- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- e2-1406-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01368-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- T. V.
- Trečiasis asmuo
- G. S.
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė, Dalius Mecelica, Evelina Davidavičiūtė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninis kodas ir Ko“ atstovei advokatei Evelinai Davidavičiūtei, atsakovui T. V. ir jo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, trečiojo asmens G. S. atstovui advokatui Daliui Mecelicai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninis kodas ir Ko“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo sprendimai“, ieškinį atsakovui T. V., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui G. S., dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Mokumo sprendimai“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 282 954,92 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Mokumo sprendimai“. Bankroto administratorius patikrinęs įmonės sudarytus sandorius bei buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad įmonės buvęs vadovas T. V. savo neteisėtais veiksmais - netinkamu vadovo pareigų vykdymu, įmonės lėšų neaiškiu panaudojimu, buhalterinės apskaitos aplaidžiu tvarkymu, įmonės turto neperdavimu, padarė įmonei ir jos kreditoriams žalos. Laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m. atsakovas naudodamasis įmonės kortele iš įmonės sąskaitos išsigrynino ar į savo sąskaitą persivedė - 17 806,44 Eur (61 482,09 Lt). Atsakovas negalėjo pagrįsti pinigų panaudojimo paskirties, o taip pat neperdavė minėtos sumos bankroto administratoriui. Patikrino eilę įmonės sąskaitų faktūrų administratorius pastebėjo, kad už įmonės lėšas įsigytos prekės yra visiškai nesusijusios su įmonės veikla. Už įmonės lėšas įsigytos prekės ir paslaugos buvo naudojamos asmeniniams akcininko G. S., trečiųjų asmenų ar paties atsakovo interesams. Iš paties atsakovo raštu pateiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovas žinojo apie neteisėtai naudojamus įmonės pinigus, apie prekes ir paslaugas, įsigytas už įmonės lėšas, asmeniniams atsakovo ir akcininko poreikiams tenkinti ir veikė priešingai įmonės interesams. Be to, atsakovas žinojo, kad įmonės lėšomis ir resursais buvo statomos saulės elektrinės trečiųjų asmenų naudai, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad iš trečiųjų asmenų būtų išieškota pastatytų elektrinių kaina. Ieškovė statė šias saulės elektrines: 30 kW saules elektrinę, (duomenys neskelbtini), užsakovas UAB „Alksniškių energija“, 100 proc. savininkas G. S.; 30 kW saulės elektrinę, (duomenys neskelbtini), užsakovas UAB „Ūtos Sruogos energija“, 100 proc. savininkas G. S.; 30 kW saules elektrinę, (duomenys neskelbtini), užsakovas UAB „Naujapievių energija“, 100 proc. savininkas G. S.; 30 kW saules elektrinę, (duomenys neskelbtini), užsakovas UAB „Elnovus“, 100 proc. savininkas G. S.. Tačiau iš įmonės buhalterinių dokumentų nenustatyta, kad už šias elektrines užsakovai buvo atsiskaitę. Elektrinių statybai buvo naudojami įmonės resursai ir lėšos. Viso įmonei padaryta žala sudaro 282 954,92 Eur, t. y. nupirkta prekių ir paslaugų už įmonės lėšas, ne įmonės veiklai vykdyti, už 47 933,48 Eur, atsakovas iš įmonės sąskaitos pervedė sau 17 806,44 Eur, taip pat 217 215 Eur žala buvo padaryta nesusigrąžinus lėšas už pastatytas elektrines. Atsakovas pažeidė pareigą būti lojalus įmonei, protingai ir atidžiai rūpintis įmonės veikla, nesumaišyti savo ir juridinio asmens turto. Atsakovas žinojo, kad iš įmonės lėšų yra perkamos prekės ir paslaugos ne įmonės, o asmeniniams akcininko interesams tenkinti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad šie neteisėti veiksmai būtų sustabdyti. Pats atsakovas iš įmonės lėšų pirkdavo prekes ir paslaugas tretiesiems asmenims arba į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukdavo fiktyvias sąskaitas faktūras. Jeigu atsakovas nebūtų įmonės lėšų pasisavinęs, būtų lojalus ir protingai vykdytų vadovo pareigas, prekės ir paslaugos būtų perkamos tik įmonės interesams tenkinti, tai įmonei nebūtų padaryta žala. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonei padarytos žalos.
