- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-391-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02582-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas
- Ieškovas
- K. T.
- Atsakovas
- R. T.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Igno Totilo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-113-902/2024 pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei R. T. ir atsakovės R. T. priešieškinį ieškovui K. T. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. T. ieškiniu prašė:
1.1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. T. ir R. T., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
1.2. Po santuokos nutraukimo šalių pavardes palikti: K. T. ir R. T..
1.3. Dukters A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėčiu ieškovu K. T..
1.4. Nustatyti atsakovei R. T. tokią bendravimo su dukra A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi M. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1.4.1. atsakovė bendrauja su vaikais kas antrą (nelyginių savaičių) savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 16.00 val., atsakovei nustatytu laiku pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą;
1.4.2. atsakovė bendrauja su vaikais pirmąją pusę kiekvienų ugdymo įstaigos atostogų (išskyrus vasaros) laiko, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą praėjus pusei atostogų laiko 18 val. Apie būsimas atostogas, vaikų pasiėmimo ir pristatymo laiką tėvai susitaria likus savaitei iki atostogų pradžios;
1.4.3. atsakovė bendrauja su vaikais pusę kiekvienų ugdymo įstaigos vasaros atostogų laiko, kas antrą (nelyginę) savaitę, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginės savaitės sekmadienį 18 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą kitą sekmadienį 18 val.;
1.4.4. atsakovė bendrauja su vaikais Motinos dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės išvakarių šeštadienį 10 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą kitą dieną, sekmadienį 16 val.;
1.4.5. atsakovė bendrauja su vaikais per lyginių metų Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginių metų gruodžio 24 d. 10 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą kitą dieną, gruodžio 25 d. 16 val.;
1.4.6. atsakovė bendrauja su vaikais per nelyginių metų Šv. Velykas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės išvakarių šeštadienį 10 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą kitą dieną, sekmadienį 16 val.;
1.4.7. šios tvarkos punktai Nr. 1.4.2. – 1.4.6. turi pirmenybę prieš punktą Nr. 1.4.1.
1.5. Priteisti iš atsakovės R. T. dukters A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą K. T..
1.6. Ieškovui K. T. priteisti:
1.6.1. 0,1446 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 41 797 Eur;
1.6.2. atsakovės vardu registruotas UAB „Liūdynė“ 30 074 vnt. paprastąsias vardines 1,45 Eur nominalios vertės akcijas, kurių rinkos vertė 23 397,50 Eur.
Viso turto už 65 194,50 Eur sumą, kuri mažinama trečiajam asmeniui skolinga ½ dalimi 30 604,12 Eur suma iki 34 590,37 Eur sumos.
1.7. Atsakovei R. T. priteisti:
1.7.1. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 27 300 Eur;
1.7.2. automobilį NISSAN QASHQAI, identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 11 500 Eur;
1.7.3. UAB „Liūdynė“ 33 936 vnt. paprastąsias vardines 1,45 Eur nominalios vertės akcijas, kurių rinkos vertė yra 26 394,50 Eur;
Viso turto už 65 194,50 Eur sumą, kuri mažinama trečiajam asmeniui skolinga ½ dalimi 30 604,12 Eur suma iki 34 590,37 Eur sumos.
1.8. Nustatyti, jog prievolės trečiajam asmeniui Luminor Bank AS pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 13/09/07P ir 2014 m. lapkričio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 14/11/368P lieka solidarios ir šias paskolas šalys kreditoriui grąžina pagal kreditavimo sutartyse nustatytą tvarką.
1.9. Priteisti ieškovui iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje ieškovas su atsakove įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. T., o (duomenys neskelbtini) – sūnus M. T..
3. Teigė, kad laikui bėgant, paaugus vaikams, atsakovė pradėjo kelti konfliktines situacijas be jokių priežasčių. Nuo 2018 m. atsakovė pradėjo važinėti dirbti į Didžiąją Britaniją. Nuo tada šalys jokio bendro ūkio nebeveda, tarpusavyje praktiškai nebendrauja. Atsakovė persikėlė miegoti į sūnaus kambarį. Vaikais ir šeimos buitimi rūpinasi tik ieškovas. Atsakovė gyvena savo atskirą gyvenimą. Šalys pasidarė vienas kitam svetimi. Pažymėjo, kad dėl skirtingo šalių požiūrių į atskirų problemų sprendimą ir negalėjimą bei nenorėjimą šių požiūrių suderinti tarpusavyje, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl ko bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas.
4. Pažymėjo, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, nes vaikai jau ne vieneri metai yra prižiūrimi ieškovo; vaikai yra prisirišę prie ieškovo ir ieškovas jais visapusiškai rūpinasi. Su atsakove vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta dėl atsakovės nuolatinio išvažinėjimo į Didžiąją Britaniją.
5. Nurodė, kad ieškovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir uždirba vidutiniškai atskaičius mokesčius 2 000 Eur per mėnesį. Kiekvienam vaikui per mėnesį reikia 500 Eur sumos, kurią sudaro: (1) kiekvieno sezono rūbams ir avalynei – 130 Eur; (2) maistui – 110 Eur; (3) lavinimo, poilsio reikmėms – 60 Eur; (4) higienos reikmėms, vaistams, vitaminams – 60 Eur; (5) transporto išlaidoms – 30 Eur; (6) už dalį komunalinių mokesčių (šildymą, elektrą ir pan.) – 40 Eur; (7) atostogoms – 70 Eur.
6. Tvirtino, kad iki šalių santuokos sudarymo ieškovas yra įgijęs 0,1296 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas yra asmeninė šalių nuosavybė ir į dalintiną turtą neįtraukiamas.
7. Nurodė, jog dalintiną šalių santuokoje įgytą turtą sudaro: (1) žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais bei statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 41 797 Eur; (2) butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 27 300 Eur; (3) automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 11 500 Eur; (4) UAB „Liūdynė“ 64 000 vnt. paprastųjų vardinių 1,45 Eur nominalios vertės akcijų, kurių rinkos vertė 49 792 Eur. Kiti santuokoje įsigyti daiktai, kaip baldai, buitinė technika, audio - video aparatūra, indai, patalynė, įrankiai ir t. t., ieškinyje neaprašomi, nes dėl jų ginčytis ieškovas su atsakove nepageidauja.
8. Pažymėjo, kad šalys su Luminor Bank AS (buvęs Nordea Bank Finland PLC) yra sudariusios dvi negrąžintų kreditų sutartis: (1) 2013 m. rugsėjo 30 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 13/09/07P, pagal kurią negrąžinto kredito likutis yra 45 419,55 Eur; (2) 2014 m. lapkričio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 14/11/368P, pagal kurią negrąžinto kredito likutis yra 15 788,70 Eur.
