- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- e2-160-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01966-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Advokatai
- Darius Ališauskas, Olegas Kakurinas
- Kategorijos
išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov), Jurgitai Vaisėtaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį (taip pat ir patikslintą) atsakovui D. S. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką – panaikinti (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini), sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „S.“, atsakovui – „S.“; nepilnamečių vaikų B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. S.; padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir L. S. priteisti: transporto priemonę – automobilį KIA PICANTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat 644,50 Eur piniginę kompensaciją iš D. S., D. S. priteisti: transporto priemonę – automobilį MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo D. S. nepilnamečių vaikų B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis – po 240 Eur, kas mėnesį kiekvienam vaikui; priteisti iš atsakovo D. S. nepilnamečių vaikų B. S., L. S. ir L. S. išlaikymo įsiskolinimą – po 3 600 Eur kiekvienam vaikui; ieškovę paskirti nepilnamečių vaikų B. S., L. S. ir L. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas; patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašo nustatyti atitinkamą tėvų – L. S. ir D. S., bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. S., L. S. ir L. S. tvarką:
1.1. Tėvas D. S. bendrauja su vaikais B. S., L. S. ir L. S. kiekvieną porinę metų savaitę – pirmadienį, antradienį, šeštadienį, sekmadienį; kiekvieną neporinę metų savaitę – trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį.
1.2. Motina L. S. bendrauja su vaikais B. S., L. S. ir L. S. kiekvieną neporinę metų savaitę – pirmadienį, antradienį, šeštadienį, sekmadienį; kiekvieną porinę metų savaitę – trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį.
1.3. Tėvas D. S. neporiniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S., Naujuosius metus (dvi dienas), Kovo 11 d., Šv. Velykas (dvi dienas), Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), vaikų močiutės M. B. S. gimtadienį (birželio 22 d.), Jonines (birželio 24 d.), tėvo gimtadienį (rugsėjo 13 d.), Žolines (rugpjūčio 15 d.), V. Š. dieną (lapkričio 1 d.), B. S. gimtadienį (gruodžio 13 d.).
1.4. Motina L. S. poriniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S., Naujuosius metus (dvi dienas), vaikų senelio R. P. gimtadienį (vasario 6 d.), Kovo 11 d., Šv. Velykas (dvi dienas), Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis), Jonines (birželio 24 d.), motinos gimtadienį (rugsėjo 16 d.), Žolines (rugpjūčio 15 d.), V. Š. dieną (lapkričio 1 d.), B. S. gimtadienį (gruodžio 13 d.), vaikų močiutės V. P. gimtadienį (gruodžio 21 d.);
1.5. Tėvas D. S. poriniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S. , Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), vaikų močiutės M. B. S. gimtadienį (birželio 22 d.), Valstybės dieną (Lp. 6 d.), tėvo gimtadienį (rugsėjo 13 d.), L. S. gimtadienį (rugsėjo 15 d.), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas), L. S. gimtadienį (gruodžio 3 d.);
1.6. Motina L. S. neporiniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S., vaikų senelio R. P. gimtadienį (vasario 6 d.), Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis), Valstybės dieną (Lp. 6 d.), L. S. gimtadienį (rugsėjo 15 d.), motinos gimtadienį (rugsėjo 16 d.), L. S. gimtadienį (gruodžio 3 d.), vaikų močiutės V. P. gimtadienį (gruodžio 21 d.), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas);
1.7. Tėvas D. S. neporiniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S. rudens ir pavasario atostogas; poriniais metais – žiemos atostogas.
1.8. Motina L. S. poriniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S. rudens ir pavasario atostogas; neporiniais metais – žiemos atostogas.
1.9. Tėvas D. S. ir motina L. S. praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S. po pusę vaikų vasaros atostogų. Konkretus vaikų buvimo laikas pas kiekvieną iš tėvų suderinamas iš anksto, atsižvelgiant į tėvų atostogų grafiką ir galimybes. Poriniais metais pirmenybę pasirinkti atostogų laiką turi tėvas D. S., neporiniais – motina L. S..
1.10. Tuo atveju, kai pagal vieną iš tvarkos punktų nustatytas tėvo ar motinos bendravimo laikas prieštarauja kitam tvarkos punktui, pirmumas nustatomas šia eilės tvarka: a) gimtadieniai, b) kitos šventės, c) atostogos, d) eilinės savaitės dienos ir savaitgaliai.
1.11. Visi trys vaikai turi būti paimami kartu, išskyrus atvejį, kai vaikas serga ar dėl kitų svarbių priežasčių negali vykti su kitais vaikais kartu.
1.12. Kai pagal nustatytą grafiką kiekvienas iš tėvų paima vaikus iš kito tėvo, vaikai paimami prieš tai einančios dienos vakare 19 val. (arba, iš anksto susitarus ir kai tai netrukdo vaiko mokymosi grafikui – pirmosios bendravimo dienos ryte 9 val.) ir perduodami kitam iš tėvų paskutinės bendravimo dienos 19 val.
1.13. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių negali nustatytu laiku pasiimti vaikų, privalo apie tai iš anksto raštiškai (įskaitant elektronines ryšio priemones) informuoti kitą iš tėvų. Praleistas bendravimo su vaikais laikas nėra kompensuojamas kitu metu.
1.14. Tas iš tėvų, su kuriuo pagal nustatytą bendravimo tvarką yra vaikai, privalo pasirūpinti jų nuvežimu į mokyklą, būrelius, gydymo įstaigas ir pan., organizuoti gimtadienio šventę ir kt.
1.15. Vaikams esant pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų su vaikais gali bendrauti neribotai telefonu, internetu ir kitomis ryšių priemonėmis.
1.16. Kiekvienas iš tėvų privalo raštu (įskaitant elektronines ryšio priemones) informuoti kitą iš tėvų apie išvykimą iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos su vaikais ilgesniam negu vienos dienos laikotarpiui, nurodant konkrečią išvykimo vietą .
1.17. Kiekvienas iš tėvų privalo raštu (įskaitant elektronines ryšio priemones) informuoti kitą iš tėvų apie vaiko traumą, ligą, kitas svarbias aplinkybes bei bendradarbiauti, sprendžiant gydymo, priežiūros ir kitus klausimus.
2. Nurodo, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi tris nepilnamečius vaikus – sūnų B. S., gimusį (duomenys neskelbtini)., sūnų L. S., (duomenys neskelbtini). ir dukrą L. S., gimusią (duomenys neskelbtini).
3. Santuokos pradžioje šalys sutarė gerai, tačiau vėliau atsakovo charakteris, būdas pasikeitė. Išryškėjo šalių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, vaikų auklėjimą. Atsakovas nebegerbia ieškovės kaip moters, savo sutuoktinės. Su atsakovu tapo neįmanoma bendrauti. Būdavo, kad šalys nekalbėdavo mėnesiais. Atsakovas visada prie ieškovės kabinėdavosi, naudojo psichologinį smurtą, žemino jos išsilavinimą, darbą, nuomonę ir vaikų auklėjimą, įžeidinėjo ne tik ieškovę, bet ir jos tėvus, seseris. Galiausiai, 2019 m. birželio 22 d. atsakovas paliko šeimą ir apsigyveno pas savo motiną. Jau daugiau kaip metus laiko šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, jokių ryšių nepalaiko, galimybių išsaugoti santuoką nėra. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, todėl santuoka turi būti nutraukta (panaikintas įrašas dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio pagrindu, dėl atsakovo kaltės.
4. Visi trys šalių vaikai gyvena su ieškove, kuri jų auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas ir visas turimas lėšas. Vaikai prie ieškovės yra labai prisirišę, pripratę daugiausia būti su ieškove. Su atsakovu, jam apie metus laiko gyvenant atskirai, vaikai susitinka nereguliariai, atsakovas juos paima kada gali. Atsakovas nesusitvarko su trimis vaikais iš karto, todėl būna, kad paima tik kurį nors vieną vaiką. Ieškovės nuomone, atsakovas, dėl savo gebėjimų, užimtumo, charakterio ir elgesio savybių, negalėtų nuolat tinkamai rūpintis vaikais. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad vaikai dar yra pakankamai jauno amžiaus, jiems reikia daugiau motinos globos (tokio amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo, brandumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims), vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su ieškove.
5. Santuokos metu šalys neįgijo jokio nekilnojamojo turto, šalys tik valdo dvi transporto priemones, kurios dalintinos pagal jų faktinį naudojimą. Ieškovė naudojasi automobiliu KIA PICANTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta VšĮ Emprekis duomenimis, – 2 124 Eur, atsakovas – automobiliu MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 3 413 Eur. Kadangi automobilių vertė skiriasi, ieškovei iš atsakovo priteistina 644,50 Eur kompensacija. Visi kiti daiktai tarp šalių buvo pasidalinti pradėjus gyventi atskirai, arba nedalintini, nes yra asmeninio naudojimo arba skirti nepilnamečių vaikų interesams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, jokie kiti reikalavimai dėl turto padalijimo nėra reiškiami.
6. Atsakovas užsiima individualia veikla, yra fotografas. Jo tikslios pajamos ieškovei nėra žinomos. Atsakovo pajamos banko pavedimais 2019 m. sudarė vidutiniškai apie 2 340 Eur/mėn. Tačiau didžiąją dalį atsakovo pajamų sudaro atsiskaitymai grynaisiais pinigais, kurių banko sąskaitoje nesimato. Sprendžiant pagal šeimos (kol šalys gyveno kartu) biudžetą, bendros atsakovo pajamos sudarė apie 3 000–4 000 Eur. Tuo tarpu ieškovė prieš pat karantiną neteko darbo, apie pusę metų nedirba, ieško darbo. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena jos motinai V. P. priklausančiame bute, už kurį nuomos mokesčio nemoka, tačiau dengia visas buto išlaikymo išlaidas (komunalinius mokesčius). Abu sūnūs lanko mokyklą, dukra Lp. (nuo rugsėjo 1-osios) – darželį. Vaikai nuo mokslo metų pradžios taip pat pradės lankyti įvairius būrelius. Šiuo atveju šalių nepilnamečių vaikų poreikius sudaro gyvenamojo būsto ir komunalinių mokesčių dalis, maistas, apranga ir avalynė, mokyklinės prekės, vaistai, vitaminai, dienpinigiai, transporto išlaidos, ekskursijos, pramogos ir kita. Nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui kiekvieną mėnesį yra reikalinga didesnė nei 450 Eur dydžio suma. Atsižvelgiant į tai, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, ieškovė prašo nustatyti atsakovo pareigą prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo po 240 Eur dydžio suma kiekvieną mėnesį.
7. Atsakovas paliko šeimą nuo 2019 m. birželio mėnesio ir nuo to laiko jokio išlaikymo šeimai neteikia. Taigi, išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 22 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (penkiolika mėnesių) kiekvienam vaikui sudaro po 3 600 Eur (240 Eur*15).
8. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas taip pat yra sveikas, darbingas asmuo, todėl pagrindo jam reikalauti išlaikymo iš ieškovės taip pat nėra.
9. Šalys turi kreditorių – AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) pasirašytos vartojimo kredito sutarties Nr. 17-020729-GV pagrindu. Minėtas kreditas turėtų būti pripažintas atsakovo asmeniniu įsipareigojimu, kadangi gautos kredito lėšos buvo skirtos atsakovo darbinei veiklai – fototechnikai įsigyti. Ieškovė jokių kitų finansinių įsipareigojimų neturi, apie atsakovo kitus finansinius įsipareigojimus jai nėra nieko žinoma.
Šalies argumentai
10. Proceso eigoje į bylą taip pat buvo priimtas ieškovės patikslintas ieškinys dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai nurodo, kad su atsakovu nepavyksta susitarti dėl konkrečios, aiškios ir patogios tiek abiem tėvams, tiek vaikams bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu tėvu.
11. Ieškovė pažymi, kad šiuo metu atsakovas pats sprendžia, kada ir kokį vaiką jam pasiimti, su juo nepavyksta susitarti dėl konkretaus vaikų pasiėmimo laiko, vietos. Atsakovas savivaliauja, laiku neparveža vaikų į namus. Atsakovas specialiai neatiduoda kurio nors iš pasiimtų vaikų sutartu metu, nepraneša, kur ir su kuo vaikai yra, verčia ieškovę jaudintis, skambinėti, ieškoti vaikų. Atvykus ieškovei prie atsakovo namų pasiimti vaikų, atsakovas pradeda garsiai ją įžeidinėti, stumdytis, prie to prisideda ir atsakovo motina. Tokiomis sąlygomis nebūna jokios galimybės, netraumuojant vaikų, jų pasiimti. Atsakovas, atvykęs pas ieškovę su vaikais, ar jų pasiimti, laisvai vaikšto po ieškovės namus, filmuoja, daro garso įrašus, tokiu būdu ją kontroliuoja, baugina. Atsakovas selektyviai ir nevienodai bendrauja su vaikais – pasiima tai vieną, tai kitą vaiką, praleidžia su jais skirtingą laikotarpį, atskiria juos vieną nuo kito, neigiamai kalba apie jų mamą, papirkinėja dovanomis ir t. t. Atsakovas taip pat nuteikinėja vaikus vieną prieš kitą, sprendžia, kuris iš jų „geresnis“ ir nusipelnė buvimo pas jį, ar pas mamą. Vaikai pasidarė neramūs, įsitempę, bijo tėvo, kad jis juos pasiims ir negrąžins mamai. Vaikai pradėjo prasčiau miegoti, mokytis, jaučiamas akivaizdus jų psichologinės būklės pablogėjimas, jie jaučiasi emociškai sutrikę. Tą pastebi ir jų mokytoja. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės manymu, būtina nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek nuolat. Ieškovė nesiekia apriboti tėvo bendravimo su nepilnamečiais galimybių, tačiau nori užtikrinti, kad atitinkamas bendravimas nepakenks vaikų psichinei ir emocinei būklei, sveikatai, mokymuisi. Manytina, kad vaikai bus ramesni, kai žinos tikslų jų buvimo konkrečioje gyvenamojoje vietoje laiką, bus sumažinta konfliktų tarp šalių tikimybė. Ieškovės manymu, labai svarbu, kad vaikai būtų paimami kartu – juos paimant po vieną, jie beveik nebemato vienas kito, atitolsta emociškai, dingsta jų broliškas/seseriškas ryšys. Be to, tokiu būdu paimant vaikus, daug dažniau tenka kaitalioti jų gyvenamąją vietą, sunkiau spręsti visus su vaiko perdavimu susijusius klausimus, derinti laikus ir t. t.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti jo naudai iš ieškovės jo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys nuo santuokos sudarymo momento gyveno ieškovės motinai V. P. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu – (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Santuokos pradžioje, šalys gerai sutardavo, rūpindavosi vienas kitu, vesdavo bendrą ūkį. Tačiau gimus L. S. (jauniausiam šalių vaikui), atsakovas pastebėjo, kad ieškovės elgesys, charakteris, požiūris į vaikų auklėjimą bei išlaikymą palaipsniui pradėjo kisti – ieškovė dažnai tapdavo suirzusi, pradėdavo be jokių objektyvių priežasčių atsakovą kaltinti, kad jis neva nesirūpina, ar neB.ri rūpintis, šeima, neišlaiko jos materialiai, jam neberūpi vaikai, jų ugdymas bei vystymasis, nebėra aktualus bendro gyvenimo santuokoje puoselėjimas ir kt.. Dėl tokių ieškovės nepagrįstų veiksmų tarp šalių paskutiniu metu buvo įsivyravusi įtampa. Tačiau, nepaisant to, atsakovas, siekdamas išsaugoti santuoką bei užtikrinti, kad vaikai galėtų gyventi bei augti kartu su abiem tėvais, ilgą laikotarpį taikiai spręsdavo ieškovės iniciatyva sukeltas konfliktines situacijas. Tačiau 2019 m. birželio 22 d., ieškovei sukėlus konfliktinę situaciją dėl atsakovo tariamai netinkamo požiūrio į vaikų auklėjimą, atsakovas buvo išprašytas iš Buto. Atsakovas, nenorėdamas vaikams matant plėtoti ginčo, nusprendė laikinai apsigyventi savo motinai Marytei B. S. nuosavybės teise priklausančiame name, adresu – (duomenys neskelbtini)., (toliau – Namas). Nuo 2019 m. birželio 22 d. atsakovas faktiškai nebegyvena kartu su ieškove. Nepaisant to, jog atsakovas buvo išprašytas iš Buto, jis nenutraukė bendravimo su vaikais, išlaiko juos materialiai, dalyvauja jų ugdymo, lavinimo procese bei vaikų socialiniame gyvenime. Vaikai taip pat noriai būna su atsakovu, su juo žaidžia, keliauja, džiaugiasi, kai atsakovas būna šalia. Atsakovas, po to, kai buvo išprašytas iš Buto, bandė susitaikyti su ieškove, tartis dėl tolesnio bendro gyvenimo Santuokoje išsaugojimo bei vaikų auklėjimo, tačiau ieškovė nerodė siekio su atsakovu ieškoti kompromisų dėl santuokos išsaugojimo bei bandyti taikiai išspręsti susidariusią situaciją. Dėl minėtų aplinkybių nebėra galimybių tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu ir vykdyti esmines sutuoktinių pareigas. Atsižvelgiant į tai, remiantis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad ieškovė yra pažeidusi savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir todėl pripažintina kalta dėl šalių santuokos iširimo, kadangi bendras šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas būtent dėl ieškovės kaltų veiksmų.
13. Visi ieškovės nurodyti teiginiai, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, yra nepagrįsti. Ieškovė, nepaisant to, kad atsakovas visuomet rūpinosi šeimos interesais, paisė ieškovės nuomonės dėl bendro gyvenimo santuokoje vystymo, keldavo pykčio scenas atsakovo atžvilgiu (tai matant ir vaikams), teigdavo, kad atsakovas neįvertina jos pastangų dėl bendro šeimos gyvenimo poreikių tenkinimo, būdavo nepatenkinta viskuo, kas susiję su atsakovo indėliu į bendro gyvenimo santuokoje plėtojimą. Ieškinyje visiškai nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu esą naudojo psichologinį smurtą. Toks ieškovės teiginys yra melagingas ir atmestinas. Atsakovas tiek iki santuokos sudarymo, tiek gyvenant santuokoje, niekuomet ieškovės atžvilgiu nenaudojo nei psichologinio, nei fizinio, nei kitokio smurto. Atsakovas visuomet gerbdavo ieškovę. Kai ieškovė keldavo konfliktines situacijas, atsakovas stengėsi visus dėl tokių veiksmų kilusius padarinius spręsti taikiai, bendru sutarimu, t. y., atsakovas nuolat su ieškove bendraudavo bei ieškodavo būdų, kaip išlaikyti taiką santuokoje.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atsakovo atžvilgiu taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytą prezumpciją, pagal kurią santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tokia ieškovės pozicija yra atmestina. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 22 d., skirtingai negu nurodoma ieškinyje, atsakovas nepaliko šeimos, o po eilinės ieškovės sukeltos konfliktinės situacijos buvo išprašytas iš Buto. Atsakovas, nenorėdamas su ieškove ginčytis prie vaikų, tą dieną išėjo iš Buto ir nuvyko pas savo motiną. Atsakovas, priešingai negu teigia ieškovė, planavo trumpam laikui pasilikti Name. Praėjus šiek tiek laiko atsakovas, tikėdamasis, kad nuslūgus emocijoms su ieškove pavyks taikiai išspręsti susidariusią situaciją, nuvyko į Butą, tačiau ieškovė atsakovui sugrįžti gyventi į Butą nebeleido. Ieškovė atmesdavo bet kokias atsakovo iniciatyvas bendru sutarimu išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovas, nepaisant to, kad buvo išprašytas iš Buto, savo iniciatyva niekada nepaliko šeimos ir nenustojo rūpintis vaikais tiek materialiai, tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dėl atmestino ieškovės požiūrio į šeimą, santuoką, sutuoktinių pareigas, bendro šeimos ūkio kūrimą ir plėtojimą, vaikų auklėjimą bei ieškovės iniciatyva keliamas konfliktines situacijas, santuoka, remiantis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, yra laikytina nutrūkusi būtent dėl ieškovės kaltų veiksmų, todėl tolimesnis bendras santuokinis gyvenimas yra nebegalimas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas pažymi, kad nesutinka su ieškinyje nurodyta pozicija ir pageidauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Ieškinyje yra pateikta netiksli informacija apie vaikų, t. y., B., L. ir Lp., gyvenamąją vietą. Šalims pradėjus gyventi atskirai, vaikai vienodą laiką gyvendavo tiek su ieškove Bute, tiek ir su atsakovu Name. Praėjus maždaug pusei metų po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, vaikų gyvenamoji vieta iš dalies keitėsi – vyriausias sūnus B. pradėjo nuolat gyventi kartu su atsakovu, jaunesnysis sūnus – Lp., ir toliau gyvena vienodą laiką tiek su ieškove, tiek su atsakovu, dukra – Lp., daugiau laiko gyvena su ieškove. Taigi, ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad vaikai gyvena tik su ja. Pažymėtina, kad vaikai noriai būna su atsakovu, jo motina, jie mėgsta gyventi su atsakovu Name. Kai vaikai būna su atsakovu, jam nekyla jokių problemų dėl tinkamo rūpinimosi jais, todėl ieškovės pozicija, kad atsakovas negalėtų susitvarkyti (ugdyti, mokyti, bendrauti, kartu gyventi ir kt.) su vaikais, yra atmestina ir nepagrįsta. Atsakovas pažymi, kad jis turi objektyvias galimybes suteikti vaikams nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovo motina neprieštarauja, kad visi vaikai kartu su atsakovu gyventų Name. Vaikai, pareikšdami savo nuomonę, pabrėžė, kad jie noriai būna su atsakovu, džiaugiasi, kai jis juos pasiima, nei vienas iš vaikų neišsakė prieštaravimų dėl gyvenimo Name su atsakovu. Atsakovas ne tik gali suteikti patogesnį, erdvesnį būstą vaikams gyventi nei ieškovė, tačiau tarp vaikų ir atsakovo yra suformavęs glaudus emocinis, socialinis ryšys, todėl, visų vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, o ne su ieškove. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, jis netrukdys vaikams bendrauti su ieškove. Jeigu išnagrinėjus bylą teismas manytų, kad visų vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su atsakovu (su kuo atsakovas nesutinka), įvertinus visas aplinkybes bei tai, kad vyriausiasis sūnus B. jau daugiau kaip metus laiko gyvena su atsakovu, būtų objektyviai tikslinga B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, kadangi B. priprato prie gyvenimo su atsakovu, niekada neišreiškė prieštaravimų dėl gyvenimo Name, puikiai sutaria su atsakovo, turi atskirą kambarį Name bei yra prie atsakovo prisirišęs. Atitinkamai, siekiant tęsti gerų atsakovo ir B. santykių plėtojimąsi, vyriausiojo sūnaus B. gyvenamoji vieta bet kuriuo atveju turėtų būti nustatyta su atsakovu.
