- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-11
- Bylos Nr.
- e2A-350-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00656-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius (pirm.), Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Jurga Kramanuskaitės-Butkuvienė
- Ieškovas
- A. E.
- Trečiasis asmuo
- P. R., UAB Joniškio butų, UAB ,,Gren", UAB ,,Joniškio butų ūkis", "Colemont draudimo brokeris" UADBB, Joniškio rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Kramanuskaitės – Butkuvienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. E. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. E. ieškinį dėl turto varžytinių pripažinimo negaliojančiomis atsakovei antstolei V. Š., tretieji asmenys P. R., UAB Joniškio butų ūkis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Gren“ (buvusi UAB „F. J. energija“), Joniškio rajono savivaldybės administracija, antstolis A. L., antstolė I. E., antstolė E. R., Lloyd?s insurance company S. A. – žalų administratorius UADBB „Colemont draudimo brokeris“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2021 m. balandžio 2 d. varžytinių aktą Nr. S-21-71-7801 bei taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nesant galimybės taikyti restituciją natūra, ieškovui priteisti iš antstolės V. Š. 12 854,40 Eur žalos, padarytos dėl neteisėtai parduoto varžytinėse buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimą; priteisti iš atsakovės valstybės naudai ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolos jį paveikė ir susirgo depresija. Žinojo, jog vyks varžytinės, bet manė, kad nenupirks buto, nes per ankstesnes varžytines nenupirko. Smarkiai pavartojo alkoholio 2021 m. balandžio 1-4 dienomis, artimieji iškvietė policiją, greitąją ir balandžio 4 d. prievarta buvo išvežtas bei uždarytas į psichiatrinę ligoninę iki gegužės 13 d. Kai išleido iš ligoninės, už butą antstolės V. Š. buvo pravesta 7145 Eur, bet 600 Eur dar nusirašė kita antstolė. Mano, kad varžytinės turėjo būti sustabdytos, kai jis buvo uždarytas į ligoninę. 2021 m. balandžio 1 d. turėjo susitaupęs 440 Eur, norėjo padengti iš dalies įsiskolinimus antstolei, bet nespėjo. Gyvena iš pašalpos, darbo neranda, alkoholio nuo balandžio 4 d. nebevartoja. Jo sesuo pravedė antstolei 6 300 Eur įsiskolinimo sumą, bet pinigai vieną dieną pavėlavo ateiti į antstolės sąskaitą ir ši grąžino pinigus jo seseriai. Antstolė sakė, kad įsiskolinimas jau 6 700 Eur, už paslaugas antstolė užsidėjo 400 Eur. Ieškovo nuomone, 13 900 Eur pradinė kaina už butą Joniškyje yra per maža. Butas renovuotas, už renovaciją yra skolingas apie 4 000 Eur. Nemokėjo už renovaciją, nes nekokybiškai atlikti darbai. Iki renovacijos buto vertė buvo apie 16 000 Eur, su renovacija jo nuomone turėjo pabrangti iki 25 000 Eur. Butas dviejų kambarių, penktame aukšte, remontas nedarytas nuo 2005 m., bet pakeisti langai, ištapetuotas. Pats bandė pardavinėti butą dar prieš varžytines, prašė apie 16 700 Eur pagal nekilnojamojo turto registrą iki renovacijos, bet neatsirado pirkėjas. Renovacija prasidėjo 2015 m. Antstolė nesiūlė pačiam susirasti pirkėją. Jei būtų pasiūlę 30 000 Eur, būtų pardavęs butą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė antstolė V. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių, kad turto rinkos vertė yra 20 000 Eur ir kad 17 400 Eur rinkos vertė nustatyta netinkamai. Antstolė, prieš įkainodama ieškovui priklausantį turtą, atsižvelgė į VĮ Registrų centras duomenis, pagal kuriuos buto vertė turto įkainojimo dieną buvo 17 400 Eur. Ieškovas neprieštaravo ir neskundė 2020 m. spalio 30 d. patvarkymu nustatytos turto rinkos vertės, neteikė savo nuomonės dėl nustatytos turto rinkos vertės, taip pat neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, todėl iš esmės ieškovas tuo metu sutiko su antstolio turto įkainavimu. Patvarkymu antstolė įkainavo ieškovo turtą 17 400 Eur, turtas varžytinių metu buvo parduotas varžytinėse dalyvavusiam pirkėjui už 15 600 Eur