Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jermakas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-687-1042/2023 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jermakas“ ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai „Alemanija“, antstolei V. Š., tretiesiems asmenims draudikui Lloyd‘s insurance company S. A. (žalų administratorius UADBB „Colemont draudimo brokeris“), kredito unijai „Ebitum“ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022-01-19 nutartimi UAB „Jermakas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. G..

29. 2017-11-15 duomenimis UAB „Jermakas“ akcininkai buvo A. P. ir S. A.; 2017-11-16 duomenimis bendrovės akcininkai buvo A. P. ir S. A.; 2021-09-16 duomenimis bendrovės akcininkai buvo A. P. ir S. A.; 2021-09-21 duomenimis bendrovės akcininkai buvo D. Š. ir S. A..

30. 2019-03-07 sutikimu suteikti patalpas juridinio asmens buveinei UAB „Jermakas“ sutiko, kad šiam juridiniam asmeniui priklausančiose patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), būtų įregistruota MB „Alemanija“ buveinė.

31. MB „Alemanija“ nuo 2019-03-12 registruota vadovė A. P..

32. Iš 2017-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad pardavėja Kelmės rajono savivaldybė pardavė pirkėjai UAB „Jermakas“ pastatą-pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 1308,00 Eur. Iš 2017-09-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad pardavėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pardavė pirkėjai UAB „Jermakas“ žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 293,26 Eur.

33. Iš sutartinės hipotekos duomenų nustatyta, kad 2017-11-22 UAB „Jermakas“ kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ (vėlesnis pavadinimas kredito unija „Ebitum“) įkeitė turtą (žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir negyvenamą pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šalys susitarimu nustatė žemės sklypo kainą – 1400,00 Eur, negyvenamojo pastato kainą – 4900,00 Eur, bendra hipotekos objektų vertė – 6300,00 Eur.

34. A. V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro notarės N. M. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020-01-30, dėl 17599,95 Eur skolos ir vykdomajame dokumente numatytų palūkanų išieškojimo iš UAB „Jermakas“ hipotekos kreditorės kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai.

35. 2020-02-19 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas skolininkės UAB „Jermakas“ nekilnojamasis turtas: 100,44 kv. m. negyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7,57 a žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); turto arešto mastas – 17599,95 Eur; išieškotoja – kredito unija „Žemdirbio gerovė“.

36. 2020-03-19 turto arešto aktu (patikslinančiu) įkeistas ir areštuotas turtas įkainotas 6300,00 Eur suma.

37. 2020-04-15 patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkyta paskelbti pirmąsias UAB „Jeremakas“ priklausančio turto varžytines, pradinė turto pardavimo kaina – 5040,00 Eur.

38. 2020-06-08 antstolės V. Š. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) MB „Alemanija“ už 5092,00 Eur buvo paduotas UAB „Jermakas turtas: 7,57 a žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 100,44 kv. m. negyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

39. 2022-09-10 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 252,00 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas – masinis vertinimas, vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2017-09-08); pastato-pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 3860,00 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas – masinis vertinimas, vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2017-09-08).

40. Į bylą pateikti duomenys dėl BUAB „Jeremakas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimo; sąskaitos-faktūros dėl UAB „Jeremakas“ įgytų prekių (2018 m.); UAB „Jeremakas“ medžiagų nurašymo aktai (2017 m.).

41. 2022-11-22 korporacijos „Matininkai“ konsultacinėje išvadoje nurodyta: konsultacijos objektas – nekilnojamojo turto kompleksas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); konsultavimo tikslas – konsultacija dėl nekilnojamojo turto kainos pardavimo dieną (2020-06-08) užsakovo (BUAB „Jeremakas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus) pageidavimu; sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta – vertintojui nebuvo galimybės nustatyti nagrinėjamo objekto vidaus patalpų fizinės būklės, todėl šios vertinimo sąlygos, kai vertintojas negali disponuoti visapusiška informacija apie nekilnojamojo turto objektą, gali turėti įtakos vertinimo rezultatui (tikslumui ir rezultatams), vertintojas vadovavosi informacija, kuri buvo pateikta užsakovo, tai yra, užsakovas pateikė objekto fizinės būklės apibūdinimą vertinimo datai (2020-06-08) (pirtis buvo suremontuota), o nagrinėjamas objektas apžiūrėtas 2022-11-07, todėl šios vertinimo sąlygos, kai vertintojas negali disponuoti visapusiška informacija apie nekilnojamojo turto objektą, gali turėti įtakos išvados tikslumui, jeigu realios sąlygos neatitiktų šio vertinimo prielaidoms dėl fizinės būklės; kainos nustatymas – turto kaina (rinkos vertė) šioje konsultacijoje nustatyta lyginamuoju metodu; teikiama konsultacija dėl turto kainos – bendra nekilnojamojo turto pardavimo kaina atviroje turto rinkoje 2020-06-08 galėjo būti 22000,00 Eur; pastaba – faktiška turto pardavimo kaina gali skirtis nuo konsultacijos metu nustatytos kainos, priklausomai nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių sutarties momentu, nuo sutarties sąlygų, terminų ar nuo ypatingų potencialaus šios turto pirkėjo lūkesčių ir kitų vertintojui konsultavimo (vertinimo) metu nežinomų aplinkybių; pastaba – konsultantas pažymi, kas šis dokumentas neatitinka LR turtą ir verslą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nurodytų turto vertinimo dokumento (ataskaitos) turinio bei formos reikalavimų, dėl to tai yra rekomendacinio pobūdžio informacija, o turto rinkos vertei nustatyti, kaip to reikalauja galiojantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, turi būti paruošta turto vertinimo ataskaita, kuri turi atitikti LR turtą ir verslą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nurodytus turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos reikalavimus.

