Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1331-524/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-23
Bylos Nr.: e2A-1331-524/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-00432-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Misiūnienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.9Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-1331-524/2024Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00432-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.9 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Mano Būstas Dainava“, prašydama priteisti iš atsakovės 324,35 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ir dublike ieškovė nurodė, kad ieškovė ir J. G. 2023 m. kovo 1 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0304855, pagal kurią ieškovė buvo apdraudusi draudėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė gavo draudėjo pranešimą, kad 2023 m. liepos 10 d. buvo aplietas jo turtas. Žalos administravimo metu nustatyta, kad apliejimas įvyko dėl nesandaraus bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos vamzdžio. Pagal draudimo sutartį ieškovei, kaip turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 324,35 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens – atsakovės, kuri yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, t. y. draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Ieškovei atlikus žalos reguliavimą, buvo išmokėta 324,35 Eur draudimo išmoka draudėjui.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu ir tripliku prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriuo pagrįstų savo teiginius, kad atsakovė netinkamai, neapdairiai ar pažeisdama teisės aktų keliamus reikalavimus vykdė savo pareigas. Anot atsakovės, ieškovė ieškinyje tik deklaratyviai nurodo, jog žala kilo dėl nesandarios bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos, tačiau prie ieškinio nepateikia jokių įrodymų, apie kokį konkrečiai bendrojo naudojimo stovą yra kalbama, kurioje vietoje stovas buvo nesandarus, kaip atrodo nesandarus bendrojo naudojimo stovas. Ieškovė byloje nėra pateikusi apžiūros akto, kuris patvirtintų, jog buvo išsamiai ištirtos įvykio aplinkybės ir konstatuota, jog draudžiamasis įvykis kilo dėl nesandaraus bendrojo naudojimo vamzdžio. Nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių atsiradusios žalos vietą, nėra užfiksuotas neva nesandarus vamzdis, nėra atlikto tyrimo rezultatų, nėra dokumentų, pagrindžiančių atsiradusios žalos vietą, nėra užfiksuotas nesandarus vamzdis, nėra atlikto tyrimo rezultatų. Ieškinyje nurodomu laikotarpiu nebuvo gauta jokių registracijų, susijusių su bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų gedimu. Atsakovei kyla abejonių, ar turtui apskritai galėjo būti sukelta tokio masto žala. Anot atsakovės, nėra jokių įrodymų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes, todėl nėra aišku, ar tariama žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan. |Nuotraukose atsispindi tariamos vandens pratekėjimo žymės, tačiau atsakovei nėra aišku, ar jos nėra susijusios su ankstesniais įvykiais. Iš prie ieškinio pridėtos sąmatos matyti, jog, vertinant padarytos žalos mastą, nebuvo vertinamas nusidėvėjimas. Ieškovė ieškinyje aiškiai nenurodė, kaip konkrečiai apskaičiavo prašomos priteisti žalos dydį, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina prašomos priteisti žalos dydį iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 324,35 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (324,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad, įvertinęs pateiktas įvykio vietos nuotraukas, taip pat į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad labiausiai tikėtina, jog ginčo įvykį sukėlė būtent vandens prasiskverbimas per bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos vamzdį. Duomenų, kurie teiktų pagrindą manyti, jog buto apgadinimus galėjo lemti kokios nors kitos priežastys, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti nusidėvėjusias namo konstrukcijas ir kt.). Atsakovė, daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra butas, administratorė, įrodinėdama, kad tinkamai atliko savo, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigas, teismui teikė Statinio techninės priežiūros žurnalą, iš kurio matyti atsakovės atliktų apžiūrų periodiškumas. Tačiau vien tik iš tokio dokumento negalima spręsti, kokias ginčo daugiabučio namo konstrukcijas atsakovė apžiūrėjo, kokia jų būklė apžiūros metu buvo fiksuota. Pagal byloje esančius duomenis darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus ir yra atsakinga už kilusią žalą. Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atliko tinkamą namo stogo ir jo konstrukcijų priežiūrą ar kad atsakovei buvo trukdoma tokią priežiūrą tinkamai atlikti. Taip pat byloje nėra duomenų ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad vandens patekimo į ieškovės draudėjo butą šaltinis yra ne bendrojo naudojimo vamzdis, o kitas šaltinis.