kainą (varžytinėse dalyvavo du dalyviai, kurie varžėsi tarpusavyje), tai reiškia, kad antstolės nustatyta turto rinkos vertė nebuvo nutolusi nuo realios vidutinės rinkos vertės ir tai paneigia abejones dėl antstolės atlikto nekilnojamojo turto vertės įkainojimo. Ieškovas vykdymo procese buvo pasyvus, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės, nesiūlė pasirinkto pirkėjo, nesiėmė priemonių jam surasti, nors apie antstolės veiksmus buvo informuojamas. Ieškovui priklausančio turto varžytinės pasibaigė 2021 m. kovo 5 d., pirkėjas visą sumą už parduotą turtą turėjo įmokėti iki 2021 m. balandžio 4 d. įskaitytinai. Visa suma už nupirktą turtą buvo įmokėta 2021 m. kovo 30 d., todėl turto pardavimo iš varžytinių aktas turėjo būti surašytas iki 2021 m. balandžio 2 d. įskaitytinai. 2021 m. balandžio 1 d. ieškovo sesuo antstolės V. Š. kontorai el. paštu atsiuntė informaciją, kad pervedė pinigines lėšas, kurios į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą bus pervestos 2021 m. balandžio 2 d. Tą dieną į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą nepateko jokios piniginės lėšos, todėl 2021 m. balandžio 2 d. darbo dienos pabaigoje patvirtintas turto pardavimo iš varžytinių aktas. Piniginės lėšos iš ieškovo sesers buvo gautos tik 2021 m. balandžio 6 d. Ieškovo sesuo pervedė tik pinigines lėšas antstolės V. Š. kontoroje vykdomų skolų dengimui, tačiau nepervedė ar/ir nepateikė įrodymų, kad pervedė pinigines lėšas ir kitų antstolių skoloms dengti, todėl aktas turėjo būti surašytas.
3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Gautas prašymas bylą nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimą trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
4. Tretieji asmenys P. R., UAB Joniškio butų ūkis, UAB „Gren“ (buvusi UAB „F. J. energija“), Joniškio rajono savivaldybės administracija, antstolis A. L., antstolė I. E., antstolė E. R., Lloyd?s insurance company S. A. – žalų administratorius UADBB „Colemont draudimo brokeris“ teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Gautas trečiojo asmens Joniškio rajono savivaldybės administracijos prašymas bylą nagrinėti savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimą tretiesiems asmenims pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad antstolė V. Š. 2019 m. gegužės 23 d. patvarkymu įkainavo ieškovui priklausantį areštuotą turtą ir nustatė, kad ginčo buto vertė yra 20 000 Eur. 2019 m. liepos 16 d. – rugpjūčio 16 d. pirmosiose varžytynėse už 16 000 Eur kainą (20 000 Eur x 80 proc. (CPK 718 straipsnis)) ir 2019 m. rugsėjo 6 d. – spalio 7 d. antrosiose varžytynėse už 12 000 Eur kainą (20 000 Eur x 60 proc. (CPK 722 straipsnio 1 dalis)) ginčo buto nepavyko parduoti, nes nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis. Tai, kad turtą buvo siekiama du kartus parduoti už didesnę kainą, tačiau turtą įsigyti nesiekė nė vienas pirkėjas, aiškiai parodo, jog siūloma kaina buvo nepatraukli potencialiems pirkėjams. 2020 m. spalio 30 d. ginčo butą antstolė perkainavo ir nustatė, kad turto vidutinė rinkos vertė – 17 400 Eur pagal 2020 m. spalio 27 d. VĮ Registrų centro svetainėje atliktą turto vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį. Apie ginčo buto perkainojimą ieškovas buvo informuotas, tačiau nei jis, nei išieškotojai jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės nepateikė. Ekspertizė galėjo būti skiriama antstolės iniciatyva, jeigu būtų kilę abejonių dėl turto vertės teisingumo, tačiau nagrinėjamu atveju antstolei abejonių dėl turto rinkos kainos nekilo.
6. Ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų (pvz. ginčo buto vertinimo ar kitų dokumentų) dėl ko antstolės pagal VĮ Registrų centro duomenis nustatyta ginčo buto rinkos vertė yra netinkama. Ieškovas viso vykdymo proceso metu buvo pasyvus, antstolės nustatytų buto pardavimo kainų nė karto neginčijo, nesiūlė pasirinkto pirkėjo, nesiėmė priemonių jam surasti, nors apie antstolės veiksmus buvo informuojamas.
