Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-794-643/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-19
Bylos Nr.: e2A-794-643/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02751-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Donata Kravčenkienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Aderealis“
Atsakovas: G. M.

Kategorijos

3.3.1.19.2Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų
3.3.1.19.5Byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-794-643/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02751-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.2; 3.3.1.19.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Aderealis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aderealis“ ieškinį dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės atsakovui G. M., išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aderealis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės ir netenkinti atsakovo G. M. prašymo ištaisyti grindų dangos ir jos montavimo darbų defektus.

2. Nurodė, kad ieškovas verčiasi didmenine statybinių medžiagų prekyba. Tarp ieškovo kaip pardavėjo ir atsakovo G. M. 2018 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta Prekių tiekimo sutartis Nr. 2/2018 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas iš ieškovo už 2 163,70 Eur plius PVM nupirko 77 kv. m. parketlenčių „WP Trend25 Oak Savanne lively colorful ProStrong matt“ (1 kv. m kaina 28,10 Eur be PVM). Parketlentės buvo parduodamos su 50 proc. nuolaida, kadangi jos buvo likutinės. Kitose prekybos vietose („Senukai“, „Bumas“ ir t. t.) tuo metu parduodamos analogiškos parketlentės buvo brangesnės.

Atsiliepimas

3. Atsakovas išsirinko žemiausios kainos ir pačios žemiausios (pirmos) klasės parketines lentas, nurodė vienintelę sąlygą, kad jos turi būti tinkamos naudojimui šildomoms grindims. Skirtingai, nei atsakovas nurodo savo skunduose, aplinkybė, jog jis turi didelį labradorų veislės šunį, nebuvo minima. Ieškovas informavo atsakovą, jog parketlentės „WP Trend25 Oak Savanne lively colorful ProStrong matt“ yra žemiausios klasės parketlentės, joms būdingas šakotumas ir paviršiaus netolygumas. Dėl to ieškovas rekomendavo atsakovui prieš klojant parketlentes jas atrūšiuoti, t. y. naudoti lentas, kurios turi mažesnį šakotumą. Dėl to atsakovui būtų reikėję įsigyti didesnį parketlenčių kiekį ir labai šakotų parketlenčių nenaudoti. Ieškovas taip pat įspėjo, jog po parketo paklojimo savaitę laiko negalima įjungti grindinio šildymo, nes turi visiškai išdžiūti klijai.

4. Atsakovas, kuris dirba durų ir langų montuotoju, teigė nusimanantis apie parketą ir jo įrengimą. Atsakovas nurodė, kad jam užteks įsigyto parketlenčių kiekio, nepaisė ieškovo pateiktų rekomendacijų ir patarimų. Parketlenčių klijavimo metu, atsakovas iškvietė ieškovo atstovą, teigdamas, jog parduotos parketlentės yra nekokybiškos. Atsakovo teigimu, jo įsigytos parketlentės buvo per daug šakotos, nors ieškovas dar iki Sutarties sudarymo buvo informavęs atsakovą, kad jis perka žemiausios klasės parketlentes, o, esant tokiai klasei, parketlenčių šakotumas yra natūralus dalykas.

Šalies argumentai

5. Ieškovas po atliktos parketo apžiūros nurodė, jog jo įsigytos parketlentės yra kokybiškos ir atitinka konkrečiai kategorijai keliamus kokybės standartus, medžio šakos atitinka normas ir nėra iškritusios (t. y. remiasi į kietą pagrindą). Kadangi atsakovas jau buvo beveik užbaigęs parketlenčių klijavimą, jų grąžinimas nebuvo galimas. Ieškovo apsilankymo pas atsakovą metu jis atkreipė dėmesį į tai, kad name yra įjungtas grindinis šildymas. Tai buvo daroma tam, jog greičiau išdžiūtų parketo tvirtinimo klijai. Ieškovas buvo ne kartą įspėjęs atsakovą, kad technologiškai to negalima daryti, nes per parketlenčių tarpus nuo šilumos iškyla neišdžiūvę dažai, kurie vėliau lieka ant parketo paviršiaus, gali deformuotis parketlenčių paviršius dėl džiūvimo metu išsiskiriančių klijų garų.

6. 2019 m. vasario 7 d., t. y. nuo Sutarties sudarymo ir parketlenčių įsigijimo praėjus beveik metams, atsakovas pareiškė ieškovui pretenziją dėl grindų ir jų įrengimo kokybės, kurios ieškovas netenkino. Tuomet atsakovas kreipėsi su prašymu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), kuri 2019 rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 10-1119 (toliau – Nutarimas) tenkino atsakovo prašymą. VVTAT specialistai atliko atsakovo namuose esančio parketo apžiūrą, kurioje ieškovo atstovams nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti ir pateikti savo paaiškinimus, nesutinka su priimtu Nutarimu.

Šalies argumentai

7. Ieškovas nurodo, kad atsakovo įsigytos parketlentės buvo kokybiškos, t. y. atitiko konkrečiai kategorijai keliamus kokybės standartus, kadangi nupirko žemiausios klasės parketlentes. Parketlenčių šakotumas, dėl gamyboje naudojamo natūralaus medžio ir jo sudėties, negali būti pagrindu pripažinti jas nekokybiškomis prekėmis (defektu). Ieškovas neatliko parketo montavimo (klijavimo) darbų, dėl to jis nėra atsakingas už defektus, kurie galėjo atsirasti parketlenčių montavimo metu. Parketlenčių pakuotėse atsakovui buvo pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos bei naudojimo instrukcijos.

8. Įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 3 dalyje nustatytus daikto kokybės kriterijus, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad parketlentės atitiko Sutarties keliamus reikalavimus, gamintojo aprašymus bei įprastai tokio pobūdžio gaminiams taikomus reikalavimus. Šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo detalizuojamos prekės, kurias atsakovas vėliau pasirinko pirkti iš ieškovo. Pateikti parketlenčių pavyzdžiai atitiko gamintojo pakuotėse buvusias parketlentes. Sandėlyje prekės sukrautos atvirai, todėl jas buvo galima vizualiai apžiūrėti ir įvertinti. Atsakovas ne vieną kartą apžiūrėjo parketlentes, jas lygino su kitų pardavėjų parduodamomis parketlentėmis. Paprastai parketas pagal šakotumą, spalvą ir tekstūrą skirstomas į tris ar keturias išrūšiavimo kategorijas. Įsigijęs žemiausios klasės parketlentes, atsakovas negalėjo tikėtis mažesnio šakotumo. Atsakovo pretenzijų dėl parketo kokybės nepripažino ir jo gamintojas Austrijos gamykla ,,Weitzer Parkett“, teigdamas, kad parketo šakotumas yra normos ribose, su sąlyga, kad šakelės neiškrenta.

Atsiliepimas

9. Atsakovo nurodyti ir VVTAT Nutarime aprašyti parketlenčių trūkumai susiję ne su jų savybėmis ir būkle, kuri buvo įsigijimo metu, tačiau yra atsiradę po parketlenčių suklijavimo, jų eksploatavimo metu.

10. VVTAT patikrinimo metu užfiksuotos klijų dėmės, matomos pjautinės žymės atsirado klijuojant parketlentes arba po suklijavimo. Parketlenčių klijavimo metu arba iš karto po to name buvo įjungtas grindinis šildymas, ko daryti technologiškai negalima. Atsakovas šio reikalavimo nesilaikė, taigi grindyse atsirado ištirpusių klijų pėdsakų. Parketlenčių naudojimo instrukcijose taip pat aiškiai nurodoma, kad šildomų parketo grindų paviršiaus temperatūra neturi viršyti 26 laipsnių.

11. Pažymi, kad atsakovas iš ieškovo neužsakė, o ieškovas neatliko parketlenčių montavimo (klijavimo) darbų, taigi VVTAT atliktas šalių teisinių santykių kvalifikavimas neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovo žiniomis, atsakovas parketlenčių montavimo darbams buvo pasitelkęs trečiuosius asmenius, todėl pretenzijas dėl netinkamo parketlenčių suklijavimo ir dėl to atsiradusių trūkumų, turi reikšti būtent montavimo darbus atlikusiems asmenims.

Atsiliepimas

12. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

13. Nurodė, kad viso namo įrengimo darbams, nuo darbų pradžios iki darbų pabaigos vadovavo IĮ D. T., į. k. 303221291, kuri vėliau persitvarkė į UAB „Aderealis“. Taigi, ieškovas pardavė ir pats sumontavo parketlentes. Ieškinyje nepaaiškinta, kokiu tikslu ieškovas vis lankėsi atsakovo name, jeigu tik pardavė parketlentes.

14. Atsakovas nurodo, kad jam nežinomos aplinkybės apie tai, kad parketlentės „WP Trend25 OAK Savanne lively colorful ProStrong matt“ buvo parduodamos su 50 proc. nuolaida, nes jos buvo likutinės. Šalių susirašinėjimas pagrindžia, kad atsakovui dizainerė Lena nurodė, kad šios parketlentės yra austriškos, labai gero gamintojo ir trijų sluoksnių. Atsakovas niekada nebuvo ieškovo sandėlyje, rinkosi geras kokybiškas parketlentes ir niekada niekur nekalbėjo ir neprašė žemiausios kainos ir žemiausios kokybės parketlenčių. Parduotos parketlentės neatitinka kokybės rodiklių, kurie paprastai būdingi to paties pobūdžio daiktams. Parketlentės neturėtų būti sumontuotos su plyšiais, jų paviršius neturėtų būti pažeistas, šakų dalys neturėtų trupėti ir jų vietoje neturėtų atsirasti skylės.

15. Ieškovas nepagrindžia, kur, kada, koks asmuo, kokia forma informavo atsakovą apie neva žemiausios klasės parketlentes. Atsakovas niekada jokia forma tokios informacijos iš nieko negavo, kad perka prasčiausios kokybės daiktą. Nurodo, kad atsakovas parketlenčių neklijavo. Parketlentes klijavo darbuotojas Artūras, prižiūrimas ieškovo vadovo D.. Apžiūrėjus jau suklijuotas kelias eiles parketlenčių, dizainerė L. pripažino, kad čia problema darbų atlikime ir parketlentėse. Tarpusavyje D. ir L. susiginčijo dėl pačių parketlenčių kokybės, bet L. rankomis sujungė pora lentų tarpusavyje ir parodė, kad jos susijungia gražiai be jokio tarpo. L. pasakė, kad ji pati liks visą dieną name ir prižiūrės A. darbus ir išrūšiuos lentas su didesnėmis šakomis. Parketlenčių klijavimo, kaip ir kitus darbus, atliko ieškovas. Ieškovas buvo žadėjęs, kad baigus visus darbus, bus išrašyta sąskaita faktūra už visus darbus iš karto. Tačiau to nepadarė iki šiol, nors grynus pinigus iš atsakovo paėmė.

16. Ieškovas ieškinyje nenurodo ir nepagrindžia, nenurodyta diena, asmuo, kas matė, kad name yra įjungtas grindinis šildymas. Prieš grindų montavimą ir montavimo metu buvo puikus oras, todėl nei prieš grindų montavimą, nei po montavimo grindinis šildymas įjungtas name nebuvo. Su montavimo technologijomis atsakovas buvo susipažinęs savarankiškai ir gadinti turto negalėjo. Atkreipia dėmesį, kad pretenzijos ieškovui buvo pareikštos iš karto.