Atsakovas T. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, byloje atsakovu patraukti BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vienintelį akcininką G. S., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad 2011 m. liepos 12 d. vienintelio akcininko G. S. sprendimu jis buvo paskirtas įmonės vadovu - direktoriumi. Akcininkas aiškiai apibrėžė darbo įmonėje sąlygas: jis pats kontroliuosiąs visus įmonės finansus, t. y. organizuosiąs įmonės atliekamus darbus, derėsis dėl jų kainos, darysiąs bankinius pavedimus. Atsakovui pradėjus dirbti įmonės vadovu, G. S. įsidarbino įmonės vykdančiuoju direktoriumi. Atskiru įsakymu jis buvo paskirtas eiti įmonės kasininko pareigas, taigi taip pat kontroliavo įmonės grynuosius pinigus. Įmonės finansines operacijas atlikinėjo G. S., atsakovas AB SEB banke parašo teisės ir prieigos prie elektroninės bankininkystės neturėjo. Akcininko nurodymu atsakovas atidarė įmonės sąskaitą ir AB Ūkio banke bei užsakė įmonės mokėjimo kortelę. Iš pagrindinės įmonės sąskaitos SEB banke akcininkas periodiškai darydavo pavedimus į sąskaitą Ūkio banke ir nurodydavo atsakovui pervestas lėšas išsigryninti kaip darbo užmokestį. Nuo 2013-ųjų pavasario atsiradę mokėjimai į atsakovo sąskaitą buvo jo darbo užmokestis bei sutartas mokestis už saulės elektrinių dokumentacijos rengimą. Ieškinyje yra faktinių klaidų, tendencingo interpretavimo, iškraipoma realybė. Prašoma priteisti žala įmonei dėl įmonės pirkimų 2011-03-01, 2011-03-04, 2011-05-30, kai atsakovas dar nedirbo įmonėje. Duomenų, kad už telefoną mokėjo įmonė, nėra. Atsakovui buvo žinomi tik atskiri neesminiai su įmonės finansinėmis operacijomis sietini faktai. 2017-08-30 elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovę, kad iš UAB „Atea“ buvo perkami kompiuterių komponentai, naudoti įmonės veikloje. Tikslinga faktų atranka verčia manyti, kad ieškovas naudojasi savo asmenine pažintimi su UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ akcininku ir vykdančiuoju direktoriumi G. S. ir ieškinyje pateikia būtent kurso draugui studijų metu naudingą informaciją. Galima daryti prielaidą, kad įmonės akcininkas yra suinteresuotas, kad už įmonei tariamai padarytą žalą atsakomybė būtų perkelta atsakovui. Sutartis su UAB „Gernora“ niekada nebuvo vykdyta, įvykdyta, nebuvo net pradėta vykdyti. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ nupirktos saulės baterijos ir keitikliai būtų panaudoti ne būtent UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vykdytuose projektuose, o statant saulės elektrines kitose įmonės akcininkui priklausančiose įmonėse. Už juos su įmone buvo visiškai atsiskaityta. Visa ši informacija ieškovei yra žinoma ir matoma ieškovės disponuojamuose įmonės apskaitos dokumentuose. 2014 m., kai buvo iškelta bankroto byla įmonei, jokių piniginių lėšų atsakovui nebuvo mokama, todėl įsiskolinti įmonei jis negalėjo. Įmonės buhalterinę apskaitą už 2011-2014 m. tvarkė akcininko pasamdyta teisininkė, šio proceso atsakovas niekaip neįtakojo. UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ bankroto bylos nutartis įsiteisėjo 2014-07-03, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo praleidęs trijų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti. Visos įmonės finansinės operacijos buvo vykdomos vienintelio įmonės akcininko arba pritariant vieninteliam jos akcininkui. Todėl į bylą antruoju atsakovu turėtų būti įtrauktas įmonės vienintelis akcininkas G. S..
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. S. ir jo atstovas nurodė, kad pateikiami mokėjimo nurodymai patvirtina, kad G. S. padengė bankrutuojančiai bendrovei UAB „Ober-haus“ 2012 m. rugsėjo 26 d. sąskaitos faktūros VPIL75913, UAB „Rapasta“, 2013 m. gegužės 2 d. sąskaitos faktūros Nr. RAP2013082, UAB ‚Baltijos polistirenas“ sąskaitų faktūrų Nr. BPPA42514, BPA42762, BPA42819, ir J. K. individualios įmonės 2013 m. gegužės 29 d. sąskaitų faktūrų Nr. TOP 13-082, TOP 13-145 vertę be pridėtinės vertės mokesčio, todėl šioje ieškinio dalyje ginčo nebeliko. Trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Skaitmeninis kodas ir ko“ nuomojosi automobilį iš trečiojo asmens, todėl už automobilio VW Passat remontą mokėjo bankrutuojanti įmonė, kadangi juo naudojosi savo reikmėms. UAB „Ferona“ buvo pirkti bilietai ne kelionei į JAV, o į Kiniją. Aplinkybę, kad tai buvo komandiruotė patvirtina ir itin trumpas Kinijoje buvimo laikas. Pateikiama UAB „Karklai“ pažyma patvirtina, kad 2012 metų gegužės mėnesį šioje bendrovėje UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ išliejo betoninius pamatus. Pateikiamas atsiskaitymus sąskaitos išrašas patvirtina apie atsiskaitymus už perkamus įrenginius mokėjo ne UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“. Teikiami įrodymai patvirtina, kad ieškinys nėra pagrįstas, grindžiamas tik teiginiais, neatsižvelgiant į tai, kad perduoti bankroto administratoriui dokumentai paneigia dalį reikalavimų, o mokėjimo nurodymai patvirtina, kad dalis ieškinio reikalavimų sumos yra apmokėta, siekiant panaikinti bet kokias abejones dėl trečiojo asmens veiksmų vertinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Bankroto administratoriaus atstovaujama ieškovė BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ pareiškė ieškinį dėl civilinės atsakomybės įmonės vadovui taikymo, neaiškiai panaudojus įmonės lėšas bei aplaidžiai tvarkius buhalterinę apskaitą. Teigia, kad buvo nupirkta prekių ir paslaugų už įmonės lėšas ne įmonės veiklai vykdyti už 47 933,48 Eur, 17 806,44 Eur atsakovas pervedė sau, buvo pastatytos elektrinės ir nesusigrąžinta lėšų už jas 217 215 Eur sumai.
Bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Mokumo sprendimai“, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. liepos 3 d. (CPK 179 str. 3 d., civ. byla Nr. B2-101-264/2018). VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) bei atsakovo T. V. paaiškinimu nustatyta, kad šis įmonės vadovu (direktoriumi) buvo nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.
CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse.
Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).
Nagrinėjamu atveju tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir nagrinėjant bylą teisme atsakovas T. V. nesutikdamas su jam pareikštu ieškiniu teigė, kad akcininkas G. S. priėmęs jį į direktoriaus pareigas aiškiai nurodė, kad visus sprendimus priiminės ir finansus kontroliuos jis pats. Nors į bylą nėra pateikta jokių lokalinių norminių teisės aktų, o tokių, pasak atsakovo T. V. ir trečiojo asmens G. S., įmonėje ir nebuvo, tačiau šių asmenų paaiškinimai kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad nors atsakovas T. V. bendrovėje negalėjo daryti jokių verslo sprendimų, be akcininko žinios atlikti mokėjimų, tačiau jis atliko vadovo valdymo funkcijai būdingas pareigas – sudarinėjo sandorius bendrovės vardu, pasirašinėjo oficialius bendrovės dokumentus bei darbo sutartis su darbuotojais, disponavo įmonės dokumentais, turėjo prieigą prie įmonės sąskaitos AB SEB banke. Be to, kaip nurodo pats atsakovas, prieš tapdamas ieškovės vadovu, tokias pareigas jis ėjo ne vienoje įmonėje, todėl žinojo ir suprato ūkio subjekto vadovo atsakomybę.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 p.). Tačiau net ir tuo atveju, nustačius, kad faktiniu vadovu buvo akcininkas G. S., spręstina ir dėl kitų asmenų atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vien aplinkybės, kad be formalaus vadovo bendrovėje veikia faktinis vadovas, nepašalina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymą, nes abu vadovai yra saistomi valdymo organų narių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 54 p.), todėl turėtų būti vertinami ir de jure vadovo veiksmai teisėtumo aspektu.
Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017 14 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis); jis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis); jis negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis); jis privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę (5 dalis); jis gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, tačiau apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba dalyviams (6 dalis).
ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Atsakovas T. V. pripažįsta, kad jis tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą (CPK 182 str. 5 p.). Esant šioms aplinkybėms, vertintina, jog atsakovas yra atsakingas ir už buhalterinių įrašų teisingumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis).