7. Ieškovui priklausęs ginčo butas buvo name, kuriam atliktas atnaujinimas (modernizavimas). Ginčo butui tekusi kredito dalis 4967,39 Eur, atidėtos palūkanos – 319,10 Eur. Šių pinigų ieškovas nebuvo sumokėjęs, todėl negrąžintas kredito likutis buvo perkeltas naujam ginčo buto savininkui. Taigi ginčo butas su negrąžintu kreditu naujajam savininkui realiai kainavo 20886,49 Eur. Nesumokėtas kreditas už namo modernizavimą taip pat yra svarbus aspektas nustatant turto rinkos vertę, nes dėl to turto vertė mažėja. Teismo posėdžio metu ieškovo nuomonė dėl ginčo buto vertės nuolat kito.
8. Teismas neturi pagrindo abejoti antstolės nustatytos areštuoto turto vertės teisingumu. Antstolė tinkamai įgyvendino CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo pareigą įkainoti areštuotą turtą rinkos kainomis, bei CPK 718 straipsnyje įtvirtintą pareiga nustatyti teisingą turto kainą varžytinėms. Taip pat antstolė surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą, laikantis CPK 724 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Visa suma už nupirktą turtą buvo įmokėta 2021 m. kovo 30 d., todėl turto pardavimo iš varžytinių aktas turėjo būti surašytas iki 2021 m. balandžio 2 d. įskaitytinai. Tą dieną į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą iš ieškovo skoloms dengti nepateko jokios piniginės lėšos, todėl 2021 m. balandžio 2 d. darbo dienos pabaigoje patvirtintas turto pardavimo iš varžytinių aktas. Piniginės lėšos iš ieškovo sesers į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą buvo gautos tik 2021 m. balandžio 6 d., tačiau ieškovo sesuo pervedė tik pinigines lėšas antstolės V. Š. kontoroje vykdomų skolų dengimui, tačiau nepervedė ar/ir nepateikė įrodymų, kad pervedė pinigines lėšas ir kitų antstolių skoloms dengti, todėl aktas turėjo būti surašytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas A. E. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovo A. E. ieškinį ir pripažinti negaliojančiu 2021 m. balandžio 2 d. varžytynių aktą Nr. S-21- 71-7801 bei taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui A. E. butą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Nesant galimybės taikyti restitucijos natūra, ieškovui A. E. priteisti iš antstolės V. Š. 12854.40 Eur žalos, padarytos dėl neteisėtai parduoto varžytinėse buto. unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymo skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę nustatyti buto rinkos kainą 2021 m. kovo 5 d., nepagrįstai apribojo ieškovo procesines teises, laikantis rungimosi ir betarpiškumo principų, teikti teismui įrodymus pagrindžiančius savo reikalavimus.
9.2. Pirmosios instancijos teismas pats konstatuodamas, kad antstolis teisingai nustatė areštuoto Buto vertę, pažeidė Įrodymų vertinimo taisyklę (CPK 185 str.), kadangi nekilnojamojo turto Įvertinimui reikalingos specialios žinios ir tokį vertinimą paprastai atlieka nekilnojamojo turto vertinimo ekspertai (specialistai).
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Nors antstolei V. Š. buvo žinoma apie A. E. sveikatos būklę, tačiau antstolė priėmė sprendimus parduoti Butą vykdymo procese ir paskelbė varžytines visiškai nevertindama ieškovo sveikatos būklės. Nebuvo atsižvelgta, kad varžytinėse yra parduodamas vienintelis turimas būstas, ir jam kaip numatyta CPK ir antstolių Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Žin., 2005, Nr. 130-4682), nebuvo pasiūlyta kreiptis Į teismą dėl skolos sumokėjimo dalimis išdėstymo. Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui yra keliami didesni pareigingumo ir atsakingumo reikalavimai, todėl antstoliui turėjo kilti abejonės ne tik dėl Buto vertės, bet jis taip pat turėjo atsižvelgti ir į ieškovo sveikatos būklę. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės iš esmės nevertino.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė antstolė V. Š. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Neegzistuoja nei vienas CPK 602 straipsnyje nustatytas pagrindas dėl ko turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu.