16. Kaip ir nurodyta ieškinyje, santuokos metu šalys neįgijo jokio nekilnojamojo turto, o visi kiti daiktai buvo šalių pasidalinti, jiems pradėjus gyventi atskirai.
17. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutartis Nr. 17-020729-GV buvo pasirašyta santuokos metu – (duomenys neskelbtini).. Sutartyje nurodytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022 m. kovo 27 d. Kreditas pagal minėtą sutartį buvo imamas bendru šalių sutarimu šeimos poreikiams tenkinti, jokia atsakovo profesinei veikai reikalinga technika už kredito lėšas nebuvo perkama. Atitinkamai, remiantis CK 3.109 straipsnio 5 dalimi, prievolė pagal minėtą sutartį yra laikytina bendra (solidaria) šalių prievole. Atsakovas tuo pačiu pažymi, kad jis, atsižvelgiant į susidariusią mokėjimo pagal minėtą sutartį praktiką, toliau sutinka mokėti su kreditu susijusias įmokas iki tol, kol kreditas bus išmokėtas. Atsakovas taip pat pažymi, kad šalių santuokos metu daugiau jokių finansinių įsipareigojimų nebuvo įgyta, atsakovas asmeniškai neturi jokių kitų finansinių įsipareigojimų.
18. Atsakovas neprieštarauja ieškovės pozicijai dėl automobilių padalijimo tarp šalių būdo, taip ieškinyje nurodytam kompensacijos už atsakovui tenkančio didesnės vertės turtą sumokėjimui bei prašomam priteisti 644,50 Eur automobilių verčių skirtumui.
Šalies argumentai
19. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad vieno vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 480 Eur suma. Ieškinyje pateiktoje vaikų poreikių bei mėnesinių išlaidų lentelėje (toliau – Lentelė) nurodytos sumos yra neobjektyvios ir neproporcingai didelės. Dalis ieškovės prašomų priteisti vaikų išlaikymo dydžių nėra objektyviai būtini tenkinant vaikų poreikius. Ieškovė nepagrindė, kodėl reikalaujama, kad prie visų vaikų poreikiams tenkinti skirtų išlaidų būtų priteistos išlaidos būsto daliai, jeigu, kaip nurodyta ieškinyje, ieškovė nemoka nuomos mokesčio už Butą. Ieškinyje nėra pagrįsta, kodėl reikalaujama prie visų vaikų poreikiams tenkinti skirtų išlaidų priteisti išlaidas transportui, jeigu visi vaikai gali su ieškove keliauti kartu, t. y., pastarosios išlaidos nėra proporcingos ir būtinos išskirti kiekvienam vaikui. Ieškinyje nėra pagrįsta, kodėl reikalaujama prie visų vaikų poreikiams tenkinti skirtų išlaidų priteisti išlaidas įvairioms šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms). Pastarosios Lentelėje nurodytos išlaidos nėra proporcingos vaikų poreikių užtikrinimui ir jų išskirti prie kiekvieno vaiko poreikių nėra objektyviai būtina. Ieškovė nepagrindžia, kodėl reikalaujama prie visų vaikų poreikiams tenkinti skirtų išlaidų priteisti išlaidas atostogoms ir ekskursijoms, t. y., šios išlaidos, atsižvelgiant į Lentelėje nurodytą pastarųjų išlaidų dydį, yra neprotingai bei neproporcingai didelės, ir, atitinkamai, jų išskirti prie kiekvieno vaiko poreikių nėra objektyviai būtina. Ieškinyje taip pat nėra pagrindžiama, kodėl prie visų vaikų poreikiams tenkinti skirtų išlaidų reikalaujama priteisti nenumatytas išlaidas, jeigu vaikų poreikiai gali būti visapusiškai užtikrinti objektyviai būtinomis išlaidomis, t. y., pastarosios išlaidos yra perteklinės ir taip pat nėra būtinos išskirti kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į faktines vaikų išlaikymui tenkančias išlaidas šiuo metu, minėtos Lentelėje nurodytos išlaidos kiekvienam vaikui nėra objektyviai būtinos ir negali būti laikytinos išlaidomis, reikalingomis tenkinant vaikų poreikius kiekvieną mėnesį, nes tokių išlaidų nei iki šalių santuokos faktinio iširimo, nei po to, kiekvieną mėnesį vaikų poreikiai nesąlygoja. Kiekvieno vaiko objektyvi ir optimali išlaikymo suma per mėnesį, remiantis CK 3.198 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju išlaikymas reikalingas trims vaikams, yra 320 Eur. Tokio išlaikymo dydžio nustatymo pagrįstumą atsakovas grindžia realiomis, faktiškai kiekvieno vaiko išlaikymui patiriamomis išlaidomis. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui turėtų būti nustatyta 320 Eur per mėnesį suma. Jeigu teismas nuspręstų, kad visų vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu negali būti nustatyta, atsakovas prašo teismo nustatyti 160 Eur per mėnesį išlaikymo dydį vaikui, kurio gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta su atsakovu, mokamą periodinėmis išmokomis iki to vaiko pilnametystės. Atsakovas, kaip minėta, užsiima individualia veikla ir teikia fotografo paslaugas. Atsakovo pajamos iš jo užsiimamos veiklos, vidutiniškai, atskaičius visus mokesčius bei kitas su veiklos vykdymu susijusias sąnaudas, sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Pastarąją gaunamų pajamų sumą atsakovas nurodė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktoje atsakovo pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 m. matyti, kad atsakovo individualios veiklos pajamos 2019 m. sudarė 8 603 Eur (neatskaičius mokesčių). Taigi, ieškovės pozicija, kad atsakovo bendros pajamos esą sudarydavo 3 000–4 000 Eur per mėnesį, yra visiškai neapgrįsta.
20. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas, priešingai negu teigia ieškovė, tiek iki šalių santuokos iširimo, tiek vėliau, rūpinasi vaikais, juos materialiai išlaiko ir iki šiol. Atsakovas po šalių santuokos faktinio iširimo (2019 m. birželio 22 d.) niekada nenustojo rūpintis visais vaikais materialiai ir, vykdydamas savo pareigą materialiai išlaikyti vaikus, atitinkamas išlaidas. Atsakovas, nuo 2019 m. birželio 22 d. rūpindamasis vaikais ir juos materialiai išlaikydamas, turėjo mažiausiai 5 653,12 Eur išlaidų. Ieškinyje nurodyta pozicija, kad esą atsakovas nuo 2019 m. birželio 22 d. neteikė jokio išlaikymo šeimai bei nesirūpino vaikais materialiai, yra deklaratyvi, nepagrįsta ir atmestina. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat turėjo ir kitų, su vaikų išlaikymu susijusių išlaidų, tačiau jų negali objektyviai pagrįsti, nes neišsaugojo čekių, kvitų ir kitų dokumentų, patvirtinančių atsakovo patirtas išlaidas, mokant už suteiktas paslaugas grynais pinigais. Be to, po 2019 m. birželio 22 d., maždaug pusę metų, vaikai gyvendavo tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Vėliau, B. pradėjo nuolat gyventi su ieškovu, Lp. – vienodą laiką gyvendavo tiek su ieškove, tiek su atsakovu, o Lp. daugiau laiko gyvendavo su ieškove. Pastaruosius kelis mėnesius Lp. taip pat didžiąją dalį laiko gyvena su atsakovu. Taigi, visi vaikai nuo 2019 m. birželio 22 d. tam tikrą laikotarpį būdavo (gyvendavo) su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visi vaikai lygiai (vienodą laikotarpį) po 2019 m. birželio 22 d. gyveno ir su ieškove, ir su atsakovu. Atsakovas, kai vaikai gyvena su juo, jais rūpinasi tiek moraliai, tiek materialiai. Atsakovas taip pat rūpinosi vaikais ir tada, kai vaikai gyveno su ieškove (su jais keliaudavo, pirkdavo maisto produktus, pirko drabužius ir kt.). Taigi, ieškovė objektyviai negali kelti jokio reikalavimo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už neva neteiktą vaikams materialinį išlaikymą, nes, kaip minėta, vaikai po šalių santuokos faktinio iširimo gyveno su atsakovu, atsakovas visais vaikais rūpinosi bei teikė ir iki šiol teikia visiems vaikams materialinį išlaikymą.
21. Atsakovas užsiima individualia veikla ir teikia fotografo paslaugas, todėl nereikalauja iš ieškovės priteisti tarpusavio išlaikymo. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, sveika, todėl ieškovei iš atsakovo tarpusavio išlaikymas taip pat nepriteistinas.
22. Atsakovas neprieštarauja, kad po šalių santuokos nutrakimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė – „S.“, o atsakovui būtų palikta pavardė – „S.“.
Atsiliepimas
23. Atsakovas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodo, kad iš dalies sutinka su patikslintame ieškinyje ieškovės reikalaujama nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, ir prašo – ieškovės patikslintu ieškiniu reikalaujamos nustatyti bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais 1–ąjį punktą pakeisti, nustatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais – B. S., L. S., L. S., kiekvieną neporinę metų savaitę (nuo pirmadienio iki sekmadienio); taip pat pakeisti 2–ąjį punktą, nustatant, kad ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais – B. S., L. S., L. S., kiekvieną porinę metų savaitę (nuo pirmadienio iki sekmadienio).
