Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Reklamos greitoji pagalba“ atstovui advokatui Modestui Voguliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Eksmokumas“ prašymą dėl mažosios bendrijos „Reklamos greitoji pagalba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys G. M., E. C., R. R., V. R.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Reklamos greitoji pagalba“ (toliau – ir įmonė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eksmokumas“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, 2022 m. gruodžio 14 d. priimta nutartis MB „Reklamos greitoji pagalba“ likviduoti dėl bankroto.

2. Likviduojamos dėl bankroto MB „Reklamos greitoji pagalba“ nemokumo administratorė prašo MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nustatyti, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ tyčinį bankrotą sukėlė buvusių vadovų R. R., E. C., G. M. veiksmai, apriboti R. R., E. C., G. M. teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Įmonė nuo 2020 metų II ketvirčio pabaigos sistemingai kaupia skolą valstybės biudžetui. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) atlikto mokestinio patikrinimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. matyti, kad yra nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir pelno mokesčio mokėjimo vengimas, siekiama neteisėtais būdais išvengti mokestinių prievolių vykdymo, įforminant fiktyvius pirkimo – pardavimo sandorius tarp susijusių juridinių asmenų. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintas VMI finansinis reikalavimas MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankroto byloje sudaro 258 857,31 Eur.

2.2. Įmonė tapo nemoki 2020 metų II ketvirčio pabaigoje, kadangi pagal VMI rašte Nr. (7.45 Mr) K-8255 pateiktą skolos detalizaciją ir prievolių įvykdymo terminus, įmonė sistemingai nemokėjo mokesčių nuo 2020 m. birželio mėn.

2.3. Nors įmonė nuo 2020 m. birželio mėn. nebemokėjo mokesčių, buvę įmonės vadovai R. R., E. C. ir G. M., kurie įmonei vadovavo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. balandžio 15 d., nevykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, toliau didino įmonės skolas valstybės biudžetui. Iš VMI raštu Nr. (7.45 Mr) K-8255 pateiktos skolos detalizacijos matyti, kad įmonės skolos VMI per mokestinius laikotarpius nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio mėn. išaugo iki 419 245,28 Eur sumos. Buvusiems įmonės vadovams turėjo būti žinoma, kad įmonė nemoki, sistemingai toliau kaupiant skolą valstybės biudžetui, vengiant mokesčių mokėjimo nėra galimybių išvengti jos likvidavimo dėl bankroto.

2.4. VMI 2022 m. birželio 21 d. patikrinimo akte Nr. (7.45 Mr) FR0680-223 už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. nustatyta, kad R. R., kaip atskaitingam asmeniui, 2019–2020 m. sausio mėn. buvo išmokėta įmonės veikloje nepanaudota ir kasą negrąžinta 111 430,94 Eur suma. Avansiniais grynųjų pinigų išsimokėjimais buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

2.5. 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. laikotarpiu buvo sudaryti fiktyvūs sandoriai, tarp susijusių asmenų, įsigyjant įmonės veikloje nenaudojamus, neveikiančius ir jokių pajamų negeneruojančius domenus ir duomenų bazę. Tokiu būdu pasisavintos įmonės lėšos, padarant žalą įmonei ir jos kreditoriams.

2.6. Buvę įmonės valdymo organai iki šiol nemokumo administratorei neperdavė juridinio asmens valdomo ir naudojamo turto pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, juridinio asmens dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos, susijusios su jos veikla, įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai už 2020 ir 2021 m. nėra pateikti Juridinių asmenų registrui. Šių aplinkybių pakanka konstatuoti netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą. Po VMI atlikto patikrinimo nemokumo administratorė perėmė dalį įmonės apskaitos dokumentų iš VMI, tačiau jų trūksta, kad nemokumo administratorė galėtų tinkamai atlikti savo pareigas. Buvę įmonės vadovai E. C. ir G. M. nepateikė Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės už 2020 ir 2021 m., sąmoningai siekdami nuslėpti nuo kreditorių tikrąją įmonės finansinę padėtį. Įmonė metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2019 m. VĮ Registrų centrui pateikė tik 2021 m. spalio 14 d. (turėjo būti pateiktas 2020 m. kovo 31 d.), kas patvirtina netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą. Už 2019 m. finansinių atskaitų rinkinio nepateikimą yra atsakingas R. R.

2.7. R. R. vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai (buhalterinėje apskaitoje apskaityta ir į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus įtrauktos pirkimo iš asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ PVM sąskaitos faktūros, kurios neturi juridinės galios), taip pat buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai (neapskaičiuotas, nedeklaruotas ir nesumokėtas GPM nuo R. R. 2019–2020 metų sausio mėn. išmokėtų sumų ir pelno mokestis už 2019 m.).

2.8. Iš anoniminio buvusios įmonės darbuotojos elektroninio laiško turinio nustatyta, kad įmonės veikla buvo perkelta R. R. R. vadovaujamą UAB „Rodiklis“, įmonei paliekant finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

2.9. Buvę įmonės vadovai neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai privalėjo tą padaryti, savo veikimu ir neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą be objektyvių priežasčių neperdavė nemokumo administratorei turto, dokumentų ir informacijos, todėl apribotina R. R., E. C. ir G. M. teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

3. Suinteresuoti asmenys R. R., V. R. atsiliepimuose į prašymą dėl MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodo su juo nesutinkantys ir prašo jį atmesti. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

3.1. Byloje nėra įrodymų arba jie nepakankami, kad būtų galima spręsti, jog MB „Reklamos greitoji pagalba“ esant faktiškai nemokiai, jos vadovai būtų sąmoningai bloginę įmonės finansinę padėtį, sudarę jai aiškiai ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius, priėmę kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus, nes nėra gauti buvusio vadovo paaiškinimai ir dokumentai.

