Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. R. ir V. R., atsakovo G. B. ir atsakovės S. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. R. ir V. R. ieškinius atsakovams G. B. ir S. U. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, notaro vykdomųjų įrašų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

18.4. Teismo posėdžiuose buvo tiriamos aplinkybės susijusios su pinigų perdavimu ieškovams, atsakovų galimybėmis paskolinti vekseliuose nurodytas sumas, buvo teikiami ir vertinami tai patvirtinantys įrodymai (atsakovas G. B. teikė informaciją apie draudžiamąsias pajamas, pirkimo pardavimo sutartį, kuria pardavė sodybą ir vien tik grynaisiais iki sutarties pasirašymo gavo 30 000 Eur). Teismas tyrė ir vertino aplinkybes, o ieškovai neneigė, kad patys parašė vekselyje nurodytą pinigų sumą skaičiais, įrašė apmokėjimo datą ir pasirašė, įrašė savo duomenis. Teigdami, kad pinigų iš atsakovų negavo, ieškovai turėjo šią aplinkybę įrodyti.

18.8. Teismas laikėsi pozicijos jog paskolos suteikimo faktas buvo įformintas vekseliais, o ne prie paskolos sutarties (žodinės) papildomai buvo išduoti vekseliai, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tai tiesiogiai atspindi sprendime. Teismas teisingai nustatė, jog vekseliais buvo įformintą paskola, o kitų, t. y. lizingo, pirkimo pardavimo ar pan. sandorių, kurie būtų užtikrinti išduotais vekseliai, tarp šalių nebuvo.

18.9. Ginčo atveju netaikytinas ieškovų cituojamas 2022 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas išaiškinimas. Be to, ieškovų cituojamos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.

18.10. Nesutiktina, jog panaikinus vekselius atsakovai turi reikšti savarankišką reikalavimą kitoje byloje. Teismas pripažindamas sandorius negaliojančiais CK 1.93 straipsnio pagrindu neturėjo teisės netaikyti restitucijos.

18.11. Apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, dėl kurių neva ieškovai negalėjo išduoti vekselių, arba buvo suklaidinti, paneigia teisme ištirti įrodymai. Ieškovas V. R. ieškinį grindė tuo, neva, niekada nepasirašė tokio turinio vekselių atsakovui, tačiau ieškinyje, teismo posėdyje pripažino, kad vekseliuose asmeniškai pildė vardą, pavardę, datą ir sumą, patvirtino, jog vekselius pasirašė būtent 2019 m. liepos 17 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo teiginius, neva ieškovas G. B. pažinojo tik kaip R. draugą; priešingai, rašytiniai įrodymai įrodo, jog šalis siejo bendri pomėgiai, neformalūs, draugiški santykiai. Teismo posėdyje ieškovas V. R. nurodė, kad ketino įsigyti sklypą už 200 000 Eur, paaiškino, kad vekselius pasirašė dėl kredito gavimo iš kredito unijos „Saulėgrąža“, nurodė, kad ketino skolintis pusę sumos nuo sklypo kainos, t. y. nuo 200 000 Eur, tačiau jo ir jo sutuoktinės išrašytų vekselių suma nekoreliuoja su, neva, ketinta skolintis iš kredito unijos suma. Atsakovas pastebi, kad ieškinį ieškovai pareiškė tik po to, kai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas pagal išduotus vekselius. Ieškovai pagal savo finansinę būklę neturėjo galimybės nei gauti, nei grąžinti 100 000 Eur paskolos. Ieškovas sakydamas, neva vekselių išrašymo metu nesuprato, kas yra vekselis, sakė netiesą. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybe, jog trečiasis asmuo R. D. įkalbėjo ieškovą pasirašyti ginčijamus vekselius, tačiau šiuos teiginius R. D. paneigė.

18.12. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pats V. R. iš esmės neginčijo paskolos suteikimo fakto, jis ginčijo vekselių išdavimą. Pažymi, jog vekseliai be priežasties neatsirado, jais buvo įforminta paskola. Vekselių formoje buvo nurodytas įsipareigojimas sumokėti pinigų sumą, kurią pats savo ranka įrašė atsakovas. Taigi byloje esantys įrodymai, atsakovo paaiškinimai, paties ieškovo pozicija patvirtina paskolos suteikimo faktą.

18.13. Atsakovas G. B. pagal ieškovo pareikštą reikalavimą turėjo įrodyti, jog turėjo 31 823 Eur sumą. G. B. pateikė į bylą informaciją apie jo draudžiamąsias pajamas, kurios 2015 m. sudarė (duomenys neskelbtini), 2016 m. – (duomenys neskelbtini) Eur, 2017 m. – (duomenys neskelbtini) Eur, 2018 m. – (duomenys neskelbtini) Eur, 2019 m. - (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovas taip pat pateikė 2016 m. rugpjūčio 8 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovas Š. J. pardavė žemės sklypą su statiniais už 130 000 Eur (iš kurių 30 000 Eur buvo sumokėta grynaisiais prieš sutarties pasirašymą).

