Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-20-775/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-03
Bylos Nr.: e2A-20-775/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01639-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
Atsakovas: T. B.
Ieškovas: V. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-20-775/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01639-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5759-950/2022 pagal ieškovės V. K. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei atsakovo T. B. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. K. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo: nustatyti dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatyti atsakovo T. B. (toliau – ir atsakovas) ir vaiko bendravimo tvarką pagal ieškovės siūlomą susitikimų grafiką; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 230,08 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo 8 282,88 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 36 mėn. laikotarpį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio su atsakovu gyvena skyrium. Turi palankias galimybes auginti dukrą, tinkamas gyvenimo sąlygas, dirba iš namų, tad dukrą visapusiškai prižiūri, auklėja ir lavina. Dėl šių priežasčių vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Nesutinka, kad dukra gyventų su atsakovu, nes jis neturi pakankamai įgūdžių rūpintis tokio amžiaus vaiku. Skatina atsakovą bendrauti su dukra, tuo tikslu siūlo nustatyti lanksčią bendravimo tvarką, kuri iš esmės atitinka šiuo metu vykstantį bendravimą. Nesutinka su priešieškinio reikalavimu nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę (50:50 procentų laiko), nes dukra yra mažo amžiaus, jai reikalingas reguliarus dienos režimas, saugi ir stabili namų aplinka. Mano, kad prašoma priteisti išlaikymo kas mėnesį suma – 230,08 Eur yra pakankama, įvertinus, kad dukra yra visiškai sveika, sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių neturi. Ginčo šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas išlaikymo neteikė, todėl, be kita ko, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį.

3. Atsakovas T. B. su ieškiniu nesutiko, savo nuomonę ir reikalavimus išdėstė priešieškinyje, kuriuo prašo: nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra kiekvieną lyginę metų savaitę, pasiimdamas ją pirmadienį iki pietų, šalių suderintoje vietoje ir laiku, bei grąžindamas dukrą kitą pirmadienį, šalių suderintoje vietoje ir laiku.

4. Nurodė, kad tarp jo ir dukros yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, jis turi puikias sąlygas auginti vaiką, gali jam sudaryti įvairesnes galimybes lavintis. Ieškovė nuteikinėja dukrą prieš jį, neskiria deramo dėmesio jos lavinimui, sveikatos priežiūrai. Nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, nes ji riboja galimybę kiek įmanoma daugiau laiko praleisti su vaiku. Prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę (50:50 procentų laiko). Turi finansines galimybes mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą, tačiau mano, kad nustačius bendravimo su vaiku formą pakaitomis kas savaitę, išlaikymas periodinėmis išmokomis apskritai neturėtų būti priteistas, nes vieną savaitę dukrą materialiai visiškai išlaikys jis, o kitą savaitę – ieškovė. Nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes dukros poreikiais rūpinosi, kai ši būdavo su juo: pirko maistą, rūbus, batus, žaislus, mokėjo už dantų gydymo paslaugas, pramogas ir kitas laisvalaikio išlaidas. Tam išleisdavo bent 100 Eur per mėnesį.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba) pirmosios instancijos teismui pateiktose išvadose (2022 m. kovo 7 d. Nr. 4SD-1465 ir 2022 m. kovo 28 d. Nr. 4SD-2101) dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nurodė, kad atsižvelgiant į šeimoje susiklosčiusią situaciją, kai mažametis vaikas, tėvams pradėjus gyventi skyrium, liko gyventi su mama, kuri daugiausiai rūpinosi kasdienine vaiko priežiūra, į tamprius vaiko ir mamos ryšius, vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas bei tėvo reikalaujamos bendravimo tvarkos įgyvendinimas neatitiktų vaiko interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės V. K. ieškinį tenkino iš dalies: nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatė vaiko bendravimo su atsakovu T. B. tvarką: 1) kas antrą savaitgalį atsakovas praleidžia su dukra, pasiimdamas dukrą penktadienį 17:00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18:00 val.; 2) atsakovas su ieškove atskiru susitarimu (telefonu, SMS, el. paštu) mėnesio pradžioje susitaria dėl einamojo mėnesio konkrečių dienų kada atsakovas su dukra bendraus darbo dienomis; 3) atsakovas su dukra bendrauja vasaros atostogų metu 14 dienų, išskaidant šias atostogas po 7 dienas nepertraukiamo bendravimo. Atsakovas konkretų dukros pasiėmimo laiką ir trukmę, planuojamą maršrutą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje suderina raštu su ieškove iš anksto (SMS ar el. paštu) ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios; 4) atsakovas su dukra bendrauja poriniais metais per dukros mokyklines rudens, pavasario (Velykines) atostogas; 5) atsakovas su dukra bendrauja neporiniais metais per dukros žiemos (Kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas; 6) atsakovas su dukra bendrauja neporiniais metais Šv. Kūčių dieną nuo 10:00 val. iki Šv. Kalėdų 1-os dienos 14:00 val., dukrą pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą nustatytu laiku; 7) atsakovas su dukra bendrauja poriniais metais Šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 14:00 val. iki Šv. Kalėdų 2-os dienos 20:00 val., dukrą pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą nustatytu laiku; 8) atsakovas su dukra bendrauja neporiniais metais Šv. Velykų 2-ąją dieną nuo 09:00 val. iki 20:00 val., dukrą pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą nustatytu laiku; 9) atsakovas su dukra bendrauja poriniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną nuo 09:00 val. iki 20:00 val., dukrą pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą nustatytu laiku; 10) atsakovas su dukra bendrauja kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 20:00 val.; 11) kiekvienų metų motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir rugsėjo 21 d. (ieškovės gimtadienį) nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo su atsakovu tvarkos, dukra praleidžia su motina; 12) atsakovas su dukra bendrauja kiekvienais metais tėvo gimimo dieną (rugsėjo 2 d.) nuo 10:00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant 20:00 val. į jos gyvenamąją vietą; 13) šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos dėl svarbių priežasčių, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS žinute ar el. paštu; 14) atsakovas bendraudamas su dukra privalo užtikrinti jos dienos režimo laikymąsi bei jos lankymąsi ugdymo įstaigose, neformaliajame ugdyme, draugų gimtadieniuose; 15) ieškovei susirgus, ar patekus į gydymo įstaigą ir dėl to negalint pasirūpinti šalių dukra, ieškovė privalo informuoti atsakovą, o atsakovas privalo pasiimti šalių dukrą ir ja rūpintis, kol ieškovė pasveiks ir galės vėl rūpintis dukra; priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui po 230,08 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. vasario 3 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisė iš atsakovo 4 141,44 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą; atsakovo priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo 740 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 154 Eur žyminį mokestį; priteisė lygiomis dalimis iš ginčo šalių po 6,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

7. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: šalių dukra nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio nepertraukiamai gyvena kartu su ieškove; ji yra itin mažo amžiaus; ieškovės gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos auginti vaiką; mergaitė išsakė norą su mama, su kuria sieja itin stiprus emocinis ryšys. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei nenustatęs sąlygų, dėl kurių gyvenimas su mama neatitiktų vaiko interesų, o atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad jis galėtų vienas savarankiškai tinkamai rūpintis ir prižiūrėti tokio amžiaus vaiką, teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su mama.

8. Pasisakydamas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, teismas nustatė, kad būtent tokiu būdu atsakovas faktiškai ir bendrauja su dukra – pasiima ją savaitgaliams, dėl bendravimo kitomis mėnesio dienomis susitaria su ieškove atskirai telefonu. Vertindamas atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio taikymo, teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, sprendė, kad nėra būtinųjų sąlygų pastarajai tvarkai nustatyti: su tokia tvarka nesutinka ieškovė, kuri nuo gimimo vaiką augino, prižiūrėjo ir rūpinosi, o atsakovo vaidmuo ankstyvojoje vaiko auginimo stadijoje buvo epizodinis; toks bendravimas neatitinka vaiko interesų, nes dukros, nelankančios jokios ugdymo įstaigos, dienos režimas yra paremtas išimtinai nuolatiniu buvimu įprastoje ir saugioje namų aplinkoje, o tokio režimo tęstinumą gali užtikrinti tik ieškovė, dirbanti namų sąlygomis; tarp tėvų egzistuoja esminis nesutarimas dėl vaiko lavinimo, kuris gali daryti neigiamą įtaką vaikui tuo atveju, jeigu bendravimas vyktų pagal principą „50:50 procentų laiko“. Be kita ko, atsižvelgęs į vaiko nuomonę, į aplinkybę, kad jokios ugdymo įstaigos vaikas šiuo metu nelanko, teismas nustatė bendravimo tvarką ieškovės pasiūlytomis sąlygomis, modifikavęs pirmąjį punktą (penktadieniais dukrą atsakovas pasiima iš jos gyvenamosios vietos, o ne darželio/mokymosi įstaigos).

9. Spręsdamas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, teismas, atsižvelgęs į standartinius vaiko poreikius, įvertinęs, jog ginčo šalių turtinė padėtis yra lygiavertė, konstatavo, kad vaiko išlaikymui pakankama suma yra ne didesnė nei 520 Eur per mėnesį, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis – 230,08 Eur – per mėnesį laikė pagrįstu ir tenkino.

10. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir rašytiniais bylos įrodymais, nustatė, kad atsakovas tiesiogiai piniginėmis lėšomis dukrai išlaikymo neteikė, tačiau prie išlaikymo prisidėjo kitu būdu: pirkdamas maistą, rūbus, žaislus, taip pat apmokėdamas įvairias paslaugas ir pramogas. Be kita ko, įvertinęs, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu tiek dukros poreikiai, tiek šalių turtinė padėtis buvo analogiška dabartinei, teismas nusprendė per pusę sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą – iki 4 141,44 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

1. Atsakovas T. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo panaikinti ir ieškovės reikalavimus atmesti, tenkinti priešieškinio reikalavimus ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti tėvų bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną lyginę metų savaitę nuo 12 val. arba nuo momento, kai dukrai baigiasi užsiėmimai (pamokos) ugdymo įstaigoje iki kito pirmadienio 12 val. arba iki dukters užsiėmimų (pamokų) ugdymo įstaigoje pradžios; atitinkamai ieškovė bendrauja su vaiku kiekvieną nelyginę metų savaitę tokia pačia tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. teismas nepagrįstai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, kadangi jos gyvenimo ir buities sąlygos nėra tinkamos vaikui auginti, šią aplinkybę patvirtina Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2022 m. kovo 7 d. išvada. Nei teismas, nei vaiko teisių apsaugos specialistai neįvertino, kad atsakovą su dukra taip pat sieja itin stiprus emocinis ryšys, neišsiaiškino dukros nuomonės dėl gyvenimo kartu su tėčiu galimybės, neatsižvelgė, kad dukra 2022 m. vasario mėnesį bei liepos mėnesio tris savaites gyveno su tėčiu. Be to, ieškovė dukrą ugdo tik namuose, tokiu būdu atimdama galimybę socializuotis ir bendrauti su bendraamžiais, skiria nepakankamai dėmesio vaiko sveikatos būklei, formuoja negatyvų požiūrį į atsakovą, tokiu būdu darydama žalą vaikui.

1.2. pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atitinkamai turėjo nustatyti maksimalią atsakovo nurodytomis sąlygomis bendravimo tvarką. Objektyvių argumentų, dėl kurių atsakovas negalėtų bendrauti su vaiku lygiai tiek pat laiko, kaip ir ieškovė, nenurodė nei teismas, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė. Teismo išvada, jog toks bendravimas neatitinka būtinųjų jos taikymo sąlygų, įtvirtintų kasacinio teismo praktikoje, iš esmės suformuota tik tuo pagrindu, jog tokios tvarkos įgyvendinimui nepritaria ieškovė. Taip pat teismas nenurodė motyvų, kokiu būdu siūloma tvarka pažeistų vaiko interesus. Dukrai reikalingas lavinimas, neformali veikla, socializacija – to ieškovė negali užtikrinti, todėl bendravimo tvarkos ieškovės pasiūlytomis sąlygomis nustatytas pažeidžia vaiko interesus. Teismas neteisingai įvertino Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuotą informaciją, jog dukrai „labai patinka gyventi su mamyte“: šios vaiko nuomonės nekvestionuoja, tačiau ji nereiškia, kad vaikui nepatinka gyventi su tėvu, juolab toks klausimas vaikui apskritai nebuvo užduotas. Teismo argumentas, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra pagrįsta ir tuo aspektu, jog būtent tokiu būdu atsakovas faktiškai ir bendrauja su dukra pasiimdamas ją savaitgaliams, neatitinka bylos medžiagos: tiek atsiliepime, tiek priešieškinyje atsakovas nurodė aiškius nesutikimo su tokia tvarka motyvus, teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išplečiant bendravimo tvarką, taip pat – atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta spręsti tokį atsakovo prašymą. Teismo nustatyta bendravimo tvarka yra nekonkreti, šalims paliekama laisvė susitarti dėl bendravimo darbo dienomis, tokiu būdu programuoji tolesni šalių konfliktai, nes susitarimo su ieškove galimybės yra menkos.

1.3. nustačius bendravimo su vaiku formą pakaitomis kas savaitę, išlaikymas periodinėmis išmokomis apskritai neturėtų būti priteistas, nes vieną savaitę dukrą materialiai visiškai išlaikytų atsakovas, o kitą savaitę – ieškovė, šalys lygiomis dalimis tenkintų vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neginčija.

Atsiliepimas

2. Ieškovė V. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nėra pagrįsti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas su dukra nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio visiškai nebendravo, išlaikymo neteikė ir atsakovas šios aplinkybių neginčija. Rūpintis vaiku pradėjo po to, kai ieškovė inicijavo teisminį procesą, tad jo vaidmuo vaiko gyvenime yra epizodinis. Atsakovas neturi tėvystės įgūdžių, bendravimą su dukra bando palaikyti nepilnus metus, per šį laikotarpį buvo tik keletas kartų per savaitę, kai su dukra gyveno kartu (vienas iš jų – priverstinė saviizoliacija).

2.2. atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka negali būti įgyvendinama, nes jai nepritaria ieškovė, be to, tokia tvarka pažeistų vaiko interesus turėti stabilią ir saugią namų aplinką, mergaitė yra mažo amžiaus ir itin prisirišusi prie mamos. Nustačius bendravimo atsakovo prašomomis sąlygomis tvarką, būtų sutrikdyta vaiko įprastinė dienotvarkė, pagal kurią mergaitė ugdoma namuose, nes atsakovas nurodo, kad dukrą būtina leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

2.3. atsakovo prašymas nustatyti bendravimo tvarką, paremtą pagal 50:50 modelį, yra sąlygotas atsakovo nenoru materialiai prisidėti prie dukros išlaikymo, tačiau remiantis kasacinio teismo praktika, net ir tuo atveju, kai taikoma pastaroji bendravimo forma, visais atvejais iš skyrium gyvenančio tėvo vis tiek yra priteisiamas išlaikymas būtinosioms vaiko išlaidoms padengti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ar tinkamai nustatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Atsakovas 2022 m. lapkričio 22 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus su naujais papildomais įrodymais – 2022 m. birželio 22 d. –2022 m. lapkričio 16 d. šalių susirašinėjimą el. paštu, 2022 m. spalio 19 d. pagalbos planą, 2022 m. spalio 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą, 2022 m. spalio 3 d. Vaiko gerovės komisijos pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio įvertinimo ir 2022 m. spalio 9 d. bei 2022 m. spalio 31 d. mokėjimo pavedimus už būrelį (duomenys neskelbtini).

15. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17. Ieškovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina iš esmės grindžia argumentais, kad teismas nevertino, jog atsakovo emocinis ryšys su dukra taip pat yra labai stiprus ir artimas, kad atsakovas gali dukrai užtikrinti geresnes gyvenimo ir buities sąlygas, kad ieškovė neleidžia dukros į ugdymo įstaigą ir tokiu būdu silpnina vaiko socialinius įgūdžius, neskiria reikiamo dėmesio vaiko sveikatos priežiūrai ir netinkamai auklėja dukrą, nuteikinėja prieš tėvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra nepagrįsti.

18. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis, 2.14 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

19. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

20. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, yra vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

21. Teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.).

22. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

23. Vaiko interesus kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas). Taigi sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma.

24. Bylos duomenimis šalys – V. K. ir T. B. – kartu negyvena nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Nuo nurodyto momento nepilnametė ginčo šalių dukra A. B., kuriai šiuo metu yra penkeri metai, nepertraukiamai gyvena kartu su motina (ieškove) V. K.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius pateikė byloje išvadą (DOK-30502), kad gyvenimo ir buities sąlygos ieškovės V. K. gyvenamojoje vietoje yra tinkamos auginti vaiką. Ieškovė nurodė, kad ji dar turi du butus Kaune. Iš pokalbio su A. spręstina, kad mergaitė išsako teigiamas nuostatas abiejų tėvų atžvilgiu, tačiau juntamas stiprus dukros ir motinos tarpusavio ryšys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad mažametė nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su mama savo įprastinėje gyvenamojoje aplinkoje, jos emocinis ryšys su mama yra pastovus ir ilgalaikis, byloje nenustatyta, kad gyvenimas su ieškove V. K. neatitiktų jos interesų, būtų nesaugus ar darantis jai žalą, sprendžia, jog gyvenamosios vietos, kurioje vaikas auga nuo gimimo, keisti nėra pagrindo.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovo emocinis ryšys su dukra yra stiprus ir jis taip pat gali užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas kardinaliai pakeisti jo mažametės dukters gyvenimą; kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Šiuo atveju taip susiklostė, kad vaikas nuo gimimo auga su ieškove, tėvams pradėjus gyventi skyrium mažametė liko gyventi su motina, atsakovas kai kuriais laikotarpiais su vaiku nebendravo (nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn.) ar bendravo epizodiškai (DOK-39749, 2022 m. kovo 7 d. Tarnybos Skyriaus išvada Nr. 4SD-1465), todėl, įvertinus šias aplinkybes, vaiko amžių, siekiant užtikrinti vaikui gyvenamosios aplinkos, kurioje vaikas jaučiasi saugus, stabilumą ir pastovumą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju geriausius šalių nepilnamečio vaiko interesus atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

26. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, derinti juos tarpusavyje atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, o ne konkuruoti tarpusavyje. Todėl apelianto argumentai, kad ieškovė netinkamai auklėja dukrą, nesirūpina jos sveikata, atmetami kaip neįrodyti ir labiau deklaratyvaus pobūdžio.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį, prašo pakeisti šioje dalyje teismo sprendimą ir nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja kiekvieną lyginę metų savaitę, pasiimdamas dukrą pirmadienį nuo 12 val. arba nuo momento, kai jai baigiasi užsiėmimai (pamokos) ugdymo įstaigoje iki kito pirmadienio 12 val. arba iki dukters ugdymo įstaigos užsiėmimų (pamokų) pradžios, grąžindamas dukrą šalių suderintoje vietoje ir laiku. Nurodo, kad teismas paviršutiniškai vertino situaciją ir be jokio pagrindo ir svarių argumentų susiaurino atsakovo bendravimo tvarką su dukra.

28. Pagal EŽTT formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

Žemesnės instancijos teismas

29. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, teismas turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

30. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis „50:50 procentų laiko“ yra iš esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę. Nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, būtina atsižvelgti į tam tikras sąlygas: pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad bendravimo kas savaitę forma yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

31. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą, nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų nustatyti atsakovo prašomą bendravimo su dukra tvarką pagal modelį 50:50, nes su tokia tvarka nesutiko ieškovė, kuri dukrą augino nuo pat gimimo, prižiūrėjo ir ja rūpinosi, o T. B. vaidmuo ankstyvojoje vaiko auginimo stadijoje buvo epizodinis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė jokių argumentuotų savo nesutikimo motyvų, esminių ir reikšmingų tokios bendravimo tvarkos trūkumų nenurodė, o tuo tarpu vasaros laikotarpiu vykęs tokio dažnumo bendravimas patvirtina, kad jis yra tinkamas ir gali būti įgyvendinamas. Ieškovės argumentas, kad T. B. vaidmuo ankstyvojoje vaiko auginimo stadijoje buvo epizodinis, nesudaro pagrindo riboti tėvo ir vaiko bendravimą. Pati ieškovė teigia, jog atsakovas nuo 2021 m. gruodžio mėnesio pradėjo dažnai bendrauti su dukra, pasiima ją su savimi, socialiniams darbuotojams sakė norinti, jog atsakovas kuo daugiau bendrautų su dukra, byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra kenktų vaiko interesams, mergaitei patinka būti su tėčiu, atsakovas tinkamai rūpinasi vaiko poreikiais, jos ugdymu ir sveikata, todėl ieškovės nesutikimas dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos negali būti svarbesnis už paties vaiko interesus, juolab kad vadovaujantis šios nutarties 39 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, nustatant bendravimą kas antrą savaitę, tėvų sutarimas dėl to nėra būtinas.