17. Ieškovo direktorius buvo daug kartų name po parketlenčių sumontavimo, nes vykdė namo įrengimą. VVTAT atstovas buvo susisiekęs su atsakovu, pasiteiravo, kada galėtų surengti parketo apžiūrą. Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas ir laukiama atsakymo. Dėl apžiūros 2019 m. balandžio 26 d. ieškovui informacija išsiųsta, tačiau į tai sureaguota nebuvo, ieškovo atstovai neatvyko.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime teigiama, kad apie jokias parketlenčių klases atsakovas nebuvo informuotas, nebuvo su tuo sutikęs. Kaip vartotojui paprašius eksploatacinių savybių deklaracijos, buvo atsakyta, kad ieškovas neprivalo to daryti ir suteikti deklaraciją kiekvienam (ypač smulkiam) medžiagų pirkėjui. Nebuvo pateiktos jokios naudojimo ir priežiūros instrukcijos lietuvių kalba. Buvo persiųsta nuoroda į gamintojo tinklapį, kuriame buvo užsienio kalba tik bendros grindų priežiūros rekomendacijos, o konkrečioms parketlentėms rekomendacijų net nebuvo. Dizainerė L. pateikė atsakovams 3 lentos gabaliukus po 10 – 15 cm ilgio. Informacijos apie parketlenčių savybes nei ant parketlenčių, nei ant įpakavimų iki klijavimo negavo ir nematė, jų nebuvo ir pakuotėse lietuvių kalba. Defektai buvo iš karto pastebėti tik pradėjus klijuoti parketlentes ir apie tai buvo iš karto pranešta ieškovo atstovei Lenai.

19. Pažymi, kad pagrindiniai atsakovo reikalavimai renkantis buvo: tinkamumas šildomoms grindims ir kokybė. Tai pripažįsta ieškovo atstovė, dizainerė L., elektroniniame laiške pažymėdama, kad pasiūlė atsakovui labai kokybiškas medžiagas už geriausią kainą. Kadangi klijavimo darbams vadovavo ieškovas ir jo atstovai, visa atsakomybė tenka tik jiems.

20. Prekių tiekimo sutartyje nėra nurodyta pareiga atsakovui pateikti informaciją ieškovui, apie esamus ir galimai būsimus gyvūnus, kurie galėtų paveikti parketlentes ir kitas medžiagas. Atsakovai neturėjo supratimo, kad gyvūnai gali paveikti parketlentes ir, kad ieškovas pasiūlys žemiausios klasės parketlentes. Be to, atsakovas nėra girdėjęs nė iš vieno parketlenčių gamintojo ar pardavėjo, kad jie skirsto parketlentės pagal naudojimą patalpoms su gyvūnais ir be gyvūnų.

21. Papildomai paaiškino, kad už darbus ieškovo vadovas jam neišrašė sąskaitų, tik kelias sąskaitas už medžiagas, darbų nebaigė ir dingo. Darbai name buvo nebaigti: parketlentės pilnai nesudėtos, nepilnai užglaistyti kampai, parketlentės nenuvalytos, dušo kabina neįrengta, plytelės buvo suklijuotos, bet nebuvo plytelių tarpai užpildyti, su dušo padėklu problemos, pro šalį vanduo bėgo. Atsakovas savo jėgomis susitvarkė tuos trūkumus, tam buvo samdomi papildomi darbininkai, mokami jiems pinigai. Dėl darbų atlikimo su ieškovu buvo sudarytas žodinis susitarimas, mokama ieškovui grynais pinigais. Pinigus perduodavo D. ir L. be jokių dokumentų, apie 10 000 Eur atsiskaitymui su darbininkais ir medžiagoms. Darbininkai M. ir A. klijavo parketlentes. Buvo iškilęs klausimas dėl parketlenčių klijavimo pamačius kaip nekokybiškai atliekami darbai. Darbininkus prižiūrėjo, medžiagas pristatinėjo ieškovo vadovas. Grindys buvo sumontuotos rugsėjo mėnesį, o į VVTAT kreipėsi tik 2021 metų kovo mėnesį, nes Lena žadėjo viską padaryti, atlikti visus darbus.

22. Išvadą duodanti institucija VVTAT pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad gavusi vartotojo G. M. prašymą dėl iš pardavėjo UAB „Aderealis“ įsigytos ir sumontuotos netinkamos kokybės grindų dangos, 2019 m. rugpjūčio 1 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1119, kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir UAB „Aderealis“ kilusį ginčą. VVTAT nutarė tenkinti vartotojo G. M. reikalavimą ištaisyti grindų dangos ir jos montavimo darbų defektus. VVTAT palaikė Nutarime išdėstytą poziciją dėl vartotojo reikalavimo ištaisyti grindų dangos ir jos montavimo darbų defektus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai skundžiamu 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu nusprendė pripažinti pagrįstu atsakovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) reikalavimą ištaisyti grindų dangos ir jos montavimo darbų defektus ir įpareigoti ieškovą UAB „Aderealis“ (į. k. 303221291, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) per 60 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti grindų dangos ir jos montavimo darbų defektus adresu: (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo UAB „Aderealis“, į. k. 303221291, atsakovui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 013 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24. Teismas sprendime nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2018 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta Prekių tiekimo sutartis Nr. 2/2018, pagal kurią atsakovas iš ieškovo už 2 163,70 Eur plius PVM nupirko 77 kv. m. parketlenčių „WP Trend25 Oak Savanne lively colorful ProStrong matt“ (1 kv. M kaina 28,10 Eur be PVM). 2018 m. balandžio 12 d. Proforma/Invoice serija DT Nr.084 nurodyta, kad pardavėjas IĮ D. T. pardavė pirkėjui G. M. parketlentes WP Trend25 Oak Savanne lively colorful ProStrong matt viso už 2 618,08 Eur. 2019 m. vasario 7 d. atsakovas pareiškė ieškovui pretenziją dėl grindų ir jų įrengimo kokybės, kurios ieškovas netenkino. Atsakovas kreipėsi į VVTAT, kuri atsakovo reikalavimą tenkino. Nutarime nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad parketlentėse gausu tinkamai neapdirbtų įvairaus dydžio pavienių ištrupančių šakų, plyšių, eksploatacijos metu atsiradusių įbrėžimų ir įspaudimų. Keliose parketlenčių sujungimo vietose, ties durų staktomis, matomi pjovimo išdraskymai, galimai klijų ar apdailinės medžiagos paliktos matinės dėmės. Vartotojui nebuvo pateiktos naudojimo ir priežiūros instrukcijos, saugos informacija. Dėl minėtų aplinkybių, parketlentės ir jų montavimo darbai neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų, kurių vartotojas galėjo protingai tikėtis įsirengęs grindų dangą.