6. Teismas konstatavo, kad į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už butui, jį užliejus vandeniu, padarytą žalą atsakinga atsakovė, kuri būdama daugiabučio gyvenamojo namo administratorė neužtikrino bendrojo naudojimo vamzdžių konstrukcijų priežiūros tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovės neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su butui 2023 m. liepos 10 d. padaryta žala, vandeniui prasiskverbus į šį butą pro namo bendrojo naudojimo konstrukciją (kanalizacijos vamzdį). Įvertinus pateiktus įrodymus – nuotraukas, nuostolių apskaičiavimą, remonto sąmatą, darytina išvada, kad šių įrodymų pakanka konstatuoti buto remonto faktą. Nuostolių aprašyme ir remonto darbų sąmatoje detaliai nurodyta, kokia žala butui padaryta, kas po apliejimo buvo sugadinta, nurodyti reikalingi remonto darbai. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad sąmatoje nurodyti darbai, medžiagos nėra būtini atkurti buto būklę, buvusią iki jo apliejimo, kad darbai gali būti atlikti mažesnėmis kainomis. Nustačius nurodytas aplinkybes, atsakovės argumentai, jog skaičiuojant žalos dydį nepagrįstai neįvertintas nusidėvėjimas ir duomenys apie buto remontą nepakankami, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovė tinkamai įvertino faktinę turto būklę įvykio metu. Be to, kaip jau minėta, butas buvo apdraustas atkūrimo verte. Kadangi pastatas buvo apdraustas atkūrimo verte, pagal taisykles, sugadintas turtas atkuriamas į padėtį, buvusią prieš pat draudžiamąjį įvykį. Kadangi prieš pat įvykį butas buvo suremontuotas (paskutinio remonto data nurodoma 2023 m.), skaičiuojant patirtos žalos sumą pastato nusidėvėjimo procentas negali būti taikomas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas sprendimą nevertino aplinkybių, kad ieškovė nenustatė avarijos šaltinio, tik apsiribojo gyventojo paaiškinimais. Iš pateiktų prie ieškinio nuotraukų nėra aišku, iš kur vanduo pateko ant grindų. Teismas visiškai formaliai apsiribojo konstatavimu, kad įvyko avarija, nors sprendime nėra pasisakoma dėl įvykio aplinkybių. Ieškovė tik deklaratyviai ieškinyje nurodė, kad žalos administravimo metu nustatyta, kad apliejimas įvyko dėl nesandaraus bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos vamzdžio. Teismas sprendimu konstatavo, kad, sprendžiant iš pateiktų įvykio vietos nuotraukų, taip pat įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, labiausiai tikėtina, jog ginčo įvykį sukėlė būtent vandens prasiskverbimas pro bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos vamzdį. Šiuo atveju nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais įrodymais remdamasis teismas nustatė bendrojo naudojimo vamzdžio nesandarumą ir būtent daugiabučio namo administratoriaus atsakomybę šioje situacijoje, nors byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių atsiradusios žalos vietą, nėra užfiksuotas neva nesandarus vamzdis, nėra atlikto tyrimo rezultatų. Atsakovei visiškai nėra suprantama, kokią įtaką įrodymų dėl namo stogo priežiūros nebuvimas padarė atsakovės atsakomybei aptariamu atveju. Atsakovė kartu su 2024 m. birželio 26 d. tripliku yra pateikusi 2023 m. gegužės 17 d. statinio kasmetinės apžiūros aktą, kuriame konstatuota, kad stogo defektų nepastebėta. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog nurodomu laikotarpiu jokios avarijos ar vandens pratekėjimo nenustatė, jokių darbų avarinei situacijai pašalinti neatliko. Teismas visiškai formaliai taikė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, nes apsiribojo tik konstatavimu, jog atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore ir buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiūrą, kad vanduo buvo išsiliejęs dėl atsakovės, netinkamai vykdžiusios savo pareigą prižiūrėti faktinę pastato būklę, ir dėl to jai atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovė, būdama daugiabučių namų administratorė, privalėjo prižiūrėti namų bendrąsias inžinerines sistemas bei konstrukcijas. Ieškovė savo poziciją grindžia deklaratyviais teiginiais, netyrusi