Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Z. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daermax investments“ apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Daermax investments“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekoseka“ dėl skolos, nuostolių ir delspinigių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovės UAB „Daermax investments“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo bei preliminariosios sutarties 6.2 punkto pripažinimo nesąžiningu ir negaliojančiu teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

15. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Daermax investments“ 2021 m. vasario 6 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo už 43 800 Eur (3.3 sutarties punktas) parduoti, o ieškovė – nupirkti nekilnojamąjį turtą: poilsio patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kuriam pagal naudojimosi tvarką bus priskirta asmeninio naudojimo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis (1.1 sutarties punktas).

16. Sutarties 2.1 punktu šalys sutarė, jog pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kai pardavėjas išsiunčia pirkėjai kvietimą dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 31 d. Prieš sudarant pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, šalys turi suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą, ne vėlesnį nei galutinis sutarties sudarymo terminas. Pardavėja sutarties 6.3 punktu įsipareigojo užtikrinti, kad turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną visi turto dokumentai būtų tinkamai paruošti.

17. Sutarties 2.2. punktu šalys sutarė, jog preliminariosios sutarties numatytu terminu nesudarius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, iškyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra patęsiamas. Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad pardavėjui suteikiama galimybė vienašališkai pratęsti terminą tik, jeigu valstybinės institucijos vėluoja išduoti reikalingus leidimus ir dokumentaciją.

18. Sutarties 5.1 punktu šalys sutarė, jog pirkėjas, užtikrindamas prievolių pagal sutartį vykdymą, sumoka pardavėjai turto kainos dalį – avansą, kuris yra lygus 1 000 Eur, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas. Nurodyta suma pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną turto pirkimo–pardavimo kainą. 2021 m. vasario 7 d. banko pavedimu ieškovė pervedė 1 000 Eur avansą atsakovei, sutartyje numatytu terminu.

19. Sutarties 6 dalis reglamentuoja sutarties nutraukimo sąlygas bei pasekmes. Tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjui sutarties 5.1 punkte numatyta suma 1 000 Eur plius 1 000 Eur dydžio besąlyginė bauda liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas dėl to, kad pardavėjas rezervavo pasirinktą pastatą pirkėjui ir taip neteko per numatytą laikotarpį kito potencialaus pirkėjo. Tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 20 darbo dienų nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 punkte numatytą sumą – 1 000 Eur. Tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios, t. y. nesant nei pirkėjo, nei pardavėjo kaltės ir šalys nesusitars termino pratęsimo, tai pardavėjas turės grąžinti jam sumokėtą sutarties 5.1. punkte numatytą sumą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pirkėjo rašytinio reikalavimo gavimo dienos.

Dėl preliminariosios sutarties 6.2 punkto sąžiningumo

20. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Šio principo turinys atskleistas CK 6.156 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (1 dalis). Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad šalys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sąlygų nustatymo. Sutarties laisvės principas nėra absoliutus. Šį principą įtvirtinančio CK 6.156 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

21. Jeigu sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas).

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku.

24. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 22, 23 punktai).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. vasario 6 d. preliminariosios sutarties 6.2 punktu šalys susitarė, kad: „Tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 20 darbo dienų nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 punkte numatytą sumą 1 000 Eur“. Preliminariosios sutarties 6.1 punktu šalys taip pat buvo susitarusios, kad: „Tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjui sutarties 5.1 punkte numatyta suma 1 000 Eur plius 1 000 Eur dydžio besąlyginė bauda liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, dėl to, kad pardavėjas rezervavo pasirinktą pastatą pirkėjui ir taip neteko per numatytą laikotarpį kito potencialaus pirkėjo“.

