino ir to fakto, kad skundžiamas nutarimo turinys – pažodžiui perrašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jame neaptartas prašymas dėl advokato dalyvavimo, nėra jokių motyvų dėl kaltės buvimo ar nebuvimo, neįrašyti ir jokie jo (apelianto) paaiškinimai, prašymai. Tai prieštarauja ANK 617, 618 straipsnių reikalavimams. Teismo pareiga yra patikrinti ar nutarime pareigūno išdėstytos aplinkybės ir išvados yra pagrįstos, o ne pačiam kurti tai, ko pareigūno nutarime iš viso nėra, ir taip pažeisti nešališkumo principą.

Šalies argumentai

3.3. Dar skunde B. B. nurodo, jog jis neneigia kirtęs ištisinę liniją, tačiau tvirtina, jog tai sąlygojo nenumatytos ir dalinai ne nuo jo valios priklausančios aplinkybės. Automobilio lenkimo manevro metu nei pagrindiniame kelyje, nei iš kairės šalutiniame kelyje jokių kitų eismo dalyvių nebuvo. Buvo saulėta diena, matomumas geras. Taip pat kelyje nebuvo jokių automobilių kolonų, kaip teisme teigė protokolą surašęs policijos pareigūnas. Anot apelianto, jis pradėjo lenkimo manevrą kirsdamas punktyrinę liniją apie 260 m iki sankryžos. Važiavo leistino greičiu. Prieš tai įsitikino, kad jo niekas nelenkia. Matė, kad priekyje važiuojančio automobilio, t. y. policijos tarnybinio automobilio, vairuotojas nerodo kairio posūkio signalo, o lenkimo juosta yra visiškai laisva. Lenkimo pradžia laikoma kai vairuotojas pradeda sukti į priešpriešinio eismo juostą. Tai jis atliko 18:03:47. Policijos automobilio greitis tuo metu buvo 88-89 km/h. Automobiliai lenkimo metu susilygino 18:03:52. Lenkimo užbaigimo metu - 18:03:57 - automobilių greitis buvo 92-93 km/h. Lenkimo momentu lenkiamas automobilis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 138 punktą, padidino savo važiavimo greitį 4-5 km/h (tai matosi iš policijos automobilio vaizdinės medžiagos įrašo). Tai pamatęs jis (B. B.), siekdamas išvengti avarinės situacijos ir konfrontacijos, buvo priverstas lenkimo manevrą užbaigti toliau už lenkiamo automobilio, bet jau kirsdamas ištisinę liniją. Teismas nutarties 14 punkte klaidingai nurodė, kad Kelių eismo taisyklių ženklą Nr. 110 jis pravažiavo 18:03:46, o lenkimą atliko tik 18:03:52, todėl padarė ir klaidingą išvadą, kad policijos automobilis važiavo leistinu 91-92km/h greičiu. Pareigūnai turėjo matyti, kad jų automobilis yra lenkiamas, bet užuot sumažinę greitį ir leidę juos saugiai aplenkti, savo automobilio greitį palaipsniui didino, taip apsunkindami jam galimybę greitai ir tinkamai užbaigti lenkimo manevrą ir iš dalies provokuodami nusižengti kelių eismo taisyklėms. Tokie pareigūnų veiksmai visiškai nesiderina su policijos vadovų deklaruojamais policijos veiklos tikslais ir būdais, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme nustatytais policijos uždaviniais ir funkcijomis.

3.4. Taip pat skunde apeliantas pažymi, kad jokios pavojingos situacijos pasekmių jis nesukėlė. Priekyje važiavo tik nežymėtas policijos automobilis, kuris nebuvo priverstas keisti judėjimo, greičio, krypties ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. B. B. įsitikinimu, jo padarytas Kelių eismo taisyklų pažeidimas atitinka ne ANK 420 straipsnio 1 dalį, o ANK 417 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas prašo B. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartis yra teisinga ir pagrįsta. B. B. skunde nenurodo kokių nors naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

B. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei institucijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

6. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

7. B. B. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 2 d. 18.05 val. Prienų r. sav. krašto kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 29 km, vairuodamas automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, t. y. už tai, kad lenkė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.

