Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Japonija.lt“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Reklamos greitoji pagalba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Japonija.lt“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto mažoji bendrija (toliau – MB, ieškovė) „Reklamos greitoji pagalba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 12 d. ir 2023 m. vasario 28 d. ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Japonija.lt“ sudarytus domenų „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „austres.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir „omarai.lt“ perleidimo sandorius. Taikyti restituciją natūra – pripažinti MB „Reklamos greitoji pagalba“ nuosavybės teisę į domenus „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „austres.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir „omarai.lt“ arba nustačius, kad restitucija natūra negalima, priteisti iš atsakovės UAB „Japonija.lt“ perleisto turto vertę pinigais, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi MB „Reklamos greitoji pagalba“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-855-945/2022). Nemokumo administratore paskirta UAB „Eksmokumas“. Jai neperduoti juridinio asmens dokumentai, buhalterinės apskaitos registrai. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovė įregistruota 2017 m. spalio 25 d., pagrindinė jos veikla – reklama.

3. Nemokumo administratorė 2022 m. liepos 4 d. raštu kreipėsi į Kauno technologijos universitetą su prašymu pateikti informaciją apie ieškovei priklausančius domenus Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2022 m. gegužės 14 d. Iš Kauno technologijos universiteto gauta pažyma, kad 2022 m. liepos 27 d. MB „Reklamos greitoji pagalba“ yra domenų – „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „austres.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir „omarai.lt“ – turėtoja. Interneto svetainės „www.domreg.lt“ duomenimis, UAB „Japonija.lt“ yra domeno „austres.lt“ turėtoja nuo 2022 m. rugsėjo 29 d., domenų „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „zuviesikrai.lt“ ir „japonija.lt“ turėtoja – nuo 2022 m. spalio 12 d., domeno „omarai.lt“ – nuo 2023 m. vasario 28 d.

4. Ieškovės vertinimu, domenų „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „austres.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir „omarai.lt“ 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 12 d. ir 2023 m. vasario 28 d. perleidimo sandoriai pripažintini negaliojančiais, kaip pažeidžiantys likviduojamos dėl bankroto MB „Reklamos greitoji pagalba“ kreditorių interesus, prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms ir priešingi ieškovės tikslams. Sudarydama ginčijamus sandorius atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes žinojo ir negalėjo nežinoti, jog ginčijami sandoriai pažeis MB „Reklamos greitoji pagalba“ kreditorių interesus, ši bendrovė yra nemoki ir sumažės jos turto, todėl kreditoriai praras galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus.

5. Be to, skolininkės MB „Reklamos greitoji pagalba“ nesąžiningumą pagrindžia ir aplinkybė, kad ginčijamus sandorius mažosios bendrijos vardu sudarė buvęs skolininkės vadovas R. R., kurio įgaliojimai pasibaigė 2020 m. gruodžio 8 d. ir kuris ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo faktinis atsakovės UAB „Japonija.lt“ vadovas.

6. Ieškovė skolas Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pradėjo sistemingai didinti nuo 2020 m. kovo mėn. R. R., kaip ieškovės vadovas, neturėdamas įgaliojimų, vis tiek veikė jos vardu, teikė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų registrus VMI. Atsakovė nėra pateikusi apmokėjimo už perleistus domenus įrodymų, todėl domenų perleidimo sandoriai buvo neatlygintiniai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 2 dalimi, ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais, nepaisant atsakovės sąžiningumo ar nesąžiningumo. Neatlygintinai perdavus atsakovei ginčo turtą, ieškovė negavo pajamų, kurias būtų galėjusi gauti. Dėl to ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.82 straipsnio pagrindu.

7. Pripažinus sandorius negaliojančiais, ieškovė prašė taikyti restituciją natūra, grąžinant jai visą sandoriais perleistą turtą, t. y. domenus „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „austres.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir „omarai.lt“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančiais likviduojamos dėl bankroto MB „Reklamos greitoji pagalba“ ir UAB „Japonija.lt“ sudarytus domenų perleidimo sandorius, t. y.: 2022 m. rugsėjo 29 d. – domeno „austres.lt“; 2022 m. spalio 12 d. domenų – „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“; 2023 m. vasario 28 d. domeno – „omarai.lt“, bei taikė restituciją – perdavė domenus „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „austres.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir „omarai.lt“ ieškovei likviduojamai dėl bankroto MB „Reklamos greitoji pagalba“.

9. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, o vienu iš atsakingų už tyčinį bankrotą asmeniu pripažintas R. R., kuris yra atsakovės vadovas.

10. Kadangi šalių ginčas kilo dėl to, nuo kurio momento domenų perleidimo sandorį laikyti sudarytu, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) nuostatas, padarė išvadą, kad ginčo domenų perleidimai, kaip sandoriai, įsigaliojo šių domenų perregistravimo metu: 2022 m. rugsėjo 29 d. – domenui „austres.lt“; 2022 m. spalio 12 d. – domenams „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“, ir 2023 m. vasario 28 d. – domenui „omarai.lt“.

11. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovė išrašė sąskaitas atsakovei 2021 m. spalio 25 d. ir 2022 m. sausio 24 d., nekeičia sandorių įsigaliojimo momento, nes domenų perleidimo sutartis nesudaryta raštu. Dėl to neįmanoma nustatyti, kas atstovavo šalims, kokios buvo sutarties sąlygos ir kt. Atsakovės vadovo R. R. teigimu, sutartis sudaryta iki 2022 m. gegužės 16 d., bet lieka neaišku, kodėl domenų perleidimas registre užregistruotas vėliau, po bankroto bylos iškėlimo, kai ieškovės vadovai jau neturėjo įgaliojimų atstovauti bendrovei.

12. Teismas konstatavo, kad domenų perleidimas po to, kai pradiniam domenų turėtojui iškelta bankroto byla, laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnio 1 dalies nuostatai. Kadangi domenai perleisti apeinant nemokumo administratorių, tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja.

13. Teismas nurodė, kad ginčo sandorius ieškovės vardu sudarė asmuo, neturėjęs įgaliojimų jai atstovauti, todėl viršijo savo kompetenciją, o kitai sandorio šaliai atstovavęs asmuo tiksliai nėra nustatytas, nes sutartis teismui nepateikta. Be to, atsakovė ir ieškovė yra susijusios. Ši aplinkybė nustatyta Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartyje dėl MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

14. Teismas taip pat pripažino, kad egzistuoja visos actio Pauliana (Pauliano ieškinio) sąlygos, todėl ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

15. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, jog sumokėjo iš viso 72 600 Eur bei pateikė septynis pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos R. R., kaip atsakovės darbuotojas (įgaliotas atstovas), sumokėjo grynais pinigais sau pačiam kaip MB „Reklamos greitoji pagalba“ kasininkui R. R., tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad pinigai iš tikrųjų sumokėti, nes nepateikta duomenų, jog pinigai įnešti į ieškovės kasą ar banko sąskaitą. Šie pinigai taip pat neperduoti ir bankroto administratorei, o R. R. nepateikė į bylą duomenų, kad už domenus gauti pinigai panaudoti kitiems ieškovės tikslams, mokėjimams, atsiskaitymams su kreditoriais ir pan.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Japonija.lt“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas, šališkai ieškovės naudai išanalizavęs ir įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes bei rašytinius įrodymus, netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas. Be to, byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje dėl pateisinamos priežasties, todėl pažeista viena iš pagrindinių šalių teisių būti išklausytam. Tai yra pagrindas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

16.2. Actio Pauliana institutas nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla.

16.3. Tai, kad ieškovės finansiniai dokumentai neperduoti nemokumo administratoriui, yra pagrindas teigti, jog sprendimas pagrįstas tik prielaidomis ir ieškovės pamąstymais. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad atsiskaitė su ieškove, todėl ginčijami sandoriai užbaigti.

16.4. Į bylą nepateikti įrodymai, kad R. R. būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai ir pan. Ginčijami sandoriai sudaryti iki 2022 m. gegužės 16 d., t. y. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Atsakovei apie bankroto bylos iškėlimą ar ieškovės finansinę būklę nebuvo žinoma.

16.5. Atsakovė pažymi, kad jos vadovas R. R. dar iki sandorių sudarymo nebeturėjo interesų, susijusių su ieškove. Įvertinti, ar sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių interesus, šiuo metu negalima, nes ieškovė nepateikė informacijos, kokia apimtimi bus patenkinti ieškovės kreditorių reikalavimai, kaip buvo (ar dar bus) paskirstyti gauti pinigai pagal ieškovės ginčijamus sandorius.

16.6. Patenkinus nepagrįstus ieškovės reikalavimus atsakovė patirs didelių nuostolių, nes daug domenų yra naudojami. Toks restitucijos būdas pažeidžia atsakovės interesus, jos padėtis akivaizdžiai pablogėtų, nes ji turėtų dar kartą perduoti ieškovei reikalavimo dydžiui prilygstančią sumą, nors jau už sandorį atsiskaityta bei pateikti tai pagrindžiantys dokumentai.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė likviduojama dėl bankroto MB „Reklamos greitoji pagalba“ prašo palikti nepakeistą apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Apeliantės atstovas R. R. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. pažymoje savo parašu patvirtino, kad jam žinoma, jog teismo posėdis atidėtas 2023 m. spalio 2 d. 9.00 val. R. R. paskirto teismo posėdžio dieną 2023 m. spalio 2 d. 7.42 val. pateikė prašymą atidėti posėdį, nes serga, nors iki teismo posėdžio pradžios nepateikė duomenų apie nedarbingumą. Jam negalint dalyvauti teismo posėdyje, atsakovė turėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, įgalioti kitą asmenį atstovauti atsakovės interesams.

