Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškoves bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „J.“ atstovui nemokumo administratoriui V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „J.“ ieškinį atsakovėms MB „A.“, antstolei V. Š., tretiesiems asmenims draudikui L. i. c. Y. S. A. (žalų administratorius UADBB „C. d. b.“), kredito unijai „E.“ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė UAB „J.“ bankroto bylą ir nemokumo administratoriumi paskyrė V. G.. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) antstolės V. Š. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) MB „A“ už 5092,00 Eur buvo paduotas UAB „J“ turtas: (duomenys neskelbtini) a žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kv. m. negyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio senaties taikymo

6. Atsakovės antstolė V. Š. ir MB „A.“ prašė taikyti ieškinio senatį.

7. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistą teisę, tik žinodamas, kad ši yra pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.).

8. Pagal CPK 602 straipsnio 3 dalį reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas.

9. Minėta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi UAB „J.“ nemokumo administratoriumi paskyrė V. G., o ieškinys teisme gautas (duomenys neskelbtini). Dėl to, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.

Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis, todėl toks aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

11. Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Remdamasi išdėstytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

12. Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) antstolės V. Š. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad turtas buvo parduotas už per mažą turto pardavimo kainą. Tai yra, ieškovė siekia pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

13. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato vieną iš turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindą – jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindas taikomas ne tik tiems atvejams, kai pažeidžiama formali pradinės kainos nustatymo ar varžytynių organizavimo tvarka, bet ir tiems atvejams, kai netinkamai įkainojamas areštuotas turtas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

15. Taigi turto įkainojimas yra svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

16. Visų pirma, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo turtas buvo įkeistas kredito unijai „E.“ (ankstesnis pavadinimas kredito unija „Ž. G.“). Iš sutartinės hipotekos duomenų matyti, kad šalys susitarimu nustatė žemės sklypo 1400,00 Eur kainą, o negyvenamojo pastato – 4900,00 Eur kainą (vykd. B. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) b. l.). (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu įkeistas ir areštuotas turtas įkainuotas 6300,00 Eur ((duomenys neskelbtini) v. b. l.). Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi BUAB „J.“ bankroto byloje buvo patvirtintas kredito unijos „E.“ 14 976,98 Eur kreditorinis reikalavimas, kuris bankroto procese nebuvo patenkintas (55 b. l.). Akivaizdu, kad pelno siekianti ir finansines paslaugas teikianti kredito unija „E.“ buvo suinteresuota kuo brangiau parduoti ginčo turtą ir kuo didesne apimtimi patenkinti savo finansinius reikalavimus, kadangi išimtinai jai kaip hipotekos kreditorei atitektų lėšos gautos pardavus įkeistą turtą. Tai, jog unija neprieštaravo ginčo turo pardavimo kainai, parodo, jog turtą antstolė įkainojo tinkamai.

17. Antra, antstolė turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis įgyvendinti pareigą tinkamai įkainoti skolininkės turtą (vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.).Vykdomosios bylos duomenimis, vykdymo proceso šalys prieštaravimų dėl turto įkainojimo ar skundų dėl antstolės veiksmų nepateikė. Teismo vertinimu, ginčo įkainojimas atitiko tiek išieškotojos, tiek skolininkės interesus.

18. Trečia, nors ieškovė su ieškiniu pateikė (duomenys neskelbtini) konsultacinę išvadą, kad ginčo turto vertė pardavimo dieną - (duomenys neskelbtini) siekė 22 000,00 Eur (66–72 b. l.), teismo vertinimu, konsultacinę išvadą paneigė kiti byloje esantys duomenys. Vykdomosios bylos duomenis, (duomenys neskelbtini) UAB „J.“ ginčo pastatą įsigijo už 1308,00 Eur (44–51 v. b. l.), o ginčo sklypą – už 293,26 Eur (52–57 v. b. l.). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, ginčo pastato vidutinė rinkos vertė siekia 3860,00 Eur, o žemės sklypo – 252,00 ((duomenys neskelbtini) vertės nustatymo data) (29, 33 b. l.). Be to, (duomenys neskelbtini) konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad objektas buvo apžiūrėtas tik iš išorės. Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, nurodyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu (57 punktas). Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad kaina nustatyta lyginamuoju metodu, tačiau išvadoje nėra pateikta jokių duomenų apie analogišką ar panašų turtą. Teismo vertinimu, išvada stokoja konkrečių objektyvių duomenų savo turiniui pagrįsti.

19. Ketvirta, priešingai nei teigė ieškovės nemokumo administratorius, kad parduodant ginčo turtą varžytynėse dalyvavo tik vienas asmuo, vykdomosios bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) vykusiose varžytynėse dalyvavo 2 dalyviai (97 v. b. l.). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse, varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai, esant pirkėjų konkurencijai, nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą (pvz., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 11 d. nutartis Civilinė byla Nr. e2A-350-368/2022). Akivaizdu, kad varžytynių dalyviai tarpusavyje varžydamiesi nustatė objektyvią tuo metu buvusią turto pardavimo kainą.

20. Kai vykstančiose varžytynėse dalyvavęs varžytynių dalyvis pasiūlo didžiausią kainą ir laimi varžytynes, būtent ši kaina pripažįstama turto rinkos kaina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

21. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindo.

Dėl kitų teiginių

22. Ieškovės atstovas ieškinyje taip pat teigė, kad aktas yra apsimestinis, turto pardavimo sandoris buvo fiktyvus bei prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei.

23. Teismas pažymi, kad ieškovės atstovas tik deklaratyviai nurodė prieš tai minėtus teiginius juos niekaip nepagrįsdamas. Teismas nustatė, kad antstolė nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų, ginčo turtas parduotas viešų varžytynių metu, todėl neturi jokios teisinės reikšmės koks konkrečiai subjektas varžytynių metu įsigijo ginčo turtą. Ieškovės atstovo tvirtinimai, kad UAB „J.“ investavo į ginčo turtą ir jį pagerino neparodo, kad jo vertė varžytynių pardavimo metu neatitiko realios pardavimo kainos. Minėta, kad varžytynėse dalyvavo tik 2 dalyviai, todėl, teismo vertinimu, ginčo turtas ir jo pardavimo vertė potencialiems pirkėjams neatrodė labai patraukliai. Pažymėtina, kad nepardavus ginčo turto, antrosiose varžytynėse parduodamo jo pradinė kaina sudarytų šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 str. 1 d.).

24. Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti ieškovės atstovo teiginiai šios bylos kontekste neturi jokios esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

25. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi tenkino ieškovės BUAB „J.“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras), uždraudžiant perleisti atsakovei MB „A.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises į priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) a ir negyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) kv. m.

26. Sprendimui įsiteisėjus, prieš tai minėtos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.