- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- 2-2069-808/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28943-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Advokatai
- Jurijus Binevičius
atsakovės atstovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotai atstovei D. V. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui Ernestui Vainui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Teismui pateiktu ieškiniu, kurį tikslino, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 20 000,00 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla. Tyrimo metu jis buvo sulaikytas ir jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė suėmimas nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-317/2014), jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas (duomenys neskelbtini) metų laisvės atėmimo bausme. Apeliacinės instancijos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-317/2014), žemesnės instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi (baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-1073/2018), buvo pakeisti pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai. Ieškovo teigimu, laikotarpis nuo jo sulaikymo ((duomenys neskelbtini)) iki galutinis sprendimo byloje (2018-10-25) yra nepriimtinai ilgas. Tokia proceso trukmė (daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai) negali būti laikoma tinkama ir priimtina. Tai pažeidė jo teises ir jam padaryta neturtinė žala. Aukštesnės instancijos teismai keitė žemesnės instancijos teismų sprendimus, taigi teismų veikla nebuvo tinkama (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis; BPK 44 straipsnio 5 dalis; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis), nes baudžiamasis procesas turi būti atliktas per įmanomai trumpesnį laiką. EŽTT praktikoje yra suformuoti baudžiamojo proceso trukmės vertinimo kriterijai: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą. Taigi, valstybės atitinkamos institucijos ir jų pareigūnai turi pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Ieškovo teigimu, proceso trukmė jo atžvilgiu negali būti pateisinama bylos sudėtingumu, įtariamųjų bei kaltinamųjų skaičiumi, nusikalstamos veikos pobūdžiu, bylos apimtimi, tarptautinio elemento buvimu ir t. t. Nuo suėmimo iki galutinio sprendimo byloje, turėjo būti taikomos ir švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jo nuolat teikiami prašymai sušvelninti kardomąją priemonę bei skundžiami suėmimo pratęsimai, nebuvo tenkinami. Baudžiamojoje byloje visiems kaltintiems asmenims buvo inkriminuoti beveik identiški kaltinimai dėl labai sunkių nusikaltimų (BK 249 ir 260 straipsniai) bei sunkių nusikaltimų (BK 199 straipsnis) padarymo, trys kaltinamieji buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu ir trims kaltinamiesiems pritaikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Taigi, pusę kaltinamųjų atleidus nuo laisvės atėmimo bausmės, ilgas baudžiamasis procesas negali būti pateisinamas nusikalstamos veikos pobūdžiu arba bylos sudėtingumu. Nurodo, kad neturtinė žala buvo padaryta, nes baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikos, kai ilgas baudžiamasis procesas gali būti pagrindu švelninti bausmę atitinkamo BK straipsnio sankcijos ribose arba skirti švelnesnę nei BK straipsnio sankcijoje numatytą bausmę (BK 41 ir 54 straipsniai). Žalos dydžiui taip pat svarbi aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje buvo suimta ir ieškovo sutuoktinė, dėl ko jų vaikai ilgą laiką buvo palikti giminaičių priežiūrai. Taip pat buvo areštuotas turtas. Ieškovas nurodo, kad visą kalinimo laikotarpį gyveno patirdamas nuolatinę įtampą dėl nežinomybės, kalinimo sąlygų, suimtos sutuoktinės ir be tėvų paliktų vaikų, jautėsi sugniuždytas, kankinamas emocinės depresijos bei nemigos, nes daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus jautė netikrumą dėl savo ateities ir baudžiamojo proceso baigties, o teisingumo vykdymo įvaizdis buvo prarastas ir tapo panašiu į teisinį susidorojimą. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką dėl per ilgai užsitęsusio proceso jam turi būti atlyginta 20 000 Eur dydžio neturtinė žala. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktame atsiliepime prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų - nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, valstybė atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6.272 straipsnio 1 dalis, CK 6.273 straipsnio 1 dalis). Valstybę atstovauja Vyriausybės įgaliotos institucijos. Konkrečiu atveju atsakovę atstovauja ir Teisingumo ministerija (Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 3.22 punktas). Ieškovas buvo nuteistas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, vertimąsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, t.y. už padarytus labai sunkius nusikaltimus (neteisėtas disponavimas labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais - BK 260 straipsnio 3 dalis) ir sunkius nusikaltimus (narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabanda - BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais. Vykdydamas nusikalstamo susivienijimo (veikusio nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio) organizatoriaus ir vadovo nurodymus bei atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojo – kurjerio vaidmenį, automobilyje įrengtose slėptuvėse, iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, kontrabandos būdu gabeno labai didelius kiekius narkotinių medžiagų ir (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėn. pradžioje su iš (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabentu krovinių, jį iškraunant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). , buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu ieškovui skirta (duomenys neskelbtini) metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. lapkričio 10 d. atmetė ieškovo apeliacinį skundą. Kasacinis teismas 2018 m. spalio 25 d. kasacinį skundą taip pat atmetė. Priešingai nei teigia ieškovas, aukštesniųjų teismų sprendimai jo atžvilgiu nebuvo keičiami, t.y. veikos neperkvalifikuotos, bausmės dydis nepakeistas. Nurodo, kad ieškovas, kuris remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalimi, t.y. specialiu civilinės deliktinės atsakomybės atveju, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, reikalauja atlyginti nurodytos rūšies žalą nėra atleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas – neteisėtus pareigūnų veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neįrodžius bent vienos iš sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl žalos atlyginimas negalimas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pareigūnai ir teismas neveikė pagal teisės aktų reikalavimus taip, kad baudžiamojo persekiojimo procesas įvyktų per įstatymais reikalaujamą trukmę. Anot atstovės, jokiame teisės akte, reglamentuojančiame baudžiamojo persekiojimo procesą ar teismo procesą, nenurodyti konkretūs terminai per kuriuos šie procesai privalo būti baigti. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaiga, kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Analogiška garantija dėl baudžiamojo proceso operatyvumo įtvirtina ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje. Taigi, ilga baudžiamojo proceso trukmė savaime nesuponuoja neteisėtų veiksmų (neveikimo), nes būtina vertinti kas lėmė ilgą baudžiamojo proceso trukmę, ar objektyvūs veiksniai - bylos apimtis, įtariamųjų, kaltinamųjų skaičius, nusikalstamų veikų skaičius ir pobūdis, specialistų tyrimų ir ekspertizių atlikimo terminai, proceso dalyvių skundų intensyvumas ir pagrįstumas, duomenų gavimas iš užsienio valstybių ir pan.) ar nepagrįstas delsimas (neveikimas) - kai be pateisinamos priežasties neatliekami proceso veiksmai ar tokių veiksmų atlikimas yra vilkinamas. Ieškovo tiek apeliacinis, tiek ir kasacinis skundai, kuriais jis prašė sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, - buvo atmesti. Be to. Kasacinis teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartyje konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai ((duomenys neskelbtini) metus), nes (duomenys neskelbtini) metais pradėjus ikiteisminį tyrimą, kaltinamiesiems (nuteistiesiems) buvo taikomos įvairios procesinės prievartos priemonės ir kitokie suvaržymai, tačiau ilgą proceso trukmę daugiausia lėmė objektyvūs veiksniai - baudžiamoji byla didelės apimties, įtarimai buvo pareikšti dideliam kaltinamųjų skaičiui (daugiau nei (duomenys neskelbtini) asmenų), tyrimą apsunkino aukštas nusikalstamo susivienijimo organizuotumo, konspiracijos lygis, o šio nusikalstamo susivienijimo nusikaltimai buvo daromi kelių Europos Sąjungos valstybių teritorijose, o taip siekė ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Tiriant gerai organizuoto, daug narių turinčio nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, buvo būtina atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų, o tam reikėjo didelių laiko sąnaudų ir buvo būtina imtis aukšto lygio konspiracijos reikalaujančių kriminalinės žvalgybos veiksmų, kad nustatyti nusikalstamo susivienijimo organizacinę struktūrą, hierarchinius ryšius, veikimo mechanizmą, o sulaikius automobilius, kuriais buvo gabenami labai dideli kiekiai narkotinių medžiagų, buvo atliekamos ilgą laiką trunkančios ekspertizės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl teisinės pagalbos buvo kreiptasi į užsienio valstybių institucijas ((duomenys neskelbtini)), kas taip pat turėjo įtakos bylos proceso trukmei, kaip ir kaltinamųjų ginančių advokatų skaičius bei teismo posėdžių laiko (datų) derinimo ypatumai tokio pobūdžio bylose. Byloje nenustatyta valstybės subjektų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į proceso užbaigimą per kiek įmanomai trumpiausią (protingą) laiką. Įvertinęs visų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad ilgą baudžiamojo proceso trukmę iš esmės lėmė baudžiamosios bylos apimtis bei sudėtingumas, todėl šios baudžiamosios bylos laikas yra adekvatus ir pateisinamas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme. Konkrečiu atveju, nėra pagrindo nesutikti su Kasacinio teismo išvada ir kitaip vertinti baudžiamąjį procesą. Nurodo, kad ieškovo teigimas, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai turėjo būti atlikti kitu laiku, nes nereikėjo rinkti duomenų ir įrodinėti nusikalstamo susivienijimo požymių, yra nepagrįstas. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį kontroliuoja ir organizuoja prokuroras, kuriam teisės aktais suteikta kompetencija spręsti dėl ikiteisminio tyrimo apimties, konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų poreikio, intensyvumo, jų atlikimo laiko ir kitų taktinių dalykų. Ieškovo ir jo bendrininkų baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų, todėl ieškovo subjektyvūs samprotavimai apie tai, kaip turėjo vykti ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas jo atžvilgiu, nepatvirtina pareigūnų ar teismo neveikimo ar neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju netaikytina ir EŽTT praktikoje suformuota prezumpcija, kad pernelyg užsitęsęs procesas jau savaime sukelia neturtinę žalą. Ieškovas turi pateikti įrodymus apie baudžiamojo proceso padarinius jo fizinei ar psichinei sveikatai, juolab, kad baudžiamasis procesas ir taikomos kardomosios priemonės asmeniui, neabejotinai, sukelia neigiamas emocijas, riboja tam tikras laisves. Ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl Valstybei nekyla pareiga atlyginti jo reikalaujamą neturtinę žalą.
Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog valstybės atsakomybė CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t. y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Tačiau ieškovas neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės rūšies sąlygas - neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšį. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, todėl aplinkybės vertinamos civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal CPK numatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ieškovas nenurodo konkrečių neteisėtų prokuroro veiksmų, iš kurių kildina savo reikalavimą, apsiribodamas bendro pobūdžio, abstrakčiu vykusio baudžiamojo proceso vertinimu, kad procesas truko pernelyg ilgai. Nurodo, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Todėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir įteiktas pranešimas apie įtarimą, o pateikus kaltinimą, jo kaltės ir nuteisimo ar išteisinimo klausimas perduotas spręsti teismui (Konstitucijos 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, prokuroras ir teismas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos (BPK 2 straipsnis), taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais, todėl skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas negali būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Konkrečiu atveju buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai akivaizdu iš bendro ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teismų nuosprendžiuose aptartų aplinkybių viseto. Ieškovas, abstrakčiai ginčydamas vykusį baudžiamąjį procesą, nenurodo jokių konkrečių neteisėtų prokuroro veiksmų ar priimtų procesinių sprendimų bei paties proceso neteisėtumo. Prokuroras nepadarė jokių procesinių pažeidimų, nėra duomenų apie galimą prokuroro išankstinį nusistatymą inicijuojant baudžiamąjį persekiojimą ar neproporcingai taikant procesines prievartos priemones byloje. Procesiniu požiūriu ieškovo pozicija yra nekonstruktyvi. Teismai nekonstatavo, kad baudžiamajame procese būta kokių nors piktnaudžiavimo ar neproporcingo prievartos priemonių taikymo apraiškų. Laikydamasis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, prokuroras tinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą, suteikė ieškovui atitinkamą procesinį statusą, užtikrino galimybę realizuoti teisę į gynybą, pagrįstai kreipėsi dėl procesinių prievartos priemonių taikymo bei, surašęs kaltinamąjį aktą ir jame pateikęs savąjį byloje nustatytų aplinkybių vertinimą, perdavė bylą teisminiam nagrinėjimui. Tokie teisėti ir pagrįsti prokuroro veiksmai bei vėlesnė procesinė pozicija palaikant valstybinį kaltinimą, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas ar klaida, nes įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais. Todėl skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas negali būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovui neįrodžius žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusio atsakovės elgesio neteisėtumo fakto, abstraktūs teiginiai, be jokių nuorodų į konkrečius tariamai neteisėtus prokuroro veiksmus, negali būti vertinami kaip pagrindžiantys ieškinio reikalavimą. Todėl ieškinys yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas, iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovių įgalioti atstovai, iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iškinys (patikslintas) atmetamas.
