Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-113-902/2024

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-25
Bylos Nr.: e2-113-902/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-02582-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Kirsnytė
Ieškovas: K. T.
Atsakovas: R. T.
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AS
Advokatai: Rimvydas Jasevičius, Dainius Tamošiūnas

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-113-902/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02582-2023-7Procesinio sprendimo kategorija:2.3.4.4.2.; 2.3.2.4.3.;2.3.5.2.1.;3.2.6.1;

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Evelinai Urbonaitei, Justinai Janšauskei,dalyvaujant: ieškovui K. T. ir jo atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui,atsakovei R. T. ir jos atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui,

išvadą teikiančios institucijos atstovėms Indrei Kairytei, Jurgitai Varanauskienei, Linai Švežikienei,

trečiojo asmens Luminor Bank AS atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei R. T. ir atsakovės priešieškinį ieškovui K. T. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio rajone,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1.Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti jo ir atsakovės R. T. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS, įrašo Nr. 128, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti jų santuokines pavardes – ,,T.“ ir ,,T.“, o nepilnamečių vaikų: A. ir M. T. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu; nustatyti tokią nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakove tvarką: 1. atsakovė bendrauja su vaikais kas antrą (nelyginių savaičių) savaitgali nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 16.00 val., atsakovei nustatytu laiku pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą; 2. atsakovė bendrauja su vaikais pirmąją pusę kiekvieną ugdymo įstaigos atostogų (išskyrus vasaros) laiko, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą praėjus pusei atostogų laiko 18 val. Apie būsimas atostogas, vaikų pasiėmimo ir pristatymo laiką tėvai susitaria likus savaitei iki atostogų pradžios; 3. atsakovė bendrauja su vaikais pusę kiekvienų ugdymo įstaigos vasaros atostogų laiko, kas antrą (nelyginę) savaitę, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginės savaitės sekmadienį 18 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą kitą sekmadienį 18 val.; 4. atsakovė bendrauja su vaikais Motinos dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės išvakarių sekmadienį 10 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą kitą dieną sekmadienį,16 val.; 5. atsakovė bendrauja su vaikais per lyginių metų Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginių metų gruodžio 24 d. 10 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą kitą dieną, gruodžio 25 d. 16 val.; 6. atsakovė bendrauja su vaikais per nelyginių metų Šv. Velykas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės išvakarių šeštadienį 10 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą kitą dieną, sekmadienį, 16 val.; 7. šios tvarkos punktai Nr. 2-6 turi pirmenybę prieš punktą Nr.1.; priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovui priteisti 1.0,1446 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (kiemo statinius), esančius (duomenys neskelbtini), vidutinės 41 797 Eur vertės; atsakovės vardu registruotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 30 074 vnt. paprastąsias vardines 1,45 Eur nominalios vertės akcijas, kurių rinkos vertė 23 397,50 Eur; viso turto už 65 194,50 Eur, sumą mažinant trečiajam asmeniui ½ skolos dalimi 30 604,12 Eur (61 208,25/2=30 604,12), iki 34 590,37 Eur; atsakovei priteisti 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 27 300 Eur vidutinės rinkos vertės; ieškovo vardu registruotą automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 500 Eur vertės; atsakovės vardu registruotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 33 936 vnt. paprastąsias vardines 1,45 Eur nominalios vertės akcijas, kurių rinkos vertė 26 394,50 Eur; viso turto už 65 194,50 Eur, sumą mažinant trečiajam asmeniui ½ skolos dalimi 30 604,12 Eur (61 208,25/2=30 604,12), iki 34 590,37 Eur; nustatyti, kad prievolės trečiajam asmeniui pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. lapkričio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidarios šalių prievolės ir šias paskolas šalys grąžina pagal kreditavimo sutartyse nustatytą tvarką; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.Ieškovas ieškinyje nurodė, kad iš pradžių su atsakove jis sugyveno, atsakovė augino vaikus ir nedirbo, ieškovas daugiausiai rūpinosi šeimos materialine gerove. Laiku bėgant atsakovė darėsi emociškai nestabili, triukšmaudavo, elgėsi agresyviai. Atsakovė nuo 2018 metų kelioms savaitėms ar keliems mėnesiams išvykdavo uždarbiauti į (duomenys neskelbtini). 2018 metais ji be jokios paaiškinamos priežasties iš (duomenys neskelbtini) negrįžo į sūnaus gimtadienį lapkričio 4 d., dėl ko labai įskaudino sūnų. 2022 m. gruodžio mėnesį atsakovė vaikus buvo išvežusi į (duomenys neskelbtini) aprodyti šalį, bet neilgai trukus vaikus įsodino vienus į lėktuvą, o pati iki pat 2023 m. vasario 5 d. pasiliko (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio mėnesį atsakovė vėl 3 savaitėms buvo išskridusi į (duomenys neskelbtini), grįžusi viena išvyko pailsėti į (duomenys neskelbtini), nors vaikai prašė juos pasiimti kartu.

3.Nuo tada, kai atsakovė pradėjo važinėti į (duomenys neskelbtini), šalys bendro ūkio nebeveda, tarpusavyje nebendrauja, gyvena skirtinguose kambariuose. Vaikais ir šeimos buitimi rūpinasi ieškovas, o atsakovė gyvena savo atskirą gyvenimą, sutuoktiniai pasidarė vienas kitam svetimi. Ieškovas įsitikinęs, kad santuokos išsaugoti nėra galimybių, todėl nėra tikslinga paskirti terminą šalims susitaikyti.

4.Dėl skirtingo požiūrio į atskirų problemų sprendimą ir negalėjimą požiūrius suderinti, abi bylos šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti, remti vienas kitą, būti lojaliam, pasitikėti vienas kitu, dėl ko bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas, todėl ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5.Po santuokos nutraukimo ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė pasiliktų pavardę - ,,T.“. Ieškovas išlaikymo iš atsakovės sau priteisti nereikalauja, o atsakovei priteisti išlaikymą iš ieškovo taipogi nėra pagrindo.

6.Po santuokos nutraukimo dukters A. ir sūnaus M. gyvenamąją vietą ieškovas prašo nustatyti su juo, nes vaikai jau ne vieneri metai yra prižiūrimi ieškovo, vaikai yra prie jo prisirišę, ieškovas vaikais įvairiapusiškai rūpinasi. Su atsakove vaikų gyvenamoji vieta nenustatytina ir dėl atsakovės pastovaus važinėjimo į (duomenys neskelbtini).

7.Ieškovas prašydamas nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, siekia, kad atsakovė maksimaliai bendrautų su vaikais.

Šalies argumentai

8.Ieškinyje ieškovas nurodė, kad šiuo metu dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vidutiniškai atskaičius mokesčius, uždirba 2000 Eur per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga minimalios mėnesinės algos dydžio suma. Šiuo metu minimali mėnesinė alga sudaro 840 Eur, todėl ieškovas mano, kad kiekvienam vaikui per mėnesį reikia 500 Eur. Maždaug tiek ieškovas išleidžia kiekvieno vaiko išlaikymui. Vaikų išlaikymo išlaidos sudaro: kiekvieno sezono rūbams ir avalynei – 130 Eur, maistui – 110 Eur, lavinimo, poilsio reikmėms – 60 Eur, higienos reikmėms, vaistams, vitaminams – 60 Eur, transporto išlaidoms – 30 Eur, už dalį komunalinių mokesčių (šildymą, elektrą, kita) – 40 Eur, atostogoms – 70 Eur. Atsakovė yra sveika ir darbinga, todėl yra pajėgi mokėti po 250 Eur per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

9.Iki santuokos sudarymo ieškovas asmeninės nuosavybės teise yra įsigijęs 1,1296 ha žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo 2007 m. kovo 22 d. atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgijo 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytas turtas yra asmeninė šalių nuosavybė, todėl į dalintiną turtą ieškovas jo neįtraukė.

10.Gyvenant santuokoje, šalys užgyveno šį turtą: 1. 0,1446 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 10 571 Eur vertės, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24 212 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1888 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 2140 Eur rinkos vertės, pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2053 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 452 Eur vidutinės rinkos vertės, kitus inžinerinius statinius (kiemo statinius), esančius (duomenys neskelbtini), visos šios namų valdos vidutinė rinkos vertė 41 797 Eur; 2. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 27 300 Eur vidutinės rinkos vertės; 3. ieškovo vardu registruotą automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės 11 500 Eur rinkos vertės; 4.atsakovės vardu registruotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 64 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (1,45 Eur nominalios vertės), kurių rinkos vertė 49 792 Eur. Viso santuokoje užgyventa turto už 130 389 Eur

11.Kadangi vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu, o vaikai gyvena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal gyvenamąją vietą vaikai lanko gimnaziją, ieškovas vienas mokėjo paskolas šios namų valdos įsigijimui ir įrengimui, todėl atsižvelgiant į vaikų interesus, ieškovas prašo jam priteisti žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovės vardu registruotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 30 074 vnt. paprastąsias vardines akcijas, 23 397,50 Eur rinkos vertės, o atsakovei priteisti 2 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), 27 300 Eur rinkos vertės, ieškovo vardu registruotą automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 500 Eur vertės; atsakovės vardu registruotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 33 936 vnt. paprastąsias vardines 1,45 Eur nominalios vertės akcijas, kurių rinkos vertė 26 394,50 Eur; viso turto už 65 194,50 Eur. Tokiu būdu, šalys santuokoje užgyveno turto už 130 389 Eur sumą. Trečiajam asmeniui šalys yra skolingos 61 208,25 Eur sumą, todėl dalintiną turtą sudarytų 69 180,75 Eur.