9. Teigė, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), priteistina ieškovui, kadangi šalių vaikai gyvena šioje namų valdoje, lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, be to, ieškovas vienas mokėjo šios namų valdos įsigijimui ir įrengimui paimtos paskolos įmokas.
10. Nurodė, kad šalys santuokoje turto užgyveno už 130 389 Eur sumą, bet trečiajam asmeniui yra skolingos 61 208,25 Eur sumą, taigi pagal sudarytą turto balansą dalintiną turtą sudarytų 69 180,75 Eur (130 389 - 61 208,25 = 69 180,75) suma, t. y. kiekvienai šaliai dalintino turto priklausytų po 34 590,37 Eur.
11. Pažymėjo, kad šalys yra trečiojo asmens solidarūs skolininkai, todėl trečiajam asmeniui paskolas grąžinti privalo per pusę, nekeičiant šalių įsipareigojimų trečiajam asmeniui.
Šalies argumentai
12. Atsakovė R. T. priešieškiniu prašė:
12.1. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
12.2. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „T.“, atsakovei – „T.“.
12.3. Dukters A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina R. T..
12.4. Nustatyti ieškovui K. T. tokią bendravimo su dukra A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi M. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
12.4.1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimant juos iš gyvenamosios vietos pas motiną R. T. arba iš vaikų ugdymo įstaigų penktadienį 17.00 val. ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą pas motiną sekmadienį iki 18.00 val.; darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimant vaikus 17 val. ir parvežant vaikus pas vaikų motiną 19 val.; tais atvejais, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių negali paimti vaikų savaitgaliais ar antradieniais, ketvirtadieniais arba vaikai dėl objektyvių priežasčių (ligos ir kt.) negali bendrauti su tėvu, tai vaikų tėvas ir/ar motina vienas kitą informuoja apie tai ne mažiau kaip prieš dvi dienas SMS žinute arba elektroniniu laišku;
12.4.2. Šv. Kalėdų, Šv. Velykų šventes su motina vaikai praleidžia neporiniais metais, o su tėvu – poriniais metais; tėvas poriniais metais pasiima vaikus šventės pirmąją dieną 15 val. ir grąžina vaikus pas motiną tos šventės antrąją dieną 15 val.;
12.4.3. Tėvo diena ir Motinos diena, nepriklausomai kaip pasiskirstys bendravimo savaitgaliais grafikas, priklausys bendravimui su vaikais tam iš tėvų, kurio – motinos ar tėvo – diena yra švenčiama. Tėvas privalo grąžinti vaikus pas vaikų motiną Tėvo dieną 20 val.;
12.4.4. tėvas K. T. gali pasiimti vaikus per savo gimtadienį – (duomenys neskelbtini), iš anksto ne mažiau kaip prieš dvi dienas apie tai SMS žinute arba elektroniniu laišku informavęs motiną R. T., ir privalo grąžinti vaikus pas motiną iškart kitą dieną – birželio 8 d. 18 val., o jeigu birželio 7 d. yra darbo diena ir vaikai privalo lankyti ugdymo įstaigas, tai privalo rytą vaikus pristatyti į jų ugdymo įstaigas;
12.4.5. vaikai savo gimtadienius – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), švenčia pas tėvą K. T. poriniais metais, o neporiniais metais pas mamą R. T.; tėvas privalo grąžinti vaikus pas motiną iškart kitą dieną po vaiko gimtadienio 18 val. arba rytą pristatyti vaikus į vaikų ugdymo įstaigas, jei kita diena po vaiko gimtadienio yra ugdymo įstaigos lankymo diena;
12.4.6. vasaros mėnesiais tėvas turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip 2 savaites kiekvieną vasaros mėnesį, ir privalo parvežti vaikus pas vaikų motiną antros bendravimo savaitės paskutinę dieną 18 val.; apie vaikų pasiėmimą/nepasiėmimą bendravimui vaikų tėvas privalo pranešti vaikų motinai SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš 10 kalendorinių dienų ir nurodyti vaikų motinai konkretų adresą, kur bus vaikai, palikti kontaktinį telefono numerį, kuriuo motina galėtų pabendrauti su vaikais;
12.4.7. K. T. privalo raštu (SMS žinutėmis, elektroniniu paštu) informuoti R. T. apie būsimą vaikų išsivežimą vaikų poilsiui į užsienį teismo sprendime tėvui numatytais bendravimo laikotarpiais iš anksto, ne vėliau nei prieš 10 dienų iki kelionės už Lietuvos ribų, ir nurodyti apie išvykimo ir grįžimo datą bei konkretų adresą, kur bus vaikai. Ieškovas neturi teisės išsivežti vaikus A. T. ir/ar M. T. į užsienį be išankstinio rašytinio vaikų motinos sutikimo (įskaitant ir SMS žinutėmis, elektroniniu paštu);
12.4.8. K. T. privalo nedelsiant R. T. informuoti apie savo nuolatinę gyvenamąją vietą elektroniniu paštu, SMS žinute; abu vaikų tėvai privalo vienas kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip per 3 dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos. Abu tėvai privalo vienas kitam pranešti apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis (telefono numerius, elektroninio pašto adresus);
12.4.9. nei vienas iš tėvų nelaikomi pažeidę šios bendravimo su vaikais tvarkos nuostatų, jei bendravimo su vaikais laikotarpis su vienu iš tėvų prasitęsė dėl vaikų ligos ar kitokios objektyvios ir teisėtos priežasties, nepriklausančios nuo tėvų valios.
12.5. Priteisti iš ieškovo K. T. dukters A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę R. T..
12.6. Atsakovei R. T. asmeninėn nuosavybėn priteisti:
12.6.1. 0,1446 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 176 500 Eur.
12.7. Ieškovui K. T. asmeninėn nuosavybėn priteisti:
12.7.1. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 45 000 Eur;
12.7.2. automobilį NISSAN QASHQAI, identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 11 500 Eur;
12.7.3. UAB „Liūdynė“ 11 556 vnt. paprastąsias vardines 1,45 Eur nominalios vertės akcijas, kurių nominali vertė yra 16 756,20 Eur.
Iš viso ieškovui K. T. priteisti turto, kurio bendra vertė yra 73 256,20 Eur.
12.8. Ieškovui K. T. dėl atsakovei R. T. tenkančios didesnės bendro turto dalies priteisti iš atsakovės R. T. 51 621,90 Eur piniginę kompensaciją, ją išmokant per du metus nuo santuokos nutraukimo.