3.2. Nemokumo administratorės prašymas yra su išankstine neigiama pozicija, nepagrįstas, nemokumo administratorė šališkai ir tendencingai traktavo aplinkybes, nesiekė išsiaiškinti prieštaringus duomenis, netikrino jų tikrumo, iš dalies dėl objektyvių duomenų – neperduotų dokumentų situacijos. Kol nėra buvusio vadovo atsiliepimo ir perduotų dokumentų, nėra sąžininga ir teisinga spręsti dėl tyčinio bankroto. Dėl to yra reikalingi aktyvesni nemokumo administratorės veiksmai, siekiant perimti įmonės dokumentus ir gauti buvusio įmonės vadovo atsiliepimą.

4. Suinteresuoti asmenys G. M., E. C. atsiliepimų į prašymą dėl MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė.

5. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi MB „Reklamos greitoji pagalba“ kreditoriams buvo nustatytas 14 dienų terminas, per kurį jie turėjo pateikti teismui informaciją, galinčią turėti reikšmės MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankroto pripažinimui tyčiniu, tačiau kreditoriai tokios informacijos nepateikė.

6. Nemokumo administratorė pateikė teismui papildomus įrodymus, jos nuomone, pagrindžiančius prašyme dėl MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų tyčinio bankroto požymių, jog MB „Reklamos greitoji pagalba“ veikla buvo perkelta į UAB „Rodiklis“. Nemokumo administratorės teigimu, interneto puslapiuose dovanos.lt ir inkiliukai.lt, kuriuose MB „Reklamos greitoji pagalba“ vykdė prekybą, jos rekvizitai yra pakeisti į UAB „Rodiklis“ rekvizitus, t. y. toliau MB „Reklamos greitoji pagalba“ prekybos veikla vykdoma UAB „Rodiklis“ vardu. Kauno technologijos universiteto pateiktais duomenimis, domenų dovanos.lt, inkiliukai.lt turėtojas yra MB „Reklamos greitoji pagalba“. Tiek MB „Reklamos greitoji pagalba“ vykdyta, tiek UAB „Rodiklis“ vykdoma veikla yra identiška – reklamos paslaugos. UAB „Rodiklis“ vadovas yra R. R., kuris MB „Reklamos greitoji pagalba“ vadovavo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. Šios aplinkybės pagrindžia, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ veikla ir iš jos generuojamos pajamos yra perkeltos į kitą R. R. vadovaujamą įmonę UAB „Rodiklis“, paliekant MB „Reklamos greitoji pagalba“ įsipareigojimus kreditoriams. Taip pat dalis MB „Reklamos greitoji pagalba“ darbuotojų buvo atleisti ir priimti dirbti į UAB „Rodiklis“.

7. Nemokumo administratorė papildomai nurodė, kad, patikrinusi banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gegužės 14 d. (Luminor Bank AB) ir už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. gegužės 14 d. (Swedbank, AB), nustatė, jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą, MB „Reklamos greitoji pagalba“ nevykdė mokestinių prievolių, mokestinės nepriemokos buvo išieškomos priverstinai, iš banko sąskaitų buvo sistemingai išimamos didelės grynųjų pinigų sumos, vykdomi patalpų nuomos apmokėjimai už kitas su MB „Reklamos greitoji pagalba“ susijusias įmones UAB „Rodiklis“ (buvusi UAB „Plaušė“) ir UAB „Japonija.lt“, todėl kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos. 2021 m. pabaigoje VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) nurodymų pagrindu apribojus lėšas sąskaitose, MB „Reklamos greitoji pagalba“ veikla ir iš jos generuojamos pajamos buvo perkeltos į UAB „Rodiklis“. Be to, UAB „Rodiklis“ vykdo prekybą interneto svetainėje zuviesikrai.lt, o atsiskaitymams už įsigytus ikrus ir kitus žuvies produktus nurodomi UAB „Japonija.lt“ rekvizitai. Kauno technologijos universiteto pateiktais duomenimis, domeno zuviesikrai.lt turėtojas yra MB „Reklamos greitoji pagalba“.

8. Suinteresuotas asmuo R. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ vykdyta veikla – reklama, internetinė prekyba verslo dovanomis, suvenyrais, inkilais, jūros gėrybėmis, todėl visi domenai ir klientų duomenų bazė buvo įsigyti su tikslu juos naudoti MB „Reklamos greitoji pagalba“ veikloje arba parduoti ir gauti pelną. Domenų tikslas – kad potencialūs klientai, suvedę paprastus raktažodžius internetinėje paieškoje, būtų nukreipiami į MB „Reklamos greitoji pagalba“ interneto puslapį ir jame įsigytų prekių. Kadangi įmonės tikslas buvo gauti kuo daugiau pajamų, šių domenų įsigijimas buvo logiška investicija į įmonės augimą. Faktą, kad įsigyti domenai buvo naudojami MB „Reklamos greitoji pagalba“, pagrindžia tinklalapių pardavimų ataskaitos, iš kurių matyti, kad būtent įsigytų domenų sukurtuose tinklalapiuose klientai darė užsakymus ir pirko MB „Reklamos greitoji pagalba“ parduodamas prekes (jūros gėrybes) ir tokiu būdu įmonė gavo pajamų. Domenas yra nuosavybės objektas, kuris įtraukiamas į įmonės balansą kaip ilgalaikis nematerialus turtas. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta – įsigyti domenai buvo įtraukti į MB „Reklamos greitoji pagalba“ balansą. Už įsigytus domenus įmonė apmokėjo domenų pardavėjams sutartą kainą įvairiais būdais: pavedimais, grynais pinigais (įnešant į pardavėjų kasą), barteriniais mainais. Visi domenų pirkimo–pardavimo sandoriai yra realūs, apskaityti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. R. R. vadovaujama įmonė nuo 2017 iki 2020 m. veikė sėkmingai. 2020 m. įmonė susidūrė su tam tikrais veiklos sunkumais, tačiau tai buvo verslo nesėkmė, o ne sąmoningas blogas įmonės valdymas. Didžiausi įmonės įsiskolinimai dėl nesumokėtų mokesčių valstybei atsirado nuo 2021 m. birželio 15 d., kai R. R. jau nebuvo MB „Reklamos greitoji pagalba“ vadovas. R. R. nurodė nesutinkantis su VMI pozicija dėl GPM mokėtinų sumų, nes visus gautus avansinius mokėjimus yra grąžinęs įmonei. Įmonės vadovas G. M. nepateikė dokumentų VMI, todėl VMI nepagrįstai sprendė, kad R. R. negrąžino gautų avansinių išmokų. VMI nepagrįstai neužskaitė įmonės atliktų sandorių ir tai paaiškėjo tik 2022 m. birželio 21 d., jau po bankroto bylos iškėlimo. R. R. buhalterinę apskaitą tvarkė tinkamai ir jo vadovavimo laikotarpiu visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti po R. R. įmonei vadovavusiam asmeniui. Nemokumo administratorė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad R. R. įmonės veiklą perkėlė į UAB „Rodiklis“. Domenas dovanos.lt 2022 m. sausio 22 d. parduotas UAB „Rodiklis“ už 30 000 Eur. Nemokumo administratorė klaidina teismą teigdama, kad UAB „Rodiklis“ veikla yra tokia pati, kaip MB „Reklamos greitoji pagalba“. UAB „Rodiklis“ yra įsteigta 2015 m. liepos 29 d., t. y. anksčiau nei MB „Reklamos greitoji pagalba“. Be to, UAB „Rodiklis“ veikla yra ne reklama, kaip teigia nemokumo administratorė, o statybos darbai.

9. Atsikirsdama į suinteresuoto asmens R. R. paaiškinimus nemokumo administratorė nurodė, kad UAB „Rodiklis“ neapmokėjo 2022 m. sausio 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. RGP 3604, o MB „Reklamos greitoji pagalba“ negavo iš UAB „Rodiklis“ sąskaitoje nurodytų 30 000 Eur. Be to, minėtą sąskaitą pasirašė suinteresuotas asmuo R. R., tačiau jo, kaip MB „Reklamos greitoji pagalba“ vadovo, įgaliojimai baigėsi 2020 m. gruodžio 8 d., kas reiškia, kad sąskaita yra išrašyta asmens, kuris neturi teisės veikti MB „Reklamos greitoji pagalba“ vardu. Iš į bylą pateiktų pardavimų ataskaitų matyti, kad UAB „Rodiklis“ savo veikloje naudoja domenus dovanos.lt ir inkiliukai.lt, turi užsakymų ir generuoja pajamas iš pardavimų. Patikrinus UAB „Rodiklis“ pateiktus banko sąskaitos išrašus ir juos palyginus su MB „Reklamos greitoji pagalba“ banko sąskaitos išrašais, nustatyta, kad tie patys klientai, kurie pirko prekes iš MB „Reklamos greitoji pagalba“, toliau perka prekes iš UAB „Rodiklis“. Suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybės, kad UAB „Rodiklis“ savo veikloje naudoja domenus dovanos.lt, inkiliukai.lt ir generuoja pajamas iš pardavimų. UAB „Rodiklis“ pateikti banko sąskaitos išrašai yra pagrindas išvadai, kad UAB „Rodiklis“ veikla identiška veiklai, kurią iki bankroto bylos iškėlimo vykdė MB „Reklamos greitoji pagalba“. Iš šios įmonės išrašomų sąskaitų registro ir jame esančių išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenų matyti, kad R. R., neturėdamas teisės veikti MB „Reklamos greitoji pagalba“ vardu, išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS elektroniniame sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF pateikė PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2022 m. sausio mėn. ir 2022 m. kovo mėn., tarp jų deklaravo ir 2022 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RGP 3604.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

10. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis).

11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ galiojimo laiko atžvilgiu ir teismo pareigos taikyti tinkamą įstatymo redakciją, nagrinėjant bylas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, išaiškino, kad sąlygų, kokia veikla pripažįstama tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

12. Nagrinėjamoje byloje prašymas dėl MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas buvusių MB „Reklamos greitoji pagalba“ vadovų R. R., E. C. ir G. M. veiksmais, atliktais 2019–2022 m. laikotarpiu, tad laikotarpis apima ir ĮBĮ, ir JANĮ galiojimo laikotarpius. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas, įsigaliojus JANĮ, išliko iš esmės panašus, nagrinėjamoje byloje, spręsdamas klausimą dėl MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taiko JANĮ įtvirtintas nuostatas. Teismas taip pat pažymi, kad, įvertinus iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ 20 straipsnio normą ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią JANĮ 70 straipsnio normą, reglamentuojančias tyčinį bankrotą, matyti, jog esminių normų skirtumų, lemiančių tyčinio bankroto apibrėžties ir (ar) jų požymių skirtingą taikymą, nėra, todėl teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, vadovaujasi ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota galiojant ĮBĮ.