12.Šalys yra trečiojo asmens solidarūs skolininkai, todėl trečiajam asmeniui paskolas grąžinti turi per pusę, nekeičiant šalių įsipareigojimų trečiajam asmeniui.

Šalies argumentai

13.Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašo tarp ieškovo ir jos (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką Panevėžio miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 128, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę ,,T.“, atsakovei palikti pavardę ,,T.“; dukters A. T. ir sūnaus M. T. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaikų motina; nustatyti tokią ieškovo bendravimo su dukra A. ir sūnumi M. tvarką, pagal kurią 1.ieškovas kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgaliais, paima juos iš gyvenamosios vietos pas motiną R. T. arba iš vaikų ugdymo įstaigų penktadienį 17.00 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą pas motiną sekmadienį iki 18.00 val.; darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais pasiima vaikus 17 val. ir parveža vaikus pas vaikų motiną 19 val.; tais atvejais, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių negali paimti vaikų savaitgaliais ar antradieniais, ketvirtadieniais arba vaikai dėl objektyvių priežasčių (ligos ir kt.) negali bendrauti su tėvu, tai vaikų tėvas ir/ar motina vienas kitą informuoja apie tai ne mažiau kaip prieš dvi dienas SMS žinute arba elektroniniu laišku; 2. Šv. Kalėdų, Šv.Velykų šventes su motina vaikai praleidžia neporiniais metais, o su tėvu - poriniais metais; tėvas poriniais metais pasiima vaikus šventės pirmąją dieną 15 val. ir grąžina vaikus pas motiną tos šventės antrąją dieną 15 val.; 3. Tėvo diena ir Motinos diena, nepriklausomai kaip pasiskirstys bendravimo savaitgaliais grafikas, priklausys bendravimui su vaikais tam iš tėvų, kurio - motinos ar tėvo - diena yra švenčiama. Tėvas privalo grąžinti vaikus pas vaikų motiną Tėvo dieną 20 val.; 4. ieškovas gali pasiimti vaikus per savo gimtadienį (birželio 7 d.) iš anksto, ne mažiau kaip prieš dvi dienas apie tai SMS žinute arba elektroniniu laišku informavęs R. T., ir privalo grąžinti vaikus pas ją iškart kitą dieną - birželio 8 d. 18 val., o jeigu birželio 7 d. yra darbo diena ir vaikai privalo lankyti ugdymo įstaigas, tai privalo rytą vaikus pristatyti į jų ugdymo įstaigas; 5. vaikai savo gimtadienius (spalio 5 d. ir lapkričio 4 d.) švenčia pas tėvą K. T. poriniais metais, o neporiniais metais pas mamą R. T.; tėvas privalo grąžinti vaikus pas motiną iškart kitą dieną po vaiko gimtadienio 18 val. arba rytą pristatyti vaikus į vaikų ugdymo įstaigas, jei kita diena po vaiko gimtadienio yra ugdymo įstaigos lankymo diena; 6. vasaros mėnesiais tėvas turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip 2 savaites kiekvieną vasaros mėnesį, ir privalo parvežti vaikus pas vaikų motiną antros bendravimo savaitės paskutinę dieną 18 val.; apie vaikų pasiėmimą/nepasiėmimą bendravimui vaikų tėvas privalo pranešti vaikų motinai SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš 10 kalendorinių dienų ir nurodyti vaikų motinai konkretų adresą, kur bus vaikai, palikti kontaktinį telefono numerį, kuriuo motina galėtų pabendrauti su vaikais; 7. K. T. privalo raštu (SMS žinutėmis, elektroniniu paštu) informuoti R. T. apie būsimą vaikų išsivežimą vaikų poilsiui į užsienį teismo sprendime tėvui numatytais bendravimo laikotarpiais iš anksto, ne vėliau nei prieš 10 dienų iki kelionės už Lietuvos ribų, ir nurodyti apie išvykimo ir grįžimo datą bei konkretų adresą, kur bus vaikai. Ieškovas neturi teisės išsivežti vaikus A. T. ir/ar M. T. į užsienį be išankstinio rašytinio vaikų motinos sutikimo (įskaitant ir SMS žinutėmis, elektroniniu paštu); 8. K. T. privalo nedelsiant R. T. informuoti apie savo nuolatinę gyvenamąją vietą elektroniniu paštu, SMS žinute; abu vaikų tėvai privalo vienas kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip per 3 dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos. Abu tėvai privalo vienas kitam pranešti apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis (telefono numerius, elektroninio pašto adresus); 9. Nei vienas iš tėvų nelaikomi pažeidę šios bendravimo su vaikais tvarkos nuostatų, jei bendravimo su vaikais laikotarpis su vienu iš tėvų prasitęsė dėl vaikų ligos ar kitokios objektyvios ir teisėtos priežasties, nepriklausančios nuo tėvų valios; priteisti iš ieškovo dukters A. T. ir sūnaus M. T. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: 1. atsakovei asmeninėn nuosavybėn priteisti: 0.1446 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 176 500 Eur vidutinės rinkos vertės; 2. ieškovui asmeninėn nuosavybėn priteisti:2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 45 000 Eur

vidutinės rinkos vertės; ieškovo vardu registruotą automobilį Nissan Qashqai, identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11500 Eur vidutinės rinkos vertės; atsakovės vardu registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 11 556 vnt. paprastąsias vardines 1,45 Eur. nominalios vertės akcijas, vertė yra 16 756,20 Eur, iš viso ieškovui priteistino vertė yra 73 256,20 Eur; ieškovui dėl atsakovei tenkančios didesnės bendro turto dalies priteisti iš atsakovės 51 621,90 Eur piniginę kompensaciją, ją išmokant per 2 metus nuo santuokos nutraukimo; nustatyti, kad prievolės trečiajam asmeniui Luminor Bank AB pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. lapkričio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariomis ir šias paskolas šalys kreditoriui grąžina pagal kreditavimo sutartyse nustatytą tvarką; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14.Priešieškinyje atsakovė nurodė, jog šiuo metu ji su ieškovu santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, buitinius reikalus tvarko atskirai, kiekvienas gyvena atskirą savo gyvenimą, jų santuoka yra iširusi ir tolesnis bendras jų, kaip sutuoktinių gyvenimas, yra neįmanomas.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

15.Po ištuokos atsakovė prašo teismo jai palikti dabartinę pavardę - ,,T.“, ieškovui - pavardę – T. Išlaikymo iš ieškovo priteisti atsakovė neprašo. Mano, kad ieškovui iš jos išlaikymas taip pat yra nepriteistinas.

16.Atsakovė po santuokos nutraukimo prašo vaikų: dukros A. ir sūnaus M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes ji abiem vaikais visą laiką visapusiškai rūpinosi, augino, auklėjo, nuo pat vaikų gimimo, rūpinosi vaikų mityba, ekologiškų daržovių auginimu ir jų naudojimu vaikų mityboje, imuniteto stiprinimu, organizmo grūdinimu, vaikais rūpinasi iki šiol ir ateityje jais rūpinsis. Vaikai yra dar nedidelio amžiaus, labai prisirišę prie jos. Vaikams su ja gyventi jiems įprastomis sąlygomis bus geriau nei su ieškovu. Tai patvirtina ir vaikų ugdymo įstaigų pedagogų atsiliepimai dėl nenutrūkstamo pamokų lankymo. D. A. yra apdovanota (duomenys neskelbtini) diplomu, kad mokykloje nėra praleidusi pamokų. A. nuo 4 metų buvo suteiktas bibliotekos abonementas, įskiepyta meilė knygų skaitymui, kas akivaizdžiai turi įtakos jos nepriekaištingo mokymosi rezultatams bei pasiekimams atstovaujant (duomenys neskelbtini) olimpiadose (duomenys neskelbtini) mieste bei rajone. Atsakovės iniciatyva nuo 4 metų iki šiol dukra lanko šiuolaikinių šokių studiją, dailės bei dramos būrelius. S. M. atsakovės iniciatyva lankė plaukimą, futbolą, šiuo metu lanko karate būrelį. Ji vaikams visuomet padeda, juos išklauso, paguodžia, su ja vaikai ruošia pamokas. Vaikams ji perka drabužius, mokyklai reikalingas priemones, dalyvauja tėvų susirinkimuose, popamokinėje veikloje, atlieka visus vaikų labui reikiamus darbus. Abiejų vaikų tarpusavio santykiai yra labai tamprūs. Vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina kartu su atsakove vaikų interesais.