25. Ginčas tarp vartotojo ir UAB „Adearalis“ kilo dėl grindų dangos ir jos montavimo darbų netinkamos kokybės bei tuo pagrindu vartotojo keliamo reikalavimo - ištaisyti grindų dangos ir jos montavimo darbų trūkumus. Susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams pagal dvišalės rangos sutartis, jų šalims yra keliami reikalavimai laikytis, be kita ko, esminių prievolių vykdymo principų, vienas iš kurių yra reikalavimas jas vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais.

26. Teismas sprendime vadovavosi CK 3.363 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia darbų kokybę, bei vartotojus ginančiomis CK nuostatomis, tame tarpe, jog verslininkas turi vartotojui teikti informaciją. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje numato pirkėjo gynybos būdus, kai jam parduodama netinkamos kokybės daiktas.

27. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau, kaip numato CK 6.363 straipsnio 11 dalis, jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Pagal aptartą CK 6.363 straipsnio 11 dalį, vartotojas turi įrodyti daikto neatitikimo egzistavimą ir kad neatitikimas išaiškėjo per šešis mėnesius nuo daikto pateikimo. CK nepreziumuoja daikto trūkumo fakto, t. y. neeliminuoja vartotojo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto trūkumo egzistavimo faktą.

28. Sprendime nurodyta, kad atsakovo, liudytojų V. M., M. S. parodymai patvirtina, kad visi ginčo parketlenčių klijavimo darbai atsakovo namuose buvo atliekami prižiūrint ir jiems vadovaujant ieškovo atstovams darbuotojams – direktoriui D. T., jo sutuoktinei dizainerei J. T., kuriems iš atsakovo pusės būdavo mokama tiesiogiai, tame tarpe, ir grynaisiais pinigais už statybinių medžiagų, medžiagų, skirtų vonios kambariui, santechnikai įrengti, sienų dažymui ir pan., klijų parketui klijuoti pirkimui, o, tame tarpe, ir atsiskaitymui su parketą klijavusiais meistrais. Tai patvirtina ir atsakovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad su ieškovo paminėtais darbuotojais buvo derinamas visų darbų atlikimas, iš ieškovo pusės akcentuojama parketo kokybė, atsiskaitymas už darbus, pinigų perdavimas grynaisiais už darbus, darbų atlikimo terminai, parketo klijavimo darbų kokybė, klausimai dėl parketlenčių kokybės, pretenzijos-pastebėjimai iš atsakovo (jo sutuoktinės) pusės dėl parketlenčių trūkumų. Tai įvertinęs teismas atmetė kaip nepagrįstus tiek ieškovo atstovų, tiek liudytojos J. T. parodymus, kad atsakovo namuose parketą klijavo atsakovo samdyti meistrai, kad atsakovas pats kaltas, nes įjungė šildymą. 2018 m. rugpjūčio 29 d. elektroninis susirašinėjimas tarp atsakovo sutuoktinės Virginijos ir liudytojos Jelenos patvirtina, kad būtent pastaroji nurodė, kad įjungti šildymą jau galima. Tai, kad ginčo parketlentės nėra kokybiškos, užfiksuoti jų defektai, pajuodavimai, fiksuoti ir D. K. vertinimo akte, kurio išvadų ieškovas neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys netenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29. Ieškovas UAB „Aderealis“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regionų apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovo ieškinio reikalavimus, arba grąžinti šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

30. Apeliantas nurodo, kad atsakovas susitarė su interjero dizainere E. T. dėl dizaino (įrengimo) projekto jo statomam gyvenamajam namui, atlygis už projekto parengimą buvo pervedamas pavedimu į banko sąskaitą. Kadangi E. T. buvo ieškovo direktoriaus žmona, atsakovui buvo pasiūlyta visas apdailos medžiagas jo namo įrengimui įsigyti iš ieškovo. Derybos ir pasitarimai dėl prekių pasirinkimo vykdavo tarp atsakovo (jo žmonos) ir dizainerės. Ieškovui buvo pateikiami konkretūs užsakymai dėl konkrečių medžiagų tiekimo. Ieškovas sutiko jo kompetencijos ribose teikti atsakovui ir jo samdomiems meistrams konsultacijas dėl tinkamo šių medžiagų panaudojimo, priežiūros ir jų techninių savybių ir dėl to ne kartą lankėsi atsakovo name. Grindų dangos įrengimą atliko atsakovo pasamdyti meistrai A. S. ir M. S. (ką jie abu patvirtino bylos nagrinėjimo metu), naudodami savo įrankius ir savo ar atsakovo medžiagas. Klijavimo metu atsakovas iškvietė ieškovo atstovą, teigdamas, jog parduotos parketlentės yra nekokybiškos.

31. Apelianto teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės, o teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Sprendimo motyvus sudaro du lapai, sprendime palikti geltonos spalvos intarpai, tekste gausu rašymo apsirikimų ir loginių klaidų, ieškovo įmonės pavadinimas nurodomas klaidingai. Sprendimas buvo rašomas paskubomis, tą iš esmės patvirtina sprendimo „doc“ failo informacija, pagal kurią sprendimas buvo surašytas kitą dieną, nei oficiali jo paskelbimo data, į Elektroninių paslaugų portalą sprendimas buvo įkeltas dar vėliau. Argumentų ir motyvų, dėl ko atsakovui parduota grindų danga laikytina netinkamos kokybės, kokie konkretūs trūkumai buvo nustatyti, teismas sprendime nenurodė. Nors teismas pasisakė, kad nurodytu atveju pareiga įrodyti gaminio kokybės trūkumus tenka pirkėjui, sprendimo pabaigoje padaryta išvada, kad ieškovo ieškinys, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, yra atmestinas. Nagrinėjamu atveju galima konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes sprendime nėra nurodyta pakankamų motyvų, kuriais remiantis būtų padaryta išvada dėl netinkamos atsakovui parduotos gaminio (parketlenčių) kokybės.

32. Ieškovas byloje įrodinėjo ir akcentavo, kad atsakovas įsigijo iš jo žemiausios išrūšiavimo klasės bei parketą su akcija, dėl to prieš klijavimą jos turėjo būti papildomai išrūšiuotos, kuomet daugiausiai šakotumo ar paviršių nelygumų turinčios lentos turėjo būti atrinktos ir neklijuojamos. Ieškovas teikė į bylą su tuo susijusius įrodymus, skirtingų klasių parketo dangos aprašymą, susirašinėjimą dėl parketo užsakymo ir kt. Teismas aukščiau išvardintų ieškovo į bylą pateiktų įrodymų apskritai netyrė ir nevertino, dėl jų įrodomosios galios nepasisakė, nenurodė, dėl ko atmeta vieną ar kitą įrodymą.

Žemesnės instancijos teismas

33. Teismas sprendimą grindė D. K. vertinimo aktu, tačiau ieškovas pateikė į bylą išsamius paaiškinimus dėl šiame akte nurodytų išvadų nepagrįstumo, šie paaiškinimai nebuvo tinkamai įvertinti.

34. Teigia, kad ieškovas atsakovui pardavė tinkamo kokybės parketlentes. Pretenzijos ieškovui pareikštos nesavalaikiai - praėjus 9 mėnesiams po pristatymo ir pusei metų po parketlenčių faktinio naudojimo name. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad įsigytos parketlentės buvo pristatytos atsakovui 2018 m. liepos mėnesį, priėmimo metu jokios pretenzijos dėl gaminio kokybės pareikštos nebuvo. Priėmus prekę ir perdavimo metu patvirtinus, jog perdavimo metu prekė pažeidimų neturėjo, vartotojui reiškiančiam pretenziją dėl prekės pažeidimų egzistavusių pristatymo metu kyla pareiga įrodyti, jog už atsiradusį pažeidimą atsakingas pardavėjas.

35. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta, jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kuriose būtų užfiksuota ir įvertinta parketlenčių būklė jų perdavimo atsakovui metu ar per 6 mėnesius nuo perdavimo, pretenziją dėl netinkamos parketlenčių kokybės atsakovas pareiškė tik 2019 m. vasario 7 d., darytina išvada, kad grindų kokybės trūkumai, jeigu tokių ir buvo, atsirado jų eksploatavimo eigoje, t. y. dėl natūralaus nusidėvėjimo ir nėra susiję su pradine parketlenčių kokybe.

36. Pareigą įrodyti, kad parketlentės buvo netinkamos kokybės jų perdavimo atsakovui metu, turėjo atsakovas. Nei VVTAT patikrinimo aktas, nei D. K. vertinimo aktas šios išvados nepagrindžia. VVTAT atliko grindų kokybės patikrinimą tik 2019 m. balandžio 26 d., t. y. praėjus beveik metams po jų pristatymo ir 9 mėnesiams po jų montavimo. Taigi, VVTAT patikrinimo aktas negali būti pagrindu konstatuoti pradinę netinkamą gaminio kokybę. VVTAT išvadoje nėra jokių nurodymų dėl prastos pačių parketlenčių būklės, kalbama tik apie montavimo darbų defektus bei eksploatavimo eigoje atsiradusius įbrėžimus. Po tokio ilgo faktinio gaminio naudojimo laikotarpio parketlenčių būklė akivaizdžiai negalėjo atitikti pradinės būklės ir pakito eksploatavimo eigoje. Lentų zonos pajuodavimas yra natūrali medžio savybė, nuotraukose nepagrįsta, kad iš parketlenčių krenta šakos.

37. Sprendime nepaneigtos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas įsigijo žemiausios kokybės pigiausias parketlentes. Atsakovo įsigytos žemiausios kokybės „Structure“ (Struktūrinės) išrūšiavimo klasės parketlenčių aprašyme nurodoma, kad: „Šis išraiškingas rūšiavimas su ryškiais spalvų skirtumais tęsia medžio, kaip gamtos, gyvenimą. Skiriamieji bruožai: šakelės, išraiškinga faktūra (venos) ir balana“. Tiek parketlenčių kokybė, tiek jų išorinis vaizdas skiriasi, priklausomai nuo išrūšiavimo klasės. Pasikartojančios šakos bei parketlenčių nevienodumas nepanaudotose pakuotėse yra ne defektai, bet išrūšiavimo klasės charakteristikos bruožas. Byloje esantys susirašinėjimai, atsakovo žmonos parodymai patvirtina, kad atsakovas rinkosi pigiausias prekes.