17.2. Visos penkios actio Pauliana sąlygos, nurodytos ieškovės ieškinyje, egzistuoja: bankroto administratorė, kaip atstovaujanti visiems MB ,,Reklamos greitoji pagalba“ kreditorių interesams, turi galiojančią reikalavimo teisę; ginčo sandoriai pažeidė kreditorių teises, nes sumažino bankrutuojančio asmens turto masę; ieškovė sandorių sudaryti neprivalėjo; tačiau nesąžiningai tokius sandorius sudarė, žinodama, kad turi įsiskolinimų valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, sandorius sudarė su susijusiu juridiniu asmeniu UAB ,,Japonija.lt“; apeliantė buvo nesąžininga, nes žinojo apie ieškovės įsiskolinimus ir sandorį, bloginantį kitos šalies finansinę būklę.

17.3. Ieškinys grindžiamas duomenimis, kurie surinkti iš kredito įstaigų viešų registrų, valstybės institucijų, kurios atliko mažosios bendrijos mokestinius patikrinimus, todėl ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra pagrįstos ne prielaidomis, bet tinkamais oficialiais rašytiniais įrodymais. Apskųstas teismo sprendimas taip pat grindžiamas civilinėje byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytomis aplinkybėmis, kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

17.4. Atsakovė sumokėjo pinigus ieškovės kasininkui R. R., kuris nepateikė duomenų, kad gautus pinigus įnešė į kasą ar banko sąskaitą. Jis nepateikė duomenų, kad pinigai panaudoti kitiems ieškovės tikslams, mokėjimams, atsiskaitymams su kreditoriais ir pan.

17.5. Pirmosios instancijos teismas domeno perleidimo įsigaliojimo momentui nustatyti taikė PŽĮ nuostatas, kuriose nustatyta, kad teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas įsigalioja nuo perleidimo duomenų įrašymo į Registrą dienos. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčijami domenų perleidimo sandoriai sudaryti 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 12 d., 2023 m. vasario 28 d., t. y. po ieškovės bankroto bylos iškėlimo (2022 m. gegužės 14 d.). Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos.

17.6. Ieškovė neturi nekilnojamojo ar kito registruojamo kilnojamojo turto, išskyrus automobilį, kuris nemokumo administratoriui iki šios dienos nėra perduotas, ir domenus – „kalmarai.lt“, „kompasai.lt“, „lesykleles.lt“, „smeliolaikrodis.lt“, dėl kurių nėra ginčų teismuose. Taip pat ieškovė nėra gavusi reikšmingų įplaukų dėl ginčijamų sandorių. Ieškovės kreditorių reikalavimai yra 448 994,30 Eur. Teismo sprendimui įsiteisėjus ir ieškovei pardavus ginčo domenus, būtų iš dalies patenkinti ieškovės kreditorių reikalavimai. Dėl to apskųstu teismo sprendimu patenkinti ieškovės reikalavimai nėra pertekliniai.

17.7. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pažymėjo, kad atsakovei neužkertamas kelias atgauti sumokėtą sumą iš R. R., kuris faktiškai priėmė pinigus pagal jo pateiktus kvitus, todėl atsakovės padėtis dėl restitucijos taikymo nepablogėtų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino domenų pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms ir likviduojamos bendrovės veiklos tikslams, taip pat ar pagrįstai nustatė visų actio Pauliana sąlygų buvimą bei taikė restituciją.

Dėl ginčui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovei MB „Reklamos greitoji pagalba“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-130-945/2024). Nemokumo administratore paskirta UAB „Eksmokumas“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu (civilinė byla Nr. eB2-484-945/2023).

21. Nemokumo administratorė 2022 m. liepos 4 d. raštu kreipėsi į Kauno technologijos universitetą ir paprašė pateikti informaciją apie ieškovei priklausančius domenus nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2022 m. gegužės 14 d.

22. Iš Kauno technologijos universiteto gauta pažyma, kad 2022 m. liepos 27 d. MB „Reklamos greitoji pagalba yra domenų „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „austres.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir „omarai.lt“ turėtoja.

23. Interneto svetainės „www.domreg.lt“ duomenimis, atsakovė yra domeno „austres.lt“ turėtoja nuo 2022 m. rugsėjo 29 d., domenų „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „zuviesikrai.lt“ ir „japonija.lt“ turėtoja nuo 2022 m. spalio 12 d., domeno „omarai.lt“ turėtoja nuo 2023 m. vasario 28 d.