17.Atsakovė prašo teismo nustatyti priešieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, nes ji įneš aiškumo, stabilumo ieškovo santykiuose su vaikais, leis išvengti šalių ginčų. Esant abipusiam, taikiam vaikų tėvų susitarimui, atsakovė sutinka dėl vaikų bendravimo su tėvu maksimaliai, neapsiribojant griežtu vaikų lankymo grafiku.

18.Atsakovė prašo teismo iš ieškovo priteisti išlaikymą dukrai A. T. ir M. T. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę. Dukrai A. šiuo metu yra 13 metų, o sūnui M. – 11 metų, jų poreikiams vidutiniškai per mėnesį reikalinga 500 Eur suma: maistui 250 Eur, aprangai, avalynei 40 Eur, higienos reikmenims 30 Eur, vitaminams, papildams 30 Eur, mokymosi išlaidoms 30 Eur, kultūrinei, edukacinei, laisvalaikio veiklai 60 Eur, mokesčiams (elektrai, dujoms, šildymui apmokėti) 40 Eur, internetui, televizijai, telefonui 20 Eur. Kadangi išlaikymas vaikams turi būti skiriamas proporcingai iš kiekvieno tėvo, todėl pusę aukščiau nurodytos 500 Eur sumos atsakovė vaikų išlaikymui prašo priteisti iš ieškovo.

19.Priešieškinyje atsakovė nurodė, jog ieškovo asmeninis turtas yra 1,1296 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nes buvo įgytas iki šalių santuokos sudarymo. Atsakovės asmeninis turtas yra 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), nes buvo jos įgytas asmeninės nuosavybės teise, iki šalių santuokos sudarymo. Taip pat atsakovės vardu yra registruota UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 52 444 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, tai patvirtina 2019 m. sausio 2 d. Akcijų dovanojimo sutartis.

20.Bendras sutuoktinių turtas yra toks, kokį nurodė ieškovas ieškinyje, tik atsakovės vardu registruotų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų būtų 11 556 vnt., tai patvirtina 2022 m. balandžio 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Viso santuokoje užgyventa turto už 249756,20 (176 500/namų valdos vertė +45 000/buto (duomenys neskelbtini), vertė+11 500/dalintino automobilio vertė +16 756,20/dalintinų akcijų vertė) Eur. Atsakovė pažymėjo, jog pradiniam, 20 proc. įnašui sumos gaunant pirmą paskolą būstui įsigyti jos tėvas K. D. S. 2013 metais suteikė beprocentinę paskolą 56 000 Lt (16 218,21 Eur) dydžio. Šios paskolos iniciatorius buvo pats ieškovas, nes nei ieškovas ir atsakovė, ieškovo tėvai tokios sumos neturėjo, o savo asmeninio žemės sklypo ieškovas nenorėjo parduoti. Ši paskola atsakovės (duomenys neskelbtini) metais mirusiam tėvui nebuvo grąžinta.

21.Atsakovė nurodė, jog šalys yra sudariusios dvi negrąžintas kredito sutartis: 2013 m. rugsėjo 30 d. su banku Nordea Bank Finland PLC (dabar Luminor Bank AB) Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalims buvo suteiktas 66 612,60 Eur kreditas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kredito grąžinimo terminas - 2038 m. rugpjūčio 20 d. Negrąžinto kredito likutis yra 45 419,55 Eur. Kredito grąžinimo užtikrinimui hipoteka yra įkeista namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 4 d. šalys su trečiuoju asmeniu sudarė antrą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalims buvo suteiktas 24 617,70 Eur kreditas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), įsirengimui, kredito grąžinimo terminas - 2034 m. spalio 20 d. Negrąžinto kredito likutis yra 15 788,70 Eur. Kredito grąžinimo užtikrinimui hipoteka yra įkeistas atsakovės R. T. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš viso trečiajam asmeniui šalys yra skolingos 61 208,25 Eur sumą. Daugiau bendrų ar asmeninių kreditorių šalys neturi.

22.Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais, prašė ieškinį patenkinti, o priešieškinį dalyje dėl ginčo objektu tapusių reikalavimų prašė atmeti; prašė iš atsakovės priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teismo posėdyje sutiko su atsakovės piešieškinyje nurodytomis dalintino turto vertėmis ir jos nurodyto dalintino turto sąrašu, mano, kad akcijų skaičius yra toks, koks nurodytas priešieškinyje, tačiau ginčo turtą prašė padalinti taip, kaip ieškovas nurodė ieškinyje. Už didesnę ieškovui tenkančią turto dalį, sutiko atsakovei išmokėti apie 21 000 Eur piniginę kompensaciją. Apie 60 000 Eur skolą bankui, prašė paplikti solidaria šalių prievole, nekeičiant įsipareigojimų bankui. Teisingumo dėlei, tokiu atveju, ieškovas sutiktų vienas išmokėti likusią paskolą, nes visą laiką jis (ne atsakovė) mokėjo paskolą bankui, ieškovas yra padengęs apie 53 000 Eur įsipareigojimo bankui. Priešingu atveju, ginčo namų valdą priteisus atsakovei, ji turėtų prisiimti pareigą bankui grąžinti paskolą su palūkanomis. Pažymėjo, jog namas (duomenys neskelbtini) yra susijęs su vaikais (vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), čia jie pastoviai ir gyvena: vaikams įrengti atskiri kambariai), todėl šis būstas turėtų būti priskirtas bylos šaliai, su kuria bus nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta. Nurodė, jog yra linkęs atsakovei, kaip vaikų motinai, neriboti kasdieninio bendravimo su vaikais, neišskiriant konkrečių savaitės dienų (antradienio, ketvirtadienio), nes vaikus reikia vežti į būrelius, sporto užsiėmimus. Dėl atsakovės bendravimo su vaikais per atostogas, savaitgaliais, ieškovas nesiginčija. Sutinka, jog vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, atitinkamai būtų nustatyta atsakovės prašoma bendravimo su vaikais tvarka. Mano, kad nebūtų tikslinga nustatyti informavimą atsakovės pranešimu SMS žinute, telefonu, nes patys vaikai turi savo telefonus, naudojasi kitomis komunikacinėmis priemonėmis, be to, vaikai tiesiogiai bendrauja su savo tėvais. Dėl išlaikymo vaikams dydžio tarp šalių ginčo nėra. Ieškovas išlaikymą vaikams prašo priteisti iš atsakovės nuo ieškinio padavimo dienos, nes nuo to momento atsakovė vaikų išlaikymui neskyrė pinigų: arbatpinigių nedavė nei vaikams, nei piniginių lėšų ieškovui, ieškovas vienas išlaikė vaikus. Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad dar 2016 m. pabaigoje-2017 m. pradžioje atsakovė pradėjo bendrauti su draugu iš (duomenys neskelbtini), su juo atsakovė bendravo ir prieš santuoką. Bendravimas vyko ir per Facebook. 2017 m. atsakovė buvo išvykusi pagal Erasmus programą į (duomenys neskelbtini) pusantro mėnesio laikui. Sužinojęs, kad atsakovė toliau bendrauja su tuo draugu (atsakovė tai pripažino), ieškovas atsakovės prašė išeiti iš namų, bet vėliau jie susitaikė. Atsakovė ieškovui pažadėjo, kad daugiau nebus bendravimo su kitu draugu. Ieškovas žino, kad atsakovės bendravimas su minėtu draugu atsinaujino 2022 m., kai ji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Atsakovė norėjo skirtis su ieškovu ir susituokti su tuo draugu. Ieškovas nesutinka, kad jis smurtavo prieš atsakovę (ginčija orderio išdavimą), nurodė, jog policija jo netgi neapklausė dėl įvykio. Atsakovė namuose pastoviai smurtauja, naudoja psichologinį smurtą prieš ieškovą ir vaikus, be ieškovo sutikimo filmuoja, daro garso įrašus, sekioja ieškovui iš paskos, provokuoja, prie vaikų keikiasi, blogai atsiliepia apie ieškovą, šantažuoja, pastoviai gąsdina. Dėl atsakovės smurto prieš dukrą (tai nebuvo vienkartinis atvejis) gruodį buvo kviesta policija ir išduotas orderis. Nuo tokio atsakovės elgesio ieškovas nori traumuojamus vaikus apsaugoti ir vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą prašo nustatyti kartu su juo. Ieškovas paaiškino, jog praktiškai nuo 2018 m. visa (finansinė ir nefinansinė) vaikų priežiūra atiteko jam. Ieškovas vaikams duoda dienpinigių – maistui, važiavimui autobusu, apmoka dukros keliones, išvykas su šokiais, apmoka sūnaus būrelius, apmoka už sūnaus sportinę aprangą, perka batus, striukes vaikams. Atsakovei nerūpi dukra, nes periodiškai išvyksta susitikti su drauge, atsakovė tik kitą dieną grįžta, o tuo metu vaikai nežino, kur yra jų mama. Atsakovė vaikais nesirūpina. Kelionė į (duomenys neskelbtini), kurią organizavo atsakovė, iš dalies buvo siaubinga, kelionė buvo iš skolintų pinigų, nebuvo aišku, kur vaikai gyvens nuskridę į (duomenys neskelbtini), sūnus buvo paliktas gatvėje su lagaminais, visiems dėl to buvo daug streso. Kelionės metu atsakovė grasino vaikams, kad juos užmuš. Taip rašė dukra. Atsakovės emocinis nestabilumas, emociniai protrūkiai, neorganizuotumas vaikams gero nesuteikia. Po kelionės į (duomenys neskelbtini), vaikai sakė, jog daugiau su mama niekur nevažiuos, nes dukrai kelias naktis teko miegoti ant kėdžių, vaikams teko vaikščioti po parduotuves, o to vaikai visiškai nenorėjo. Atsakovė niekuomet neatsižvelgia į vaikų norus, tik į savo norus ir interesus. Ieškovas mano, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes su atsakove nesusikalbėdavo, iš šalies neieškodavo pagalbos, buvo pasyvus, trūko lyderystės. Ieškovo įsitikinimu, santuoka nutrūko 2018 m., kai jiedu pradėjo gyventi tik dėl vaikų. 2018 m. kartu atšventė ieškovės 40-ąjį gimtadienį ir buvo išvykę į kelionę į (duomenys neskelbtini), tačiau grįžus iš kelionės, jam tapo žinoma, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai, be ieškovo žinios, susitarusi su savo broliu, jam padovanojo 50 proc. ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų, ieškovą išmetė iš darbo (ieškovas buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius), nors nuo 2013 m. pradėjo dirbti kartu, prikėlė įmonę (įmonė buvo bankrutuojanti). Ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė tolesnį gyvenimą planuoja su kitu asmeniu, ne su ieškovu, su kuriuo nutraukė ryšius. Ieškovas patikslino, kad atsakovė dalinai prisideda prie vaikų išlaikymo – nuperka maisto produktų, nuo rugsėjo mėn. atsakovė apmoka už dukros šokių būrelį, kartais vaikams nuperka rūbelių, daugiau praktiškai viską vaikams perka ieškovas. Ieškovas pilnai moka už namą, komunalines paslaugas, o tuo tarpu atsakovė netgi nežino, kiek per mėnesį kainuoja namo išlaikymas. Žiemą namo išlaikymas siekia apie 800 Eur sumą. Atsakovei dirbant (duomenys neskelbtini), ji jokių piniginių perlaidų vaikams ar ieškovui nedarė. Savaitgalio vaikų pramogos, kelionės, stovyklos organizuojamos iš ieškovo pinigų. Taipogi išlaidos vaikų gimtadieniams. Vaiko pinigų ieškovas negauna, juos gauna atsakovė. Ieškovo pajamos per mėnesį – 2100 Eur į rankas, jis dirba pastovų-nuolatinį darbą. Pripažįsta, kad atsakovės tėvas davė pinigų pradiniam namo įnašui (56 000 Lt), bet ir ieškovo mama namo remontui buvo paskolinusi, padovanojusi 15 000 Lt, taip pat namas buvo remontuojamas ir iš ieškovo darbo užmokesčio, iš banko paskolos, nes namas buvo kapitališkai remontuojamas. Be to, ieškovas suremontavo atsakovės butą. Atsakovei padovanojo automobilį. Santuokos pradžioje bendrų pinigų jie neturėjo, viską darė iš ieškovo lėšų. Ieškovas sutinka, kad dalintiną turtą sudaro 11 556 vnt. akcijų, kaip yra nurodyta priešieškinyje.

23. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas palaikė priešieškinį jame išdėstytais argumentais, prašė priešieškinį patenkinti, o ieškinį dalyje dėl ginčo objektu tapusių reikalavimų prašė atmeti; prašė iš ieškovo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad vaikams yra sudarytos geresnės sąlygos gyventi su mama, su kuria yra artimas ryšys. Ieškovo bendravimo su vaikais nurodyta priešieškinyje ir ji yra panaši į ieškovo pasiūlytą. Pritaria ieškovo atstovui, kad bendravimo tvarka šalių abipusių sutarimu galėtų būti ir platesnė, nes tarp vaikų ir jų tėčio (ieškovo) taipogi yra artimas ryšys. Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, jai turėtų būti priteistas ir namas, esantis (duomenys neskelbtini), nes ten yra geresnės sąlygos vaikams gyventi, ten vaikai augo, turi savo atskirus kambarius, šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Be to, 20 proc. piniginės įmokos (56 000 Lt) perkant namą davė atsakovės tėtis. Kitą turtą atsakovė prašo priteisti ieškovui. Vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą atsakovė prašo nustatyti kartu su ja, nes nuo mažens ji vaikus augino ir jais įvairiapusiškai rūpinosi. Ji rūpinasi vaikų sveikata, vaikus apiperka (perka drabužius), tris kartus per savaitę perka maistą. Ji yra dirbusi užsienyje, turi santaupų. Apie 600 Eur ieškovas moka paskolos per mėnesį. Ieškovas moka už sūnaus Karate būrelį, o už dukros šokių būrelį moka ji. Dar ji gauna vaiko pinigus, apie 190 Eur per mėnesį. Atsakovė nesutinka, kad ieškovui buvo neištikima.

24.Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, neatvykimo priežastis nežinoma, todėl byla nagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui. 2023 m. lapkričio 15 d. atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovas ir atsakovė 2013 m. rugsėjo 30 d. su banku sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2014 m. lapkričio 4 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bankas sutinka, kad prievolės bankui po šalių santuokos nutraukimo išlieka solidariomis prievolėmis bankui ir solidari šalių atsakomybė nėra keičiama ir/ar modifikuojama. Bankas sutinka, kad įkeistas turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), lieka asmenine R. T. nuosavybe. Bankas teismo prašo nepažeisti banko teisėto intereso, kad įkeistas turtas nebūtų apsunkintas jokiais papildomais suvaržymais, uzufruktu, svetimo turto hipoteka, kita. Dėl Bankui įkeisto turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininko pasikeitimo yra reikalingas banko sprendimas. Keičiant įkeisto turto savininką, reikės šalių prašymų bankui. Šiai dienai tokių prašymų bankui nepateikta.