38. Teismas sprendime padarė visiškai nepagrįstą ir nelogišką išvadą, kad ieškovas laikytinas atsakingu ne tik už grindų dangos, bet ir už jos montavimo darbų trūkumus. Ieškovas kaip didmeninis apdailos medžiagų atsakovo namui teikėjas sutiko jo kompetencijos ribose teikti atsakovui ir jo samdomiems meistrams konsultacijas dėl tinkamo šių medžiagų panaudojimo, priežiūros ir jų techninių savybių. Būtent dėl to ieškovo vadovas lankydavosi atsakovo name, konsultuodavo atsakovo samdomus meistrus, tačiau galutinius sprendimus visais klausimais priimdavo pats atsakovas arba jo samdomi asmenys. Jeigu ieškovas būtų atlikęs kokius nors darbus, tokie darbai būtų įtraukti į ieškovo išrašomas sąskaitas ir atsakovo apmokami.

Šalies argumentai

39. Apelianto teigimu, byloje nustatyta, jog grindų dangos įrengimą atliko atsakovo pasamdyti meistrai savo jėgomis ir išmanymu, naudodami savo įrankius ir savo ar užsakovo medžiagas. Tą patvirtino ir pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir rašytinius paaiškinimus pateikęs liudytojas A. S., kuris nurodo, kad tai jis asmeniškai atliko parketo klijavimo darbus. Jis taip pat nurodė, kad jam už šį darbą buvo mokamas 10 Eur už 1 kv. m. atlygis. Toks atlygis paprastai mokamas ne pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, bet besiverčiantiems individualia veikla. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas jo sūnus M. S. patvirtino, kad meistrai darbui naudojo savo įrankius. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų užsakęs parketo klijavimo darbus iš ieškovo. Nei A. S., nei M. S. nebuvo UAB „Aderealis“ darbuotojais.

40. Pripažinus, kad ieškovas atsako už A. S. ir M. S. atliktus parketo klijavimo darbus, jie abu turėjo būti įtraukti dalyvauti tračiaisiais asmenimis byloje, kadangi tokiu atveju teismo sprendimas byloje galėtų turėti įtaką jų teisėms bei pareigoms dėl ieškovo galimybės reikšti regresinį reikalavimą jų atžvilgiu. Tad, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

41. Nors atsakovas teisme aiškino, kad šių meistrų, neva, nepažinojo, tačiau po bylos iškėlimo teisme teikė į bylą jų rašytinius parodymus bei kvietė atvykti į teismo posėdį. Dėl šios priežasties minėtų asmenų parodymai turėjo būti teismo vertinami kritiškai, kadangi akivaizdu, kad minėti asmenys siekė išvengti atsakomybės už jų pačių netinkamai atliktus parketo klijavimo darbus.

42. Priešingai, nei nurodė teismas, šalių susirašinėjimas jokio atsiskaitymo už darbus su ieškovu fakto nepatvirtina. Dizainerė E. T. posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas pavedė jai atlikti bendrą namo įrengimo darbų sąmatą, kurią sudarė tiek medžiagų, tiek darbų kaina. Susirašinėjimas vyko tik tarp atsakovo ir dizainerės, ieškovo vadovas šiame susirašinėjime net nedalyvavo. Esant kokiems nors santykiams tarp atsakovo ir E. T. ar D. T. kaip fizinių asmenų, atitinkamos pretenzijos turėjo būti reiškiamos jiems, bet ne UAB „Aderealis“.

43. Pažymi, kad bylos medžiaga leidžia daryti išvada, kad parketlentės klijavę meistrai galimai nesilaikė technologinių parketlenčių įrengimo reikalavimų. Liudytoja E. T. apklausos metu patvirtino, kad atsakovo pasamdytiems meistrams montuojant grindis buvo pažeisti technologiniai reikalavimai, kadangi montavimas technologiškai turėjo būti vykdomas tik po 4 eiles. Tuo tarpu, grindų montavimo instrukcijos atsakovui buvo perduotos kartu su medžiagomis (tą patvirtina net ir vertinimo aktas).

44. Nurodo, kad dėl teismo pritaikyto teisių gynimo būdo šalių ginčas nėra išspręstas galutinai. Teismas neįvertino to, kad atsakovas ginčo parketlentes įsigijo iš ieškovo prieš daugiau nei 3 metus, kuomet medžiagų ir apdailos darbų kainos buvo ženkliai pigesnės, nei dabar, parketlentės jau daugiau nei 3 metus yra eksploatuojamos, yra faktiškai nusidėvėjusios ir nuvertėjusios dėl jų kasdienės eksploatacijos. Tad nurodytu atveju teismo pritaikytas teisių gynimo būdas leis atsakovui atnaujinti ilgai jo namuose eksploatuojamą ir natūraliai nusidėvėjusį parketą. Pritaikytas gynybos būdas įpareigojo ieškovą patį ištaisyti grindų dangos ir jos montavimo darbų defektus. Tačiau ieškovas nėra statybos įmonė ir pagal įstatymą neturi kompetencijos atlikti statybos (apdailos) darbų, neturi darbuotojų, kurie galėtų atlikti tokio pobūdžio darbus. Sprendime nenurodoma, kokiu būdu turi būti atliktas defektų šalinimas, kas ir kokiu būdu įvertins, ar defektai yra pašalinti, ir konstatuos, ar teismo sprendimas yra realiai įvykdytas. Pažymi, kad parketlentės gali būti šlifuojamos. Dėl šios priežasties teismas parinko neproporcingą atsakovo teisių gynybos būdą.