10.2. Patvarkyme dėl turto perkainojimo kaina nustatyta tinkamai, nes parduodant turtą iš pirmųjų varžytynių varžytynėse dalyvavo du dalyviai (dalyviai varžėsi tarpusavyje) ir kaina už turtą pakilo iki 15600,00 Eur. Ieškovas, ieškinyje teigdamas, kad jam priklausančio turto rinkos vertė yra 20000,00 Eur, vadovaujasi išimtinai tik antstolės V. Š. 2019-05-23 patvarkymu Nr. S-19-71-30837, jokių kitų įrodymų, kad turto vertė 2020-2021 yra būtent 20000,00 Eur, nepateikia ir vadovaujasi vien tik deklaratyviais teiginiais.
10.3. 2020-10-30 patvarkymu dėl areštuoto turto perkainojimo ir turto arešto akto patikslinimo Nr. S20-37304 buvo nustatyta A. E. priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini)– rinkos vertė. Turtas įkainotas 17400,00 Eur. Taip pat priimtas pranešimas Nr. S20-37307, kuriame buvo išaiškinta prieštaravimų pateikimo tvarka, skolininko teisė pasiūlyti pirkėją, išaiškinta LR CPK 663 str. 4 d. (teisė kreiptis į teismą, kad nebūtų išieškoma iš būsto). Procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkui A. E. ir jam įteikti 2020-11-04. Be to, patvarkyme buvo nurodyti skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarka ir terminai. Jokie prieštaravimai dėl įkainojimo pateikti nebuvo, skundo gauta taip pat nebuvo.
10.4. Antstolė, prieš įkainodama A. E. priklausantį turtą, atsižvelgė į VĮ Registrų centras duomenis, pagal kuriuos buto vertė turto įkainojimo dieną buvo 17400,00 Eur. Ieškovas neprieštaravo ir neskundė 2020-10-30 patvarkymu nustatytos turto rinkos vertės, neteikė savo nuomonės dėl nustatytos turto rinkos vertės, taip pat neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti.
10.5. Ieškovas A. E. teise surasti savo pirkėją nepasinaudojo (nors jam ji buvo išaiškinta), todėl nesutiktina su teiginiu, kad turtą galėjo įsigyti ieškovo sesuo. Jis niekada jos nesiūlė kaip turto pirkėjos. Iš sesers taip pat nebuvo gautas prašymas pirkti turtą pasinaudojant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui mechanizmu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. Š. 2014 m. vasario 24 d. vykdomojoje byloje Nr. 0071/13/01420/1 pagal Joniškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-900-457/2013 turto arešto aktu areštavo ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), išieškotojas UAB „F. J. energija“ (v. b. l. 17-19). VĮ Registrų centro svetainėje antstolė atliko ginčo buto vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį ir buvo nustatyta, kad daikto vertė yra 15 900 Eur (v. b. l. 102). 2019 m. gegužės 23 d. antstolė V. Š. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir turto arešto akto patikslinimo, kuriuo įkainavo ieškovui priklausantį areštuotą turtą ir nustatė, kad ginčo buto vertė yra 20 000 Eur (v. b. l. 79-80). Minėtas patvarkymas bei pranešimas, kuriame ieškovui išaiškintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnio 1, 2 dalys, ieškovui įteiktas 2019 m. birželio 14 d. (v. b. l. 103-105, 138). Per patvarkyme nustatytą terminą ieškovas prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nepareiškė. 2019 m. liepos 16 d. antstolė V. Š. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kuriuo paskelbė pirmąsias ginčo buto varžytines, pradinė pardavimo kaina 16 000 Eur, varžytinių pradžios data 2019 m. liepos 16 d., pabaigos data 2019 m. rugpjūčio 16 d. (v. b. l. 149-151). Minėtas patvarkymas ieškovui įteiktas asmeniškai 2019 m. liepos 26 d. (v. b. l. 152), ieškovas antstolės nustatytos pradinės buto pardavimo kainos neginčijo. Pagal nekilnojamojo turto registro išrašą ginčo buto vidutinė rinkos vertė 2007 m. kovo 1 d. buvo 7 724 Eur (v. b. l. 154). 2019 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas prašė antstolės nuimti areštą sąskaitoms, tačiau 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu antstolė V. Š. ieškovo sąskaitoms arešto nepanaikino (v. b. l. 162, 164-166). 2019 m. rugpjūčio 20 d. antstolė V. Š. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis (v. b. l. 167-168). 2019 m. rugsėjo 6 d. antstolė V. Š. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kuriuo paskelbė antrąsias ginčo buto varžytines, pradinė pardavimo kaina 12 000 Eur, varžytinių pradžios data 2019 m. rugsėjo 6 d., pabaigos data 2019 m. spalio 7 d. (v. b. l. 184-186). Minėtas patvarkymas ieškovui įteiktas asmeniškai 2019 m. rugsėjo 11 d. (v. b. l. 207), ieškovas antstolės nustatytos buto pardavimo kainos neginčijo. 2019 m. spalio 7 d. antstolė V. Š. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis (v. b. l. 211-212). 2020 m. spalio 27 d. VĮ Registrų centro svetainėje antstolė atliko ginčo buto vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį ir buvo nustatyta, kad daikto vertė yra 17 400 Eur (v. b. l. 269). 2020 m. spalio 30 d. antstolė V. Š. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto perkainojimo ir turto arešto akto patikslinimo, kuriuo perkainavo ginčo butą ir nustatė, kad turto vidutinė rinkos vertė 17 400 Eur (v. b. l. 271-273). Minėtas patvarkymas ir pranešimas, kuriame ieškovui išaiškintos CPK 681 straipsnis, 704 straipsnio 1, 2 dalys, ieškovui įteiktas 2020 m. lapkričio 4 d. (v. b. l. 280-282, 283). Per patvarkyme nustatytą terminą ieškovas prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės nepareiškė. 2021 m. vasario 3 d. antstolė V. Š. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kuriuo paskelbė ginčo buto pirmąsias varžytines, pradinė pardavimo kaina 13 920 Eur, t. y. 80 proc. nuo nustatytos turto rinkos vertės (CPK 718 straipsnis), varžytinių pradžios data 2021 m. vasario 3 d., pabaigos data 2021 m. kovo 5 d. (v. b. l. 290-293). Ieškovas su ieškinio priedais pateikė siunčiamų dokumentų aprašą, kuriame matyti, kad minėtą patvarkymą jis gavo. 2021 m. kovo 5 d. elektroninės varžytinės baigėsi, paskelbtas laimėtojas P. R., maksimali pasiūlyta kaina 15 600 Eur (v. b. l. 300). 2021 m. kovo 5 d. antstolė V. Š. surašė pranešimą apie nupirktą turtą, kuriame nurodė, kad ginčo butas nupirktas iš varžytinių už 15 600 Eur, pinigines lėšas už nupirktą turtą pirkėjas turi įmokėti iki 2021 m. balandžio 4 d. įskaitytinai (v. b. l. 302-304). 2021 m. kovo 30 d. P. R. sumokėjo 14 208 Eur už varžytinėse nupirktą turtą (1 392 Eur dalyvio mokestis) (v. b. l. 299, 308). 2021 m. balandžio 1 d. 16:59 val. į antstolės V. Š. kontoros elektroninį paštą buvo gautas S. E. (V.) laiškas, kad sumokėjo už ieškovo skolas, nurodo, kad pinigai bus rytoj antstolės sąskaitoje, prašo atšaukti buto pardavimą. Prie laiško pridėtas AS „Citadele banka“ 2021 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymas apie 6 337,73 Eur pervedimą į antstolės V. Š. kontoros sąskaitą (v. b. l. 314, 315). 2021 m. balandžio 2 d. antstolė V. Š., vadovaujantis CPK 724 straipsnio 1 dalimi, surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą (v. b. l. 318). Iš AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymo matyti, kad 2021 m. balandžio 6 d. iš S. V. sąskaitos pervesta 6 337,73 Eur į antstolės V. Š. kontoros sąskaitą (v. b. l. 327). Iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas susirgo 2021 m. balandžio 4 d., stacionarizuotas dėl nestabilios psichikos būklės (v. b. l. 329-330). 2021 m. balandžio 6 d. antstolės V. Š. kontoroje gautas ieškovo sesers S. V. el. laiškas su prašymu atidėti visus veiksmus, susijusius su ginčo buto pardavimu iki ieškovas bus išrašytas iš ligoninės (v. b. l. 331). 2021 m. balandžio 30 d. vykdomoji byla Nr. 0071/13/01420/1 užbaigta (v. b. l. 357-358). 2021 m. gegužės 13 d. į antstolės V. Š. kontoros elektroninį paštą buvo gautas P. R. laiškas, kuriame nurodoma, kad už namo atnaujinimą (modernizavimą) ginčo butui tenkanti kredito dalis yra 4 967,39 Eur, atidėtos palūkanos – 319,10 Eur. Kadangi informacijos apie butui priklausantį kreditą nebuvo nei varžytinių aprašyme, nei Registrų išraše, prašo butui priklausantį kreditą padengti iš sumos, gautos sumokėjus už varžytinių laimėjimą (v. b. l. 359). 2021 m. gegužės 18 d. antstolė V. Š. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė patenkinti P. R. prašymą, t. y. atsisakyti padengti ginčo butui priklausantį kreditą iš sumos, gautos už varžytinėse nupirktą turtą (v. b. l. 362-363).