visų įvykio aplinkybių. Siekdama pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovė turėjo įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Šiuo atveju ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko įvykis, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ieškovė visiškai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį kėlė abejonę dėl įvykio, kadangi ieškinyje nurodomu laikotarpiu nebuvo gauta jokių pranešimų, susijusių su bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų gedimu. Taip pat pažymėtina, kad name nebuvo atliekami jokie bendrosios inžinerinės sistemos remonto darbai. Pažymėtina ir tai, jog namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis. Esant bendrosios inžinerinės sistemos gedimui administratorius gauna bent vieną pranešimą dėl susidariusios situacijos ir imasi veiksmų gedimo priežasčiai nustatyti bei pašalinti. Analizuojamu atveju, kaip jau buvo minėta, nė vienas namo butų ir kitų patalpų savininkas į administratorių nesikreipė, avarinės tarnybos iškvietimo neregistravo, o visi registruoti pranešimai buvo susiję su vykdomais konkursais ir profilaktine šilumos sistemos priežiūra. Šių įrodymų nebuvimas leidžia daryti išvadą, jog vandens prasiskverbimo vieta bendrojo naudojimo vamzdyne laikytina mažai tikėtina. Priežastinio ryšio sąlyga byloje taip pat neįrodyta, dėl ko negalima atsakovei taikyti civilinės atsakomybės ir tenkinti ieškinio subrogacinio reikalavimo.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė naudodamasi visomis įrodinėjimo priemonėmis turėtų įrodyti aplinkybę, jog iš tikrųjų dėl atsakovės netinkamų veiksmų ar neveikimo daugiabutyje name kilo žala ieškovės draudėjui. Tačiau iš visų ieškinyje pateiktų teiginių bei prie jo pridedamų dokumentų akivaizdu, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kas iš esmės sudarytų pagrindą ieškinio reikalavimus atmesti. Nenustačius atsakovės neleistinų veiksmų, priežastinio ryšio klausimas dėl kilusių padarinių tampa nebeaktualus. Ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi neįrodytos atsakomybės kilimo sąlygos atsakovės atžvilgiu. Ieškovės pateikti reikalavimai atsakovei yra visiškai nepagrįsti. Iš ieškinyje pateiktų dokumentų nėra aišku, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą ieškovės draudėjo bute, kadangi visiškai neįrodomos atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Duomenys, kad prieš pat įvykį butas buvo suremontuotas, byloje nepateikti. Pateiktoje sąmatoje yra tik niekaip neįrodytas deklaratyvus įrašas, jog paskutinio remonto data 2023 m. Atsakovės vertinimu, rūpestingas draudėjas turėtų draudikui pateikti turto remonto darbų atlikimą pagrindžiančius įrodymus (pvz., rangos sutartį, kvitus už atliktus darbus ir pan.), kitu atveju visos neigiamos pasekmės turėtų tekti draudėjui (šiuo atveju draudikui, išmokėjusiam išmoką). Ir ši našta neturėtų būti perkeliama už žalą atsakingam asmeniui, t. y., draudikui ar draudėjui neįrodžius buto remonto darbų atlikimo fakto, faktinis nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į daugiabučio namo statybos namus. Tuo tarpu draudikas ar draudėjas turėtų teisę paneigti šias aplinkybes, pateikdamas objektyvius rašytinius įrodymus (vien tik galimi žodiniai argumentai neįrodytų aplinkybių teisingumo), kadangi ne atsakovė, o ieškovė, teigianti nurodytas aplinkybes, turėtų jas pagrįsti rašytiniais įrodymais. Priešingu atveju, nustatant tokio pobūdžio įrodinėjimo standartą, bet kokią aplinkybę reikėtų nustatinėti atsižvelgiant vien tik į šalių nurodytas aplinkybes (juolab yra akivaizdu, jog draudėjas yra suinteresuotas kuo didesnės išmokos gavimu, todėl įprastai nurodo ne objektyvią, bet subjektyvią poziciją), kitu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių, neįrodžius kitaip, faktinis nusidėvėjimas yra 42,4 proc. Atsakovės vertinimu, nurodytu dydžiu turėjo būti mažinamas ir ieškinio reikalavimas, kaip nepagrįstas. Kitaip tariant, atsakovei neturėtų būti perkelta neįrodyta aplinkybių pasekmė, kurios neištyrė profesionalus draudikas.