26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje keliamus reikalavimus, taip pat atsižvelgdamas į šios nutarties 22–24 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog ieškiniu keliamas reikalavimas pripažinti 2023 m. vasario 6 d. preliminariosios sutarties 6.2 punktą nesąžiningu ir dėl to negaliojančiu, susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, o ne su ieškinio dalyku. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. vasario 6 d. preliminariosios sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose nustatytos šalių teisės ir pareigos nebuvo aktyvuotos, t. y. ieškovei nutraukus sutartį dėl atsakovės UAB „Daermax investments“ kaltės, atsakovė nereikalavo ieškovės sumokėti ginčo sutarties 6.1 punkte nustatytų netesybų, tuo tarpu ieškovė, reikšdama ieškinį bei prašydama pripažinti ginčo sutarties 6.2 punktą nesąžiningu, taip pat nereiškia jokio materialaus reikalavimo, kurio įgyvendinimą ribotų nurodytas sutarties punktas. Ieškinio reikalavimo pripažinti 2023 m. vasario 6 d. preliminariosios sutarties 6.2 punktą nesąžiningu ir dėl to negaliojančiu patenkinimas, pats savaime atsakovei nesukeltų jokių teisinių pasekmių, neapgintų ieškovės teisių ar įstatymų saugomų interesų, nepakeistų jos teisių ir pareigų apimties. Reiškiamas reikalavimas kaip jis yra suformuluotas ieškinyje, negali būti savarankišku nagrinėtino teisme ieškinio dalyku (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

27. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimas negalėjo būti savarankišku nagrinėtino teisme ieškinio dalyku, todėl ši bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti 2023 m. vasario 6 d. preliminariosios sutarties dėl būsimos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo 6.2 punktą nesąžiningu ir dėl to negaliojančiu nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl preliminariosios sutarties galiojimo ir termino pratęsimo

28. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Daermax investments“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės UAB „Daermax investments“ kaltės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normą, reglamentuojančią preliminariosios sutarties galiojimą ir jos pratęsimą. Atsakovės nuomone, bendru šalių susitarimu pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 30 d., todėl pripažino, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.165 straipsnio 3 dalį, ir konstatavo, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. vasario 6 d., t. y. per vienus metus nuo jos sudarymo. Darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų tam, kad jos naudai būtų priteistas jos reikalaujamas 1 800 Eur dydžio žalos atlyginimas, dėl to ieškovės atsakovui pareikštas reikalavimas yra tenkintas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

29. CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariąją sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018, 44 punktas). Vienas preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama šalių teisė pratęsti preliminariojoje sutartyje nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šios sutarties šalys jokiomis aplinkybėmis nebegali tokios sutarties vykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019 36 punktą).

32. Sprendžiant klausimą dėl šalių sudarytos preliminariosios sutarties galiojimo ir jos pratęsimo, vadovaujamasi bendrosiomis preliminariąją sutartį reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.165 straipsnis). Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 31 d.. Sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad pardavėjui (atsakovei UAB „Daermax investments“) suteikiama vienašališkai pratęsti terminą tik jeigu valstybinės institucijos vėluoja išduoti reikalingus leidimus ir dokumentaciją. Sutarties 2.2 punktu šalys nustatė, kad preliminariosios sutarties numatytu terminu nesudarius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties. Pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra patęsiamas.

33. Byloje nustatyta, kad šalys neteikė teismui rašytinių susitarimų dėl preliminariosios sutarties terminų pratęsimo, tačiau byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ir po preliminariosios sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos šalys bendradarbiavo siekdamos vykdyti preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro remdamasis tuo, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo su atsakove UAB „Ekoseka“ sudaryti 2021 m. vasario 6 d. statybų rangos sutartį Nr. 2021/02/04-28 dėl statybos darbų atlikimo ginčo pastate. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. (praėjus dviem mėnesiams po ginčo preliminariosios sutarties 2.1 punkte numatyti termino pabaigos), mokėjimo pavedimu sumokėjo rangovei 484 Eur už sienų griovimą patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), tai rodo, jog ieškovė turėjo lūkestį sudaryti pagrindinę patalpos pirkimo–pardavimo sutartį, nepaisant to, kad preliminariosios sutarties 2.1 punkte numatytas terminas mokėjimo pavedimo atlikimo metu jau buvo suėjęs. Iš teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų nustatyta, kad šalys aptarinėjo vykdomus darbus, tačiau jokie konkretūs terminai, iki kada ginčo preliminariąja sutartimi aptarti darbai bus užbaigti ir kada bus pasirašoma pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovei nebuvo nurodyta. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė siekė įsigyti ginčo patalpas ir savo konkliudentiniais veiksmais preliminariosios sutarties terminą pratęsė, tačiau šalys, suėjus sutarties 2.1 punkte numatytam terminui (2021 m. birželio 31 d.), konkretaus termino, iki kada pratęsiamas ginčo preliminariosios sutarties galiojimas, neaptarė ir nenustatė.

34. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad preliminariosios sutarties 7.2 punktas numatė, jog bet kokie sutarties pakeitimai galimi tik šalims dėl to sutarus ir raštu pasirašius atitinkamą sutarties priedą ar naujos redakcijos sutartį. Kaip minėta, šalys neteikė teismui jokių rašytinių susitarimų dėl preliminariosios sutarties terminų pratęsimo, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog vien formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią, o preliminarioji sutartis galėjo būti pakeista tik raštu. Pažymėtina, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). CK 6.183 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį, viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.

35. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.183 straipsnį nurodyta, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Sprendžiant klausimą, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo; 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad ieškovo veiksmai, kuriais jis išreiškė pageidavimą pagrindinę sutartį sudaryti vėliau, nei nustatyta sutartyje, sudaro pagrindą taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, kurios nuostatos leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios jos pakeitimus atlikti rašytine forma, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2014).

38. Taigi, nors šalių sudarytos preliminariosios sutarties 7.2 punkte buvo įtvirtinta sutarties pakeitimo išlyga, nustatanti, kad sutarties pakeitimai galimi tik šalims dėl to susitarus ir raštu pasirašius atitinkamą sutarties priedą ar naujos redakcijos sutartį, tačiau atsižvelgiant į anksčiau pateiktus išaiškinimus ir CK 6.183 straipsnio 2 dalyje esančią išimtį iš CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad po ginčo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos šalys turėjo aiškų ir nedviprasmišką ketinimą tęsti bendradarbiavimą pagrindinei sutarčiai sudaryti, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nė viena iš šalių nemanė, jog prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai tinkamai taikė ir aiškino preliminariosios sutarties galiojimą ir pratęsimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad preliminarioji sutartis 2021 m. birželio 31 d. nesibaigė, ji šalių konkliudentiniais veiksmais ir esant kitoms aplinkybėms buvo pratęsta.

39. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog, pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį, preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Teismas, nustatęs, kad preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pratęstas, tačiau šalys nenustatė naujo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, taikė CK 6.165 straipsnio 3 dalį ir nurodė, kad pagrindinę sutartį šalys turėjo sudaryti per vienus metus, t. y. iki 2022 m. vasario 6 d.

40. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad būtent tokį CK 6.165 straipsnio 3 dalies aiškinimą, kai preliminariosios sutarties terminas yra pratęsiamas šalių konkliudentiniais veiksmais nenustatant kito termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, pateikia ir kasacinis teismas. Vienoje iš bylų, kurioje buvo sprendžiamas preliminariosios sutarties galiojimo klausimas, kasacinis teismas sutiko su teismų padaryta išvada, kad preliminarioji sutartis nepasibaigė sutartyje nustatytu momentu, nes šalys išreiškė valią ją pratęsti iki ieškovo pageidavimų įvykdymo šalims priimtinomis sąlygomis, tačiau aiškiai nenustatė pratęsiamo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tokiu atveju taikytina CK 6. 165 straipsnio 3 dalis, pagal kurią prievolė sudaryti pagrindinę sutartį turi būti įvykdyta per vienus metus. Šis terminas šalių veiksmais gali būti vėl koreguojamas, t. y. trumpinamas ar ilginamas, pratęsiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2014).

41. Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, aiškinant CK 6.165 straipsnio 3 dalies taikymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, konstatavęs, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. vasario 6 d., t. y. per vienus metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.165 straipsnio 3 dalį, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

42. Pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta nei iki ginčo preliminarios sutarties 2.1 punkte nustatyto termino, t. y. 2021 m. birželio 31 d., nei per papildomą terminą iki 2022 m. vasario 6 d. Be to, ieškovė 2022 m. lapkričio 17 d. pranešimu dėl sutarčių nutraukimo informavo atsakoves, kad esamas statybos darbų baigtumo lygis pastate neleidžia tikėtis, kad statybos darbai bus užbaigti per artimiausius 6 mėnesius, o gal ir dar ilgiau. Atsakovė UAB „Daermax investments“ šios ieškovės nurodytos aplinkybės nepaneigė (neginčijo). Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas teigti, kad atsakovė UAB „Daermax investments“ pažeidė ginčo preliminarios sutarties 2.1 punktą.

43. Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog byloje esantys kiti įrodymai patvirtina atsakovės „Daermax investments“ kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Ginčo preliminariosios sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad turtas neturės naudojimo ir (ar) disponavimo apribojimo suvaržymų. Ginčo preliminariosios sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas pareiškia, jog turtas neturės jokių ir jokių kitų turto naudojimo / disponavimo suvaržymų, kurie nenurodyti sutarties 3.2 punkte. Sutarties 3.2 punkte nurodytus turto naudojimo / disponavimo suvaržymus pardavėjas turi pašalinti savo sąskaita ne vėliau kaip iki pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos. Tuo atveju, jei dėl šių suvaržymų nebus galima sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kaltas pardavėjas (atsakovė UAB „Daermax investments“). Bylai pateikto pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties projekto 8.1.11 punkte nustatyta, kad turtas yra įkeistas kreditoriui, tačiau, remdamasis kreditoriaus sutikimu, pardavėjas turi teisę perleisti turtą pirkėjui. Pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties projekto 8.1.12 punkte nustatyta, kad pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po visos turto kainos sumokėjimo dienos atlikti visus būtinus veiksmus (įskaitant bet neapsiribojant, sumokėti visus reikiamus mokėti mokesčius (rinkliavas)), kad turto atžvilgiu hipoteka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų išregistruota iš Hipotekos registro, ir išregistruoti šią turto hipoteką iš Hipotekos registro. Pardavėjas, tinkamai neįvykdęs šiame sutarties punkte nurodytos prievolės, įsipareigoja atlyginti visus dėl šiame sutarties punkte nurodytos prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo pirkėjui susidariusius tiesioginius nuostolius, tačiau nuostolių atlyginimas neatleidžia pardavėjo nuo šiame sutarties punkte minėtos prievolės įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė UAB „Daermax investments“ pažeidė ginčo preliminariosios sutarties 3.2 ir 4.1 punktus, kuriuose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog parduodamas turtas negali būti suvaržytas, o tuo atveju, jei bus turto suvaržymų, dėl ko nebus galima sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kaltas pardavėjas (atsakovė UAB „Daermax investments“). Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės UAB „Daermax investments“ kaltės, todėl pagrįstai nurodė, jog ieškovė patyrė 1 800 Eur išlaidų (už langų ginčo patalpoje sudėjimą), kurios yra pripažintinos ieškovės nuostoliais dėl nesąžiningų ir neteisėtų atsakovės veiksmų.

Dėl 15 831 Eur nuostolių atlyginimo

44. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, kad teismas sprendime ieškovės reikalavimą dėl 15 831 Eur nuostolių atlyginimo kvalifikavo kaip reikalavimą priteisti netiesioginius nuostolius (prarastos galimybės kainą) ir, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 pateiktu išaiškinimu, taikė tik vieną prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo būdą – CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kainų skirtumo principą. Tačiau, ieškovės nuomone, ieškinyje nurodytam faktiniam pagrindui ir ieškinio dalykui kvalifikuoti CK 6.258 straipsnio 5 dalis nėra tinkama. Ieškovės teigimu, ji nuostolius turi teisę įrodinėti ne tik kaip kainų skirtumą pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį, jeigu ji tokią būtų sudariusi (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), o ir kitu būdu.

45. Akcentuotina, kad CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta culpa in contrahendo doktrinos išraiška, t. y. pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Kita vertus, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009).

46. Preliminarioji sutartis yra sudaroma ikisutartinių santykių stadijoje. Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra įforminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ribojami jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

47. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės teigia, kad ji pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo vystytojai pažeidus preliminariąją sutartį. Mano, kad ieškinio dalykas yra ieškovės reikalavimas atlyginti jos patirtus nuostolius dėl pagrįsto pasitikėjimo sugriovimo, tačiau konkretus nuostolių apskaičiavimo būdas, remiantis anksčiau šiame apeliaciniame skunde pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, nėra ieškinio dalykas, todėl pati ieškovė ieškinyje nuostolių apskaičiavimo būdo nurodyti neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė daugiausia remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 pateiktais išaiškinimais.

48. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-188-1075/2022, išaiškino, kad Šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį. Kitaip tariant, kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas. Aukštas šalių tarpusavio pasitikėjimo lygis yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudarius pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 40 punktas).

49. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai paprastai užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje. Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Kita vertus, preliminariosios sutartys taip pat gali būti skirtingos: vienos nustato daugiau procedūrinius dalykus, kitos fiksuoja šalių derybų pabaigą ir nustato aiškų šalių susitarimą dėl pagrindinės sutarties esminių sąlygų. Pastaruoju atveju šalių derybos jau yra pabaigtos, įvykusi paskutinė derybų stadija ir iki pagrindinės sutarties sudarymo trūksta tik jos formalizavimo. Taigi tokia sutartis paprastai įformina toli pažengusius ikisutartinius santykius. Esant tokiai preliminariajai sutarčiai, kai derybų pažangos laipsnis yra aukščiausio lygmens, kai sukuriamas didžiausias pasitikėjimas tarp šalių ikisutartiniuose santykiuose ir kitai šaliai sukuriamas pagrįstas įsitikinimas, kad sutartis bus sudaryta, toks santykis yra artimas tam santykiui, kuris sukuriamas jau sudarius pagrindinę sutartį. Todėl tokioje situacijoje atsakomybės apimtis turėtų skirtis nuo tos, kuri galėtų būti taikoma šalims esant tik pradinėje derybų stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 41 punktas).

50. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 42 punktas).

51. Tiek skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek šia nutartimi konstatuota, jog ginčo patalpų pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė pažeidė ginčo preliminariosios sutarties 2.1, 3.2 ir 4.1 punktuose nustatytus įsipareigojimus, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti neteisėtus atsakovės UAB „Daermax investments“ veiksmus kaip vieną iš ikisutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad jos sudarymo metu egzistavo kliūtys sudaryti tokią sutartį, t. y. pagrindinės sutarties objektu turėjusi būti patalpa nebuvo baigta statyti, be to, buvo apsunkinta hipoteka, tai neabejotinai varžytų ieškovės teisę disponuoti turtu. Tačiau šalys preliminariąja sutartimi susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinės sutarties sąlygų: paties sutarties dalyko (objekto), kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį. Nurodytos aplinkybės leidžia sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad šalių derybos dėl pagrindinės sutarties buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį bei pagrįstą šalių tarpusavio pasitikėjimą. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą.

52. Vertinant aplinkybes dėl nuostolių dydžio nustatymo ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais, kasacinis teismas išaiškino, jog CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė pripažįstama kaip galimas nuostolių apskaičiavimo metodas ir ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 46 punktas). CK 6.249 straipsnio 2 dalis turinio prasme įtvirtina lyginamojoje sutarčių teisėje žinomus vadinamuosius restitucinius nuostolius. Tai yra taikant civilinę atsakomybę priteisiami atlyginti nuostoliai, kurie apskaičiuojami pagal šalies gautą naudą. Restituciniais jie vadinami todėl, kad juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 47 punktas). CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta restitucinių nuostolių taisyklė tam tikrais atvejais gali būti naudojama kaip lūkesčio intereso pažeidimu sukeliamų nuostolių apskaičiavimo metodas. Tokiu atveju priteistini nuostoliai neturi peržengti kompensacinės sutartinės atsakomybės ginamos ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 49 punktas).

53. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą atsakovei pažeidus preliminariąją sutartį, dėl ko nebuvo galimybės sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau tai dar nereiškia, jog visais atvejais ieškovė kokius nors nuostolius apskritai patyrė. Siekiant nustatyti nuostolių dydį, būtina įvertinti objektyvius nuostolių atsiradimo kriterijus, kuriais remdamasis teismas galėtų apskaičiuoti patirtų nuostolių dydį. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, jog skundžiamu sprendimu nėra ginčijama pati ieškovės teisė į nuostolių atlyginimą atsakovei pažeidus preliminariosios sutarties sąlygas, tačiau skundžiamu sprendimu iš esmės yra teigiama, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio.

54. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

55. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178–179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

56. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu ieškovė nurodė tik vieną objektyvųjį kriterijų, kuriuo remiantis nustatomas prašomas priteisti nuostolių dydis, t. y. ieškovė prašo ginti nesudarytos pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio interesą jai priteisiant kainų skirtumą (15 831 Eur) tarp jos nesudarytos pagrindinės sutarties kainos (43 800 Eur) ir vystytojos viešai bet kuriam asmeniui skelbimuose siūlomos žymiai pabrangusios kainos (59 631 Eur). Jokių kitų objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų galimybė apskaičiuoti ieškovės prašomą priteisti nuostolių atlyginimą, ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

57. Pažymėtina, kad šalys įrodinėtinas aplinkybes gali grįsti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis – šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais.

58. CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-227-916/2018). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).

59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog nepaisant to, kad CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių pagrindu ieškovė įrodė sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus ir atsakovo kaltę, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra įrodyti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsiradę nuostoliai. Tam, kad būtų galima teigti, jog ieškovė pagrįstai reikalauja nuostolius skaičiuoti pagal atsakovės gautą naudą, tai yra vienas iš galimų nuostolių, patirtų dėl preliminariosios sutarties pažeidimo, apskaičiavimo būdų, būtina nustatyti du elementus. Pirma, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė prarado galimybę įsigyti konkretų turtą (šiuo atveju laikytina įrodyta aplinkybė, kad dėl atsakovės atlikto preliminariosios sutarties 2.1, 3.2 ir 4.1 punktų pažeidimo nebuvo sudaryta ginčo patalpų pagrindinė pirkimo– pardavimo sutartis), antra – atsakovė faktiškai gavo naudą ar bent jau turi objektyvią galimybę tokią naudą gauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė būtent antrojo elemento, t. y. kad dėl to, jog ginčo patalpos nebuvo parduotos ieškovei, atsakovė gavo ar bent jau gali gauti kokią nors naudą.

60. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia tuo, jog vystytoja, užuot pardavusi ieškovei preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis patalpą Nr. (duomenys neskelbtini)už 43 800 Eur – ji elgėsi nesąžiningai ir preliminariąją sutartį pažeidė ir dabar patalpas pati viešai pardavinėja po 1 650 Eur/kv. m (tarp jų – ir 36,14 kv. m ploto patalpą Nr. (duomenys neskelbtini)už 59 631 Eur). Mano, jog yra akivaizdu, kad vystytojos viešai skelbiama patalpų pastate kaina po 1 650 Eur/kv. m galbūt reiškia ir šio turto rinkos vertę (ar bent jau kainą, už kurią vystytoja yra pasirengusi ir sutinka šias patalpas bet kada parduoti bet kuriam asmeniui). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog ieškovės nurodoma 1 650 Eur suma už kvardatinį metrą arba 59 631 Eur už ginčo patalpas yra preliminari suma, už kurią atsakovė norėtų parduoti ginčo patalpas, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad už tokią sumą atsakovė pardavė ar bent jau gali parduoti minėtas patalpas, bylai nepateikta. Ieškovė turėjo galimybę teikti teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius realią ginčo patalpų vertę (pvz., turto vertinimo ekspertizės aktą, kt. įrodymus), kurie būtų objektyviai nustatę ginčo buto rinkos vertę, ir tai galėtų būti vertinama, kaip objektyvus turto (kartu ir nuostolių) vertės nustatymo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad, nesant byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių ginčo turto realią vertę, už kurią atsakovė šį turtą gali objektyviai parduoti, ieškovės teiginiai, jog atsakovė turtą parduos už 59 631 Eur sumą, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl neįrodyti.

61. Dar daugiau, byloje pateikti įrodymai, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovė su atsakove UAB „Ekoseka“ sudarė 2021 m. vasario 6 d. statybų rangos sutartį Nr. 2021/02/04-28 dėl ketinamų įsigyti poilsio patalpų (duomenys neskelbtini), remonto, santechnikos ir elektros įrengimo darbų, aplinkos sutvarkymo už 10 000 Eur sumą. Pagal šią sutartį ieškovė iš viso atsakovei UAB „Ekoseka“ pervedė 7 484 Eur. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad po preliminariosios sutarties, kuria ginčo patalpa Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovei turėjo būti parduota už 43 800 Eur, pasirašymo ieškovė į šios patalpos pagerinimą papildomai investavo 7 484 Eur bei 1 800 Eur už langų įdėjimą. Abi šios sumos (7 484 Eur už atliktus rangos darbus; 1 800 Eur už langų sudėjimą) ieškovei priteistos iš atsakovių, o tai reiškia, jog ginčo turtas po to, kai ieškovė už jį turėjo sumokėti 43 800 Eur, buvo pagerintas bendra 9 284 Eur suma ir tai buvo padaryta atsakovių sąskaita. Duomenų, ar ginčo turtas po preliminariosios sutarties nutraukimo buvo papildomai gerinamas, byloje nepateikta.