24. Nurodo, kad neprieštarauja, jog išnagrinėjus civilinę bylą būtų nustatyti patikslintame ieškinyje nurodyti reikalaujamos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos 3–17 punktai (įskaitytinai). Tačiau, atsakovo nuomone, siekiant, kad vaikai turėtų galimybę maksimaliai, stabiliai, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais bei siekiant, kad vaikams būtų sudaryta kaip įmanoma paprastesnė vykimo pas kiekvieną iš tėvų tvarka, siūlytina pakeisti patikslintame ieškinyje nurodytus 1–ąjį bei 2–ąjį ieškovės reikalaujamos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos punktus. Tokiu būdu vaikams bus sudaryta galimybe maksimaliai ir nepertraukiamai bendrauti tiek su atsakovu, tiek su ieškove; taip pat vaikams nereikėtų kelis kartus per savaitę vykti pas atsakovą ar ieškovę, t. y., vaikai patirtų mažiau streso dėl nuolatinio keliavimo savaitės viduryje tarp ieškovės ir atsakovo gyvenamosios vietos, galėtų geriau susikoncentruoti į ugdymo įstaigų pateikiamų užduočių atlikimą ir kt., tuo pačiu būtų užtikrinta, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė vaikais rūpinasi vienodai.
25. Tuo atveju, jeigu būtų nustatytas bendravimo su vaikais modelis „50:50 procentų laiko“, t. y., vaikų su ieškove ir atsakovu praleidžiamas laikas būtų vienodas, teismas į tai turėtų atsižvelgti, nustatydamas priteistiną vaikų išlaikymo dydį iš vieno iš tėvų, su kuriuo nebūtų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta.
Atsiliepimas
26. Trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“, atsiliepime į ieškinį nurodo, kad prieštarauja ieškovės ieškinyje dėstomai pozicijai, kadangi kredito sutartis buvo pasirašyta abiejų sutuoktinių ir nepriklausomai nuo to, kokiam tikslui buvo panaudotas gautas kreditas, finansinių įsipareigojimų vykdymas išlieka solidaria prievole iki visiško kredito grąžinimo momento.
27. Atsakovas pareiškė byloje priešieškinį, prašydamas nutraukti šalių santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės L. S. kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovui D. S. palikti pavardę – „S.“, o ieškovei L. S. palikti santuokinę pavardę – „S.“; nustatyti, kad prievolė AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 17-020729-GV išlieka solidaria D. S. ir L. S. prievole, o su prievolės vykdymu susijusias įmokas AB „Swedbank“, nutraukus D. S. ir L. S. santuoką, įsipareigoja mokėti D. S.; nustatyti nepilnamečių vaikų – B. S., L. S. ir L. S. gyvenamąją vietą su D. S.; priteisti iš L. S. nepilnamečiams – vaikams B. S., L. S. ir L. S., išlaikymą (nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki nepilnamečių vaikų – B. S., L. S. ir L. S. pilnametystės), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 160 Eur kiekvienam vaikui; paskirti D. S. nepilnamečių vaikų – B. S., L. S. ir L. S., išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo D. S. ir L. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais B. S., L. S. ir L. S. bei dalyvauja jų auklėjime abipusiu sutarimu; priteisti atsakovo naudai iš ieškovės jo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Nurodo, kad remiantis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad ieškovė yra pažeidusi savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir todėl pripažintina kalta dėl šalių santuokos iširimo, kadangi bendras šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas būtent dėl ieškovės kaltų veiksmų.
29. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu lemtų ne tik geras sąlygas vaikams ugdytis, mokytis, vystytis, bet ir sąlygotų objektyviai geresnes sąlygas vaikams turėti erdvesnę, patogesnę gyvenamąją vietą, negu nustatant vaikų gyvenamąją vietą su ieškove Bute. Atsakovas, siekdamas vaikams suteikti jaukias, modernias buities sąlygas ir norėdamas, kad Name esantys vaikams skirti kambariai būtų įrengti pagal vaikų pasiūlymus ir norus, pirko įvairius baldus. Name įrengti kambariai vaikams yra naujai suremontuoti, juose yra modernūs, saugūs vaikams baldai. Vaikai gyventų Name, o ne Bute, t. y. jiems ne tik būtų sudarytos patogesnės sąlygos gyventi, bet ir sudaryta galimybė poilsiauti, saugiai žaisti bei leisti laisvalaikį prie Namo esančiame privačiame kieme. Jeigu išnagrinėjus civilinę bylą teismas manytų, kad visų vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su atsakovu (su kuo Atsakovas nesutinka), būtų objektyviai tikslinga B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.
30. Nors ieškovė šiuo metu neturi darbo, tai neeliminuoja jos pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo, o ieškovės amžius ir gera sveikatos būklė suponuoja, kad ji turi realias galimybes pagerinti savo turtinę padėtį ir prisidėti prie vaikų auklėjimo. Išvadoje nurodyta, jog šiuo metu ieškovės mėnesio pajamos sudaro: 1) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gaunamos apie 330 Eur dydžio nedarbo draudimo išmokos; 2) iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gaunamos apie 180 Eur dydžio išmokos už vaikus. Pati ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad jos mėnesio pajamos sudaro apie 700 Eur. Taigi, net ir neturėdama pastovaus darbo, ieškovė iš esmės turi finansines galimybes prisidėti prie vaikų auklėjimo. Nagrinėjamu atveju kiekvieno vaiko objektyvi ir optimali išlaikymo suma per mėnesį sudaro 320 Eur. Tokia išlaikymo suma yra racionali, pagrįsta realiomis ir faktiškai patiriamomis sūnų B. ir L. išlaidomis maistui, rūbams, avalynei, mokymosi bei lavinimosi priemonėms, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui bei pramogoms ir dukters Lp. išlaidomis maistui, rūbams, avalynei, mokymosi bei lavinimosi priemonėms, sveikatos priežiūrai, darželiui, laisvalaikiui bei pramogoms. Atitinkamai, iš ieškovės vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistina po 160 Eur suma, skirta kiekvieno vaiko išlaikymui, bendrai visų vaikų išlaikymui iš ieškovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistina 480 Eur suma.
Motyvuojamoji dalis
31. Atsižvelgiant į tai, kad nuo šalių santuokos faktinio iširimo (2019 m. birželio 22 d.) tiek atsakovas, tiek ieškovė iš esmės vienodai prisidėdavo prie visų vaikų išlaikymo bei auklėjimo, atsakovas neprašo iš ieškovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
32. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodo, kad su reikalavimu nutraukti santuoką dėl jos kaltės nesutinka. Dėl santuokos iširimo jokios jos kaltės nėra. Atsakovui buvo leidžiama veikti, ką nori, su kuo nori, jo laisvė jokiais būdais nebuvo ribojama, tačiau atsakovas vis dažniau laiką leisdavo atskirai nuo ieškovės, namuose jam buvo per sunku, vargino vaikų priežiūra. Paprašius padėti, prasidėdavo priekaištai, įžeidinėjimai, stumdymasis ir panašūs veiksmai. Nepaisant atsakovo naudoto fizinio ir psichologinio smurto, ieškovė stengėsi išsaugoti santuoką – visais įmanomais būdais stengėsi išsaugoti ramybę ir taiką šeimoje, nebuvo nei pikta, nei suirzusi. Ieškovei buvo žinoma sunki atsakovo emocinė patirtis, todėl ji atsakovo elgesį vertino supratingai, atlaidžiai. Tačiau, santykiams vis blogėjant, po eilinį kartą panaudoto smurto, atsakovas buvo paprašytas gyventi atskirai, su kuo jis pats sutiko ir išvyko gyventi pas savo motiną. Teiginiai, kad atsakovas buvo „išvarytas“, nėra pagrįsti – ieškovės manymu, atsakovas to siekė specialiai, įžeidinėjo ir smurtavo jos atžvilgiu, ketindamas ją palikti. Ieškovė ketino su atsakovu dėl tolimesnio gyvenimo, vaikų priežiūros tartis gražiuoju. Dėl santuokos nutraukimo ieškovė į teismą kreipėsi tik tada, kai atsakovas kelis kartus jai paragino „greičiau duoti skyryboms“ ir nurodė, kad iki tol nemokės vaikams jokių alimentų. Aplinkybę, kad ieškovės atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, patvirtino sūnaus L. mokytoja, šį faktą sužinojusi iš paties L.. Atsakovas priešieškinyje neteisingai nurodo, neva jis siekė taikytis ir išsaugoti šeimą. Priešingai, tik išvykęs gyventi pas motiną, atsakovas pradėjo ten įsirenginėti namus – pirko baldus, buitinę techniką ir kt. Tai patvirtina, kad atsakovas iš karto planavo gyventi atskirai ir net neketino taikytis ir grįžti į bendrus namus. Atsakovo priešieškinyje išdėstyti teiginiai dėl ieškovės kaltės nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais.
33. Atsakovas nesutinka, kad prievolė AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 17-020729-GV būtų pripažinta asmenine jo prievole, tačiau sutinka minėtą prievolę palikus solidaria D. S. ir L. S. prievole, asmeniškai vykdyti įsipareigojimus. Kitaip tariant, atsakovas iš esmės visiškai sutinka su ieškinio reikalavimu ir jį atkartoja, o jo suformuluotas reikalavimas yra toks pats, kaip ieškovės (tik suformuluotas kitais žodžiais). Atsižvelgiant į tai, ieškovė atsikirtimų dėl šio reikalavimo nereiškia.
34. Iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas vaikais nesidomėjo, jų neprižiūrėjo, neišlaikė. Gavęs ieškinį, atsakovas pradėjo pasiiminėti vaikus, „lenkti“ juos į savo pusę (pvz. leidžia rečiau praustis, nesivalyti dantų, valgyti daugiau saldumynų), neigiamai kalbėti apie jų mamą, papirkinėti dovanomis ir t. t. Atsakovas nuteikinėja vaikus vienas prieš kitą, sprendžia, kuris iš jų „geresnis“ ir nusipelnė buvimo pas jį ar pas mamą. Vaikų elgesys smarkiai pasikeitė, mokymasis pablogėjo, jie jaučiasi emociškai sutrikę. Tai pastebi ir jų mokytoja. Atsakovas specialiai neatiduoda kurio nors iš pasiimtų vaikų sutartu metu, nepraneša, kur ir su kuo vaikai yra, verčia ieškovę jaudintis, skambinėti, ieškoti vaikų.