8. Apeliantas skunde nekvestionuoja to, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Renault“, lenkė kitą transporto priemonę, pripažįsta, jog tai darydamas kirto ištisinę liniją, tačiau neigia, jog lenkimo manevras buvo atliktas sankryžoje, bei tvirtina, jog tinkamai ir laiku lenkimo manevro nebaigė dėl lenkiamos transporto priemonės (policijos pareigūnų tarnybinio automobilio) padidinto greičio. Dar apeliantas pažymi, jog lenkimas kertant ištisinę ženklinimo liniją nesukėlė pavojingų padarinių, nesudarė pavojingos situacijos, todėl tokie jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami nebent pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog analogiškus argumentus B. B. buvo nurodęs ir apylinkės teismui, skųsdamas institucijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai nesutiko su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija ir konstatavo, jog institucijos nutarimu B. B. buvo teisėtai ir pagrįstai pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas nutartyje nurodė aiškius priimamo sprendimo (netenkinti B. B. skundo) motyvus, taip pat išdėstė įrodymus (bei atskleidė jų turinį), kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamos nutarties argumentams ir motyvams.

Žemesnės instancijos teismas

10. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ yra įspėjamasis kelio ženklas, kuris įspėja apie būsimą sankryžą, būsimą pavojingą kelio ruožą (šiuo atveju, kad prie kelio prisijungia kelias iš kairės), kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Tokioje sankryžoje galioja Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti. Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

11. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad B. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto, kelio ženklo 110 reikalavimus, t. y. lenkė automobilį sankryžoje su šalutiniu keliu pažymėtu kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Šį faktą patvirtina ne tik policijos pareigūno V. L. parodymai, administracinio nusižengimo protokolo turinys, bet ir į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame objektyviai užfiksuotos esminės B. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Vaizdo įrašo turinys yra išsamiai bei, apygardos teismo įsitikinimu, teisingai išanalizuotas skundžiamoje nutartyje. Iš vaizdo įrašo iš tiesų matyti, kad apeliantas lenkimo manevrą pradėjo ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ ribose, t. y. ne prieš jį, o ženklą jau pravažiavus, nes pareigūnų tarnybiniam automobiliui pravažiuojant šį ženklą jis dar nebuvo lenkiamas, priešinga kryptimi tuo metu važiavo kitas automobilis (vaizdo registratoriaus laikas 18:03:46). Tik po kelių sekundžių, minėtą įspėjamąjį ženklą jau pravažiavus tiek pareigūnų automobiliui, tiek apelianto automobiliui, B. B. atliko lenkimą (vaizdo registratoriaus laikas 18:03:52). Taip pat vaizdo įrašas neginčytinai patvirtina, kad pažeidėjas į savo važiavimo krypties eismo juostą grįžo ne prieš sankryžą, o jau už jos, ir dar kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją - jame užfiksuota, jog automobilis “Renault”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) jam susigretinus su sankryža yra priešingos krypties eismo juostoje (vaizdo registratoriaus laikas 18:03:55) ir lenkimo manevrą baigia tik pervažiavęs sankryžą (vaizdo registratoriaus laikas 18:03:57). Taigi, byloje esančiu visiškai objektyviu įrodymu - vaizdo įrašu - neabejotinai nustatyta, kad B. B., apvažiuodamas priekyje jo važiuojančią transporto priemonę, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, t. y. lenkdamas ją, ne tik, kad kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, bet ir atliko šį manevrą draudžiamoje lenkti sankryžoje, kas visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama.

12. Nustačius šias aplinkybes, pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui aplinkybė, kada lenkimas buvo pradėtas, esminės reikšmės neturi ir negali turėti. Nors lenkimas iš tiesų buvo pradėtas vietoje, kurioje yra horizontalusis kelio ženklinimas - siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus - leidžia kirsti priešingų krypčių transporto srautus skiriančią kelio juostą ir atlikti lenkimo manevrą, tačiau šiuo atveju reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga bei kelio ženklo reikalavimai. Kaip jau minėta, lenkimo manevrą apeliantas pradėjo jau ribose kelio ženklo Nr. 110 “Šalutinis kelias iš kairės”, įspėjančio, kad už 300 m prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias. Šioje kelių susikirtimo vietoje, kaip tai numato aukščiau pacituotas Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas, lenkimas yra draudžiamas. Taigi, lenkimas turėjo būti baigtas iki šio pavojingo kelio ruožo pradžios. Tuo tarpu B. B., nepaisydamas šio Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimo (nors ir pradėjęs lenkimą leistinoje vietoje bei prieš tai įsitikinęs, kad jo niekas nelenkia, kad kairiojo posūkio signalo nerodo ir priešais ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis, kad nei pagrindiniame kelyje, nei iš kairės prisijungiančiame šalutiniame kelyje jokių kitų eismo dalyvių nėra), šį manevrą tęsė ir sankryžoje, kur tą daryti yra draudžiama. Pažymėtina, kad asmuo, prieš pradėdamas lenkti, turi įsitikinti ne tik tuo, kad tai leidžiama daryti ir yra saugu šio manevro pradžioje, bet ir tuo, ar spės užbaigti šį manevrą iki kelio ruožo, draudžiančio lenkti. Nebūdamas tuo tikras, B. B. privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šalutiniam keliui iš kairės, tačiau to nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

13. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde B. B. taip pat teigia, jog jis neva buvo priverstas užbaigti lenkimo manevrą neleistinoje vietoje dėl to, kad jo lenkiamas nežymėtas policijos tarnybinis automobilis lenkimo metu, automobiliams susigretinus, pradėjo didinti greitį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks apelianto argumentas taip pat yra nepagrįstas. Nors iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo iš tiesų matyti, kad 18:03:47 (kaip apeliantas nurodo, jam pradedant sukti į priešpriešinio eismo juostą) policijos tarnybinio automobilio greitis buvo 88-89 km/h, o 18:03:57 (lenkimo manevro užbaigimo metu) – 92-93 km/h, tačiau, apygardos teismo nuomone, toks transporto priemonės greičio kitimas (vos 4-5 km/h) negali būti vertintinas kaip žymus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai specialiai didino greitį ir neleido laiku ir saugiai pažeidėjui atlikti lenkimo manevrą. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnų važiavimo greitis jokios teisinės reikšmės nusižengimo kvalifikavimui ar jo kaltės klausimui neturi, kadangi bet kokios transporto priemonės lenkimas turi būti atliekamas nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, matydamas, jog lenkimo manevro jis nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo - sankryžos, kadangi lenkiamas automobilis padidino savo važiavimo greitį, B. B. privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę. Nors pažeidėjas tvirtina, jog pasirinkęs tokį elgesio modelį jis būtų sukėlęs avarinę situaciją, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp pažeidėjo lenkiamos transporto priemonės ir už jos važiuojančių automobilių ar kitų transporto priemonių buvo per mažas tarpas, kad B. B., nesukeldamas avarinės situacijos, nebūtų galėjęs sugrįžti į savo eismo juostą. Tokios aplinkybės nenurodė nei liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas lenkiamame policijos tarnybiniame automobilyje buvęs V. L., nei pats apeliantas.

14. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, taip pat pažymėtina, jog B. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Tai reiškia, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, nebūtina nustatyti, kad tokiais savo veiksmais jis sukėlė pavojingą situaciją. Šioje byloje B. B. administracine tvarka buvo nubaustas už tai, kad lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, o ne už tai, kad padarė kokį kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją. Todėl ta faktinė aplinkybė, kad dėl jo veiksmų jokios kitos transporto priemonės nebuvo priverstos staigiai keisti savo judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nešalina.

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apylinkės teismo išvados dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo B. B. veikoje, yra pagrįstos išsamia bylos duomenų analize, jos atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį bei institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo.

16. Apygardos teismas taip pat visiškai pritaria apylinkės teismo motyvams, kuriais remiantis buvo atmestas B. B. skundo argumentas dėl jo teisės į gynybą pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu. Kaip ir apylinkės teismas, taip ir aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariate apelianto administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta netinkamai ir pažeidžiant ANK reikalavimus. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad B. B. administracinio nusižengimo byla institucijoje, surašiusioje administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjime tiesiogiai dalyvaujant pačiam pažeidėjui. Nors skunde pagrįstai nurodoma, kad bylos nagrinėjime nedalyvavo nubaustojo atstovas – advokatas, tačiau pažymėtina, jog ANK įtvirtintos procesinės teisės normos nenumato privalomo administacinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisinę pagalbą teikiančio atstovo dalyvavimo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Taigi, tokio atstovo neatvykimas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą savaime neužkerta kelio jos išnagrinėjimui. ANK 577 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai asmuo pageidauja šia teise pasinaudoti, institucija ar teismas privalo sudaryti galimybes bylos nagrinėjime dalyvauti ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir jo atstovui. Tačiau pažymėtina, kad toks pageidavimas administracinį nusižengimą galimai padariusio asmens turi būti aiškiai išreikštas, o ne nuspėjamas, tuo tarpu šiuo atveju tokios išvados daryti negalima.

17. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pažeidėjas būtų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariatui pateikęs prašymą bylos nagrinėjimą atidėti dėl to, kad neatvyko jo atstovas. Nors B. B. tvirtina, kad tokį prašymą jis pateikė žodžiu, tačiau institucijos pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime kategoriškai nurodoma, jog apeliantas atidėti bylos nagrinėjimo neprašė. Byloje nesant jokių objektyvių tokį B. B. teiginį patvirtinančių duomenų, apygardos teismas nemato pagrindo tikėti būtent B. B., o ne institucijos nurodytais teiginiais dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pateikimo. Nesutiktina, jog vien advokato orderio pateikimas tyrėjui (apeliantas teigia, jog tyrėjui buvo pateikta ir informacija apie advokato užimtas dienas, tačiau šis ją kažkur pradangino, tačiau šia versija teismas taip pat netiki ir ja nesivadovauja, kadangi ją patvirtinančių duomenų taipogi nėra) turėjo būti traktuojamas kaip B. B. aiškios valios pasinaudoti kvalifikuota teisine advokato pagalba išreiškimas. Juo labiau, kad šiuo atveju nustatyta, jog tyrėjui buvo pateiktas ne tik dieną prieš protokolu paskirtą bylos nagrinėjimo datą išrašytas advokato orderis, medžiaga, charakterizuojanti apelianto asmenybę, socialinę ir šeiminę padėtį, bet ir rašytinis prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jame nieko neužsimenant apie bylos nagrinėjimo atidėjimą dėl advokato užimtumo kitose bylose, nors neabejotina, kad dieną prieš rengdamas tokį prašymą, advokatas jau žinojo, kad negalės atstovauti savo klientą.

18. Skunde taip pat nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad institucijos nutarime yra pažodžiui perrašytas administracinio nusižengimo protokolo turinys, jame nepateikiant jokių motyvų dėl B. B. kaltės buvimo ar nebuvimo, neįrašyta, kad buvo gautas jo prašymas dėl advokato dalyvavimo, jis neaptartas, kas prieštarauja nutarimui keliamiems reikalavimams. Šiam argumentui apygardos teismas taip pat nepritaria. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas iš tiesų reikalavo bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka atidėti dėl to, kad protokole numatytą dieną jo atstovas negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl nėra pagrindo sutikti, kad institucijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarime toks B. B. prašymas turėjo būti aptartas. Ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo turiniui keliami reikalavimai yra išdėstyti ANK 618 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ne teismo tvarka priimame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Kaip matyti iš institucijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, jame nurodyti šį procesinį sprendimą priėmusio pareigūno duomenys, bylos nagrinėjimo data, taip pat duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, ANK straipsnis bei Kelių eismo taisyklių punktas, kuris B. B. buvo pažeistas, pateiktas nustatytų aplinkybių vertinimas. Priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo motyvuotas, nors ir neperrašant byloje surinktų įrodymų bei neatliekant jų analizės, iš ko logiškai turėjo išplaukti išvados, patvirtinančios B. B. kaltę, tačiau nurodant padaryto pažeidimo esmę. Iš nutarimo turinio taip pat matyti, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas išdėstė bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. apibrėžė B. B. reiškiamo kaltinimo ribas ir jas teisiškai įvertino. Taigi, institucijos nutarimas buvo surašytas laikantis ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų.

19. Galiausiai nesutiktina ir su skundo argumentu, jog apylinkės teismas, išnagrinėjęs B. B. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir nusprendęs jo netenkinti, nepagrįstai priėmė nutartį, o ne nutarimą. Apylinkės teismo sprendimų, kuriuos galima priimti byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, rūšis reglamentuoja ANK 642 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apylinkės teismas gali palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 3 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimus, o 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nutartis. Taigi, sutinkamai su ANK 642 straipsnio 4 dalimi, priimdamas ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sprendimą – netenkindamas B. B. skundo ir palikdamas skundžiamą institucijos nutarimą nepakeistą, apylinkės teismas visiškai pagrįstai priėmė būtent nutartį, o ne nutarimą.

20. Apibendrinant visa, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o B. B. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir B. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas