- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-18
- Bylos Nr.
- 1-1102-880/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22473-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. L., (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t.y. 2021 m. liepos 7 d. apie 13.00 val., kelio Zibalai-Šešuolėliai 2 kilometre, Širvintų rajone, ji pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 218 Gran Tourer valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jai nustatė 2,80 promilių neblaivumą.
Kaltinamoji A. L. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji buvo sustabdyta 2021-07-07 apie 13 val., kai iš Širvintų važiavo į namus (duomenys neskelbtini). Automobilis, kurį vairavo, priklauso sūnui S. L.. Sūnus automobilį davęs važinėti į darbą, kadangi jos pačios automobilis remontuojamas. Sūnus gyvena Vilniuje. 2021-07-07 nuo 8 val. ji buvo darbe ir iš darbo išvažiavo per pietų pertrauką, maždaug apie 12 val. Važiuodama iš darbo, (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, ji nusipirko 200 gramų buteliuką trauktinės „Malūnininkų“. Kadangi jos darbas sunkus, buvo didelis prekių neatitikimas, visą naktį darbe buvo dirbusi sandėlyje, buvo emociškai pavargusi, tai sugalvojo išgerti šiek tiek alkoholio, tikėjosi kažkiek nusiraminti. Važiuojant į Širvintų pusę ji stabtelėjo pakelėje ir, atsisukusi buteliuką, išgėrė apie 100 gramų. Užsigėrė limonadu. Gėrė ant tuščio skrandžio, nebuvo valgiusi net pusryčių. Po to ji užvažiavo į Širvintų Maxima paimti siuntinį. Apsvaigusi nesijautė. Jau pravažiavusi (duomenys neskelbtini) išgėrė dar porą gurkšnių trauktinės ir neužilgo ją iš galo pasivijo ir sustabdė žymėtas policijos pareigūnų automobilis. Ji pareigūnui iš karto pasakė, kad yra vartojusi alkoholio, pūtė į alkotesterį. Pirmu pūtimu jai buvo nustatytas daugiau kaip trijų promilių neblaivumas, antru pūtimu apie 2,8 promilių neblaivumas. Dėl to, kad vairavo vartojusi alkoholio ji labai gailisi, net nesitikėjo, kad jai gali būti nustatytas toks girtumas. Sūnus tikrai nežinojo, kad ji automobilį vairavo būdama neblaivi. Ateityje tikrai nevairuos vartojusi alkoholio, dėl nusikaltimo labai gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Šalies argumentai
J. L. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą. Nurodė, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė ir jis sau prisiima atsakomybę už žmoną, kad ji nieko nepažeidinėtų. Kalbėjosi su A. L. apie šį įvykį, tokį jos elgesį vertina blogai. Galės ateityje jai daryti teigiamą įtaką, kad ji taip daugiau nesielgtų, nes jau 33 metus kartu gyvena, viską sprendžia kartu.
Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-07-07 nuo 8.00 val. dirbo Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK ir buvo į įvykius reaguojančiose pajėgose. Dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju A. G.. Apie 12.50 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad nuo prekybos centro Maxima važiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja galimai neblaivi. Apie automobilio važiavimo kryptį OVS budėtojo jie nuolat buvo informuojami radijo ryšiu ir automobilis su pranešime nurodytais valstybiniais numeriais buvo pastebėtas kelyje Zibalai - Šešuolėliai, antrame kilometre. Įjungus švyturėlius automobilis buvo sustabdytas patikrinimui. Priėjus prie automobilio buvo nustatyta, kad jį vairuoja A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vizualiai matėsi, kad vairuotoja neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. A. L. buvo pasiūlyta girtumą patikrinti alkotesteriu. Ji teigė, kad alkoholį vartojo tik vakar. Pirmu pūtimu jai buvo nustatytas 3,22 promilių neblaivumas, o antru pūtimu, atliktu po 25 minučių, 2,80 promilių neblaivumas. A. L. buvo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo. Dėl visų nustatytų aplinkybių buvo surašytas tarnybinis pranešimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. (b.l. 42-43)
Šios įvykio aplinkybės aprašytos ir V. B. 2021-07-07 tarnybiniame pranešime. (b.l. 13)
2021-07-07 13.29 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0226 A. L. nustatytas 2,80 promilių neblaivumas. (b.l. 16)
2021-07-07 surašytas neblaivumo A. L. nustatymo aktas - nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir kt. (b.l. 17)
Liudytojas S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi automobilį BMW 218d Gran Tourer valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį maždaug birželio mėnesio pabaigoje davė naudotis savo mamai A. L., nes jos pačios automobiliui reikalingas remontas. Automobilis jai reikalingas važinėti į darbą. Apie tai, kad mama 2021-07-07 buvo sulaikyta vairuojant jo automobilį neblaivi, jis sužinojo iš jos pačios. Ji apie tai informavo telefonu. Jis pats gyvena Vilniuje. Kadangi automobilis priklauso jam ir jis tikrai nežinojo apie mamos neblaivumą, automobilį prašo sugrąžinti jam. Automobilį laikys pas save Vilniuje, mama juo tikrai nesinaudos. Jam yra žinoma, kad už automobilio vairavimą esant neblaiviam, galima automobilio konfiskacija (b.l. 34-35).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. L. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kad jos iškvėptame ore nustatyta 2,8 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. L. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. B. parodymai, taip pat tarnybiniame pranešime, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. L. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sutuoktinio J. L. laidavimą. A. L. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą. Ji dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kalta, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. L. iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas tik vieną kartą, už nedidelį greičio viršijimą. Ji nebausta už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamoji nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamoji tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos dirba, yra ištekėjusi, prižiūri vyro senyvą motiną, kas patvirtina tamprius kaltinamosios darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamosios nusikalstamo elgesio. Neigiamai A. L. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo ji vėl būtų pažeidusi baudžiamuosius įstatymus. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamosios atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai A. L. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip A. L. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti A. L. pasitikėjimą.
Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad J. L. yra tinkamas būti laiduotoju. Jis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek prašyme dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąją, prisiimti jam teksiančią atsakomybę bei nurodė, kad jo žmona pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką. J. L. praeityje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, teigiamai charakterizuojamas Širvintų rajono savivaldybės. Tiek kaltinamoji, tiek J. L. parodė, kad jie santuokoje gyvena 33 metus, labai gerai sutaria, kartu leidžia laisvalaikį. Nuolatinis šeimyniniai santykiai, tarpusavio artimas bendravimas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad J. L. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad J. L. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų ir nebaustas administracine tvarka. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju J. L. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti A. L. elgesį, nei tiesiog palaikydamas nuolatinius santykius su ja. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad J. L. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie J. L. asmenybę, tiek jo bei A. L. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad J. L. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką A. L., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo J. L. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. L. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo J. L. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. L.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį A. L. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus A. L. ir J. L. asmenybes ir bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, A. L. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000 Eur užstatu.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad A. L. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos neblaivumas ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jos iškvėptame ore buvo nustatyta 2,8 promilės etilo alkoholio koncentracija. Ji vairavo automobilį mieste dienos metu taip pat ir netoli žmonių traukos centro, t. y. prekybos centro. Pažymėtina, jog pavojingi nuteistosios veiksmai buvo išaiškinti ir užkardyti tik neabejingam ir pilietiškam asmeniui pastebėjus nuteistosios grėsmę keliantį elgesį ir apie tokius veiksmus pranešus policijai. Todėl teismui nekyla abejonių, kad A. L. savo veiksmais (valdydama transporto priemonę dienos metu mieste, būdama smarkiai apsvaigusi nuo alkoholio) kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Taip pat įvertintina ir tai, kad nors A. L. anksčiau nebuvo bausta už teisės pažeidimus, susijusius su neatsakingu alkoholio vartojimu ir tik kartą bausta administracine tvarka už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. A. L. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama nusikaltimą, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai A. L. įvertina, kad ji nusikalstamą veiką padarė, kai jai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,8 promilės girtumas, t. y. sunkus neblaivumo laipsnis. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais A. L. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydama vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika ypatingai sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių A. L. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju A. L. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydama nusikalstamą veiką ji negalvojo apie galimai dėl jos veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejinga bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog A. L., sėsdama už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistosios šeimai ar jai asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei šeima nesulaikė nuteistosios nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai 2 (du) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 7 d. Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą ir nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.
BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad automobilis, kurį 2021 m. liepos 7 d., būdama neblaivi vairavo A. L. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. A. L. vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, kad kaltinamoji vairuos automobilį neblaivi, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. L. gali būti išieškoma tik šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.
Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės vienu iš BK VI skyriuje numatytų pagrindų, pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo klausimas, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018).
Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
Nagrinėjamu atveju nekyla jokių ginčų dėl to, kad A. L. yra būtina taikyti turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę. BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Jokia kita baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis įstatyme nėra nustatyta. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje, nesikeičia, t. y. skiriamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis iš esmės turi būti siekiama tų pačių tikslų, aišku, atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto specifiką, kaip ir paskyrus asmeniui bausmę. Sprendžiant, ar konkreti baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja proporcingumui, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš A. L. yra tinkama ir būtina priemonė baudžiamajame įstatyme numatytiems tikslams pasiekti. Tuo pačiu konstatuotina, jog, įvertinus A. L. gaunamas pajamas, šeiminę padėtį (rūpinasi savo vyro garbaus amžiaus sergančia motina), ją bei padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, kurie leido teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, teismas sprendžia, kad visos automobilio vertės išieškojimas iš A. L. neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros ir būtų neproporcingas, kadangi tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieškojus iš jos valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 3000 Eur.
Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 77-79, 82-84), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo J. L. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojo J. L. laidavimo terminą su 1000 Eur užstatu.
Išaiškinti laiduotojui J. L., kad 1000 Eur užstatą jis turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT46 7300 0101 6612 6375, esančią AB Swedbank banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 7 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti valstybės naudai 3000 Eurų (dalį automobilio vertės).
Automobilį BMW 218d Gran Tourer, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui S. L..
Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.