- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-517-790/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00518-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B., 2022 m. lapkričio 18 d. sudaręs Reikalavimo perleidimo sutartį su bankrutavusia uždarąja akcine bendrove (toliau – BUAB) „Skaitmeninis kodas ir Ko“, kuria BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ perleido visas reikalavimo teises R. B. pagal ieškinį šioje civilinėje byloje, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo G. S. priteisti ieškovui be pagrindo įgytus 61 402,64 Eur, 15 367,48 Eur palūkanas iki ieškinio priėmimo dienos ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas paaiškino, kad BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ 2014 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 3 d. Nemokumo administratoriui patikrinus įmonės sudarytus sandorius bei buhalterinės apskaitos dokumentus ir nustačius, kad įmonės buvęs oficialus vadovas T. V. bei faktinis vadovas G. S. savo neteisėtais veiksmais padarė įmonei ir jos kreditoriams žalą, kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje gavus Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tyrėjo užduotį, buvo atliktas BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir pateikta 2020 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvada „Dėl UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/11-2-14-7674 (toliau – Specialisto išvada). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonės akcininkas G. S. be teisinio pagrindo pasisavino 61 402,64 Eur bendrovės lėšų, kurių dalis buvo pervesta atsakovui bankiniu pavedimu, dalį atsakovas išėmė iš bendrovės sąskaitos ir kasos. Ieškovas rėmėsi nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsnių normomis.
3. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. birželio 5 d. yra paskutinė diena, kai atsakovas be teisinio pagrindo įgijo 4 874,88 Eur įmonės lėšų grynaisiais pinigais, o laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2014 m. sausio 9 d. atsakovo įneštų ir išimtų iš kasos grynųjų pinigų skirtumas sudarė 12 633,93 Eur, CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nurodytos 5 proc. metinės palūkanos nuo 61 402,64 Eur sumos, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 10 dalimi, skaičiuojamos nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki ieškinio priėmimo dienos 2022 m. rugsėjo 27 d. Tokiu būdu palūkanos siekia 15 367,48 Eur iki bylos nagrinėjimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovas taip pat prašė teismo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo momento, kai atsakovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos.
5. Ieškovo vertinimu, atsakovo procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai, kad Specialisto išvadoje yra nustatytas ne lėšų pasisavinimo faktas, o buhalterinių duomenų neišsaugojimo faktas, yra nepagrįsti. Priešingai, šie argumentai patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nes atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad įmonės lėšos buvo panaudotos pagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas G. S. de facto (faktiškai) buvo BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vadovu (šis prejudicinis faktas konstatuotas įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1406-480/2018), nurodė, jog jo, kaip juridinio asmens vadovo, civilinė atsakomybė teisine prigimtimi yra deliktinė.
8. Remdamasis aukščiau padaryta išvada, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta bent dviejų iš būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų: 1) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) ir 2) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.
9. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas nusprendė, kad ieškovas aplinkybės, jog pinigus atsakovas gavo be teisinio pagrindo, neįrodė, todėl ieškinį pagal jame suformuluotą faktinį pagrindą dėl neteisėtai gautų pinigų priteisimo atmetė. Teismo teigimu, šiuo atveju tarp BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ir atsakovo buvo sutartis, atsakovas turėjo tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytas pareigas, tiek fiduciarines pareigas bendrovės atžvilgiu, ir ieškovas turi galimybę savo teises ginti atsakovo atsakomybės už šių pareigų pažeidimą kontekste. Todėl teismas išaiškino ieškovui, kad ieškinio reikalavimų atmetimas neužkerta kelio reikšti reikalavimus atsakovui kitais faktiniais pagrindais.
10. Teismas, konstatavęs, kad nėra būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, nenagrinėjo aplinkybių dėl ieškovo nurodomos nepagrįsto praturtėjimo sumos, buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimų ir kitų argumentų, nes ieškovas šias aplinkybes įrodinėjo konkretaus teisės gynimo būdo – nepagrįsto praturtėjimo kontekste.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovas R. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Civilinėje byloje Nr. e2-1406-480/2018 dėl vadovo civilinės atsakomybės prejudiciniais laikytini faktai, kad buvęs BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vadovas T. V. neatliko neteisėtų veiksmų CK 2.87 straipsnio 4 dalies prasme, tačiau pasisavino 17 806,44 Eur įmonės lėšų, tai lėmė, jog bendrovė patyrė tiesioginius nuostolius, o ne aplinkybė, kad G. S. de facto buvo BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vadovu. Teismas turėjo iš naujo įvertinti G. S. veiksmus nagrinėjamos bylos kontekste. G. S. nei savo procesiniuose dokumentuose, nei vykusių posėdžių metu neformavo gynybinės pozicijos, kad jis buvo BUAB „Skaitmenis kodas ir Ko“ de facto vadovu, todėl ieškinys yra pareikštas pasirenkant netinkamą teisių gynimo būdą. Teismas taip pat neuždavė ieškovui klausimo, ar atsakovas buvo BUAB „Skaitmenis kodas ir Ko“ de facto vadovu.
11.2. Ieškovas (apeliantas) neturėjo galimybės teisminio proceso metu formuoti savo gynybinės pozicijos dėl argumento, kad atsakovas buvo BUAB „Skaitmenis kodas ir Ko“ de facto vadovu, nes atsakovas tokiu argumentu nesirėmė. Tai neatitinka prejudicijos sąlygos, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Todėl teismo sprendimas, kuris be kita ko, grindžiamas prejudiciniu faktu dėl atsakovo buvimo de facto vadovu, vertintinas kaip siurprizinis.
11.3. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ nebuvo paskirtas nei kasininku, nei atskaitingu asmeniu, patvirtina, jog atsakovas, operuodamas bendrovės lėšomis, veikė neteisėtai ir be teisinio pagrindo. Specialisto išvadoje buvo daromi pastebėjimai, kad tyrimui nebuvo pateiktos avansinės apyskaitos, buhalterinės apskaitos registrai, dėl to visiškai negalima nustatyti G. S., kaip atskaitingo asmens, patirtų išlaidų. Tačiau tai nepaneigia toje pačioje Specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad G. S. dokumentais nepagrindė BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ 61 579,42 Eur panaudojimo.
11.4. Jei būtų vertinama, kad teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas buvo BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ de facto vadovu, pagal kasacinio teismo praktiką tokiu atveju kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles. Teismas turėjo įvertinti, kokiame statuse veikė (kaip atskaitingas asmuo, kasininkas ar de facto vadovas) atsakovas G. S., atlikdamas finansines operacijas, bei nustatyti, ar buvo teisinis pagrindas bendrovės piniginių lėšų pervedimui (perdavimui) sau pačiam.
11.5. Kasos pajamų ir išlaidų orderių pasirašymas, mokėjimų pavedimų (finansinių operacijų) atlikimas neatitinka kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodytų de facto vadovo statuso požymių ir jam būdingų pareigų atlikimo. Pirma, finansinių operacijų atlikimas nėra strateginis verslo sprendimas. Antra, nustatyta, kad BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ kasininku buvo pats G. S.. Įmonės kasininkas nepriiminėja verslo sprendimų, o atlieka pareigas, susijusias su finansiniais klausimais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nebuvo teisinio pagrindo gauti BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ priklausiusių piniginių lėšų, kad atsakovas finansines operacijas atliko veikdamas tiek kaip kasininkas, tiek kaip atskaitingas asmuo, ieškovas savo pažeistos teisės apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais, negalėjo. Todėl pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra tinkamas teisių gynimo būdas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. S. prašo ieškovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Egzistuoja visos sąlygos, kurių pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-1406-480/2018 nustatytos faktinės aplinkybės gali būti pripažintos neįrodinėtinomis. Tiek pradinis ieškovas šioje civilinėje byloje, tiek atsakovas dalyvavo minėtoje civilinėje byloje, atitinkamai, kaip ieškovas ir trečiasis asmuo. Asmens procesinė padėtis neturi teisinės reikšmės ir nėra kliūtis šalims remtis teismo nustatytais faktais kitoje civilinėje byloje, jeigu abi šalys dalyvavo minėtos bylos nagrinėjime.
12.2. Kadangi juridinį asmenį ir atsakovą siejo darbo teisės ir (ar) atstovavimo santykiai, darytina išvada, jog juridinis asmuo savo pažeistas teises gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso ar CK nuostatomis, reglamentuojančiomis atstovavimo santykius. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto, nurodydamas, jog egzistavo tam tikri teisiniai santykiai tarp BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ bei atsakovo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų gavęs pinigines lėšas kitaip nei bendrovės darbuotojas, todėl susiklostę santykiai pripažintini kaip darbuotojo ir darbdavio. Tai reiškia, kad įstatyme numatyta nepagrįsto praturtėjimo sąlyga, jog šalių neturi sieti jokie teisiniai santykiai, šiame ginče negali būti nustatyta.
12.3. Ieškovas nepateikė duomenų, kad BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vardu pirkimus būtų atlikęs kitas šio juridinio asmens darbuotojas. Operacijų žiniaraščiai pagal analitinės apskaitos objektą patvirtina, kad atsakovas gautomis lėšomis įgijo prekes ar paslaugas pagal nurodytus dokumentus. Ieškovas neginčija šių sandorių kaip neįvykusių, o tai leidžia padaryti išvadą, kad egzistuoja sandoriai, pagal kuriuos BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ įgijo tam tikras prekes ar paslaugas savo vardu. Taigi, atsakovui pateikus sisteminius buhalterinės apskaitos dokumentus, apie kurių egzistavimą nurodoma Specialisto išvadoje, darytina išvada, kad atsakovas įgijo BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ naudai paslaugas ir prekes. Tai reiškia, jog šio juridinio asmens turtas nesumažėjo ir nėra būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų.
12.4. Atsakovas, veikdamas BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vardu ir šio juridinio asmens lėšomis, sudarė įvairius sandorius, t. y. pirko prekes ir paslaugas, o šiuos sandorius atspindintys buhalterinės apskaitos dokumentai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, todėl apeliaciniame skunde neįrodyta, kad piniginės lėšos nebuvo panaudotos juridinio asmens naudai ir nėra įrodyta, jog BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ galėjo gauti pajamas nepatirdama veiklos sąnaudų. Tai liudija apie tam tikrus teisinius santykius, kurie neleidžia taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimybės, šalis siejant teisiniams santykiams
14. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).
15. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius. Ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo patenkinti turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.
16. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktas; 2017 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017 18 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; kt.).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020 28 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022 50 punktas; 2023 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023 23 punktas; kt.).
18. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktas; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 34 punktas; 2023 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023 24 punktas).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas (teisiniai santykiai), kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį. Priešingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime būtų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumą, o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų būti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankišką vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 21 ir 23 punktai).
20. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 34 punktas).
21. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktas).
22. Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Tokio teisinio pagrindo egzistavimą patvirtinančius argumentus atsakovas išdėsto atsiliepime į ieškinį ir pateikia šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Argumentus dėl be pagrindo įgyto turto gavimo atsakovas gali nurodyti ir priešieškinyje, jeigu kartu su atsikirtimu į ieškinį jis teikia savarankišką reikalavimą ieškovui. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 27 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 37 punktas).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 61 402,64 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą ar nepagrįstą atsakovo praturtėjimą, kurį, apelianto teigimu, atsakovas G. S., būdamas BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ akcininku, be teisinio pagrindo pasisavino iš bendrovės lėšų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1406-480/2018 nustatytu faktu dėl G. S. buvimo de facto BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vadovu, konstatavo, kad atsakovą su bendrove siejo darbo santykiai. Remdamasis šia išvada, teismas pripažino, kad teisinis pagrindas atsakovui įgyti lėšas buvo, todėl ieškovas neturėjo teisės pažeistas teises ginti, remdamasis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutu.
24. Šios nutarties 14–22 punktuose išdėstytoje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikomas ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo gauti turto ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir (ar) gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą. Todėl vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas de facto buvo BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vadovu, negalėjo būti pakankamu pagrindu netenkinti ieškinio reikalavimų, grindžiamų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutu.