35. Priešieškinyje neteisingai nurodoma, kad vaikai „gyvena“ pas atsakovą – jie būna tik tiek, kiek atsakovas juos paima ir palieka savo motinos priežiūrai bei tyčia jų neatiduoda ieškovei. Net ir būnant vaikams pas atsakovą, jis jais mažai domisi, neturi laiko su jais užsiimti, jie palikti jo motinos auklėjimui ir priežiūrai. Ieškovo motina yra konservatyvių pažiūrų, senovinio mąstymo. Vaikams diegiama, kad per daug mokytis neverta, „iš to nėra jokios naudos“. Pablogėjo vaikų mokymosi rezultatai, ypač B.. Vaikai, būdami su močiute, dažniausiai laiką leidžia namuose. Jai fiziškai nepakanka jėgų rūpintis iš karto visais trimis vaikais. Priešieškinyje neteisingai nurodoma, kad visiems vaikams patinka būti su atsakovu ir jo mama. B. vienintelis jaučia prielankumą močiutei, o Lp. jos bijo. Lp., ją pasiėmus tėvui, prašosi pas mamą, ir dažnai, ieškovei atvykus, kartoja – „nenorėjau su ja pasilikti, man ji nepatinka“. Po to, kai Lp. praleido mėnesį atsakovo namuose, jis grįžo į namus labai prislėgtas, emociškai sutrikęs. Sakė, kad labai norėjo grįžti į namus, bet bijojo tėčiui pasakyti, kad jis nori pas mamą, nes „tėtis baisiai susinervina ir pyksta“. Vaikai net išsijungia telefonus, kad tėvas neskambintų ir nekviestų jų važiuoti pas jį. Tuo tarpu, kai laiką su vaikais leidžia ieškovė, ji kartu su vaikais stengiasi laiką leisti lauke, gryname ore – su vaikais važinėjasi paspirtukais, rogutėmis ir pan. Taip pat užima vaikus įvairia lavinamąja veikla – papildomai mokosi, konstruoja, žaidžia ir piešia.
36. Atsakovas neteisingai apibūdina vaikų gyvenimo sąlygas jo motinos namuose. Jo motinai priklauso ne Namas, o tik 1/3 dalis namo, kuris ir taip yra nedidelis, o viena trečioji dalis yra visiškai maža, be to, joje gyvena du suaugę asmenys – atsakovas ir jo motina. Vienas kambariukas Name – motinos miegamasis, kitas yra padalintas į dar du mažus kambariukus, kurių bendras plotas kartu sudėjus nesiekia 10 kv. m.. Iš jų vienoje dalyje yra atsakovo darbo kambarys, o kitoje – pastatyta lova vaikams, kuri, ją išskleidus, užima beveik visą to kambario plotą. Iš paties atsakovo pateiktos nuotraukos matyti, kad kambariuke telpa viena lova, todėl neaišku, kaip atsakovas galėtų auginti iš karto tris vaikus. Šiuose namuose vaikams net nėra vietos žaisti, kiemo taip pat ten iš esmės nėra, vaikai žaidžia gatvėje. Tuo tarpu ieškovė gyvena su vaikais viena, vaikų kambarys yra 25 kv. m. dydžio, ten jiems yra pakankamai vietos žaisti, vaikų gyvenimo sąlygos yra nepalyginamai geresnės. Ieškovės nuomone, atsakovas realiai nesiekia auginti vaikų pats, jis to nesugebėtų, neturi tam laiko.
37. Ieškovė taip pat nesutinka su kitais išvestiniais priešieškinio reikalavimais, kurie susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, t. y., nesutinka su išlaikymo vaikų naudai iš jos priteisimu, atsakovo paskyrimo vaikų lėšų tvarkytoju, bendravimo tvarkos nustatymu.
38. Šalys bei jų atstovai byloje vykusių teismo posėdžių metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus.
39. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktose išvadose dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad galutinę išvadą šiuo klausimu pateiks po įrodymų byloje ištyrimo. Dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo nurodė, kad visiems šalių vaikams priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečiams vaikams prašoma priteisti suma, mokama periodinėmis išmokomis – po 240 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Išvadoje taip pat nurodoma, kad neprieštaraujama dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jeigu nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, iš ieškovės visiems šalių vaikams priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečiams vaikams prašoma priteisti suma, mokama periodinėmis išmokomis – po 160 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Išvados teikiančios išvadą byloje atstovas po įrodymų byloje ištyrimo nurodė, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, neprieštarautų geriausiems vaikų interesams, šalių siūloma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka taip pat neprieštarauja geriausiems vaikų interesams, tačiau pažymėjo, kad šiuo atveju atsižvelgtina į vieno iš šalių vaikų (B.) išsakytą poziciją, kad jis norėtų ilgesnių buvimo pas kiekvieną iš tėvų intervalų, nei jie yra nustatyti laikinoje bendravimo tvarkoje.
Žemesnės instancijos teismas
40. Teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologui, buvo apklaustas šalių nepilnametis sūnus B. S., kuris nurodė, kad jis su broliu dažiausiai būna pas tėtį, o Lp. dažiau būna pas mamą. Dažiausiai šiaip norisi būti pas tėtį, nes ten yra daugiau ką veikti. Nustatytas bendravimo grafikas nusibodo, nes reikia kas dvi dienas neštis kurpinę, nusibodo taip „tampytis“ daiktus. Jam patiktų būti kiekvienoje vietoje ilgiau. Nori vienodai laiko praleisti tiek su mama, tiek su tėčiu. Gyvenimo sąlygos tenkina pas abu tėvus, viskas yra gerai. Kai tėtis išvyko, jis daugiau pas tėtį būdavo, bet būdavo ir pas mamą, brolis, sesuo taip pat atvažiuodavo, kada norėdavo. Kiek prisimena, dažiau brolis būdavo pas mamą. Tėvai dažnai pykdavosi. Ir tėtis, ir mama lepina, mama dažiau perka drabužius, tėtis daugiau maistu lepina, kartais irgi drabužių nuperka.
41. Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. B. S. nurodė, kad atsakovas yra jos sūnus. Kelis kartus ieškovė išvarė atsakovą iš buto, kai išvarė paskutinį kartą, jis apsigyveno pas ją. Iki grafiko nustatymo vaikai būdavo ilgai pas juos, kai ieškovė atvažiuodavo, tai jie nenorėdavo išvažiuoti, visi trys vaikai nenorėdavo važiuoti. Iki grafiko vyriausias vaikas daugiau būdavo pas atsakovą. Jis tik nuvažiuodavo vakarais pas mamą, Lp. irgi būdavo pas juos, galbūt tik Lp. mažiau pabūdavo. Iki grafiko sudarymo atsakovas rūpinosi vaikais materialiai, su jais keliaudavo. Nesutapo šalių charakteriai, jie yra abu kalti dėl šeimos iširimo. Kai atsakovas dirba, ji prižiūri vaikus.
42. Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. P. nurodė, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Nors ji kartu negyveno, bet žino, kad atsakovas linkęs „pakelti ranką“. Iš dukros (ieškovės), anūko pasakojimų žinojo, kad ieškovei buvo reiškiami įvairūs priekaištai.
Dėl šalių santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) ir kitų su tuo susijusių (šalių neginčijamų) reikalavimų išsprendimo
43. Teismas spręsdamas prašymą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis), negali nutraukti bažnyčioje sudarytos santuokos, o gali tik panaikinti akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išspręsti kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus klausimus).
44. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
45. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
46. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Jau minėta, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
47. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
48. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pradėjo nebegerbti ieškovės kaip moters, savo sutuoktinės, su atsakovu tapo neįmanoma bendrauti, jis visada prie ieškovės kabinėdavosi, naudojo psichologinį smurtą, žemino jos išsilavinimą, darbą, nuomonę ir vaikų auklėjimą, atsakovas vis dažniau laiką leisdavo atskirai nuo ieškovės, įžeidinėjo ne tik ieškovę, bet ir jos tėvus, seseris, 2019 m. birželio 22 d. atsakovas paliko šeimą ir apsigyveno pas savo motiną. Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes, jo teigimu, ieškovė dažnai būdavo suirzusi, pradėdavo be jokių objektyvių priežasčių atsakovą kaltinti, kad jis neva nesirūpina, ar neB.ri rūpintis, šeima, neišlaiko jos materialiai, jam neberūpi vaikai, jų ugdymas bei vystymasis, nebėra aktualus bendro gyvenimo santuokoje puoselėjimas ir kt., ieškovė keldavo pykčio scenas atsakovo atžvilgiu (tai matant ir vaikams), būdavo nepatenkinta viskuo, kas susiję su atsakovo indėliu į bendro gyvenimo santuokoje plėtojimą, 2019 m. birželio 22 d., ieškovei sukėlus konfliktinę situaciją dėl atsakovo tariamai netinkamo požiūrio į vaikų auklėjimą, atsakovas buvo išprašytas iš Buto; nurodo, kad, remiantis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, laikytina, jog ieškovė yra pažeidusi savo, kaip sutuoktinės, pareigas.
49. Pažymėtina, kad, nors ieškovė savo teiktame atsiliepime į priešieškinį buvo nurodžiusi, kad atsakovas taip pat naudodavo ir fizinį smurtą, tačiau teikdama paaiškinimus byloje vykusio teismo posėdžio metu ieškovė minėtą aplinkybę paneigė, nurodydama, kad nematydavo, jog atsakovas smurtautų prieš vaikus, jos atžvilgiu atsakovas fizinio smurto taip pat nenaudojo.
50. Nagrinėjamoje byloje nėra akivaizdžių ir vienareikšmiškų vien tik ieškovės ar vien tik atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų. Tokių įrodymų šalys į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis). Priešingai, liudytoja teismo posėdyje apklausta Marytė B. S. (atsakovo motina) nurodė, kad šalių santuoka iširo, nes nesutapo ieškovo ir atsakovės charakteriai (ką pažymėjo ir pačios šalys), dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys. Pažymėtina, kad, nors atsakovas 2019 m. birželio 22 d. išsikraustė gyventi skyriumi (ši aplinkybė byloje nėra ginčijama), tačiau tai padarė būtent paprašytas ieškovės (po įvykusio konflikto su ieškove). Ieškovė byloje vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas buvo „išprašytas“, nes sudavė šalių vaikui, tačiau tuo pačiu ieškovė nurodė, kad ji pati atsakovo smurto vaiko atžvilgiu nematė, kaip ir nematė, kad atsakovas apskritai smurtautų šalių vaikų atžvilgiu, nematydavo ir smurto žymių ant vaikų kūno. Byloje nėra duomenų patvirtinančių ieškovės, ar atsakovo siekius spręsti minėtą konfliktinę situaciją, bei kiekvieno jų dėtas pastangas, kad visa šeima vėl gyventų kartu (pastangas dėl santuokos išsaugojimo).