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Sprendime teismas nurodė, kad nustatydamas ginčo įvykio priežastį ar žalos šaltinį rėmėsi byloje esančiomis fotonuotraukomis ir kitais įrodymais. Teismui kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos patvirtina, kad žala apdraustam turtui buvo padaryta dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio nesandarumo. Iš nuotraukos, kurioje užfiksuotas nuotekų vamzdis, matyti, kad jis yra paveiktas korozijos, pro jį teka skysčiai, vamzdis yra drėgnas. Byloje esant duomenų, kad apdraustas turtas buvo užlietas būtent dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno nesandarumo, atsakovė pirmosios instancijos teismui neteikė jokių duomenų apie šią konkrečią vamzdyno vietą. Atsakovė yra ginčo daugiabučio namo administratorė, kuri, atlikdama tiek nuolatines, tiek periodines daugiabučio namo apžiūras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, privalėjo tiek prieš ginčo įvykį, tiek po jo apžiūrėti ir šią vamzdyno vietą. Administruodama ginčo daugiabutį namą atsakovė taip pat turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais. Minėto reglamento 96 punktas ir minėtų nuostatų 3 punktas įpareigoja atsakovę užtikrinti, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai funkcionuotų tinkamai.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog byloje esant duomenų apie tai, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto gedimo ar trūkumo, turėtų būti vertinama, ar atsakovė tinkamai vykdė jai kaip daugiabučio namo administratorei teisės aktų priskirtas pareigas. Minėto reglamento 88 punkte nustatytas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiūros periodiškumas. Reglamento 96 punktas nustato, kad atsakovė, nustačiusi, jog bendrojo naudojimo būklė kelia grėsmę dėl žalos atsiradimo, privalo nedelsiant imtis veiksmų defektams šalinti. Civilinėje byloje esantis atsakovės 2023 m. gegužės 17 d. statinio apžiūros aktas patvirtina, kad daugiabučio namo nuotekų inžinerinė sistema turėjo trūkumų – atsakovė nustatė, kad dalies buitinių nuotekų kanalizacijos stovų ir magistralių yra susidėvėję ir nesandarūs. Nustačiusi šį trūkumą atsakovė statinio apžiūros akte nurodė, kad yra reikalinga keisti susidėvėjusius stovus. Tačiau atsakovė į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kad, nustačiusi tokius trūkumus, ėmėsi kokių nors veiksmų šiems trūkumams pašalinti. Tai leidžia pagrįstai daryti išvadą apie atsakovės neteisėtą neveikimą – atsakovė, nustačiusi daugiabučio namo nuotekų vamzdyno trūkumus, nesiėmė jokių priemonių, kad jie būtų pašalinti. Atsakovė, sąžiningai gindamasi nuo jai reiškiamo reikalavimo, atstovaujama profesionalaus teisininko, buvo laisva pateikti įrodymus apie ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros faktinį vykdymą. Šie įrodymai yra išimtinai atsakovės dispozicijoje.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog fiziniai asmenys (ginčo atveju draudėjas) neprivalo kaupti ir saugoti dokumentų, susijusių su jo turto remontu. Tačiau, sprendžiant dėl turto būklės ir jam atkurti reikalingų kaštų, reikia vertinti faktinę turto būklę įvykio metu. Ieškovė, įvertinusi turto būklę, sudarė sąmatą įvykio metu padarytiems pažeidimams atkurti. Tuo tarpu atsakovė, būdama statinių priežiūros specialistė, iš esmės jokių duomenų, įrodymų, kuriais paneigtų prašomą priteisti nuostolį, nepateikė. Sprendime teismas nurodė, kad nustatydamas nuostolio dydį rėmėsi byloje esančiais duomenimis – apdrausto turto nuotraukomis, remonto sąmata ir kt. Tuo tarpu atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdama apeliacinį skundą nepateikia duomenų, įrodymų, kuriais būtų paneigtas ieškovės prašomas priteisti nuostolio dydis. Iš ieškovės pateiktų duomenų (nuotraukų) matyti, kad turtas (išskyrus apliejimo metu padarytus apgadinimus) buvo geros būklės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimas, kuriuo visiškai tenkintas ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys atsakovei UAB „Mano Būstas Dainava“ ir priteista iš atsakovės ieškovei 324,35 Eur žalos atlyginimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (324,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur bylinėjimosi išlaidos.

18. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė esminius civilinio proceso principus – šalių dispozityvumo, ieškovo pareigos įrodyti ieškinio pagrindą ir dalyką, neatskleidė bylos esmės, neištyrė ir neįvertino visų bylai aktualių aplinkybių, savo sprendimą pagrįsdamas prielaidomis.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

19. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad atsakovė yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė.

20. Ieškovė ir J. G. 2023 m. kovo 1 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0304855, pagal kurią J. G. naudai laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d. buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

21. Ieškovė nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 10 d. buvo aplietas. Anot ieškovės, dėl buto užliejimo atsirado žala, kuri lygi 384,35 Eur sumai, tačiau pagal draudimo sutartį ieškovei atsirado pareiga išmokėti draudėjui 324,35 Eur draudimo išmoką, kadangi pagal draudimo sutarties sąlygas nustatyta 60 Eur išskaita.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pareiškė ieškinį atsakovei naudodamasi savo, kaip draudiko, subrogacijos teise (CK 6.1015 straipsnis).

23. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

24. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 1 dalyje). Vis dėlto, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (pavyzdžiui, butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022). Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (pvz., dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

25. Taigi nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo prievolė kildinama iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

26. Vertinant civilinės atsakomybės sąlygas, pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, t. y. draudikas, laikosi pozicijos ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su šia pozicija, kad minėto buto apliejimas įvyko dėl namo bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdyno, kuris, be kita ko, patenka ir į ginčo butą ir už kurio priežiūrą atsakinga yra atsakovė, trūkumų (nusidėvėjęs, paveiktas korozijos, nesandarus). Tuo tarpu atsakovė teigia, kad nebuvo įrodyta ir ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jai civilinė atsakomybė dėl įvykusio buto užliejimo, dėl kurio buvo padaryta žala, nekyla. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka ir pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos.

28. Remiantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; teikia nurodytą planą derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose (Nuostatų 4.7 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

30. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (ginčui aktuali redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.) (toliau – ir STR 1.07.03:2017). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (STR 1.07.03:2017 10.3 papunktis). Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (STR 1.07.03:2017 11 punktas). Vieni pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (STR 1.07.03:2017 12.2, 12.5 punktai).

31. Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (išskyrus STR 1.07.03:2017 87.1 papunktyje nurodytus atvejus) (STR 1.07.03:2017 34 punktas). Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus (STR 1.07.03:2017 37 punktas). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (STR 1.07.03:2017 38 punktas). Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami STR 1.07.03:2017 44.1, 44.2 punktuose nurodytuose dokumentuose. Statinio būklės įvertinimai esamo statinio tyrimų bei audito metu aprašomi techninėse ataskaitose ar projektuose priklausomai nuo sudarytų sutarčių šiems darbams atlikti ir registruojami įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (STR 1.07.03:2017 45 punktas). Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto (ar rekonstrukcijos) darbų, jų finansinio aprūpinimo planai; statinio remonto ir rekonstravimo darbai atliekami vadovaujantis Statybos įstatymu ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (STR 1.07.03:2017 48 punktas). Statinio techninės priežiūros dokumentai nurodyti STR 1.07.03:2017 51 punkte.

32. STR 1.07.03:2017 84 punkte taip pat nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją; kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (STR 1.07.03:2017 85 punktas).

33. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. (STR 1.07.03:2017 91 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (STR 1.07.03:2017 96 punktas).

34. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

35. Taigi draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už šio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant namo bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynus, techninę priežiūrą.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

37. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

38. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

39. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

40. Byloje pateiktos 3 fotonuotraukos, iš jų dviejose matyti patalpoje šalia klozeto sienos kampe per visą patalpos aukštį esantis buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdyno stovas. Taip pat iš šių nuotraukų aiškiai matyti, kad stovo apačioje prie žemės yra išsiliejęs galimai nuotekų turinys. Taip pat iš nuotraukų nelabai aiškiai matyti, bet manytina, kad visas stovas yra apibėgęs nuotekų turiniu. Taip pat vienoje iš fotonuotraukų matyti galimai lubų ir sienos kampas, kuriame atkibę galimai sudrėkę tapetai. Be to, atsakovės 2023 m. gegužės 17 d. ginčo namo statinio apžiūros akte aiškiai nurodyta, kad atsakovė nustatė, jog dalis buitinių nuotekų kanalizacijos stovų ir magistralių yra susidėvėję ir nesandarūs, ir nurodė, kad yra reikalinga keisti susidėvėjusius stovus. Atsakovė pagal STR 1.07.03:2017 neteikia atliktų nuolatinių buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdyno stebėjimų metu surinktų duomenų, todėl nėra pagrindo teigti, kad vamzdynas pasidarė nesandarus staiga ir tik tam tikrose vietose. Atsakovė, be byloje pateiktų įrodymų kritikavimo, būdama savo srities profesionalė, atsakinga už pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, atliekanti (organizuojanti) namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, jokio kito aiškaus, logiško ir įrodymais paremto paaiškinimo dėl patalpų užliejimo nepateikė ir neįrodinėjo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad iš byloje surinktų duomenų visumos darytina labiausiai tikėtina išvada, jog ginčo name ir ginčo bute buvęs bendrojo naudojimo buitinių nuotekų stovas buvo su trūkumais (nusidėvėjęs, paveiktas korozijos, nesandarus), kurie ir sąlygojo buto užliejimą. Šios aplinkybės nepaneigia to, jog atsakovė neturi ir byloje nėra duomenų apie pranešimą apie įvykį ir remonto darbus.

41. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kokius priežiūros veiksmus atliko, kaip buvo užtikrinama turto priežiūra iki įvykio. Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų organizavusi susirinkimus namo gyventojams dėl statinio apžiūros aktuose nustatytų rekomendacijų, susijusių su buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynu, gyventojus faktiškai supažindinusi su apžiūros aktais, kad būtų gyventojams teikusi siūlymus dėl vamzdyno remonto, keitimo ir pan. Taip pat nėra objektyvių duomenų, kad namo gyventojai būtų nesutikę ar atsisakę šių siūlymų. Taigi sutiktina, jog atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovė, būdama atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), turėdama pareigą palaikyti tinkamą bendro naudojimo objektų būklę, atlikti prevencinius planinius darbus, organizuoti bendro naudojimo objektų remontą, taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytas pastato bendrojo naudojimo objektas, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai, kaip administratorei, priskiriamų pareigų.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju tai, kaip atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionalė, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir (ar) kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo. Kadangi ginčo buto patalpos buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto, už kurio techninę priežiūrą atsakinga atsakovė, trūkumų, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių pačios nustatytai problemai išspręsti.

43. Pažymėtina, kad jei nagrinėjamu atveju atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi ir rūpestinga, ji būtų organizavusi nustatytų trūkumų pašalinimą (informavusi gyventojus dėl būtinumo keisti ar tvarkyti vamzdyną), taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Šiuo atveju būtent atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdyno priežiūros įgyvendinimas lėmė ieškovės prašomos subrogacijos tvarka atlyginti žalos atsiradimą. Todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovei kilusios žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

44. Civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai reiškia, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Todėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio nustatymas yra svarbi įrodinėtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą, neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme, atsikirsdama į ieškovės ieškinio reikalavimus, kvestionavo žalos dydį, be kita ko, teigdama, kad, apskaičiuojant žalą, nebuvo įvertintas nusidėvėjimas. Tuos pačius argumentus atsakovė nurodo ir apeliaciniame skunde. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių duomenų, kuriais grindžia atsikirtimus bei poziciją dėl reikalaujamos per didelės žalos (nuostolių) sumos bei reikalingumo taikyti turto nusidėvėjimą. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad fiziniai asmenys (ginčo atveju draudėjas) neprivalo kaupti ir saugoti dokumentų, susijusių su jo turto remontu. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi prieš pat įvykį butas buvo suremontuotas (paskutinio remonto data nurodoma 2023 m.), skaičiuojant patirtos žalos sumą pastato nusidėvėjimo procentas negali būti taikomas. Šių aplinkybių atsakovė neneigė ir tik abstrakčiai nurodė, kad ieškovė apskaičiuodama padarytos žalos dydį neapskaičiavo nusidėvėjimo. Byloje nesant duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patalpos iki ginčo įvykio buvo paveiktos vandens, nusidėvėjusios ar prastos būklės, nėra pagrindo laikyti, kad nuostolio dydis turėtų būti mažinamas kokia nors apimtimi.

46. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju 324,35 Eur žalos dydis (384,35 Eur – 60 Eur besąlyginė išskaita) yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais – ieškovės parengta nuostolio apskaičiavimo-remonto sąmata, kurioje nurodytos darbų ir medžiagų kainos, darbų kiekiai, jų aprašymas, mokėjimo nurodymu. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitoks žalos dydžio apskaičiavimas byloje nėra pateikti.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis). Taigi, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei. Esant pagrindui konstatuoti visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 324,35 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

48. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 it kt.). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

49. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė