Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (daliai proceso dalyvių teismo posėdyje dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio, nuteistojo E. B. bei jo gynėjo advokato Henriko Oseckio, nuteistojo V. V. gynėjo advokato Murado Bakano bei nuteistojo R. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį – laivės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. A. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.), įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, leidžiant pasišalinti iš gyvenamosios vietos (išvykti iš Lietuvos Respublikos), jeigu tai susiję su būtinybe gauti medicininę pagalbą užsienyje.

Vadovaujantis BK kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš A. A. nustatyta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 29 078,97 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius septyniasdešimt aštuonis eurus 97 centus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsniu, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. A. priklausantį turtą – automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant juo disponuoti, paskiriant turto saugotoju A. A., – paliktas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo (konfiskuotino turto vertės išieškojimo) įvykdymo.

V. V. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.) ir nuteistas 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. (16 dienų), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis), ir nustatyta laikyti, kad V. V. yra atlikęs 32 MGL (1 205,12 Eur) dydžio baudos bausmę, likusi neatlikta bausmė yra – 118 MGL (4 443,88 Eur) dydžio bauda. Paskirtai baudai sumokėti nustatytas 4 mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. B. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 red.), 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. (16 dienų), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis), ir nustatyta laikyti, kad E. B. yra atlikęs 32 MGL (1 205,12 Eur) dydžio baudos bausmę, likusi neatlikta bausmė yra – 68 MGL (2 560,88 Eur) dydžio bauda. Paskirtai baudai sumokėti nustatytas 4 mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. V. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 red.) ir nuteistas 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas – 2016 m. rugsėjo 5 d. (1 diena), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis), ir nustatyta laikyti, kad R. V. yra atlikęs 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudos bausmę, likusi neatlikta bausmė yra – 148 MGL (5 573,68 Eur) dydžio bauda. Paskirtai baudai sumokėti nustatytas 4 mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, kaip padarytos nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti: du mobiliojo ryšio telefonai „Samsung Galaxy S6“ su priedais; mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S5 Neo“; nešiojamasis kompiuteris „Asus N551VW-FY204D“ su priedais; nešiojamasis kompiuteris „Acer Aspire E E5-573G“ su priedais (paketai Nr. 7, 8, 9, 10).

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti J. A., A4. A., D. S., tačiau jie apeliacinių skundų nėra pateikę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. A., būdamas valstybės tarnautoju, t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – (DUOMENYS NESKELBTINI)) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju ir nuo 2016 sausio 1 d. dirbdamas (DUOMENYS NESKELBTINI) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju ir vykdydamas savo funkcijas – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka organizuodamas keliams tirti, planuoti, projektuoti, poveikio aplinkai mažinti, tiesti, rekonstruoti ir taisyti skirtų lėšų naudojimą, organizuodamas paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų konkursus, viešųjų pirkimų konkursų dokumentų rengimą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. liepos 25 d., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, po to, kai J. A., būdamas UAB „Š“ generaliniu direktoriumi, ir D. S., būdamas UAB „Š“ komercijos direktoriumi, veikdami kartu UAB „Š“ naudai ir interesais, netiesiogiai – per UAB „T“, davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį jam (A. A.) – valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikdamas UAB „Š“ naudai, tiesiogiai savo naudai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. J. A. ir D. S. davė, o A. A. priėmė kyšį už tai, kad A. A. informuodavo J. A. apie (DUOMENYS NESKELBTINI) organizuojamus viešuosius pirkimus bei sudarydavo palankias sąlygas UAB „Š“ dalyvauti (DUOMENYS NESKELBTINI) organizuojamuose pirkimuose, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, derindavo pirkimo procedūrų eigas UAB „Š“ naudai ir sudarydavo palankias sąlygas UAB „Š“ laimėti pageidaujamus (DUOMENYS NESKELBTINI) organizuojamus konkursus. Taip A. A., pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir įtvirtintą pirkimo tikslą – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, veikdamas UAB „Š“ naudai, iki pirkimų paskelbimo leido J. A., kaip UAB „Š“ direktoriui, pasirinkti ir nuspręsti, koks konkretus kelias bei jo ruožas galėtų būti remontuojamas, t. y. kokiu kelių atkarpų remontu UAB „Š“ būtų suinteresuotas dalyvauti viešajame pirkime, o būtent:

1.1. 2016 m. birželio mėnesį, Perkančiajai organizacijai (DUOMENYS NESKELBTINI) vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – Pirkimas) „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 26,8 iki 28,3 km asfalto dangos taisymo projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir atlikdamas neteisėtus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016-05-10 iki 2016-05-17, dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su J. A., ir pokalbių metu J. A. nurodė A. A. tikslias kelio atkarpas nuo 26,8 iki 28,3 km, po to, 2016-05-25, Perkančiosios organizacijos (DUOMENYS NESKELBTINI) direktoriaus įsakymu Nr. V-299 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 26,8 iki 28,3 km projektavimo ir statybos darbus. Po to A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatoriaus funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016-06-01 buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, po to, 2016-06-08, UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016-06-15 tarp (DUOMENYS NESKELBTINI) ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-576;

1.2. be to, 2016 m. birželio mėnesį, Perkančiajai organizacijai (DUOMENYS NESKELBTINI) vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – Pirkimas) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,0 iki 1,5 km asfalto dangos taisymo projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir atlikdamas neteisėtus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016-05-10 iki 2016-05-17, dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su J. A., ir pokalbių metu J. A. nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas nuo 0,0 iki 1,5 km, po to, 2016-05-25, Perkančiosios organizacijos (DUOMENYS NESKELBTINI) diretoriaus įsakymu Nr. V-299 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą – kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,0 iki 1,5 km asfalto dangos taisymo projektavimo ir statybos darbus. Po to A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016-06-01 buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, po to, 2016-06-08, UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016-06-15 tarp (DUOMENYS NESKELBTINI) ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-575;

1.3. be to, 2016 m. birželio mėnesį, Perkančiajai organizacijai (DUOMENYS NESKELBTINI) vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – Pirkimas) „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 4,9 iki 5,9 km paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016-06-15 iki 2016-06-20, dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su J. A. ir UAB „Š“ Technikos direktoriumi V. A. ir J. A. nurodymu V. A. pokalbių metu nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas nuo 4,9 iki 5,9 km, po to, 2016-06-16, Perkančiosios organizacijos (DUOMENYS NESKELBTINI) direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 4,9 iki 5,9 km paprastojo remonto projektavimą ir darbų atlikimą. Po to A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016-06-29 buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, po to, 2016-07-11, UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016-07-25 tarp (DUOMENYS NESKELBTINI) ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-694;

1.4. be to, 2016 m. birželio mėnesį, Perkančiajai organizacijai (DUOMENYS NESKELBTINI) vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – Pirkimas) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,003 iki 1,048 paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016-06-15 iki 2016-06-20, dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus su J. A. ir UAB „Š“ Gamybinio techninio skyriaus viršininku A. J., kurie jam pokalbių metu nurodė tikslias kelių atkarpas nuo 0,003 iki 1,048 km, po to, 2016-06-16, Perkančiosios organizacijos (DUOMENYS NESKELBTINI) direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,003 iki 1,048 paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimą ir darbų atlikimą. Po to A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016-06-29 buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, po to, 2016-07-11, UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016-07-25 tarp (DUOMENYS NESKELBTINI) ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-695;

1.5. be to, 2016 m. birželio mėnesį, Perkančiajai organizacijai (DUOMENYS NESKELBTINI) vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – Pirkimas) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 3,1 iki 4,3 km paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016-06-15 iki 2016-06-20, dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus su J. A. ir UAB „Š“ Gamybinio techninio skyriaus viršininku A. J., tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties. J. A. nurodymu A. J. pokalbių metu nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas nuo 3,1 iki 4,3 km, po to, 2016-06-16, Perkančiosios organizacijos (DUOMENYS NESKELBTINI) direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 3,1 iki 4,3 km paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimą ir darbų atlikimą. Po to A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016-06-29 buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, po to, 2016-07-11, UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016-07-25 tarp (DUOMENYS NESKELBTINI) ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-696.

1.6. Už anksčiau nurodytus A. A. atliktus neteisėtus veiksmus, vykdant savo tiesiogines funkcijas, veikiant išskirtinai UAB „Š“ naudai, J. A. ir D. S. netiesiogiai – per UAB „T“ perdavė A. A., o A. A. priėmė ne mažesnį kaip 20134,35 Eur kyšį, UAB „Š“ lėšomis apmokant dalį A. A. iš UAB „T“ įsigyjamo automobilio „VW Touareg“ vertės, t. y. 2015-12-22 A. A. su UAB „T“ sudarius automobilio „VW Touareg“ pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2015-15, pagal kurią UAB „T“ įsipareigojo A. A. parduoti naują automobilį „VW Touareg“ už 45000 Eur bei įskaityti A. A. automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip dalinį mokėjimą, nustatant automobilio „Mitsubishi Pajero“ vertę – 30000 Eur, 2016-02-25 UAB „T“ direktorius V. V., pagal susitarimą su J. A. ir A. A., siekiant sumažinti oficialią automobilio „VW Touareg“ pardavimo kainą, susitarė su UAB „ŠD“ direktoriumi L. Č. dėl naujo automobilio „VW Touareg“ fiktyvaus pardavimo ir registracijos UAB „ŠD“ vardu, po to automobilis dėl neatitikties komplektacijai būtų grąžinamas UAB „T“. Po to, veikiant pagal susitarimą, UAB „T“ 2016-03-10 gautą automobilį „VW Touareg“, kurio mažmeninė kaina ne mažesnė kaip 64440 Eur, pagal 2016-03-10 sąskaitą faktūrą MOL Nr. 9200947 perdavė UAB „ŠD“ ir 2016-03-12 šis automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas UAB „ŠD“ vardu, po to, 2016-03-14, UAB „ŠD“ pagal kreditinį dokumentą grąžino automobilį UAB „T“ ir 2016-03-17 šis automobilis buvo perregistruotas UAB „T“ vardu bei tą pačią dieną pagal 2015-12-22 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2015-15 numatytas sąlygas, pagal priėmimo-perdavimo aktą UAB „T“ perduotas A. A. kartu su 4 vnt. žieminių padangų „Bridgestone“, kurių vertė 694,35 Eur ir už kurias pagal D. S. ir V. V. susitarimą apmokėjo UAB „Š“. Taip pat tą pačią dieną, 2016-03-17, tarp UAB „T“ ir A. A. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. A. pardavė UAB „T“ savo automobilį „Mitsubichi Pajero“ už 30000 Eur, kurį 2016-04-15 internetiniame puslapyje „Autoplius“ UAB „T“ skelbė parduodanti už 23800 Eur ir kurį vėliau pardavė už 21900 Eur. Be to, siekiant padengti dalį A. A. įsigyjamo automobilio vertės bei siekiant paslėpti UAB „Š“ vykdytus mokėjimus, 2016-03-02 ir 2016-03-23 D. S. atsiuntus V. V. sąrašus su UAB „Š“ priklausančių automobilių modeliais ir valstybiniais numeriais, V. V. nurodymu UAB „T“ serviso vadovas E. B. pagal anksčiau pateiktų automobilių modelius ir valstybinius numerius UAB „T“ vardu išrašė suklastotas tikras PVM sąskaitas faktūras: Nr. 76088, Nr. 76089, Nr. 76090, Nr. 76091, Nr. 76092, Nr. 76094, Nr. 76637, Nr. 76638, Nr. 76642, Nr. 76644, Nr. 76650, Nr. 76654, Nr. 76657, pagal kurias UAB „T“ tariamai įsigijo automobilių detales ir atliko UAB „Š“ priklausančių automobilių remontą, po to UAB „Š“ šių suklastotų tikrų dokumentų pagrindu UAB „T“ 2016-03-07 pervedė 17776,81 Eur, o 2016-04-01 pervedė 11526,82 Eur, kartu apmokant ir už A. A. perduotas 4 automobilio padangas „Bridgestone“, o A. A. per du kartus pervedus už automobilį UAB „T“ 15000 Eur, A. A. 2016-08-08 automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu.

1.7. Be to, J. A. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. A. A. už anksčiau nurodytus atliktus neteisėtus veiksmus, vykdant savo tiesiogines pareigas UAB „Š“ naudai, davė, o A. A. priėmė ne mažesnį kaip 8944,62 Eur kyšį, t. y. J. A. nurodžius pavaldiems UAB „Š“ darbuotojams R. B., R1. B., M. P., V1. A., V. R. ir L. P. atlikti A. A. reikalingus daiktų pervežimo, statybos ir remonto darbus, minėti J. A. pavaldūs darbuotojai, vykdydami jo nurodymus, anksčiau nurodytu laikotarpiu A. A. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, 2015-05-22 sumontavo UAB „Š“ lėšomis iš UAB „V“ už 712,50 Eur įgytą židinio kapsulę, atliko kitus statybos ir remonto darbus, sunaudodami UAB „Š“ vardu įgytas statybines medžiagas ir įrankius už 8232,12 Eur, bei 2015-10-22 į šią sodybą iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nugabeno A. A. ir jo sutuoktinei priklausančius daiktus, ir tokiu būdu tiesiogiai A. A. davė prekių ir suteikė paslaugų už ne mažesnę nei 8944,62 Eur sumą, J. A. nurodymu apmokant už jas UAB „Š“ lėšomis.

1.8. Taip J. A. ir D. S. netiesiogiai – per UAB „T“ davė A. A. ne mažesnį kaip 20134,35 Eur kyšį bei J. A. davė A. A. ne mažesnį kaip 8944,62 Eur kyšį, o A. A. už neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė didesnės negu 250 MGL vertės, ne mažesnį kaip 29078,97 Eur, kyšį. Tokie A. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, A. A. ir J. A., būdamas UAB „Š“ direktoriumi, veikdami kartu, pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, o būtent: laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2017-06-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą – 2014-11-24 Statybos rangos sutartį Nr. 2014/R-52, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad sutartis sudaryta ir užregistruota 2014-11-24 ir kad sutarties šalis – rangovas UAB „Š“ įsipareigoja savo jėgomis, medžiagomis ir rizika atlikti statybos rangos darbus pagal atskirus užsakovo A. A. užsakymus, juose šalių suderintais terminais ir sąlygomis bei pagal šios sutarties priede nurodytus remonto darbų įkainius, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir apmokėti rangovui už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais, ir šią sutartį jie pasirašė, nors tokia sutartis tarp UAB „Š“ ir A. A. sudaryta nebuvo, po to J. A. šį netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas 2018-01-17 LR STT Šiaulių valdybai, siekdamas pagrįsti savo parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „Š“ atliktus darbus A. A. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, o A. A. šį netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas kaip tikrą dokumentą 2018-03-09 per savo gynėją advokatą Juozą Gaudutį LR STT Šiaulių valdybai pridėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos. Tokie A. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3. V. V., būdamas UAB „T“ direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“; 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, 2016 metais organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą UAB „T“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: veikdamas pagal susitarimą su UAB „Š“ generaliniu direktoriumi J. A., UAB „Š“ komercijos direktoriumi D. S. ir A. A., kad A. A. iš UAB „T“ įsigys automobilį ,,VW Touareg“, o UAB „Š“ padengs dalį šio automobilio įsigijimo vertės, sudarant fiktyvius sandorius ir buhalterinės apskaitos dokumentuose melagingai nurodant lėšų pervedimo paskirtį, jis 2015-12-22 UAB „T“ vardu su A. A. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-15, pagal kurią UAB „T“ įsipareigojo A. A. parduoti naują automobilį ,,VW Touareg“ už 45000 Eur bei įskaityti A. A. automobilį ,,Mitsubishi Pajero“, 30000 Eur vertės, kaip dalinį mokėjimą. Po to, siekiant sumažinti oficialią automobilio ,,VW Touareg“ pardavimo A. A. kainą ir veikiant pagal jo (V. V.) susitarimą su UAB „ŠD“ direktoriumi L. Č. dėl fiktyvaus automobilio ,,VW Touareg“ pardavimo, 2016-03-10 UAB „T“ iš bendrovės „M“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 6233842 nupirko automobilį ,,VW Touareg“ už 51100 Eur ir tą pačią dieną UAB „T“ pagal 2016-03-10 jo (V. V.) nurodymu UAB „T“ komercijos direktoriaus A. K. išrašytą sąskaitą faktūrą MOL Nr. 9200947 šį automobilį už 64 440 Eur pardavė UAB „ŠD“ bei 2016-03-12 šis automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas UAB „ŠD“ vardu, po to, 2016-03-14, UAB „ŠD“ pagal kreditinį dokumentą grąžino automobilį UAB „T“ ir 2016-03-17 šis automobilis buvo perregistruotas UAB „T“ vardu, bei tą pačią dieną pagal 2015-12-22 pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 2015-15 numatytas sąlygas, pagal priėmimo-perdavimo aktą UAB „T“ perduotas A. A., ir jis 2016-08-08 šį automobilį įregistravo savo vardu. Kadangi pagal 2016-03-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. MOL9200947 už 64 440 Eur (11 183,80 Eur PVM) automobilis ,,VW Touareg“ UAB „ŠD“ nebuvo parduotas bei pagal UAB „ŠD“ išrašytą ir bendrovei „T“ pateiktą 2016-03-14 kreditinį dokumentą iš viso už 64 440 Eur (11 183,80 Eur PVM) nebuvo grąžintas, tai dėl UAB „T“ neįvykusios ūkinės operacijos apie automobilio pardavimą įforminimo PVM sąskaita faktūra, kurios rekvizitas – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės bei dėl kreditinio dokumento, kuriuo įforminta neįvykusi ūkinė operacija apie automobilio grąžinimą ir kurio rekvizitas – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės, UAB „T“ vyr. finansininkės D. B., nežinojusios apie nurodytas neįvykusias finansines operacijas, įrašymo į UAB „T“ buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros per 2016 m. 2 ir 3 mėnesius.

3.1. Be to, 2016-03-02 ir 2016-03-23 D. S. atsiuntus jam (V. V.) sąrašus su UAB „Š“ priklausančių automobilių modeliais ir valstybiniais numeriais, jo nurodymu jam pavaldus UAB „T“ serviso vadovas E. B. pagal anksčiau pateiktų automobilių modelius ir valstybinius numerius UAB „T“ vardu išrašė suklastotas tikras PVM sąskaitas faktūras: Nr. 76088, Nr. 76089, Nr. 76090, Nr. 76091, Nr. 76092, Nr. 76094, Nr. 76637, Nr. 76638, Nr. 76642, Nr. 76644, Nr. 76650, Nr. 76654, Nr. 76657, pagal kurias UAB „T“ tariamai atliko UAB „Š“ priklausančių automobilių remonto paslaugas ir detalių pardavimą, kurios realiai nebuvo atliktos. Po to UAB „Š“ šių suklastotų tikrų dokumentų pagrindu UAB „T“ 2016-03-07 pervedė 17776,81 Eur, o 2016-04-01 pervedė 11526,82 Eur, taip padengiant dalį automobilio ,,VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį A. A. 2016-08-08 įregistravo savo vardu, vertės.

3.2. Taigi jo (V. V.) nurodymu, UAB „T“ serviso vadovui E. B. bendrovės vardu išrašius ir UAB „Š“ pateikus apmokėti suklastotas PVM sąskaitas faktūras Nr. 76089, Nr. 76088, Nr. 76090, Nr. 76091, Nr. 76092, Nr. 76094, Nr. 76637, Nr. 76657, Nr. 76654, Nr. 76650, Nr. 76644, Nr. 76642, Nr. 76638, iš viso 29 303,63 Eur sumos, dėl automobilių dalių pardavimo ir remonto paslaugų, kurios nebuvo atliktos, ir šias sąskaitas faktūras UAB „T“ vyr. finansininkei D. B., nežinojusiai apie jų suklastojimą, įtraukus jas į buhalterinę apskaitą, dėl UAB „T“ neįvykusių ūkinių operacijų apie automobilių dalių pardavimą ir remonto paslaugų įforminimo PVM sąskaitomis faktūromis ir jų įrašymo į buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros per 2016 m. 2 ir 3 mėnesius. Tokie V. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

4. E. B., būdamas UAB „T“ serviso dirbtuvių vedėju, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo bei padėjo UAB „T“ direktoriui V. V. apgaulingai tvarkyti UAB ,,T“ buhalterinę apskaitą, t. y. jis, vykdydamas UAB „T“ direktoriaus V. V. nurodymą, laikotarpiu nuo 2016-03-02 iki 2016-04-01 UAB „T“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „T“ vardu parengė PVM sąskaitas faktūras: Nr. 76088, Nr. 76089, Nr. 76090, Nr. 76091, Nr. 76092, Nr. 76094, Nr. 76637, Nr. 76638, Nr. 76642, Nr. 76644, Nr. 76650, Nr. 76654, Nr. 76657, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „T“ atliko UAB „Š“ priklausančių automobilių remonto darbus bei pardavė detales ir pagal nurodytas sąskaitas UAB ,,Š“ turi sumokėti UAB ,,T“ 29 303,03 Eur, nors realiai pagal nurodytas sąskaitas jokie remonto darbai nebuvo atliekami ir nebuvo parduodamos detalės. Taip suklastojęs nurodytas PVM sąskaitas faktūras, panaudojo jas, perduodamas jas tiesiogiai ar per kitus asmenis UAB ,,T“ buhalterijai.

4.1. Be to, tokiu būdu E. B. suklastojus PVM sąskaitas faktūras: Nr. 76088, Nr. 76089, Nr. 76090, Nr. 76091, Nr. 76092, Nr. 76094, Nr. 76637, Nr. 76638, Nr. 76642, Nr. 76644, Nr. 76650, Nr. 76654, Nr. 76657 ir perdavus jas UAB ,,T“ buhalterijai, o UAB „T“ vyr. finansininkei D. B., nežinojusiai apie suklastotas PVM sąskaitas faktūras, įtraukus jas į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, padėjo UAB „T“ direktoriui V. V., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį esančiam atsakingam už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisti to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apgaulingai tvarkyti UAB „T“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros per 2016 metų 2 ir 3 mėnesius. Tokie E. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje.

5. Be to, J. A., būdamas UAB „Š“ generaliniu direktoriumi, tiesiogiai susitarė duoti ir, veikdamas bendrininku grupe su UAB „Š“ komercijos direktoriumi D. S. UAB „Š“ naudai ir interesais, davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o A4. A., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotoju, tiesiogiai savo naudai susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant savo tiesiogines funkcijas, o būtent:

5.1. J. A., siekdamas valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojo A4. A. teisėto ir neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės mėnesio, tiesiogiai susitarė su A4. A. duoti, o A4. A. savo naudai priimti, didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, duodant grynuosius pinigus, apmokant daiktų ir paslaugų įsigijimą UAB „Š“ lėšomis už A4. A. teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad A4. A., veikdamas išskirtinai UAB „Š“ naudai, informuos UAB „Š“ vadovus apie (duomenys neskelbtini) savivaldybėje vykstančius procesus, kurie turės įtakos UAB „Š“ finansiniams interesams, sudarys palankias verslo sąlygas bei galimybes, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, derins pirkimo procedūrų eigas bei atliks kitus palankius veiksmus tiekėjo UAB „Š“ naudai.

5.2. Po to A4. A., vykdydamas minėtą susitarimą su J. A., laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atliko teisėtus ir neteisėtus veiksmus, veikdamas išskirtinai UAB „Š“ naudai, t. y.:

5.3. 2015 m. gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) miesto infrastruktūros skyriui paskelbus techninę specifikaciją dėl būsimo viešojo pirkimo konkurso, siekiant nupirkti (duomenys neskelbtini) miesto gatvių: D. prospekto tarp Vi. ir Vy. gatvių, P. ir S. gatvių sankryžos ir gatvės atkarpos nuo S. gatvės iki B. gatvės bei G. gatvės atkarpos tarp T. gatvės ir G. gatvės (duomenys neskelbtini) namo kapitalinio remonto atlikimą parengiant projektus, A4. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas teisėtus veiksmus, veikdamas išskirtinai UAB „Š“ naudai, aiškino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos vadovybei apie galimybę nutraukti viešojo pirkimo procedūras dėl (duomenys neskelbtini) miesto gatvių atkarpų kapitalinio remonto atlikimo parengiant projektus ir šiuos darbus pavesti atlikti UAB „Š“ pagal (duomenys neskelbtini) miesto gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra sutarties įkainius, nes tuo metu UAB „Š“ kaip vienintelis tiekėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos nuo 2015 m. balandžio mėnesio vykdomame minėtame (duomenys neskelbtini) miesto gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra atlikimo viešajame pirkime. Po to pasirašė 2015-06-04 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vardu parengtą raštą Nr. SIF-706, adresuotą Turto valdymo skyriaus Privatizavimo ir viešųjų pirkimo poskyriui, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto gatvių kapitalinio remonto darbai planuojami atlikti pagal (duomenys neskelbtini) miesto gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra sutarties įkainius bei prašė vykdyti (duomenys neskelbtini) miesto gatvių kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo nutraukimo procedūras, dėl to viešojo pirkimo komisija, kurioje kaip komisijos pirmininkas dalyvavo ir pats A4. A., 2015-06-08 posėdžio metu priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras ir pirkimo nebevykdyti;

5.4. 2015 metų balandžio–birželio mėnesiais, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai organizuojant (duomenys neskelbtini) miesto gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra atlikimo pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu, kurio metu pasiūlymą pateikė vienas tiekėjas – UAB „Š“, A4. A., atlikdamas neteisėtus veiksmus, rūpinosi pirkimo sutarties su tiekėju UAB „Š“ sudarymu, pasirašė 2015-06-09 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vardu parengtą raštą Nr. SIF-734, adresuotą savivaldybės administracijos direktoriui, kuriame nurodė, kad UAB „Š“ pasiūlymo bendra kaina 1364616,97 eurų viršija pirkimui planuojamas lėšas, bei, nepateikdamas pagrįstų argumentų dėl per didelės pasiūlymo kainos ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių per didelės pasiūlymo kainos pagrįstumą, neteisėtai prašė priimti sprendimą dėl tolesnės šio pirkimo eigos – sudaryti sutartį su vienintelį pasiūlymą pateikusiu rangovu UAB „Š“, po to UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2015-06-22 tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir UAB „Š“ buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. SŽ-807, taip buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir proporcingumo principai, 2 dalies nuostatos, neužtikrinant racionalaus lėšų panaudojimo, 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas, pagal kurį pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl per didelės ir nepriimtinos kainos;

5.5. po to, 2015-06-22 UAB „Š“ laimėjus viešojo pirkimo konkursą dėl (duomenys neskelbtini) miesto gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra atlikimo ir pagal 2015-06-22 sutartį Nr. SŽ-807 vykdant darbus (duomenys neskelbtini) mieste, A4. A., vykdydamas savo tiesiogines sutartyje numatytas kuratoriaus funkcijas, atlikdamas teisėtus veiksmus, veikdamas išskirtinai UAB „Š“ naudai, intensyviai bendraudamas su šios įmonės darbuotojais telefonu, elektroniniais laiškais bei vykdamas asmeniškai į įmonę, projektavimo ir darbų atlikimo užduotis derino su UAB „Š“ atstovais, kol jos dar nebūdavo oficialiai išsiųstos į UAB „Š“, o UAB „Š“ parengus planuojamų remontuoti (duomenys neskelbtini) miesto gatvių – T. g. dalies kapitalinio remonto techninį darbo projektą ir Ž. g. kapitalinio remonto aprašą bei pateikus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, kuri minėtus dokumentus pateikė UAB „P“ dėl projektų ekspertizės atlikimo ir UAB „P“ atlikus minėtų gatvių projektų ekspertizes bei pateikus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai bendrosios ekspertizės tarpinį aktą, kuriame nurodė projektų trūkumus, A4. A. asmeniškai telefonu suderino su UAB „P“ direktoriumi V. P. dėl T. g. ir Ž. g. kapitalinio remonto projektų teigiamų ekspertizių surašymo ir 2015-10-28 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos vardu pateikė raštą Nr. SIF-1423, kuriame nurodė, kad pritaria minėtų projektų sprendiniams ir prašo pateikti teigiamas ekspertizės išvadas, po to, 2015-10-29 UAB „P.“ parengė ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai pateikė T. g. ir Ž. g. bendrosios ekspertizės aktus;

5.6. be to, 2016-06-10 A4. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikdamas išskirtinai UAB „Š“ naudai, elektroniniu paštu susirašinėjo su rangovo UAB „Š“ atstovu G. K., derinant objektų K. g. (duomenys neskelbtini) įvažiavimo, P. g. tarp Ž. g. ir P. g. (duomenys neskelbtini), T. g., L. g., P. g. tarp B. g. ir SB „G“, P. g. ties SB „G“, K. g. tarp Ž. g. ir P. g., S. g. tarp E. g. ir S. g., K. g. nuo S. link P. g., P. g. tarp P. g. ir P. g. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektavimo užduotis iki jų oficialaus pasirašymo, užregistravimo ir oficialaus išsiuntimo, kurios (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus buvo patvirtintos tik 2016-06-20 įsakymu Nr. VKIF-130, t. y. dar iki (duomenys neskelbtini) miesto gatvių su žvyro danga asfaltavimo ar apdaro įrengimo darbų pirkimo paskelbimo ir sutarties Nr. SŽ-1265 su šį pirkimą laimėjusiu rangovu UAB „Š“ pasirašymo datos (2016-10-25), bei šias su UAB „Š“ suderintas ir Perkančiosios organizacijos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos patvirtintas sutarties objektų projektavimo užduotis neįtraukė į pirkimo sąlygas, taip informacija apie objektus, kuriuos turės projektuoti pirkimą laimėjęs tiekėjas, nebuvo paskelbta viešai ir dėl tokio išankstinio projektavimo užduočių derinimo A4. A., veikdamas neteisėtai, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, suteikė UAB „Š“ informaciją, kuria nedisponavo kiti pirkimo dalyviai, dėl to UAB „Š“ įgijo nepagrįstą konkurencinį pranašumą lyginant su kitais tiekėjais.

5.7. Už anksčiau nurodytus A4. A. atliktus teisėtus ir neteisėtus veiksmus, vykdant savo tiesiogines funkcijas, veikiant išskirtinai UAB „Š“ naudai, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. gegužės mėnesį, J. A. susitarė su A4. A., kad pastarasis per UAB „P1“ įsigys automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), daug mažesne nei rinkos kaina, t. y. dalis šio automobilio įsigijimo ir naudojimo išlaidų bus padengiamos UAB „Š“ lėšomis, UAB „P1“ išrašant ir UAB „Š“ pateikiant PVM sąskaitas faktūras už detalių pirkimą aukštesnėmis nei realios kainomis, be to, UAB „P1“ direktorius R. V. išgrynins ir A4. A. perduos grynųjų pinigų skirtumą, kuris susidarys už detalių pirkimą aukštesnėmis nei realios kainomis. Po to, veikiant pagal šį susitarimą, automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-08 už 7800 Eur buvo nupirktas iš UAB „S“ ir įregistruotas UAB „P1“ vardu bei mažesne nei rinkos kaina, už 1850 Eur, parduotas A4. A. ir 2016-04-08 užregistruotas A4. A. vardu. Po to, veikiant pagal išankstinį susitarimą, šio automobilio pirkimo procedūros metu susidariusį ne mažesnį kaip 5950 Eur kainų skirtumą apmokėjo UAB „Š“, UAB „P1“ pateikus bendrovei PVM sąskaitas faktūras už detalių pirkimą aukštesnėmis nei realios kainomis, taip pat A4. A. ir jo artimiesiems buvo sudarytos sąlygos neatlygintinai remontuoti savo transporto priemones UAB „P1“ automobilių servise, minimų remontų išlaidas padengiant UAB „Š“ pagal UAB „P1“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už detalių pirkimą aukštesnėmis nei realios kainomis. Taip R. V. UAB „P1“ vardu surašius ir UAB „Š“ pateikus PVM sąskaitas faktūras Nr. VI0012709, Nr. VI0012722, Nr. PRI0010075, Nr. PRI0010120, Nr. VI0012926, Nr. PRI0010315, Nr. VI0013275, Nr. PRI0010737, Nr. VI0013688, Nr. VI0014476, Nr. VST0000824, Nr. VST0000033, Nr. VST0000040, Nr. VST0000042, iš viso dėl 30046 Eur, už parduotas automobilių detales ir atliktus automobilių remonto darbus padidintomis kainomis bei J. A. ir D. S. organizavus šių sąskaitų apmokėjimą UAB „Š“ lėšomis, už susidariusį kainų skirtumą, 12750 Eur, buvo apmokėtas fiktyvios automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo procedūros metu susidaręs ne mažesnis kaip 5950 Eur kainų skirtumas, taip pat buvo apmokėtos A4. A. automobilio „VW Passat“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A4. A. vardu registruoto automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi jo tėvas A3. A., ir automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio I. J., remonto išlaidos UAB „P1“ autoservise laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. birželio mėn., bendros 1500 Eur sumos, o taip pat R. V. išgrynino ir per du kartus 2015 m. metų rugpjūčio mėnesį A4. A. perdavė 300 Eur grynaisiais pinigais bei 2015 m. gruodžio mėnesį išgrynino ir A4. A. perdavė 5000 Eur grynaisiais pinigais, t. y. iš viso perdavė 5300 Eur grynaisiais pinigais. Be to, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016-01-29, J. A. veikiant kartu su D. S. pagal J. A. susitarimą su A4. A. dėl kompiuterių ir mobiliojo ryšio telefonų įsigijimo už UAB „Š“ lėšas, A4. A. pagal šį susitarimą laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-02-04 iš UAB „S1“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), išsirinko ir įgijo du mobiliuosius telefonus „Samsung Galaxy S6“, bendros 1598 Eur vertės (be PVM), mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S5 Neo“, 398 Eur vertės (be PVM), nešiojamąjį kompiuterį „Asus N551VW-FY204D“, 1030 Eur vertės (be PVM), nešiojamąjį kompiuterį „Acer Aspire E E5-573G“, 400 Eur vertės (be PVM), bendros 4145,46 Eur vertės, už kuriuos, J. A. ir D. S. organizavus, buvo apmokėta UAB „Š“ lėšomis pagal UAB „S1“ išrašytą 2016-02-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SOV615487 4145,46 Eur sumai.

5.8. Taip J. A. susitarė duoti ir veikdamas kartu su D. S. tiesiogiai ir netiesiogiai – per UAB „P1“, perdavė valstybės tarnautojui (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojui A4. A. už jo teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus didesnės negu 250 MGL vertės, ne mažesnį nei 16895,46 Eur, kyšį, o A4. A. susitarė ir priėmė šį kyšį.

6. Be to, J. A., būdamas UAB „Š“ generaliniu direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, 13 straipsnio 1 dalies 4-5 punktų nuostatas, nustatančias būtinus apskaitos dokumentų rekvizitus – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys bei ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, 2015 metais, 2016 metais organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą UAB „Š“ buhalterinę apskaitą, o būtent, jam žinant, kad laikotarpiu nuo 2015-05-08 iki 2016-07-25 UAB „P1“ parengtose ir apmokėti UAB „Š“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose Nr. VI0012709, Nr. VI0012722, Nr. PRI0010075, Nr. PRI0010120, Nr. VI0012926, Nr. PRI0010315, Nr. VI0013275, Nr. PRI0010737, Nr. VI0013688, Nr. VI0014476, Nr. VST0000824, Nr. VST0000033, Nr. VST0000040, Nr. VST0000042, iš viso už 30 046 Eur, siekiant jas nuslėpti, neįrašytos, kitais buhalterinės apskaitos dokumentais neįformintos operacijos ne mažiau kaip 5950 Eur pavedimas, siejamas su apmokėjimu už A4. A. įsigyjamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1500 Eur apmokėjimas už A3. A. naudojamo automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. J. automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus; 5300 Eur pervedimas, skirtas A4. A. išmokėti grynais pinigais, UAB „Š“ šias sąskaitas apmokėjo ir taip UAB „P1“ pervedė dalį pinigų kaip kyšį A4. A., o UAB „Š“ vyr. buhalterei S. Š., nežinojusiai apie neužfiksuotas finansines operacijas, įrašius minėtas PVM sąskaitas faktūras į UAB „Š“ buhalterinę apskaitą, taip buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, neužfiksavus dalies ūkinių operacijų, negalima iš dalies nustatyti UAB „Š“ turto, įsipareigojimų dydžio per 2015 m. ir 2016 m. 4 ir 7 mėnesius.

6.1. Be to, J. A. žinant, kad automobilių dalių pardavimo ir remonto paslaugos pagal UAB „T“ 2015 m. išrašytas ir bendrovei „Š“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras Nr. 76089, Nr. 76088, Nr. 76090, Nr. 76091, Nr. 76092, Nr. 76094, Nr. 76637, Nr. 76657, Nr. 76654, Nr. 76650, Nr. 76644, Nr. 76642, Nr. 76638, iš viso už 29 303,63 Eur, nebuvo atliktos, o UAB „Š“ pinigai buvo pervesti UAB „T“ kaip kyšis A. A., siekiant padengti dalį A. A. iš UAB „T“ įsigyto automobilio „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, ir UAB „Š“ vyr. buhalterei S. Š., nežinojusiai apie nurodytas neįvykusias finansines operacijas, įrašius jas į UAB „Š“ buhalterinę apskaitą, taip buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, negalima iš dalies nustatyti UAB „Š“ turto, įsipareigojimų dydžio 2016 m. 2 ir 3 mėnesiais.

7. R. V., būdamas UAB „P1“ direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio 1 dalies 4-5 punktų nuostatas, nustatančias būtinus apskaitos dokumentų rekvizitus – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys bei ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, laikotarpiu nuo 2015-05-08 iki 2016-07-25 parengė ir UAB „Š“ pateikė apmokėti, o UAB „Š“ apmokėjo, PVM sąskaitas faktūras Nr. VI0012709, Nr. VI0012722, Nr. PRI0010075, Nr. PRI0010120, Nr. VI0012926, Nr. PRI0010315, Nr. VI0013275, Nr. PRI0010737, Nr. VI0013688, Nr. VI0014476, Nr. VST0000824, Nr. VST0000033, Nr. VST0000040, Nr. VST0000042, iš viso už 30 046 Eur, kuriose tyčia, siekdamas jas nuslėpti, neįrašė ūkinių operacijų bei operacijų neįformino kitais buhalterinės apskaitos dokumentais – ne mažiau kaip 5950 Eur pavedimo, skirto apmokėti dalies už A4. A. įsigyjamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, 1500 Eur A3. A. naudojamo automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. J. automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų, 5300 Eur pervedimo, skirto išmokėti A4. A. grynaisiais pinigais, bei UAB „P1“ vyr. buhalteriui V. K., nežinojusiam apie šiose sąskaitose nenurodytas, kitais buhalterinės apskaitos dokumentais neįformintas pinigines operacijas, neįrašius jų į UAB „P1“ buhalterinę apskaitą, dėl UAB „P1“ minėtų ūkinių operacijų neįrašymo į PVM sąskaitas faktūras negalima iš dalies nustatyti UAB „P1“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros per 2015 m. ir 2016 m. 4 ir 7 mėn. Tokie R. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistųjų A. A., V. V. bei E. B. atžvilgiu ir prašoma juos išteisinti, o nuteistojo R. V. apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pastarąjį laiduotojos – žmonos atsakomybei. Apeliaciniai skundai argumentuojami pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu.

16. Taigi, apeliaciniuose skunduose iš esmės išreiškiama kritika byloje atliktam įrodymų vertinimui, kaip netinkamam, neišsamiam, nevertinant ar netinkamai vertinant apeliantų nurodomas, jų nuomone, svarbias aplinkybes. Apeliantai, pateikdami savitą byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn neteisingos.

18. Kitoje dalyje, taip pat dėl kitų nuteistųjų, priešingai, nei teigiama skunduose, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas tiek dėl A. A., tiek dėl V. V. bei E. B. padarytų veiksmų teisinio vertinimo, jų kaltės įrodytumo. Apygardos teismas, tirdamas bylos įrodymus bei juos vertindamas, esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų, kurie būtų turėję įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui, nepadarė.

19. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Savo ruožtu, proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl įrodymų tyrimo apimties ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji, jų gynėjai ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, su kuriuo nesutikti nėra objektyvaus pagrindo. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus byloje, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus – nuteistųjų, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat išdėstyti aiškūs įrodymų vertinimo bei nuteistųjų gynybos versijos atmetimo motyvai.

21. Kita vertus, nustačius, jog po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2023 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeisti BK XXVIII ir BK XXXII skyriaus straipsniai, kurie švelnina bausmes ir kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija pasisako ir dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavimo į naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo (ne)aiškumo

28. Nuteistojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio apeliaciniame skunde ginčijamas kriminalinės žvalgybos tyrimo ir BPK nustatyta tvarka gautų duomenų teisėtumas ir leistinumas, teigiant, jog duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nepagrįstai pripažinti įrodymais. Pasak gynėjo, kriminalinės žvalgybos tyrimas A. A. atžvilgiu ir tuo pagrindu rinkti duomenys galėjo būti gauti, esminiai pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus, tyrimas buvo vykdomas labai ilgai, jokių galimai ginamojo nusikalstamus veiksmus pagrindžiančių duomenų nebuvo gauta. Gynėjas nagrinėjamu atveju įžvelgia pasyvios provokacijos požymius, todėl teigia, kad kaltinimai jo ginamajam A. A. yra nepagrįsti, neteisėti, duomenys rinkti pažeidžiant KŽĮ nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius.

31. Taigi, minėtuose dokumentuose išdėstyti faktinį pagrindą taikyti A. A. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmus sudarantys duomenys apie A. A. ir kitų nuteistųjų galimai rengiamas, daromas arba padarytas nusikalstamas veikas.

33. Nuteistojo A. A. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginamojo atžvilgiu šis tyrimas buvo vykdomas labai ilgą laiką, vis nutraukiant ir vėl atnaujinant jį, taip tikintis, kad A. A. padarys kokias nors neteisėtas veikas, tačiau jokių galimai jo nusikalstamus veiksmus pagrindžiančių duomenų nebuvo gauta. Taigi, apelianto ginčijamas faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pagrindas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių dokumentų turinį, priėjo išvados, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šioje byloje Panevėžio apygardos teismo nutartimis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš A. A. atlikti, nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Pagal KŽĮ 4 straipsnio 2 punktą vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas.

37. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš A. A. pradėtas, esant ir faktiniam pagrindui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo ištirtų duomenų vertinimą ir atlikusi papildomai teismui pateiktų duomenų ir byloje esančių duomenų vertinimo analizę, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuosprendžio išvadas A. A. atžvilgiu ir kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenimis, kurie buvo patikrinti BPK nustatyta tvarka, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, priešingai nei teigiama gynėjo Kęstučio Betingio apeliaciniame skunde, nepažeidė.

41. Nuteistojo A. A. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad duomenys dėl ginamojo galėjo būti gauti, nesilaikant KŽĮ reikalavimų ir tuo aspektu, kad tyrimas buvo vykdomas labai ilgą laiką, be to, negaunant jokių reikšmingų duomenų, kurie pagrįstų prielaidas apie galimai vykdomas nusikalstamas veikas, palaikant nusikalstamą iniciatyvą, todėl byloje nustatyti teisėsaugos institucijų veiksmai A. A. atžvilgiu turėtų būti vertinami kaip pasyvi provokacija. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

43. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas dėl kitų asmenų galimai daromų nusikalstamų veikų, tačiau palaipsniui tiriamųjų ratas plėtėsi, aiškėjo vis nauji asmenys, tarp kurių ir nuteistasis A. A.. Kriminalinio tyrimo veiksmai pastarojo atžvilgiu taikyti kiek daugiau nei metus laiko, teismui nustatyta tvarka sankcionuojant veiksmų pratęsimą. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos veiksmai A. A. atžvilgiu buvo pradėti siekiant patikrinti jo galimai konspiratyviai daromą nusikalstamą veiką, kurios kitu būdu, nei slapto pobūdžio priemonių taikymu, išaiškinti ir efektyviai atskleisti nebuvo galimybių.

44. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmus nuteistojo A. A. atžvilgiu, siekta ne pasunkinti jo teisinę padėtį ar jį kaip nors dirbtinai skatinti daryti naujas nusikalstamas veikas, o pašalinti abejones dėl galbūt pastarojo daromų nusikalstamų veikų, nustatyti galimų veikų požymius ir identifikuoti kitus jose dalyvaujančius asmenis. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, pirminė informacija apie daromas nusikalstamas veikas pasitvirtino, o ilgesnis neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas leido nustatyti visus su daromomis nusikalstamomis veikomis susijusius asmenis, jų vaidmenis. Kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas A. A. atžvilgiu Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo pratęstas iki 2016 m. spalio 5 d. (sekimas) ir iki 2016 m. lapkričio 5 d. (techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka), tačiau, gavus pakankamai duomenų apie jo daromas nusikalstamas veikas, 2016 m. rugpjūčio 10 d. be esmingo delsimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, byloje esanti išslaptinta medžiaga patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pirmiausiai buvo pradėti tik vieno asmens atžvilgiu, o ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl septynių asmenų veikų, kas taip pat rodo, jog ilgesnė kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo trukmė buvo būtina siekiant nustatyti reikšmingus nusikalstamos veikos požymius, kurie suteiktų pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ir jų trukmė buvo proporcingi tyrimo apimčiai. Nustatytos trukmės kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas pagal byloje nustatytas aplinkybes KŽĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidžia.

45. Atsakant į gynėjo skundo argumentus dėl provokacijos, pastebėtina, kad pagal bylos duomenis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų nėra pagrindo vertinti nei kaip aktyvios, nei kaip pasyvios provokacijos daryti nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismo sankcijos reikalaujantys kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K- 530/2012, Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-8-788/2017 ir kt.).

Dėl įrodymų, kuriais grindžiama A. A. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, vertinimo

54. Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad argumentai dėl A. A. nepagrįsto nuteisimo grindžiami apelianto manymu, kad įrodymai byloje įvertinti netinkamai, t. y. ginčijamas atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimas, neigiamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo.

55. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu savo sprendimų argumentavimu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-89/2018, Nr. 2K- 281- 942/2018 ir kt.). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

56. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neturi pagrindo konstatuoti, kad jame padarytos išvados pagrįstos nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi BPK ir kasacinio teismo praktikoje aprašytų reikalavimų pripažįstant bylos duomenis įrodymais ir juos vertinant. Tai, kad apygardos teismas padarė išvadas, nepalankias nuteistajam, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo kaltė pagrįsta prielaidomis ar įrodymai buvo vertinami pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, o skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ar jos tinkamai nemotyvuotos. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, atitinka įstatymo reikalavimus, jie buvo išsamiai tiriami ir vertinami, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu ir teisėtumu. Toliau analizuojant apelianto padarytos nusikalstamos veikos požymius bus pasisakyta ir dėl įrodymų vertinimo.

58. Nagrinėjamoje byloje aktualus kyšininkavimas už neteisėtą veikimą. Kyšininkavimas už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia peržengdamas savo įgaliojimų ribas, pažeisdamas teisės aktus. Būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas (neveikimas), t. y. tai, ko siekė kyšio davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-697/2018).

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje byloje labai svarbu tiksliai nustatyti, kada buvo padaryta nusikalstama veika. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK tiesiogiai nereguliuoja nusikalstamos veikos baigtumo momento, jis aiškinamas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Teismų praktikoje nurodyta, kad šis plenarinės sesijos išaiškinimas vienodai aktualus nustatant tiek formaliosiose, tiek materialiosiose sudėtyse apibrėžtų nusikalstamų veikų laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-94-788/2021, Nr. 2K-259-976/2022). Kiekvienu atveju, konstatuojant nusikalstamos veikos padarymo laiką, reikia nustatyti, kad buvo realizuoti visi būtinieji konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

69. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija, priešingai – pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šioje byloje pasitvirtino nuteistajam A. A. inkriminuotas kyšininkavimas, numatytas BK 225 straipsnio 3 dalyje.

82. Atmetami kaip nepagrįsti skundo argumentai ir dėl to, kad tiekėjų sąrašą tvirtindavo ir atrinkdavo, kuriuos tiekėjus kviesti, ne nuteistasis A. A., o (DUOMENYS NESKELBTINI) direktorius ar direktoriaus pavaduotojas, todėl atsakomybė nuteistajam negali būti permetama. Teismo posėdyje apklausti liudytojai paneigė šiuos teiginius. Antai, liudytojas K. Š. nurodė, jog būtent nuteistasis A. A. skirstė darbus, nurodydavo konkretų pirkimą ir kokius dalyvius numatoma kviesti, o kaip remontuotini ruožai būdavo atrenkami, liudytojas paaiškinti negalėjo (34 t., b. l. 59–69). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Š. taip pat nurodė, jog su kviestinų tiekėjų sąrašu, kurį sudarydavo A. A., būdavo supažindinamas direktoriaus pavaduotojas, tačiau nėra buvę atvejų, kad kvietimai būtų siunčiami kitiems tiekėjams, nei A. A. pateiktame sąraše (21 t., b. l. 133–136). Liudytoja R. M. taip pat nurodė, jog būtent A. A. nurodydavo, kokius viešuosius pirkimus reikia atlikti, tiekėjų sąrašą gaudavo iš A. A. (34 t., b. l. 59–69). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad kvietimus siųsdavo pagal A. A. sudarytą kviestinų tiekėjų sąrašą, atvejų, kad į tiekėjų sąrašus būtų įrašyti ne A. A. nurodyti tiekėjai arba, kad pasiūlymus siųstų kitoms, ne A. A. nurodytoms įmonėms, nebūdavo, tai spręsdavo tik A. A.. Tiekėjų sąrašą sudarydavo A. A. (21 t., b. l. 139–142). Liudytojas A. V. taip pat teisme patvirtino, kad tiekėjų sąrašus pateikdavo A. A., šiuos sąrašus dar turėdavo patvirtinti (duomenys neskelbtini) vadovas, būdavo, kad keisdavosi sąrašas, tačiau tokio atvejo nepamena (34 t., b. l. 112–123). Liudytojas K. G. nurodė, kad pirkimų sąlygas rengdavo A. A. skyrius, o Viešųjų pirkimų skyrius tikrindavo, ar pirkimas atitinka teisės aktų reikalavimus, apie darbuotojų susitarimus su tiekėjais liudytojui nebuvo žinoma (34 t., b. l. 59–69).

83. Minėtus skundo argumentus, kad būtent (DUOMENYS NESKELBTINI) vadovai sudarinėdavo tiekėjų sąrašus ir atrinkdavo, ką kviesti dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, paneigia jų pačių parodymai. Antai liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A2. V., buvęs (DUOMENYS NESKELBTINI) viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, nurodė, kad tiekėjų sąrašus pateikdavo pirkimą inicijuojantis skyrius, apie neoficialų tiekėjų kvietimą iki darbų įtraukimo į viešųjų pirkimų planą jam nežinoma (34 t., b. l. 59–69). Liudytojas D. Z., buvęs (DUOMENYS NESKELBTINI) direktoriaus pavaduotojas, nurodė nežinantis, kaip buvo atrenkami tiekėjai mažos vertės pirkimuose, kas nuspręsdavo, kas bus iš tiekėjų kviečiami, taip pat nežino (34 t., b. l. 112–123). Liudytojas E. S., buvęs (DUOMENYS NESKELBTINI) direktoriaus pavaduotojas, vėliau tapęs (duomenys neskelbtini) vadovu, parodė nežinantis, kaip būdavo atrenkamas kelias su atstumais ar kaip faktiškai būdavo atrenkami tiekėjai. Nurodė, kokį objektą įtraukti į pirkimų planą, nuspręsdavo pirkimo organizatorius. Šiuo konkrečiu atveju – A. A. skyrius. Pirkimų organizatorius – A. A. skyrius turėjo parinkti objektus, kuriuos pasiūlyti įtraukti į planą (duomenys neskelbti) sistemoje arba patiems vykti pagal gyventojų nuorodas. Liudytojas taip pat paaiškino, kad iki pirkimo įtraukimo į planą kreiptis į galimus tiekėjus dėl kelio ruožų nustatymo ir t. t. nereikėtų. Apie (duomenys neskelbti) regiono kelius nurodė, kad nėra normalu, kai patys įsivertindavo ir galėdavo dalyvauti konkursuose. Kreipimasis į konkretų tiekėją, kad pateiktų viešojo pirkimo poreikį, netoleruotinas, nors ir nereglamentuotas, t. y. nei uždraustas, nei leistas, bet taip neturėtų būti (34 t., b. l. 146–159).

84. Taigi niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad konsultavimasis su tiekėjais, derinimas remontuotinų kelių ruožų ir panašiai dar prieš paskelbiant viešuosius pirkimus tiems remonto darbams, buvo normali praktika (DUOMENYS NESKELBTINI). Liudytojų parodymai šiuos argumentus paneigia, o tokia gynybos versija vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

85. Gynėjo teigimu, nepagrįsti ir nepatvirtinti kitais bylos duomenimis kaltinimo teiginiai, kad tiekėjas, t. y. UAB „Š“ direktorius J. A. pats pasirinko ir nusprendė, koks konkretus kelias ar jo ruožas galėtų būti remontuojamas, teismas tokių faktinių duomenų nepateikė, tokių duomenų nenustatyta ir ilgalaikio kriminalinės žvalgybos tyrimo bei specialiųjų priemonių taikymo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai – byloje pateikti STT kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti duomenys patvirtina, jog (DUOMENYS NESKELBTINI) (duomenys neskelbtini)skyriaus vedėjas A. A. dar iki viešųjų pirkimų procedūrų pradžios kreipėsi į UAB „Š“ generalinį direktorių J. A., kad pastarasis pasirinktų remontuotinų kelių ruožus. Aplinkybes, kad remontuotinų kelių ruožus ir poreikį dėl viešojo pirkimo objekto pateikdavo būsimas tiekėjas UAB „Š“, patvirtina kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys. Tokie duomenys užfiksuoti 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-10-140 bei Nr. S6-10-149:

85.6. 2016-05-13 09:06 (1670) A. A. paskambino J. A. ir nurodė, kad bėda, jie blogai aprašė (duomenys neskelbti), reikėtu numeriuku mažiau ar daugiau, ar išvis 4 skaičių numeriuką paimti, nes netinka. A. A. nurodė, kad būtų gerai, jog iki pietų būtų pakeista;

85.8. 2016-06-15 15:57 (6939) A. A. paskambino J. A. ir paklausė, ar jis atsimena, kaip jie prieš mėnesį šnekėjo apie mažą, trumpą ir du kartus (galimai apie 2 mažos vertės viešojo pirkimo konkursus), tai gal jis nori pakartoti, bet smūgiškai, iki ryto. J. A. nurodė, kad bando. A. A. nurodė, kad bandytų;

85.12. 2016-06-16 11:07 (2431) iš A. A. telefono numerio J. A. išsiųsta SMS žinutė: „Degu. V. nieko nesako. Dingo kaip į vandenį“;

86. Taigi aptarti kriminalinės žvalgybos duomenys, priešingai nei teigiama nuteistojo A. A. gynėjo apeliaciniame skunde, patvirtina, kad visų 5-ių pirkimų atveju UAB „Š“ generaliniam direktoriui J. A. buvo leidžiama išsirinkti konkrečius remontuotinus kelius, jų ruožus. Antai dėl kelio Nr. (duomenys neskelbti) remontuotino ruožo sprendė būtent J. A., A. A. teiraujantis, ar tikrai šis kelio ruožas tiks, ar ne per ilgas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai K. Š., R. M., A. V. nurodė manantys, jog užfiksuotų pokalbių metu buvo kalbama būtent apie kelio Nr. (duomenys neskelbti) ruožo nuo 26,8 iki 28,3 km remonto pirkimą (21 t., b. l. 126–130, 133–136, 139–142). Aptarti pokalbiai taip pat patvirtina, kad A. A. nurodžius, jog tam tikras kelio ruožas netinka, J. A. būdavo skatinamas rinktis kitą kelio ruožą. Tokiu pačiu būdu J. A. pasirinko kelio Nr. (duomenys neskelbti) ruožą „nuo nulio iki pusantro km“ (0,0–1,5 km). Matyti, kad visus pirkimus (DUOMENYS NESKELBTINI) atstovas A. A. organizavo analogiškai, susisiekdamas su UAB „Š“ atstovu, jam pranešdamas apie planuojamą organizuoti pirkimo konkursą, palaukdavo, kol UAB „Š“ vadovas pateiks savo poreikį ir tik tada įvardintą objektą įtraukdavo į organizuojamo pirkimo planą bei įmonėms siųsdavo pakvietimus. Konkurso metu kitoms trims bendrovėms pateikus didesnes pasiūlymo kainas (dviejų pirkimų atveju), laimėtoja būdavo pripažįstama bendrovė UAB „Š“.

87. Iš užfiksuotų pokalbių matyti, kad vėliau po mėnesio A. A. vėl kreipėsi į J. A., kad pastarasis vėl išreikštų poreikį dėl būsimų viešojo pirkimo objektų ir tai padaryti J. A. ragina greitai, nes kaip nurodė pokalbio metu, kad „dega“. Taip pat matyti, kad kalbant apie pasirenkamus objektus, naudojama šifruota kalba, tiesiogiai neįvardinant kelio ruožų kilometrais, o nurodant „kilogramus“, „mažą svorį“, „du mažus“ ir kt. Akivaizdu, kad A. A. suvokė savo neteisėtą veikimą, todėl siekė neišsiduoti. Gynėjo skunde nurodoma, kad ginamasis A. A. J. A. prašė patikslinti tam tikrus neatitikimus kelio ruožų, kad galėtų tiksliai užpildyti pirkimo dokumentus, tačiau aptarti telefoniniai pokalbiai akivaizdžiai liudija priešingai, t. y., kad A. A. leidžia ir ragina greičiau rinktis kelių atkarpas UAB „Š“ atstovams, kurias jie būtų pajėgūs tvarkyti. Matyti, kad UAB „Š“ pasirinko remontuotinus kelius: kelio Nr. (duomenys neskelbti) ruožą nuo 4,9 iki 5,9 km; kelio Nr. (duomenys neskelbti) ruožą nuo 3,1 iki 4,3 km; kelio Nr. (duomenys neskelbti) ruožą nuo 0,003 iki 1,048 km, kuriuos nurodė A. A..

89. Liudytojas A. J. patvirtino, kad telefoninio pokalbio (2439) metu kalbėjosi Perkančiosios organizacijos darbuotojas A. A. su UAB „Š“ darbuotoju V. A. ir, kad šio pokalbio metu V. A. pasakė A. A. kelio Nr. (duomenys neskelbti) ruožo nuo 4,9 iki 5,9 km duomenis, taip pat pateikė informaciją, kad kolegai V. A. šiuos duomenis pateikė jis pats (A. J.), nes apžiūrėjo šį kelio ruožą asmeniškai; telefoninio pokalbio (2458) metu kalbėjo jis (A. J.) ir A. A., pokalbio metu pasakė kelio Nr. (duomenys neskelbti) ruožo nuo 0,003 iki 1,048 km duomenis, kuriuos galimai apžiūrėjo kažkas iš jų bendrovės darbuotojų; telefoninio pokalbio Nr. (duomenys neskelbti) kalbėjo jis (A. J.) ir A. A.. Pokalbio metu pasakė kelio (duomenys neskelbti) ruožo nuo 22,01 iki 23 km duomenis bei kelio Nr. (duomenys neskelbti) ruožo nuo 1,95 iki 3 km duomenis. Patvirtino prieš tai kalbėjęs su J. A., kuris sakė, kad duomenis apie kelio ruožus reikia perduoti A. A., todėl juos ir pateikė (21 tomas, b. l. 150–154).

90. UAB „Š“ darbuotojas V. A. patvirtino, kad Perkančiosios organizacijos darbuotojui A. A. perdavė tuos duomenis, kuriuos buvo gavęs iš kolegos A. J.. Taip pat pateikė informaciją, kad Perkančiosios organizacijos darbuotojas A. A. yra pateikęs UAB „Š“ generaliniam direktoriui J. A. sąrašą kelio atkarpų, kuriuos reikia defektuoti, nustatant, kokie yra blogesni kelio ruožai, ir kad jo (V. A.) pokalbio su A. A. metu buvo kalbamasi apie tai, kad nebuvo spėta nustatyti, kurie iš gauto sąrašo kelio ruožai yra blogesni (prioritetiniai). Supažindinus jį su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotais pokalbiais (2423), (2432) ir (2439), liudytojas patvirtino, jog juose kalbasi jis ir A. A., kad kalba eina apie remontuotinus kelius, nurodomi kelių numeriai bei kilometrai (21 t., b. l. 161–164).

91. Taip pat kriminalinės žvalgybos duomenys patvirtina, kad būtent UAB „Š“ (nes vienintelė pateikė pasiūlymus) laimėjo viešojo pirkimo konkursus dėl aptartų kelių ruožų tvarkymo: kelio Nr. (duomenys neskelbti) ruožo nuo 4,9 iki 5,9 km; kelio Nr. (duomenys neskelbti) ruožo nuo 0,003 iki 1,048 km; kelio Nr. (duomenys neskelbti) ruožo nuo 3,1 iki 4,3 km.

92. Nors pagal SVP taisykles galima tiekėjus pasirinkti iš vieno tiekėjo, tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nustatytas dėl to, kad būtent Perkančiosios organizacijos darbuotojas (duomenys neskelbti) skyriaus vedėjas A. A. prieš pirkimų pradžią kalbėjosi bei leido UAB „Š“ generaliniam direktoriui J. A., Gamybinio techninio skyriaus viršininkui A. J. bei Technikos direktoriui V. A. pasirinkti viešųjų pirkimų objektus (remontuotinus kelių ruožus), taip dirbtinai suteikiant šiai bendrovei pranašumą laimėti viešuosius pirkimus. Priešingai, nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, tai patvirtina pirmiau aptarti duomenys – STT užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Toks būdas nėra ir negali būti teisėtas, nors patys pirkimai toliau ir vyko be pažeidimų, kadangi akivaizdu, jog sudarius palankias sąlygas (leidus būsimam tiekėjui pačiam pasirinkti pirkimo objektus) vienam iš pirkimų dalyvių, tokiais atvejais visada laimės būtent tas dalyvis. Taip vykdavo ir nagrinėjamoje byloje tirtais atvejais – pirkimus laimėdavo UAB „Š“, nes su jos darbuotojais buvo derinami pirkimų objektai, tariamasi dėl jiems patogesnių darbų atlikimo ir pan. Visa tai rodo, kad buvo sudaromos dirbtinės sąlygos mažos vertės supaprastintus viešuosius pirkimus (DUOMENYS NESKELBTINI) išimtinai laimėti tik UAB „Š“. Šiuo atveju nukrypimas nuo VPĮ nuostatų nėra tik formalus, nes nepagrįstu vienos įmonės protegavimu buvo neracionaliai naudotos pirkimui skirtos piniginės lėšos, pažeistas skaidrumo principas.

93. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė Deimantė Skeberdė, pateikusi išvadą dėl vykdytų mažos vertės viešųjų pirkimų, patvirtino, kad buvo pažeistas skaidrumo principas, kadangi perkančiosios organizacijos darbuotojas A. A. derino veiksmus, konkrečiai – su UAB „Š“ darbuotojais dar iki pirkimų pradžios. Išvadoje yra pasisakyta, kad yra pažeistas viešųjų pirkimų įstatymas ir skaidrumo principas. Taisyklių nuostatų, kaip nurodoma skunde, kad jos pažeistos nebuvo, specialistė neminėjo, kadangi viešieji prikimai vyko nustatyta tvarka, jos nepažeidžiant. Viešųjų pirkimų atveju buvo pažeistas būtent skaidrumo principas, kadangi iki pirkimo buvo derinami veiksmai, būsimam tiekėjui leidžiant pačiam pasirinkti, kokį kelio ruožą jis galėtų remontuoti ir vėliau tą objektą įtraukiant į viešųjų pirkimų planą.

94. Priešingai, nei teigiama gynėjo skunde, tokie nuteistojo A. A. veiksmai, kai išimtinai tik vienas būsimas tiekėjas žino apie perkančiosios organizacijos sprendimus ir dar daugiau – aktyviai prisideda prie tokių sprendimų priėmimo, negali būti prilyginami rinkos tyrimams, kai perkančioji organizacija prieš viešąjį pirkimą, aiškinasi dėl pirkimo objekto bei potencialių tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymus. Tą patvirtino ir teisme apklausiama specialistė, nurodydama, kad būtent dėl kreipimosi į konkretų tiekėją dėl viešojo pirkimo poreikio pateikimo, informavimo dėl konkrečių kelių atkarpų, dėl remonto poreikio – tokie veiksmai nelaikytini rinkos konsultacijomis apie sprendimus, pirkimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad viešieji pirkimai nagrinėjamu atveju buvo vykdomi pažeidžiant VPĮ įtvirtintus skaidrumo principą ir tikslą racionaliai panaudoti lėšas, turint aiškų tikslą – sudaryti sąlygas viešuosius pirkimus laimėti UAB „Š“. Šiuo konkrečiu atveju Perkančiosios organizacijos darbuotojas A. A. elgėsi priešingai teisei – kreipėsi į konkretų tiekėją (UAB „Š“), kad šis pateiktų viešojo prikimo poreikį, t. y. informuotų jį, kaip Perkančiosios organizacijos atstovą, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir UAB „Š“ galėtų remontuoti. Tai negali būti pateisinama ir gerais ilgalaikiais nuteistojo A. A. santykiais su UAB „Š“ vadovu J. A. bei draugiškai suteikta pagalba pastarajam, kadangi perkančioji organizacija – šiuo konkrečiu atveju valstybės institucija (DUOMENYS NESKELBTINI), siekdama racionaliai naudoti viešiesiems pirkimams skirtas lėšas, turi atsakingai įsivertinti savo poreikį, t. y. būtinumą ir tikslingumą įsigyti konkrečias prekes, paslaugas ar darbus ir neveikti nei vieno būsimo tiekėjo naudai, kad nebūtų užkertamas kelias kitiems tiekėjams laimėti viešuosius pirkimus.

95. Atsakant į nuteistojo A. A. gynėjo skundo argumentus dėl nepagrįsto kaltinimo A. A. neracionaliai panaudojus pirkimui skirtas lėšas, pažymima, kad kiekvienas įgyvendinamas viešasis pirkimas turi sudaryti sąlygas perkančiajai organizacijai įsigyti tai, ko būtent jai reikia konkrečiu momentu. Kitaip tariant, perkamos prekės, paslaugos arba darbai turi atitikti perkančiosios organizacijos poreikius. Racionalaus lėšų naudojimo siekis reiškia siekį užtikrinti optimalų kainos ir kokybės santykį, perkant mokesčių mokėtojų pinigais, t. y. perkančios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, privalo siekti gauti „vertę už pinigus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2013, Nr. e3K-3-2-248/2017). Šiuo aspektu perkančiosioms organizacijoms yra suteikiama diskrecijos teisė nuspręsti, ką konkrečiai joms reikia įsigyti, kokias savybes turi atitikti pirkimo objektas (prekės, paslaugos arba darbai) ir kokios savybės yra geriausios ne apskritai, o būtent konkretų pirkimą organizuojančiai perkančiajai organizacijai.

96. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai neįvardino kaip pasireiškė šis viešųjų pirkimų tikslo racionaliai panaudoti pirkimams skirtas lėšas pažeidimas, nereiškia, kad šis kaltinimas nuteistajam A. A. nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šį pažeidimą.

97. Šioje byloje Perkančioji organizacija – nagrinėjamu atveju (DUOMENYS NESKELBTINI), vadovaudamasi VPĮ nuostatomis, turėjo siekti įgyti pirkimo objektą ir sudaryti viešojo pirkimo sutartis geriausiomis ir palankiausiomis pirkimo vykdymo metu egzistuojančiomis rinkoje sąlygomis, turėjo siekti pasirinkti deramą pirkimo būdą ir metodus, tam, kad būtų įgyvendintas pirkimo efektyvumas, siekiant įgyti tinkamą objektą (kelių remonto darbų paslaugas). Perkančioji organizacija turėtų prižiūrėti, ar tiekėjas jai konkrečiu atveju siūlo rinkos kainą atitinkančias paslaugas, ar nėra permokama ir pan. Būtent pirmiau aptarti neteisėti (DUOMENYS NESKELBTINI) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo A. A. veiksmai, kreipiantis į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad bendrovė pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų nuteistąjį, kaip Perkančiosios organizacijos atstovą, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, o ne tai nurodant pačiai Perkančiajai organizacijai, ir turėjo įtakos bendrovės laimėjimui (DUOMENYS NESKELBTINI) skelbtuose viešųjų pirkimų konkursuose. Taip buvo pasirinktas ne pats tinkamiausias variantas, galimai pasirenkant laimėtoją, kuris siūlo didesnę nei vidutinė rinkos kaina. Juo labiau, kad trijuose iš penkių pirkimų kitų dalyvių apart UAB „Š“ nebuvo.

98. Kaip minėta, (DUOMENYS NESKELBTINI) kaip Perkančioji organizacija, siekdama racionaliai naudoti viešiesiems pirkimams skirtas lėšas, turėjo atsakingai įsivertinti savo poreikį, t. y. būtinumą ir tikslingumą įsigyti konkrečias paslaugas, tačiau A. A. inkriminuotų pažeidimų atveju buvo veikiama tiekėjo naudai, nes būtent tiekėjas galėjo pasirinkti ir nuspręsti, koks konkretus kelias bei jo ruožas galėtų būti remontuojamas bei jis būtų suinteresuotas dalyvauti viešajame pirkime. Pirmiau aptarti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas tarp nuteistojo A. A. ir UAB „Š“ darbuotojų tą patvirtina, todėl pagrįstai buvo konstatuota, kad tokiais veiksmais A. A. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą, neužtikrinant racionalaus lėšų panaudojimo.

99. Nuteistojo A. A. gynėjo skunde, prašant ginamąjį išteisinti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, nurodoma, kad A. A. proceso eigoje visą laiką ir vienodai tvirtino šio nusikaltimo nepadaręs, jokio kyšio už neteisėtą veikimą nepriėmęs, juo labiau, kad ir kyšį neva davę kaltinamieji – tiek UAB „Š“ generalinis direktorius J. A., tiek bendrovės komercijos direktorius D. S. kategoriškai tai neigė, nurodė jiems inkriminuoto nusikaltimo (kyšininkavimo) nepadarę bei nuosprendyje įvardinto kyšio A. A. nedavę. Skunde teigiama, kad automobilio pardavimas A. A. bei remonto darbų pastarojo sodyboje atlikimas buvo teisėti sandoriai, sudaryti atitinkamai su UAB „T“ bei UAB „Š“, o ne kyšis, kaip tai nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes, priešingai nei teigia gynėjas, juos paneigia bylos faktiniai duomenys.

100. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. A. už pirmiau aptartą neteisėtą veikimą UAB „Š“ naudai gavo/priėmė kyšį, kas pasireiškė dvejopo pobūdžio turtine nauda pastarajam:

100.1. UAB „Š“ apmokėjo dalį nuteistojo A. A. iš UAB „T“ įsigyto automobilio „VW Touareg“ vertės bei taip pat sumokėjo už šiam automobiliui skirtas 4 žiemines padangas „Bridgestone“;

100.2. UAB „Š“ apmokėjo už A. A. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbti) rajone atliktus remonto darbus bei įgytas medžiagas, o taip pat buvo suteikta daiktų pervežimo paslauga iš vienos gyvenamosios vietos į kitą.

101. Šią nuteistajam A. A. suteiktą naudą kaip kyšį už jo neteisėtą veikimą UAB „Š“ naudai patvirtina byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti duomenys. Skunde teigiama, kad automobilį „VW Touareg“ nuteistasis A. A. ir jo šeima įsigijo iš UAB „T“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, sumokant šalių sutartą kainą, taip pat pritaikius iš anksto šalių aptartą nuolaidą, tačiau šiuos argumentus paneigia tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai bei kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti duomenys.

102. Nors byloje esantis 2018 m. rugsėjo 27 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota UAB „T“ pateiktų dokumentų apžiūra, patvirtina apeliantų skunde nurodomas automobilio „VW Touareg“ pardavimo aplinkybes, t. y. kad minėtas automobilis A. A. buvo parduotas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas tarp nuteistųjų ir kitų asmenų bei paskesni veiksmai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalį požymių buvimo A. A. veiksmuose. 2016 m. rugpjūčio 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-140, 2018 m. rugsėjo 24 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-143 ir 2018 m. rugsėjo 24 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-144 užfiksuota (3 t., b. l. 42– 73, 111–173, 174–175):

103. Šie užfiksuoti pokalbiai patvirtina, UAB „T“ direktorius V. V. pirmiausiai kreipiasi į UAB „Š“ generalinį direktorių J. A., kuris beje neturi nieko bendra su UAB „T“ parduodamais automobiliais, jiedu aptarinėja veiksmų planą, kokiu būdu parduoti automobilį A. A.. UAB „T“ vadovui pasiūlius automobilį pirkti per UAB „Š“, J. A. nurodė, kad nenori, jog liktų UAB „Š“ pėdsakas šiame pirkime. Taip pat matyti, kad J. A. paskambinęs A. A. pakviečia jį pasikalbėti ne darbinėse patalpose, kas vis tik patvirtina jiems supratus savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad UAB „Š“ nėra susijęs su A. A. įsigytu automobiliu.

104. Byloje esantys apžiūros protokolai (2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. spalio 16, 17 d. d.), kuriais apžiūrėti tiek UAB „T“, tiek UAB „ŠD“, tiek A. A. pateikti dokumentai, partvirtina, kad automobilio „VW Touareg“ pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. A. ir UAB „T“ sudaryta 2015 m. gruodžio 22 d., automobilio kainą nurodant 45 000 Eur. Sutartyje taip pat nurodyta, kad pirkėjas sumoka avansą 7 500 Eur bei perduoda pardavėjui pirkėjo nuosavybėje esantį automobilį „Mitsubshi Pajero“, kuris įvertintas 30 000 Eur ir bus užskaitomas kaip dalinis mokėjimas. Sutartis pasirašyta A. K. ir A. A.. Tuo pačiu 2015 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta sutartis dėl automobilio „VW Touareg“ pardavimo, pardavėjas UAB „T“, atstovaujama komercijos direktoriaus A. K., ir pirkėjas UAB „ŠD“, atstovaujama direktoriaus L. Č.. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas parduoda pirkėjui automobilį „VW Touareg“ už 64440 Eur. 2016 m. kovo 10 d. UAB „T“ išrašė sąskaitą UAB „ŠD“ už automobilio pirkimą sumai 64 440 Eur. 2016 m. kovo 14 d. išrašytas kreditinis dokumentas, pagal kurį UAB „ŠD“ grąžino automobilį „VW Touareg“ UAB „T“. 2016 m. kovo 17 d. UAB „T“ minėtą automobilį „VW Touareg“ pagal priėmimo-perdavimo aktą perduoda A. A.. 2016 m. liepos 4 d. UAB „T“ išrašė sąskaitą A. A. dėl minėto automobilio įsigijimo už 45 000 Eur (11 t., b. l. 73–75, 142–202; 12 t., b. l. 45–147; 13 t., b. l. 212–216). 2018 m. rugsėjo 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta 2016 m. kovo 14 d. PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodytas pardavėjas L. įmonė „E“ ir pirkėjas UAB „T“, parduodama 4 vnt. padangų „Bridgestone 265/50R19 110V“ už 694,35 Eur (12 t., b. l. 45–147).

105.3. 2016-03-10 12:15 (1179) iš A. A. telefono numerio J. A. išsiųsta SMS žinutė: „Turiu guminį klausimą, todėl ir rašiau.“;

105.4. 2016-03-14 12:54 (1282) A. A. paskambino A. K. ir paklausė, ar jie negalėtų ten vietoj nupirkti (padangų), nes jis išsirinko tinkamas, todėl atvažiuotų, „atsirokuotų“ ir viskas. A. K. atsakė, kad A. A. atsiųstų tą, ką išsirinko;

105.6. 2016-03-14 18:10 (5573) iš A. A. telefono numerio J. A. išsiųsta SMS žinutė: „Soriuks kad kankinu ir trukdau, bet guminius dalykus susitvarkiau su Ad.u.“. (galimai AD.u. – A. K.);

107. Šie duomenys patvirtina, kad dar iki (DUOMENYS NESKELBTINI) skelbiamų mažos vertės pirkimų pradžios 2016 metais tiek UAB „T“, tiek UAB „Š“ atstovai tarėsi dėl A. A. parduodamo automobilio palankesnės kainos suteikimo, dalies automobilio vertės bei padangų apmokėjimo UAB „Š“ sąskaita. Telefoninis pokalbis 2016 m. kovo 31 vykęs tarp A. K. ir V. V. patvirtina, kad už A. A. automobilio padangas ir netgi jų permontavimą mokės ne jų savininkas A. A., o UAB „Š“, kadangi, kaip matyti, V. V. net nurodė A. K., kad pastarasis pinigų iš A. A. neprašytų. Tą patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti UAB „Š“ atlikti mokėjimai UAB „T‘i“: 2016 m. kovo 7 d. iš UAB „Š sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „T“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 17 776,81 Eur, 2016 m. balandžio 1 d. iš UAB „Š“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 11 526,82 Eur į UAB „T“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 45–147, 176–201; 13 t., b. l. 4–54). Nuteistasis A. A. pokalbiuose su J. A., tardamasis dėl padangų automobiliui, šifruotai nurodo turintis aptarti „guminį reikalą“, kas vėl gi duoda pagrįstą pagrindą manyti, supratus jį, kad priimdamas apmokėjimą už padangas iš UAB „Š“, veikia neteisėtai.

108. Gynėjo skundo teiginius, kad UAB „Š“ pirmiau aptartais atliktais mokėjimais UAB „T“ apmokėjo ne A. A. perkamo automobilio vertės dalį, o už jų UAB „T“ servise suremontuotus automobilius, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma – atlikto kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti duomenys bei liudytojų parodymai, kurie pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai ištirti. Nors 2016 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokolu byloje nustatyta, kad iš D. S. elektroninio pašto 2016 m. kovo 2 ir 25 dienomis V. V. buvo siųsti automobilių sąrašai (8 t., b. l. 81–89), tačiau byloje pateiktas telefoninis pokalbis tarp V. V. ir D. S. patvirtina, kad buvo prašoma atsiųsti ne konkrečius gedimus turinčių automobilių sąrašą, o bet kokių, kad tik būtų pateiktas sąrašas, juo labiau, kad to prašė pats UAB „T“ atstovas. 2016-08-10 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-140, 2018-09-24 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-143 ir 2018-09-24 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-144 užfiksuota: 2016-03-23 11:44 (2624) V. V. paskambino D. S. ir paklausė, ar jis gali kada atsiųsti kokį nors automobilių sąrašą. D. S. atsakė, kad šiandien nepavyks, nes užsiėmęs. V. V. nurodė, kad gerai (3 tomas, b. l. 42–73, 111–173, 174–175).

110. Taigi matyti, kad UAB „Š“ darbuotojai, kuriems darbinėms funkcijoms atlikti buvo priskirti atitinkami UAB „Š“ automobiliai nurodė, jog jų vairuojamiems automobiliams remonto nereikėjo, bent jie to nepastebėjo, o jeigu ir buvo remontuojamas automobilis, tai buvo atliekama bendrovės garaže, į UAB „T“ servisą patys automobilių nevarė ir nežino, kad ten jie būtų buvę remontuojami. Taip pat nenurodė tokių gedimų, kokie įrašyti pagal sąskaitose išrašytus apmokėjimus už automobilių detales ar jų remontą. UAB „Š“ vyr. mechanikas A. K. patvirtino, kad bendrovės automobilių remontas galėjo būti atliekamas, jeigu vairuotojai būtų pateikę nusiskundimų dėl gedimų. Taip pat kitas, UAB „Š“ automechanikas, kuriam vairuotojai taip pat palikdavo remontuotinus automobilius, P. A. patvirtino į remontuotinų automobilių sąrašą įtraukdavęs tik tuos automobilius, kuriems tikrai reikėdavo remonto. Dar daugiau, liudytojas A. Č. patvirtino nurodytą dieną automobiliu naudojęsis, todėl tvirtino, kad automobilis tikrai negalėjo būti remontuojamas ar stovėti servise.

111. Gynėjo apeliacinio skundo teiginius, kad UAB „Š“ automobiliai realiai buvo remontuojami UAB „T“ paneigia ir byloje esantis 2016 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota DVD laikmenos, kurioje yra informacija apie transporto priemones, kuriose įmontuota GPS sekimo sistema, kurią pateikė UAB „Š“, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilių „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuose įmontuota GPS sekimo sistema, maršrutų ataskaitose su žemėlapiais nėra duomenų, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. automobiliai būtų stovėję ilgiau nei 10 minučių adresu (duomenys neskelbtini), kur yra įsikūrusi UAB „T“ (9 t., b. l. 196– 199). Akivaizdu, kad 10 minučių laikas nėra pakankamas atlikti automobilio remontą, todėl šiame protokole užfiksuoti duomenys galėtų patvirtinti nebent tai, kad automobiliai nors buvo atvaryti į UAB „T“ servisą „dėl akių“, tačiau nebuvo remontuojami. Šią aplinkybę patvirtina ir 2017 m. gruodžio 16 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūros metu nustatyta, kad PVM sąskaitų ir automobilių remonto užsakymo numeriai yra generuojami iš eilės, todėl dalis PVM sąskaitų faktūrų, kurias UAB „T“ išrašė UAB „Š“, yra išrašytos atgaline data, o automobilių remonto užsakymai visi yra išrašyti atgaline data (14 t., b. l. 118–192).