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, ir kt.). Aiškinant įrodymų pakankamumo taisyklę yra nurodyta, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015 bei 2016 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, būtent: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžios iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) mieste su S.B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D.J., R.R., Ž.R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), D.P., S.V., R.J., S.M., D.U., A.B., D.T, R.T., A.Š., G.T., D.V., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojo – kurjerio vaidmenį, automobiliu, kuriame įrengtose slėptuvėse iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu pargabendamas labai didelius kiekius narkotinių medžiagų – kanapių dervos bei psichotropinių medžiagų – (duomenys neskelbtini), dalyvavo veikloje suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo (duomenys neskelbtini) metų mėnesio, ne trumpiau kaip iki (duomenys neskelbtini); be to vykdydamas vadovo nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį narkotinės medžiagos ir tablete, turinčias psichotropinės medžiagos, jas neteisėtai gabeno automobilyje specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo (duomenys neskelbtini) iki garažo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su kitais bendrininkais iškraunant šį labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-317/2014, A. S. (ieškovas šioje byloje) buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta (duomenys neskelbtini) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir skirta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudėjus, ir skirta galutinė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Teismas bausmės pradžią skaičiavo nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmę įskaitant laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio paskelbimo, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-5-307/2017, iš dalies pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį, tačiau nuteistojo A. S. (ieškovo) apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-1073/2018 iš dalies pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, tačiau nuteistojo A. S. (ieškovo) kasacinį skundą atmetė.
Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. spalio 25 d.).
Ieškovas ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo reiškia CK 6.272 straipsnio pagrindu.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 žr. 34 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis nėra atleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021 ir kt.).
Konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad neteisėtais pareigūnų ar teismo veiksmais, vertinami tik tokie veiksmai, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų. Teismo ar pareigūnų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Tačiau, ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Todėl sprendžiant dėl tokio pobūdžio ieškinio, vadovaujantis CPK 176-185 straipsniais ištirti įrodymai vertinami kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021). Juolab, kad Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir dėl to, kad pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (veikti atsakingai ir stropiai) nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).
Nagrinėjamoje byloje, ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovas iš esmės grindžia argumentais, kad atsakovei kyla prievolė atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, nes: - jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis procesas buvo nepagrįstai ilgas ((duomenys neskelbtini) metai) ir viso proceso metu dėl jam nepagrįstai taikytos kardomosios priemonės – suėmimo jis patyrė nuolatinę įtampą dėl nežinomybės, kalinimo sąlygų, suimtos sutuoktinės ir be tėvų paliktų vaikų, jautėsi sugniuždytas ir kankinamas emocinės depresijos bei nemigos, jautė netikrumą dėl savo ateities ir baudžiamojo proceso baigties, o dėl keičiamų teismų sprendimų, nusivylė teisingumu. Dėl šių pažeidimų, ieškovo teigimu, jam buvo padaryta 20 000,00 Eur žala.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovas neneigia, jog įtarimai jam buvo pareikšti pagrįstai. Tai, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikaltimą, patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kuriuos įvertinę teismai ieškovą nuteisė, paskirdami realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi, ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė minėtas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas už kurias jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme.
Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas, o taip pat baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Ieškovas nebuvo išteisintas, veika neperkvalifikuota ir bausmės dydis nepakeistas. Konkrečiu atveju nėra ginčo, kad ieškovas buvo sulaikytas darant nusikalstamą veiką (BPK 140 straipsnis), o likinai sulaikius ieškovą, buvo apribota jo teisė į laisvę, ginama pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas (Konstitucijos 20 straipsnis, Konvencijos 5 straipsnis, BPK 44 straipsnio 1 dalis ir kt.). Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą; niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šioje dalyje nustatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka; vienas tokių atvejų – kai asmuo teisėtai sulaikomas ar įkalinamas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina neleisti jam padaryti nusikaltimo, arba manoma, kad jis, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti. Pažymėtina ir tai, kad skiriant kardomąsias ar kitas procesinės prievartos priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).
Nagrinėjamos bylos kontekste, ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir ieškovo atžvilgiu imtis procesinių prievartos priemonių taikymo. Juolab, kad BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės taikymo neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, įvertinama tai, ar kardomoji priemonė taikyta teisėtai, kas nustatoma vertinant ar buvo realus pagrindas ir poreikis asmeniui taikyti procesinius suvaržymus, ar parinkta kardomoji priemonė buvo nustatyta įstatymu ir ar atitiko jo sąlygas bei, ar konkrečioje situacijoje ji buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį. Taigi, įvertinamos tokios aplinkybės kaip susiklosčiusi procesinė situacija, asmens atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdis, mastas, trukmė, padariniai, ryšiai su kitais asmenimis, asmens pavojingumo lygmuo, galimybė tęsti nusikalstamą veiklą, asmens elgesys ikiteisminio tyrimo bei proceso metu, kad būtų užtikrintas jo dalyvavimas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminiame nagrinėjime ir vykdant nuosprendį.
Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį dėl kardomosios priemonės taikymo, turi būti nustatytas neteisėtumas kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų; kiek tai susiję su Konvencijos ir jos protokolų taikymu. EŽTT praktikoje, judėjimo laisvės apribojimo baudžiamojo proceso kontekste būtinumas demokratinėje visuomenėje, siejamas su teisingos pusiausvyros tarp bendrojo intereso dėl tinkamo baudžiamojo proceso organizavimo ir įtariamojo (kaltinamojo) asmeninio intereso naudotis judėjimo laisve nustatymu – apribojimo proporcingumo minėtiems teisėtiems tikslams vertinimu (pvz., 2016 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Popoviciu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 52942/09, par. 83, 88–97). Konkrečiu atveju ieškovui buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, nes jam inkriminuotos sunkios ir labai sunkios nusikalstamos veikos, darytos ne vien Lietuvos teritorijoje. Tokia kardomoji priemonė buvo reikalinga siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o atsižvelgiant į ikteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, į ieškovo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai) padaryti veikiant nusikalstamame susivienijime, ir ji laikoma pagrįsta. Juolab, kad ieškovas buvo nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, kuri nebuvo sušvelninta.
Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, kad jam paskirta kardomoji priemonė sukėlė realų sveikatos pablogėjimą dėl ko jis turėjo kreiptis į medikus (CPK 178 straipsnis), o tai, kad bet kurios kardomosios priemonės taikymas asmeniui apriboja jo teises ar apsunkina gyvenimą, sukelia sunkumus ar nepatogumų yra visuotinai suprantama ir pripažinta. Ieškovui neįrodžius neteisėtų pareigūnų veiksmų ir/ar teismo klaidos, tiek skiriant, tiek tęsiant jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, tiek skiriant ir nekeičiant jam paskirtą bausmę, kai tai buvo padaryta laikantis BPK reikalavimų ir laikantis BK nuostatų, sudaro pagrindą išvadai, kad nenustatyti neteisėti pareigūnų ir teismo veiksmai CK 6.272 straipsnio prasme.