Žemesnės instancijos teismas
51. Teismas pritaria atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai, kad nagrinėjamos bylos atveju CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyta prezumpcija atsakovo atžvilgiu netaikytina, nenustačius jos taikymo sąlygų. Toliau šiame sprendime (kitose sprendimo dalyse) nustatytos aplinkybės, kad atsakovas, net ir pradėjęs gyventi skyriumi, rūpinosi šeima – vaikais, su jais nuolat bendravo, materialiai juos išlaikė, nuo šeimos neatsiribojo. Duomenys apie tai, kad atsakovas būtų nuteistas už tyčinį nusikaltimą, būtų neištikimas, arba žiauriai elgtųsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, į bylą taip pat nėra pateikti.
52. Teismo vertinimu, įvertinus, be kita ko, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei jų, apklaustų liudytojų teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, spręstina, kad šiuo atveju šalių santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat, kaip minėta, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų vien tik ieškovės, ar vien tik atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, teismas, remdamasi CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, pripažįsta, kad dėl santuokos nutrūkimo kaltos abi šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl šalių santuoka nutrauktina (apskaitos akto įrašas naikintinas) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
53. Nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo, vieno sutuoktinio išlaikymo, taip pat kitus pareikštus reikalavimus (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti ir klausimą dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams.
54. Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta.
Žemesnės instancijos teismas
55. Vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys).
56. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalis).
57. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir L. S. priteisti: transporto priemonę – automobilį KIA PICANTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat 644,50 Eur piniginę kompensaciją iš D. S., D. S. priteisti: transporto priemonę – automobilį MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); pažymint, kad transporto priemones dalintinos pagal jų faktinį naudojimą. Atsakovas savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neprieštarauja ieškovės pozicijai dėl automobilių padalijimo tarp šalių būdo, taip ieškinyje nurodytam kompensacijos už atsakovui tenkančio didesnės vertės turtą sumokėjimui bei prašomam priteisti 644,50 Eur automobilių verčių skirtumui. Tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtinto, kad santuokos metu šalys jokio kito, taip pat ir nekilnojamojo turto neįgijo, o visi kiti daiktai buvo šalių pasidalinti, jiems pradėjus gyventi atskirai.
Žemesnės instancijos teismas
58. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas dėl aptariamo ieškinio reikalavimo (turto padalijimo būdo) tarp bylos šalių nėra kilęs, į tai, kad toks turto pasidalijimas tarp šalių, koks nurodytas ieškovės ieškinyje, nepažeidžia nei šalių, nei jų nepilnamečių vaikų, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų – priešingos aplinkybės byloje nenustatytos, tenkina ir šį ieškinio reikalavimą (dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo atitinkamu, ieškinyje nurodytu, būdu) – po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant automobilį KIA PICANTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat 644,50 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo už jam atitenkantį didesnės vertės turtą, D. S. – automobilį MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
59. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo nustatyti, kad prievolė AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 17-020729-GV išlieka solidaria D. S. ir L. S. prievole, o su prievolės vykdymu susijusias įmokas AB „Swedbank“, nutraukus D. S. ir L. S. santuoką, įsipareigoja mokėti D. S.. Šalys pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarpusavio išlaikymo viena iš kitos priteisti neprašo.
60. Pateiktais duomenimis, kredito sutartis su AB „Swedbank“ sudaryta šalių santuokos metu, kredito gavėjai pagal su AB „Swedbank“ sudarytą sutartį yra tiek ieškovė, tiek atsakovas (jie abu yra pasirašę minėtą sutartį), Kredito gavėjai (ieškovė ir atsakovas) (duomenys neskelbtini). vartojimo kredito sutartimi Nr. 17-020729-GV solidariai įsipareigojo visą banko suteiktą kreditą grąžinti bankui dalimis iki sutartyje nurodyto galutinio kredito grąžinimo termino.
61. Abi šalys sutiko (ieškovė atitinkamą savo sutikimą išreiškė byloje vykusio teismo posėdžio metu), kad įsipareigojimai kreditoriui AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini)vartojimo kredito sutartį Nr. 17-020729-GV, po šalių santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo), lieka solidaria šalių prievole, kurią asmeniškai kreditoriui vykdys atsakovas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys, nutraukdamos santuoką, nesiekia pakeisti solidarios prievolės kreditoriui (kreditorius prieštaravimų dėl to taip pat nereiškia), priešieškinio reikalavimas nustatyti, kad prievolė AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 17-020729-GV išlieka solidaria D. S. ir L. S. prievole, o su prievolės vykdymu susijusias įmokas AB „Swedbank“, nutraukus D. S. ir L. S. santuoką, įsipareigoja mokėti D. S., teismo tenkinamas.
62. Remiantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui.
63. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „S.“, atsakovui – „S.“ (toks pats reikalavimas yra suformuluotas ir atsakovo priešieškinyje). Atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp šalių dėl minėto reikalavimo nėra kilęs, taip pat į tai, kad įstatymas (aptarta CK 3.69 straipsnio 1 dalis) numato sutuoktiniams galimybę po santuokos nutraukimo pasilikti tiek savo santuokinę, tiek iki santuokos turėtą pavardę, teismas aptariamus ieškinio bei priešieškinio reikalavimus tenkina – po šalių santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) ieškovei palikdamas pavardę – „S.“, atsakovui – „S.“. Kadangi reikalavimo priteisti išlaikymą iš buvusio sutuoktinio nei viena iš šalių nebuvo pareiškusi (atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra sveikos, darbingos), pagrindo šiuo sprendimu priteisti išlaikymą nei vienam iš buvusių sutuoktinių nėra.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
64. CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).
65. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
66. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, darytina išvada, kad vaikų interesus labiausiai užtikrintų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove). Tokia teismo išvada pagrįstina toliau šiame sprendime nurodomų motyvų pagrindu. Pažymėtina, kad būtent ieškovės gyvenamojoje vietoje buvo šalių šeimos, o tuo pačiu ir visų šalių vaikų, gyvenamoji vieta nuo pat vaikų gimimo (minėtą aplinkybę savo procesiniuose dokumentuose nurodė taip pat ir atsakovas), taigi, manytina, kad būtent prie ieškovės gyvenamosios vietos vaikai yra labiau prisirišę. Nors atsakovas teikė argumentus, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo gyvenamąją vietą – Butą, ir vaikų gyvenimo sąlygas joje, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, būtent ieškovės gyvenamojoje vietoje – Bute, gyveno visa šalių šeima (penki asmenys) šalių santuokos metu, tai buvo šalių šeimos gyvenamoji patalpa. Taigi, atsakovui (ilgą laiką su šeima gyvenusiam Bute) nepateikus priešingų įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti, kad sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje, atsakovui pradėjus gyventi skyriumi nuo šeimos, išliko tinkamos, kad joje galėtų būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena ne jiems nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose. Pateiktais duomenimis, ieškovė šiuo metu nedirba, atsakovas – dirba vyko (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas pateikė į bylą duomenis apie dabartinę jo gyvenamąją vietą, tačiau pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikams gyventi sudarytos išskirtinai geros sąlygos, kurios žymiai skirtųsi nuo vaikų gyvenimo sąlygų ieškovės gyvenamojoje vietoje – Bute (pvz. kiekvienam vaikui įrengti atskiri kambariai ar pan.). Kaip minėta, atsakovui, ilgą laiką gyvenusiam Bute, vaikų gyvenimo sąlygos Bute yra neabejotinai žinomos. Šeimos aplankymo sąlygų aktuose pažymėta, kad ieškovės gyvenamoji vieta – Butas – su visais patogumais, namuose labai tvarkinga, jauku, namų apyvokos daiktai savo vietose, visur švaru, estetiška, vaikams yra skirtas atskiras kambarys, yra dvi miegamosios vietos, Lp. miega vaikiškoje lovytėje, sudarytos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti, kartu gyvenančių asmenų nėra; pirminiame į bylą pateiktame Šeimos aplankymo sąlygų akte taip pat pažymėta, kad ieškovės pajamos – apie 380 Eur, su vaikų pinigais – apie 700 Eur, į bylą pateiktoje (pirmoje) išvadoje nurodoma, kad ieškovės pajamas sudaro nedarbo draudimo išmoka – apie 330 Eur, ir išmokos už vaikus – apie 180 Eur; vėliau į bylą pateiktame Šeimos aplankymo sąlygų akte (2020 m. gruodžio 2 d.), kuris parengtas apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje, nurodyta, kad ieškovės pajamos – apie 620 Eur; pažymėta, kad L. S. vienodą laiko tarpą būna pas abu tėvus, B. S. lankosi pas mamą, kartais permiega. Šeimos aplankymo sąlygų akto surašymo metu ieškovė nurodė, kad B. S. gyvena tai su ja, tai su tėčiu. Byloje pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos sąlygos ugdymuisi, poilsiui, laisvalaikiui. Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje, taip pat buvo parengtas ir pateiktas į bylą Šeimos aplankymo sąlygų aktas, kuriame pažymėta, kad atsakovo gyvenamoji vieta – Namas – su visais patogumais, jame labai švaru, namų aplinka taip pat labai tvarkinga, švari, vaikams skirtas atskiras kambarys (vėlesniame akte nurodyta, kad B.i skirtas atskiras kambarys, nauji baldai, atliktas remontas), kartu gyvena vienas asmuo – vaikų močiutė; pokalbio metu atsakovas nurodė, kad B. S. virš metų laiko (Šeimos aplankymo sąlygų akto surašymo data – 2020 m. spalio 13 d.) gyvena su juo, jis dar šalims gyvenant kartu daug laiko praleisdavo pas močiutę, po pamokų ateidavo pas ją; nurodyta, kad atsakovo pajamos – apie 600 Eur. Vėliau į bylą pateiktame Šeimos aplankymo sąlygų akte (2020 m. gruodžio 2 d.), kuris parengtas apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje, užfiksuoti atsakovo paaiškinimai, kad sūnus B. S. su atsakovu gyvena nuolat, L. S. – apie du mėnesius, o dukra L. S. pabūna pas atsakovą, bet dažniau būna pas motiną – ieškovę, taip pasirenka patys vaikai. Vaiko išklausymo akte, pateiktame į bylą kartu su institucijos, teikusios išvadą byloje, išvada (pirma išvada, kuri buvo teikta į bylą) pažymėta, jog B. S. pokalbio metu nurodė, kad nori su abiem tėvais gyventi, vieno kažkurio pasirinkti negali. Vaiko išklausymo akte, pateiktame į bylą kartu su institucijos, teikusios išvadą byloje, išvada (pirma išvada, kuri buvo teikta į bylą) pažymėta, jog L. S. pokalbio metu nurodė, kad jai patinka važiuoti pas tėtį, turi ten draugę, su kuria žaidžia. Vaiko išklausymo akte, pateiktame į bylą kartu su institucijos, teikusios išvadą byloje, išvada (pirma išvada, kuri buvo teikta į bylą) pažymėta, jog L. S. pokalbio metu nurodė, kad su sese važiuoja pas tėtį, su tėčiu žaidžia, jam patinka. 