Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio 4 dalimi, sprendimo motyvai išdėstomi trumpai.

Ieškovė ieškinį atsakovei reiškia naudodamasi subrogacijos teise, nes atlygino dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, tiesioginių pareigų netinkamo vykdymo, t. y. laiku nepastebėtos blogos bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos, o būtent bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo, būklės ir laiku nepašalintų minėtos sistemos defektų, atsiradusią žalą draudėjui J. G., kuomet buvo apgadintas jo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra ginčo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-10-25 įsakymu Nr. A-3806 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo pratęsimo“ atsakovė paskirta dar penkeriems metams daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas bendrojo naudojimo objektų administratore.

Byloje nustatyta, kad 2023-07-10 vandeniu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 31-33). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad dėl vandens prasiskverbimo nukentėjusiam butui (duomenys neskelbtini), padaryta 384,35 Eur žala (60 Eur išskaita pagal draudimo sutarties sąlygas, mokėtina suma 324,35 Eur) (e. b. l. 27-29). Pagal Draudimo sutartį ieškovei atsirado pareiga atlyginti atsiradusią žalą dėl buto užliejimo vandeniu. Ieškovė išmokėjo draudėjui 324,35 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti (e. b. l. 37).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratorės, prievolės atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl vandens prasiskverbimo per bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos vamzdį.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 4.84 straipsnio 5 dalį, bendrojo naudojimo objektų turtą administratorius administruoja pagal kodekso 4.240 straipsnį Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas, Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, vadovavosi draudimo polisu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlyginti apdrausto turto nuostolius, kuriuos sukėlė užliejimas. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigia, kad ieškovė neįrodė, jog butas buvo aplietas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kaip butas atrodė iki įvykio dienos, todėl atsakovei kyla abejonių, kad dėl turto sugadinimo gali būti kaltos kitos priežastys.

Sprendžiant iš pateiktų įvykio vietos nuotraukų, taip pat teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad labiausiai tikėtina, jog ginčo įvykį sukėlė būtent vandens prasiskverbimas per bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos vamzdį. Duomenų, kurie teiktų pagrindą manyti, jog buto apgadinimus galėjo lemti kokios nors kitos priežastys, byloje nepateikta (CPK 185 straipsnis).

Byloje konstatavus, kad vanduo į butą prasiskverbė per bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos vamzdį, atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti nusidėvėjusias namo konstrukcijas ir kt.).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1 971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Reglamento 44.2 punktas nustato, kad atliktos apžiūros turi būti fiksuojamos ir statinio apžiūros akte, kurio forma pateikta Reglamento prieduose.

Atsakovė, daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra butas, administratorė, įrodinėdama, kad tinkamai atliko savo, kaip daugiabučio namo administratorės pareigas, teismui teikė Statinio techninės priežiūros žurnalą, iš kurio matyti atsakovės atliktų apžiūrų periodiškumas (e. b. l. 57-58). Tačiau vien tik iš tokio dokumento negalima spręsti, kokias ginčo daugiabučio namo konstrukcijas atsakovė apžiūrėjo, kokia jų būklė apžiūros metu buvo fiksuota. Pagal byloje esančius duomenis darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus ir yra atsakinga už kilusią žalą. Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atliko tinkamą namo stogo ir jo konstrukcijų priežiūrą ar, kad atsakovei buvo trukdoma tokią priežiūrą tinkamai atlikti (CPK 178 straipsnis). Taip pat byloje nėra duomenų ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad vandens patekimo į ieškovės draudėjo butą šaltinis yra ne bendrojo naudojimo vamzdis, o kitas šaltinis.

Teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už butui, jį užliejus vandeniu, padarytą žalą atsakinga atsakovė, kuri būdama daugiabučio gyvenamojo namo administratore, neužtikrino bendrojo naudojimo vamzdžių konstrukcijų priežiūros tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovės neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su butui 2023-07-10 padaryta žala, vandeniui prasiskverbus į šį butą pro namo bendrojo naudojimo konstrukciją (kanalizacijos vamzdį) (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus – nuotraukas, nuostolių apskaičiavimą, remonto sąmatą, daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka konstatuoti buto remonto faktą. Nuostolių aprašyme ir remonto darbų sąmatoje detaliai nurodyta, kokia žala butui padaryta, kas po apliejimo buvo sugadinta, nurodyti reikalingi remonto darbai. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad sąmatoje nurodyta darbų apimtis, medžiagos nėra būtini atkurti buto būklę, buvusią iki jo apliejimo, kad darbai gali būti atlikti mažesnėmis kainomis. Nustačius nurodytas aplinkybes, atsakovės argumentai, jog skaičiuojant žalos dydį nepagrįstai neįvertintas nusidėvėjimas, ir duomenys apie buto remontą nepakankami, atmestini kaip nepagrįsti. Draudėjo butas, kaip nurodyta Būsto draudimo liudijime, buvo apdraustas atkūrimo verte. Gyventojų turo draudimo taisyklių 11.7.1. punkte nurodoma, kad jei turtas sugadintas, išmoka skaičiuojama pagal turto remonto išlaidas, bet ne daugiau nei tokio paties turto įsigijimo kaštai prieš pat įvykį (https://www.compensa.lt/uploads/ECB/content_1718869258/gyventoju-turto-draudimo-taisykles-galioja-nuo-2023-m-vasario-6d-_web_3943_3846.pdf). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, kadangi draudėjo turtas buvo apdraustas atkūrimo verte, nuostoliu laikomos remonto išlaidos, būtinos atkurti turtą į būklę, buvusią prieš įvykį. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė tinkamai įvertino faktinę turto būklę įvykio metu. Be to, kaip jau minėta, butas buvo apdraustas atkūrimo verte. Kadangi pastatas buvo apdraustas atkūrimo verte, pagal taisykles, sugadintas turtas atkuriamas į padėtį, buvusią prieš pat draudžiamąjį įvykį. Kadangi prieš pat įvykį butas buvo suremontuotas (paskutinio remonto data nurodoma 2023 m.), skaičiuojant patirtos žalos sumą pastato nusidėvėjimo procentas negali būti taikomas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 324,35 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (324,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-02-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 22 Eur žyminis mokestis.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“, juridinio asmens kodas 302709722, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 324,35 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 35 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (324,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.