Nagrinėjamoje byloje ieškovo teigimu, jau vien tai, kad baudžiamasis procesas vyko ilgai, (net (duomenys neskelbtini) metus), sudaro pagrindą iš Valstybės reikalauti atlyginti jo patirtą neturtinę žalą. Teismas nesutinka su tokia formaliu ieškovo teigimu. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per kuo trumpesnį laiką, nes konkrečios bylos sudėtingumas, tiriant didelės apimties nusikalstamo susivienijimo narių padarytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimu, platinimu bei kontrabanda, paties tokio pobūdžio bylos tyrimo specifiškumas (būtinos ekspertizių išvados) paneigia ieškovo išsakytus abstrakčius ir deklaratyvius samprotavimus, kad tyrimas galėjo būti baigtas greičiau. Pažymėtina ir tai, kad teismai, nagrinėję ieškovo tiek apeliacinį, tiek kasacinį skundus, kuriais buvo skundžiama ir jam paskirtos bausmės pobūdis bei dydis, skundus atmetė. Šios bylos kontekste aktualu pažymėti ir tai, kad Kasacinis teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartyje, vertindamas baudžiamojo proceso trukmę konkrečioje byloje, padarė išvadą, jog baudžiamojoje byloje procesą, užtrukusį (duomenys neskelbtini) metus (tokia teismo proceso trukmė nėra įprasta) iš esmės lėmė objektyvūs veiksniai, tokie kaip baudžiamosios bylos didelė apimtis; įtarimai pareikšti daugiau nei (duomenys neskelbtini) asmenų; tyrimą apsunkinęs aukštas nusikalstamo susivienijimo organizuotumo, konspiracijos lygis, nes šio nusikalstamo susivienijimo nusikaltimai buvo daromi kelių Europos Sąjungos valstybių teritorijose, siekę ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) teritorijas; tiriant gerai organizuoto, daug narių turinčio nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, buvo būtina atlikti daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, reikalaujančių didelių laiko sąnaudų ir būtinybės imtis aukšto lygio konspiracijos reikalaujančių kriminalinės žvalgybos veiksmų, kad nustatyti nusikalstamo susivienijimo organizacinę struktūrą, hierarchinius ryšius, veikimo mechanizmą, sulaikytų automobilių, kuriais buvo gabenami labai dideli kiekiai narkotinių medžiagų, ilgą laiką trunkančias ekspertizes. Kasacinis teismas įvertino ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl teisinės pagalbos buvo kreiptasi į įvairias užsienio valstybių institucijas ((duomenys neskelbtini)), kas darė tiesioginę įtaką bylos proceso trukmei. Įvertintas ir kaltinamųjų skaičiaus bei juos ginančių advokatų skaičiaus, su kuriais derinamas teismo posėdžių laikas (datos), aspektas tokio pobūdžio bylose. Byloje buvo vertinta ir nenustatyta valstybės subjektų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į proceso užbaigimą per kiek įmanomai trumpiausią (protingą) laiką.
Nagrinėjamoje byloje, teismas neturi pagrindo kitokiai nei Kasacinio teismo padarytai išvadai, nes ieškinyje nurodyto baudžiamojo proceso trukmei įtaką darė susiklosčiusių aplinkybių visuma, lėmusių ilgą baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamosios bylos apimtis ir jos sudėtingumas) ir tai negali būti kvestionuojama ieškovo abstrakčiais ir deklaratyviais samprotavimais. Konstatavus, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo adekvati ir pateisinama tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme, ieškovo teiginiai yra atmetami. Juolab, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtus didelius neigiamus išgyvenimus, poveikį sveikatai, miego kokybei ar santykiams su aplinkiniais, nei tai natūraliai kyla dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybės ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovui leistinais įrodymais nepagrindus jo nurodytos neturtinės žalos kilmės ir dydžio (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų pareigūnų ir teismo veiksmų CK 6.272 straipsnio aspektu, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,66 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), atsižvelgiant į tai, jos nepriteisiamos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.