Mokesčių mokėtojai, atsižvelgiant į jų teisinę formą bei veiklos pobūdį, apskaitą ir atskaitomybę privalo tvarkyti vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu, Verslo apskaitos standartais, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, o taip pat kitais poįstatyminiais teisiniais aktais. Ieškovė savo teiginių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų aplaidžiai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą nekonkretizuoja bei nenurodo jų priežastinio ryšio su įmonei padaryta žala ir jų byloje neįrodinėja.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio), atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų pagrindimo pareiga teko ieškovei, taigi, būtent jai teko pareiga įrodyti, kad atsakovas veikė neteisėtai.
Ieškovė teigdama, kad atsakovas T. V. laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m. iš įmonės sąskaitos nusigrynino ar sau persivedė 17 806,44 Eur (61482,09 Lt) ir negalėdamas pagrįsti šių pinigų panaudojimo paskirties, o taip pat neperdavęs įmonės turto už 17 806,44 Eur, nurodytai sumai padarė įmonei ir jos kreditoriams žalos, šiai aplinkybei pagrįsti pateikė Operacijų žiniaraščių pagal analitinės apskaitos objektą už 2011 m. - 2014 m. elektroninę kopiją (t. 1, b. l. 10 - 13). Atsakovas, atsikirsdamas į tai, aiškina, kad tokie mokėjimai buvo jo darbo užmokestis bei sutartas mokestis už saulės elektrinių dokumentacijos rengimą. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 str.). Teismas ne kartą šalims siūlė pateikti papildomus įrodymus, atrinkti iš administratoriui perduotų dokumentų reikšmingus nagrinėjamam ginčui ir pateikti juos į bylą, tačiau įrodymų, kurie bent tikėtinai patvirtintų atsakovo nurodomas aplinkybes, nebuvo pateikta. Be to, teismas pažymi, kad pagal operacijų žiniaraščio duomenis, tokie mokėjimai buvo ne kiekvieną mėnesį, kai kuriais mėnesiais buvo atlikta net po 5 mokėjimus, ar buvo atlikti pirmosiomis ieškovo darbo dienomis, ir tai nepagrindžia atsakovo nurodomų aplinkybių (CPK 185 str.). Pinigų gavimo ar panaudojimo paskirties atsakovas neįrodė (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamos bylos duomenimis įrodyta, kad atsakovas pasisavino 17 806,44 Eur įmonės lėšų (neteisėti veiksmai) (CK 6.246 str. 1 d.), kas lėmė tai (priežastinis ryšys) (CK 6.247 str.), jog ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.).
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).
Ieškinio turinys ir ieškovės atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu neabejotinai leidžia teigti, kad neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovė laiko įmonės lėšų naudojimą su įmonės veikla nesusijusiais tikslais, kurie mažino įmonės ekonominę naudą. Nurodo, kad bankroto administratoriui patikrinus eilę įmonės sąskaitų faktūrų paaiškėjo, jog už įmonės lėšas įsigytos prekės ir paslaugos buvo naudojamos asmeniniams akcininko G. S., trečiųjų asmenų ir paties atsakovo poreikiams tenkinti. Išsami sąskaitų faktūrų analizė ir sugrupavimas pateikiami ieškinio 2 - 4 puslapiuose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 41 punktas; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-684/2018 46 punktas).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali vadovo pareiga nenaudoti bendrovės turto savo asmeninei arba trečiųjų asmenų naudai bei nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 20–23 punktai).
Nagrinėjamu atveju atsakovo T. V. atsakomybė kildinama iš CK 2.87 straipsnio už fiduaciarinių pareigų įmonei nevykdymą, veikiant išimtinai įmonės akcininko ir/ar savo, o ne įmonės interesais. Bankroto administratoriaus teigimu, atsakovas, veikdamas išimtinai akcininko G. S. ir/ar savo interesais, ieškovei padarė žalą šiais veiksmais: 1) įsigijo prekių ir paslaugų, kurių panaudojimo įmonės interesais negalėjo pagrįsti ir 2) nesiėmė jokių veiksmų, kad už įmonės lėšas ir resursus pastatytas 5 saulės elektrines trečiųjų asmenų naudai būtų atsiskaityta.
Lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 20–23 punktai).
CK 2.87 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo arba trečiųjų asmenų turtu. Bendrovės vadovas turi pozityvią pareigą teikti pirmumą bendrovės, kuriai vadovauja, interesams, ir susilaikyti nuo savo, trečiųjų asmenų interesų tenkinimo bendrovės sąskaita. Tačiau veiksmai, aptarti CK 2.87 straipsnio 4 dalyje, galimi turint juridinio asmens dalyvio sutikimą.