12.9. Nustatyti, kad prievolės trečiajam asmeniui Luminor Bank AS pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 13/09/07P ir 2014 m. lapkričio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 14/11/368P lieka solidariomis ir šias paskolas šalys kreditoriui grąžina pagal kreditavimo sutartyse nustatytą tvarką.
12.10. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad šiuo metu su ieškovu K. T. santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, buitinius reikalus tvarko atskirai, kiekvienas gyvena atskirą savo gyvenimą; ryšius palaiko tik dėl vaikų. Šalių santuoka yra iširusi visiškai.
14. Pažymėjo, kad šalių nepilnamečius vaikus nuo jų gimimo augino, auklėjo, prižiūri, visapusiškai užtikrina jų poreikius atsakovė. Vaikai yra dar nedidelio amžiaus, labai prisirišę prie atsakovės. Vaikams su atsakove gyventi jiems įprastomis sąlygomis bus geriau nei su ieškovu, kadangi atsakovė nuo pat vaikų gimimo rūpinosi jų mityba, ekologiškų daržovių auginimu ir jų naudojimu vaikų mityboje, imuniteto stiprinimu, organizmo grūdinimu. Atsakovė nuo pat mažens skyrė didelę reikšmę vaikų ugdymui: duktė A. apdovanota (duomenys neskelbtini) gimnazijos diplomu dėl nei vienos praleistos dienos per mokymosi metus; A. nuo 4 metų suteiktas bibliotekos abonementas, įskiepyta meilė knygų skaitymui; A. atsakovės iniciatyva nuo 4 metų iki šiol lanko šiuolaikinių šokių studiją, dailės bei dramos būrelius; sūnus M. taip pat atsakovės iniciatyva lankė plaukimą, futbolą bei šiuo metu lanko karate. Su atsakove vaikai ruošia pamokas. Atsakovė perka vaikams drabužius, mokyklai reikalingas priemones, dalyvauja tėvų susirinkimuose, popamokinėje veikloje ir atlieka visus vaikų labui reikiamus darbus. Abu vaikai nori likti gyventi su atsakove.
15. Tvirtino, jog kiekvieno iš šalių nepilnamečių vaikų poreikiai per mėnesį sudaro: maistui – 250 Eur; aprangai, avalynei – 40 Eur; higienos reikmenims – 30 Eur; vitaminams, papildams – 30 Eur; mokymosi išlaidoms (menų gimnazijai) – 30 Eur; kultūrinei, edukacinei, laisvalaikio veiklai – 60 Eur; mokesčiams (elektrai, dujoms, šildymui) – 40 Eur; internetui, televizijai, telefonui – 20 Eur; viso – 500 Eur.
16. Teigė, kad šalių asmeninis turtas yra: ieškovo – 0,1296 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); atsakovės – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir UAB „Liūdynė“ 52 444 vnt. paprastųjų vardinių 1,45 Eur nominalios vertės akcijų.
17. Nurodė, kad šalių santuokoje įgytą turtą sudaro: (1) namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 176 500 Eur. Pažymėjo, kad pradiniam įnašui (20 procentų paskolos sumos), gaunant paskolą šiai namų valdai įsigyti, atsakovės tėvas K. D. S. 2013 m. suteikė beprocentinę paskolą 56 000 Lt (16 218,21 Eur), kuri, (duomenys neskelbtini) m. mirus atsakovės tėvui, nebuvo grąžinta; (2) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 45 000 Eur; (3) automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 11 500 Eur; (4) UAB „Liūdynė“ 11 556 vnt. paprastųjų vardinių 1,45 Eur nominalios vertės akcijų, kurių bendra nominali vertė yra 16 756,20 Eur. Kiti santuokoje įsigyti daiktai, kaip baldai, buitinė technika, audio - video aparatūra, indai, patalynė, įrankiai ir t. t., priešieškinyje neaprašomi, nes dėl jų ginčytis atsakovė su ieškovu nepageidauja.
18. Pažymėjo, kad šalys yra sudariusios dvi negrąžintas kredito sutartis su Luminor Bank AS (buvęs Nordea Bank Finland Plc): (1) 2013 m. rugsėjo 30 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 13/09/07P, pagal kurią negrąžinto kredito likutis yra 45 419,55 Eur; (2) 2014 m. lapkričio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 14/11/368P, pagal kurią negrąžinto kredito likutis yra 15 788,70 Eur.
19. Tvirtino, kad iš atsakovės priteistą piniginę kompensaciją ji sumokėtų ieškovui per du metus nuo santuokos nutraukimo, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), arba UAB „Liūdynė“ 52 444 vnt. paprastąsias vardines 1,45 Eur nominalios vertės akcijas.
20. Nurodė, kad šalys santuokoje turto užgyveno už 249 756,20 Eur sumą, bet trečiajam asmeniui šalys yra skolingos 61 208,25 Eur sumą, tai pagal sudarytą turto balansą dalintiną turtą sudarytų 188 547,95 Eur (249756,20 - 61208,25 = 188547,95) suma, t. y. kiekvienai šaliai dalintino turto priklausytų po 94 287,47 Eur.