2020 m. gruodžio 2 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte B. S. nurodė, kad jis daugiausia laiko gyvena su tėčiu, L. S. taip pat dažnai būna pas tėtį, o Lp. – pas mamą, pažymėjo, kad, nors ir toliau norėtų gyventi pas tėtį, jam labai patinka susitikti su mama ir būti pas ją. 2020 m. gruodžio 2 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte L. S. nurodė, kad jam patinka žaisti su B. ir Lp., nori gyventi kartu su tėčiu, mama, sese ir broliu. Į bylą pateiktoje psichologo išvadoje nurodyta eilė aspektų, dėl kurių šiuo atveju nenustatytina skirtinga vaikų gyvenamoji vieta, be kita ko, pažymint, kad visų trijų šalių vaikų tarpusavio santykiai yra geri, jie nenori būti atskirti vieni nuo kitų, nori gyventi drauge (šiuos savo norus jie išsakė pokalbio su psichologu metu). Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad vaikų tėvų (bylos šalių) aplinkos ir materialinės sąlygos yra panašios – pažymėtina, kad, nors ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau atsakovo pajamos taip pat yra nedidelės, be to, kaip nurodė pats atsakovas, jo pajamos dėl darbo specifikos nėra pastovios. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, turinti išsilavinimą, jos galimybės įsidarbinti nėra kokiu nors būdu apribotos (tokie duomenys į bylą nėra pateikti), tuo tarpu šiuo metu ieškovei, o taip pat ir vaikams, materialiai padeda ieškovės motina, kuri šioje byloje buvo apklausta liudytoja ir tokias aplinkybes patvirtino. Pažymėtina, kad visų vaikų ryšys su abiem tėvais, taip pat ir vaikų tarpusavio ryšys, yra stiprus, jie nori bendrauti su abiem tėvais (nors pokalbio su psichologu metu ir nurodė skirtingas pageidautinas nustatyti jų gyvenamąsias vietas – B. S. ir L. S. nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, L. S. nurodė, kad dažniau norėtų gyventi su motina – taip, kaip gyvena dabar), išskirtinai stipresnis tik L. S. ryšys su motina. Minėta, kad pokalbio su psichologu metu B. S. ir L. S. nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, tačiau teismas, priimdamas sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, šią vaikų poziciją vertina visos psichologo išvados bei kitų bylos duomenų, tarp jų ir B. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu (apie vaikų ryšį ir norą bendrauti, būti su abiem tėvais), kontekste, kurie nepatvirtina vienareikšmiškos vaikų pozicijos dėl konkrečios jų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismo vertinimu, šiuo atveju abu tėvai turi realias galimybes tenkinti vaikų dvasinius, psichologinius, socialinius, bei kitokius poreikius, ieškovė šiuo metu gali daugiau laiko skirti vaikams, tuo tarpu atsakovas, kuris dirba, gali geriau tenkinti vaikų turtinius poreikius. Esant tokioms aplinkybėms, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenų visetą, bei vadovaudamasis brolių ir seserų neatskyrimo principu teismas sprendžia, kad visų šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, t. y. ten, kur buvo šalių šeimos ir visų vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo sprendimu taip pat yra patvirtinama ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarka („50:50 procentų laiko“), t. y. atsakovo teisė bendrauti su vaikais (nors jų gyvenamoji vieta ir yra nustatoma su motina) yra iš esmės visiškai neapribojama. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas byloje vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau būtų nustatytas jo bendravimas su vaikais kas savaitę, tai iš esmės jį tenkintų.
67. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
68. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
69. Minėta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
71. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
72. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
73. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Taigi, teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.
74. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, egzistuoja pagrindas, tam tikros neigiamos aplinkybės, sudarančios pagrindą riboti atsakovo bendravimą su šalių nepilnamečiais vaikais – byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokio ribojimo būtinybę nagrinėjamoje byloje, ieškovė tokių aplinkybių neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis) ir iš esmės neįrodinėjo. Pažymėtina, kad išvadą byloje teikianti institucija teismo posėdžio metu pateikusi galutinę išvadą byloje, nurodė, kad, tiek ieškovės, tiek atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad abi šalys siūloma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka siekia iš esmės tapačios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarkos („50:50 procentų laiko“) nustatymo. Atsakovas nurodė sutinkantis beveik su visais ieškovės patikslinu ieškiniu prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos punktais (išskyrus 1–ąjį bei 2–ajį punktus), ginčas tarp šalių iš esmės kilęs tik dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais intervalų, t. y. ieškovė prašo nustatyti trumpesnius skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais intervalus (nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną porinę metų savaitę – pirmadienį, antradienį, šeštadienį, sekmadienį; kiekvieną neporinę metų savaitę – trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį), o atsakovas siekia ilgesnių bendravimo su vaikais intervalų (nustatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną neporinę metų savaitę (nuo pirmadienio iki sekmadienio).
75. Teismo vertinimu, šiuo atveju skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarkos („50:50 procentų laiko“) nustatymas, geriausiai atitiktų šalių nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad būtent tokios tvarkos („50:50 procentų laiko“) nustatymo siekia abu tėvai (ginčo šalys), tokios tvarkos nustatymui pritarė ir išvadą byloje teikusi institucija, iš esmės tokios tvarkos pageidauja ir patys šalių vaikai (tik L. S. nurodė, kad pageidauja daugiau laiko praleisti su motina, nei su tėvu). Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad kiekvieno iš vaikų tėvų gyvenamoji vieta yra tame pačiame mieste – Vievyje (atstumas tarp jų gyvenamųjų vietų yra nedidelis, susisiekimo galimybės – geros, neapsunkintos), atstumas tarp kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos ir vaikų ugdymo įstaigų vietos (atsižvelgiant į itin nedidelį atstumą tarp tėvų (šalių) gyvenamųjų vietų), iš esmės yra tas pats.
76. Teismas, spręsdamas dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais intervalų, kurie geriausiai atitiktų šalių nepilnamečių vaikų interesus, atsižvelgia į kiekvieno šalių vaiko amžių, susiformavusį jų ryšį su kiekvienu iš tėvų (byloje iš esmės pripažįstamas (neginčijamas) stipresnio L. S. (jauniausio šalių vaiko) ryšio su motina susiformavimas, tą papildomai patvirtina ir byloje pateiktos psichologo išvados duomenys) bei pačių vaikų išsakytą nuomonę dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu intensyvumo (bendravimo intervalų). Pažymėtina, kad tiek B. S., tiek L. S. išsakė pageidavimą dėl ilgesnių bendravimo intervalų su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, tuo tarpu L. S. nurodė, kad pageidautų trumpesnių bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu intervalų nustatymo. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybėms bei siekdamas sudaryti atsakovui galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant šalių nepilnamečius vaikus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytini ilgesni atsakovo bendravimo su vaikais B. S. ir L. S., ir trumpesni atsakovo bendravimo su vaiku – L. S., intervalai, nustatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais – B. S., L. S., kiekvieną neporinę metų savaitę (nuo pirmadienio iki sekmadienio); atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. S., kiekvieną neporinę metų savaitę (pirmadienį, antradienį, šeštadienį, sekmadienį), kiekvieną porinę metų savaitę (trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį).
77. Tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką teismas nustato tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 35 punktą).
78. Nagrinėjamu atveju vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Nors, kaip minėta, dėl kitų ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos punktų (išskyrus 1–ąjį ir 2–ajį) ginčo tarp šalių nekilo, tačiau ieškovės prašomoje nustatyti vaikų bendravimo su tėvais tvarkoje prašoma bendravimo tvarką nustatyti su abiem tėvais, t. y. ieškove ir atsakovu. Minėta, kad teismas neturi pagrindo nustatyti vaikų bendravimo tvarką ir su ieškove, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašoma nustatyti vaikų bendravimo su tėvais tvarka teismo tvirtintina (išskyrus 1–ąjį ir 2–ąjį punktus, dėl kurių jau yra pasisakyta šiame sprendime), tačiau tik toje dalyje, kurioje nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarka.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
79. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
80. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Tiek motina, tiek tėvas yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).
81. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
82. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kaip minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientaciniu dydžiu nustatant išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, kurio įrodinėti pateikdamas išlaidų čekius ir pan. išlaikymo vaikui reikalaujantis tėvas (motina) neprivalo.
83. Minimaliosios mėnesinės algos dydis ginčui aktualiu laikotarpiu: 2020 m. – 607 Eur (447 Eur atskaičius mokesčius), 2019 m. 555 Eur (neperskaičiuota – 430 Eur, 396 Eur atskaičius mokesčius).
84. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas taip pat nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
85. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
86. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
87. Pažymėtina, kad abiejų šalių turtinė padėtis šiuo atveju nėra itin gera (tą patvirtina į bylą pateikti ir ankstesnėje šio sprendimo dalyje aptarti duomenys apie šalių gaunamas pajamas, jų dydį, apie šalių turtinę padėtį – nei viena iš šalių neturi nekilnojamojo turto), nors atsakovo, kuris dirba, pajamos buvo (yra) didesnės nei ieškovės, tarp šalių pajamų nėra tokio žymaus skirtumo, kuris sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrojo principo – kad tėvai turi pareigą lygiomis dalimis išlaikyti vaiką. Tokia teismo išvada pagrįstina, be kita ko, ir tuo, kad, nors ieškovė šiuo metu nedirba, ji yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie jos sveikatos sutrikimus, kaip nors ribojančius jos galimybes dirbti bet kokį darbą ir išlaikyti vaikus, byloje nėra. Be to, ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą vaikams iš atsakovo, nukrypti nuo lygių dalių principo šiuo atveju taip pat neprašo.
88. Atsakovas šioje byloje neįrodė mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaikų poreikių ginčui aktualiu laikotarpiu – vien tik paties atsakovo sudarytos vaikų poreikių bei išlaidų lentelės pačios savaime mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaikų poreikių nepatvirtina. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad iš esmės minimaliosios mėnesinės algos dydžio, atskaičius mokesčius, suma, nurodoma ieškovės – 480 Eur, atitinka (užtikrina būtinuosius) šalių nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, aplinkybę, kad vaikai neturi sveikatos problemų (tokie duomenys byloje nėra pateikti) ar kitų specialių poreikių, lemiančių papildomų (didesnių) išlaidų būtinybę, bei yra proporcingas šalių (tėvų) turtinei padėčiai.
89. Kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
90. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei savivaldybės mokami 100 Eur per mėnesį vaiko pinigai vienam vaikui. Minėta suma atitinkamai (iki 380 Eur) mažintinas nustatytas šalių vaikams reikalingo išlaikymo dydis.