25.Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. rugsėjo 1 d. ir 2024 m. sausio 17 d. pateikė teismui išvadas dėl nepilnamečių A. ir M. T. interesų. Teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. balandžio 11 d., 14.30 val. institucijos atstovė palaikė pateiktas išvadas ir jose išsakytus argumentus, pažymėjo, jog šeima skyriui žinoma nuo gruodžio mėnesio, kai skyriui buvo pranešta apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (dėl R. T. veiksmų), atliktas vaikų situacijos įvertinimas, buvo pripažinta, kad vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą (kartu gyvenančių asmenų) bet kokios formos smurtą, kuomet vaiko mama kartu su dukra buvo užsirakinusi vonioje, nepilnametei neleido išeiti, garsiai šaukė, ją pastūmė, dėl ko mergaitė buvo nuliūdusi, mažametis sūnus M. girdėjo, kaip mama šaukė ant sesers, išsigando, darė garso įrašą. To pasekoje buvo nustatyti rizikos veiksniai: neigiamas vaiko atstovo santykis su vaiku, išklausius A. ir M. nustatyta, kad dukros bei sūnaus ir mamos santykiai pašliję, vaikas bijo mamos šaukiančios, tuo tarpu, tėtis apgina, nuramina mamą, bet retai pavyksta nuraminti. Šeimoje kyla konfliktai dėl santuokos nutraukimo. Taip pat buvo gauta informacija apie vaiko teisių pažeidimą iš policijos kovo 27 d. apie orderio paskyrimą K. T. (vėliau orderis panaikintas), nustatyta, kad vaiko buvo smurto artimoje aplinkoje liudytojai, vaikų atstovai pagal įstatymą negalėjo užtikrinti vaikams saugios aplinkos, tarp jų vyko žodinis konfliktas, kurį girdėjo nepilnametis vaikas ir nebe pirmą kartą. Skyriaus vertinimu, dėl tarp tėvų vykstančių žodinių konfliktų kenčia jų vaikai, kurie labai pergyvena. Nuo gruodžio mėnesio taikyta atvejo vadyba ir vyksta iki šiol, šalys bendradarbiauja ir vykdo įpareigojimus. Šalims nesutarus dėl vaikų gyvenamosios vietos, būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę. Nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje sudarytos puikios sąlygos vaikams gyventi, ugdytis, ilsėtis, kiekvienas jų turi po atskirą kambarį. Išklausius vaikus, nustatyta, kad abu vaikų tėvai rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais, juos išklauso. A. nurodė, jog po santuokos nutraukimo pusę laiko ji norėtų gyventi su tėčiu ir pusę laiko su mama, tik norėtų gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietoje. M. kategoriškai nurodė, jog norėtų gyventi su tėčiu, nes jo santykis su tėčiu yra žymiai artimesnis ir jis nori likti gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietoje. Skyrius rekomenduoja mažamečio M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nes tokiu būdu vaiko stabili emocinė savijauta bus išsaugota, su tėčiu vaikas jaučiasi geriau. Tuo tarpu, skyrius neprieštarautų, jeigu A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta tiek su ieškovu, tiek su atsakove, nes ji nėra apsisprendusi, su kuriuo iš tėvų norėtų likti gyventi, pageidauja, kad vieną savaitę gyventų su tėčiu, o kitą savaitę -su mama. Sprendžiant A. gyvenamosios vietos nustatymą, svarbu, kaip bus padalintas ginčo namas, kuris iš tėvų po santuokos nutraukimo liks gyventi tame name, vaiko psichologinei būklei reikšminga stabili aplinka, be to, ieškovas ir atsakovė pažymėjo, jog vaikai turėtų likti gyventi tame name, nes (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, name turi savo kambarius. Šalių nurodoma išlaikymo suma po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui būtų pakankama, tenkintų būtinuosius vaikų poreikius. Pagal Kasacinio teismo praktiką skyrium gyvenančio vieno iš vaiko tėvų bendravimas su vaiku 50/50 proc., pirmiausia turi būti orientuoja į maksimalų bendravimą savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, nepakenkiant vaiko režimui darbo dienomis. Skyriaus vertinimu, atsakovės pateiktoje bendravimo tvarkoje detaliau aptarta, kaip vienas iš vaiko tėvų turėtų bendrauti, priešieškinyje nurodyta tvarka neženkliai koreguotina, atsižvelgiant į ieškovo atsiliepime nurodytus motyvus, kitus pastebėjimus. Jeigu vieno vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vienu iš tėvų, o kito vaiko – su kitu, tai bendravimo tvarka turėtų būti tokia, kad vaikai nebūtų ilgam išskiriami, nes tarp vaikų yra susiformavęs artimas ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

26.Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 128. Santuokoje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. T., rodo 2010 m. spalio 6 d. Gimimo įrašas Nr. 803, ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. T., matyti iš 2012 m. lapkričio 15 d. Gimimo įrašo Nr. 913.

27.VĮ Registrų centro duomenimis, dar iki šalių santuokos sudarymo ieškovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo 1,1296 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė iki santuokos sudarymo, 2007 m. kovo 22 d. asmeninės nuosavybės teise įgijo 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas yra asmeninė šalių nuosavybė, todėl į dalintiną turtą bylos šalys jo neįtraukė.

28.Gyvenant santuokoje, šalys įgijo šį nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą: 0,1446 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (kiemo statinius), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini); automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 11 556 vnt. paprastųjų vardinių, 1,45 Eur nominalios vertės akcijų, rodo 2022 m. balandžio 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pateikta teismui atsakovės 2023 m. gruodžio 7 d.

29.Šį turtą bylos šalys teismo prašo padalinti, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir priešieškinyje) nurodytu būdu. Daugiau dalintino turto, įskaitant akcijas, šalys neturi, ginčo dėl to išnagrinėjus šią bylą, nebėra.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

30.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovas nurodė, kad, kad jo sprendimas gerai apgalvotas ir yra galutinis, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai santuokinio gyvenimo nebegyvena, neveda bendro ūkio, buitinius reikalus tvarko atskirai ir negalima tikėtis, kad jie vėl kaip sutuoktiniai pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

31.Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

32.Ieškovas ieškinyje teigė, jog iš pradžių po santuokos sudarymo su atsakove sugyveno, ji augino vaikus ir nedirbo, o ieškovas daugiausiai rūpinosi šeimos materialine gerove, tačiau laikui bėgant, atsakovė darėsi emociškai nestabili, triukšmaudavo, elgėsi agresyviai. Nuo 2018 metų ji išvykdavo uždarbiauti į (duomenys neskelbtini) ir pradėjo elgtis keistai, ieškovui ir vaikams nesuprantamai: negrįžo į sūnaus gimtadienį, vaikus buvo išvežusi į (duomenys neskelbtini) aprodyti šalį, bet netrukus vaikus įsodino vienus į lėktuvą, o pati pasiliko kitoje šalyje, viena išvyko pailsėti į (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog santuoka nutrūko 2018 metais, kai jis su atsakove pradėjo gyventi tik dėl vaikų. 2018 m. kartu atšventė ieškovės 40-ąjį gimtadienį ir buvo išvykę į kelionę į (duomenys neskelbtini), tačiau grįžus iš kelionės, jam tapo žinoma, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai, be ieškovo žinios, susitarusi su savo broliu, jam padovanojo 50 proc. ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų, ieškovą išmetė iš darbo. Būtent atsakovės nesąžiningas elgesys tvarkant turtinius reikalus nulėmė santuokos iširimą. Ieškovui taipogi tapo žinoma, kad atsakovė tolesnį gyvenimą planuoja ne su juo, o su kitu asmeniu, laiko, jog atsakovė jam nebuvo ištikima. Ieškovas mano, kad ir jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes su atsakove nesusikalbėdavo, iš šalies neieškodavo pagalbos, buvo pasyvus, jam trūko lyderystės. Teismo posėdyje atsakovė nepripažino, kad santuokos metu ieškovui buvo neištikima, sutiko, kad jos elgesį išprovokuodavo ieškovo pasyvumas, nenoras tarpusavyje kalbėtis, spręsti iškilusias problemas.

33.Išdėstytos aplinkybės rodo, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ką ieškovas ir atsakovė nurodė ir savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir priešieškinyje), prašydamos teismo nutraukti santuoką šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, išskyrus neištikimybę, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, atsakovei ginčijant aplinkybę, jog santuoka nutrūko dėl jos neištikimybės (ryšių su kitu asmeniu) ir ieškovui šios aplinkybės neįrodinėjant papildomomis CPK numatytoms įrodinėjimo priemonėmis, laikytina, jog ieškovas to neįrodė. Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas laiko, kad santuoka iširo 2018 m., kaip teismo posėdyje nurodė ieškovas, matyti ir iš į bylą pateikto susirašinėjimo: ,,...Tikriausiai žinai, kad K. pateikė ieškinį skyryboms. To prašiau jo prieš 5 m. taikiai pasukti skirtingais keliais. Esam nesuderinamos asmenybės“ (1 tomas b.l. 85).

Dėl tarpusavio išlaikymo

34.Šalys yra veiksnios ir darbingas, išlaikymo viena iš kitos nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

35.Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam turėtą pavardę „T.“, jo sutuoktinei – „T.“. Atsakovė su tokiu prašymu sutinka, prašo jai palikti santuokinę pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina jo prigimtinė pavardė „T.“, sutuoktinei (atsakovei) – santuokinė pavardė „T.“.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo

36.Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis).

37.Ieškovas prašo nepilnamečių vaikų: A. ir M. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, nes vaikai jau ne vieneri metai yra prižiūrimi ieškovo, vaikai yra prie jo prisirišę, ieškovas vaikais įvairiapusiškai rūpinasi. Su atsakove vaikų gyvenamoji vieta nenustatytina ir dėl atsakovės pastovaus važinėjimo į (duomenys neskelbtini).

38.Atsakovė prašo nepilnamečių vaikų: A. ir M. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, nes ji abiem vaikais visą laiką visapusiškai rūpinosi, augino, auklėjo. Nuo pat vaikų gimimo rūpinosi vaikų mityba, ekologiškomis daržovėmis vaikų mityboje, imuniteto stiprinimu, organizmo grūdinimu, taip pat vaikų ugdymu, nenutrūkstamu pamokų lankymu, pasiekimais mokykloje, būrelių lankymu. Nurodė, jog, vaikai yra labai prisirišę prie jos ir vaikams su ja gyventi bus geriau nei su ieškovu.