112. Esant tokiems duomenims, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jais patvirtintas nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas A. A. modelis, kuomet pirmiausiai buvo fiktyviai sumažinta automobilio „VW Touareg“ vertė, jį fiktyviai parduodant ir registruojant UAB „ŠD“ vardu, paskui automobilį grąžinant kaip neatitinkantį komplektacijos, taip pat sudaryta galimybė A. A. savo turėtą automobilį „Mitsubishi Pajero“ perduoti UAB „T“ kaip dalinį apmokėjimą už naują automobilį „VW Touareg“ ir galiausiai, imituojant atsiskaitymą su UAB „T“ už UAB „Š“ automobilių remontą, buvo apmokėta A. A. automobilio likusi vertės dalis bei už 4 vnt. žieminių padangų. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas tą vertino A. A. netiesiogiai priimtu kyšiu už jo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą UAB „Š“ naudai.

113. Kaip jau minėta, kita neteisėtos nuteistojo A. A. naudos gavimo dalis pasireiškė kyšio gavimu/priėmimu iš UAB „Š“ prekių bei paslaugų forma, t. y. nuteistasis savo gyvenamojoje vietoje – sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone priėmė remonto darbus bei įgytas medžiagas, o taip pat priėmė asmeninių daiktų pervežimo paslaugą iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, siekiant veikti UAB „Š“ naudai ir interesais.

114. BK 230 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kyšis yra bet kokios turtinės naudos sau ar kitam asmeniui forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Todėl, pripažįstant A. A. priimtus apmokėjimus bei paslaugas iš UAB „Š“, svarbu tai, ar šis neteisėtas ir nepagrįstas atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, buvo siejamas būtent su pastarojo įgaliojimų vykdymu, jo išimtine padėtimi ir palankumu. Už ką duodamas ir imamas kyšis, gali būti sprendžiama iš viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K‑94‑788/2022). Ši veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad už kyšį jis įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų, ar sudaryti išimtinę padėtį, ar suteikti palankumą, ir nori taip veikti. Kyšio priėmimas pats savaime gali daryti įtaką kaltininko veiksmams ar neveikimui, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikros turtinės ar asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam už konkretų veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, ar už išimtinę padėtį ar palankumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023).

115. Kaip aptarta, šios aplinkybės skundžiamu nuosprendžiu nustatytos tinkamai, įvertinus faktinių duomenų visumą bei konstatuojant, kad A. A. suprato savo neteisėtų veiksmų esmę, kad UAB „Š“ dar iki viešojo konkurso procedūrų pradžios neteisėtai sudarė išimtines sąlygas prieš kitus galimus viešojo konkurso dalyvius būsimam viešajam pirkimui laimėti. Teisinės reikšmės neturi, ar kyšis perduodamas ir priimamas prieš pageidaujamą veikimą, ar po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2011, Nr. 2K-332-693/2018).

116. Nors gynyba laikosi pozicijos, kad tiek remonto darbus nuteistojo A. A. sodyboje, tiek pastarojo asmeninių daiktų pergabenimą UAB „Š“ darbuotojai atliko 2014 m. lapkričio 24 d. Statybos rangos sutarties pagrindu, o atsiskaityti nuteistasis nespėjo, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam uždrausta bendrauti su UAB „Š“ atstovais, tačiau su židinį stačiusiu asmeniu atsiskaitė, šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi juos paneigia byloje surinkti duomenys.

118. Pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo, taip pat teismas pagrįstai vertino, jog minėti liudytojų parodymai vėl gi patvirtina, kad tiek nuteistasis A. A., tiek UAB „Š“ atstovai suprato savo neteisėtų veiksmų esmę. Nors iš UAB „Š“ atstovų pusės buvo nurodymas atlikti remonto darbus, tačiau matyti, kad pastarieji įvairiais būdais siekė išvengti sąsajų su nuteistuoju, todėl pinigai meistrui buvo pervedami ne tiesiogiai iš UAB „Š“ sąskaitos, o per darbuotoją R. B..

119. Byloje esančiame 2018 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokole užfiksuota daiktų ir dokumentų, pateiktų reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo metu 2016 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Š“, apžiūra. Apžiūrėta 2015-05-25 PVM sąskaita faktūra Nr. VVC1500330, išrašyta pardavėjo UAB „V“ pirkėjui UAB „Š“. Sąskaitoje nurodyta parduodama prekė „ketinis židinio ugniakuras Seguin Kiteflam (F1400) už 712,50 Eur. Apžiūrėtas UAB „Š“ 2015-05-31 atsargų nurašymo aktas Nr. 008515AT. Dokumente nurodyta prekė su kodu 07867 ketinis židinio ugniakuras už 588,84 Eur (9 t., b. l. 1–76). Liudytojas R. B., apklausiant jį pirmosios instancijos teisme, pagarsinus pastarojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad apklausos ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose dokumentuose UAB „V“ PVM sąskaitoje faktūroje VVC1500330 dėl apmokėjimo už ketinį židinio ugniakurą, kurio vertė be PVM – 588,84 Eur (su PVM 712,50), ir UAB „Š“ 2015-05-31 atsargų nurašymo akte Nr. 008515AT, kuriame tarp nurašytų prekių yra ketinis židinio ugniakuras, yra nurodomas tas pats ketinio židinio ugniakuras, kurį jis nupirko, ir kuris buvo sumontuotas A. A. sodyboje, po to židinį vadovybės nurodymu jis nurašė (34 t., b. l. 146– 159).

120. Taigi minėti duomenys patvirtina, kad tiek už remonto darbus nuteistojo A. A. sodyboje UAB „Š“ darbuotojams, tiek už įsigyjamas prekes mokėjo pati bendrovė, o ne A. A.. Teisme apklaustas liudytojas J. G. patvirtino, kad jam už židinio įrengimą nuteistojo sutuoktinė A2. A. sumokėjo tik 1000 Eur grynais pinigais jų susitikimo metu, vėliau likusią sumą – 3460 Eur jam per tris kartus pervedė R. B. (UAB „Š“ ūkio dalies vadovas) (34 t., b. l. 146–159). Byloje yra tuos pavedimus patvirtinantys dokumentai (22 t., b. l. 36, 37, 38). Nors gynyba kelia versiją, kad už židinį ir židinio įrengimo darbus A. A. atsiskaitė pats, tačiau, priešingai, nei teigia apeliantas, tą paneigia to paties meistro J. G. parodymai, kur jis paaiškino, kad jam į el. paštą parašė A2. A. prašydama konsultacijos, o kai jiedu susitiko, ji paprašė pasirašyti, kad už židinį ji pati pilnai atsiskaitė, kadangi jos vyras kaltinamas nebūtais dalykais. Liudytojui buvo nesvarbu, kas su juo atsiskaitys, todėl sutiko pasirašyti atsineštoje atspausdintoje sąmatoje, o būtent prie atspausdinto teksto „Avansas:1000 (05,13)“, A2. ranka parašė „A2. A. daviau“, o jis šalia parašė „gavau: J. G., pasirašė ir žemiau parašė „Likusi suma: 2460“ (34 t., b. l. 146–159). Byloje yra tą patvirtinantis dokumentas, kad su J. G. už židinio įrengimo darbus buvo atsiskaityta, tačiau tai nereiškia, kad A2. A. pati asmeniškai visa apimtimi atsiskaitė su J. G..

- pateiktose 2014-11-24 Statybos rangos sutartyse Nr. 2014/R- ; Nr. 2014/R-52 esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA (duomenys neskelbtini) REPUBLIC OF LITHUANIA Užadaroji akcinė bendrovė Stock Company Š 2“ bei eksperimentiniai atspaudų pavyzdžiai yra atspausti kitu antspaudu nei 2014 m. dokumentuose: Darbų vykdymo sutartyje Nr. 2014/R- 47, darbų vykdymo sutartyje Nr. 2014/R-48, Statybos rangos sutartyje Nr. 2014/R- 49, Darbų vykdymo sutartyje Nr. 2014/R-50, Darbų vykdymo sutartyje Nr. 2014/R-51, Subrangos sutartyje Nr. 214/SR-99, Pirkimo-pardavimo sutartyje PPS0305 esantys atspaudai „LIETUVOS RESPUBLIKA (duomenys neskelbtini) REPUBLIC OF LITHUANIA Uždaroji akcinė bendrovė Joint Stock Company Š 2“ ir kitu nei 2014 m. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. GRO-141126 esantis „LIETUVOS RESPUBLIKA (duomenys neskelbtini) REPUBLIC OF LITHUANIA Uždaroji akcinė bendrovė Joint Stock Company Š 2“.

- Tirti pateiktose 2014-11-24 Statybos rangos sutartyse Nr. 2014/R- , Nr. 2014/R-52 esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA (duomenys neskelbtini) REPUBLIC OF LITHUANIA Užadaroji akcinė bendrovė Stock Company Š 2“ yra atspaustas tuo pačiu antspaudu kaip eksperimentiniai atspaudų pavyzdžiai ir 2018 m. dokumentuose: Sutartyse Nr. 2018/01/18/5, Nr. 18-1-24/2 bei Sutarties Nr. 18-1-24/2 specialioje dalyje esantys atspaudai „LIETUVOS PUBLIKA (duomenys neskelbtini) REPUBLIC OF LITHUANIA Užadaroji akcinė bendrovė Joint Stock Company Š 2“.

- Tikėtina, kad tirti pateiktose Statybos rangos sutartyse Nr.2014/R- , Nr. 2014/R-52 atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA (duomenys neskelbtini) REPUBLIC OF LITHUANIA Užadaroji akcinė bendrovė Joint Stock Company Š 2“ yra atspaustas tokiais pat dažais kaip ir eksperimentiniai pavyzdžiai bei 2018 m. Sutartyse Nr. 2018/01/18/5, Nr. 18-1-24/2, Sutarties Nr. 18-1-24/2 dalyje esantys atspaudai „LIETUVOS PUBLIKA (duomenys neskelbtini) REPUBLIC OF LITHUANIA Užadaroji akcinė bendrovė Joint Stock Company Š 2“.

- 2014-11-24 Statybos rangos sutartyse Nr. Nr.2014/R- ir Nr. 2014/R-52 esantys atspaudai „LIETUVOS RESPUBLIKA (duomenys neskelbtini) REPUBLIC OF LITHUANIA Užadaroji akcinė bendrovė Stock Company Š 2“ sutampa su tirti pateiktame lape išspausdintu 2016-02-15 gaminamo antspaudo sumaketuotu vaizdu „LIETUVOS RESPUBLIKA (duomenys neskelbtini) REPUBLIC OF LITHUANIA Užadaroji akcinė bendrovė Stock Company Š 2“ forma, teksto turiniu, jo išdėstymu, žodžio su klaida „Užadaroji“, tačiau nustatyti ar atspaudai sutartyse atspausti atspaudu, kurio sumaketuotas ir išspausdintas vaizdas pateiktas lyginamajam tyrimui, negalima dėl tiriamoje dalyje aprašytų priežasčių.

123. Taip pat gynėjo skundo argumentus paneigia ir byloje esantys apžiūros protokolai:

123.1. 2018 m. rugsėjo 27 d. apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėti UAB „Š“ pateikti dokumentai (sutarčių registras), užfiksuota, kad statybos rangos ir darbų vykdymo sutartys pagal jų sudarymo datą yra surašytos į sutarčių registrą eilės tvarka ir joms suteikiamas atitinkamas eilės numeris, paskutinė sutarčių registre įrašyta sutartis 2014/Nr-52 yra sudaryta 2014-11-24 tarp A. A. ir UAB „Š“, nors prieš tai esanti sutartis pagal eilės Nr. 2014/R-51 yra sudaryta 2014-12-19, 2014-11-24 sudarytai sutarčiai tarp UAB „G1“ ir UAB „Š“ yra suteiktas eilės Nr. 2014/R-48, sutarčių 2014/R-47, 2014/R-48, 2014/R-49, 2014/R-50, 2014/R- 51 numeriai yra atspausdinti, o sutarties Nr. 2014/Nr-52 dalis „2014/-„ yra atspausdinta, o skaičius „52“ įrašytas ranka mėlynos spalvos rašikliu (10 t., b. l. 13–33);

123.2. 2018 m. vasario 1 d. apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas UAB „Š“ serveris, užfiksuota, kad apžiūrėjus UAB „Š“ serveryje esančius duomenis pagal paieškos raktinius žodžius, duomenų apie 2014-11-24 statybos rangos sutartį Nr. 2014/R nerasta (10 t., b. l. 11–12);

123.3. 2018 m. vasario 2 d., 2018 m. vasario 9 d. apžiūros protokoluose, kuriais buvo apžiūrėti A. J. (bylai aktualiu metu dirbusio UAB „Š“ Gamybinio techninio skyriaus viršininku), nešiojamieji kompiuteriai, taip pat nebuvo rasta jokių duomenų apie 2014 m. lapkričio 24 d. statybos rangos sutartį Nr. 2014/R-52 ir jos priedą Nr.1 „Remonto darbų įkainiai“ (8 t., b. l. 137–139; 10 t., b. l. 56–58).

124. Esant tokiems užfiksuotiems duomenims, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti pateiktų išvadų patikimumu ir jomis nesivadovauti. Teisingai juos vertino ir konstatavo, kad byloje esantys duomenys parodo, jog 2014-11-24 UAB „Š“ ir nuteistasis A. A. negalėjo sudaryti sutarties Nr. 2014/R-52, ji yra suklastota, kadangi į sutarčių registrą įrašyta ne eilės tvarka, be to, sutartis pasirašyta žymiai vėliau, nei buvo atlikti darbai, o ir tokia sutartis nebuvo rasta tarp bendrovės kompiuteryje esančių duomenų.

125. Nors skunde teigiama, kad nagrinėjamoje sutartyje nurodyti darbai, sutartyje nurodytame objekte realiai buvo atliekami, tačiau to niekas ir neginčijo. Kita vertus, kaip jau aptarta, minėtų darbų atlikimas, įvairių prekių bei medžiagų nupirkimas UAB „Š“ sąskaita teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip kyšis. Atmetami kaip nepagrįsti skundo argumentai ir dėl to, kad sutartyje nurodyta sutarties sudarymo data reiškia susitarimo dėl jo pasiekimą, o ne fizišką parašų joje padėjimą, kadangi nelogiška būtų sutarus dėl sutarties sąlygų ją pasirašyti kažkokiu kitu metu arba jau ją įvykdžius.

127. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti. Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-385-942/2017; Nr. 2K-104-1073/2020).

128. Byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis A. A. suvokė, jog pagamina netikrą dokumentą – 2014-11-24 Statybos rangos sutartį Nr. 2014/R-52, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad sutartis sudaryta ir užregistruota 2014-11-24, šią sutartį pasirašo bei ją panaudoja pateikdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir norėjo taip veikti, siekdamas paneigti jam pareikštus kaltinimus dėl kyšio priėmimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėta sutartis per nuteistojo gynėją advokatą Juozą Gaudutį buvo pateikta STT Šiaulių valdybai pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

129. Atsakant į nuteistojo A. A. gynėjo skundo argumentus dėl kyšio dydžio nustatymo, sutiktina, kad skundžiamame nuosprendyje aprašant teismo nustatytus A. A. nusikalstamus veiksmus, detaliai nenurodyta, kaip apskaičiuojama kyšio suma, tačiau matyti, kad teismas rėmėsi byloje esančiais duomenimis. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. A. už aptartą neteisėtą veikimą UAB „Š“ naudai netiesiogiai gavo/priėmė kyšį, kuriuo dydis susideda iš dviejų dalių: 1) kyšio dalis bendrovei „Š“ apmokant dalį A. A. iš UAB „T“ įsigyjamo automobilio „VW Touareg“ vertės bei už padangas ir 2) kyšio dalis bendrovei „Š“ apmokant už įgytas medžiagas, paslaugas ir remonto darbus A. A. sodyboje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas nuteistojo A. A. priimto kyšio dydį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi sąskaita-faktūra MOL Nr. 9200947, kurioje nurodyta automobilio „VW Touareg“ kaina, minėtą automobilį UAB „T“ parduodant UAB „ŠD“. Šioje sąskaitoje-faktūroje automobilio kaina nurodyta 64 440 Eur (14 t., b. l. 215). Taip pat buvo įvertinta, kad dalį įsigyjamo automobilio vertės A. A. sumokėjo pats, kas neginčytinai nustatyta vėl gi byloje esančiais duomenimis: 2016 m. kovo 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodytas pardavėjas A. A. ir pirkėjas UAB „T“, nurodomas parduodamas automobilis „Mitsubishi Pajero“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 30 000 Eur (12 t., b. l. 63) bei išrašai iš banko, patvirtinantys, kad A. A. UAB „T“ per du kartus pervedė 15 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už perkamą automobilį, pagal S/F SER Nr. 78428“ (12 t., b. l. 108, 109). Tai pat teismas rėmėsi 2016 m. kovo 14 d. PVM sąskaita-faktūra serija EGZ Nr. 0362982 (12 t. , b. l. 61), pagal kurią UAB „T“ iš įmonės „E“ įsigijo 4 vnt. padangų „Bridgestone 265/50R19 110V“ už 694,35 Eur ir už kurias vėliau, kaip jau buvo aptarta, sumokėjo ne automobilio, kuriam jos buvo skirtos, savininkas A. A., o UAB „Š“. Taigi matyti, kad pirmosios instancijos teismas ir neneigė, kad nuteistasis A. A. sumokėjo 45 000 Eur už automobilį „VW Touareg“, tačiau kitą dalį iki pilnos (64 440 Eur) kainos ir už padangas pardavėjui UAB „T“ sumokėjo UAB „Š“. Tuo ir pasireiškė netiesiogiai A. A. UAB „Š“ duotas kyšis, kurio dydis, remiantis bylos duomenimis, buvo nustatytas tinkamai: iš 64 440 Eur atėmus tai, ką A. A. sumokėjo pats (15 000 Eur + 30 000 Eur) teismas gavo 19 440 Eur sumą, prie kurios buvo pridėta A. A. perduotų padangų vertė už 694,35 Eur ir gauta 20 134,35 Eur vertės kyšio dalis.

130. Nustatant A. A. priimtą kyšio dalį už įgytas medžiagas, paslaugas ir remonto darbus sodyboje (duomenys neskelbtini) plente, teismas taipogi rėmėsi byloje esančiais duomenimis. Kaip buvo aptarta, ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas UAB „Š“ ūkio dalies vadovas R. B., pagal jam pateiktas sąskaitas-faktūras detaliai nurodė, už kokias įgytas medžiagas mokėjo UAB „Š“ ir kokie darbai buvo atlikti nuteistojo A. A. sodyboje, savo parodymus patvirtino apklausiamas ir pirmosios instancijos teisme (34 t., b. l. 146–159). Taip pat, byloje pateikta 2017 m. gegužės 3 d. specialisto išvada Nr. 5-4/31, kuria buvo įvertintos visos 77 tyrimo metu pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už įsigytas statybines medžiagas bei liudytojų parodymai ir nustatyta, kad UAB „Š“ įsigijo statybinių medžiagų ir įrankių, kuriuos sunaudojo A. A. sodyboje viso už 8 232,12 Eur (19 t., 123–138). Prie šios sumos buvo pridėta židinio kapsulės, kuri sumontuota A. A. sodyboje, vertė, kurią patvirtina 2015 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VVC1500330, išrašyta pardavėjo UAB „V“ pirkėjui UAB „Š“. Sąskaitoje nurodyta parduodama prekė „ketinis židinio ugniakuras Seguin Kiteflam (F1400) už 712,50 Eur (9 t., b. l. 1–4). Tokiu būdu gauta suma sudaro 8 944,62 Eur.