32. Antra, bendravimo tvarkos pagal modelį 50:50 nustatymo sąlyga – tokia tvarka turi geriausiai atitikti vaiko interesus. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, nes mergaitė yra dar labai mažo amžiaus, mama ja ne tik rūpinasi ir kasdien betarpiškai prižiūri, tačiau pati ir lavina. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad galėtų kas antrą savaitę nedirbti. Be to, tėvai nesutaria, ar dukra turėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir šie principiniai nesutarimai gali daryti neigiamą įtaką vaikui tuo atveju, jeigu jos bendravimas su tėvu vyktu pagal principą 50:50. 2022 m. kovo 25 d. VTAT išvadoje (DOK-39749), taip pat nurodyta, kad atsakovo prašoma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, toks bendravimo modelis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika būtina remtis, tačiau aplinkybė, ar bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, turi būti nustatoma kiekvienoje konkrečioje byloje ir yra susijusi su būtent toje byloje surinktų įrodymų vertinimu. Nagrinėjamoje byloje mergaitei jau penkeri metai, taigi ji nėra labai mažo amžiaus. Vaikas nuo 2021 m. gruodžio bendrauja su tėčiu, kartu praleisdavo kas antrą savaitgalį, o visu 2022 metų vasaros laikotarpiu – ir kas antrą savaitę, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad tokio dažnumo ir pobūdžio bendravimas kenktų nepilnamečio vaiko interesams ar tėvo elgesys sudarytų abejonių dėl jo norų ir gebėjimų užtikrinti dukters kasdienius poreikius bendraujant su vaiku. Mergaitė nori būti su tėčiu. Pas tėtį jai sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Po teismo sprendimo priėmimo gautoje 2022 m. spalio 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. susitikimo metu pastebimas artimas ryšys tarp mergaitės ir tėčio, mergaitė vis prieina, apkabina tėtį, sumuša delnais. Paklausus, ar jai patinka pas tėtį, teigė, kad pas tėtį jai patinka, tik nuobodu. Nei su mama, nei su tėčiu nesipyksta, tik mama pykstasi su tėčiu, mama tėtį vadina visokiais negražiais žodžiais (nurodo konkrečius žodžius). Mergaitė mano, kad mama blogai sako. Tėtis ant mamos nieko nesako. 2022 m. spalio 19 d. SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Pagalbos plane (toliau – Planas) pažymėta, kad atsakovas yra motyvuotas, gali užtikrinti vaiko ugdymą, leisti į būrelius, užtikrinti sveikatos priežiūrą. Tėvo ir vaiko emocinis ryšys yra stiprus, tėvas viską, ko reikia dukrai, užtikrina. Plane nurodyta, kad pati ieškovė sakė, jog atsakovas alkoholio nevartoja, žalingų įpročių neturi ir nemato, kad būtų pavojus vaiko ir tėvo bendravimui. Atvejo vadybininkė nurodė, kad kompleksinių paslaugų poreikio tėvui neįžvelgia. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti duomenys patvirtina, kad atsakovas gali tinkamai užtikrinti vaiko interesus, byloje nėra duomenų, kad tokia tvarka kenktų vaikui, todėl darytina išvada, kad maksimali bendravimo tvarka atitiktų vaiko interesus.

34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad tai, jog šalys nesutaria, ar dukra turėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, gali daryti vaikui neigiamą įtaką tuo atveju, jeigu jos bendravimas su tėvu vyktų pagal principą 50:50. 2022 m. spalio 19 d. SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Pagalbos plane nurodyta, kad galimai yra pažeidžiamos vaiko teisės į švietimo pagalbą, bendraamžių bendravimą, tinkamą vaiko amžiui socializaciją; gautoje iš darželio informacijoje teigiama, kad vaikui reikalinga švietimo specialistų pagalba. Specialistai ieškovei rekomendavo naudotis socialinėmis paslaugomis, priimti pagalbą ir užtikrinti dukrai reikalingą ugdymą. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. atsakovas savo bendravimo laiku pradėjo dukrą leisti į (duomenys neskelbtini), užrašė į būrelius. Mergaitė į darželį eina noriai. Tuo tarpu ieškovė aiškios nuomonės šiuo klausimu neišreiškia, ją keičia. Specialistų nuomone, ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas atitiktų vaiko interesus, todėl ieškovės nenoras vaiką leisti į darželį yra labiau paremtas tik jos pačios nuomone, galimai sau patogių sąlygų sudarymu, tačiau pilnai neįvertinus, ar tai tikrai atitinka vaiko interesus. Plane nurodyta, jog mamos hipergloba vaikui yra žalinga, įžvelgiama piktnaudžiavimo tėvų valdžia apraiškų. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje situacijoje vaiko ugdymas darželyje būtų galimas ir kas antrą savaitę, tai nepažeistų vaiko interesų, tačiau rekomenduotina tėvams susitarti ir priimti vieningą sprendimą. Darytina išvada, kad atsakovas, atsižvelgdamas į socialinių darbuotojų rekomendacijas, siekia tinkamai ugdyti dukrą, ją lavinti, todėl aplinkybė, kad šalys nesutaria šiuo klausimu, negali būti priežastimi siaurinti atsakovo bendravimą su dukra.

35. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą argumentą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog galėtų kas antrą savaitę nedirbti. Kadangi atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo tvarką pagal modelį 50:50, jis turi prisiimti atsakomybę ir būti įvertinęs savo galimybes tokią tvarką įgyvendinti. Atsakovas yra bendrovės vadovas, todėl galima daryti prielaidą, kad jo darbo grafikas yra lankstus, be to, mergaitė yra užrašyta į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl sunkumų užtikrinti prašomos nustatyti bendravimo tvarkos vykdymą neturėtų kilti, o jeigu ir kiltų, atsakovas privalėtų imtis visų priemonių, kad nustatyta bendravimo tvarka būtų vykdoma tinkamai.

36. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą, taip pat nurodė, kad vaiko nuomonės išklausymo akte yra užfiksuota, jog mergaitei labiau patinka gyventi būtent su mamyte (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vaiko gyvenamoji vieta ir yra nustatyta su ieškove, tačiau vien dėl to, kad vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog mergaitei labiau patinka gyventi būtent su mamyte, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji nenori bendrauti su tėvu. Tame pačiame 2022 m. kovo 4 d. vaiko nuomonės išklausymo akte mergaitė sakė, kad su tėveliu sutaria gerai. 2022 m. spalio 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad susitikimo metu pastebimas artimas ryšys tarp mergaitės ir tėčio, mergaitė sako, kad jai patinka pas tėtį. 2022 m. spalio 19 d. SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Pagalbos plane nurodyta, kad tėvo ir mergaitės emocinis ryšys yra stiprus, tėvas viską, ko reikia dukrai, užtikrina. Vaikui nebuvo užduotas klausimas, kaip vaikas norėtų bendrauti su tėčiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepilnamečiui vaikui, neturinčiam 7 metų, nei teismas, nei tėvai negali perkelti atsakomybės priimti sprendimą, kas jam šioje situacijoje yra geriausia ir kokia konkrečiai bendravimo su tėvais tvarka turėtų būti nustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas nori bendrauti su abiem tėvais ir abu juos myli, todėl, nenustačius, jog bendravimas su tėvu traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, darytų įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai, konstatuotina, kad pagrindo riboti tėvo bendravimą su vaiku nėra.

37. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Kadangi atsakovo siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko poreikius ir interesus, suteikia tėvui galimybę toliau kurti ir stiprinti santykį su vaiku, nuosekliai dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį keičiama bendravimo tvarka pagal modelį 50:50. Teisėjų kolegija, patikslinusi konkretų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką, vietą bei savaitės dieną, nustato, kad T. B. bendrauja su dukra A. B. kiekvieną lyginę metų savaitę, pasiimdamas dukterį sekmadienį nuo 18:00 iki 19:00 val. iš jos gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių suderintą vietą kitą sekmadienį iki 18:00 val. Konkretus vasaros atostogų laikas nenustatomas, nes šalys turi suderinti 7 dienų atostogų laiką su savo bendravimo su vaiku savaite. Bendravimas kitų atostogų ir švenčių dienomis paliekamas nepakeistas, nes nenustačius tokio bendravimo, vienas iš tėvų per tas pačias šventes bendrautų su dukra kelis metus iš eilės. Nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus, vaiko lankomus papildomo ugdymo užsiėmimus ir pan.

38. Teismas taip pat pažymi, kad esminę reikšmę šiuo atveju turi tinkamas abiejų tėvų elgesys – ieškovė turi netrukdyti dukters bendravimui su tėvu, nekurti dirbtinų kliūčių, o atsakovas turi suprasti, kad geranoriškumas ir psichologinio spaudimo eliminavimas skatins ieškovę bendradarbiauti ir ieškoti galimybių užtikrinti sklandų tėvo ir vaiko bendravimą. Šalys turi suvokti, jog vaikas negali būti jų nesėkmingų santykių įkaitu, ir dėti visas pastangas, kad vaikas jaustųsi saugus ir abiejų tėvų mylimas.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka pagal modelį 50:50 suderinama su tėvų lygybės principu, užtikrina abiejų tėvų teisę vienodai dalyvauti auklėjant dukrą, puoselėti su ja nuolatinį emocinį ryšį. Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

40. Kasacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kurioje kilo ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo esant „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formai, pažymėjo, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-279-969/2019).

41. Vadinasi, tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).

42. Nagrinėjamu atveju nustačius atsakovo bendravimo su vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, beveik pusę laiko vaikas praleistų su atsakovu, tačiau visgi nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl būtent ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, būtinos išlaidos, reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti, papildomos prievolės, susijusios su esminių vaikų poreikių tenkinimu, ir šalys nėra sutarusios dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo. Todėl net ir tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnametis vaikas bendraus su atsakovu, ieškovei, kaip vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, atiteks pareiga užtikrinti kasdienius vaiko poreikius. Kadangi bylos šalys nėra sutarusios dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo, todėl, atsižvelgus į nustatytą bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, iš atsakovo turi būti priteista suma, skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius, neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 230,08 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Atsakovas pirmosios instancijos teismo nustatytų 520 Eur dydžio vaiko poreikių neginčijo, todėl įvertinus pakeistą bendravimo tvarką, taip pat tai, kad ieškovė nuo 2022 m. birželio 1 d. gauna 80,50 Eur vaiko pinigų išmoką, iš atsakovo priteistas išlaikymas sumažinamas nuo 230,08 Eur iki 170 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