Žemesnės instancijos teismas

39.Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų: A. T. ir M. T. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, atsižvelgia į tai, jog jis vaikais rūpinasi įvairiapusiškai tiek atsakovei išvykus uždarbiauti į kitą šalį – (duomenys neskelbtini), tiek jai esant Lietuvoje, į jo finansinės padėties stabilumą – turi nuolatinį darbą ir gauna pastovias pajamas, rodo kartu su ieškiniu į bylą pateikta 2023 m. birželio 16 d. pažyma apie Darbo užmokestį (atsakovė nuolatinio darbo neturi ir pastovių pajamų negauna, 2024 m. balandžio 8 d. Sodros duomenimis, jos deklaruojamas atlygis už darbą yra menko dydžio), į vaikų didelį prisirišimą prie ieškovo (vaikų tėvo), patvirtina Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir Teismo psichologės vaikų apklausų metu surinkti duomenys, kuris (vaikų prisirišimas prie jų tėčio nei prie mamos/atsakovės) teismo vertinimu, yra netgi didesnis rodo tai, jog į teismo paskirtą vaikų apklausą pas Teismo psichologę vaikus palydėjo ieškovas (ne atsakovė), taip pat į 2024 m. balandžio 11 d. 14.30 val. vykusį teismo posėdį vaikus atvedė būtent ieškovas, ką vykusio teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovas, teikdamas prašymą vaikus išklausyti paskirtame teismo posėdyje, tačiau vėliau atstovui tokio prašymo atsisakius. Visa tai rodo didesnį abiejų vaikų prisirišimą prie ieškovo, ne prie atsakovės, ir kartu patvirtina aplinkybę, kad vaikai labiau paklūsta ieškovui, kuris turi galimybę abiem vaikams padaryti didesnę įtaką juos auklėjant, duodant jiems kitus nurodymus. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, teismo vertinimu, vaikams bus užtikrinta emociškai stabilesnė aplinka jiems augti ir vystytis. Pažymėtina, kad ieškovo atžvilgiu skirtas orderis dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje buvo panaikintas. Tuo tarpu, atsakovės atžvilgiu toks orderis nebuvo panaikintas.

40.Teismas vertina ir atsakovės teismui pateiktus argumentus apie jos galimybę geriau pasirūpinti nepilnamečiais vaikais po santuokos nutraukimo, vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustačius kartu su ja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikams nenustatytas koks tai valgymo sutrikimas arba neįgalumas, dėl ko iš tėvų pusės turėtų būti skiriamas pakankamai didelis dėmesys maisto vaikams parinkimas, todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, jog būtent ji (ne ieškovas) rūpinasi sveiko maisto vaikams parinkimu, šiuo atveju teismui nustatant su kuo iš tėvų po santuokos nutraukimo turėtų nuolatinai likti gyventi vaikai, lemiamos reikšmės neturi. Be to, atsakovė teismui nepateikė objektyvių duomenų, jog ieškovas vaikais kaip tai netinkamai rūpinasi, parenka jiems netinkamą maistą ir vaikai dėl to lieka nepavalgę, alkani. Vaikai savo apklausų metu to taipogi nenurodė. Tiek ieškovas, tiek atsakovė rūpinasi vaikų ugdymu, nenutrūkstamu pamokų lankymu, pasiekimais mokykloje, būrelių lankymu, todėl tai taipogi nelemia teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš vaikų tėvu po santuokos nutraukimo. Teismas sutinka, kad vaikai M. ir A. taipogi yra prisirišę prie mamos (atsakovės), tačiau pagal paties vaiko M. išsakytą nuomonę, jo prisirišimas prie tėčio yra didesnis, todėl jis nori, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėčiu, o A. ryšys su mama po gruodžio įvykio, kuomet ji su mama užsirakinusios vonioje, ir nepilnametei nebuvo leista išeiti, ant jos mama garsiai šaukė, ją pastūmė, dėl ko mergaitė buvo nuliūdusi, teismo vertinimu, yra susilpnėjęs. Atsakovė teismui nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kad po minėto gruodžio mėn. įvykio jos ryšys su dukra A. išliko tvirtas, nepakitęs. Atsakovė teismui yra pateikusi fotonuotraukas (1 tomas b.l. 70, 71, 72, 73, 78, 79) apie jos gerus santykius su vaikais (bei kitais asmenimis), jų tarpusavio ryšį, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šios nuotraukos darytos 2022 m., 2023 m. spalio mėn., t.y. iki 2023 m. gruodžio mėn. įvykio. Kultūros centro Bendruomenių rūmų vaikų teatro studijos ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovės 2023 m. spalio 6 d. raštas (1 tomas, b.l. 81) tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovė rūpinosi dukros A. ugdymu ir nepaneigia to, jog ieškovas taip pat negali pasirūpinti dukros ugdymu, juo labiau, kai dukrai jau (duomenys neskelbtini) su pusę metų ir pati dukra jau gali išsakyti savo nuomonę dėl būrelių lankymo. Analogiškai teismas vertina ir 2024 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus raštą. Šis dokumentas nepatvirtina, kad ieškovas vaikais kaip tai netinkamai rūpinasi, nėra atsakingas tėtis.

41.Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą vaikų: A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėčiu K. T..

42.CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

43.Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai ( CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, kita), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

44. Nustatęs nepilnamečių vaikų: M. ir A. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškovu (jų tėčiu) po santuokos nutraukimo, teismas sprendžia dėl iš atsakovės vaikams priteistino išlaikymo iki vaikų pilnametystės klausimą.

45.Ieškinyje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovas) patikslino, jog išlaikymą vaikams iš atsakovės prašo priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. liepos 3 d.), nes atsakovė jokių piniginių sumų vaikų išlaikymui nuo minėtos datos neskyrė.

46.Nagrinėjant šią bylą, tarp bylos šalių (ieškovo ir atsakovės) nekilo ginčo dėl vaikams periodiškai (kas mėnesį iki jų pilnametystės) teiktino išlaikymo piniginėmis lėšomis dydžio, kiekvienam po 250 Eur, tik atsakovė nurodė, jog iki šiol išlaikymą vaikams teikia: perka maistą, drabužius, kitus reikmenis, sumoka už dukros šokių būrelį.

Žemesnės instancijos teismas

47.Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl teiktino vaikams išlaikymo dydžio, todėl tokio dydžio, po 250 Eur per mėnesį išlaikymą teismas nepilnamečiams vaikams A. ir M. priteisia iš atsakovės. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) su puse ir (duomenys neskelbtini) su puse metų), į vaikų poreikius, į tai, kad vaikai lanko užklasinę veiklą, būrelius, dėl ko reikalingos papildomos lėšos jų išlaikymui, į didėjantį MMA, į valstybės paramą vaikams (po 96,25 Eur kiekvienam vaikui), į atsakovės galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams (yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, jog jos darbingumas apribotas, pasak jos, yra dirbanti, jos gaunamos pajamos priklauso nuo sezono, turi vertingo turto tiek kartu su ieškovu, tiek asmeninio/nekilnojamojo, akcijų), į jos pačios išsakytą poziciją (neprieštarauja tokiam išlaikymui). Dėl pasakyto, teismo įsitikinimu, atsakovė gali teikti ieškovo prašomą išlaikymą po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Ši suma iš atsakovės yra priteistina nepilnamečiams A. ir M. iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

48.Išlaikymas priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2024 m. balandžio 25 d., kadangi iš byloje surinktų duomenų teismas negali padaryti išvados, jog išlaikymo vaikams atsakovė neteikė. Kaip jau aukščiau teismas nurodė, atsakovė teigia, jog išlaikymą vaikams iki šiol teikia. Ieškovas, į tai atsikirsdamas nurodė, jog piniginėmis sumomis atsakovė prie vaikų išlaikymo neprisideda, tačiau pripažino, jog atsakovė sumoka už dukros būrelio lankymą, nurodė, kad ieškovas maistą perka per puse su atsakove, pripažino, kad ir atsakovė vaikams nuperka drabužių, kitų reikmenų. Kadangi ieškovas neįrodinėjo, kiek konkrečiai (vertinant pinigine išraiška) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos prisidėjo prie vaikų išlaikymo jis ir atsakovė, o kartu kokia būtų atsakovės išlaikymo vaikams skola, ieškovas, 2023 m. liepos 3 d. pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo teismui nenurodė, nuo kurio momento prašo teismo priteisti vaikams išlaikymą iš atsakovės, atsakovei neigiant išlaikymo skolą, o ieškovui pripažįstant, kad išlaikymą vaikams atsakovė visgi teikė, manytina, kad išlaikymą vaikams atsakovė teikė. Todėl išlaikymą vaikams iš atsakovės teismas priteisia ne nuo ieškinio padavimo dienos, o nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos – 2024 m. balandžio 25 d.

49.Ieškovas skiriamas aukščiau nurodytų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.208 straipsnis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

50.Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

51.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).

52.Savo esme tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tarp skyrium gyvenančio tėvo. Vaikų teisių apsaugos skyriaus vertinimu, atsakovės pateiktoje bendravimo tvarkoje detaliau aptarta, kaip vienas iš vaiko tėvų turėtų bendrauti, todėl siūlo priešieškinyje nurodytą tvarką neženkliai koreguoti, atsižvelgiant į ieškovo atsiliepime nurodytus motyvus, kitus pastebėjimus.