131. Taigi, bendra kyšio vertė gaunama sudėjus pirmiau aptartas abi kyšio dalis: 20 134,35 Eur + 8 944,62 Eur = 29 078,97 Eur. Be to matyti, kad kyšio sumą pirmosios instancijos teismas sumažino palankesne nuteistajam A. A. linkme, jį skaičiuojant vertindamas automobilio „VW Touareg“ kainą 64 440 Eur, kuri buvo nurodyta sąskaitoje-faktūroje MOL Nr. 9200947 parduodant automobilį UAB „ŠD“ bei automobilio „Mitsubishi Pajero“ kainą 30 000 Eur, už kurią šį automobilį UAB „T“ nupirko iš A. A., neatsižvelgiant į tai, kad šį automobilį UAB „T“ vėliau pardavė tik už 21 900 Eur, ką teismas įvertino esant verslo riziką. Taigi, buvo remtasi kyšio dydį pagrindžiančiais bylos duomenimis, nevertinant nuteistojo A. A. sodyboje dirbusių darbuotojų darbo laiko, kuro sąnaudų bei pačių darbų vertės. Kyšio dydis, priešingai nei teigiama nuteistojo A. A. gynėjo skunde, nustatytas tinkamai.

Dėl įrodymų, kuriais grindžiama V. V. ir E. B. kaltė, padarius jiems nusikalstamas veikas, vertinimo

132. Abiejų nuteistųjų veiksmai, dėl kurių jie pripažinti kaltais ir nuteisti už nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą susiję, todėl teismas dėl jų apeliacinių skundų pasisakys kartu.

133. Nuteistasis V. V. kaltu pripažintas dėl apgaulingo UAB „T“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, o E. B. dėl padėjimo V. V. apgaulingai tvarkyti UAB „T“ buhalterinę apskaitą bei tikrų dokumentų (PVM sąskaitų-faktūrų) suklastojimo.

134. Nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose ginčijamas tiek V. V. nuteisimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tiek E. B. nuteisimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį teigiant, kad byloje nėra duomenų dėl susitarimo daryti nusikalstamas veikas, grąžinti įsigytą automobilį nedraudžiama, o remontuotinų automobilių sąrašas UAB „T“ buvo siunčiamas norint planuoti pastarųjų srautus. V. V. gynėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginamojo kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taip pat teigia, kad ginamasis nėra šios nusikalstamos veikos subjektas, kadangi UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkyti buvo pasamdyta buhalterė, kuri ir laikytina ginamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektu. Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo skunde teigiama, kad dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras) ginamasis išrašė remdamasis automobilių remonto užsakymo lapais, o neatitikimas su iš UAB „Š“ paimtomis sąskaitomis-faktūromis galimai buvo dėl netinkamo duomenų perkėlimo, kadangi pastarasis PVM sąskaitas-faktūras atspausdino iš savo kompiuteryje esančios programos Autoservisas 2008, o ne iš bendrovės buhalterinės apskaitos programos „Pragma“. Be to, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo skunde ginčijamas ginamojo nuteisimas už du nusikaltimus, teigiant, kad papildomai pagal BK 300 straipsnį E. B. neturėtų būti teisiamas, kadangi tikrų dokumentų suklastojimas apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą patenka į BK 222 straipsnio apimtį. Su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kita vertus, nustačius, kad nuteistojo V. V. veiksmais nebuvo sukelti BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodomi padariniai (automobilio „VW Touareg“ epizode), kurie būtini asmenį pripažįstant kaltu pagal šią normą, iš V. V. nusikalstamos veikos aprašymo šalintinos šios aplinkybės. Teismas aptars jas, pasisakydamas dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.

135. Skundžiamu nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „T“ direktoriumi ir pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia pažeisdamas šio įstatymo nuostatas, pateikė buhalterei į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti neįvykusias ūkines operacijas – automobilio pardavimą UAB „ŠD“ ir jo grąžinimą UAB „T“ atvaizduojančius dokumentus, taip pat suklastotas tikras PVM sąskaitas-faktūras dėl neįvykusių ūkinių operacijų – automobilių dalių pardavimą bei dėl automobilių remonto paslaugų suteikimo, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2016 metų 2 ir 3 mėnesius. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tikrų dokumentų (PVM sąskaitų-faktūrų) suklastojimą ir jų panaudojimą bei padėjimą V. V. apgaulingai tvarkyti UAB „T“ buhalterinę apskaitą.

136. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę už netinkamą įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, tačiau nuteistųjų veikų padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija), kuriuo ir bus vadovaujamasi bei pagal kurį baudžiamoji atsakomybė buvo nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

137. Šiame kontekste pažymėtina, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Nors, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, ši nuostata nereiškia, kad ūkio subjekto vadovas negali būti nusikalstamo apskaitos tvarkymo subjektas. Toje pačioje Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi buhalterinę apskaitą tiesiogiai tvarkantis subjektas (vyriausiasis buhalteris, buhalteris) negali būti laikomas atsakingu už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tai, kad tokie dokumentai jam nebuvo pateikti. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus (pagamintus netikrus) buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad pastarasis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris (buhalterinė įmonė) apie tai neinformuojamas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo ir tampa nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, Nr. 2K-59-788/2022, Nr. 2K-4-594/2024 ir kt.). Būtent tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra nustatytos skundžiamu nuosprendžiu.

138. Byloje nustatyta, kad tyrimui aktualiu laikotarpiu UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkyti buvo pasamdyta buhalterė D. B.. V. V., kaip bendrovės vadovas, buvo atsakingas už apskaitos dokumentų, juose esančių įrašų teisingumą, pateikimą apskaitą tvarkančiam subjektui. Kaip matyti iš liudytojos D. B. parodymų, sąskaitos-faktūros jai buvo pristatytos, ji sumų netikrino. Jai nieko nėra žinoma apie pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų UAB „Š“ automobilių remontą, nes ji fiziškai neturi galimybės žinoti, kokie automobiliai yra remontuojami. Su ja niekas iš UAB „T“ darbuotojų apie UAB „Š“ automobilių remontą nekalbėjo. Apie tai, kad galimai UAB „Š“ automobiliai UAB „T“ servise nebuvo remontuojami, jai nieko nėra žinoma (22 t. b. l. 62–65; 35 t., b. l. 69–76).

139. Taigi, dėl savo einamų pareigų V. V., kaip bendrovės direktorius turėjo teisę pavaldiniams (tarp jų ir buhalterei D. B.), duoti nurodymus pagrindiniais bendrovės veiklos klausimais, o taip pat ir dėl finansų politikos ir buhalterinės apskaitos tvarkymo. Todėl pagrįstai buvo konstatuota, kad nuteistasis V. V., būdamas pagal pareigas atsakingas už tinkamą bendrovės valdymą, laikantis įstatymų, neabejotinai suprato, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos, į ją įtraukiant suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras, kuriose atvaizduojamos neįvykusios ūkinės operacijos, nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „T“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl nuteistasis V. V., priešingai nei teigiama gynėjo skunde, pagrįstai pripažintas tinkamu nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu.

141. Nuteistasis V. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu dėl dvejopų atliktų veiksmų – pirma į bendrovės „T“ apskaitą įtraukęs neįvykusias ūkines operacijas dėl UAB „Š“ automobilių remonto ir detalių pardavimo ir antra – į bendrovės „T“ apskaitą įtraukęs neįvykusią ūkinę operaciją dėl automobilio „VW Touareg“ pardavimo UAB „ŠD“ ir jo grąžinimo UAB „T“.

142. FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/31 dėl UAB „Š“ ir UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad jei automobilių dalių pardavimo ir remonto paslaugų pagal UAB „T“ išrašytas ir bendrovei „Š“ pateiktas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 76089, Nr. 76088, Nr. 76090, Nr. 76091, Nr. 76092, Nr. 76094, Nr. 76637, Nr. 76657, Nr. 76654, Nr. 76650, Nr. 76644, Nr. 76642, Nr. 76638 iš viso už 29 303,63 Eur ūkinės operacijos nebuvo atliktos, tai dėl UAB „T“ neįvykusių ūkinių operacijų apie automobilių dalių pardavimą ir remonto paslaugas įformino PVM sąskaitomis-faktūromis ir jų įrašymo į buhalterinę apskaitą, UAB „T“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) nuostatų:

- 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- 13 straipsnio 1 dalies „Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“;

- 13 straipsnio 3 dalies „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“.

Jeigu automobilių dalių pardavimo ir remonto paslaugų suteikimo operacijos pagal UAB „T“ įformintas ir bendrovei „Š“ pateiktas PVM sąskaitas-faktūras iš viso už 29 303,63 Eur nebuvo atliktos, tai dėl UAB „T“ neįvykusių ūkinių operacijų apie automobilių dalių pardavimą ir remonto paslaugas įforminimo PVM sąskaitomis-faktūromis ir jų įrašymo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2016 m. 2 ir 3 mėn. <...> (19 t. b. l. 123–210).

143. FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-17-4203 dėl UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad jei automobilis „VW Touareg“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „T“ vardu išrašytą ir bendrovei „ŠD“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą 2016-03-10 Nr. MOL9200947 iš viso už 64 440,00 Eur (11 183,80 Eur PVM) nebuvo parduotas, tai dėl UAB „T“ neįvykusios ūkinės operacijos apie automobilio pardavimą įforminimo PVM sąskaita-faktūra, kurios rekvizitas – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės, ir jos įrašymo į buhalterinę apskaitą, UAB „T“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų reikalavimų. Tai pat nurodyta, kad jei automobilis „VW Touareg“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „ŠD“ išrašytą ir bendrovei „T“ pateiktą 2016-03-14 kreditinį dokumentą iš viso už 64 440,00 Eur (11 183,80 Eur PVM) nebuvo grąžintas, tai dėl kreditinio dokumento, kuriuo įforminta neįvykusi ūkinė operacija apie automobilio grąžinimą ir kurio rekvizitas – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės, įrašymo į UAB „T“ į buhalterinę apskaitą, UAB „T“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad automobilio pardavimo ir grąžinimo operacijų įforminimas buhalterinės apskaitos dokumentais bendrovei „T“ sudarė galimybę žemesne nei rinkos kaina parduoti automobilį „VW Touareg“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)skyriaus vedėjui A. A. (20 t., b. l. 18–57).

144. Pirmos instancijos teisme apklausta specialistė Samanta Stočkuvienė (buvusi Adanavičiūtė) patvirtino pateiktas išvadas, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti specialistės išvadų teisingumu. Specialistė nuodugniai paaiškino dėl neįvykusių operacijų įforminimo atitinkamais dokumentais ir jų įtraukimo į bendrovės „T“ buhalterinę apskaitą, nurodydama, kokią tai turi įtaką nustatant bendrovės finansinius įsipareigojimus. Taip pat patvirtino, kad dokumentų, kuriais įformintos neįvykusios operacijos, įtraukimas į apskaitą sukelia buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus. Sąskaita, kurią UAB „T“ išrašė UAB „ŠD“, neturėjo būti išrašyta, jeigu joje įrašyta neįvykusi ūkinė operacija, t. y. automobilis nebuvo parduotas ir nebuvo grąžintas, tokie dokumentai apskritai neturėjo būti išrašyti ir įrašyti į apskaitą. Apskaitoje yra įrašomi tik tie dokumentai, kurie susiję su įmonės veikla ir tos ūkinės operacijos, nurodytos sąskaitose, kurios realiai įvyko. Be to, specialistė Samanta Stočkuvienė patvirtino, kad dėl automobilio pardavimo ir grąžinimo operacijų negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 m., kadangi minėti veiksmai realiai neįvyko ir vėliau automobilis buvo parduotas už žemesnę kainą. To negalima padaryti už 2016 metus, nes šios operacijos įtakojo įmonės finansinės atskaitomybės surašymą, o ji yra pateikiama metų gale už metus. Dėl tų 13 vnt. sąskaitų-faktūrų negalima nustatyti UAB „T“ veiklos dėl to, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateikta prielaida, jog tos detalės nebuvo parduotos ir remonto darbai nebuvo atlikti (39 t., b. l. 111–123; 40 t., b. l. 10–33; 41 t., b. l. 120–131).

145. Apeliaciniuose skunduose, neigiant nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, teigiama, kad nebuvo jokio susitarimo dėl fiktyvaus automobilio „VW Touareg“ kainos sumažinimo, kad vėliau jį mažesne kaina būtų galima parduoti A. A., taip pat nebuvo tartasi ir dėl apgaulingo UAB „T“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teigiama, kad byloje pateiktas automobilių sąrašas neįrodo, jog jų remontas realiai nebuvo atliekamas UAB „T“, o sąskaitose-faktūrose pateikti netikslūs duomenys. Šie skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi juos paneigia byloje surinkti objektyvūs duomenys.

146. Kaip jau buvo aptarta (aprašant A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes), bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Š“ automobiliai UAB „T“ nebuvo remontuojami, detalės nebuvo įsigytos, o automobilis „VW Touareg“ (DUOMENYS NESKELBTINI) vadovui parduotas fiktyviai sumažinus jo kainą. Apeliacinių skundų argumentus, kad nebuvo jokio tarimosi atlikti tam tikrus nusikalstamus veiksmus paneigia, kaip minėta, kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys, kurie priešingai – patvirtina nuteistųjų veikimo būdą, siekiant fiktyviai sumažinti A. A. parduodamo automobilio kainą bei UAB „Š“ mokėjimus UAB „T“, kurių tikroji priežastis padengti automobilio „VW Touareg“ kainos dalį, įforminti kaip mokėjimus už neva atliktą automobilių remontą bei neva įsigytas automobilių dalis.

147. Antai 2016-08-10 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-140, 2018-09-24 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-143 ir 2018-09-24 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-144 užfiksuota (3 t., b. l. 42–73, 111–173, 174–175):

147.1. 2016-02-25 16:01 (1280) V. V. paskambino L. Č. ir paklausė, ar jis atsimena, kaip jie kažkada yra kalbėję apie mašinėlę. L. Č. nurodė, kad V. V. jam primintų. V. V. nurodė, kad kalbėjo apie tai, jog L. Č. (UAB „ŠD“) nupirks automobilį ir iš karto parduos jam (UAB „T“). L. Č. nurodė, kad prisiminė. V. V. nurodė, kad po to automobilis pagal aktą dėl neatitikimo komplektacijai bus gražintas. L. Č. paklausė, kiek laiko automobilis stovės pas jį. V. V. atsakė, kad vieną parą, kol užregistruos, išregistruos ir viskas, nes jam (V. V.) reikalingi tik registracijos dokumentai. <...>

147.2. 2016-03-22 09:00 (3189) V. V. paskambino L. Č. ir paklausė, ar jis gavo informaciją. L. Č. atsakė, kad gavo. V. V. nurodė, kad L. Č. pasirinktas automobilis (galimai „VW Touareg“) yra „ išsirengęs kapitaliai“, o jo pilna kaina yra beveik 84 000 Eur. L. Č. paklausė, ko jie („VW Touareg“) tokie brangūs. V. V. nurodė, kad pasiėmė jį („VW Touareg“) tas žmogus (A. A.), kur važinėjo su 3 metų senumo „Mitsubishi“, tai žmogus protu nesuvokė, koks važiavimo skirtumas lyginant su tuo („VW Touareg“ ir „Mitsubichi Pajero“). <...>

148. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme metu liudytojas L. Č. taip pat patvirtino aplinkybes, kad automobilio „VW Touareg“ pirkimo tikslas per jo vadovaujamą įmonę UAB „ŠD“ buvo minėto automobilio kainos sumažinimas, pinigų už automobilį realiai nemokėjo, buvo sutarta, jog automobilis bus grąžintas kaip netinkantis. Automobilio vertė sąskaitoje faktūroje nurodyta 64 400 Eur (20 t., b. l. 89–97; 34 t., b. l. 191–201).

149. Tuose pačiuose 2016-08-10 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-140, 2018-09-24 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-143 ir 2018-09-24 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-144 užfiksuota ir tai, kaip nuteistasis V. V. derina automobilio „VW Touareg“ pardavimo A. A. reikalus ir su UAB „Š“ vadovu J. A. (3 t., b. l. 42–73, 111–173, 174–175):

149.1. 2015-12-09 10:38 (5062) V. V. paskambino J. A. ir nurodė, kad skambina dėl ano žmogiuko (duomenys neskelbtini) (galimai A. A.). V. V. nurodė, kad jam reikia, jog J. A. jo (galimai A. A.) paklaustų, ar jam tinka vienas iš 2 variantų: pirmas – automobilis būtų registruojamas ant jų (UAB „T“), kaip „deminis“, kad po 2 mėnesių sumažėtų kaina, arba antras – automobilį būtų galima pirkti per J. A. (UAB „Š“) ir gauti dar geresnę kainą, <...> J. A. nurodė, kad tokiu atveju liktų UAB „Š“ pėdsakai. V. V. nurodė, kad pėdsakai liktų buhalteriškai. J. A. nurodė, kad jis nenori, jog jie (UAB „Š“) figūruotų. V. V. nurodė, kad jie ir nefigūruos, nes automobilį nupirktų UAB „T“. <...> J. A. paklausė, ar ten su juo (galimai A. A.) bendravo jų (UAB „T“) žmogus. V. V. atsakė, kad taip, todėl jau dabar jie galėtų siųsti komercinį pasiūlymą, tik reikia žinoti koks bus variantas;

149.2. 2015-12-14 15:01 (5977) V. V. paskambino J. A., kuris nurodė, kad pasirinktas variantas su „demo“.

150. Šie kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti duomenys paneigia nuteistojo V. V. gynėjo skunde dėstomus argumentus dėl tarimosi nebuvimo bei patvirtina, kad nuteistasis aktyviai prisidėjo prie minėto automobilio, skirto A. A. fiktyvaus pardavimo kainos sumažinimo, imituojant automobilio pirkimo-pardavimo sandorį tarp UAB „T“ ir UAB „ŠD“. Aptartų pokalbių turinys patvirtina nuteistąjį V. V. supratus savo veiksmų neteisėtumą, kadangi kalbėdamas su J. A., kuris išsireiškė nenorintis, kad šiame sandoryje liktų UAB „Š“ pėdsakai, jį patikino, jog „pėdsakai liktų tik buhalteriškai“. Be to matyti, kad nuteistasis V. V. pirmasis imdavosi iniciatyvos susisiekti su J. A. aptarti minėtus automobilio kainos derinimo klausimus.

151. Gynėjo skunde dėstomus argumentus dėl nuteistojo V. V. kaltės nebuvimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paneigia ir paties nuteistojo parodymai, kuriuose V. V. paaiškino, kad automobilį UAB „T“ nupirko iš „M“ už 51 000 Eur, UAB „ŠD“ jį pardavė už 64 000 Eur, o A. A. pardavė už 45 000 Eur. Realaus pardavimo UAB „ŠD“ nebuvo, buvo sutarta, kad kitą dieną automobilis bus grąžintas UAB „T“, pinigai nebuvo pervedami. A. A. minėtą automobilį pardavė už 45 000 Eur, nes nuolaidos paprašė J. A., nuolaidą padarė, nes norėjo, jog UAB „Š“ toliau pirktų iš jų (UAB „T“) automobilius (20 t., b. l. 90–93; 40 t., b. l. 191–201).

152. Taip pat nors gynyba kelia versiją, kad (DUOMENYS NESKELBTINI) vadovui A. A. iš UAB „T“ perkant automobilį „VW Touareg“ buvo padaryta nuolaida, tačiau pagrįstai nustatyta teismo, kad tokią sumą (19 440 Eur) laikyti nuolaida neprotinga, juo labiau, kad tą patvirtina ir kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotas jau minėtas 2016-03-22 09:00 pokalbis (3189) tarp V. V. ir L. Č., kuris patvirtina, kad UAB „T“ vadovas V. V. nuolaidos naujam automobiliui taikyti nenorėjo net nuolatiniam klientui UAB „ŠD“ vadovui, nurodydamas, kad pilna automobilio „VW Touareg“ kaina yra beveik 84 000 Eur. Be to, nei vieno pokalbio metu nėra užfiksuota, kad kalba eitų apie tokios didelės nuolaidos taikymą A. A. įsigyjant automobilį, todėl ši versija pagrįstai buvo vertinta kaip gynybinė.

153. Atmetami kaip nepagrįsti ir bylos duomenimis paneigti apeliacinių skundų argumentai ir dėl UAB „Š“ automobilių įvykusio remonto bei detalių bendrovei pardavimo. Šiuos skundų teiginius, priešingai nei teigia gynyba, paneigia byloje užfiksuoti liudytojų (UAB „Š“ darbuotojų) parodymai bei kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti duomenys, kurie jau taip pat buvo aptarti pirmiau (aprašant A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes).