20. Atsakovė S. U. pateikė atsiliepimą į G. B. apeliacinį skundą, kuriame pareiškė, kad sutinka su G. B. apeliaciniame skunde dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais.

21.1. Teismas motyvuotai atsisakė tenkinti dalį ieškovų teiktų procesinių prašymų. Pažymi, kad Š. J. ir V. R. yra draugai. Tik prasidėjus teismuose ginčams pati S. U. suprato, jog buvo įviliota į R. ir J. sumanytą vengimo grąžinti skolas schemą. Š. J. nedalyvavo šioje byloje ginčijamų vekselių pasirašymo ir pinigų perdavimo procese, S. U. ir G. R. pokalbiuose dėl galimybės paskolinti pinigus, todėl kaip liudytojas nebūtų pateikęs jokių bylai reikšmingų liudijimų. G. R. procesinės teisės nebuvo apribotos, kadangi poreikis apklausti Š. J. buvo grindžiamas nagrinėjamomis kitomis civilinėmis bylomis, apie kurias dokumentai kartu su 2022 m. gegužės 23 d. prašymu buvo pateikti. Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį, jog Š. J. bei S. U. santykiai yra konfliktiniai. P. Č. ir G. M. negali pateikti liudijimų apie šioje byloje ginčijamus vekselius, šalių derybas, pasirašymą, pinigų perdavimą ir t. t. Pati atsakovė pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad S. U. atliko pavedimus už statybines medžiagas UAB „M.“, kuriai vadovauja ieškovas. Teigia, jog šie įrodymai patvirtina, kad V. R. pardavė S. U. statybinių medžiagų statomai sodybai ir dėl šių aplinkybių (bei ir dėl to, kad iki ginčų šalis siejo draugiški santykiai) V. R. galėjo lankytis prie statomos sodybos. Mano, kad liudytojų P. Č. ir G. M. apklausa būtų netikslinga. Ieškovai gauti informaciją iš kredito unijos „Saulėgrąža“ realizavo bei pakartotinai teismui išduoti liudijimą įrodymams gauti buvo netikslinga. 2022 m. birželio 15 d. raštu kredito unija pateikė ieškovų atstovui visą unijos turimą informaciją, susijusią su ieškovais. Aplinkybes, kurias ieškovai nutarė įrodinėti rašytiniu įrodymu (UAB „ExProjektai“ projektu), papildomai įrodinėti liudytojų parodymais netikslinga, juolab, A. R. ir G. R. paaiškinimai neturi tiesioginio ryšio nei su byloje ginčijamais vekseliais, nei su pinigų perdavimu. Teismas pagrįstai atsisakė apklausti šiuos asmenis liudytojais.

21.2. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad teismas ignoravo ir neaptarė ieškovų pateiktų įrodymų. Nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Ieškovų argumentai, kad teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl jų iškeltų CK 1.80, 1.81, 1.89, 1.90, 1.91 straipsnių pagrindų, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinti negaliojančiais ieškovų išduoti vekseliai, panaikinti jų pagrindu notaro atlikti vykdomieji įrašai bei taikyta restitucija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Byloje nustatyta, kad G. R. 2019 m. liepos 17 d. išrašė vienuolika vekselių, kuriais (kiekvienu iš jų) be sąlygų įsipareigojo sumokėti S. U. atitinkamai 2021 m. gruodžio 13 d., 2021 m. gruodžio 14 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. sausio 4 d., 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. sausio 7 d., 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. sausio 11 d., 2022 m. sausio 12 d. po 2 893 Eur sumą. Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 5 d. bei 2022 m. sausio 21 d. atliko vykdomuosius įrašus (notarinio registro Nr. 24-27, 484-490), pagal kuriuos pareikalavo išieškoti iš G. R. vekselių turėtojos S. U. naudai nesumokėtas sumas – po 2 893 Eur (iš viso – 31 823 Eur), 6 procentų metines palūkanas ir notaro atlyginimą, pašto išlaidas. Taip pat nustatyta, kad V. R. 2019 m. liepos 17 d. pasirašė vienuolika vekselių, kuriais (kiekvienu iš jų) be sąlygų įsipareigojo sumokėti G. B. atitinkamai 2021 m. gruodžio 13 d., 2021 m. gruodžio 14 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. sausio 4 d., 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. sausio 11 d., 2022 m. sausio 12 d., 2022 m. sausio 13 d. po 2 893 Eur sumą. 2022 m. sausio 5 d. bei 2022 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarė P. J. atliko vykdomuosius įrašus (notarinio registro Nr. 9-12, 472- 478), pagal kuriuos pareikalavo išieškoti iš V. R. vekselių turėtojo G. B. naudai per vekselių mokėjimo terminą nesumokėtas sumas – po 2 893 Eur (iš viso – 31 823 Eur). Ieškovai kreipėsi į teismą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais bei notaro vykdomųjų įrašų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinius tenkino, t. y., nustatęs, jog ieškovų surašyti vekseliai neatitiko jiems taikomos privalomos notarinės sandorio formos, vekselius bei notarės vykdomuosius įrašus pripažino negaliojančiais, taip pat taikė restituciją, priteisdamas iš ieškovės G. R. atsakovei S. U. 31 823 Eur, taip pat iš ieškovo V. R. atsakovui G. B. 31 823 Eur sumą. Tiek ieškovai, tiek atsakovai pateikė apeliacinius skundus.

25. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi prievolės pagal paprastąjį vekselį turinį sudaro vekselyje nurodyto vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą ir iš šios pareigos atsiradusi vekselio turėtojo reikalavimo teisė. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisėje galiojančių reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

26. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

28. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.).

29. ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

31. Taigi vekselį išrašęs asmuo gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį, be to, gali ginčyti vekselio išrašymą kaip vienašalį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 21 punktą, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2021).

32. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovams buvo suteiktos po 31 823 Eur paskolos nesilaikant notarinės sandorio formos, vienu metu surašyti po 11 vekselių neatitiko jiems taikomo notarinės sandorio formos reikalavimo, panaikino šiuos vekselius ir jų pagrindu padarytus vykdomuosius įrašus.

Dėl atsakovų apeliacinių skundų

33. Atsakovai G. B. bei S. U. apeliaciniuose skunduose nesutinka su paminėta teismo išvada, mano, jog teismas nepagrįstai vekselius laikė vienu sandoriu. Pasak apeliantų, buvo sudaryta po 11 savarankiškų paskolos sandorių, vekseliuose nurodytos skirtingos jų apmokėjimo datos, nei viename ginčijamame vekselyje nurodyta suma neviršijo 3 000 Eur, t. y. vekseliai atitiko įstatymo nustatytus formos reikalavimus. Pažymi, jog teisės aktai nedraudžia tą pačią dieną ir su tuo pačiu asmeniu sudaryti kelis piniginius sandorius įvairiomis sumomis, nereikalaujančiomis notarinės formos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems argumentams.

34. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vekselių formos atitikimo įstatymų reikalavimams, nepagrįstai vadovavosi ir teisės normomis, reguliuojančiomis paskolos sutarties formą, šiuo aspektu ginčą iš esmės išsprendė teisingai.

36. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekiant išsiaiškinti atitinkamų sandorių teisėtumą turi būti tiriami ir vertinami tikrieji šalių ketinimai bei sutarčių sudarymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 49 punktas). <...> vertinant atvejus dėl keliems vekseliams, kaip vienašaliam sandoriui, taikytinos notarinės formos reikalavimo, turi būti atsižvelgiama į jų sudarymo aplinkybes, vertinami šalių ketinimai ir siekiai. Jeigu sudaromi keli sandoriai dėl vieno dalyko labai trumpu laiko tarpu tarp jų, tarp tų pačių šalių (arba vienašalio sandorio atveju – tos pačios šalies), jie gali būti vertinami kaip vienas sandoris, jeigu nustatyta, kad valia buvo nukreipta iš esmės į vienos prievolės sukūrimą. Priešingas vertinimas ir formalus požiūris analizuojant atskirais vekseliais patvirtintus įsipareigojimus, vertinant juos izoliuotai nuo jų sudarymo aplinkybių, sudarytų prielaidas šalims piktnaudžiauti išvengiant minėtų teisės aktų vekseliams keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. e3K-3-231-611/2021).

38. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantės D. U. teiginys, kad teisės aktai nedraudžia tą pačią dieną ir su tuo pačiu asmeniu sudaryti kelis piniginius sandorius, nereikalaujančius notarinės formos, yra teisingas, apeliantų išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo sandoriai (vekseliai) buvo atskiri (savarankiški). Pažymėtina, kad tiek ieškovė G. R. vienuolika vekselių, tiek ieškovas V. R. vienuolika vekselių išrašė tą pačią dieną, t. y. 2019 m. liepos 17 d., ir vienu metu; vekseliai išrašyti tam pačiam asmeniui – G. R. vekselius išrašė S. U., V. R. – G. B.. Apeliantų (atsakovų) itin akcentuojama aplinkybė, t. y. skirtingos vekseliuose nurodytų sumų mokėjimo datos, šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo juos vertinti izoliuotai (kaip atskirus). G. R. išduotuose vekseliuose mokėjimo datos 2021 m. gruodžio 13-16 d., 2022 m. sausio 4-7 d., 10-12 d.; V. R. – 2021 m. gruodžio 13-16 d., 2022 m. sausio 4-6 d., sausio 10-13 d.). Taigi, mokėjimai paskirstyti itin trumpu periodu, juos faktiškai atliekant kas dieną, su nedideliais tarpais. Įrodymų apie ieškovų poreikį vekseliuose nurodytas pinigines lėšas panaudoti skirtingiems tikslams, apie skirtingą vekseliais įformintą skolų pobūdį ar pan., duomenų nepateikta. Atsakovo G. B. paaiškinimai, jog 31 823 Eur sumą jis ieškovui skolino dalimis, išrašydamas vekselį ir vekselyje nurodytą sumą perduodamas ieškovui, taip pat vekseliuose nurodytos skirtingos mokėjimų datos, savaime nereiškia faktinio sandorio (vekselio) savarankiškumo. Atsakovo G. B. argumentai dėl to, kad būtent V. R., kaip vekselio davėjas atsakingas už vekselio, kaip vienašalio sandorio įforminimą, neturi įtakos sandorio atitikimo įstatymo reikalavimams bei jo galiojimo vertinimui.

40. Remiantis nuoseklia kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

43. CK 1.93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

45. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia nesutinkantys su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jų reikalavimai pripažinti vekselius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalyje, 1.81 straipsnio 1 dalyje, 1.89 straipsnio 1 dalyje, 1.90 straipsnio 1 dalyje ir 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, taip pat su dalimi, kuria taikyta restitucija. Apeliantų teigimu, jie su tuo susijusio išsilavinimo neturintys ir apie vekselius nieko nesuprantantys įrodė, kad trečiojo asmens R. D. pristatytų vekselių pradžioje ir pabaigoje (neužpildant jų esminės vidurinės dalies) pasirašė 2019 m. liepos 17 d. savo namuose ir perdavė juos R. D., būdami R. D. nesąžiningai įkalbėti, suklaidinti ir apgauti su jo sugalvotu tikslu iš Kredito unijos „Saulėgrąža“ gauti kreditus jo žadėtai kaimo turizmo plėtrai (prie ieškovo, kaip vėliau paaiškėjo S. U. neatlygintinai, pastatytos sodybos) esančios gretimos sodybos įsigijimui iš R. D. ir atsakovų draugo ir kaimyno Š. J.) ir bendro kaimo turizmo verslo vystymui, t. y. dėl niekada neįvykusio / neatsiradusio pagrindo (be pagrindo).

46. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovų argumentų, visų pirma, pažymi, kad vekselius pripažinus negaliojančiais CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, sąlygų, ar egzistuoja kiti ieškovų nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų kolegija nepasisako. Ieškovų pozicija, kad restitucijos taikymo klausimas apskritai neturėjo būti sprendžiamas, yra nepagrįsta. Ieškovai neginčija paties vekselių pasirašymo fakto, todėl vekselius pripažinus negaliojančiais ir sprendžiant, ar šiuo atveju taikytinos CK 1.93 straipsnio 5 dalyje numatytos pasekmės, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde (8.10 – 8.11. punktai, kt.), buvo būtina nustatyti, ar remiantis vekseliais buvo perduotas turtas(piniginės lėšos).

47. Kaip minėta, ieškovai įrodinėjo, jog piniginės lėšos jiems perduotos nebuvo, teigė, kad pasirašyti neužpildytus vekselius juos nesąžiningai įkalbėjo, suklaidino bei apgavo R. D., nurodęs, jog vekseliai skirti kredito unijai, turintys padėti gauti kreditą iš kredito unijos gretimos sodybos įsigijimui ir bendro kaimo turizmo verslo vystymui (plėtrai) bei užtikrinti jo grąžinimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovų apeliacinio skundo argumentams, kad jie įrodė paminėtas vekselių išrašymo aplinkybes (pagrindą).