53.Esant tokiai situacijai, po santuokos nutraukimo teismas nustato atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, kokią ji nurodė priešieškinyje, atsižvelgiant į ieškovo atsiliepime išdėstytus pastebėjimus, taip pat į tai, kad nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu.

Dėl turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

54.Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).

55.Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių nurodytus pageidavimus. Nors sutuoktinių pageidavimas nėra teismui privalomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, teismas parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-430/2011, Nr. 3K-3-254-969/2016 ir kt.).

56.Kaip jau aukščiau teismas nurodė, ar iki šalių santuokos sudarymo ieškovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo 1,1296 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė iki santuokos sudarymo, 2007 m. kovo 22 d. asmeninės nuosavybės teise įgijo 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas laiko, jog nurodytas turtas yra asmeninė šalių nuosavybė, todėl į dalintiną turtą šalių turtą jo neįtraukia ir nedalina.

57.Bylos nagrinėjimo teisme metu, tarp šalių nebekilo ginčo, jog santuokos metu įgytas turtas: 0,1446 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su priklausiniais (garažu, ūkiniais pastatais, kitais statiniais) adresu: (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 11 556 vnt. paprastųjų vardinių, 1,45 Eur nominalios vertės akcijų, yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl yra tarp šalių dalintinas. Šį turtą bylos šalys teismo prašo padalinti, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškinyje ir priešieškinyje nurodytu būdu, atsakovės priešieškinyje nurodytomis turto vertėmis. Ginčo dėl dalintino turto vertės tarp šalių nebėra.

58.Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto: žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), padalijimo po santuokos nutraukimo. Ieškovas nori, kad šis turtas atitektų jam, nes čia yra nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jis (ne atsakovė) moka trečiajam asmeniui paskolą už šį turtą, tuo tarpu atsakovė nori, kad šis turtas po santuokos nutraukimo atitektų jai. Teigia, kad pradiniam įnašui, 20 proc. paskolos sumos (56 000 Lt arba 16 218,21 Eur), gaunant pirmą paskolą būstui įsigyti davė būtent jos (atsakovės) tėvas K. D. S. ir ji (paskola) atsakovės tėvui (šiuo metu miręs) nebuvo grąžinta. Be to, prievolės grąžinimo užtikrinimui atsakovė įkeitė savo asmeninį turtą: butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat rūpinasi, jį prižiūri.

59.Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs bylos šalių argumentus dėl ginčo objektu tapusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat trečiojo asmens raštu išdėstytą poziciją dėl šalių reikalavimo padalinti turtą (nėra banko sprendimo leisti pakeisti minėto turto savininką, tuo atveju, jeigu turtas atitektų vienam iš bylos šalių – ieškovui arba atsakovei), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, į tai, kad Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises vertina, kad šiuo atveju iš esmės nėra galimybių padalinti turto, esančio (duomenys neskelbtini), kitaip negu po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Nesant bendro sutarimo dėl turto padalijimo būdo, sprendimo priėmimo metu nesant finansinių galimybių mokėti kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-83-777/2019), teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog turto padalijimas natūra, nustatant, jog abiem šalims atitenka po 1/2 dalį ginčo turto, geriausiai užtikrins šalių teises pagal esamą situaciją. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė neginčijo, kad už minėtą turtą paskolą moka ieškovas, su juo teismas šiuo sprendimu nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo, tačiau kaip matyti iš bylos rašytinės medžiagos, atsakovės paaiškinimo, ji prievolės grąžinimo bankui užtikrinimui yra įkeitusi savo asmeninį turtą: butą (duomenys neskelbtini), taip pat jos tėvo pinigais buvo padarytas 20 proc. (arba ženklus) įnašas įsigyjant ginčo turtą, atsakovė rūpinasi minėtu turtu, jame gyvena. To nepaneigė ieškovas. Taigi, nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), dalijamas natūra, priteisiant kiekvienam po ½ dalį šio turto. Pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo nėra, šalys taipogi to neprašė. Pažymėtina, kad iš byloje esančio (b.l. 88, 1 tomas) rašto ,,Beprocentinė paskola“ matyti, jog K. D. S. (atsakovės tėvas) 2013 metais ieškovui ir atsakovei davė 56 000 Lt sumą, tačiau į bylą nepateikta duomenų, jog šis asmuo iki savo mirties būtų prašęs šią sumą grąžinti arba ši suma jam buvo grąžinta, todėl teismo įsitikinimu, negalima būtų manyti, kad tokiu atveju, turėtų būti kaip tai nukrypta nuo lygių dalių principo tarp šalių dalinant ginčo turtą, arba šį turtą priteisti vienai iš šalių (ieškovui ar atsakovei), nes nurodytą sumą atsakovės tėvas davė abiem, ieškovui ir atsakovei, t.y. jų šeimai tikslu įsigyti ginčo turtą.

60.Kadangi šalys, duodamos paaiškinimus teisme, nenurodė argumentų dėl likusio, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto: automobilio Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 11 556 vnt. paprastųjų vardinių, 1,45 Eur nominalios vertės akcijų, padalinimo po santuokos nutraukimo, t.y. kam po santuokos nutraukimo minėtas turtas turėtų atitekti, todėl teismas jį padalina vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, nenukrypdamas nuo lygių dalių principo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kieno vardu šis turtas registruotas, į tai, jog šalys sprendimo priėmimo neturi finansinių galimybių išmokėti priešingai šaliai piniginės kompensacijos už didesnės turto dalies priteisimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors iš pradžių atsakovė teigė, jog automobilis Nissan yra jos vyro dovana jai, tačiau vėliau šios aplinkybės nebeįrodinėjo ir šio automobilio jai priteisti po santuokos nutraukimo nebeprašė, priešieškinyje šį turtą priteisti prašė ieškovui.

61.Ieškinyje ieškovas prašė atsakovės vardu registruotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 30 074 vnt. paprastų vardinių akcijų (vertė 23 397,50 Eur) priteisti ieškovui, o atsakovės vardu registruotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 33 936 vnt. paprastų vardinių akcijų (vertė 26 394,50 Eur) priteisti atsakovei. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovei pateikus atsikirtimus dėl minėto turto dalinimo, priešieškinyje nurodžius, jog bendrą dalintiną sutuoktinių turtą sudaro tik UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 11 556 vnt. paprastųjų vardinių, 1,45 Eur nominalios vertės akcijų, 16 756,20 Eur vertės, pagal 2022 m. balandžio 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas sutiko su atsakovės išsakyta pozicija dėl akcijų padalijimo ir kitų akcijų nebeprašė padalinti, dėl jų sudarytų sandorių neginčijo, todėl teismas laiko, jog atsakovė teisingai nurodė ir į dalintiną turtą neįtraukė jos vardu registruotų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 52 444 vnt. akcijų. Šios akcijos yra asmeninis atsakovės turtas.

62.Minėta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog 2 kambarių butas, (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl yra tarp šalių dalintinas. Šį turtą bylos šalys teismo prašo padalinti, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, atsakovės priešieškinyje nurodyta turto verte. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog turto padalijimas natūra, nustatant, jog abiem šalims atitenka po 1/2 dalį aukščiau nurodyto turto, geriausiai užtikrins šalių teises pagal esamą situaciją, nes nei ieškovas, nei atsakovė šiuo metu neturi finansinių galimybių išmokėti piniginės kompensacijos už didesnės turto dalies priteisimą.

63.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą turto padalinimą, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 628,1 Eur dydžio kompensacija už santuokos nutraukimo metu atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį (16 756,20 Eur-11 500 Eur)/2. Teismas neišdėsto atsakovei šios sumos sumokėjimo ilgesniam laikui, nes sprendimo priėmimo metu nėra galimybės teismui nustatyti atsakovės turtinės padėties, jos galimybės šią sumą iš karto sumokėti ieškovui, kai šis teismo sprendimas įsiteisęs ir taps vykdytinu.

64.Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

65.Šalys yra sudariusios 2 negrąžintas kredito sutartis: 2013 m. rugsėjo 30 d. su banku Nordea Bank Finland PLC (dabartinis pavadinimas - Luminor Bank AB) sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalims buvo suteiktas 66 612,60 Eur kreditas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Kredito grąžinimo terminas - 2038 m. rugpjūčio 20 d. Negrąžinto kredito likutis yra 45 419,55 Eur (2024-03-28 duomenimis, 43 946,77 Eur; 2024-04-04 teismui pateikti duomenys). Kredito grąžinimo užtikrinimui hipoteka yra įkeista namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 4 d. šalys su trečiuoju asmeniu sudarė antrą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)P, pagal kurią šalims buvo suteiktas 24 617,70 Eur kreditas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), įsirengimui. Kredito grąžinimo terminas - 2034 m. spalio 20 d. Negrąžinto kredito likutis yra 15 788,70 Eur (2024-03-28 duomenimis, 15 084,39 Eur; 2024-04-04 teismui pateikti duomenys). Kredito grąžinimo užtikrinimui hipoteka yra įkeistas atsakovės R. T. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Daugiau bendrų ar asmeninių kreditorių šalys neturi.