Atsiliepimas

45. Atsakovas G. M. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

46. Teigia, kad apeliantas neįrodė, kad atsakovas pirko žemiausios klasės parketlentes, kurias reikėjo rūšiuoti ir labai šakotų nenaudoti, byloje tokių įrodymų nėra. 2020 m. birželio 29 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad: „bendravimo metu, Jūs (atsakovas) visada reikalaudavote kokybės. Ir aš Jums, pasiūliau labai kokybiškas medžiagas už geriausią kainą, išskyrus dažus, kuriuos Jums pasiūlė už dilerio kainą“. Laiškas patvirtina, kad atsakovas reikalaudavo kokybės, tuo tarpu apeliantas neįrodė, kad atsakovas pirko būtent žemiausios klasės parketlentes. Nei viename dokumente nėra parašyta, kad „Structure“ – yra žemiausios klasės parketlentės, joks dokumentas atsakovui nebuvo įteiktas, jis nebuvo informuotas apie žemiausios kokybės parketlentes.

47. Atsakovas teigia, kad A. S. ir M. S. niekada nepatvirtino, kad grindų dangos klojimą atliko pasamdžius atsakovui. 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje liudytojas M. S. parodė, kad ne atsakovas, o apeliantas užsakė, organizavo ir mokėjo už parketlenčių sudėjimą atsakovo name. Liudytojo A. S. paaiškinime nurodyta, kad apelianto vadovas įkalbinėjo sumontuoti parketlentes, atsakovui kokybė netiko. Šis liudijimas pagrindžia, kad pretenzijos buvo reikštos ne po devynių mėnesių, tačiau iš karto montuojant parketlentes. Byloje esantys susirašinėjimai el. laiškais patvirtina, kad buvo dėstomi nusiskundimai ir dizainerės pažadai viską sutvarkyti. Nurodo, kad apelianto pozicija, jog jis neteikė klojimo paslaugų, yra nelogiška, nes lieka neatsakyta, kokiu pagrindu pardavus medžiagas pardavėjas konsultantas neva vyko pažiūrėti, kaip naudojamos jų medžiagas, ir kaip už tai būdavo apmokama ir kokiu pagrindu.

48. Atsakovas pateikė į bylą eksperto D. K. išvadą. Apeliantas jos neginčijo, ekspertizės skirti neprašė. Įrodymų, kad parketlentės likutinės, žemiausios klasės, brokuotos ir su tokia informacija buvo supažindintas atsakovas, apeliantas į bylą nepateikė.

49. Teigia, kad apeliantas naudoja bendro pobūdžio teiginius, nenurodė nei vieno įrodymo, kurį teismas netinkamai įvertino. Skunde nedetalizuojama, kokie yra pagrindžiantys įrodymai ir kokie tie išsamūs paaiškinimai, paneigiantys eksperto D. K. išvadą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

50. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

51. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

52. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas. Siekdamas įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka.

54. Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 25 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022).

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje egzistuoja du savarankiški pagrindai, kuriuos konstatavus yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

56. CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas - byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. CPK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti; dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama CPK nustatyta tvarka (CPK 168 straipsnio 5 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu (CPK 168 straipsnio 4 dalis).

57. Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314, 10 punkte nustatyta, kad teismo posėdžio garso įrašai turi būti daromi tokiu formatu, kad juos būtų galima perkelti ir išsaugoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) ir juos būtų galima išklausyti susipažįstant su išnagrinėtos bylos medžiaga. Pagal Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. nuostatas garso įrašas yra sudedamoji bylos dalis, šalys turi teisę su juo susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas; su teismuose išnagrinėtose bylose padarytais garso įrašais asmenys gali susipažinti susipažinimo su baudžiamųjų, civilinių, administracinių, administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylų medžiaga tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka; teismo pirmininko arba jo pavedimu teismo kanclerio paskirti asmenys posėdžio protokole, o kai jis nerašomas, šio Aprašo 16 punkte nurodytoje informacinėje pažymoje pažymi apie daromą garso įrašą, užfiksuoja garso įrašymo įrenginio įjungimo, sustabdymo, išjungimo laiką; pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkelia garso įrašą į LITEKO arba kompiuterinę laikmeną; kai daromas garso įrašas civilinėse, administracinių nusižengimų ir administracinėse bylose, surašo šio Aprašo 16 punkte nurodytą informacinę pažymą, įsega ją į LITEKO prie perkelto garso įrašo ir, jei byla tvarkoma ne vien elektronine forma, prideda prie bylos medžiagos; rekomenduojama esant galimybei garso įrašą daryti keliais įrenginiais, tačiau į LITEKO perkeliamas arba byloje saugomas tik vienu iš įrenginių padarytas garso įrašas.

58. Apibendrinant teigtina, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka – yra konstatuojamas tada, kai byloje iš viso nėra teismo posėdžio garso įrašo, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu: bylos nagrinėjimas nėra užfiksuotas teismo posėdžio garso įrašu ir (ar) toks garso įrašas, pasibaigus teismo posėdžiui, nėra perkeltas į LITEKO arba kompiuterinę laikmeną, ir todėl neįmanoma nustatyti vykusio teismo posėdžio turinio. Byloje nustačius, kad yra įkelta informacinė pažyma apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą, tačiau pats teismo posėdžio garso įrašas įkeltas nebuvo ir jo byloje nėra, todėl neįmanoma nustatyti vykusio teismo posėdžio turinio, taigi byloje nesant teismo posėdžio garso įrašo, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu, kai byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, tokias aplinkybes kasacinis teismas pripažino absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-969/2018 19, 22 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

59. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2021 m. rugsėjo 30 d. vyko žodinis teismo posėdis, iš posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad jame dalyvavo ieškovo atstovas, atsakovas ir jo atstovas, liudytojai bei VVTAT. Nurodyta, kad garso įrašas daromas stacionaria garso įrašymo įranga, naudojant teismo įrašymo sistemą „SRS Femida“. Posėdis truko nuo 15.13 val. iki 16.45 val. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitą darbo dieną garso įrašas turėjo būti perkeltas į LITEKO arba kompiuterinę laikmeną, tačiau šio posėdžio garso įrašo nėra, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės susipažinti su posėdyje ištirtais įrodymais, tuo pačiu patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

60. Įvertinus išdėstytus motyvus teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, yra pagrindas konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą.

61. Draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas reiškia, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai nustatomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai; apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008).

62. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

63. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui parketą įrenginėjo A. S. ir M. S., šiuo aspektu byloje ginčo nėra, ginčas kilo dėl to, kieno užsakymu – ieškovo ar atsakovo – šie darbuotojai dėjo parketą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „parketlenčių klijavimo darbai atsakovo namuose buvo atliekami prižiūrint ir jiems vadovaujant ieškovo atstovams darbuotojams – direktoriui D. T., jo sutuoktinei dizainerei J. T., kuriems iš atsakovo pusės būdavo mokami tiesiogiai, tame tarpe, ir grynaisiais pinigais už statybinių medžiagų, medžiagų, skirtų vonios kambariui, santechnikai įrengti, sienų dažymui ir pan., klijų parketui klijuoti pirkimui, o, tame tarpe, ir atsiskaitymui su parketą klijavusiais meistrais“. Vadinasi, konstatavus nekokybiškų paslaugų teikimą, kai faktiškai parketlentes klojo A. S. ir M. S., tokiu būdu ieškovas įgyja teisę reikšti materialiuosius reikalavimus minėtiems asmenims, taigi sprendimas gali turėti įtaką A. S. ir M. S. teisėms ir pareigoms rangos teisiniuose santykiuose, ieškovui reiškiant regresinį reikalavimą šių asmenų atžvilgiu.

64. Konstatuotina, kad minėti asmenys A. S. ir M. S. byloje turėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

65. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad, nepaisant to, jog konstatuoti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, svarbu pasisakyti ir dėl kito pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyto esminio trūkumo, susijusio su netinkamo vartotojo gynimo būdu.

66. CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

67. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tai yra, išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės.

68. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, tai yra, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus ir suteikia teisę asmeniui pačiam spręsti dėl savo, jo nuomone, pažeistos teisės gynimo strategijos ir būdo.

69. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).

70. Asmuo, siekdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali nuspręsti naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, tačiau tik tokiu atveju, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; ir kt.). Teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad savo teisių gynimo būdą pasirenka asmuo, kuris kreipiasi į teismą, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010).

71. Analizuodamas vartotojo interesų apsaugos teisines priemones, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų (CK 6.334 straipsnio 1 dalis, 6.363 straipsnio 4–8 dalys, kt.), kurių pritaikymo pasirinkimo teisę turi vartotojas, įvairovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Kartu pažymėtina, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

72. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių.

73. Kasacinio teismo praktikoje yra išsamiai pasisakyta dėl užsakovo teisių gynimo būdų vartojimo rangos teisiniuose santykiuose taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinktą, šiame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo–vartotojo) teisių gynimo būdą. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008). Taigi įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.

74. Kaip matyti, atsakovas G. M., kreipdamasis į VVTAT, suformulavo šiuos prašymus: 1) netinkamoms kokybės prekę (paslaugą) pakeisti tinkamos kokybės preke (paslauga); 2) neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar atlyginti išlaidas jiems šalinti. VVTAT, išnagrinėdama vartojimo ginčą, nutarė įpareigoti apeliantą vykdyti VVTAT nutarimą per 60 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto ieškinį, vartojimo ginčą išsprendė iš esmės ir sprendimo rezoliucinę dalį suformulavo sekančiai: pripažinti pagrįstu atsakovo G. M. reikalavimą ištaisyti grindų dangos ir jos montavimo darbų defektus ir įpareigoti ieškovą UAB „Aderealis“ per 60 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti grindų dangos ir jos montavimo darbų defektus adresu: (duomenys neskelbtini).

75. Įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019).

76. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsti apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog šiuo atveju vartotojo pasirinktas ir pirmosios instancijos teismo pritaikytas vartotojo teisų gynimo būdas nebuvo tinkamai įvertintas proporcingumo aspektu, nedetalizuota, kaip toks abstrakčiai suformuluotas įpareigojimas apeliantui turėtų būti realiai įvykdomas. Pažymėtina, kad teismo sprendimu ginčas tarp šalių turi būti išsprendžiamas galutinai, be to, sprendimas ir ypač jo rezoliucinė dalis turi būti aiškūs ir suprantami. Šiuo atveju, priešingai – užprogramuojami tolimesni ginčai, be kita ko ir vykdymo procese, kadangi vartotojas G. M. konkrečiai nesuformulavo, kokio konkretaus jo teisių gynimo būdo jis pageidauja, o sprendime savo ruožtu nepasisakyta, nemotyvuota, ar sprendimu sukuriamos pasekmės yra šalims proporcingos, kokiu būdu grindų danga ir jos montavimo defektai turi būti ištaisyti, ar pašalinant dabartinio parketo trūkumus (parketą paliekant tą patį), ar parketą pakeičiant nauju. Nedetalizuota, kokios klasės, kainos turėtų būti naujas parketas, nėra vertintas parketo natūralus nusidėvėjimas, kainų pokytis. Į šiuos klausimus bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas neatsakė, todėl bylą nagrinėjant pakartotinai, turėtų būti vertinamas vartotojo pasirinktas gynybos būdas proporcingumo ir įvykdomumo aspektais.

77. Apibendrinant nutartyje išdėstytus motyvus, egzistuojant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams, įtvirtintiems CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose, yra pagrindas panaikinti Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktai). Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų apeliaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Donata KravčenkienėRūta Veniulytė-JankūnienėMargarita Stambrauskaitė