Dėl tyčinio bankroto požymių

13. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

14. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat pripažįstami ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

17. Nagrinėjamu atveju prašymas MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankrotą pripažinti tyčiniu motyvuojamas tuo, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankrotas nebuvo inicijuotas laiku, buvę įmonės vadovai vengė mokėti mokesčius ir sistemingai didino įmonės įsipareigojimus kreditoriams, sudarė fiktyvius ir įmonei ekonomiškai nenaudingus sandorius, avansiniais grynųjų pinigų išsimokėjimais apribojo kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti įmonės dokumentai ir turtas, buvę įmonės vadovai nepateikė Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės už 2020 ir 2021 metus, o įmonės finansinė atskaitomybė už 2019 metus pateikta pavėluotai, MB „Reklamos greitoji pagalba“ veikla buvo perkelta į UAB „Rodiklis“. Darytina išvada, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankrotą pripažinti tyčiniu prašoma JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais.

Dėl nemokumo momento nustatymo ir bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų

18. Apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą. Tik nustačius konkretų nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020).

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, MB „Reklamos greitoji pagalba“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. spalio 25 d. Nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2022 m. vasario 22 d. vienintelė MB „Reklamos greitoji pagalba“ narė buvo V. R., nuo 2022 m. vasario 22 d. – G. M. MB „Reklamos greitoji pagalba“ vadove nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. sausio 9 d. buvo V. R., nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. – R. R., nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. – E. C., nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo – G. M. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi MB „Reklamos greitoji pagalba“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimą inicijavo kreditorius VSDFV Kauno skyriaus. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatuota, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ finansinė atskaitomybė paskutinį kartą buvo teikta už 2019 m. 2019 m. balanso duomenimis nurodytu laikotarpiu MB „Reklamos greitoji pagalba“ turėjo turto už 766 339 Eur, iš kurio ilgalaikio turto už 423 329 Eur, trumpalaikio turto už 343 010 Eur, MB „Reklamos greitoji pagalba“ įsipareigojimai sudarė 364 981 Eur, kurie visi buvo trumpalaikiai įsipareigojimai. 2019 m. MB „Reklamos greitoji pagalba“ gavo 279 687 Eur grynojo pelno. Pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, įmonės nemokumas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje buvo apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis MB „Reklamos greitoji pagalba“ pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o ir nemokumo administratorė neįrodinėja, kad nurodytu laikotarpiu MB „Reklamos greitoji pagalba“ buvo nemoki pagal tuo metu galiojusiame ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus.

20. Nemokumo administratorė teigia, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ faktiškai nemoki tapo 2020 m. II ketvirčio pabaigoje, kadangi pagal VMI rašte Nr. (7.45 Mr) K-8255 pateiktą skolos detalizaciją ir prievolių įvykdymo terminus, įmonė sistemingai nemokėjo mokesčių nuo 2020 m. birželio mėn. Juridinio asmens nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismo vertinimu, esant VMI pateiktiems duomenims, kad ieškovė nuo 2020 m. birželio mėn. nevykdė mokestinių prievolių valstybei, kas, vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, yra juridinio asmens nemokumo požymis, yra pagrindas spręsti, jog pagal JANĮ nustatytus nemokumo kriterijus MB „Reklamos greitoji pagalba“ nemokia tapo 2020 m. birželio mėn.

21. R. R., kaip tuometis įmonės vadovas, jau 2020 m. birželio mėn. turėjo suvokti, kad įmonė negali vykdyti įsipareigojimų VMI, todėl nedelsdamas turėjo įgyvendinti JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą ir inicijuoti įmonės nemokumo procesą. R. R. to nepadarius, pripažintina, kad nuo 2020 m. birželio mėn. jis, o nuo 2020 m. gruodžio 10 d. ir E. C. pažeidė įstatyme įtvirtintą imperatyvią pareigą, nes dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne vienas iš nurodytų asmenų (įmonės vadovas), bet vienas iš kreditorių (VSDFV Kauno skyrius), bankroto byla iškelta tik 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. gegužės 14 d.

22. Pažymėtina, kad, skirtingai nei pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, JANĮ atskirai nėra įtvirtinta, jog įstatymo nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo bylą nevykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Kita vertus, nurodytos imperatyvios pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nevykdymas patenka į juridinio asmens netinkamo valdymo (neveikimu) apibrėžtį, todėl, jeigu aptariama pareiga nevykdoma sąmoningai, žinant, jog tokiu neveikimu pažeidžiamos nemokaus juridinio asmens teisės ir (arba) teisėti interesai, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-598-910/2023).