Atsakovo versija, kad įmonėje pirkimus bei atsiskaitymus už juos vykdė ir/ar kontroliavo akcininkas G. S., nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra paneigta. Nors, kaip teisingai pastebėjo trečiojo asmens G. S. atstovas byloje, atsakovas el. laiškais teikdamas paaiškinimus bankroto administratoriui dėl sąskaitų, tikslios informacijos nėra pateikęs (apsiribojama formuluotėmis „panašiausia“, „tikėtina“ ir kt.), tačiau iš vykdyto el. susirašinėjimo dar iki nagrinėjamos bylos iškėlimo, sistemiškai jį aiškinant su atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, pakankamai tikėtina, kad įmonės finansinės operacijos buvo vykdomos paties įmonės akcininko G. S. arba jam pritariant. Nurodytos atsakovo versijos bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo akcininkas G. S. nepaneigė. Priešingai, jau iškėlus bylą teisme, jis padengė 4 ieškovei išrašytų sąskaitų vertę (t. 3, b. l. 133 138), nepaaiškindamas tokio poelgio motyvų. Ieškovė, kurios pareiga įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, neįrodinėjo, kad ginčo sąskaitos atsakovo buvo apmokėtos ar nepareikalauta atsiskaitymo iš kitų akcininkui priklausančių įmonių be šio sutikimo ar žinios, o byloje esantys įrodymai nėra pakankami išvadai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus CK 2.87 straipsnio 4 dalies prasme. Todėl šiuo konkrečiu atveju nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš atsakomybės sąlygų, taikyti civilinę atsakomybę atsakovo T. V. atžvilgiu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir todėl toliau teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl žalos fakto ir dydžio. Be to, teismas pažymi, kad nustatęs trečiojo asmens įmonių debitorines skolas, bankroto administratorius gali pareikšti reikalavimus šioms įmonėms bendrais pagrindais.
Atsakovas dėl įmonei tariamai padarytos žalos atlyginimo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 3).
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d.,1.131 str. 1 ir 2 d.).
Šiuo atveju ieškinio senaties terminas aiškinamas atsižvelgiant į bankroto santykių specifinį teisinį reguliavimą, nes ieškinį pareiškė bankroto administratorius. Taikant analogiją (CPK 3 str. 6 d.), ĮBĮ įpareigoja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų, apie šių sandorių sudarymą, gavimo dienos (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013).
Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo priimta 2014 m. balandžio 28 d. ir įsiteisėjo 2014 m. liepos 3 d. (CPK 179 str. 3 d., civ. byla Nr. B2-101-264/2018). Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad UAB „Skaitmeninis kodas ir ko“ vadovas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Kad tokio įpareigojimo laiku ir tinkamai neįvykdė atsakovas, kuris prašo taikyti ieškinio senatį, patvirtina administratoriaus kreipimasis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl dokumentų išreikalavimo iš įmonės vadovo ir teismo 2014 m. gruodžio 1 d. išduotas vykdomasis raštas. Ieškovės bankroto byloje 2015 m. birželio 30 d. priimtoje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ dokumentai bankroto administratoriui buvo pateikti tik 2014 m. gruodžio 30 d. (CPK 279 str. 4 d.). Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2017 m. gruodžio 27 d. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes bei siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumą (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau ir ieškovės, bankrutuojančios įmonės kreditorių teises bei galimybes ginti savo pažeistus interesus, teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės nėra praleistas (CK1.125 str. 8 d.).
Ieškovei iš atsakovo T. V. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.).
Atsakovui T. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2.1- (NTP-2-)18-T-200-2168 parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t. 1, b. l. 197 – 198)(Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.), todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš jo nepriteistinos valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos, žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė atleista tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už atsakovui T. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės administravimui skirtų lėšų priteistina valstybei 391,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 str.). Iš atsakovo ieškovei, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, priteistina 59,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (t. 3, b. l. 39 - 43; CPK 98 str., Rekomendacijų 8.2 p., 8.16 p., 8.19 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skaitmeninis kodas ir Ko, j. a. k. 301790917, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo sprendimai“, iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 17 806,44 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus šešis eurus 44 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 806,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 59,00 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninis kodas ir Ko, j. a. k. 301790917, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo sprendimai“, bankroto administravimui skirtų lėšų 391,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.