63. Įvertinusi visus kitus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundų bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

64. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

65. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

66. Ieškovė ieškiniu pareiškė 3 savarankiškus reikalavimus atsakovei UAB „Daermax investments“, t. y. 1) prašė pripažinti 2023 m. vasario 6 d. preliminariosios sutarties dėl būsimos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo 6.2 punktą nesąžiningu ir dėl to negaliojančiu; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Daermax investments“ 1800 Eur skolą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Daermax investments“ 15 831 Eur nuostolių atlyginimą. Bylos dalis dėl pirmo ieškovės reikalavimo dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia nutraukta kaip nenagrinėtina teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuotina, kad šis ieškovės reikalavimas yra atmestas. Antras ieškovės reikalavimas patenkintas visiškai. Trečias ieškovės reikalavimas atmestas. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš viso patenkinta 33,33 proc. (100 : 3) ieškovės atsakovei UAB „Daermax investments“ pareikštų reikalavimų pirmosios instancijos teisme.

67. Ieškovė iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 626 Eur žyminis mokestis ir 3 781,25 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovės UAB „Ekoseka“ ieškovei priteista 2 125,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 229 Eur žyminio mokesčio ir 1 896,62 Eur atstovavimo išlaidų. Todėl likusi ieškovės patirtų ir nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 397 Eur žyminis mokestis ir 1 884,63 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2 281,63 Eur suma.

68. Kaip buvo nurodyta anksčiau nutartyje, iš viso patenkinta 33,33 proc. ieškovės atsakovei UAB „Daermax investments“ pareikštų reikalavimų, todėl iš atsakovės UAB „Daermax investments“ ieškovei priteistina 760,47 Eur (2 281,63 Eur x 33,33 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme.

69. Duomenų apie atsakovės UAB „Daermax investments“ turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl procesinės bylos baigties

70. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tačiau netinkamai vertino procesines teisės normas, susijusias su bylos nagrinėjimo ribomis, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris iš dalies naikintinas, nutraukiant civilinės bylos dalį, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino 2021 m. vasario 6 d. preliminarios pirkimo pardavimo sutarties 6.2 punktą nesąžiningu vartotojos ieškovės atžvilgiu. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad dėl likusios ieškinio materialinių reikalavimų dalies pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo šias skundžiamo teismo sprendimo dalis panaikinti, dėl to jos paliekamos nepakeistos. Tačiau pakeičiama teismo sprendimo dalis dėl ieškovei iš atsakovės UAB „Daermax investments“ priteistų bylinėjimosi išlaidų, jas padidinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad teismo sprendimo dalies pakeitimas dėl procesinio klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, nelaikytinas apeliacinio skundo patenkinimu iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

71. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

72. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl jos sumokėtas 356 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir turėtos 1 815 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatlygintinos.

73. Atsakovės UAB „Daermax investments“ apeliacinis skundas (įvertinus byloje pasiektą rezultatą) patenkintas iš dalies, t. y. 50 proc.

74. Atsakovė už apeliacinio skundo turtinį reikalavimą, t. y. 1 800 Eur pagerinimo išlaidų priteisimą ieškovei, sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį. Šis apeliacinio skundo reikalavimas atmestas, todėl atsakovei sumokėtas žyminis mokestis iš ieškovės nepriteistinas. Kitų duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

75. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 907,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus tai, kad atsakovės UAB „Daermax investments“ apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 50 proc., iš atsakovės UAB „Daermax investments“ ieškovei priteistinas 453,75 Eur (907,50 x 50 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria 2021 m. vasario 6 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punktas pripažintas nesąžiningu vartotojos J. Z. atžvilgiu, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Padidinti ieškovei J. Z. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daermax investments“ priteistą bylinėjimos išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme iki 760,47 Eur.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei J. Z. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daermax investments“ 453,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.