21. Pažymėjo, kad šalys yra trečiojo asmens solidarūs skolininkai, todėl trečiajam asmeniui paskolas grąžinti privalo per pusę, nekeičiant šalių įsipareigojimų trečiajam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
22. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
22.1. nutraukė šalių (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
22.2. po santuokos nutraukimo K. T. paliko pavardę „T.“, o R. T. – ,,T.“;
22.3. šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisė;
22.4. nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su jų tėčiu K. T.;
22.5. priteisė iš atsakovės R. T. materialinį išlaikymą A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. balandžio 25 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
22.6. skyrė K. T. nepilnamečių vaikų A. T. ir M. T. gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;
22.7. nustatė atsakovės R. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. T. ir M. T. tvarką, pagal kurią:
22.7.1. atsakovė kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas tėvą K. T. arba iš vaikų ugdymo įstaigos penktadienį 17.00 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą pas jų tėvą sekmadienį iki 18.00 val.;
22.7.2. darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais atsakovė pasiima vaikus 17 val. ir parveža vaikus pas vaikų tėvą K. T. 19 val., jeigu tą dieną vaikai nevyksta į treniruotę, būrelį arba tuo metu atsakovė padeda vaikams nuvykti į būrelį, treniruotę ar parvykti iš būrelio, treniruotės;
22.7.3. tais atvejais, kai R. T. dėl objektyvių priežasčių negali paimti vaikų savaitgaliais ar antradieniais, ketvirtadieniais arba vaikai dėl objektyvių priežasčių (ligos ir kt.) negali bendrauti su mama, tai vaikų tėvas ir/ar motina vienas kitą informuoja apie tai ne mažiau kaip prieš dvi dienas tiesiogiai, telefonu, SMS žinute, elektroniniu laišku arba vaikai apie tai tiesiogiai, telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis informuoja atsakovę;
22.7.4. Šv. Kalėdų, Šv. Velykų šventes su motina vaikai praleidžia neporiniais metais, o su tėvu – poriniais metais; motina neporiniais metais pasiima vaikus šventės pirmąją dieną 15 val. ir grąžina vaikus pas jų tėvą tos šventės antrąją dieną 15 val.;
22.7.5. Tėvo diena ir Motinos diena, nepriklausomai kaip pasiskirstys bendravimo savaitgaliais grafikas, priklausys bendravimui su vaikais tam iš tėvų, kurio – motinos ar tėvo – diena yra švenčiama. Motina privalo grąžinti vaikus pas vaikų tėvą Motinos dieną 20 val.;
22.7.6. atsakovė R. T. gali pasiimti vaikus per savo gimtadienį iš anksto, ne mažiau kaip prieš dvi dienas apie tai tiesiogiai, telefonu, SMS žinute arba elektroniniu laišku informavusi K. T., ir privalo grąžinti vaikus pas jį iškart kitą dieną, 18 val., o jeigu gimimo diena yra darbo diena ir vaikai privalo lankyti ugdymo įstaigas, tai privalo rytą vaikus pristatyti į jų ugdymo įstaigas;
22.7.7. vaikai savo gimtadienius ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) švenčia pas tėvą K. T. poriniais metais, o neporiniais metais pas mamą R. T.; motina privalo grąžinti vaikus pas vaikų tėvą iškart kitą dieną po vaiko gimtadienio 18 val. arba rytą pristatyti vaikus į vaikų ugdymo įstaigas, jei kita diena po vaiko gimtadienio yra ugdymo įstaigos lankymo diena;
22.7.8. vasaros mėnesiais motina turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip 2 savaites kiekvieną vasaros mėnesį, ir privalo parvežti vaikus pas vaikų tėvą antros bendravimo savaitės paskutinę dieną 18 val.; apie vaikų pasiėmimą/nepasiėmimą bendravimui vaikų motina per protingą laiką iki numatytos datos privalo pranešti vaikų tėvui tiesiogiai, telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku, jeigu apie tai vaikų tėvo neinformuoja patys vaikai tiesiogiai, savo telefonais, kitais komunikacijos prietaisais;
22.7.9. R. T. privalo raštu (SMS žinutėmis, elektroniniu paštu) informuoti K. T. apie būsimą vaikų išsivežimą vaikų poilsiui į užsienį teismo sprendime motinai numatytais bendravimo laikotarpiais iš anksto, protingu terminu, nurodant apie išvykimo ir grįžimo datą. Atsakovė neturi teisės išsivežti vaikų A. T. ir/ar M. T. į užsienį be išankstinio rašytinio vaikų tėvo sutikimo (įskaitant ir SMS žinutėmis, elektroniniu paštu);
22.7.10. R. T. privalo nedelsiant K. T. informuoti apie savo nuolatinę gyvenamąją vietą elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute; abu vaikų tėvai privalo vienas kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip per 3 dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos. Abu tėvai privalo vienas kitam pranešti apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis (telefono numerius, elektroninio pašto adresus);
22.7.11. nei vienas iš tėvų nelaikomi pažeidę šios bendravimo su vaikais tvarkos nuostatų, jei bendravimo su vaikais laikotarpis su vienu iš tėvų prasitęsė dėl vaikų ligos ar kitokios objektyvios ir teisėtos priežasties, nepriklausančios nuo tėvų valios.
22.8. Ieškovui K. T. po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisė:
22.8.1. ½ dalį 0,1446 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su priklausiniais: pastatu - garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais (kiemo statiniais), esančių (duomenys neskelbtini). Šio turto vertė pagal UAB ,,Verslavita“ 2023 m. rugsėjo 28 d. Išvadą dėl objekto kainos yra 176 500 Eur;
22.8.2. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio turto bendra vertė šalių sutarimu yra 45 000 Eur;
22.8.3. automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 11 500 Eur vertės.
22.9. Atsakovei R. T. po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisė:
22.9.1. ½ dalį 0,1446 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais: pastatu - garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais (kiemo statiniais), esančių (duomenys neskelbtini). Šio turto vertė pagal UAB ,,Verslavita“ 2023 m. rugsėjo 28 d. Išvadą dėl objekto kainos yra 176 500 Eur;
22.9.2. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio turto bendra vertė šalių sutarimu yra 45 000 Eur;
22.9.3. UAB ,,Liūdynė“ 11 556 vnt. paprastųjų vardinių, 1,45 Eur nominalios vertės akcijų, kurių bendra vertė 16 756,20 Eur.
22.10. Priteisė iš atsakovės R. T. ieškovui K. T. 2 628,10 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos nutraukimo metu atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį.
22.11. pripažino, kad prievolės trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 13/09/07P ir 2014 m. lapkričio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 14/11/368P lieka solidarios ieškovo K. T. ir atsakovės R. T. prievolės po santuokos nutraukimo ir šias paskolas šalys grąžina pagal kreditavimo sutartyse nustatytą tvarką.
23. Teismas taip pat iš atsakovės R. T. priteisė 3 083,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui K. T. ir 135 Eur žyminį mokestį valstybei; iš ieškovo K. T. priteisė 1 380 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. T..
24. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. T. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. T.. Iki šalių santuokos sudarymo ieškovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo 1,1296 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje šalys įgijo: 0,1446 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (kiemo statinius), esančius (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini); automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat UAB ,,Liūdynė“ 11 556 vnt. paprastųjų vardinių 1,45 Eur nominalios vertės akcijų.
25. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovas nurodė, kad jo sprendimas gerai apgalvotas ir yra galutinis, nenustatė termino sutuoktiniams susitaikyti. Sprendė, kad santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai santuokinio gyvenimo nebegyvena, neveda bendro ūkio, buitinius reikalus tvarko atskirai ir negalima tikėtis, kad jie vėl kaip sutuoktiniai pradės gyventi kartu.
26. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, išskyrus neištikimybę, kurios ieškovas neįrodė, sprendė, kad dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą susirašinėjimą, sprendė, kad santuoka iširo 2018 m.
27. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys yra veiksnios ir darbingas, išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, vertino, jog teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra. Atsižvelgęs į šalių prašymą, teismas po santuokos nutraukimo ieškovui paliko jo pavardę „T.“, o atsakovei – „T.“.
28. Teismas, nustatydamas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, atsižvelgė į tai, jog ieškovas vaikais rūpinasi įvairiapusiškai tiek atsakovei išvykus uždarbiauti į kitą šalį – Didžiąją Britaniją, tiek jai esant Lietuvoje, taip pat į jo finansinės padėties stabilumą, į vaikų didelį prisirišimą prie ieškovo (vaikų tėvo). Vadovaudamasis Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir teismo psichologės vaikų apklausų metu surinktais duomenimis, teismas sprendė, jog vaikai labiau prisirišę prie ieškovo, nei prie atsakovės; vaikai labiau paklūsta ieškovui, kuris turi galimybę abiem vaikams padaryti didesnę įtaką juos auklėjant, duodant jiems kitus nurodymus. Teismas vertino, jog, nustačius vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, vaikams bus užtikrinta emociškai stabilesnė aplinka jiems augti ir vystytis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog ieškovo atžvilgiu skirtas orderis dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje buvo panaikintas, o atsakovės atžvilgiu – nebuvo panaikintas.
29. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog vaikams nenustatytas joks valgymo sutrikimas arba neįgalumas, sprendė, jog atsakovės nurodyta aplinkybė dėl jos rūpinimosi sveiko maisto vaikams parinkimu, nustatant su kuo iš tėvų po santuokos nutraukimo turėtų nuolatinai likti gyventi vaikai, lemiamos reikšmės neturi. Teismas sprendė, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė rūpinasi vaikų ugdymu, nenutrūkstamu pamokų lankymu, pasiekimais mokykloje, būrelių lankymu, todėl tai taip pat nelemia teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš vaikų tėvu po santuokos nutraukimo. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad po gruodžio mėn. įvykio jos ryšys su dukra A. išliko tvirtas, nepakitęs. Sprendė, kad Kultūros centro Bendruomenių rūmų vaikų teatro studijos ,,Rampa“ vadovės 2023 m. spalio 6 d. raštas ir 2024 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus raštas nepatvirtina, kad ieškovas vaikais kaip tai netinkamai rūpinasi, nėra atsakingas tėtis.
30. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl teiktino vaikams išlaikymo dydžio, todėl tokio dydžio, t. y. po 250 Eur per mėnesį išlaikymą, teismas priteisė iš atsakovės nepilnamečiams vaikams A. ir M. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į vaikų amžių (13 su puse ir 11 su puse metų), į vaikų poreikius, į tai, kad vaikai lanko užklasinę veiklą, būrelius, dėl ko reikalingos papildomos lėšos jų išlaikymui, į didėjantį MMA, į valstybės paramą vaikams (po 96,25 Eur kiekvienam vaikui), į atsakovės galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams (yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, jog jos darbingumas apribotas, pasak jos, yra dirbanti, jos gaunamos pajamos priklauso nuo sezono, turi vertingo turto tiek kartu su ieškovu, tiek asmeninio/nekilnojamojo, akcijų), į jos pačios išsakytą poziciją (neprieštarauja tokiam išlaikymui). Ieškovui ieškinyje nenurodžius, nuo kurio momento prašo teismo priteisti vaikams išlaikymą iš atsakovės, atsakovei neigiant išlaikymo skolą, o ieškovui pripažįstant, kad išlaikymą vaikams atsakovė visgi teikė, išlaikymą vaikams iš atsakovės teismas priteisė ne nuo ieškinio padavimo dienos, o nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos – 2024 m. balandžio 25 d.
31. Teismas, įvertinęs tai, kad savo esme tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tarp skyrium gyvenančio tėvo, atsižvelgęs į Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, po santuokos nutraukimo nustatė atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, kokią ji nurodė priešieškinyje, atsižvelgiant į ieškovo atsiliepime išdėstytus pastebėjimus, taip pat į tai, kad nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu.
32. Teismas, įvertinęs bylos šalių argumentus dėl ginčo objektu tapusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat trečiojo asmens raštu išdėstytą poziciją dėl šalių reikalavimo padalinti turtą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, į kasacinio teismo praktiką, kurioje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nesant bendro sutarimo dėl turto padalijimo būdo, sprendimo priėmimo metu nesant finansinių galimybių mokėti kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį, sprendė, kad turto padalijimas natūra, nustatant, jog abiem šalims atitenka po ½ dalį ginčo turto, geriausiai užtikrins šalių teises pagal esamą situaciją. Teismas vertino, kad nors už minėtą turtą paskolą moka ieškovas, su juo teismas šiuo sprendimu nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo, tačiau atsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, jog ji prievolės grąžinimo bankui užtikrinimui yra įkeitusi savo asmeninį turtą: butą (duomenys neskelbtini), taip pat jos tėvo pinigais buvo padarytas 20 proc. (arba ženklus) įnašas įsigyjant ginčo turtą, atsakovė rūpinasi minėtu turtu, jame gyvena. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nepateikta duomenų, kad atsakovės tėvas iki savo mirties būtų prašęs paskolą grąžinti arba ši suma jam buvo grąžinta, sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo tarp šalių dalinant ginčo turtą, arba šį turtą priteisti vienai iš šalių (ieškovui ar atsakovei), nes nurodytą sumą atsakovės tėvas davė abiem, ieškovui ir atsakovei, t. y. jų šeimai tikslu įsigyti ginčo turtą.
33. Atsižvelgęs į tai, jog šalys, duodamos paaiškinimus teisme, nenurodė argumentų dėl likusio, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto: automobilio NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,Liūdynė“ 11 556 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, padalinimo po santuokos nutraukimo, teismas jį padalino vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, nenukrypdamas nuo lygių dalių principo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kieno vardu šis turtas registruotas, į tai, jog šalys sprendimo priėmimo metu neturi finansinių galimybių išmokėti priešingai šaliai piniginės kompensacijos už didesnės turto dalies priteisimą.
34. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės atsikirtimus dėl UAB ,,Liūdynė“ akcijų dalinimo, nurodžius, jog bendrą dalintiną sutuoktinių turtą sudaro tik UAB ,,Liūdynė“ 11 556 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pagal 2022 m. balandžio 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovas sutiko su atsakovės išsakyta pozicija ir kitų akcijų nebeprašė padalinti, dėl jų sudarytų sandorių neginčijo, vertino, jog atsakovė teisingai nurodė ir į dalintiną turtą neįtraukė jos vardu registruotų UAB ,,Liūdynė“ 52 444 vnt. akcijų. Teismas sprendė, jog šios akcijos yra asmeninis atsakovės turtas.
35. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas natūra, nustatant, jog abiem šalims atitenka po ½ dalį minėto turto, geriausiai užtikrins šalių teises pagal esamą situaciją, nes nei ieškovas, nei atsakovė šiuo metu neturi finansinių galimybių išmokėti piniginės kompensacijos už didesnės turto dalies priteisimą.
36. Teismas atsižvelgęs į turto padalinimą, ieškovui iš atsakovės priteisė 2 628,10 Eur dydžio kompensacija už santuokos nutraukimo metu atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį, tačiau neišdėstė atsakovei šios sumos sumokėjimo ilgesniam laikui, nes sprendimo priėmimo metu nėra galimybės teismui nustatyti atsakovės turtinės padėties, jos galimybės šią sumą iš karto sumokėti ieškovui, kai šis teismo sprendimas įsiteisės ir taps vykdytinu.
37. Atsižvelgęs, jog tarp šalių nėra ginčo dėl prievolių pobūdžio, teismas konstatavo, jog prievolės trečiajam asmeniui pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 13/09/07P ir 2014 m. lapkričio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 14/11/368P lieka solidarios šalių prievolės po santuokos nutraukimo ir šias paskolas šalys grąžina pagal kreditavimo sutartyse nustatytą tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
38. Apeliaciniu skundu ieškovas K. T. prašo panaikinti 2024 m. balandžio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo: (1) ieškovui priteisti 0,1446 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 176 500 Eur; (2) atsakovei priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 45 000 Eur; automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 11 500 Eur; UAB „Liūdynė“ 11 556 vnt. paprastąsias vardines 1,45 Eur nominalios vertės akcijas, kurių rinkos vertė yra 16 756,20 Eur; (3) priteisti iš ieškovo atsakovei 22 106,32 Eur kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį arba, nemodifikuojant prievolės trečiajam asmeniui Luminor Bank AS pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 13/09/07P ir 2014 m. lapkričio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 14/11/368P, pagal kurias prievolės šalims lieka solidarios, įpareigoti ieškovą vienam grąžinti paskolas trečiajam asmeniui, nustatant, kad po santuokos nutraukimo atsakovė įgyja regreso teisę reikalauti iš ieškovo jos sumokėtą (iš jos išieškotą) sumą dėl netinkamų ieškovo įsipareigojimų pagal paskolų sutartis vykdymo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
39. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimo dalį dėl turto padalinimo pažeisdamas procesinės ir materialinės teisės normas, netinkamai jas pritaikant ir išaiškinant bei nukrypus nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.
40. Pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į šalių pageidavimus ir priverstinai natūra po ½ dalį padalino gyvenamąjį namą ir butą, kadangi abi šalys pageidavo, jog gyvenamasis namas nebūtų padalintas natūra ir sutarė, kad po jų santuokos nutraukimo vaikai turi gyventi name, nes jame turi savo atskirus kambarius, mokosi šalia gyvenamojo namo esančioje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Teismas, šalims padalindamas gyvenamąjį namą ir butą po ½ dalį, neatsižvelgė į šalių interesus ir užprogramavo šalių ginčus ateityje dėl taip padalinto nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimosi.
41. Apelianto teigimu, gyvenamasis namas nėra vienintelė turima ir galima šalių gyvenamoji patalpa, todėl teismui nebuvo jokių kliūčių ir priežasčių šalių turtą padalinti taip, kad būtų išvengta bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi dar vieną butą, todėl, teismui gyvenamąjį namą priteisus ieškovui, atsakovė neliktų be gyvenamosios patalpos.
42. Tvirtina, kad gyvenamojo namo padalinimas natūra yra negalimas ir dėl objektyvaus, ir dėl subjektyvaus pobūdžio, kadangi gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, kurio pirmajame yra bendra viena patalpa, o antrajame – trys kambariai, iš kurių dviejuose gyvena vaikai, todėl tokio namo atidalinti natūra dėl objektyvių priežasčių neįmanoma.
43. Pažymi, kad atsakovė yra konfliktiška asmenybė, turinti psichikos sveikatos problemų, jau du kartus gulėjusi ligoninėse dėl psichikos sveikatos būklės; namuose pradeda siautėti ir triukšmauti, prie vaikų keikiasi necenzūriniais žodžiais; dėl dukters užsipuolimo 2023 m. gruodžio mėn. atsakovei buvo skirtas orderis dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje. Apelianto vertinimu, toks teismo parinktas nekilnojamo turto padalinimo būdas eliminavo pačią šalių santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su apeliantu prasmę. Teismas, neatsižvelgdamas į šalių priešiškus, į atsakovės ir vaikų nenormalius santykius, atsakovei toliau suteikė teisę gyventi kartu su apeliantu ir vaikais, kas ginčo atveju neapsaugo vaikų ir apelianto interesų.
44. Nurodo, kad apeliantas turi galimybę atsakovei išmokėti kompensaciją už jai tenkančią mažesnę dalintino turto dalį. Trečiasis asmuo iš esmės sutiko, kad paskolos sutartys būtų refinansuojamos, apeliantui papildomai suteikiant 22 000 Eur paskolą. Taip pat iš esmės sutiko pasirūpinti ir dėl to, kad būtų panaikintas atsakovei priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) įkeitimas. Ieškovas buvo sutaręs ir su savo tėvais, kad dėl kompensacijos išmokėjimo atsakovei jie apeliantui paskolins ar padovanos 22 000 Eur sumą.
45. Apelianto manymu, nemodifikuojant kredito sutarčių, po santuokos nutraukimo abi šalys turėtų likti solidariai atsakingos trečiajam asmeniui, tačiau visus įsipareigojimus trečiajam asmeniui iki visiško paskolų padengimo toliau iš savo asmeninių lėšų galėtų vykdyti apeliantas, už tai atsakovei nemokėdamas kompensacijos (22 000 Eur) už jam atitenkančią didesnę dalintino turto dalį. Tokiu būdu po santuokos nutraukimo atsakovė įgytų regreso teisę reikalauti iš apelianto jos sumokėtą (iš jos išieškotą) sumą dėl netinkamų apelianto įsipareigojimų pagal paskolų sutartis vykdymo. Pažymi, kad pagal gaunamas pajamas apeliantas yra ir pajėgus tai padaryti, o atsakovės finansinė padėtis sunki.
46. Apelianto tvirtinimu, jis įrodė savo ieškinio reikalavimus, ko pasakyti apie atsakovę negalima, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį dėl turto padalinimo, pažeidė įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185 straipsniai).