Dėl ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentų

43. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar turto pardavimo iš varžytynių kaina yra mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta skelbiant apie turto pardavimą iš varžytynių, tiesiog rėmėsi nekilnojamojo turto registro išrašais bei buvusiomis pirkimo pardavimo sutartimis, o tai savo esme negali būti laikoma įrodymais, kurie patvirtina turto rinkos vertę jo įkainojimo metu. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi ir bendrovės turto įsigijimo dokumentais, juose nurodyta turto įsigijimo kaina, kadangi nuo turto įsigijimo praėjo daug laiko, be to, turtas buvo iš esmės pagerintas. Byloje nebuvo įvertinta, kad bendrovei priklausantis turtas buvo parduotas tam pačiam galutiniam naudos gavėjui, kad bendrovei priklausantis turtas varžytinėse buvo parduotas pagal pačios antstolės sugalvotą turto kainą, kuri nėra paremta jokiais skaičiavimais bei jokia metodika. Ieškovės vertinimu, antstolė netinkamai įkainojo varžytinėse parduotą turtą, pažeidė jai įstatymų įtvirtintą pareigą parduodamą turtą įkainoti tinkamai, nesiėmė jokių veiksmų, kad turto kaina būtų nustatyta objektyvia suma. Bendrovės vadovas ir jos akcininkė taip pat neturėjo jokio intereso, kad turtas būtų įkainotas kuo brangiau, nes bendrovei priklausantį turtą per atsakovę įsigijo jos akcininkė. Antras varžytinių dalyvis buvo užsiregistravęs į varžytines, tačiau jose nesivaržė, todėl iš esmės dėl turto kainos nebuvo varžomasi. Ieškovei buvo padaryta žala, kadangi turto vertė buvo nustatyta akivaizdžiai per maža ir turtas parduotas už mažesnę kainą, nei yra turto rinkos vertė, o tai suponuoja akivaizdų vykdymo procesą reguliuojančių teisės normų pažeidimą.

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti 2020-06-08 antstolės V. Š. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio) ir taikyti restituciją.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 yra nurodęs, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ normose. Tuo tarpu turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.

47. CPK 602 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

48. Šiuo atveju ieškovė, siekdama, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas būtų pripažintas negaliojančiu, remiasi CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Tačiau nustatydamas, ar turto pardavimo kaina yra mažesnė, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

50. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „Jermakas“ nekilnojamąjį turtą 2017 m. rugsėjo mėn. buvo įgijusi už 1601,26 Eur (pastatą-pirtį už 1308,00 Eur, žemės sklypą už 293,26 Eur). Šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2017-09-08) sudarė 4112,00 Eur (pastato-pirties 3860,00 Eur, žemės sklypo 252,00 Eur). Šalių (kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ ir UAB „Jermakas“) susitarimu bendra hipotekos objektų vertė 6300,00 Eur (pastato-pirties 4900,00 Eur), žemės sklypo 1400,00 Eur). 2020-03-19 turto arešto aktu (patikslinančiu) įkeistas ir areštuotas turtas įkainotas 6300,00 Eur.

51. Byloje nustatyta, kad dėl 2020-03-19 turto arešto aktu (patikslinančiu) nustatytos areštuoto turto vertės nei UAB „Jermakas“ (skolininkė), nei kredito unija „Žemdirbio gerovė“ (išieškotoja) neprieštaravo, pastabų nereiškė, skundų dėl antstolės veiksmų neteikė, prašymų paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti antstolei nereiškė. Darytina išvada, kad tiek skolininkė, tiek išieškotoja sutiko su antstolės nurodytu turto įkainojimu. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012).

52. CPK 681 straipsnis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (4 dalis).

53. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

54. Šiuo atveju atsakovė antstolė V. Š. nurodė, kad ji, spręsdama areštuoto turto įkainojimo klausimą, išsamiai įvertino visas aplinkybes, vadovavosi objektyviais duomenimis, patikrinusi turto vertę registre, turto verte nesuabejojo, pagrindo spręsti dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti antstolė neturėjo. Be to, skolininkė nepasinaudojo nustatyta galimybe reikšti motyvuotus prieštaravimus, nesiūlė pasirinkto pirkėjo, nesiėmė priemonių jam surasti, nors apie antstolės veiksmus buvo informuota. Išieškotoja nustatytos turto vertės taip pat neginčijo.

55. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes (turto įsigijimo vertę, jo vidutinę rinkos vertę, sutartą įkeisto turto vertę, antstolės nustatytą areštuoto turto vertę, vykdymo proceso dalyvių poziciją areštuoto turto vertinimo klausimu) sprendžia, jog nagrinėjamu atveju turtas antstolės buvo įkainotas tinkamai, antstolė tinkamai vykdė savo pareigas dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Tokių išvadų nepaneigia ir ieškovės pateikti duomenys apie UAB „Jeremakas“ 2018 m. įgytas prekes pastato remontui ar 2017 m. UAB „Jeremakas“ medžiagų nurašymo aktai.

56. Byloje nustatyta, kad 2020-04-15 patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo, kuriuo patvarkyta paskelbti pirmąsias UAB „Jeremakas“ priklausančio turto varžytines, pradinė turto pardavimo kaina – 5040,00 Eur (CPK 718 straipsnis). Iš antstolės specialiame interneto tinklapyje paskelbto skelbimo apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nustatyta, jog skelbimas atitiko CPK 707 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad 2020-04-15 vykusiose varžytynėse dalyvavo 2 dalyviai. 2020-06-08 turto pardavimo iš varžytynių aktu nekilnojamasis turtas buvo parduotas MB „Alemanija“ už 5092,00 Eur.

57. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad už parduotą nekilnojamąjį turtą gauta suma būtų neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu buvo neproporcingai apribotos ieškovės nuosavybės teisės. Tai, kad nekilnojamasis turtas varžytinių metu buvo parduotas MB „Alemanija“, kurios vadovė yra buvusi ieškovės akcininkė, nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolė neįgyvendino proporcingumo principo ir siekio patenkinti išieškojimo procese visų išieškotojų interesus, kad ginčo aktu buvo pažeistos CPK ar kitų įstatymų imperatyvios nuostatos. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė, nustatydama areštuoto turto vertę, savo pareigas vykdė tinkamai, o ieškovė nepateikė motyvuotų argumentų ar įrodymų, dėl ko būtų galima abejoti areštuoto turto vertės nustatymu ir spręsti, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, nei yra turto rinkos vertė.

58. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo, jog jos pateikta konsultacinė išvada aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina, kad antstolė turtą įkainojo netinkamai, todėl bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Konsultacinėje išvadoje nekilnojamasis turtas buvo įvertintas individualiai, vertinimą atliko kompetentingas asmuo. Konsultacinė išvada yra tinkamas ir pakankamas įrodymas (kurio pagrindu turėjo būti byloje nustatoma bendrovės turto vertė), kurią pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kritiškai.

59. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais. 2022-11-22 korporacijos „Matininkai“ konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad vertintojas nedisponuoja visapusiška informacija apie nekilnojamojo turto objektą; vertintojas vadovaujasi informacija, pateikta užsakovo (BUAB „Jeremakas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus); užsakovas pateikė objekto fizinės būklės apibūdinimą vertinimo datai (2020-06-08) (pirtis buvo suremontuota), o nagrinėjamas objektas apžiūrėtas 2022-11-07; ši konsultacinė išvada neatitinka LR turtą ir verslą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nurodytų turto vertinimo dokumento (ataskaitos) turinio bei formos reikalavimų, dėl to tai yra rekomendacinio pobūdžio informacija. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pateiktoje turto rinkos vertės konsultacijoje turto vertė nustatyta lyginamuoju metodu, tačiau kokie konkrečiai objektai buvo palyginti, nėra aišku. Dėl išvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovės pateikta konsultacinė išvada stokoja konkrečių objektyvių duomenų savo turiniui pagrįsti, todėl šiuo atveju ji vertintina kritiškai.

60. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo sandoris ginčijamu aktu yra apsimestinis ir negaliojantis, kad ginčo aktas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kad antstolei įvertinant nekilnojamąjį turtą ir surašant ginčo aktą nebuvo pažeistos imperatyvios teisės normos.

61. Kaip jau minėta, turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

62. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindo.

63. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų, iš esmės rėmėsi tik atsakovės pateiktais paaiškinimais, netyrė ir neanalizavo byloje esančių įrodymų bei bylai reikšmingų aplinkybių. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

64. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.).

65. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).

66. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

67. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).

68. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės (dėl turto pagerinimo išlaidų, konsultacinės išvados, įrodymų, kad turtas yra įsigytas buvusios bendrovės akcininkės), kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.

69. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, sprendimo motyvai yra visiškai neišsamūs, neaiškūs, prieštaringi, nenuoseklūs ir nelogiški.

70. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai pripažįstama esminiu proceso teisės pažeidimu.

71. Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje H. ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. d. H. prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013).

73. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos duomenis bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ginčo klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė bylai aktualias teisės normas, rėmėsi tinkama teismų praktika ir pateikė savo išvadas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime argumentuotai pateikė pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvuotumo yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Dėl bylos procesinės baigties

74. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.