Dėl ekspertizės skyrimo
14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-454/2011).
15. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymo skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę nustatyti buto rinkos kainą, nepagrįstai apribojo ieškovo procesines teises.
16. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-29-2014). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).
17. Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti grindžiamas vien tik deklaratyviu nesutikimu su antstolės nustatyta turto verte, nenurodant jokių pagrįstų duomenų ar argumentų apie galimai aukštesnę realią turto rinkos vertę. Viso proceso metu ieškovas rėmėsi tik savo subjektyvia nuomone, keitė poziciją dėl galimos turto vertės, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai atsisakyta byloje skirti nekilnojamojo turto vertės ekspertizę, su prašymu skirti ekspertizę, nepateikus jokių jį pagrindžiančių duomenų.
Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu
18. Apeliaciniame skunde remiamasi tuo, kad antstolė ginčo turtą varžytynių metu pardavė už itin žemą kainą, kad buvo pažeistos esminės apelianto teisės. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.
19. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad teismas turto perdavimo išieškotojui aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu gali pripažinti negaliojančiais, jeigu: turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; turto pardavimas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
20. Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytinių akto (ar, atitinkamai, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).
21. Pažymėtina, kad būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad ginčo turto vertė buvo nustatyta netinkamai ir turtas parduotas už per mažą kainą.
23. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo praktika, teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Kilus ginčui dėl to, ar turto vertė nustatyta objektyviai, ar ji maksimaliai artima turto rinkos vertei, pareiga įrodyti jo teisių pažeidimą tenka skolininkui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
24. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas ir atsakovė antstolė V. Š., apeliantas buvo vykdymo proceso dalyvis, turėjo galimybes ginčyti antstolės veiksmus, tame tarpe dėl parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymo. Šia teise ir galimybe apeliantas nepasinaudojo, nors nagrinėjimo metu patvirtino žinojęs apie vykdymo procesą, taip pat žinojo apie turto pardavimą iš varžytynių, tiesiog tikėjęsis, kad turtas nebus parduotas. Ieškovas nepateikė motyvuotų ir pagrįstų prieštaravimų dėl turto vertės, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte grindė iš esmės remdamasis tik savo asmeniniu vertinimu, kuris, kaip jau minėta, proceso metu kito.
25. Bylos duomenimis, ginčo turtas varžytynėse buvo parduotas už 15600 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse, varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai, esant pirkėjų konkurencijai, nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, jog jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosiose varžytynėse kaina buvo nustatyta 13920,00 Eur (80 proc. vertės), t. y. laikantis CPK 718 ir 722 straipsniuose nustatytos tvarkos. Varžytynėse dalyvavo du pirkėjai ir turtas parduotas už didesnę nei pradinę kainą, t.y. už 15600 Eur. Apeliantė, siekdamas išvengti, jos manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, turėjo teisę ir galėjo pati siūlyti turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis), tačiau to nepadarė, nors apie tokią teisę buvo tinkamai informuotas vykdymo proceso metu. Todėl laikytini neįrodytais apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatytos Turto kainos, kaip pagrindo pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
27. Atmestini ir apelianto argumentai, kad antstolė turėjo atsižvelgti ir į ieškovo sveikatos būklę, nes ji antstolei buvo žinoma. Ieškovo sveikatos būklė antstolei papildomų pareigų vykdymo procese nesukuria. CPK 644 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad apeliantas antstolei neteikė jokių prašymų dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, procesinių terminų pratęsimo. Ir priešingai, nurodė, kad jam vykdymo eiga buvo žinoma, tačiau tuo metu pats skolininkas nieko nedaręs.
28. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010.).
29. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
30. Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.