24. Nemokumo administratorė 2023 m. balandžio 11 d. raštu kreipėsi į domenų aptarnavimo paslaugų teikėją Telia Lietuva, AB ir paprašė paaiškinti, kas ir kada kreipėsi dėl domenų turėtojos MB „Reklamos greitoji pagalba“ pakeitimo, nurodyti šio asmens vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis, kokie duomenys jam buvo suteikti ir kokius veiksmus jis atliko, kada ir kokiu pagrindu buvo pakeista nurodytų domenų turėtoja MB „Reklamos greitoji pagalba“.

25. 2023 m. balandžio 13 d. elektroniniu paštu gautas UAB „Hostex“ pagalbos tarnybos atsakymas į nemokumo administratorės raštą, kuriame nurodyta, kad: domenų savininkas nurodytiems domenams buvo pakeistas, nes dėl kiekvieno domeno į juos kreipėsi tuometinis domenų savininkas iš domeno kontaktinės elektroninės pašto dėžutės, paprašė domeno turėtojo identifikacinio numerio (ID), kurį UAB „Hostex“ suteikė; tuomet inicijuotas domeno savininko pakeitimas, sugeneruota sąskaita už domeno savininko keitimą ir, ją apmokėjus, pakeistas domeno savininkas. Dėl domeno savininko pakeitimo kreiptasi iš elektroninio pašto dėžučių „info@rodiklis.lt“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Elektroninio pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“ priklauso buvusiam mažosios bendrijos vadovui R. R., o elektroninio pašto adresas „info@rodiklis.lt“ priklauso kitai R. R. vadovaujamai bendrovei UAB „Rodiklis“.

26. Nemokumo administratorė 2023 m. balandžio 25 d. raštu kreipėsi į atsakovę UAB „Japonija.lt“ ir paprašė pateikti rašytinius įrodymus, kad UAB „Japonija.lt“ yra domenų „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „austres.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir „omarai.lt“ savininkė. Nurodyta registruota siunta grįžo neįteikta. Lietuvos pašto pažymoje nurodyta, kad adresatas neatsiėmė siuntos pašte per siuntos saugojimo laiką.

27. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiomis 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 12 d. ir 2023 m. vasario 28 d. domenų „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „austres.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir „omarai.lt“ pirkimo–pardavimo sutartis CK 1.82 straipsnyje įtvirtintais pagrindais bei remdamasi actio Pauliana institutu. Ieškovės vertinimu, sutartys pažeidžia jos kreditorių interesus, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra priešingos bendrovės veikos tikslams.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo domenų perleidimai, kaip sandoriai, įsigaliojo šių domenų perregistravimo metu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad domenų perleidimas po to, kai ieškovei iškelta bankroto byla, laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai JANĮ 56 straipsnio 1 dalies nuostatai. Dėl to teismas sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais. Teismas pažymėjo, kad ginčo sandorius ieškovės vardu sudarė asmuo, neturėjęs įgaliojimų atstovauti bendrovei, nes tokią teisę turėjo tik nemokumo administratorė. Buvusiam bendrovės vadovui R. R., kuris atsakovės vardu sumokėjo lėšas už domenus bei jas ieškovės vardu priėmė kaip jos kasininkas, neabejotinai buvo žinoma, kad sudaromi domenų perleidimo sandoriai yra nesąžiningi ir ieškovė neturi teisės sudaryti tokių sandorių. Teismas konstatavo, kad yra visos penkios actio Pauliana institutui taikyti būtinos sąlygos.

29. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismas išnagrinėjo bylą dėl svarbių priežasčių (ligos) nedalyvaujant apeliantės atstovui, tai yra pagrindas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 2) teismo sprendimas pagrįstas tik ieškovės nurodytomis prielaidomis bei samprotavimais, nes nemokumo administratorei nebuvo perduoti ieškovės finansiniai dokumentai; 3) apeliantė pateikė į bylą įrodymus, kad pagal ginčijamas sutartis su ieškove buvo visiškai atsiskaityta; 4) ginčijamos sutartys sudarytos iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo (2022 m. gegužės 14 d.), paskutinis mokėjimas atliktas 2022 m. balandžio mėn.; 5) ieškovė nepateikė informacijos, kokia apimtimi bus patenkinti finansiniai jos kreditorių reikalavimai, todėl teismo sprendimu patenkinti reikalavimai yra pertekliniai, įvykdžiusi teismo sprendimą, apeliantė patirs didelius nuostolius.

Dėl bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, nedalyvaujant apeliantės atstovui, bei prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme

30. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant jos atstovui, nors prieš teismo posėdį jis pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodė svarbią priežastį – ligą.

31. Vadovaudamasis CPK 162² straipsnio 1 dalimi teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Šis pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, yra ar nėra teisinis pagrindas atidėti teismo posėdį. Bet kuriuo atveju tai turi būti svarbios priežastys, dėl kurių buvimo kyla kliūtis teismo posėdžiui vykti.

32. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Nurodytos CPK nuostatos reiškia, kad teismas privalo siekti bylą išnagrinėti operatyviai, o bylos nagrinėjimas atidedamas tik esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėjama. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbia priežastimi, dėl kurios galėtų būti atidedamas bylos nagrinėjimas CPK 162² straipsnio 1 dalies pagrindu, paprastai nelaikomas šalies (jos atstovo) neatvykimas dėl ligos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat išaiškinta, kad CPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, jog byla būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).

34. Bylos duomenimis, apeliantės atstovas pirmosios instancijos teismo elektroniniu paštu „kauno.apygardos@teismas.lt“ likus iki numatyto teismo posėdžio vienai valandai pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, jog negalės dalyvauti 2023 m. spalio 2 d. teismo posėdyje dėl ligos. Pažymėtina, kad įrodymai, kurie pagrįstų šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nepateikti. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje, nedalyvaujant atsakovės atstovui. Minėta, kad paprastai šalies neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos, nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios galėtų būti atidedamas bylos nagrinėjimas, ypač nepateikus tai pagrindžiančių įrodymų ir tokį prašymą pateikus prieš pat teismo posėdį. Be to, kiekviena šalis turi rūpintis proceso eiga, nevilkinti proceso. Apeliantė nenurodė priežasčių, kodėl nepasirūpino tinkamu atstovavimu, t. y. neįgaliojo kito asmens atstovauti jos interesams. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus, nenustatė, kad jos atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje galėjo turėti (turėjo) įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokių procesinių veiksmų pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta ar kokios bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir (ar) ištirtos apeliantės atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai turi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

35. Apeliantė taip pat tvirtina, kad jos nurodytas pažeidimas yra pagrindas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.

36. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

37. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

38. Apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

39. Prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliantė grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teisme ji negalėjo tinkamai apginti savo teisių, nes jos atstovas nedalyvavo teismo posėdyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodytos priežastys nesiejamos su būtinybe atlikti procesinius veiksmus, kuriuos galima atlikti tik žodinio proceso metu. Be to, apeliantė nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino kokių nors jos prašymų, neatskleidė aplinkybių, ribojusių turėti atstovą (advokatą) bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ir pan. Pažymėtina, kad apeliantės nesutikimo su apskųstu teismo sprendimu argumentai išdėstyti apeliaciniame skunde. CPK 323 straipsnyje įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus bei įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši apeliacinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl domenų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kaip prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms bei bendrovės veiklos tikslams

40. Ieškovė teigia, kad domenų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 12 d. ir 2023 m. vasario 28 d. Apeliantė tvirtina, kad domenai perleisti dar iki bankroto bylos iškėlimo – 2021 m. spalio 25 d. ir 2022 m. sausio 24 d. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis PŽĮ nuostatomis, pripažino nepagrįstais apeliantės argumentus bei konstatavo, kad ginčo domenų perleidimai, kaip sandoriai, įsigaliojo domenų perregistravimo metu: 2022 m. rugsėjo 29 d. – „austres.lt“; 2022 m. spalio 12 d. – „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir 2023 m. vasario 28 d. – „omarai.lt“. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka.

41. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, t. y. sutartis – jos dalyvių suderintos valios – konsensuso – išraiška. Įstatyme konsensualinės sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, dvišalė ir atlygintinė. Sudarydamos sutartis šalys turi susitarti dėl esminių sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2003).

42. Konsensualinė pirkimo–pardavimo sutarties prigimtis reiškia, kad, pirma, ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o įstatymuose arba sutartyje nustatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6.159 straipsnis); pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentas nėra siejamas su jos dalyko perdavimo momentu. Daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas. Antra, jos sudarymo ir įvykdymo (dalyko perdavimo pirkėjui) momentas gali nesutapti. Trečia, daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, jog jos būtent ją ir vykdo. Ketvirta, atskiriems sandoriams, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutarčių rūšims, įstatymai gali nustatyti specialiąsias sudarymo taisykles. Dėl to svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 25 punktas).

43. Atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, domenų pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė bei laikoma sudaryta nuo jos sudarymo momento. Pagrindo ją kvalifikuoti kitaip, vien dėl to, kad yra perkamas domenas, bet ne koks kitas objektas (tiek materialus, tiek nematerialus), nėra, nes domenas, kaip ir kiti intelektinės nuosavybės objektai, yra nematerialaus pobūdžio objektas. Prekių ženklas apibūdinamas kaip simbolis, padedantis atskirti vienas prekes ar paslaugas nuo kitų, turintis ir reklaminę funkciją. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad domenų sandoriams specialių teisės normų nėra nustatyta, todėl remiantis teismų praktika pagal analogiją taikomos kitų įstatymų nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-380/2010). Domeno pagalba identifikuojamas jo vartotojas, todėl gali būti taikomas panašius intelektinės nuosavybės santykius dėl prekių ženklų reglamentuojantis PŽĮ.

44. PŽĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas įsigalioja nuo perdavimo duomenų įrašymo į registrą dienos. [...] Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas negalioja, jeigu perdavimo duomenys neįrašyti į registrą.

45. Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centras yra ICANN (angl. Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) paskirtas „.lt“ domeno administratoriumi. Remiantis administratoriaus internetinėje svetainėje „www.domreg.lt“ esančia informacija, matyti, kad be domenų administratoriaus (registratoriaus), t. y. tarpininko dalyvavimo domeno vardas negali funkcionuoti. Tai reiškia, kad domeno perleidimas, galimas tik apie tai pranešus administratoriui bei tik jam patvirtinus (įregistravus) perdavimą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nuosavybės teisė į perleistus ginčo domenus apeliantei perėjo ne nuo domenų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo momento, bet nuo šių domenų perregistravimo: 2022 m. rugsėjo 29 d. – „austres.lt“; 2022 m. spalio 12 d. – „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“; 2023 m. vasario 28 d. – „omarai.lt“. Byloje neįrodyta, kad ginčo pirkimo – pardavimo sutartys sudarytos anksčiau negu perregistruoti domenai.

46. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

47. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

48. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

49. Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020).

50. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar teisės norma yra imperatyvi, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, jog teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Imperatyvioji yra tokia teisės norma, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023).

51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. gegužės 14 d., iškelta bankroto byla. JANĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius, o sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (JANĮ 56 straipsnio 2, 3 dalys). Ši teisės norma yra imperatyvi.

52. Nustačius, kad ginčo domenai perregistruoti po teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, juos perregistravo bendrovės vadovas, nors ieškovės valdymo organai jau buvo netekę įgaliojimų veikti ieškovės vardu, atmetami apeliantės argumentai, jog ginčijami sandoriai sudaryti iki 2022 m. gegužės 16 d., todėl neva vadovas juos galėjo užbaigti vykdyti įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Pažymėtina, kad į bylą nepateiktos ginčijamos rašytinės sutartys, kiti įrodymai, kurie patvirtintų apeliantės argumentus. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijamos 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 12 d. ir 2023 m. vasario 28 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos domenų „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „austres.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir „omarai.lt“ perleidimo sutartys yra negaliojančios ir niekinės, nes prieštarauja imperatyvioms JANĮ 56 straipsnyje įtvirtintoms teisės normoms.

53. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ginčijamas sutartis prieštaraujančias juridinio asmens teisnumui, konstatuodamas kitos sandorio šalies nesąžiningumą bei artimus ryšius (CK 1.82 straipsnis).

54. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, jog jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

55. Sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019).

56. Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovė įregistruota 2017 m. spalio 25 d., pagrindinė jos veikla – reklama. Nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės direktoriaus pareigas ėjo G. M.. Nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. ieškovės direktoriaus pareigas ėjo E. C.. Nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. ieškovės direktoriaus pareigas ėjo R. R.. Nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. ieškovės direktorės pareigas ėjo V. R.. Nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2022 m. vasario 22 d. vienintelė MB „Reklamos greitoji pagalba“ narė buvo R. R. sutuoktinė V. R., o nuo 2022 m. vasario 22 d. ieškovės vieninteliu nariu tapo G. M. (ieškinio priedai Nr. 2–3).

57. Byloje nustatyta, kad ginčo sandorius atsakovės vardu sudarė ir pinigus ieškovės vardu priėmė buvęs ieškovės vadovas R. R., neturėdamas ieškovės įgaliojimų, nes, iškėlus ieškovei bankroto bylą, tokią teisę turėjo tik nemokumo administratorė. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu buvęs ieškovės vadovas ir pinigus jos vardu priėmęs R. R. buvo ir apeliantės UAB „Japonija.lt“ faktinis vadovas. Kauno apygardos teismas, 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pripažinęs ieškovės bankrotą tyčiniu, konstatavo, kad R. R., kaip tuometis jos vadovas, jau 2020 m. birželio mėn. turėjo suvokti, jog ieškovė negali vykdyti įsipareigojimų VMI, todėl nedelsdamas turėjo įgyvendinti JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą ir inicijuoti ieškovės nemokumo procesą. Šioje nutartyje pažymėta, kad, nepaisant to, jog nuo 2020 m. gruodžio 10 d. R. R. nėjo vadovo pareigų, jis dirbo ieškovės darbovietėje ir faktiškai nuo jos valdymo nebuvo nusišalinęs. Be to, pripažinta, kad ieškovė MB „Reklamos greitoji pagalba“ ir atsakovė UAB „Japonija.lt“ yra susijusios bendrovės. Teismas, taip pat kaip vieną iš atsakingų asmenų už ieškovės tyčinį bankrotą pripažino buvusį jos vadovą R. R.. Visos nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, ši Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta.

58. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskųstame sprendime išdėstė daug aplinkybių apie R. R., bet jam nėra pradėtas nei ikiteisminis tyrimas, prieš jį neužvestos kitos bylos. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Sprendžiant klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, svarbu nustatyti sandorius sudariusius asmenis, jų veiksmus (neveikimą), taip pat (ne)sąžiningumą, tikslą ir kt. Nustačius, kad ieškovės vardu ginčijamus sandorius sudarė buvęs jos vadovas, kuris neturėjo tokių įgaliojimų, bet nepaisydamas to, nenusišalino nuo veiklos, yra svarbu nustatyti asmens atliktus veiksmus, kurie lėmė rezultatą, priešingą ieškovės veiklos tikslams bei interesams.

59. Byloje nustatyta aplinkybė, kad R. R., dar būdamas ieškovės vadovu, 2020 m. birželio mėn. jau žinojo, jog ieškovės finansinė padėtis yra bloga, bet, nepaisydamas to, ir toliau ieškovės vardu vykdė atitinkamas operacijas, dar labiau blogindamas jos padėtį. Pažymėtina ir tai, kad R. R. byloje dalyvauja kaip apeliantės atstovas. Jis į bylą pateikė įrodymus – pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad pinigų mokėtojas pagal ginčijamas sutartis, atstovavęs apeliantei UAB „Japonija.lt“, buvo jis ir pinigus kaip ieškovės kasininkas priėmė taip pat jis. Taigi, apeliantė, atstovaujama R. R., nuo šioje byloje pareikšto ieškinio ginasi tuo, kad kainą už ieškovės parduodamus ir apeliantės perkamus domenus sumokėjo grynaisiais ir juos priėmė vienas ir tas pats asmuo – R. R.. Byloje kilo šalių ginčas dėl to, kad lėšos už domenus iš tikrųjų nesumokėtos, nes nepateikti tai patvirtinantys įrodymai – nepateikti įrodymai apie tai, jog sumokėtus pinigus R. R. įnešė į ieškovės kasą ar banko sąskaitą. Nustatytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad būtent dėl R. R. veiksmų ieškovei kilo neigiamos pasekmės, nes buvo sumažintas jos turtas, todėl jo atliktų veiksmų teisėtumas (neteisėtumas) ieškovės atžvilgiu turėjo būti įvertintas.

60. Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. R. negalėjo nežinoti, jog ieškovė yra nemoki, o, sudarius ginčijamus sandorius, sumažės jos turto (ji neteks domenų) ir bus sunkiau patenkinti kreditorių reikalavimus. Byloje nustatytos aplinkybės vertinamos kaip R. R. nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu, nes sandorio nenaudingumas ieškovei akivaizdus, ypač byloje nenustačius, kad lėšos už perleistus domenus buvo iš tikrųjų sumokėtos ieškovei ar panaudotos jos interesais.

Dėl domenų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu

61. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

62. Ieškovė actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančiomis ab initio ieškovės ir apeliantės sudarytas domenų pirkimo–pardavimo sutartis bei taikyti restituciją.

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas).

64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju yra visos penkios actio Pauliana sąlygos.

65. Pažymėtina, kad ieškovės bankroto byloje kreditorių finansiniai reikalavimai bendra 448 994,30 Eur apimtimi patvirtinti Kauno apygardos teismo nutartimis. Nors apeliantė nurodo, kad nėra pagrindo vertinti, jog ginčijamos sutartys pažeidžia ieškovės kreditorių interesus, nes ji nepateikė informacijos, kokia apimtimi bus tenkinami kreditorių reikalavimai ir kt., bet teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

66. Byloje nustatyta, kad ieškovės vardu nėra nekilnojamojo ar kito registruojamo kilnojamojo turto, išskyrus transporto priemonę „Peugeot (2004 metų gamybos), kuri iki šiol nėra perduota nemokumo administratorei, ir keturis domenus. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų gavusi kokias nors įplaukas dėl ginčijamų sandorių. Apeliantės nurodyta už domenus sumokėta 72 600 Eur kaina neviršija ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų. Ieškovė tapo nemoki 2020 metų II ketvirčio pabaigoje, nes nuo 2020 m. birželio mėn. sistemingai nemokėjo mokesčių (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-484-945/2023). Darytina išvada, kad ieškovė tiek prieš ginčijamų sandorių sudarymą, tiek po jų sudarymo buvo nemoki, o ginčijami sandoriai akivaizdžiai paveikė jos mokumą, nes po jų sudarymo ieškovės turtas sumažėjo, todėl kreditoriai prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Dėl išdėstytų argumentų, konstatuojama, kad yra neabejotina ir galiojanti kreditorių reikalavimo teisė bei ginčijamos sutartys pažeidžia kreditorių teises.

67. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo nei pareigos, nei būtinybės, nei susiklosčiusių faktinių aplinkybių sudaryti domenų pirkimo–pardavimo sutartis. Nustačius, kad ieškovės finansinė padėtis jau nuo 2020 m. birželio mėn. buvo sunki bei konstatavus, jog tuometinis jos vadovas R. R. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, akivaizdu, kad ginčijamais sandoriais siekta sumažinti ieškovės turtą ir apsunkinti kreditorių galimybes išsiieškoti skolas. Pirmiau nurodyta, kad ieškovė ir apeliantė yra susijusios. Byloje nėra įrodymų, kad lėšos už perleistus domenus buvo iš tikrųjų sumokėtos.

69. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

70. Sudarydama ginčijamus sandorius apeliantė elgėsi nesąžiningai, nes žinojo ir negalėjo nežinoti, kad ginčijami sandoriai pažeis ieškovės MB „Reklamos greitoji pagalba“ kreditorių interesus. MB „Reklamos greitoji pagalba“ (jos vardu veikęs R. R.), sudarydama ginčijamus sandorius, negalėjo nežinoti, kad yra nemoki ir sumažės turto, o kreditoriai praras galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Be to, domenų perleidimo sutarčių šalių nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį pagrindžia ir aplinkybė, jog ginčijamus sandorius ieškovės vardu sudarė buvęs jos vadovas R. R., kurio įgaliojimai pasibaigė 2020 m. gruodžio 8 d. ir kuris ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo faktinis atsakovės UAB „Japonija.lt“ vadovas.

71. Atsižvelgiant į tai, kad nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu, apeliantė nepateikė apmokėjimo už perleistus domenus įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, jog domenų pirkimo–pardavimo sutartys buvo neatlygintinės, t. y. pagal ginčijamas sutartis apeliantė už perleistus domenus nėra sumokėjusi ieškovei, todėl vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais nepaisant apeliantės sąžiningumo ar nesąžiningumo.

72. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės ir apeliantės sudarytos domenų pirkimo–pardavimo sutartys (2022 m. rugsėjo 29 d. – „austres.lt“, 2022 m. spalio 12 d. – „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir 2023 m. vasario 28 d. – „omarai.lt“) pripažįstamos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, nes tokiais sandoriais pažeisti ieškovės kreditorių interesai, t. y. apribotos jų galimybės nukreipti išieškojimą į ieškovės turtą.

Dėl restitucijos taikymo

73. Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiomis domenų pirkimo–pardavimo sutartis, prašė taikyti restituciją ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

74. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-363-421/2018).

75. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021).

76. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje taikoma restitucija grąžinant į ieškovės nuosavybę visą nuginčytais sandoriais perleistą turtą, t. y. domenus „yakata.lt“, „sumo.lt“, „krabai.lt“, „jakata.lt“, „austres.lt“, „zuviesikrai.lt“, „japonija.lt“ ir „omarai.lt“.

77. Nors apeliantė teigė, kad sumokėjo už domenus iš viso 72 600 Eur, bei pateikė septynis pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos R. R., kaip apeliantės darbuotojas (įgaliotas atstovas) sumokėjo grynaisiais pinigais sau pačiam kaip ieškovės kasininkui, vis dėlto į bylą nepateikti įrodymai, jog gautos lėšos įneštos į ieškovės kasą ar banko sąskaitą, ar jos buvo panaudotos kitiems ieškovės veikos tikslams, mokėjimams, atsiskaitymams su kreditoriais ir pan. Nemokumo administratorei lėšos taip pat neperduotos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantei neužkertamas kelias reikšti pretenziją dėl sumokėtos sumos R. R., kuris faktiškai priėmė lėšas pagal jo pateiktus kvitus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

78. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis prielaidomis, neparemtas įrodymais, nes ieškovės nemokumo administratorei nėra perduoti įmonės finansiniai dokumentai.

79. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

80. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

81. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinio turinį, nustatė, kad nors nemokumo administratorei ir nebuvo perduoti įmonės finansiniai dokumentai, tačiau ieškinys yra grindžiamas duomenimis, surinktais iš viešų registrų, valstybinių institucijų ir kt. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovės ieškinys yra grindžiamas prielaidomis, kuriomis, pasak apeliantės, vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, rėmėsi ne tik šalių į bylą pateiktais įrodymais, jų argumentais, bet ir vadovavosi civilinėje byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatytomis aplinkybėmis, kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

82. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

83. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).

84. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

85. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog apeliantė vertina byloje surinktus įrodymus kitaip negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos ar pagrįstos prielaidomis.

86. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

87. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bet nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Dėl to ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.