Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2069-808/2022 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. Teigia, kad sprendime pagrįstai remiamasi baudžiamosios bylos Nr. 1-25-317/2014, kurioje ieškovas teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, medžiaga, nes baudžiamojoje byloje konstatuotos aplinkybės ir priimti procesiniai sprendimai yra reikšmingi teismui sprendžiant ieškovo reikalavimus dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, nurodydamas, kad ieškovas buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, neatsisakė nagrinėti ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

29. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą apelianto prašymą, teisėjų kolegija neįžvelgia galimybių, jog paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme būtų atskleista naujų bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas užtikrino dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems įgyvendinimą bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka bei šalims teikiant procesinius dokumentus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta bei jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas apelianto prašymas netenkinamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

31. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-317/2014, A. S. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudėjus, ir skirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Teismas bausmės pradžią skaičiavo nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmę įskaitant laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. spalio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą.

32. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-5-307/2017, iš dalies pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį, tačiau nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-1073/2018 iš dalies pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, tačiau nuteistojo A. S. (ieškovo) kasacinį skundą atmetė. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas (nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2018 m. spalio 25 d.).

33. Ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė iš valstybės priteisti 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, kadangi 8 metų trukmės baudžiamasis procesas jo atžvilgiu negali būti pateisinama bylos sudėtingumu, įtariamųjų bei kaltinamųjų skaičiumi, nusikalstamos veikos pobūdžiu, bylos apimtimi, tarptautinio elemento buvimu. Taip pat nuo suėmimo iki galutinio sprendimo byloje, turėjo būti taikomos ir švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jo nuolat teikiami prašymai sušvelninti kardomąją priemonę bei skundžiami suėmimo pratęsimai, nebuvo tenkinami.

34. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų netenkino. Ieškovui neįrodžius neteisėtų pareigūnų veiksmų ir/ar teismo klaidos, tiek skiriant, tiek tęsiant jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, tiek skiriant ir nekeičiant jam paskirtą bausmę, kai tai buvo padaryta laikantis BPK reikalavimų ir laikantis BK nuostatų, teismas sprendė, jog nenustatyti neteisėti pareigūnų ir teismo veiksmai CK 6.272 straipsnio prasme.

35. Teismas nematė pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per kuo trumpesnį laiką, nes konkrečios bylos sudėtingumas, tiriant didelės apimties nusikalstamo susivienijimo narių padarytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimu, platinimu bei kontrabanda, paties tokio pobūdžio bylos tyrimo specifiškumas (būtinos ekspertizių išvados) paneigia ieškovo samprotavimus, kad tyrimas galėjo būti baigtas greičiau. Pažymėjo, kad teismai, nagrinėję ieškovo tiek apeliacinį, tiek kasacinį skundus, kuriais buvo skundžiama ir jam paskirtos bausmės pobūdis bei dydis, skundus atmetė.

36. Teismas pripažino, jog nenustatyta valstybės subjektų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į proceso užbaigimą per kiek įmanomai trumpiausią (protingą) laiką. Konstatavo, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo adekvati ir pateisinama tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtus didelius neigiamus išgyvenimus, poveikį sveikatai, miego kokybei ar santykiams su aplinkiniais, nei tai natūraliai kyla dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme.

37. Apeliantas su tokiomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis nesutinka, teigia, kad teismas jo reikalavimo nenagrinėjo, apsiribojo tik tuo, kad ieškovas pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, be to, teismas ignoravo EŽTT praktiką, pagal kurią nepriimtinas delsimas konstatuojamas beveik visais atvejais, kuomet procesas truko ilgiau nei 3 metus (šiuo atveju jis truko net 8 metus).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

38. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

39. Ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

40. Ieškovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme trukmės, nurodydamas, kad baudžiamasis procesas iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, truko nepateisinamai ilgai (8 metus). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kardomosios priemonės (suėmimo) skyrimo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl teismo išvadų, susijusių su baudžiamojo proceso trukme.

41. Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma. Valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, yra vienas iš kriterijų sprendžiant, ar trukmė nebuvo per ilga. Bylos procesas turi būti organizuotas ir vykdomas uoliai ir stropiai, kad procesinių veiksmų atlikimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyktų be nepagrįstų pertraukų ar nepateisinamo delsimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).

42. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, kad proceso trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes remiantis šiais kriterijais: bylos sudėtingumo, pareiškėjo ir institucijų elgesio ir proceso poveikio pareiškėjui (žr., pvz., 1997 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Philis prieš Graikiją (Nr. 2) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimą byloje Portington prieš Graikiją). Iš esmės tokius pat kriterijus yra nurodęs ir kasacinis teismas: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 81–83 punktai; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 46 punktas ir jame nurodyta EŽTT bei kasacinio teismo praktika).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė nuo ieškovo sulaikymo ir suėmimo ir įtarimų jam pareiškimo iki kasacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties, yra 8 metai. Ikiteisminis tyrimas prieš ieškovą truko beveik 1,5 metų, ilgą proceso trukmę lėmė baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme (2 metai 2 mėnesiai), apeliacinės instancijos teisme (3 metai 5 mėnesiai), kasacinės instancijos teisme (11 mėnesių). EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje tokia bendra baudžiamojo proceso trukmė traktuojama kaip labai ilga ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais.

45. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartyje, vertindamas baudžiamojo proceso trukmę konkrečioje byloje, padarė išvadą, jog baudžiamojoje byloje procesą, užtrukusį aštuonis metus (tokia teismo proceso trukmė nėra įprasta) iš esmės lėmė objektyvūs veiksniai, tokie kaip baudžiamosios bylos didelė apimtis; įtarimai pareikšti daugiau nei šešiolikai asmenų; tyrimą apsunkinęs aukštas nusikalstamo susivienijimo organizuotumo, konspiracijos lygis, nes šio nusikalstamo susivienijimo nusikaltimai buvo daromi kelių Europos Sąjungos valstybių teritorijose, siekę ir Rusijos bei Baltarusijos teritorijas; tiriant gerai organizuoto, daug narių turinčio nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, buvo būtina atlikti daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, reikalaujančių didelių laiko sąnaudų ir būtinybės imtis aukšto lygio konspiracijos reikalaujančių kriminalinės žvalgybos veiksmų, kad nustatyti nusikalstamo susivienijimo organizacinę struktūrą, hierarchinius ryšius, veikimo mechanizmą, sulaikytų automobilių, kuriais buvo gabenami labai dideli kiekiai narkotinių medžiagų, ilgą laiką trunkančias ekspertizes. Kasacinis teismas įvertino ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl teisinės pagalbos buvo kreiptasi į įvairias užsienio valstybių institucijas (Maroko, Latvijos, Estijos, Rusijos), kas darė tiesioginę įtaką bylos proceso trukmei. Įvertintas ir kaltinamųjų skaičiaus bei juos ginančių advokatų skaičiaus, su kuriais derinamas teismo posėdžių laikas (datos), aspektas tokio pobūdžio bylose. Byloje buvo vertinta ir nenustatyta valstybės subjektų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į proceso užbaigimą per kiek įmanomai trumpiausią (protingą) laiką. Kasacinis teismas baudžiamojoje byloje pripažino, jog šiuo atveju ilgą baudžiamojo proceso trukmę iš esmės lėmė baudžiamosios bylos apimtis bei sudėtingumas, todėl šios baudžiamosios bylos laikas (8 metai) įvertintas kaip adekvatus ir pateisinamas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme.

46. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė neturintis pagrindo kitokiai nei kasacinio teismo padarytai išvadai, nes ieškinyje nurodyto baudžiamojo proceso trukmei įtaką darė susiklosčiusių aplinkybių visuma, lėmusių ilgą baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamosios bylos apimtis ir jos sudėtingumas) ir tai negali būti kvestionuojama ieškovo abstrakčiais ir deklaratyviais samprotavimais. Byloje taip pat negalima konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per kuo trumpesnį laiką, nes konkrečios bylos sudėtingumas, tiriant didelės apimties nusikalstamo susivienijimo narių padarytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimu, platinimu bei kontrabanda, paties tokio pobūdžio bylos tyrimo specifiškumas (būtinos ekspertizių išvados) paneigia ieškovo samprotavimus, kad tyrimas galėjo būti baigtas greičiau. Teismai, nagrinėję ieškovo tiek apeliacinį, tiek kasacinį skundus, juos atmetė.

47. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, 73 punktas). Šiuo atveju kasacinis teismas baudžiamojoje byloje aiškiai konstatavo, kad baudžiamosios bylos laikas (8 metai) vertintinas kaip adekvatus ir pateisinamas, buvo atmesti kasatorių argumentai, kad baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai. Taigi, atitinkamai civilinėje byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti ieškovo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo. Pažymėtina, kad priešinga išvada, kuria būtų paneigiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje atliktas proceso trukmės ir jos pagrįstumo įvertinimas, nėra galima. Kadangi jau kasacinio teismo konstatuota, jog baudžiamojo proceso trukmė yra adekvati, negalima sutikti su apeliantu, jog baudžiamasis procesas buvo vilkinamas, delsiama bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas niekaip ir nekonkretizavo, kokiais, jo manymu, veiksmais (neveikimu) bei kokioje baudžiamojo proceso stadijoje buvo pažeista jo teisė į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, apsiriboja deklaratyviais pasvarstymais, kad 8 metų trukmė yra nepateisinama. Nenustačius būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėtų valstybės veiksmų), pripažintina, kad nebuvo pagrindo ir civilinės atsakomybės taikymui pagal CK 6.272 straispnį.

48. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

49. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.