23. Pripažinus, kad suinteresuoti asmenys R. R. ir E. C. nuo 2020 m. birželio mėn. skirtingais laikotarpiais nevykdė įstatyme imperatyviai nustatytos pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą (G. M. įmonės vadovu tapo po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, tačiau jai neįsiteisėjus), tam, jog tokį šių asmenų elgesį būtų galima įvertinti kaip patvirtinantį tyčinį įmonės bankrotą, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo (tęsiant nemokios įmonės veiklą ir neinicijuojant nemokumo proceso) ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog buvusių įmonės vadovų elgesys, kai įmonei nuo 2020 m. birželio mėn. negalint vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, jie delsė inicijuoti nemokios įmonės bankroto procesą, leidžia spręsti apie sąmoningai blogą įmonės valdymą, nes neteisėto delsimo inicijuoti nemokumo bylą laikotarpiu įmonės skolos žymiai padidėjo. Iš VMI 2022 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. (7.45 Mr) K-8255 nustatyta, kad įmonės pelno mokesčio skola 2020 m. birželio 15 d. sudarė 6 104 Eur, GPM nuo su darbo santykiais susijusių A klasės išmokų skola 2020 m. birželio 30 d. sudarė 421,99 Eur, o 2022 m. rugpjūčio 1 d. įmonės mokestinė nepriemoka buvo padidėjusi iki 419 245,28 Eur sumos, kas reiškia, jog laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. buvo esmingai pabloginta faktiškai nemokios įmonės finansinė padėtis.

24. Kaip minėta, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Teismas šiuo atveju turi pareigą ištirti ir aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tyčinio bankroto požymių

25. Nemokumo administratorė, įrodinėdama JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, iš esmės rėmėsi šiomis aplinkybių grupėmis: 1) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d buvo sudaryti fiktyvūs sandoriai tarp susijusių asmenų, įsigyjant įmonės veikloje nenaudojamus, neveikiančius ir pajamų negeneruojančius domenus ir duomenų bazę; 2) R. R., kaip atskaitingam asmeniui, 2019–2020 m. sausio mėn. buvo išmokėta įmonės veikloje nepanaudota ir kasą negrąžinta 111 430,94 Eur suma; 3) nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti įmonės dokumentai ir turtas, buvę įmonės vadovai nepateikė Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės už 2020 ir 2021 metus, o įmonės finansinė atskaitomybė už 2019 metus pateikta pavėluotai; 4) MB „Reklamos greitoji pagalba“ veikla buvo perkelta į UAB „Rodiklis“.

26. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, yra nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymas, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sprendimų priėmimas.

27. VMI patikrinimo akte už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaityti prekių (domenų, klientų duomenų bazės, ikrų ir austrių) pirkimai iš asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“, kurių apmokestinamoji vertė 459 744,70 Eur, apskaičiuotas 96 546,41 Eur PVM. Įmonė už dalį įsigytų prekių atsiskaitė bankiniais pavedimais, padengdama asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ įsiskolinimus tiekėjams (iš viso bankiniais pavedimais pervesta 36 501,34 Eur), 2019 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 196 įformintas 262 777,26 Eur mokėjimas asociacijai „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ grynaisiais pinigais. Taip pat nustatyta, kad domenai – krevetes.lt, krabai.lt, jakata.lt, japonija.lt, advilis.lt, zivisikris.lt, sumo.lt yra neveikiantys arba nesusiję su įmonės veikla, o domenai – reklamosmedziagos.lt, vytintazuvis.lt, omarai.lt, portsigaras.lt, midijos.lt negalėjo būti įsigyti iš minėtos asociacijos, nes jai nepriklausė. Klientų duomenų bazė faktiškai nebuvo įsigyta, nauji klientai iš asociacijos nebuvo perimti, įmonė nepateikė įrodymų, patvirtinančių duomenų bazės įsigijimo faktą. Nustatyta ir tai, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ ir asociacija „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ yra susiję asmenys. Tikrinamuoju laikotarpiu Asociacijai vadovavo ir buhalterinę apskaitą tvarkė vienintelis jos darbuotojas ir MB „Reklamos greitoji pagalba“ vadovas R. R., vienintelė MB „Reklamos greitoji pagalba“ narė ir savininkė buvo R. R. sutuoktinė V. R.

28. Teismas pritaria nemokumo administratorės teiginiui, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 iki 2020 m. sausio 31 d. buvo sudaryti fiktyvūs sandoriai tarp susijusių asmenų, įsigyjant įmonės veikloje nenaudojamos, neveikiančius ir jokių pajamų negeneruojančius domenus ir duomenų bazę. Tą patvirtina VMI patikrinimo akte užfiksuoti duomenys, o įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, nėra gauta. Sudarius MB „Reklamos greitoji pagalba“ ekonomiškai nenaudingus sandorius, priimant kitus nuostolingus įmonei sprendimus, buvo sąmoningai bloginama įmonės padėtis, dėl ko ji vėliau tapo nemokia, todėl yra pagrindas pripažinti, jog yra JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bendrijos bankroto požymis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

29. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, yra kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą apribojimas arba panaikinimas, kai juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

30. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis; nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

31. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

32. VMI 2022 m. birželio 21 d. patikrinimo akte Nr. (7.45 Mr) FR0680-223 už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. nustatyta, kad R. R., kaip atskaitingam asmeniui, 2019–2020 m. sausio mėn. buvo išmokėta įmonės veikloje nepanaudota ir į kasą negrąžinta 111 430,94 Eur suma, nurodytas asmuo įgijo teisę laisvai disponuoti jam perduotomis piniginėmis lėšomis. R. R. nepateikė teismui 111 430,94 Eur panaudojimą įmonės ekonominės veiklos vykdymui arba grąžinimą į įmonės kasą pagrindžiančių dokumentų, jų nepateikė ir mokestinį patikrinimą atlikusiai VMI, todėl nėra pagrindo nesutikti su nemokumo administratorės argumentais, kad avansiniais grynųjų pinigų išsimokėjimais buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

33. Nemokumo administratorė kelia abejones ne tik dėl išmokėtų sumų atskaitingam asmeniui, bet ir dėl atsiskaitymo su tiekėjais, kitais asmenimis tvarkos, pateikė bankų sąskaitų išrašus, iš kurių galima spręsti, kad įmonėje buvo sąmoningai pažeidinėjamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas. Byloje nustatyta, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ nevykdė mokestinių prievolių, mokestinės nepriemokos buvo išieškomos priverstinai, tačiau iš banko sąskaitų buvo sistemingai išimamos didelės grynųjų pinigų sumos, vykdomi patalpų nuomos apmokėjimai už kitas su MB „Reklamos greitoji pagalba“ susijusias įmones UAB „Rodiklis“ (buvusi UAB „Plaušė“) ir UAB „Japonija.lt“, vykdomi kiti atsiskaitymai.

34. Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, konstatuoja, kad nemokumo administratorė pagrįstai remiasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimu, todėl yra pagrindas pripažinti, jog yra JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas tyčinio bendrijos bankroto požymis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

35. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas apgaulingai ar aplaidžiai, neteikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių ar teikimas neteisingų duomenų ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

36. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, leidžia spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko įprastai nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-841-381/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017; kt.).

37. Nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

38. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad paskutinis įmonės vadovas G. M. nemokumo administratorei neperdavė įmonės dokumentų ir turto. Suinteresuotasis asmuo G. M. neteikė teismui atsiliepimo į prašymą dėl MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, duomenų, dėl kokių priežasčių neperdavė nemokumo administratorei įmonės dokumentų ir turto. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-534-381/2018).

39. Buvusiam įmonės vadovui G. M. nepagrindus, kodėl nemokumo administratorei neperduotas įmonės dokumentai ir turtas, yra pagrindas spręsti apie netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.

40. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad įmonės finansinių ataskaitų rinkinys už 2020 m. turėjo būti sudarytas ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d., o finansinių ataskaitų rinkinys už 2021 m. – ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 31 d. Byloje nėra ginčo, kad šie veiksmai nebuvo atlikti ir įmonės finansinių ataskaitų rinkinys nei už 2020 m., nei už 2021 m. Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti. Abiem atvejais tokią pareigą turėjo atlikti įmonės vadovas E. C., tačiau jokių su tuo susijusių paaiškinimų teismui jis nepateikė. Byloje nustatyta ir tai, kad, vadovaujantis VMI patikrinimo aktu, įmonė, pažeisdama Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, metinių finansinių atskaitų rinkinį už 2019 m. VĮ Registrų centrui pateikė tik 2021 m. spalio 14 d., kas taip pat patvirtina netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą. Kadangi už 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui turėjo būti pateiktas 2020 m. kovo 31 d., už tinkamą šios pareigos vykdymą buvo atsakingas R. R.

41. Be to, po VMI atlikto patikrinimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., įmonei papildomai apskaičiuota 147 448 Eur mokesčių, iš jų 80 724 Eur PVM, 16 714 Eur GPM, 50 010 Eur pelno mokesčio. VMI, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad įmonė nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 80 724 Eur pirkimo PVM pagal asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, siekdama neteisėtai įgyti teisę į PVM atskaitą ir išvengti mokesčių mokėjimo. Taip pat įmonė neapskaičiavo, nedeklaravo ir neapmokėjo 16 714 Eur GPM nuo atskaitingam asmeniui R. R. 2019 m.–2020 m. sausio mėn. išmokėtų, įmonės veikloje nepanaudotų ir į kasą negražintų piniginių lėšų (111 430,94 Eur), nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2019 m., nedeklaravo ir nesumokėjo 50 010 Eur pelno mokesčio.

42. Teismas, išanalizavęs šiuos duomenis, konstatuoja, kad nemokumo administratorė pagrindė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

43. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą tyčinio bankroto sukėlimo požymis gali būti veiklos ir (ar) turto perkėlimas į kitą juridinį asmenį, siekiant išvengti atsiskaitymo su juridinio asmens, kurio veikla ir (ar) turtas perkeliamas, kreditoriais.

44. Nemokumo administratorė teigia, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį (UAB „Rodiklis“), šiuos savo teiginius grįsdama aplinkybėmis, kad R. R. vadovauja UAB „Rodiklis, kurios pagrindinė veikla yra tokia pati kaip ir MB „Reklamos greitoji pagalba“ – reklama, dalis iš MB „Reklamos greitoji pagalba“ atleistų darbuotojų buvo įdarbinti UAB „Rodiklis“, ši įmonė naudoja domenus, kurių savininkė yra (buvo) MB „Reklamos greitoji pagalba“.

45. Iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų nustatyta, kad interneto puslapiuose dovanos.lt ir inkiliukai.lt, kuriuose MB „Reklamos greitoji pagalba“ vykdė prekybą, jos rekvizitai yra pakeisti į UAB „Rodiklis“ rekvizitus, t. y. toliau MB „Reklamos greitoji pagalba“ prekybos veikla vykdoma UAB „Rodiklis“ vardu. Kauno technologijos universiteto pateiktais duomenimis, domenų dovanos.lt, inkiliukai.lt turėtojas yra MB „Reklamos greitoji pagalba“. Tiek MB „Reklamos greitoji pagalba“ vykdyta, tiek UAB „Rodiklis“ vykdoma veikla yra tapati – reklamos paslaugos. UAB „Rodiklis“ vadovas – R. R., kuris MB „Reklamos greitoji pagalba“ vadovavo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. R. R. nurodo, kad UAB „Rodiklis“ vykdoma veikla – statybos darbai, tačiau nepateikia įrodymų, kad UAB „Rodiklis“ vykdo kokius nors statybos darbus, be to, iš pateiktų pardavimų ataskaitų matyti, kad UAB „Rodiklis“ savo veikloje naudoja domenus dovanos.lt ir inkiliukai.lt, turi užsakymų ir generuoja pajamas iš pardavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pats R. R. nurodė, jog domenas dovanos.lt 2022 m. sausio 22 d. parduotas UAB „Rodiklis“ už 30 000 Eur. Nors, kaip teigia nemokumo administratorė, nėra įrodymų, kad nurodyta suma buvo sumokėta MB „Reklamos greitoji pagalba“, pats teiginys apie nurodyto domeno, kuris statybos darbus vykdančiai įmonei nėra reikalingas, įsigijimą paneigia R. R. tvirtinimus apie UAB „Rodiklis“ vykdomą kitokią veiklą nei vykdė MB „Reklamos greitoji pagalba“. Svarbia aplinkybe nustatant MB „Reklamos greitoji pagalba“ veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį faktą pripažintina dalies MB „Reklamos greitoji pagalba“ darbuotojų (R. R., E. C., A. K., R. M., V. P.) priėmimas dirbti į UAB „Rodiklis“.

46. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad nemokumo administratorė įrodė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

47. Akcentuotina, kad bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo R. R. ir jo atstovė kėlė abejones dėl VMI patikrinimo akto ir jame nurodytų duomenų patikimumo ir pagrįstumo, nurodydami, kad mokestinė nepriemoka valstybei atsirado, kai R. R. nebuvo MB „Reklamos greitoji pagalba“ vadovas, visus gautus avansinius mokėjimus jis yra grąžinęs įmonei, visi domenų pirkimo–pardavimo sandoriai yra realūs, buvo apskaityti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, įsigyti domenai buvo naudojami, MB „Reklamos greitoji pagalba“ įmonės vadovas G. M. nepateikė dokumentų VMI. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens R. R. teiginiai apie VMI patikrinimo akto nepagrįstumą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti patikimais įrodymais.

48. Pažymėtina, kad, nepaisant to, kad nuo 2020 m. gruodžio 10 d. R. R. nėjo įmonės vadovo pareigų, jis dirbo toje įmonėje ir faktiškai nuo jos valdymo nebuvo nusišalinęs, ką patvirtina nemokumo administratorės pateikti duomenys iš įmonės išrašomų sąskaitų registro, kuriame matyti R. R. 2022 m. kovo 9 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. atlikti veiksmai, susiję su PVM sąskaitų faktūrų deklaravimu.

49. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ 2020 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija JGK Nr. 05077, apmokestinamoji vertė 32 000 Eur ir 6 720 Eur PVM, įformino ir buhalterinėje apskaitoje apskaitė domeno www.midijos.lt pirkimą iš asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“. Byloje yra pateiktas įrodymas – M. M. 2021 m. spalio 8 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad minėtą domeną jis turėjo, tačiau nesinaudojo, domenas nebuvo nukreiptas į jokią internetinę svetainę. Dėl domeno perleidimo į M. M. kreipėsi R. R., su kuriuo buvo sutartas 300 Eur atlygis už domeno midijos.lt perleidimą MB „Reklamos greitoji pagalba“. Kartu M. M. pateikė 2020 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymo išrašą, iš kurio matyti, kad mokėtojas – MB „Reklamos greitoji pagalba“, gavėjas – M. M., pervesta suma – 300 Eur, mokėjimo paskirtis – „už www.midijos.lt domeną“. Pardavimo dokumentai išrašyti nebuvo. Tai reiškia, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ 2021 m. sausio 29 d. domeno midijos.lt įsigyti iš asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ negalėjo, nes šis domenas niekada minėtai asociacijai nepriklausė. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą kaip nepagrįstus vertinti R. R. teiginius apie sąžiningą domenų įsigijimą ir jų naudojimą įmonės veikloje, o patikrinimo akte nustatytus faktus vertinti kaip patikimus ir teisingus.

50. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad patikrinimo akte yra konstatuota, jog R. R. per eilę metų vadovavo 20 įmonių ir organizacijų, iš kurių: UAB „Ekspoled“, UAB „Radijo reklama“, Lietuvos sumo federacija buvo išregistruotos likvidavus juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, MB „Reklamos greitoji pagalba“ ir asociacija „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ yra likviduojamos dėl bankroto; Lietuvos petankės federacijos ir Tarptautinės rąsto kėlimo federacijos statusas – likviduojama, 11 įmonių (UAB „Vardiklis“, UAB „Rodiklis“, UAB „Japoniški valgiai“, UAB „Kauno fonas“, VšĮ „Pajūrio radijas“ (anksčiau vadinosi VŠĮ „Advilio reklamos miestas“), UAB „WEB GROUP“, UAB „Adgino vizija“, UAB „Dovanos.lt“, UAB „Jakata“, UAB „Mainai“, UAB „Rodiklio“ reklamos agentūra išregistruotos likvidavus dėl bankroto. VMI patikrinimo akte taip pat yra pažymėjusi, jog atskirais atvejais R. R. valdomų įmonių atžvilgiu inicijavus kontrolės veiksmą, netrukus įmonės statusas pasikeisdavo į „likviduojama dėl bankroto“.

51. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie suinteresuoto asmens R. R. tam tikrą veiklos modelį, kuris vykdomas kuriant įmones, vykdant tarp jų tam tikrą veiklą, sudarant sandorius, vėliau pakeičiant vadovus, likviduojant įmones, taip užkertant galimybę išsiaiškinti už pažeidimus atsakingus asmenis ir sudarant galimybę jiems išvengti atsakomybės. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo R. R. kelia abejones dėl tam tikrų VMI patikrinimo akte nurodytų aplinkybių, neigia savo atsakomybę dėl netinkamo įmonės valdymo, tačiau nepateikia jo teiginius patvirtinančių duomenų, o byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie MB „Reklamos greitoji pagalba“ sąmoningą naudojimą tam tikroje veiklos schemoje, kurios tikslas, kaip nurodyta VMI patikrinimo akte, dalyvauti PVM sukčiavimo sandorių grandinėje.

52. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, jog prieš MB „Reklamos greitoji pagalba“ tampant nemokiai ir jai tapus nemokia, jos vadovai sąmoningai blogino MB „Reklamos greitoji pagalba“ finansinę padėtį, priėmė MB „Reklamos greitoji pagalba“ ir jos kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus, palaipsniui perkėlė MB „Reklamos greitoji pagalba“ turtą ir veiklą į susijusią įmonę. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose numatyti pagrindai pripažinti MB „Reklamos greitoji pagalba“ bankrotą tyčiniu.

Dėl už MB „Reklamos greitoji pagalba“ tyčinį bankrotą atsakingų asmenų nustatymo

53. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

54. Kaip minėta, MB „Reklamos greitoji pagalba“ vadove nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. sausio 9 d. buvo V. R., nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. – R. R., nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. – E. C., nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo – G. M.

55. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad MB „Reklamos greitoji pagalba“ finansinė padėtis sąmoningai bloginti pradėta vadovaujant R. R., nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būtent R. R. vadovavimo laikotarpiu įmonė tapo nemokia, MB „Reklamos greitoji pagalba“ vadovaujant E. C. buvo tęsiamas sąmoningai blogas MB „Reklamos greitoji pagalba“ valdymas, nesikreipiama į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, tokiu būdu dar labiau bloginant nemokios įmonės padėtį, pažeidžiant kreditorių teises. G. M. įmonės vadovu tapo jau iškėlus įmonei bankroto bylą, tačiau jai dar neįsiteisėjus. Šiuo atveju būtent G. M. teko pareiga įvykdyti teismo įpareigojimą perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrų ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla, tačiau G. M. to nepadarė, tokiu būdu sudarė kliūtis identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus, įvertinti turtą.

56. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad už MB „Reklamos greitoji pagalba“ tyčinį bankrotą atsakingi R. R., E. C. ir G. M.

Dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo

57. Vadovaujantis JANĮ 13 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

58. Nemokumo administratorius prašymą apriboti buvusių MB „Reklamos greitoji pagalba“ vadovų R. R., E. C., G. M. teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas grindžia tuo, kad šie asmenys neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai tą privalėjo padaryti, savo veikimu ir neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą MB „Reklamos greitoji pagalba“ be objektyvių priežasčių neperdavė nemokumo administratorei turto, dokumentų ir informacijos.

59. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška šiam klausimui aktualioms JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalims) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo taisyklių ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

60. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu. Sprendžiant, ar taikyti aptariamą apribojimą įmonės vadovui, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

61. Kaip minėta, nemokumo administratorius prašymą dėl MB „Reklamos greitoji pagalba“ buvusių vadovų teisių apribojimo grindžia JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1–3 punktais.

62. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įmonė nemoki buvo nuo 2020 m. birželio mėn., tuomečiam jos vadovui R. R., kuris, VMI patikrinimo akto duomenimis, skirtingais laikotarpiais vadovavo 20 įmonių ir organizacijų. Taigi R. R. buvo neabejotinai žinoma jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Reklamos greitoji pagalba“, šiai įmonei esant nemokiai, tačiau jis nevykdė savo, kaip vadovo pareigų, priešingai, ėmėsi anksčiau nutartyje aptartų veiksmų, kuriais sąmoningai blogino nemokios MB „Reklamos greitoji pagalba“ turtinę padėtį. E. C., vadovavimą MB „Reklamos greitoji pagalba“ perėmęs 2020 m. gruodžio 10 d., taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Reklamos greitoji pagalba“, toliau tęsė sąmoningai blogą įmonės valdymą, dėl ko jos skolos dar labiau išaugo (minėta, kad vien mokestinė nepriemoka išaugo nuo 6 525,99 Eur 2020 m. birželio mėn. iki 419 245,28 Eur 2022 m. rugpjūčio mėn.). G. M., įmonės vadovu tapęs jau iškėlus įmonei bankroto bylą, tačiau jai dar neįsiteisėjus, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, turėjo perduoti nemokumo administratorei turtą, dokumentus ir (ar) informaciją, tačiau to nepadarė.

63. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia esant pagrindą apriboti buvusių įmonės vadovų teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, tačiau mano nesant pagrindo nustatyti maksimalų 5 metų apribojimo terminą, todėl apriboja R. R., E. C., G. M. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Reklamos greitoji pagalba“, juridinio asmens kodas 304701749, bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nustatyti, kad už mažosios bendrijos „Reklamos greitoji pagalba“ tyčinį bankrotą atsakingi R. R., E. C., G. M.

Apriboti R. R., E. C., G. M. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Įpareigoti nemokumo administratorę su nutartimi supažindinti kreditorius.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardus, pavardes, asmens kodus, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmenys neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir šios nutarties kopiją.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.