91. Šiuo atveju, sprendžiant dėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais (nustačius bendravimo su vaikais modelį „50:50 procentų laiko“) yra vienodas, taigi, abu tėvai, t. y. ir atsakovas, faktiškai tenkina (tenkins) daugumą vaikų poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą mažinti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisino išlaikymo dydį iki 140 Eur dydžio išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Minėta suma, teismo vertinimu, atitinka atsakovo turtinių galimybių ir vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę motinai, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir kuriai pavedama tvarkyti vaikų naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, vykdyti papildomas prievoles, susijusias su esminių vaikų poreikių tenkinimu.
92. Atsižvelgiant į tai, aptariamas ieškinio reikalavimas teismo tenkinamas iš dalies – priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą kas mėnesį 140 Eur dydžio periodinėmis išmokomis.
93. Minėta, kad ieškiniu ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – po 3 600 Eur, susidariusį už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 22 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (penkiolika mėnesių) dėl atsakovo vaikams neteikto išlaikymo.
94. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007)
95. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. Lp. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
96. Rungtyniškumo (rungimosi) principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
97. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
98. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
99. Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad šalys turi tris nepilnamečius vaikus, taip pat, kad šalys kartu nuo 2019 m. birželio 22 d. negyvena, šalių nepilnamečiai vaikai, šalims pradėjus gyventi skyriumi, gyveno tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą. Bylos duomenys nėra pakankami, kad būtų galima tiksliai nustatyti konkretų kiekvieno šalių vaiko gyvenimo pas ieškovę bei atsakovą laikotarpį, jo trukmę, tačiau pakankami spręsti, kad vaikai (ypatingai B. S.) ženklią laiko gyveno taip pat ir pas atsakovą. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamo klausimo dėl išlaikymo įsiskolinimo kontekste, laikytina, kad šalių vaikai tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą ginčui aktualiu laikotarpiu (už kurį prašoma išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) gyveno iš esmės vienodai laiko. Taigi, abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas, su kuriais ginčui aktualiu laikotarpiu (atskirais laikotarpiais) gyveno šalių vaikai, turėjo rūpintis nepilnamečiais šalių vaikais, užtikrindami kasdienius jų poreikius, dėl to patirdami atitinkamas vaikų išlaikymo išlaidas.
100. Šiuo atveju atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo tvarka, forma, jo dydis nebuvo nustatytas teismo sprendimu, tarp šalių taip pat nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio. Atsakovas, teikdamas atsikirtimus į aptariamą ieškovės ieškinio reikalavimą, nurodo, kad atsakovas po šalių santuokos faktinio iširimo (2019 m. birželio 22 d.) niekada nenustojo rūpintis visais vaikais materialiai ir, vykdydamas savo pareigą materialiai išlaikyti vaikus, patirdamas atitinkamas išlaidas, t. y. nuo 2019 m. birželio 22 d. jis rūpindamasis vaikais ir juos materialiai išlaikydamas, turėjo mažiausiai 5 653,12 Eur išlaidų. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė jo turėtas išlaidas vaikams pagrindžiančius dokumentus, taip pat detalizavo (išskyrė) atskiras išlaidų grupes. Neabejotina, kad atsakovas, su kuriuo taip pat dalį laiko gyveno šalių vaikai (kaip ir ieškovė), turėjo ir kitų išlaidų, kurias pagrįsti yra sudėtinga (mokėjimai, kurie buvo atlikti grynaisiais pinigais, ir pan.).
101. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad šalių vaikai, šalims pradėjus gyventi skyriumi, tam tikrais laikotarpiais gyveno tiek su ieškove, tiek su atsakovu, bei nenustačius, kad atsakovas tuo laikotarpiu (už kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą) nesirūpino, arba tik iš dalies materialiai rūpinosi šalių vaikais, spręstina, kad vaikų teisė gauti išlaikymą aptariamu laikotarpiu buvo tinkamai užtikrinta ir išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė. Atsižvelgus į tai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo teismo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
102. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
103. Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis teismo tenkintas iš dalies.
104. Pagal visų byloje patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją (atlikus šalių tenkintų/atmestų reikalavimų procentinės dalies įskaitymą), ieškovė šioje byloje turi teisę į 43 proc. jos byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
105. Ieškovė už byloje pareikštą ieškinį sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, ji taip pat pateikė įrodymus apie jos šioje byloje turėtas 4 870,10 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, bei 45 Eur išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
106. Ieškovės turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos, taip pat ir ieškovės byloje sumokėtas žyminis mokestis, bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos – 45 Eur išlaidos už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atitinkama proporcija (43 proc.) priteisiamos ieškovės naudai iš atsakovo, viso – 2 135 Eur.
107. Byloje taip pat buvo patirtos 51 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu – šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės bei atsakovo, vadovaujantis šio sprendimo 104 punkte nurodyta proporcija – iš ieškovės atitinkamai priteisiant 21,93 Eur, iš atsakovo – 29,07 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti ieškovės L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) paliekama pavardė – „S.“, o atsakovui D. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) – „S.“.
Padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – po apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį KIA PICANTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat 644,50 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt keturių eurų penkiasdešimties euro centų) piniginę kompensaciją iš atsakovo D. S. už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą; atsakovui D. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo prievolė AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini)vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)išlieka solidaria D. S. ir L. S. prievole, o su prievolės vykdymu susijusias įmokas AB „Swedbank“ dengia atsakovas D. S..
Nustatyti nepilnamečių vaikų B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina (ieškove) L. S. ieškovės L. S. gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti atsakovo D. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais – B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1.2. Tėvas D. S. bendrauja su vaikais B. S., L. S. kiekvieną neporinę metų savaitę (nuo pirmadienio iki sekmadienio); tėvas D. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. S. kiekvieną neporinę metų savaitę (pirmadienį, antradienį, šeštadienį, sekmadienį), kiekvieną porinę metų savaitę (trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį). Išskyrus šias išimtis:
1.2.1. Poriniais metais – Naujuosius metus (dvi dienas), vaikų senelio R. P. gimtadienį (vasario 6 d.), Kovo 11 d., Šv. Velykas (dvi dienas), Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis), Jonines (birželio 24 d.), motinos gimtadienį (rugsėjo 16 d.), Žolines (rugpjūčio 15 d.), V. Š. dieną (lapkričio 1 d.), B. S. gimtadienį (gruodžio 13 d.), vaikų močiutės V. P. gimtadienį (gruodžio 21 d.);
1.2.2. Neporiniais metais vaikų senelio R. P. gimtadienį (vasario 6 d.), Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis), Valstybės dieną (liepos 6 d.), L. S. gimtadienį (rugsėjo 15 d.), motinos gimtadienį (rugsėjo 16 d.), L. S. gimtadienį (gruodžio 3 d.), vaikų močiutės V. P. gimtadienį (gruodžio 21 d.), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas);
1.2.3. Poriniais metais – rudens ir pavasario atostogos; neporiniais metais – žiemos atostogos.
1.3. Tėvas D. S. neporiniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S., Naujuosius metus (dvi dienas), Kovo 11 d., Šv. Velykas (dvi dienas), Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), vaikų močiutės M.B. S. gimtadienį (birželio 22 d.), Jonines (birželio 24 d.), tėvo gimtadienį (rugsėjo 13 d.), Žolines (rugpjūčio 15 d.), V. Š. dieną (lapkričio 1 d.), B. S. gimtadienį (gruodžio 13 d.);
1.4. Tėvas D. S. poriniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S., Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), vaikų močiutės M. B. S. gimtadienį (birželio 22 d.), Valstybės dieną (Lp. 6 d.), tėvo gimtadienį (rugsėjo 13 d.), L. S. gimtadienį (rugsėjo 15 d.), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas), L. S. gimtadienį (gruodžio 3 d.);
1.5. Tėvas D. S. neporiniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S. rudens ir pavasario atostogas; poriniais metais – žiemos atostogas.
1.6. Tėvas D. S. praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S. pusę vaikų vasaros atostogų. Konkretus vaikų buvimo laikas pas kiekvieną iš tėvų suderinamas iš anksto, atsižvelgiant į tėvų atostogų grafiką ir galimybes. Poriniais metais pirmenybę pasirinkti atostogų laiką turi tėvas D. S..
1.7. Tuo atveju, kai pagal vieną iš tvarkos punktų nustatytas bendravimo laikas prieštarauja kitam tvarkos punktui, pirmumas nustatomas šia eilės tvarka: a) gimtadieniai, b) kitos šventės, c) atostogos, d) eilinės savaitės dienos ir savaitgaliai.
1.8. Visi trys vaikai (kai jų bendravimo grafikas sutampa) turi būti paimami kartu, išskyrus atvejį, kai vaikas serga ar dėl kitų svarbių priežasčių negali vykti su kitais vaikais kartu.
1.9. Kai pagal nustatytą grafiką kiekvienas iš tėvų paima vaikus iš kito tėvo, vaikai paimami prieš tai einančios dienos vakare 19 val. (arba, iš anksto susitarus ir kai tai netrukdo vaiko mokymosi grafikui – pirmosios bendravimo dienos ryte 9 val.) ir perduodami kitam iš tėvų paskutinės bendravimo dienos 19 val.
1.10. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių negali nustatytu laiku pasiimti vaikų, privalo apie tai iš anksto raštiškai (įskaitant elektronines ryšio priemones) informuoti kitą iš tėvų. Praleistas bendravimo su vaikais laikas nėra kompensuojamas kitu metu.
1.11. Tas iš tėvų, su kuriuo pagal nustatytą bendravimo tvarką yra vaikai, privalo pasirūpinti jų nuvežimu į mokyklą, būrelius, gydymo įstaigas ir pan., organizuoti gimtadienio šventę ir kt.
1.12. Vaikams esant pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų su vaikais gali bendrauti neribotai telefonu, internetu ir kitomis ryšių priemonėmis.
1.13. Kiekvienas iš tėvų privalo raštu (įskaitant elektronines ryšio priemones) informuoti kitą iš tėvų apie išvykimą iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos su vaikais ilgesniam negu vienos dienos laikotarpiui, nurodant konkrečią išvykimo vietą.
1.14. Kiekvienas iš tėvų privalo raštu (įskaitant elektronines ryšio priemones) informuoti kitą iš tėvų apie vaiko traumą, ligą, kitas svarbias aplinkybes bei bendradarbiauti, sprendžiant gydymo, priežiūros ir kitus klausimus.
Priteisti iš D. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams B. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pavesti L. S. uzufrukto teise tvarkyti B. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tenkantį išlaikymą.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovės L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo D. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 2 135 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 21,93 Eur (dvidešimt vieną eurą devyniasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas – Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas – AB Swedbank, a. s. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662).
Priteisti iš atsakovo D. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 29,07 Eur (dvidešimt devynis eurus septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas – Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas – AB Swedbank, a. s. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams B. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) priteisimo. Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį D. S. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečių vaikų B. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir L. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.