Atsiliepimas
47. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė R. T. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-113-902/2024 palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
48. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde remiasi tik prielaidomis, jog kompensacijai išmokėti už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį pinigų paskolins tėvai, bankas ir pan. Be to, vertinant atsakovės esamą turtinę padėtį, ieškovo nurodomos kompensacijos dydis bei atsakovės turtinė padėtis neleistų atsakovei įsigyti ir išlaikyti panašaus pobūdžio daiktą, todėl ši situacija neatitiktų kasacinio teismo praktikos.
49. Atsakovės teigimu, apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo negalima padalyti natūra, kadangi yra du atskiri įėjimai į namą, yra du vonios kambariai ir galima jį padaryti gyvenamu dviem atskiroms šeimoms. Taip pat yra ir du garažai; žemės sklypo naudojimosi tvarką taip pat galima nustatyti. Namuose kiekvienas šeimos narys turi privačią erdvę: vaikai – savo kambarius; ieškovas – šalių buvusį miegamąjį; atsakovė miega sūnaus kambaryje, o sūnus geranoriškai sutiko miegoti su tėčiu. Svetainėje bei virtuvėje pirmajame aukšte taip pat draugiškai telpa visi, tačiau, reikalui esant, rūsyje yra įrengta antra virtuvė. Atsakovės manymu, jie su ieškovu yra darbingi ir nepriklausomi vienas nuo kito, kas visiškai išlaisvina nuo bet kokios komunikacijos tarp sutuoktinių ar galimų nesutarimų.
50. Pažymi, kad trečiasis asmuo Luminor Bank AS nesutinka, jog paskolų sutarčių dalis dėl šalių solidarios atsakomybės būtų modifikuota. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovas nėra pajėgus vienas dengti paskolas kreditoriui.
51. Atsakovės tvirtinimu, dėl ieškovo elgesio t. y. sunkiai prisiimtos atsakomybės už atsakovės neplanuotą pastojimą ir santuoką; kategoriško ieškovo atsisakymo pripažinti, kad 2013 m. gavo 56 000 Lt iš atsakovės tėvo; atsakovės žeminimo, jos ir jos šeimos narių menkinimo, manipuliavimo ir psichologinio spaudimo; vaikų ir mamos ryšio menkinimo, supriešinimo, išsivystė atsakovės emocinis išsekimas, nemiga, apatija ir depresija. Pažymi, kad nemiga bei depresija yra visiškos remisijos stadijoje nuo 2022 m. Jokių vaistų atsakovė nevartoja.
52. Atsakovė kategoriškai atsisako kompensacijos ar kitų pasiūlymų bei kredito sutarčių pakeitimų ar perleidimų apelianto atsakomybėn. Tvirtina, kad paskolą dengs solidariai, iki visiško atsiskaitymo, pagal esamų kredito sutarčių sąlygas tiek apeliantui, tiek atsakovei, kaip bendraskoliams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
53. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
54. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria išspręsti sutuoktinių bendro turto (aktyvo ir pasyvo) padalijimo ir kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį priteisimo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
55. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė papildomus dokumentus – 2024 m. rugsėjo 20 d. Pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 7VTP-2587; 2024 m. rugsėjo 23 d. Tarnybinį pranešimą Nr. 7TSD-2815; 2024 m. rugsėjo 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 7VSV-3393 ir Nr. 7VSV-3392.
56. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
57. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
58. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo klausimai, taip pat šiuo atžvilgiu užtikrinant ir nepilnamečių vaikų interesus, įvertindamas išvadą teikiančios institucijos teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, į tai, jog šių dokumentų turinys šalims yra žinomas, kadangi jie buvo siųsti šalims susipažinti bei nustatytas terminas dėl jų (ne)priėmimo pasisakyti, sprendžia, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.
59. Atsakovė taip pat pateikė naują įrodymą – asociacijos „Moterų informacijos centras“ 2024 m. rugsėjo 19 d. Pažymą dėl specializuotos kompleksinės pagalbos centro suteiktos pagalbos Nr. 813-SKPC/24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, pagrindžiančių būtinybę minėtą naują įrodymą teikti apeliacinės instancijos teismui, todėl neįrodė jo priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teikiamą naują įrodymą atsisakytina priimti.
Dėl ginčijamos sprendimo dalies (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
60. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalims padalintas santuokoje įgytas turtas, nusprendžiant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti natūra, tai yra priteisiant šalims po ½ dalį jiems priklausančio nekilnojamojo turto. Savo nesutikimą apeliantas iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas neatsižvelgė į šalių interesus ir užprogramavo šalių ginčus ateityje; (2) šalys turi kitą gyvenamąją patalpą, taip pat ir atsakovė turi kitą butą, todėl gyvenamąjį namą priteisus ieškovui, atsakovė neliks be gyvenamosios patalpos; (3) gyvenamojo namo padalinimas natūra negalimas dėl objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių; (4) atsakovė konfliktiška, turinti psichikos sveikatos problemų – priteisus gyvenamąjį namą natūra abejoms šalims, lieka neapsaugoti ieškovo ir nepilnamečių vaikų interesai; (5) ieškovas turi galimybę atsakovei išmokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovė su apelianto apeliacinio skundo argumentais nesutinka, teigia, jog gyvenamojo namo su žemės sklypu padalinimas natūra yra galimas, be to, ieškovas neįrodė, kad yra pajėgus sumokėti atsakovei kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
61. Byloje nustatyta, kad šalys K. T. ir R. T. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi du nepilnamečius vaikus – A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje įgytą šalių turtą sudaro: žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais bei statiniais, esantys (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini); automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11 556 vnt. UAB „Liūdynė“ paprastųjų vardinių 1,45 Eur nominalios vertės akcijų.
62. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalinimo. Kito šalims priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kilnojamojo turto, t. y. automobilio NISSAN QASHQAI bei UAB „Liūdynė“ akcijų, padalinimas iš esmės priklauso nuo ginčo namų valdos padalinimo, t. y. priteisimo ieškovui ar atsakovei. Ieškovas ieškiniu prašė jam priteisti namų valdą ir 30 074 vnt. UAB „Liūdynė“ akcijų, o ieškovei – butą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį NISSAN QASHQAI ir 33 936 vnt. UAB „Liūdynė“ akcijų. Atsakovė priešieškiniu prašė namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), priteisti jai, o ieškovui – butą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį NISSAN QASHQAI ir 11 556 vnt. UAB „Liūdynė“ akcijų. Pažymėtina, jog 52 444 vnt. UAB „Liūdynė“ akcijų teismo buvo pripažintos asmenine atsakovės nuosavybe ir ieškovas jų priteisti nebeprašė.
63. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodančia, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, taip pat įvertinęs trečiojo asmens raštu išdėstytą poziciją dėl šalių reikalavimo padalinti turtą, taip pat teismo vertinimu nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo tarp šalių dalinant ginčo turtą, bei teismo vertinimu sprendimo priėmimo metu šalims neturint finansinių galimybių mokėti kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį, sprendė, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas natūra, nustatant, jog abiem šalims atitenka po ½ dalį ginčo turto, geriausiai užtikrins šalių teises pagal esamą situaciją. Pirmosios instancijos teismas butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalims taip pat priteisė natūra po ½ dalį. Šalims priklausantį kilnojamąjį turtą, t. y. automobilį NISSAN QASHQAI ir UAB „Liūdynė“ akcijas pirmosios instancijos teismas padalino atsižvelgęs į tai, kieno vardu šis turtas registruotas, ir taip pat atsižvelgęs į tai, jog teismo vertinimu šalys sprendimo priėmimo metu neturi finansinių galimybių išmokėti priešingai šaliai piniginės kompensacijos už didesnės turto dalies priteisimą.
64. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
65. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jiems namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje šalys ir jų nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės įvertinęs tik trečiojo asmens išdėstytą poziciją dėl šalių reikalavimo padalinti turtą ir padaręs išvadą, jog sprendimo priėmimo metu šalys neturi finansinių galimybių mokėti kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį, sprendė, kad ginčo turto padalijimas natūra po ½ dalį geriausiai atitiks šalių interesus.
66. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).
67. Taigi, dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, turi vadovautis CK nuostatomis ir atsižvelgti į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus. Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą). Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 26.2 punktas; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023).
68. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės (kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą) lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas kitas turto padalinimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turtas priteisiamas natūra, o kitam sutuoktiniui priteisiama atitinkama jo dalies kompensacija pinigais.
69. Apeliantas iš esmės nesutinka su teismo parinktu turto padalinimo būdu argumentuodamas tuo, kad toks padalinimo būdas yra negalimas dėl objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Teisėjų kolegija iš dalies apeliacinio skundo argumentus dėl turto padalinimo būdo parinkimo laiko pagrįstais, kadangi pirmosios instancijos teismas, ginčo namų valdą šalims padalindamas natūra po ½ dalį, iš esmės netyrė ir nevertino teisiškai reikšmingų konkrečių bylos faktinių aplinkybių. Tai yra visiškai nesiaiškino ar įmanoma gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti natūra; ar gyvenamasis namas yra dalus tiek dėl objektyvaus (techniškai), tiek dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, įvertinus ir tai, jog su ieškovu jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai.
70. Byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą spręsti apie konfliktiškus šalių santykius, šeimoje vyraujančią psichologinę įtampą. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti duomenys patvirtina, jog į šeimoje kylančius nuolatinius konfliktus, vykstančius vaikų akivaizdoje, įtraukiami ir šalių nepilnamečiai vaikai, kas tikėtina daro neigiamą įtaką vaikų psichinei, emocinei raidai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo namų valdos padalinimo būdo, nevertino konkrečių bylos faktinių aplinkybių atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus tuo aspektu ar yra teisinių (ir faktinių) pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, netyrė ir nevertino tarp šalių esančios psichologinės įtampos ir konfliktiškų santykių, jų neigiamos įtakos šalių nepilnamečiams vaikams. Teismas nevertino galimybių (ne)buvimo šalims bendrai valdyti ir naudoti ginčo turtą, nevertino, ar namų valdos, kurioje faktiškai gyvena tiek ieškovas su nepilnamečiais vaikais, tiek atsakovė, padalijimas natūra priimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.
71. Kiekvienu atveju turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių turto padalinimo ir jo būdo bei konstatuodamas, kad sprendimo priėmimo metu šalys neturi finansinių galimybių mokėti kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį, nevertino faktinių individualių bylos aplinkybių apie šalių turimą kitą asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir galimybę sumokėti kompensaciją jį pardavus, taip pat sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa, sutuoktinių amžiaus, darbingumo, gaunamų pajamų ir kitų reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė savo vardu asmeninės nuosavybės teise turi kito nekilnojamojo turto. Be to, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovė prievolės įvykdymo Luminor Bank AS bankui užtikrinimui yra įkeitusi savo asmeninį turtą – butą, (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes taip pat reikšminga įvertinti.
72. Nagrinėjamai bylai aktualūs ir kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad solidariosios prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisto turto priskyrimas vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise yra svarbi aplinkybė paskirstant turtą sutuoktiniams (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), taip pat nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
73. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalinimo būdo, taip pat rėmėsi trečiojo asmens Luminor Bank AS išdėstyta pozicija, kad nėra banko sprendimo leisti pakeisti namų valdos savininką, tačiau, pažymėtina, jog iš trečiojo asmens byloje pateikto atsiliepimo ir jame išdėstytos pozicijos nėra pagrindo spręsti, kad toks sprendimas negali būti išduotas. Minėtame atsiliepime Luminor Bank AS tik nurodė, kad dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininko (-ų) pasikeitimo yra reikalingas banko sprendimas, kuriam išduoti bus reikalingas turto savininkų prašymas, ir pažymėjo, kad šiai dienai šalys nėra pateikę tokių prašymų.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
74. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad, dalijant šalių nekilnojamąjį turtą, nebuvo aiškintasi dėl konkretaus turto savybių padalinimo galimumo, nebuvo tirtos ir išsiaiškintos objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybės dėl galimybės ginčo namų valdą šalims padalinti natūra, sprendžia, kad byloje nebuvo išsiaiškintos visos teisingam bylos išsprendimui turinčios reikšmę aplinkybės.
75. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, nulemtą pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, tai, kad byloje būtina nustatyti daug faktinių aplinkybių ir jas teisiškai įvertinti sprendžiant klausimą dėl šalims priklausančio turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo šioje dalyje byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė.
76. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiama sprendimo dalis dėl sutuoktinių kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, prievolių padalinimo bei kompensacijos priteisimo naikinama ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
77. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl turto (aktyvo ir pasyvo) padalinimo ir kompensacijos priteisimo grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl dėl šios priežasties nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde ir atsakovės atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kurie aktualūs ir vertintini teismui iš naujo nagrinėjant šiuos klausimus ir pasisakant dėl ginčo esmės.
78. Tol kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
79. Bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir valstybei priteistinų, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas, prievolės ir išspręstas kompensacijos už santuokoje įgytą turtą priteisimo klausimas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir civilinės bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.