- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-574-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03086-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- R. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutarties, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo R. C. skundas dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, antstolė A. R. Ž., mažoji bendrija „4U LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateiktu skundu prašė panaikinti antstolės A. R. Ž. 2025 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl statinio griovimo Nr. (duomenys neskelbtini)bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti kaip nepagrįstą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. kovo 6 d. patvarkyme dėl statinio griovimo (toliau – Patvarkymas) antstolė nurodė, kad pareiškėjas neva nurodymo pagal 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neva savavališkai pastatytą II gr. nesudėtingą statinį - tvorą (toliau – Statinys), dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdė, tačiau antstolės pozicija yra visiškai nepagrįsta. Pareiškėjas nurodo, kad nėra aišku, kaip ir kokiu pagrindu pareiškėjas yra įpareigotas nugriauti Statinį dėl kurio nuosavybės teisės bei restitucijos taikymo yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-132-440/2025. Pareiškėjas neturi jokios nuosavybės teisės į Statinį, todėl neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas yra įpareigotas nugriauti jam nuosavybės teise nepriklausantį Statinį. Pažymi, kad tarp pareiškėjo ir valstybės kilo ginčas dėl nuosavybės, t. y. pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 reikalauja šio žemės sklypo išformavimo ir nurodyto Statinio restitucijos natūra, t. y. pareiškėjas reikalauja paimti iš valstybės I grupės nesudėtingą Statinį ir perduoti pareiškėjui valdyti nuosavybės teise, todėl yra akivaizdu, kad kol nėra išspręstas nuosavybės teisės ir restitucijos klausimas, antstolė apskritai negalėjo daryti jokių patvarkymų, nes dėl statinio nuosavybės teisės ir restitucijos taikymo yra iškeltas ginčas teisme. Pareiškėjo teigimu, svarbu ir tai, kad dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „4U LT“ 2024 m. rugsėjo 10 d. sudarytos Griovimo darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)Teismo sprendimas įsiteisės tik 2025 m. kovo 25 d., todėl antstolės išankstiniai patvarkymai iš esmės yra nepagrįsti ir naikintini. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad antstolės patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi antstolė turėdama vykdymui vykdomąjį dokumentą tik dėl Statinio dalies – neidentifikuotos II grupės statinio dalies, vykdymo veiksmus atlieka dėl viso statinio, t. y. ir dėl I grupės, dėl kurio antstolė neturi vykdomojo dokumento, nes dėl I grupės statinio nėra surašytas joks privalomasis nurodymas, nėra ir teismo leidimo griauti tokį I grupės statinį. Nurodo, kad pagal 2003 m. reglamentavimą I grupės statinių statyba buvo priskiriama prie žemės sklypo sutvarkymo darbų. Šiems gerbūvio elementams įrengti atskiras leidimas nebuvo reikalingas, nes infrastruktūra buvo vystoma ir žemvewikdės plotas statybai buvo perduotas pagal civilinę 2003 m. sutartį. Pagal 2003 m. galiojusį statybos techninį reglamentą I grupės statiniams nebuvo reikalingi leidimai, nebuvo atliekami kadastriniai matavimai, nebuvo atliekamos statybos užbaigimo procedūros ir tokie statiniai atskirai nebuvo registruojami Registrų centre. Todėl Valstybei 2016 m. atliekant daikto (žemės sklypo su jame pastatyta infrastruktūra) suformavimą I grupės statinys daikto suformavimo dokumentuose buvo įformintas, kaip naudmena – I grupės statiniu užstatyta teritorija. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.14 straipsnį, 4.40 straipsnio 1 dalį nuo 2016 m. statinio (tvoros) dalis – I grupės statinys priklauso Valstybei, kaip ir visos kitos žemės naudmenos. Dėl I grupės statinio Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nėra surašiusi jokio privalomojo nurodymo ir net nesikreipė į teismą dėl tokio statinio griovimo, teismas jokio leidimo nėra išdavęs. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis jau anksčiau buvo pateikęs skundą antstolei, tačiau jo antstolė teismui neperdavė, apie skundo nagrinėjimo rezultatus neinformavo iki pat šios dienas, ko pasėkoje antstolė akivaizdžiai nusižengė įstatymui. Toks antstolės elgesys tik patvirtina jos piktnaudžiavimą imperatyviomis įstatymo normomis bei tai, kad antstolė visais įmanomais būdais siekia, jog Statinys būtų nugriautas nepaisant to, kad teismas nėra išdavęs jokio leidimo griauti I grupės Statinį. Pareiškėjo vertinimu, iš pateiktų aplinkybių matyti, kad antstolė savavališkai, nesulaukus teismo sprendimo dėl Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. teismui už akių, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) padarė nepagrįstą ir naikintiną patvarkymą. Negana to, antstolė visiškai nevertino, kad civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 yra nagrinėjamas Statinio nuosavybės teisės ir restitucijos taikymo klausimas, ko pasėkoje Statinio griovimas sukeltų grėsmę, galimai palankaus pareiškėjui, teismo sprendimo įvykdymui, todėl nekvestionuotina, kad antstolės veiksmai ir patvarkymai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti ir naikintini.
3. Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas paaiškino, kad antstolė nurodė, jog šiai dienai vykdymo išlaidų suma siekia 8 155,32 Eur. Iki 2025 m. kovo 6 d. buvo išieškota 1 087,79 Eur vykdymo išlaidų, o likusi išieškotina vykdymo išlaidų suma – 7 067,53 Eur, tačiau su tokia antstolės pozicija sutikti negalima, kadangi iš pateikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aišku, kokias tiksliai išlaidas antstolė yra paskaičiavusi ir apskritai nėra aišku, kokiu pagrindu Statinys griaunamas būtent pareiškėjo lėšomis, kuomet kitoje civilinėje byloje Valstybę tvoros (Statinio) dalyje atstovauja turto bankas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad negana to, kad Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta byla dėl Statinio nuosavybės teisės bei restitucijos taikymo, Statinio neteisėtumas niekada nebuvo konstatuotas ir Statinio griauti niekas neleido, t. y. dėl I grupės Valstybei priklausančio legalaus Statinio žemės sklypo užstatytoje teritorijoje, todėl antstolės argumentai dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimų yra visiškai nepagrįsti.
4. Antstolė 2025 m. kovo 31 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo 2025 m. kovo 24 d. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Antstolė nurodė, kad skundu skolininkas vėl iš esmės ginčija vykdomojo dokumento turinį, manydamas, kad neteisingai grupei priskirta savavališkai pastatyta tvora. 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir vykdytinas. Antstolis nesprendžia ir jam nesuteikta teisė spręsti vykdomųjų dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo klausimų. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tenkintas antstolės pareiškimas ir leista taikyti 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos pasekmes, t. y. leista išieškotojai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko. Išieškotoja, vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 42-45 punktais ir atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2786-640/2024, kuriuo atmestas skolininko R. C. ieškinys dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir MB „4U LT“ sudarytos griovimo darbų rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, pateikė 2024 m. rugsėjo 4 d. griovimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais bei prašė tęsti privalomojo nurodymo vykdymą bei organizuoti priverstinius neteisėtai pastatytos tvoros griovimo bei statybvietės sutvarkymo darbus. Antstolė taip pat nurodo, kad pagal SVI 43 punktą antstolis, gavęs preliminarią darbų ar teismo nurodytų veiksmų atlikimo sąmatą, surašo vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Toks apskaičiavimas, gavus iš išieškotojo SVI numatytus dokumentus, ir buvo surašytas 2025 m. kovo 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvarkymas, kuriuo nustatyta griovimo darbų pradžia. Apskaičiavime nurodyti du atlygiai. Šio procesinio dokumento 3 punkte nurodytas atlygis skaičiuojamas pagal (duomenys neskelbtini)13 punktą, tai yra 24,00 Eur už vieną antstolio darbo valandą, ir indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Atlygio įkainis nepiniginio pobūdžio vykdomosiose bylose numatytas valandinis. Tai reiškia, kiek antstolis sugaišo laiko vykdydamas vykdomąją bylą, tiek ir apskaičiuojamas atlygis. Atlygis, nurodytas 3 apskaičiavimo punkte, paskaičiuotas už sugaištą laiką vykdant bylą nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2025 m. kovo 6 d. Nugriovimo darbams reikalingos lėšos ir su jomis susijusios vykdymo išlaidos, nurodytos vykdymo išlaidų apskaičiavimo 5 punkte ir jo papunkčiuose. Jokiame teisės akte, nei privalomajame nurodyme, nei jokioje teismo nutartyje nėra nurodyta, kad vykdymo išlaidos turėtų būti išieškomos iš kokių nors trečiųjų asmenų. Pagal privalomąjį nurodymą atsakovas R. C. buvo įpareigotas atlikti veiksmus, bet šios pareigos neįvykdė. Antstolė pažymi ir tai, kad analogiškas skolininko skundas su tais pačiais motyvais jau yra išnagrinėtas ir priimta įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-192-1092/2025. Pažymi, kad vykdomoji byla pradėta dar 2020 m. birželio 22 d., tačiau dėl nuolatinių skolininko skundų neįvykdyta iki šiol.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateiktu atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Inspekcija gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (14.13.134 E.) apie tai, kad valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nelegalus statinys – tvora. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad statytojas R. C. valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – tvorą, dėl to 2018 m. sausio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl 2018 m. sausio 25 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 26 d. surašyto privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukė šią civilinę bylą dalyje, kuria ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu statybos Inspekcijos savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistu. Inspekcija pažymi, kad pareiškėjas net penkis kartus siekė atnaujinti procesą išnagrinėtoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, tačiau pateikti prašymai nebuvo patenkinti. Institucija nurodo, kad pasibaigus teisminiams procesams dėl privalomojo nurodymo teisėtumo 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)Inspekcija, kreipėsi į antstolę prašydama pradėti priverstinį privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą. Užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atlikti teisės aktais įgaliotas viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nutartimi, kuria taikytos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos pasekmės, 2024 m. rugpjūčio 2 d. paskelbė mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu savavališkai valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytos nesudėtingojo statinio – tvoros, griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbams nupirkti. Įvertinus gautus tiekėjų pasiūlymus, laimėjusiu pripažintas MB ,,4ULT“ pasiūlymas. 2024 m. rugsėjo 4 d. Inspekcija su nurodytu juridiniu asmeniu sudarė griovimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija pažymi, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 jau buvo nustatyta, kad būtent R. C., neturėdamas teisinio pagrindo, veikdamas išimtinai tik savo paties rizika ir naudai, pastatė ginčo tvorą valstybinėje žemėje. Tvora buvo pastatyta už ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų, apsitveriant greta esančią valstybinę žemę ir tokiu būdu fiziškai ją prisijungiant prie savo sklypo. Institucijos nuomone, šis statinys nėra valstybės nuosavybė, o valstybinės žemės sklypo suformavimo aplinkybės, kurios neva sprendžiamos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025, niekaip neįtakoja savavališkai pastatyto statinio statuso – statybos neteisėtumas nėra ir nebuvo kildinamas iš žemės formavimo teisinių santykių ir yra grįstas išimtinai statybos teisės normų pažeidimais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta įrodyta Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatyta aplinkybė, kad pats R. C. pastatė tvorą, todėl nėra jokių kitų asmenų (savininkų, valdytojų ir pan.), kurie varžytų ieškovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Institucijos teigimu, taip pat teisiškai nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad antstolė neturi vykdomojo dokumento, nes dėl I grupės statinio nėra surašytas joks privalomasis nurodymas, nėra ir teismo leidimo griauti tokį I grupės statinį. Inspekcija pabrėžia, kad priverstiniam vykdymui pateiktas vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir galiojantis. Taip pat Inspekcija atkreipia dėmesį, kad savavališkos statybos aktu buvo konstatuota, kad R. C. valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – tvorą. Ieškovo savavališkai pastatyta tvora juosia valstybinės žemės sklypą iš trijų pusių, todėl savavališkos statybos akto surašymo metu taip pat buvo parengta situacijos schema, vizualiai detalizuojant visas tris tvoros dalis ir nurodant jų ilgius (7,53 m; 33,23 m; 20,34 m), tvoros stulpų kiekį (17 vnt.), aukštį (aukščiausioje tvoros vietoje tvoros aukštis siekė 2.30 m.), bei padarytos fotonuotraukos, parengtas jų aprašymas, fiksuoti kiti faktiniai duomenys. Pažymi, kad tvora, susidedanti iš trijų dalių, visa apimtimi buvo identifikuota kaip vienas II grupės nesudėtingosios kategorijos statinys, būtent tokią statinio grupę ir nurodant savavališkos statybos akte. Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Inspekcija nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje buvo atliktas 2025 m. kovo 6 d. surašius patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė, kokios sumos yra paskaičiuotos blogai ar neteisingai, tuo tarpu apskaičiuotų vykdymo išlaidų nepagrįstumą ginčija tik per tai, jog jis neturi nuosavybės teisės į prašomą nugriauti statinį, todėl negali būti atsakingas už statinio nugriovimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo R. C. skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų atmetė.
7. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes, t. y. teismų nustatytus prejudicinius faktus, darė išvadą, kad antstolė turėjo teisę priimti 2025 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl statinio griovimo Nr. (duomenys neskelbtini), nors Klaipėdos apygardos teisme ir yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-132-440/2025 dėl statinio nuosavybės teisės ir restitucijos taikymo, nes atliekami vykdymo veiksmai yra susiję su išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Todėl pareiškėjo argumentus, kad antstolė apskritai negalėjo priimti jokių patvarkymų, nes dėl statinio nuosavybės teisės ir restitucijos taikymo yra iškeltas ginčas teisme, atmetė kaip nepagrįstus (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).
8. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad antstolės patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi antstolė turėdama vykdymui vykdomąjį dokumentą tik dėl Statinio dalies – neidentifikuotos II grupės statinio dalies, vykdymo veiksmus atlieka dėl viso statinio, t. y. ir dėl I grupės, dėl kurio antstolė neturi vykdomojo dokumento, nes dėl I grupės statinio nėra surašytas joks privalomasis nurodymas, nėra ir teismo leidimo griauti tokį I grupės statinį.
9. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-13891-1032/2024, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 9 d. sprendime konstatavo, jog R. C. pastatyta tvora, kurios aukštis aukščiausiame jos taške siekia 2,30 m, statybos vykdymo metu dėl viršijamų ribinių techninių parametrų nebuvo priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai. Ir tuo metu vadovaujantis STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus II skirsnio ,,Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 3 lentelės 3.1 punkte pateikiamais inžinerinių statinių požymiais ir techniniais parametrais, ginčo tvora priskirtina II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Ginčo dėl to, kad kurios grupės statinio kategorijai priklauso tvora ar jos dalys, byloje nebuvo.
10. Tuo pačiu nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-207-934/2025) pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Inspekcijos savavališkai pastatytos tvoros faktinių duomenų apibūdinimas, išskiriant dvi vieno statinio grupes, nepaneigia fakto, kad visa tvora, susidedanti iš trijų dalių, identifikuota kaip II grupės nesudėtingosios kategorijos statinys, todėl privalomasis nurodymas privalo būti vykdomas taip kaip nurodyta – turi būti nugriauta visa savavališkai valstybiniame žemės sklype pastatyta tvora, o ne atskiros jos dalys (nuardant dalį tvoros stulpelių, viršijančių tam tikrą aukštį).
11. Įvertinęs bylos duomenys teismas darė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismai jau yra pasisakę ir jas išsamiai išnagrinėję, t. y. tiek dėl 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo, tiek dėl to, kad antstolė vykdymo veiksmus atlieka dėl viso statinio, t. y. ir dėl I grupės, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, antstolė neturi vykdomojo dokumento, nes dėl I grupės statinio nėra surašytas joks privalomasis nurodymas, tiek dėl to, jog šis Statinys yra valstybės nuosavybė.
12. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta byla dėl Statinio nuosavybės teisės bei restitucijos taikymo, Statinio neteisėtumas niekada nebuvo konstatuotas ir Statinio griauti niekas neleido, t. y. dėl I grupės Valstybei priklausančio legalaus Statinio žemės sklypo užstatytoje teritorijoje, todėl antstolės argumentai dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimų yra visiškai nepagrįsti, t. y. nėra aišku, kokiu pagrindu Statinys turi būti griaunamas pareiškėjo lėšomis, kuomet jis net nėra to Statinio savininkas.
13. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas pareiškėjos antstolės A. R. – Ž. pareiškimas ir taikytos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pasekmes – leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje, kuria paliko galioti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį (civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018) nustatė, kad ieškovas (R. C.) tvorą statė be statybą leidžiančio dokumento valstybinėje žemėje, konstatavo, kad jis veikė savo rizika ir yra atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes – tvoros nugriovimą. Nustatęs šias aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, kad Statinio neteisėtumas niekada nebuvo konstatuotas ir Statinio griauti niekas neleido atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
14. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenys, nustatė, kad nagrinėjamu atveju antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos vykdomosios bylos vykdymo išlaidos apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytais įkainiais, jos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų dydžių ir jų apskaičiavimo tvarkos, dėl ko, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos nepagrįstai.
15. Išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavęs vykdomosios bylos medžiagą, teismas darė išvadą, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, laikydamasi vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų, todėl sprendė, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. C. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir pareiškėjo R. C. skundą patenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
16.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, kad vykdomasis dokumentas (2018-01-26 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomas neteisėtai, nes teismui yra apskųstas pats savavališkos statybos aktas, kuris yra vykdomojo dokumento išdavimo pagrindas 2018-01-25 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio l dalimi nustatyta, kad savavališkos statybos aktas surašomas statytojui. Nagrinėjamu atveju asmuo, kuriam surašomas savavališkos statybos aktas nustatinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025, kaip ir nustatinėjamos kitos akto surašymo aplinkybės. Taigi, iškėlus ginčą teisme dėl savavališkos statybos akto, pagal jį surašytas privalomasis nurodymas negali būti vykdomas, kol teismas neišsprendžia klausimo dėl vykdomojo dokumento pagrindo teisėtumo iš esmės. Pirmos instancijos teismas neturėjo teisės už Klaipėdos apygardos teismą pasisakyti dėl civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 ginčijamo savavališkos statybos akto teisėtumo ir galimybės privalomuoju nurodymui šalinti kitoje byloje ginčijamas, savavališkos statybos akte nurodytas, pasekmes;
16.2. Apeliantas nurodo, kad vykdymo veiksmai negali būti atlikti dėl Valstybės nuosavybės aplinkybių, nes nekilnojamojo turto, kurį norima naikinti, savininku yra Valstybė, kuri per kompetentingą instituciją nėra priėmusi sprendimo dėl turto pripažinimo netinkamu naudoti. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi nuosavybės teisę laikė bereikšme, nors ji yra pamatinė ir saugoma įstatymo (Konstitucijos 23 straipsnis). Pažymi, kad 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-305-440/2024, kurioje sprendžiamas tvoros, kurią siekiama sunaikinti, nuosavybės teisės ginčas buvo nustatytas tinkamas - Valstybė, kurios kaip statinio savininko, atstovas yra VĮ Turto bankas. Pirmos instancijos teismas šio svarbaus fakto visiškai nepaisė, nors privalėjo įtraukti į procesą Valstybę, kadangi Valstybės turto valdymą reglamentuoja lex specialis;
16.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje, numatytos kompetentingo subjekto sprendimo, o Valstybės turto griovimo vykdymas pareiškėjo (apelianto) lėšomis akivaizdžiai neatitinka minėtos normos ir 27 straipsnio 2 dalies reglamentavimo. Todėl nesant Valstybės turto valdytojo sprendimų negalėjo būti inicijuojama Valstybės turto naikinimo procedūra ir atliekami vykdymo veiksmai, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą sprendimus kompetentinga priimti visai kita institucija, o ne VTPSI. Pažymi, kad nurodomos aplinkybės patvirtina, kad antstolė nepagrįstai ir neteisėtai, nesulaukus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-132-440/2025 atliko neteisėtus vykdymo veiksmus, o teismas priėmė skundžiamą nutartį Valstybei už akių;