66.Tarp šalių nėra ginčo dėl prievolių pobūdžio, todėl teismas konstatuoja, jog prievolės trečiajam asmeniui pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. lapkričio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidarios šalių prievolės po santuokos nutraukimo ir šias paskolas šalys grąžina pagal kreditavimo sutartyse nustatytą tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67.CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (straipsnio 2 dalis).

68.Ieškovo atstovas pateikė teismui 2024 m. balandžio 9 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, jog ieškovas šioje byloje turėjo 3 854 Eur šių išlaidų (3 000 Eur už advokato pagalbą ir 854 Eur žyminio mokesčio), prašė jas priteisti. Matyti, kad minėtos išlaidos prašyme yra detalizuotos, teismo vertinimu, yra pagrįstos, nėra užaukštintos, yra protingo dydžio.

69.Atsakovės atstovas taip pat pateikė teismui 2024 m. balandžio 11 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, jog atsakovė šioje byloje turėjo 2 760 Eur šių išlaidų (2 560 Eur už advokato pagalbą ir 200 Eur žyminio mokesčio), prašė jas priteisti. Matyti, kad minėtos išlaidos yra detalizuotos kartu su prašymu pateiktose Sąskaitose už teisines paslaugas, teismo vertinimu, yra pagrįstos, nėra užaukštintos, yra protingo dydžio.

70.Šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o tai reiškia, kad šioje dalyje ieškovo reikalavimas patenkintas 100 proc., ieškovo reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo - 100 proc., reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo (ieškovui sutikus su Tarnybos pastabomis) - 50 proc., reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo - 100 proc., dėl turto padalijimo – 50 proc. Taigi ieškinys patenkintas 80 proc., todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteisiama 3 083,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 854 Eur x 80 proc. = 3 083,20 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai). Tuo tarpu, atsakovės priešieškinis patenkintas 50 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja - 0 proc., reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo (ieškovui sutikus su Tarnybos pastabomis) – savo esme 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo - 0 proc., dėl turto padalijimo – 50 proc. Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovei priteisiama 1 380 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 760 Eur x 50 proc. = 1 380 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).

71.Byloje susidarė 7,93 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma yra mažesnė už minimalią atlygintiną valstybei sumą, todėl iš bylos šalių išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

72.Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

73.Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo, todėl remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamas valstybės naudai iš atsakovės.

74. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 135 Eur žyminis mokestis (500 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 135 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, valstybei iš atsakovės priteistina 135 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 282, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo K. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2010 m. gegužės 22 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo eilės Nr. 128, įregistruotą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo K. T. palikti pavardę „T.“, o R. T. - ,,T.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nepilnamečių vaikų: A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėčiu K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą

A. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. balandžio 25 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais: A. T. ir M. T. tvarką, pagal kurią:

1.atsakovė kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas tėvą K. T. arba iš vaikų ugdymo įstaigos penktadienį 17.00 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą pas jų tėvą sekmadienį iki 18.00 val.;

2.darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais atsakovė pasiima vaikus 17 val. ir parveža vaikus pas vaikų tėvą K. T. 19 val., jeigu tą dieną vaikai nevyksta į treniruotę, būrelį arba tuo metu atsakovė padeda vaikams nuvykti į būrelį, treniruotę ar parvykti iš būrelio, treniruotės.

3.tais atvejais, kai R. T. dėl objektyvių priežasčių negali paimti vaikų savaitgaliais ar antradieniais, ketvirtadieniais arba vaikai dėl objektyvių priežasčių (ligos ir kt.) negali bendrauti su mama, tai vaikų tėvas ir/ar motina vienas kitą informuoja apie tai ne mažiau kaip prieš dvi dienas tiesiogiai, telefonu, SMS žinute, elektroniniu laišku arba vaikai apie tai tiesiogiai, telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis informuoja atsakovę.

4. Šv. Kalėdų, Šv.Velykų šventes su motina vaikai praleidžia neporiniais metais, o su tėvu - poriniais metais; motina neporiniais metais pasiima vaikus šventės pirmąją dieną 15 val. ir grąžina vaikus pas jų tėvą tos šventės antrąją dieną 15 val.;

5. Tėvo diena ir Motinos diena, nepriklausomai kaip pasiskirstys bendravimo savaitgaliais grafikas, priklausys bendravimui su vaikais tam iš tėvų, kurio - motinos ar tėvo - diena yra švenčiama. Motina privalo grąžinti vaikus pas vaikų tėvą Motinos dieną 20 val.;

6. atsakovė R. T. gali pasiimti vaikus per savo gimtadienį iš anksto, ne mažiau kaip prieš dvi dienas apie tai tiesiogiai, telefonu, SMS žinute arba elektroniniu laišku informavusi K. T., ir privalo grąžinti vaikus pas jį iškart kitą dieną, 18 val., o jeigu gimimo diena yra darbo diena ir vaikai privalo lankyti ugdymo įstaigas, tai privalo rytą vaikus pristatyti į jų ugdymo įstaigas;

7. vaikai savo gimtadienius (spalio 5 d. ir lapkričio 4 d.) švenčia pas tėvą K. T. poriniais metais, o neporiniais metais pas mamą R. T.; motina privalo grąžinti vaikus pas vaikų tėvą iškart kitą dieną po vaiko gimtadienio 18 val. arba rytą pristatyti vaikus į vaikų ugdymo įstaigas, jei kita diena po vaiko gimtadienio yra ugdymo įstaigos lankymo diena;

8. vasaros mėnesiais motina turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip 2 savaites kiekvieną vasaros mėnesį, ir privalo parvežti vaikus pas vaikų tėvą antros bendravimo savaitės paskutinę dieną 18 val.; apie vaikų pasiėmimą/nepasiėmimą bendravimui vaikų motina per protingą laiką iki numatytos datos privalo pranešti vaikų tėvui tiesiogiai, telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku, jeigu apie tai vaikų tėvo neinformuoja patys vaikai tiesiogiai, savo telefonais, kitais komunikacijos prietaisais.

9. R. T. privalo raštu (SMS žinutėmis, elektroniniu paštu) informuoti K. T. apie būsimą vaikų išsivežimą vaikų poilsiui į užsienį teismo sprendime motinai numatytais bendravimo laikotarpiais iš anksto, protingu terminu, nurodant apie išvykimo ir grįžimo datą. Atsakovė neturi teisės išsivežti vaikų A. T. ir/ar M. T. į užsienį be išankstinio rašytinio vaikų tėvo sutikimo (įskaitant ir SMS žinutėmis, elektroniniu paštu);

10. R. T. privalo nedelsiant K. T. informuoti apie savo nuolatinę gyvenamąją vietą elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute; abu vaikų tėvai privalo vienas kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip per 3 dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos. Abu tėvai privalo vienas kitam pranešti apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis (telefono numerius, elektroninio pašto adresus);

11. Nei vienas iš tėvų nelaikomi pažeidę šios bendravimo su vaikais tvarkos nuostatų, jei bendravimo su vaikais laikotarpis su vienu iš tėvų prasitęsė dėl vaikų ligos ar kitokios objektyvios ir teisėtos priežasties, nepriklausančios nuo tėvų valios.

Ieškovui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisti:

½ dalį 0,1446 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su priklausiniais: pastatu – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais (kiemo statiniais), esančių (duomenys neskelbtini) rajone. Šio turto vertė pagal UAB ,,Verslavita“ 2023 m. rugsėjo 28 d. Išvadą dėl objekto kainos yra 176 500 Eur.

½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio turto bendra vertė šalių sutarimu yra 45 000 Eur.

automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 11 500 Eur vertės.

A. R. Tamošiūnienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisti:

½ dalį 0,1446 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais: pastatu – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais (kiemo statiniais), esančių (duomenys neskelbtini). Šio turto vertė pagal UAB ,,Verslavita“ 2023 m. rugsėjo 28 d. Išvadą dėl objekto kainos yra 176 500 Eur.

½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio turto bendra vertė šalių sutarimu yra 45 000 Eur.

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 11 556 vnt. paprastųjų vardinių, 1,45 Eur nominalios vertės akcijų, kurių bendra vertė 16 756,20 Eur.

Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 628,1 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 10 ct) dydžio piniginę kompensaciją už santuokos nutraukimo metu atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį.

Pripažinti, kad prievolės trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. lapkričio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidarios ieškovo K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės po santuokos nutraukimo ir šias paskolas šalys grąžina pagal kreditavimo sutartyse nustatytą tvarką.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 083,20 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt tris eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 380 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ingrida Kirsnytė