155. Nors nuteistojo E. B. ir jo gynėjo skunde teigiama, kad minėtų automobilių remontai vyko mechanikams prižiūrint, tačiau šiuo argumentu tarsi patvirtinama, jog nagrinėjamu atveju automobiliai nebuvo realiai remontuojami, kadangi byloje užfiksuota, jog UAB „Š“ vyr. mechanikas A. K. patvirtino, kad bendrovės automobilių remontas galėjo būti atliekamas, jeigu vairuotojai būtų pateikę nusiskundimų dėl gedimų. Taip pat kitas, UAB „Š“ automechanikas, kuriam vairuotojai taip pat palikdavo remontuotinus automobilius, P. A. patvirtino į remontuotinų automobilių sąrašą įtraukdavęs tik tuos automobilius, kuriems tikrai reikėdavo remonto (35 t., b. l. 69–76, 87–93). Akivaizdu, kad vairuotojams neišreiškus poreikio dėl automobilių remonto, jie ir nebuvo remontuojami.

156. Šį faktą taip pat patvirtina jau aptarti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys, kurie užfiksuoti 2016 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokole, kuriame buvo apžiūrėta DVD laikmena, kurioje yra informacija apie transporto priemones, kuriose įmontuota GPS sekimo sistema, kurią pateikė UAB „Š“. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilių „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuose įmontuota GPS sekimo sistema, maršrutų ataskaitose su žemėlapiais nėra duomenų, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. automobiliai būtų stovėję ilgiau nei 10 minučių adresu: (duomenys neskelbtini), kur yra įsikūrusi UAB „T“ (9 t., b. l. 196–199). Nors nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde keliama versija, kad duomenys pateikti tik dėl 7 automobilių, todėl nereiškia, jog kitų automobilių remontas nebuvo atliktas, tačiau byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys – liudytojų, kurie naudojosi minėtais automobiliais darbinėms funkcijoms vykdyti, PVM sąskaitos-faktūros liudija priešingai.

157. Kai jau buvo aptarta, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotas nuteistojo V. V. susirašinėjimas su UAB „Š“ atstovu D. S., kuomet V. V. vėlgi pirmasis kreipiasi į D. S. ir prašo pastarojo atsiųsti „kokį nors“ automobilių sąrašą (2016-03-23 11:44 (2624) 3 t., b. l. 42–73, 111–173, 174–175). Šis susirašinėjimas kartu su aptartais liudytojų parodymais, priešingai nei teigiama skunduose, patvirtina, kad V. V. reikėjo bet kokių UAB „Š“ automobilių duomenų, kad galėtų išrašyti suklastotas PVM sąskaitas-faktūras ir pateiktų UAB „Š“ apmokėti. Juo labiau, kad to prašė pats UAB „T“ vadovas, o ne remontui automobilius pristatančios bendrovės vadovas. Todėl gynybos versija, kad siunčiant sąrašą buvo norima kontroliuoti remontuotinų automobilių srautus, atmetama kaip gynybinė.

158. Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų apie tai kad ginamasis siekė prisidėti prie UAB „T“ apgaulingos apskaitos tvarkymo, tačiau šiuos argumentus taip pat paneigia byloje surinkti duomenys. Konstatavus, kad buvo išrašytos ūkines operacijas (automobilių remontą bei detalių įsigijimą) neva patvirtinančios fiktyvios sąskaitos-faktūros, nuteistojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip padėjėjo, teismui pagrįstai konstatavus, kad pastarasis neatitinka specialiųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių, kadangi nebuvo bendrovės nei vadovas, nei buhalteris, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai nustatė, kad E. B. buvo specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto (UAB „T“ vadovo V. V.) padėjėjas. Priešingai skunde dėstomiems teiginiams, akivaizdu, kad nuteistasis E. B., būdamas bendrovės serviso vadovu, turėdamas nemažą darbo patirtį, negalėjo nesuvokti, kad atlikdamas jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus – klastodamas PVM sąskaitas-faktūras ir jas perduodamas bendrovės buhalterijai, tokiu būdu padeda V. V. apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. savo veiksmais prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais – negalėjimu iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2016 metų 2 ir 3 mėnesiais.

159. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. V. nors nepripažino, kad UAB „Š“ automobiliai nebuvo remontuojami, ir kad sąskaitos-faktūros suklastotos, tačiau pagarsinus apžiūros protokolą, kur buvo apžiūrėtas iš D. S. paimtas kompiuteris, rasti išsiųsti laiškai su automobilių pavadinimais, pagaminimo metais (8 t. b. l. 81, 89), pastarasis nurodė pripažįstantis, kad jam buvo siųsti minėti laiškai, nors ir negalėjo pakomentuoti, kodėl tariantis dėl automobilių remonto, elektroniniame laiške nebuvo nurodyta, kada bus atvaryti automobiliai remontui. Taip pat nurodė, kad laišką, gautą iš D. S. su automobilių sąrašu, perdavė serviso vadovui E. B. (40 t., b. l. 191–201).

160. E. B. taip pat nepripažino savo kaltės apklausiamas pirmos instancijos teisme, nors ir patvirtino, kad V. V. jam pateikė sąrašus, kokie automobiliai bus atvaryti. Sąraše buvo nurodyti automobilių markės ir valstybiniai numeriai. Pagarsinus 2016 m. vasario 3 d. užsakymo lapą (13 t., b. l. 138), negalėjo pakomentuoti, kodėl nesutampa sumos iš UAB „Š“ ir iš UAB „T“ gautose sąskaitose. Taip pat nurodė, kad 2016 m. vasario 3 d. užsakymo lapas galėjo būti pradinis, o sąskaita buvo formuota pagal baigtąjį užsakymo lapą. V. V. jam nebuvo davęs nurodymo klastoti sąskaitas, užsakymus (40 t., b. l. 191– 201).

161. Taigi nuteistųjų parodymais nustatyta, kad V. V. iš UAB „Š“ atstovo D. S. gavęs neva remontuotinų automobilių sąrašą, jį perdavė serviso vadovui E. B., kuris ir parengė PVM sąskaitas-faktūras, nors, kaip nustatyta byloje, jokie realūs automobilių remonto darbai atlikti nebuvo ir detalės nebuvo parduotos. Aptarta įrodymų visuma patvirtina, kad V. V., būdamas bendrovės vadovu, taip pat E. B., būdamas bendrovės serviso vadovas, neabejotinai žinodami apie vadovo pareigą užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, sąmoningai šios pareigos nevykdė, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. V., kaip bendrovės vadovas ir E. B., kaip vadovo padėjėjas minėtą nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia.

162. Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo skunde teigiama, kad neatitikimai sąskaitose-faktūrose su iš UAB „Š“ paimtomis galėjo atsirasti dėl jo naudojamos programos „Autoservisas“, tačiau, Kaip pažymėjo apygardos teismas, nagrinėjamu atveju tai neturi reikšmės, kadangi bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog kaltinime nurodytos ūkinės operacijos (automobilių remontas) apskirtai neįvyko.

163. Taigi, priešingai nei teigiama skunduose, specialisto išvadose konstatuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, konkrečiai nurodant, kokių įstatymo nuostatų buvo nesilaikyta, paneigia nuteistųjų tiek V. V., tiek E. B. gynėjų reiškiamas pozicijas dėl ginamųjų neprisidėjimo prie apgaulingo UAB „T“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Priešingai, nustatyti UAB „T“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų pobūdis ir jų skaičius (13 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų iš viso už 29 303,63 Eur), netinkamo apskaitos tvarkymo laikotarpis duoda pagrindą išvadai dėl nuteistųjų V. V. ir E. B. tyčinių veiksmų, apgaulingai tvarkant UAB „T“ buhalterinę apskaitą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, vertinant įmonės vadovo tyčią apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2011, Nr. 2K- 561/2010, Nr. 2K-7-304-976/2016). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad byloje tiriamu laikotarpiu nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, remiantis vien tik UAB „T“ buhalterinės apskaitos dokumentais, nebuvo įmanoma, todėl kilo BK 222 straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai ir atsakingiems asmenims pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K- 7- 234-942/2015 ir kt.).

164. Esant tokiems bylos duomenims, kurie patvirtina, kad UAB „Š“ automobiliai UAB „T“ nebuvo remontuojami, detalės nebuvo įsigytos, todėl UAB „T“ nebuvo jokio pagrindo išrašyti suklastotas PVM sąskaitas-faktūras ir bendrovei UAB „Š“ pagal jas atsiskaityti. Taip pat, kad automobilis „VW Touareg“ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo parduotas UAB „ŠD“ ir vėliau grąžintas UAB „T“, siekiant fiktyviai sumažinti automobilio kainą, nors realiai nebuvo nei parduotas, nei grąžintas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardintų padarinių kilimą.

165. Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, buvo apklausti specialistai: byloje konsultacines išvadas pateikęs Artūras Kapitanovas ir Vijoleta Balandienė apie FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos specialistės Samantos Stočkuvienės pateiktas išvadas; jie patvirtino atitinkamas pateiktas specialistų išvadas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė Vijoleta Balandienė nurodė, jog tam tikra ūkinė operacija dažnai keičia ne vieną finansinį rodiklį, keičia ir turtą, ir įsipareigojimus; paaiškino, kad specialistės Samantos Stočkuvienės ir Artūro Kapitanovo išvados skirtingos dėl to, kad specialistas Artūras Kapitanovas, remdamasis jam pateiktais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, davė išvadą, kad bendrovės veiklą, turtą ir įsipareigojimus už tiriamą laikotarpį galima nustatyti, tuo tarpu jų tarnybos specialistė davė išvadą, kad nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės veiklą, turtą, įsipareigojimus; tai susiję su skirtingu negalėjimo nustatyti veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros vertinimu. Specialisto Artūro Kapitanovo išvadoje nurodoma, kad, operaciją eliminavus iš apskaitos, viską galima tiksliai nustatyti. FNTT tarnybos specialistai ūkinės finansinės veiklos rodiklių, piniginių dydžių nenustatinėja, pateikiant išvadą yra vertinama tik galimybė nustatyti rodiklius, analizuojant tik tiriamojo ūkio subjekto apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus. Taip pat nurodė, kad specialistė Samanta Stočkuvienė pateikė sąlyginę išvadą, kadangi tyrėjo užduotyje buvo duota sąlyga „jeigu ūkinės operacijos neįvyko <...>“. Nurodė, teikiant ūkio subjekto finansinės veiklos išvadą, specialistai faktinių aplinkybių nenustatinėja ir netiria, kadangi tai būna suformuluota teikiamos užduoties preambulėje, kaip buvo ir šiuo atveju. Komentuodama teismo posėdžio metu paskelbtos minėtos FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. specialisto išvados Nr. 5-4/31 3 lapo 4 pastraipą (19 t. b. l. 123–210), į klausimus specialistė atsakė, kad, neįvykus ūkinei operacijai dėl automobilio pardavimo, galima nustatyti UAB „T“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nors buvo padaryti pažeidimai, tačiau tą patį mėnesį buvo atlikta ūkinė operacija, kuri buvo įtraukta, taip pat grąžinta. Nurodė, kad vėliau specialistė pateikė teismui paaiškinimą, kuriame tai įvardijo, kad tais pačiais metais ir tą patį mėnesį vienam dokumentui dengiant kitą, nesukelta pasekmių, nors ir buvo padaryti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai. Nurodė, kad specialistė netvirtino aplinkybės, jog negalima nustatyti UAB „T“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros dėl automobilio pardavimo, o tvirtino kad minėtos pasekmės atsirado tik dėl fiktyvių sąskaitų-faktūrų dėl automobilių remonto ir detalių įtraukimo ir apskaitymo buhalterinėje apskaitoje (46 t., b. l. 38–57).

166. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas Artūras Kapitanovas patvirtino savo pateiktas išvadas, jis pritarė specialistės Vijoletos Balandienės išsakytai pozicijai dėl automobilio „VW Touareg“ pardavimo UAB „ŠD“ ir jo grąžinimo UAB „T“, nurodydamas, kad jis tą jau buvo nustatęs savo ankstesnėmis išvadomis, nurodęs, kad dėl šios ūkinės operacijos apskaitymo buhalterinėje apskaitoje pilnai galima nustatyti UAB „T“ veiklą, kadangi ir pardavimo sąskaita-faktūra, ir kreditinė PVM sąskaita-faktūra išrašytos tą patį mėnesį. Dėl ūkinių operacijų, susijusių su UAB „Š“ automobilių remontu ir detalių pardavimu bendrovei, apskaitymo nesutiko su specialistės išvada, jog negalima iš dalies nustatyti UAB ,,T“ veiklos, turto, nuosavybės, įsipareigojimų. Nurodė, kad ūkinės operacijos buvo pagrįstos išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kurias yra priėmęs ,,Š“ ir apmokėjęs. UAB ,,T“ nuo šių pajamų rodė savo apskaitoje tiek mokesčius, tiek pajamas, tiek pardavimo PVM, kurį deklaravo ir mokėjo, tiek Pelno mokestį nuo uždirbto pelno. Taip pat specialistas paaiškino, kad jis rėmėsi buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie visi yra užfiksuoti apskaitoje, sąskaitose-faktūrose buvo visi priklausantys rekvizitai, įskaitant ir tai, ko nereikalaujama Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje, t. y. buvo net parašai, o klausimas su prielaida, kas būtų, jeigu nebūtų pardavimo, jam nebuvo užduotas (46 t., b. l. 38–57).

167. Pabrėžiama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kilti būtinos pasekmės, nurodytos šio straipsnio dispozicijoje, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012; Nr. 2K-26-788/2017). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013; Nr. 2K-16/2014; Nr. 2K-180/2014; Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

168. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas remiasi specialistės Vijoletos Balandienės pateiktu paaiškinimu, kad dėl ūkinės operacijos, UAB „T“ fiktyviai pardavus automobilį „VW Touareg“ bendrovei UAB „ŠD“, atvaizdavimo apskaitoje nekilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – negalėjimas nustatyti bendrovės veiklos, kadangi ūkinės operacijos – automobilio pardavimas ir vėliau jo grąžinimas, kurios buvo įtrauktos į bendrovių finansinę apskaitą, buvo atliktos tą patį mėnesį, ir įtakos turto ar įsipareigojimų dydžiui ataskaitinių metų laikotarpiui neturėjo. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. veiksmai dėl „VW Touareg“ automobilio pirkimo –pardavimo operacijos nesukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo būtinojo požymio – padarinių, todėl ši aplinkybė – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas padedant A. A. įsigyti automobilį „VW Touareg“ šalintinas iš nustatytų jo nusikalstamos veikos aplinkybių. Kita vertus, pašalinus šią aplinkybę, nuteistojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nesikeičia, kadangi jis pripažintas katu dėl apgaulingo UAB „T“ apskaitos vedimo, įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą neįvykusias ūkines operacijas dėl automobilių dalių pardavimo ir remonto paslaugų suteikimo bendrovei UAB „Š“), kas išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, pasitvirtino.

169. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustato, kad V. V. padarė tokią nusikalstamą veiką:

V. V., būdamas UAB „T“ direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“; 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, 2016 metais organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą UAB „T“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: veikdamas pagal susitarimą su UAB „Š“ generaliniu direktoriumi J. A., UAB „Š“ komercijos direktoriumi D. S. ir A. A., kad A. A. iš UAB „T“ įsigys automobilį ,,VW Touareg“, o UAB „Š“ padengs dalį šio automobilio įsigijimo vertės, sudarant fiktyvius sandorius ir buhalterinės apskaitos dokumentuose melagingai nurodant lėšų pervedimo paskirtį, jis 2015-12-22 UAB „T“ vardu su A. A. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-15, pagal kurią UAB „T“ įsipareigojo A. A. parduoti naują automobilį ,,VW Touareg“ už 45000 Eur bei įskaityti A. A. automobilį ,,Mitsubishi Pajero“, 30000 Eur vertės, kaip dalinį mokėjimą. Po to, siekiant sumažinti oficialią automobilio ,,VW Touareg“ pardavimo A. A. kainą ir veikiant pagal jo (V. V.) susitarimą su UAB „ŠD“ direktoriumi L. Č. dėl fiktyvaus automobilio ,,VW Touareg“ pardavimo, 2016-03-10 UAB „T“ iš bendrovės „M“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 6233842 nupirko automobilį ,,VW Touareg“ už 51100 Eur ir tą pačią dieną UAB „T“ pagal 2016-03-10 jo (V. V.) nurodymu UAB „T“ komercijos direktoriaus A. K. išrašytą sąskaitą faktūrą MOL Nr. 9200947 šį automobilį už 64 440 Eur pardavė UAB „ŠD“ bei 2016-03-12 šis automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas UAB „ŠD“ vardu, po to, 2016-03-14, UAB „ŠD“ pagal kreditinį dokumentą grąžino automobilį UAB „T“ ir 2016-03-17 šis automobilis buvo perregistruotas UAB „T“ vardu, bei tą pačią dieną pagal 2015-12-22 pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 2015-15 numatytas sąlygas, pagal priėmimo-perdavimo aktą UAB „T“ perduotas A. A., ir jis 2016-08-08 šį automobilį įregistravo savo vardu. Pagal 2016-03-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. MOL9200947 už 64 440 Eur (11 183,80 Eur PVM) automobilis ,,VW Touareg“ UAB „ŠD“ nebuvo parduotas bei pagal UAB „ŠD“ išrašytą ir bendrovei „T“ pateiktą 2016-03-14 kreditinį dokumentą iš viso už 64 440 Eur (11 183,80 Eur PVM) nebuvo grąžintas;

Taip pat 2016-03-02 ir 2016-03-23 D. S. atsiuntus V. V. sąrašus su UAB „Š“ priklausančių automobilių modeliais ir valstybiniais numeriais, jo nurodymu jam pavaldus UAB „T“ serviso vadovas E. B. pagal anksčiau pateiktų automobilių modelius ir valstybinius numerius UAB „T“ vardu išrašė suklastotas tikras PVM sąskaitas faktūras: Nr. 76088, Nr. 76089, Nr. 76090, Nr. 76091, Nr. 76092, Nr. 76094, Nr. 76637, Nr. 76638, Nr. 76642, Nr. 76644, Nr. 76650, Nr. 76654, Nr. 76657, pagal kurias UAB „T“ tariamai atliko UAB „Š“ priklausančių automobilių remonto paslaugas ir detalių pardavimą, kurios realiai nebuvo atliktos. Po to UAB „Š“ šių suklastotų tikrų dokumentų pagrindu UAB „T“ 2016-03-07 pervedė 17776,81 Eur, o 2016-04-01 pervedė 11526,82 Eur, taip padengiant dalį automobilio ,,VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį A. A. 2016-08-08 įregistravo savo vardu, vertės. Todėl V. V. nurodymu, UAB „T“ serviso vadovui E. B. bendrovės vardu išrašius ir UAB „Š“ pateikus apmokėti suklastotas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 76089, Nr. 76088, Nr. 76090, Nr. 76091, Nr. 76092, Nr. 76094, Nr. 76637, Nr. 76657, Nr. 76654, Nr. 76650, Nr. 76644, Nr. 76642, Nr. 76638, iš viso 29 303,63 Eur sumai, dėl automobilių dalių pardavimo ir remonto paslaugų, kurios nebuvo atliktos, ir šias sąskaitas faktūras UAB „T“ vyr. finansininkei D. B., nežinojusiai apie jų suklastojimą, įtraukus jas į buhalterinę apskaitą, dėl UAB „T“ neįvykusių ūkinių operacijų apie automobilių dalių pardavimą ir remonto paslaugų įforminimo PVM sąskaitomis-faktūromis ir jų įrašymo į buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros per 2016 m. 2 ir 3 mėnesius.

170. Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo skunde keliamas ir netinkamo ginamojo veiksmų kvalifikavimo klausimas, teigiant, kad ginamasis pagal BK 300 straipsnį papildomai neturėjo būti nuteistas, kadangi PVM sąskaitų-faktūrų suklastojimas ir jų panaudojimas įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą yra apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos būdas ir papildomai pagal BK 300 straipsnį neturėtų būti kvalifikuojamas. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

171. Nagrinėjamoje byloje E. B. be padėjimo V. V. apgaulingai tvarkyti UAB „T“ buhalterinę apskaitą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tikrų dokumentų – PVM sąskaitų-faktūrų suklastojimą ir jų panaudojimą. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymima, kad teismų praktikoje, sprendžiant dėl BK 222 straipsnyje ir 300 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų santykio, laikomasi kasacinio teismo suformuotos taisyklės, kad tokiu atveju esant dviejų normų konkurencijai būtina taikyti tą normą, kuri išsamiau apibūdina veikos turinį. Tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2014; Nr.2K-245-303/2017; Nr. 2K-198-689/2019; Nr. 2K-99-495/2022).