25. Skundžiamo sprendimo turinys leidžia teigti, kad šiuo atveju teismas, vadovaudamasis prejudiciniu faktu dėl atsakovo buvimo de facto BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vadovu, nusprendė, jog bendrovę ir atsakovą siejantys santykiai a priori (iš anksto) patvirtina nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimybės nebuvimą. Tokia teismo išvada nepagrįsta bei prieštarauja šioje nutartyje išdėstytai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo praktikai. Tokiu būdu padarydamas išvadą dėl ieškovo galimybės teises apginti taikant atsakovui civilinės atsakomybės už vadovo pareigų pažeidimą nuostatas, teismas neanalizavo ir tinkamai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių.
26. Teismui nesutinkant su ieškovo argumentais dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo byloje, jis pirmiausia turėjo kvalifikuoti ginčą pagal pateikto ieškinio ribas, o ne formaliai jį atmesti, nevertindamas ieškovo argumentų bei į bylą pateiktų įrodymų – Specialisto išvados, BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ buhalterinės apskaitos duomenų, kredito įstaigų išrašų, kasos pajamų orderių, kuriais remdamasis ieškovas tvirtino atsakovą nepagrįstai įgijus bendrovei priklausančias lėšas. Taip pat liko neįvertinti atsakovo atsikirtimų į ieškovo reikalavimus argumentai, kuriuose pastarasis neneigė gavęs lėšas iš bendrovės, tačiau tvirtino pastarųjų nepasisavinęs, o jas panaudojęs bendrovės reikmėms. Atsakovas teigė, kad visos lėšos, kurias jis gavo būdamas bendrovės darbuotoju, buvo panaudotos bendrovės ūkinėje–komercinėje veikloje (atsakovas gautomis lėšomis įgijo prekes ar paslaugas) bei visas šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai yra įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Šiems argumentams patvirtinti atsakovas pateikė papildomus BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ buhalterinės apskaitos duomenis, PVM sąskaitas faktūras bei kt. Visi šie įrodymai skundžiamame sprendime liko neįvertinti ir nebuvo atsakyta, ar lėšas atsakovas įgijo ir (ar) pasiliko turėdamas tam teisinį pagrindą, jei taip, ar tas pagrindas buvo toks, kokį nurodo atsakovas, t. y. kad jis lėšas gavo kaip bendrovės darbuotojas tikslu nupirkti bendrovės ūkinėje–komercinėje veikloje reikalingų prekių ar paslaugų, ar šios iš tiesų buvo nupirktos, ar pas atsakovą neliko bendrovės lėšų, kurios nebuvo panaudotos bendrovės veikloje. Jei pasitvirtintų pastaroji prielaida, teismui būtų pagrindas konstatuoti lėšų ar jų dalies gavimą ir (ar) turėjimą nesant teisėto pagrindo. Tokiu būdu esminiai ieškovo ieškinio argumentai skundžiamame sprendime liko neišnagrinėti.
27. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).
28. Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas CK 6.237 straipsnį, tinkamai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, neištyrė į bylą pateiktų įrodymų, todėl nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymu. Tai duoda pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl procesą pirmosios instancijos teisme būtina pakartoti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, jeigu apeliacinės instancijos teismas analizuotų į bylą pateiktus įrodymus ir padarytų išvadas dėl to, ar atsakovui piniginės lėšos buvo pervestos esant teisėtam pagrindui, ar atsakovas jas panaudojo jo nurodomu būdu, ar egzistuoja kiti šioje nutartyje paminėti pagrindai, susiję su nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymu, kai šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nenustatinėjo, tuo būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinimas ir byla pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
29. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų atsižvelgti į šios nutarties motyvuojamosios dalies 14–22 punktuose išdėstytą aktualią teismų praktiką dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto sampratos bei taikymo sąlygų. Įvertinęs šalių argumentus, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatęs reikšmingas bylai aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėtų tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir padaryti pagrįstas išvadas dėl byloje pareikštų ieškovo reikalavimų.
30. Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.