48. Apeliantai teigia, kad teismas savo veiksmais neleido ieškovams įgyvendinti su įrodinėjimu susijusių procesinių teisių, tuo pačiu ribodamas atitinkamas ieškovų pareigas, pažeidė rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo bei teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principus (teigia, kad teismas be motyvų atmetė prašymus apklausti liudytojais kredito unijos „Saulėgrąža“ darbuotoją J. Z., taip pat Š. J., P. Č. bei G. M., A. R. ir G. R., išduoti teismo liudijimą apie teisę iš kredito unijos „Saulėgrąža“ gauti bei pateikti teismui turimus dokumentus, įskaitant unijos darbuotojų susirašinėjimą elektroniniu paštu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su ieškovais ir/ ar trečiaisiais asmenimis, susijusius su kredito unijos /jos darbuotojų atliktais veiksmais siekiant ieškovų vardu išduoti/gauti kreditą kredito unijoje laikotarpiu 2019-2021 m. laikotarpiu, taip pat teismo posėdžio metu teismas nutraukė ar ribojo ieškovų atstovo klausimus šalims bei trečiajam asmeniui, liudytojui D. M. D. ir kt.). Be to, apeliantų nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

49. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

50. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, kt.). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).

51. Taip pat pažymėtina, jog pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

52. Taigi, svarbu nustatyti, kokias aplinkybes ieškovai siekė įrodyti siekiamais išreikalauti įrodymais ar liudytojų parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kurias siekė įrodyti ieškovai (atstovas) itin plačiai apeliaciniame skunde aprašytais įrodymais (liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais), yra pernelyg nutolusios nuo šiam ginčui aktualių įrodinėtinų aplinkybių, susijusių su vekselių pasirašymu.

53. Be to, pažymėtina, jog su kredito sutarties sudarymu kredito unijoje susijusios aplinkybės gali būti grindžiamos rašytiniais įrodymais, o ne unijos darbuotojų parodymais, juolab ieškovai, ieškinyje minėdami V. R. pokalbį su unijos darbuotoja J. 2021 metais, patys nurodo, jog ji tuo metu nelabai prisiminė apie ką kalba V. R.. Atsakymas apie ieškovų susirašinėjimą su kredito unija „Saulėgrąža“ į bylą yra pateiktas. Apeliantai neatsižvelgė į teismo sprendime nurodytas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, numatančias draudimą vartojimo kredito davėjui bei paskolos davėjui priimti vekselius, siekiant užtikrinti vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimus. Kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės, t. y. sodybos statyba (dėl ko prašoma apklausti liudytojus P. Č. bei G. M.), ieškovo motinos A. R. sudarytos vartojimo kredito, akcijų pirkimo-pardavimo sutartys neįrodo vekselių pasirašymo aplinkybių, juolab ieškovai ieškinyje nurodė, jog vekselius pasirašė siekiant gauti kreditus ne sodybos statybai, bet žemės sklypo su statiniais įsigijimui. Be to, minėtos sutartys yra pateiktos į bylą, todėl papildomai liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais (užduodant klausimus šalims, trečiajam asmeniui) šį faktą įrodinėti nebuvo tikslinga. Teismas priėmė ieškovų su 2022 m. gegužės 23 d. prašymu pateiktus įrodymus, t. y. Š. J. bei D. J. ieškinius, jų surašytus vekselius su vykdomaisiais įrašais bei atsakovų bei trečiojo asmens atsiliepimus, taigi, pirma, jų įrodinėjama pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose, antra, ieškovai ir apeliaciniame skunde nenurodo tiesioginių Š. J. situacijos sąsajų būtent su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl ketinimų gauti kreditą sklypo pirkimui.

54. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinių pagrindų spektras yra pakankamai platus, todėl ir aplinkybės, kurios privedė prie vekselių atsiradimo, formavosi per visą aptariamą laikotarpį, o ne atsirado spontaniškai ir be priežasties 2019 m. liepos 17 d. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl įmonės akcijų įsigijimo, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir pan., stokoja nuoseklios ir loginės sąsajos su poreikiu pasirašyti bei perduoti vekselius R. D. siekiant ieškovų vardu iš kredito unijos gauti kreditą gretimos sodybos įsigijimui ir bendro kaimo turizmo verslo vystymui (plėtrai)/ užtikrinti jo grąžinimą, neįrodo konkrečių ieškovų nurodytų susitarimų turinio dėl verslo, jo plėtros, kredito gavimo ieškovų vardu turinio bei paskirties, trečiojo asmens atvykimo pas ieškovus 2019 m. liepos 17 d. ir pan., iš kurių būtų galima spręsti, kas suformavo ieškovų įsitikinimą apie vekselių paskirtį. Pažymėtina, kad ieškovai nurodo, jog kreditą kredito unijoje buvo siekiama gauti ieškovų vardu, tačiau neįrodinėja, kad buvo išdavę įgaliojimą sudaryti atitinkamas sutartis, kad po vekselių pasirašymo negavę kredito, t. y. nepasiekę nurodyto tikslo, kreipėsi į kredito uniją siekdami išsiaiškinti situaciją, reikalavo iš R. D. grąžinti vekselius, kreipėsi teisinės pagalbos ir pan. Aplinkybės dėl UAB „M. f.“ akcijų įsigijimo sąsajų su vekselio pasirašymu kelia abejonių dar ir dėl to, kad ieškovai ieškinyje patys nurodo, jog realybėje per UAB „M. f.“ iš esmės jokios sodybos statybos procedūros nevyko, nuo 2020 m. kaimo turizmo sodyba nuomojama viešai, tačiau sodyba (jos dalis) buvo įregistruota ne UAB „M. f.“ ar ieškovų vardu.

56. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai neįrodė ieškinyje nurodomų faktinių vekselių pasirašymo aplinkybių.

58. Kaip minėta, atsakovai byloje nuosekliai teigė, kad ieškovams pinigus skolino. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

59. Pirmosios instancijos teismas dėstydamas nustatytas faktines aplinkybes iš esmės be jokių argumentų nurodė, jog ieškovė G. R. 2019 liepos mėnesį 17 d. (duomenys neskelbtini), namo kieme pasiskolino iš atsakovės S. U. 31 823 eurus, surašydama dalį vekselio teksto savo ranka, o kitą dalį vekselio teksto surašė paskolos davėja atsakovė S. U.. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas V. R. 2019 liepos mėnesį 17 d. adresu (duomenys neskelbtini), name pasiskolino iš atsakovo G. B. 31 823 eurus, surašydamas dalį vekselio teksto savo ranka, o kitą dalį vekselio teksto surašė paskolos davėjas atsakovas G. B.. Vėliau, nors ir vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo tais atvejais, kai vekselis nerealizuotas ĮVPĮ nustatyta tvarka, tačiau paskolos santykių egzistavimą motyvavo itin glaustai, nurodydamas, kad atsakovai savo poziciją dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, kad atsakovai yra dirbantys, finansiškai pajėgūs suteikti paskolą, pažįstami su ieškovais, jų draugais, kad vekselyje pinigų sumas, datą, parašus surašė ieškovai, vekselyje yra spausdinta frazė „Pagal šį paprastąjį vekselį < .... > be sąlygų įsipareigoju sumokėti“, tai, jog ieškovas V. R. yra bendrovės vadovas, sudarantis sandorius, o ieškovė G. R. yra baigusi aukštąjį mokslą, verslininkė. Teismas ieškovų paaiškinimą, kad surašė vekselius trečiajam asmeniui R. D. ir negavo pinigų, atmetė.

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien paminėtos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog byloje įrodytas pinigų perdavimo faktas. Pažymėtina, kad vienas iš paprastojo vekselio privalomų rekvizitų, nustatytų ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą. Jokių prierašų apie piniginių lėšų gavimą, perdavimą ginčo vekseliuose nėra. Kadangi paskola nėra vienintelis galimas vekselio išrašymo pagrindas, spręsti apie pinigų perdavimo faktą pagal standartinę vekselio formuluotę nėra pagrįsta.

61. Aplinkybės, kad atsakovė S. U. ieškovei G. R. perdavė pinigus, be kita ko, buvo įrodinėjamos liudytojo D. M. D. parodymais, tačiau teisėjų kolegija pritaria ieškovų (apeliantų) abejonėms dėl šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jis yra atsakovės sūnus. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022). Nagrinėjamu atveju rašytinių įrodymų apie pinigų perdavimą nėra, o šalių (ieškovų bei atsakovų) paaiškinimai yra priešingi, todėl paminėto liudytojo parodymai nelaikytini pakankamais konstatuojant piniginių lėšų pagal ginčo vekselius faktą.

62. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė S. U. pati yra gavusi kreditą iš kredito unijos „Saulėgrąža“ ir moka palūkanas. Be to, ieškovai į bylą pateikė įrodymus (atsakovų atsiliepimai, kt.), kad atsakovai pinigines lėšas iš esmės panašiu laikotarpiu skolino ir kitiems asmenims (J.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių. Skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai, kad atsakovai yra dirbantys, pažįstami su ieškovais, jų draugais, kad vekselyje pinigų sumas, datą, parašus surašė ieškovai, jog ieškovas yra bendrovės vadovas, sudarantis sandorius, o ieškovė baigusi aukštąjį mokslą, verslininkė, nesusiję su piniginių lėšų perdavimo įrodymais. Apibendrinus išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje įrodytas pinigų perdavimo ieškovams faktas, ir pritaikė restituciją, priteisdamas iš ieškovų V. R. ir G. R. atsakovams po G. B. bei S. U. po 31 823 Eur sumą. Dėl šios priežasties yra pagrindas ieškovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria taikyta restitucija ir nuspręsta priteisti iš G. R. S. U. naudai 31 823 eurų sumą, taip pat priteisti iš V. R. G. B. naudai 31 823 eurų sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

64. Pažymėtina, kad, nors ieškovai prašė priteisti kiekvienam po 4 029, 30 eurų išlaidų už advokato pagalbą, pirmosios instancijos teismas ieškovams priteisė iš viso 4 029,30 Eur. Teismas ieškovų veiksmus, pateikiant du atskirus ieškinius laikė piktnaudžiavimu civilinio proceso teisėmis (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pažymėjo, kad ieškovų ieškinių dalykas ir pagrindas tapatūs; be to, ieškovai teikdami papildomus prašymus išreikalauti įrodymus, apklausti liudytojais asmenis nesusijusiais su sandoriu, veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 98 straipsniu, atsakovams, trečiajam asmeniui priteisė turėtas advokato pagalbos išlaidas, nes ieškovų veiksmai buvo nukreipti išvengti iš atsakovų gautų piniginių sumų grąžinimo (restitucijos), teigiant, kad paskolos negavo, kad atsakovai finansiškai negalėjo suteikti paskolą. Teismas iš ieškovo V. R. atsakovui G. B. priteisė 2 843 Eur, atsakovei S. U. iš ieškovės G. R. – 2 662 Eur advokato pagalbos išlaidas, iš abiejų ieškovų lygiomis dalimis trečiojo asmens naudai R. D. - 500 eurų advokato išlaidas. Ieškovai apeliaciniame skunde su tokia teismo pozicija nesutinka, teigia, kad ieškovai civilinio proceso teisėmis nepiktnaudžiavo.

65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

66. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apeliantų pozicijai, kad atskirų ieškinių pareiškimas, kuomet ieškovų surašyti vekseliai, taip pat jų atžvilgiu išduoti vykdomieji įrašai yra individualūs, atsakovai yra skirtingi, todėl ieškovai turėjo teisę reikšti atskirus ieškinius. Teisę teikti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ar jų pateikimo šalims numato civilinio proceso įstatymas, juolab, atsakovai byloje taip pat naudojosi tokia teise. Kita vertus, paminėtos aplinkybės apie iš esmės tapačias ieškinių aplinkybes, reikalavimus, procese atliktus veiksmus abiejų ieškovų vardu ir kt. (įvertinus ir tai, kad abu ieškinius rengė tas pats advokatas, o advokato išlaidos paskaičiuotos ir už atsiliepimų į kiekvieno ieškovo ieškinį parengimą), gali būti vertinamos ir į jas atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistino išlaidų už advokato pagalbą dydžio pagal skundžiamame sprendime paminėtose Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau ir – Rekomendacijos) nustatytus kriterijus, įskaitant advokato darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje ir kt. Teisėjų kolegija šalindama skundžiamo sprendimo argumentus dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovams priteisė bendrą 4 029,30 Eur išlaidų už advokato pagalbą sumą.

67. Nors ieškovų reikalavimas pripažinti vekselius negaliojančiais visais ieškinyje nurodytais pagrindais nebuvo patenkintas, atsižvelgiant į bylos baigtį (ieškinių reikalavimų patenkinimą), laikytina, kad teismo sprendimas priimtas ieškovų naudai, todėl jiems lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 4 029,30 Eur išlaidų, o teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovų atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina. Taip pat keistina teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovų trečiajam asmeniui R. D. priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas priteisiant lygiomis dalimis iš atsakovų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir naujų liudytojų apklausos, naujų įrodymų išreikalavimo, teismo liudijimo išdavimo

68. Ieškovai (apeliantai) apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą grindė tuo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistos jų procesinės teisės. Pasak ieškovų, yra būtinybė, kad juos išklausytų objektyvus bei nešališkas teismas, būtų pakartotinai/papildomai ištirti įrodymai, apklausti liudytojai. Taip pat ieškovai prašė apklausti liudytojais: Š. J., P. Č., G. M., A. R. ir G. R., J. Z., E. B. ir N. B., atsakovės S. U. mamą, taip pat iš atsakovo G. B. išreikalauti visų likusių pas jį galimai esančių ieškovo V. R. vekselių kopijas; išduoti teismo liudijimą apie ieškovų V. R. ir G. R. atstovo advokato J. P. teisę iš Kredito unijos „Saulėgrąža“ gauti ir teismui pateikti šiuos įrodymus: visą Kredito unijos „Saulėgrąža“ turimą informaciją ir dokumentus, įskaitant Kredito unijos „Saulėgrąža“ darbuotojų, tarp jų ir J. Z., turimą susirašinėjimą elektroniniu paštu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su ieškovais V. R. ir G. R. ir / ar trečiaisiais asmenims, bet kaip susijusius su ieškovų ir / ar trečiųjų asmenų ieškovų vardu, o taip pat ir pačios Kredito unijos „Saulėgrąža“ ir / ar jos darbuotojų atliktais veiksmais siekiant ieškovų vardu išduoti / gauti kreditą Kredito unijoje „Saulėgrąža“ 2019 – 2021 m. laikotarpyje; informaciją kas ir kokiu pagrindu ieškovų V. R. ir / ar G. R. vardu 2019 – 2021 m. laikotarpyje vykdė sužinojimą su Kredito unija „Saulėgrąža“ ir jos darbuotojais.

69. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bet šis prašymas teismui neprivalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

70. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

71. Nors nagrinėjamu atveju ieškovų prašymai apklausti liudytojus, išreikalauti įrodymus bei išduoti teismo liudijimą nebuvo tenkinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje padarytas išvadas dėl liudytojų parodymais, reikalaujamais įrodymais įrodinėtinų aplinkybių reikšmės nagrinėjamam ginčui (t. y., kad jais įrodinėtinos aplinkybės pernelyg nutolusios nuo šiam ginčui aktualių aplinkybių, susijusių su vekselių pasirašymu), į tai, kad ieškovai savo poziciją turėjo galimybę išsamiai išdėstyti apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos, bei nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra šiuo atveju atliekama rašytinio proceso tvarka.

72. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

73. Ieškovai (apeliantai) pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: ieškovė G. R. prašo priteisti iš atsakovų G. B. ir S. U. 2 359,50 Eur, ieškovas V. R. iš atsakovų prašo priteisti 2 359,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų. Ieškovai pridėjo 2023 m. kovo 20 d. suteiktas teisines paslaugas ir gautą apmokėjimą detalizuojančias pažymas, iš kurių matyti išlaidos patirtos už apeliacinio skundo (po 2 032,80 Eur), taip pat atsiliepimo į G. B. bei S. U. apeliacinius skundu parengimą, susipažinimą su jų atsiliepimais į kliento apeliacinį skundą (po 326,70 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovai teikė bendrus procesinius dokumentus (apeliacinį skundą bei atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus), tai, kad nebuvo tenkintas reikalavimas patenkinti ieškinį visais jame nurodytais pagrindais, apeliantų prašymus tenkina iš dalies, priteisdama abiems ieškovams iš atsakovų iš viso 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato pagalbą, taip pat 580 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

74. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų (apeliantų) G. B. ir S. U. apeliaciniai skundai nebuvo patenkinti, jų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinami. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria taikyta restitucija ir priteista iš ieškovės G. R. atsakovei S. U. 31 823 eurų suma, taip pat priteista iš ieškovo V. R. atsakovui G. B. 31 823 eurų suma, taip pat dalį, kuria iš ieškovų V. R. atsakovui G. B. priteistos 2 843 Eur advokato pagalbos išlaidos, iš ieškovės G. R. atsakovei S. U. priteistos 2 662 Eur advokato pagalbos išlaidos, pakeičiant teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. D. priteisimo. Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išrašytus vekselius ir notarės P. J. vykdomuosius įrašus:

1. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2021 m. gruodžio 13 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 5 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 24);

2. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2021 m. gruodžio 14 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 5 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 25);

3. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2021 m. gruodžio 16 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 5 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 26);

4. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2021 m. gruodžio 15 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 5 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 27);

5. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 12 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 484);

6. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 11 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 485);

7. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 10 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 486);

8. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 7 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 487);

9. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 6 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 488);

10. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 5 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 489);

11. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 4 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 490).

Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išrašytus vekselius ir notarės P. J. vykdomuosius įrašus:

1. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2021 m. gruodžio 13 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 5 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 9);

2. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2021 m. gruodžio 16 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 5 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 10);

3. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2021 m. gruodžio 15 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 5 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 11);

4. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2021 m. gruodžio 14 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 5 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 12);

5. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 4 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 472);

6. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 13 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 473);

7. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 10 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 474);

8. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 5 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 475);

9. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 11 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 476);

10. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 6 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 477);

11. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 17 d. Paprastąjį vekselį (suma 2 893 Eur, terminas 2022 m. sausio 12 d.) ir panaikinti atliktą Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2022 m. sausio 21 d. Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 478).

Priteisti iš atsakovų G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovų V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai advokato išlaidas 4 029,30 eurų, 702 eurus žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš atsakovų G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 eurų advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovų G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis žyminį mokestį valstybės naudai 730 eurų.

Priteisti iš atsakovų G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 60 eurų 40 centų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).“

Priteisti iš atsakovo G. B. ieškovams V. R. ir G. R. po 734,87 Eur (kiekvienam) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės S. U. ieškovams V. R. ir G. R. po 734,87 Eur (kiekvienam) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.