Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal O. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai – įteikiant asmeniškai, prašymų atidėti teismo posėdį ar panašaus turinio prašymų negauta, atsakovo interesai tinkamai atstovaujami valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato J. B., todėl teismas bylą nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės O. K. ( pavardė gimimo liudijime – (duomenys neskelbtini) ) ir atsakovo V. K. sūnus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021-09-07 sprendimu ( civilinės bylos Nr. 2YT-8294-617/2021 ) vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu V. K., iš O. K. priteistas 200 € dydžio išlaikymas vaikui, mokamas periodinėmis kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis iki jo pilnametystės. Vaikas A. K. nuo 2022-01-01 nuolat gyvena su motina – ieškove.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 3.161 straipsnio 3 dalį, vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė ).

Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas ( įgyvendinti tėvų valdžią ) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ( CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis ).

Vienas esminių tėvų valdžios ( globos teisių ) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ( CK 3.168, 2.14 straipsniai ). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas ).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas ( įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį ) ir kt. ( žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 ).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą ( CK 3.174 straipsnio 2 dalis ). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas ), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas ( mutatis mutandis, N. and S., no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt. ). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas ( įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį ) ir kt. ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 ).Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009 ). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę ( tiek fizine, tiek socialine prasme ) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 ).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad vaikas A. K. iki 2021-12-31 gyveno su tėvu V. K., nuo 2022-01-01 vaikas A. K. gyvena su savo motina O. K..

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė O.Pavliukevičienė ieškinį palaikė ir siūlė tenkinti. Paaiškino, kad skyriaus specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, bendravo su vaiku A. K.. Vaiko motina O. K. gyvena nuomojamame bute, dirba, sudariusi kitą santuoką. Vaiko motinos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi ir ugdytis. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kambaryje yra visi reikiami baldai, kompiuteris. Vaikas A. K. turi negalią, lanko ugdymo įstaigą, mokosi pagal individualizuotą programą, lanko vaikų dienos centrą. Atsakovas nuo to laiko, kai vaikas ėmė gyventi su motina – 2022-01-01, tik du kartus vaiką aplankė mokykloje, su vaiku jokiomis kitomis priemonėmis nebendrauja ir vaiko, gyvenančio pas savo motiną, nelanko bei vaiku nesirūpina. Šeimai nuo 2022-01-01 taikoma atvejo vadyba, vaiko motina vykdo pagalbos šeimai plane numatytas priemones, priima teikiamą pagalbą, tarnyba duomenų apie tai, kad vaiko motina netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, neturi. Skyriaus specialistai bendravo su vaiku A. K. jo gyvenamojoje vietoje, vaikas pareiškė norą gyventi kartu su mama, todėl, atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus, siūlo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, tai, kad atsakovas nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, byloje duomenų apie atsakovo pragyvenimo šaltinį nėra, baustas administracinių nusižengimų kodekso numatyta tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą – 2022-04-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas, ir nors atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių jo atsiliepime išreikštą poziciją, nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, bylai reikšmingų aplinkybių nepaaiškino, į tai, kad atsakovo atstovas advokatas J. B. su ieškiniu sutiko ir ieškinį prašė tenkinti, į instituciją teikiančios institucijos išvadą bei šios institucijos atstovės ir ieškovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad atsakovas vaiko nuo 2022-01-01 nelanko, nesirūpina vaiku ir išlaikymo vaikui neteikia, į vaiko nuomonę, kad jis pageidauja gyventi su motina, yra pagrindas išvadai, kad ieškovės prašymas atitinka geriausius vaiko A. K. interesus, todėl teismas šioje dalyje ieškinį patenkina ir A. K. gyvenamąją vietą nustato kartu su motina O. K..

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 € kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas ( CK 3.192 straipsnis ). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo ( CK 3.3 straipsnio 1dalis ), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt. ); taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ). Teismas privalo nustatyti ir tėvo ( motinos ) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt. ), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017 ).

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas gali būti priteisiamas: 1) periodinėmis išmokomis; 2) vienkartine pinigų suma; 3) tam tikru turtu. Nė vienai šių išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus ( CPK 376 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010 ). Praktikoje išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu tas iš tėvų, iš kurio priteistinas išlaikymas vaikui, yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių ( maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. ) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas ( motina ) turi nuolatinių pajamų ( uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt. ).

Nustatyta, kad atsakovas nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, yra darbingo amžiaus ( 54 m. ), byloje duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumą, kitus išlaikytinius ar kitas svarbias priežastis, kurios galėtų trukdyti atsakovui susirasti darbą, dirbti ir teikti išlaikymą vaikui, nėra. Bylos duomenimis atsakovas nuo to laiko, kai vaikas gyvena su motina – 2022-01-01, išlaikymo vaikui neteikia ir jokia kitokia parama prie vaiko išlaikymo neprisideda. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis jos darbo užmokestis per mėnesį yra apie 600 €.

Vaikas A. K. turi negalią, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ugdomas pagal individualizuotą programą, jo poreikiai nuolat auga. Esant išdėstytoms aplinkybės, atsižvelgiant į vaiko amžių ( 14 metų ), siekiant įgyvendinti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo užtikrinimą, manoma, kad būtiniausi vaiko poreikiai bus patenkinti priteisus iš atsakovo ieškovės prašomo dydžio – 200 € išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent tokio dydžio išlaikymas buvo priteistas iš ieškovės teismo 2021-09-07 sprendimu bendrų šalių susitarimu nutraukiant santuoką. Tada V. K. sutiko, kad būtent 200 € dydžio išlaikymas reikalingas vaikui iš kiekvieno iš tėvų. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos situacija iš esmės nepasikeitė. Išlaikymas vaikui priteitinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2022-03-23. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipiamas skubiai vykdyti ( CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021-09-07 sprendimu ( civilinės bylos Nr. 2YT-8294-617/2021 ) iš ieškovės vaiko A. K. išlaikymui buvo priteistas 200 € dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis iki jo pilnametystės. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, ji išlaiko vaiką, šiuo sprendimu priteisto išlaikymo išieškojimas nutrauktinas.

Teismo 2022-03-24 nutartimi ieškovė iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pateikiant ieškinį sumokėjo 50 € dydžio žyminį mokestį. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 50 € ( CPK 93 straipsnio 1 dalis ).

Atsakovui V. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-04-27 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-795-4244 ( su vėlesniais pakeitimais ), teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jo interesus bylą nagrinėjant teisme atstovavo advokatas J.Binevič. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išlaidas advokato pagalbai apmokėti apskaičiavo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 patvirtintų, už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 24.3.6.2., 30. punktais ( 2022-06-06 pažyma Nr. (12.32Mr) PT-4495 ), išlaidas sudaro 263,17 €. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip minėta, yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, antrinės teisinės pagalbos tiekimo išlaidos iš jo negali būti priteistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 3.174 str. 2 d., 3.192 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti A. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina O. K..

Priteisti iš V. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 € kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2022-03-23 iki jo pilnametystės. Priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja O. K..

Nutraukti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021-09-07 sprendimu ( civilinės byloje Nr. 2YT-8294-617/2021 ) iš O. K. priteisto išlaikymo A. K., išieškojimą.

Priteisti iš V. K. O. K. 50 € ( penkiasdešimt € ) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.