172. Nuosprendyje E. B. veikos – PVM sąskaitų-faktūrų suklastojimas ir panaudojimas bei padėjimas V. V. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą – kvalifikuotos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis ir šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas netinkamai. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį E. B. nuteistas ne tik už PVM sąskaitų-faktūrų suklastojimą, bet ir už jų panaudojimą – pateikimą UAB „T“ buhalterinei apskaitai. Skunde keliama versija, kad PVM sąskaitos-faktūros yra apskaitos dokumentai, tačiau šie teiginiai nepagrįsti. PVM sąskaita faktūra – Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – PVMĮ) nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVMĮ 2 straipsnio 30 dalis). PVM apmokestinamasis asmuo PVM sąskaita faktūra privalo įforminti įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą arba šis asmuo privalo užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo (PVMĮ 79 straipsnio 1 dalis). PVM permoka ir už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas įskaitomi (grąžinami) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (PVMĮ 91 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal šį teisinį reguliavimą PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo PVM mokėtojas įformina savo ūkines operacijas – įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą.

173. Apeliantų skunde cituojama kasacinio teismo nutartis (Nr. 2K-198-689/2019), priešingai, tik patvirtina, kad teismų praktikoje PVM sąskaitos-faktūros nelaikytinos buhalterinės apskaitos dokumentais. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nagrinėjama analogiška situacija: toje byloje asmuo buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo PVM sąskaitas-faktūras ir jas pateikė buhalterinei apskaitai bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Taigi skunde nurodoma kasacinio teismo nutartis nagrinėjamai situacijai neprieštarauja, o priešingai patvirtina, kad E. B. pagrįstai nuteistas pagal du baudžiamojo įstatymo straipsnius esant nusikaltimų sutapčiai.

174. Nuteistojo V. V. gynėjo skunde keliama versija, kad nors ginamajam V. V. inkriminuota, jog pastarasis tyčia pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo tam tikras nuostatas, tačiau kuo pasireiškė šių teisės normų pažeidimai iš kaltinamojo akto visiškai neaišku. Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi visi pažeidimai nustatyti aptartomis specialistų išvadomis, kurias patvirtino ir apklausta specialistė Samanta Stočkuvienė, konkrečiai nurodydama, kad sąskaitos, kurias UAB „T“ išrašė bendrovėms „Š“ ir „ŠD“, į apskaitą įtrauktos buvo. Jos išvadoje taip pat nurodoma, kad, jeigu pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą ūkinė operacija neįvyko, t. y. nebuvo parduota, tai dėl tokios operacijos įtraukimo į apskaitą yra pažeidimas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata yra susijusi su šia situacija. Aplinkybė yra tokia, kad išrašyta sąskaita-faktūra neįvykusiai ūkinei operacijai. Vadinasi, įmonė neįvykusią ūkinę operaciją įtraukusi į apskaitą pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. Tai, kad išrašė sąskaitą-faktūrą neįvykusiai operacijai, pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Sąskaitoje rekvizitas – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės, dėl to pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį. Visi buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniai nurodo, kaip turėtų būti tvarkoma apskaita. Šis atvejis, kai galimai išrašyta sąskaita neįvykusiai ūkinei operacijai, prieštarauja buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniams. Pasiremiant tais straipsniais yra nurodomi pažeidimai. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pažeidimas yra dėl ūkinės operacijos turinio. UAB „T“ sąskaitoje faktūroje ūkinės operacijos turinys yra nurodytas, tačiau remiantis ta aplinkybe, kad galimai neįvykusi ūkinė operacija, tai jis yra klaidingas. Ūkinės operacijos turinys yra nurodytas, sąskaitos faktūros rekvizitą atitinka, tačiau jį pažeidžia, kadangi ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies pažeidimas pasireiškė tuo, kad į apskaitą įtraukta sąskaita, kurioje rekvizitas – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės. Į apskaitą yra įrašyta sąskaita, kurios rekvizitai yra klaidingi. Sąskaitos, kurias UAB „T“ išrašė bendrovėms „Š“ ir „ŠD“, neturėjo būti išrašytos, jeigu jose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. automobilis nebuvo parduotas ir nebuvo grąžintas. Tokie dokumentai apskritai neturėjo būti išrašyti ir įrašyti į apskaitą. Apskaitoje yra įrašomi tik tie dokumentai, kurie susiję su įmonės veikla ir tos ūkinės operacijos, nurodytos sąskaitose, kurios realiai įvyko (39 t., b. l. 111–123; 40 t., b. l. 10–33; 41 t., b. l. 120–131). Taigi atmetami kaip nepagrįsti gynėjo skundo argumentai, kad teismas nesiaiškino, kokiais veiksmais V. V. pažeidė atitinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas.

Dėl nuteistojo R. V. apeliacinio skundo

175. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir esant BK 40 straipsnyje numatytam pagrindui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojai sutuoktinei K. V..

176. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija pažymi, jog ta, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-28-628/2023, Nr. 2K- 74- 594/2024, Nr. 2K-96-697/2024).

177. Neabejotina, jog laidavimo institutą galima taikyti ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau ir šiuo atveju turi būti nustatyta minėtų šio instituto taikymui būtinų sąlygų visuma. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. V. neteistas, savo kaltę apeliacinės instancijos teisme pripažino pilnai, nurodė besigailintis dėl padaryto nusikaltimo, žala nepadaryta, yra laiduotojo prašymas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau, teisėjų kolegijos vertyinimu, nagrinėjamu atveju vis tik nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos sąlygos – nuoširdaus apelianto gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

178. Kasacinės instancijos teismas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos laidavimui taikyti yra nurodęs, kad sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, Nr. 2K 108-697/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-74-594/2024). Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, Nr. 2K-74-594/2024). Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-122-699/2018 ir kt.). Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, būtina įvertinti aplinkybių visumą, kuri leistų konstatuoti esant šiai sąlygai.

179. Iš byloje esančių nuteistojo R. V. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis kaltę pripažino iš dalies, tą nurodo ir savo apeliaciniame skunde, tvirtindamas nepripažinęs kaltės, kadangi nėra buhalteris ir buvo įsitikinęs, kad apskaita bendrovėje „P1“ nebuvo vedama apgaulingai, nes visos ūkinės operacijos, kurios yra įvykusios su UAB „Š“, buvo įformintos tinkamai. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai įtikino apeliantą, kad jis kaltas kaip UAB „P1“ direktorius ir, kad turėjo įrašyti į PVM sąskaitas-faktūras ir tas ūkines operacijas, kurios nebuvo tiesiogiai susijusios su UAB „Š“, už kurias į bendrovės sąskaitą buvo atlikti mokėjimai. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. V. nurodė pripažįstantis kaltę ir nuoširdžiai galintis, atsiprašė, teigė norėjęs su A4. A. užsidirbti pinigų, todėl automobilių detales ir remonto paslaugas UAB „Š“ parduodavo padidintomis kainomis, kad gautų didesnį pelną, kurį vėliau tarpusavyje pasidalindavo. Pripažino, kad parengė ir UAB „Š“ pateikė apmokėti 14 sąskaitų-faktūrų už suteiktas transporto priemonių remonto paslaugas ir parduotas automobilių detales, į kurias buvo įtraukta ir A4. A. įgyto automobilio vertės dalis, jo tėvo naudojamo automobilio bei jo sugyventinės I. J. automobilio remonto išlaidos, taip pat 5300 eurų, kurie skirti išmokėti A4. A. grynais pinigais. Pelną pasidalino. Pelną su A4. A. dalinosi ne kartą, po truputėlį pervesdami (46 t., b. l. 3–12).

180. Atsižvelgiant į aptartus nuteistojo R. V. parodymus bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistasis apeliacinės instancijos teisme ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nurodė nuoširdžiai gailintis, tačiau nebūdamas nuoseklus viso ankstesnio proceso metu, akivaizdu, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų bei turėdamas išskaičiavimą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į nuteistojo parodymų nenuoseklumą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti, jog nuteistasis R. V. nuoširdžiai gailisi padaręs skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką. Iš jo parodymų turinio, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo spręsti apie jo kritišką savo neteisėtų veiksmų vertinimą. Tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis netgi teigė, kad nusikalstama veika niekam žalos nebuvo padaryta, priešingai, išrašydamas didesnes PVM sąskaitas-faktūras apeliantas daugiau sumokėjo Pridėtines vertės mokesčio į valstybės biudžetą, o jo bendrovė gavo didesnes pajamas, nuo kurių buvo sumokėtas didesnis Pelno mokestis. Teisėjų kolegija nenustatė nei apelianto nuoširdaus gailėjimosi, nei jo kritiško savo neteisėto elgesio vertinimo. Tokios pozicijos laikomasis ir kasacinės instancijos teismo praktikoje, kur nurodoma, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K- 261- 489/2018).

181. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos neįtikina tokie apelianto argumentai, kad jis klydo išrašydamas sąskaitas-faktūras, kadangi nebuvo stiprus buhalteris, negalėjo žinoti, kad tam tikrų ūkinių operacijų nefiksuojant, ar į PVM sąskaitas-faktūras įtraukiant neteisingą informaciją apie ūkines operacijas, t. y. nurodytos ne tos paslaugos, kurios buvo atliktos arba įrašytos ne tos prekės, kurios buvo parduotos, kyla buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti ūkio subjekto veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros. Taip pat, jeigu po sąskaitoje-faktūroje nurodytomis finansinėmis operacijomis paslepiama visiškai kitokia operacija, t. y. ne automobilio remontas, ne detalių pardavimas, o automobilio pirkimas, kad tai yra buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimas ir dėl to kyla pasekmės, nes ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Net neturint specialiųjų žinių buhalterijos srityje akivaizdu, kad į sąskaitas-faktūras neįtraukus tam tikrų finansinių-ūkinių operacijų ar jas įtraukus nurodant neteisingus duomenis, buhalterinė apskaita bendrovėje vedama netinkamai, t. y. apgaulingai. Juo labiau, kad nuteistasis R. V. kaip įmonės vadovas, suvokė savo kaip direktoriaus pareigas ir atsakomybę, taip pat ir pareigą užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, suprato, jog įtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą ūkines operacijas, kurių turinys nevisiškai atitinka faktinę situaciją, bei dalies ūkinių operacijų apskritai nefiksuodamas, apgaulingai tvarko UAB „P1“ apskaitą.

182. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius nuteistojo R. V.gailėjimosi padarius nustatytą nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo, leidžiančio atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (1–4 punktai), šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, Nr. 2K-74-594/2024). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl laiduotojo tinkamumo plačiau nepasisakys.

Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų

183. Nors, kaip aptarta pirmiau, nuteistųjų V. V., E. B. ir R. V. nusikalstami veiksmai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuoti teisingai, tačiau po skundžiamo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio šioje byloje priėmimo, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeistas ir BK 222 straipsnis. Palyginus naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia šio straipsnio redakcija, matyti, kad naujoje nurodyto straipsnio redakcijoje nustatyti pakeitimai palengvina nuteistųjų teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Naujos įstatymo redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje, be terminuoto laisvės atėmimo, arešto ir baudos bausmių, nustatyta dar viena nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, dėl įsigaliojusio nuteistųjų teisinę padėtį palengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų V. V., E. B. ir R. V. padarytos nusikalstamos veikos iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuojamos į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

184. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų V. V., E. B. ir R. V. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK, kaip pastarųjų padėtį švelninančios, iš naujo spręstinas ir nuteistiesiems skirtinų bausmių klausimas. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimas neturi būti suprantamas kaip savaiminis pagrindas skirti švelnesnę bausmę, šiuo atveju iš naujo įvertinamos visos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės.

185. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.).

186. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas, tai kai taikant baudžiamosios teisės prievartos priemonę, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi, teismas skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Be to, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

187. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmių skyrimo motyvais ir sprendžia, kad nuteistiesiems už jų padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu nebuvo aiškiai per griežtos. Tačiau perkvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal jų padėtį lengvinančius baudžiamuosius įstatymus, skiriamos ir naujos bausmės bei subendrinta bausmė nuteistajam E. B.. Skiriant nuteistiesiems V. V., E. B. ir R. V. bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kurios įtvirtina bausmės paskirtį, atsižvelgia į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes ir į tuos duomenis, kurie jau buvo išdėstyti skundžiamo nuosprendžio bausmių skyrimo motyvuose, dar kartą pažymi, kad naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis vertinamas švelnesniu baudžiamuoju įstatymu tik todėl, kad, palyginus su BK 222 straipsnio 1 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314), numatė tik dar vieną švelnesnės už terminuotą laisvės atėmimą bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimo bausmę.

188. Tuo tarpu, nuteistiesiems V. V., E. B. ir R. V. jau yra paskirtos švelniausios rūšies bausmės – baudos. Bauda pagal BK bendrąją dalį laikoma netgi švelnesne bausme negu laisvės apribojimo bausmė. Be to, nuteistiesiems paskirtų baudų dydžiai pirmosios instancijos teismo nustatyti mažesni negu įstatymo numatyti tokių bausmių vidurkiai pagal BK 47 straipsnio nuostatas, galiojusias nusikalstamų veikų padarymo metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistųjų V. V., E. B. ir R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skiriant bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kolegija atsižvelgia ir į šių nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į tai, kad tai tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, kurie nuteistųjų buvo padaryti neatsitiktinai, o padaryti pastariesiems veikiant tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija atsižvelgia, kad po šių nusikaltimų padarymo praėjo daug laiko, į nuteistųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, kad pastarieji anksčiau neteisti, yra dirbantys, E. B. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nuteistieji vedę, E. B. ir R. V. administracinių nuobaudų neturi, V. V. baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų, jog nuteistieji po jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būtų padarę naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, todėl pagrįstai sprendė apygardos teismas, kad yra pagrindas manyti, jog jie nėra linkę sistemingai daryti teisės pažeidimus. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistiesiems skiriamų baudų dydžius, atsižvelgė ir į gana ilgą procesą (nuo 2016 m.). Taip pat, tinkamam bausmės individualizavimui reikšmės turi kiekvieno nuteistojo vaidmuo veikų padaryme. Tokiu būdu nuteistajam E. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį skirtina mažesnė bausmė, nei nuteistajam V. V., kadangi nuteistojo E. B. vaidmuo darant minėtą nusikalstamą veiką, buvo antraeilis – jis buvo nuteistojo V. V. padėjėjas apgaulingai tvarkant UAB „T“ buhalterinę apskaitą.

189. Įvertinusi šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir perkvalifikavus nuteistųjų V. V. ir R. V. nusikalstamas veikas iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), o nuteistojo E. B. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nuteistiesiems skirtinos tokios pačios rūšies ir tokio paties dydžio bausmės – V. V. ir R. V. 150 MGL dydžio, o E. B. 100 MGL dydžio baudos.

190. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo nuteistajam E. B. motyvais ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Įvertinant visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistajam E. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę vertina kaip teisingą, aiškiai ne per griežtą.

191. Skiriant nuteistajam E. B. galutinę subendrintą bausmę, vadovaujamasi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, nustačius, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, todėl šiuo nuosprendžiu nuteistajam E. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirta bausmė ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė iš naujo bendrinamos bausmių apėmimo būdu.

192. Nors nuteistojo A. A. gynėjo skunde atskirai dėl ginamajam paskirtos bausmės nepasisakoma, tačiau, atsižvelgiant prašymo pobūdį – priimti nuteistajam išteisinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija patikrina ir skundžiamo nuosprendžio dalį dėl pastarajam paskirtos bausmės.

193. Skirdamas bausmes tiek už atskirus nuteistojo A. A. padarytus nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisykles pritaikė tinkamai. Parinkdamas bausmių rūšis (pagal BK 225 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bauda) ir nustatydamas jų dydį (bausmės paskirtos mažesnės negu įstatymo numatyti bausmių vidurkiai), teismas atsižvelgė į nuteistąjį A. A. charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, pastarojo vaidmenį darant šias nusikalstamas veikas, taip pat įvertino nuteistojo amžių, sveikatos būklę bei gana ilgą baudžiamojo proceso laiką. Paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka padarytų nusikalstamų veikų ir asmens, patraukto baudžiamojon atsakomybėn, pavojingumą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes taip pat nenustatė galimybės nuteistojo A. A. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

194. Bausmių bendrinimo taisyklės, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat pritaikytos tinkamai. Įvertinęs tai, kad nuteistojo A. A. įvykdytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (BK 300 straipsnio 1 dalis – nesunkus nusikaltimas, BK 225 straipsnio 3 dalis – sunkus nusikaltimas), pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrino taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

195. Taip pat, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis A. A. praeityje teistas nebuvo, administracinių nuobaudų neturi, po inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo nepadarė naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, įvertinęs pastarojo amžių bei sveikatos būklę, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas ir nuteistajam A. A. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo.

196. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. A. paskirtos galutinės bausmės dydis yra teisingas ir proporcingas jo padarytų nusikaltimų bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, paskirtoji bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Dėl nuteistajam A. A. taikyto turto konfiskavimo ir laikino nuosavybės teisės apribojimo

197. BK 42 straipsnio 6 dalyje, BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu, teismas įvertina šio turto gavimo bei panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes, t. y., jog nuteistasis A. A. gavo ne mažesnį kaip 29078,97 Eur kyšį apmokant dalį jo įsigyjamo automobilio „VW Touareg“ vertės, apmokant už padangas minėtam automobiliui, neatlygintinai atliekant daiktų pervežimo, statybos ir remonto darbus, apmokant daiktų ir medžiagų vertę, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistajam kaltinimuose nurodytos neatlygintinai gautos vertybės, suteiktos paslaugos laikytinos A. A. padarytų nusikalstamų veikų rezultatu ir pagrįstai pripažino tai konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnio 2 dalį.

198. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš nuteistojo A. A. pagrįstai buvo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi buvo nustatyta, jog A. A. kaip kyšį gavo tik dalinį jo įsigyto automobilio vertės padengimą (dalį automobilio vertės mokėjo pats nuteistasis), taip pat gavo neatlygintinai kaltinime nurodytas paslaugas. Todėl nesant galimybės konfiskuoti nurodyto kyšio dalykų, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 29 078,97 Eur. Tikslu užtikrinti skundžiamo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymą, pagrįstai buvo paliktas galioti nuteistojo A. A. atžvilgiu proceso metu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio, nuteistojo E. B. bei jo gynėjo advokato Henriko Oseckio ir nuteistojo R. V. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo V. V. gynėjo advokato Murado Bakano apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos teismo 2023 metų balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš nuosprendžiu nustatytų V. V. nusikalstamų veikų (automobilio „VW Touareg“ pardavimo UAB „ŠD“ epizodas) aplinkybę, kad dėl UAB „T“ neįvykusios ūkinės operacijos apie automobilio pardavimą įforminimo PVM sąskaita faktūra, kurios rekvizitas – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės bei dėl kreditinio dokumento, kuriuo įforminta neįvykusi ūkinė operacija apie automobilio grąžinimą ir kurio rekvizitas – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės, UAB „T“ vyr. finansininkės D. B., nežinojusios apie nurodytas neįvykusias finansines operacijas, įrašymo į UAB „T“ buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros per 2016 m. 2 ir 3 mėnesius.

V. V. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę V. V. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. (16 dienų), vieną V. V. laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis), ir laikyti, kad V. V. yra atlikęs 32 MGL (1205,12 Eur) dydžio baudos bausmę, likusi neatlikta bausmė – 118 MGL (4443,88 Eur) dydžio bauda. Paskirtai baudai sumokėti nustatyti keturių mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. B. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta 80 MGL (3 012,80 Eur) bauda ir E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę E. B. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. (16 dienų), vieną E. B. laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis), ir laikyti, kad E. B. yra atlikęs 32 MGL (1205,12 Eur) dydžio baudos bausmę, likusi neatlikta bausmė – 68 MGL (2560,88 Eur) dydžio bauda. Paskirtai baudai sumokėti nustatyti keturių mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. V. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę R. V. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2016 m. rugsėjo 5 d. – vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis), ir laikyti, kad R. V. yra atlikęs 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudos bausmę, likusi neatlikta bausmė – 148 MGL (5573,68 Eur) dydžio bauda. Paskirtai baudai sumokėti nustatyti keturių mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kitos Šiaulių apygardos teismo 2023 metų balandžio 19 d. nuosprendžio dalies nekeisti.