45. Iš dalies pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmojoje instancijoje turėjo 948 Eur, atsakovas – 88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Ieškovė reiškė tris ieškinio reikalavimus: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ( patenkintas 100 proc.), dėl bendravimo tvarkos nustatymo (patenkintas 28,57 proc.), dėl išlaikymo priteisimo (patenkintas 73,89 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (patenkintas 50 proc.). Ieškinys patenkintas 63,12 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 598,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas reiškė priešieškinio reikalavimus: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (atmestas) ir dėl bendravimo tvarkos pagal modelį 50:50 nustatymo (patenkintas 100 proc.). Priešieškinis patenkintas 50 proc., todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius ieškovės ir atsakovo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (598,38 Eur ir 44 Eur), V. K. iš T. B. priteistinos 554,38 Eur bylinėjimosi išlaidos.

47. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo ir išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo), todėl valstybės naudai iš atsakovo T. B. priteistinas civilinėje byloje mokėtinas žyminis mokestis, proporcingas patenkintų ieškovės reikalavimų daliai, t. y. 139 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

48. 13,44 Eur dydžio išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu, paskirstymas nekeistinas, paliekamos priteistos išlaidos valstybės naudai lygiomis dalimis iš ieškovės V. K. ir atsakovo T. B., t. y. po 6,72 Eur (CPK 92 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 188 Eur žyminį mokestį ir 871,20 Eur už apeliacinio skundo parengimą, viso 1 059,20 Eur. Ieškovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė.

50. Apeliaciniu skundu atsakovas reiškė tris reikalavimus: nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu (atmestas), pakeisti bendravimo tvarką pagal modelį 50:50 (patenkintas 100 proc.) ir atmesti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (patenkintas 26,11 proc.). Apeliacinis skundas patenkintas 42,04 proc., todėl atsakovui iš ieškovės V. K. priteistinos 445,29 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. sprendimą.

Iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį sumažinti nuo 230,08 Eur (dviejų šimtų trisdešimt eurų 08 ct) iki 170,00 Eur (šimto septyniasdešimt eurų).

Sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip:

„Nustatyti vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. T. B. bendrauja su dukra A. B. kiekvieną lyginę metų savaitę, pasiimdamas dukterį sekmadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val. iš jos gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą kitą sekmadienį iki 18:00 val.

2. Atsakovas T. B. su dukra bendrauja poriniais metais per dukros mokyklines rudens, pavasario (Velykines) atostogas.

3. Atsakovas T. B. su dukra bendrauja neporiniais metais per dukros žiemos (Kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas.

4. Atsakovas T. B. su dukra bendrauja neporiniais metais Šv. Kūčių dieną nuo 10:00 val. iki Šv. Kalėdų 1-os dienos 14:00 val., dukrą pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą nustatytu laiku.

5. Atsakovas T. B. su dukra bendrauja poriniais metais Šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 14:00 val. iki Šv. Kalėdų 2-os dienos 20:00 val., dukrą pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą nustatytu laiku.

6. Atsakovas T. B. su dukra bendrauja neporiniais metais Šv. Velykų 2-ąją dieną nuo 09:00 val. iki 20:00 val., dukrą pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą nustatytu laiku.

7. Atsakovas T. B. su dukra bendrauja poriniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną nuo 09:00 val. iki 20:00 val., dukrą pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą nustatytu laiku.

8. Atsakovas T. B. su dukra bendrauja kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir tėvo gimtadienio dieną (rugsėjo 2 d.), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, dukrą pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą 20:00 val.

9. Kiekvienų metų motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir rugsėjo 21 d. (ieškovės gimtadienį) nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo su atsakovu tvarkos, dukra praleidžia su motina V. K..

10. Šalis negalinti vykdyti bendravimo tvarkos dėl svarbių priežasčių, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS žinute ar el. paštu.

11. Atsakovas T. B. bendraudamas su dukra privalo užtikrinti jos dienos režimo laikymąsi bei jos lankymąsi ugdymo įstaigose, neformaliajame ugdyme, draugų gimtadieniuose.

12. Šalims susirgus ar patekus į gydymo įstaigą ir dėl to negalint pasirūpinti šalių dukra, šalys privalo informuoti apie tai viena kitą. Tokiu atveju dukra turi rūpintis ta šalis, kuri neserga, kol serganti šalis pasveiks ir galės vėl rūpintis dukra.“

„Priteisti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 554,38 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 139,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas lygiomis dalimis iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – po 6,72 Eur (šešis eurus 72 ct) (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 445,29 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RomeikaEdita Šliumpienė