16.4. Pažymi, kad pati VTPSI be turto savininko leidimo organizavo turto apžiūrą, pati pripažino, kad statinys yra iš trijų dalių, o II grupės statinio taip tinkamai ir neidentifikavo. Detalus planas numatė ir leido inžinerinių statinių statybą, dėl ko buvo sudaryta 2003 m. sutartis, kurios galiojimo metu I grupės nesudėtingiems statiniams statyti nebuvo reikalingas atskiras leidimas. Teismas neįsigilino į tai, kad su šiuo statiniu Valstybė pati suformavo daiktą (žemės sklypą) į kurį įtraukė tuo statiniu užstatytą teritoriją. Valstybės žemės formavimą atlikusi NŽT civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 tvirtina, kad daikto suformavimas su tvora ir ja užstatyta teritorija yra teisėtas. VĮ Registrų cento NTR registre nėra fiksuota savavališka statyba ir NŽT nesutinka išformuoti žemės sklypą, suformuotą kaip tariamai su savavališku statiniu (tvora). Kas parodo, kad daiktą suformavusi institucija pati nelaiko, kad daiktą formavo su neva savavališkai pastatytu statiniu ir daikte yra neva nelegalių statinių. Be sklypo išformavimo nėra įmanoma taikyti restituciją, o tai reiškia, kad civilinėje byloje Nr.e2-132- 440/2025 Valstybė gina savo nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, kuris suformuotas daiktu su tvora ir ja užstatyta teritorija (žr. VĮ Registrų centras žemės sklypo NTR išrašą „Užstatyta teritorija“);
16.5. Apelianto įsitikinimu 2018-01-26 privalomu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta šalinti padarinius, kurie nurodyti 2018-01-25 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), kai šio teisėtumas yra Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-132-440/2025 nagrinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas nepagristai laiko, jos privaloma vykdyti vykdomoji dokumentą (2018-01-26 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) net ir tuo atveju, kai teisme yra iškeltas ginčas dėl pačio 2018-01-25 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vykdomojo dokumento pagrindo teisėtumo;
16.6. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad skundžiami vykdymo veiksmai atlikti ir skundžiami antstolės patvarkymai surašyti neva siekiant įvykdyti nutartį (vykdomąjį dokumentą) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl iš skundžiamos 2025-04-30 nutarties yra akivaizdu, kad antstolė skundžiamus vykdymo veiksmus atliko įgyvendindama teismo 2021-07-05 nutartį neturėdama civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto vykdomojo dokumento, t. y. skundžiami vykdymo veiksmai atlikti iš esmės neteisėtai ir tokie veiksmai turi būti panaikinti bei vykdomoji byla turi būti nutraukta, nesant vykdomojo dokumento civilinėje byloje Nr. 2VP-375- 911/2021 (CPK 586 straipsnio l dalis). Išieškotojui leista griauti II grupės nesudėtingą statinį, o ne 2018-01-26 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375- 911/2021. Įsiteisėjus nurodytai nutarčiai vykdomoji byla buvo užvesta pagal vykdomąjį dokumentą - 2021-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nenumatė II grupės nesudėtingo statinio griovimo teisės išieškotojui ir tokia vykdomoji byla buvo užbaigta minėto vykdomojo dokumento įvykdymu (el. bylos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini));
16.7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini) neva pagrįstas, nes išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Vykdymo veiksmų instrukcijos nurodytais įkainiais, neviršija dydžių ir apskaičiavimo tvarkos. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra pasisakoma už kokius konkrečiai vykdymo veiksmus ir pagal kurį vykdomąjį dokumentą antstolė priskaičiavo 2 370,57 Eur išlaidas ir už ką konkrečiai išieškojo 1 087,79 Eur išlaidas. Pažymi, kad antstolė turi dokumentus apie tai, kad AB Lietuvos paštas yra raštu jau patvirtinęs, jog antstolės siuntos apeliantui nebuvo įteiktos, kas išlaidas daro nepagrįstomis. Todėl skundžiama nutartis neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų;
16.8. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas būdamas neobjektyvus esmingai suvaržė pareiškėjo teisę būti išklausytam dėl visų esminių ginčo atvejų aplinkybių. Rašytinio proceso tvarka sukliudė teismui tinkamai išnagrinėti bylą, dėl ko teismas esmingai suklydo konstatuodamas, jog skundžiamais vykdymo veiksmais yra vykdomas vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, nurodomoje civilinėje byloje buvo išduotas vykdomasis dokumentas - 2021-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), kurį antstolė grąžino patvarkymu (el. bylos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į R. C. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Atsiliepimu nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP- 88-1048/2024 pakartotinai spręsdamas 2018-01-26 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo pasekmių taikymo klausimą padarė išvadą, kad apeliantas po Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-05 nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2021-10-07) jam paskirtos baudos, privalomojo nurodymo be objektyvių priežasčių nevykdo trejus metus, todėl baudos paskyrimas apeliantui nepasiekė jos paskyrimo tikslo, t. y. nepaskatino ir nemotyvavo skolininko įvykdyti privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijai 2021-07-05 teismo nutartimi nustatyta teisė pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, teismas sprendė, kad po teismo nutarties priėmimo Inspekcijai kilo ne tik teisė, bet ir pareiga kuo operatyviau įvykdyti savavališkai pastatyto statinio - tvoros griovimo darbus. Klaipėdos apygardos teismas 2024-07-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-743-459/2024 pritarė šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024-05-09 nutartį paliko nepakeistą;
17.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, negalėjo ir neturėjo nustatinėti iš naujo aplinkybių, iš naujo jas vertinti, kadangi ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Paaiškina, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206- 901/2018 jau buvo nustatyta, kad būtent apeliantas, neturėdamas teisinio pagrindo, veikdamas išimtinai tik savo paties rizika ir naudai, pastatė ginčo tvorą valstybinėje žemėje. Tvora buvo pastatyta už ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų, apsitveriant greta esančią valstybinę žemę ir tokiu būdu fiziškai ją prisijungiant prie savo sklypo. Todėl pareiškėjo argumentai, jog 2016 metais suformuojant žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvora tapo valstybės nuosavybė ir antstolis vykdymo veiksmus atlieka dėl turto, kuris priklauso valstybei, yra absoliučiai nepagrįsti ir atmestini;
17.3. Paaiškina, kad šis statinys nėra valstybės nuosavybė, o valstybinės žemės sklypo suformavimo aplinkybės niekaip neįtakoja savavališkai pastatyto statinio statuso - statybos neteisėtumas nėra ir nebuvo kildinamas iš žemės formavimo teisinių santykių ir yra grįstas išimtinai statybos teisės normų pažeidimais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta įrodyta Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatyta aplinkybė, kad pats apeliantas pastatė tvorą, todėl nėra jokių kitų asmenų (savininkų, valdytojų ir pan.), kurie varžytų ieškovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi, teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, neturėjo jokio pagrindo spręsti dėl valstybės atstovo įtraukimo į bylą, nes pirmiausia savavališkai pastatyta tvora nėra civilinės apyvartos objektas ir juolab valstybės nuosavybė (CK 4. 103 straipsnis);
17.4. Nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad antstolė neturi vykdomojo dokumento, nes dėl I grupės statinio nėra surašytas joks privalomasis nurodymas, nėra ir teismo leidimo griauti tokį I grupės statinį. Nurodo, kad yra įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose konstatuotas Inspekcijos surašyto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas. Priverstiniam vykdymui pateiktas vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir galiojantis. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikytos 2018-01-26 privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos pasekmės ir leista Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį - tvorą, dėl kurio statybos 2018-01-25 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš apelianto, niekaip nereiškia, kad turėjo būti išduotas dar vienas vykdomasis dokumentas;
17.5. Savavališkos statybos aktu buvo konstatuota, kad apeliantas valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį - tvorą. Ieškovo savavališkai pastatyta tvora juosia valstybinės žemės sklypą iš trijų pusių, todėl savavališkos statybos akto surašymo metu taip pat buvo parengta situacijos schema, vizualiai detalizuojant visas tris tvoros dalis ir nurodant jų ilgius (7,53 m; 33,23 m; 20,34 m), tvoros stulpų kiekį (17 vnt.), aukštį (aukščiausioje tvoros vietoje tvoros aukštis siekė 2.30 m.), bei padarytos fotonuotraukos, parengtas jų aprašymas, fiksuoti kiti faktiniai duomenys. Tvora, susidedanti iš trijų dalių, visa apimtimi buvo identifikuota kaip vienas II grupės nesudėtingosios kategorijos statinys, būtent tokią statinio grupę ir nurodant savavališkos statybos akte;
17.6. Pažymi, kad faktinės griovimo darbų ir statybvietės sutvarkymo išlaidos yra paskaičiuojamos vykdymo procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010, yra išaiškinęs, kad išlaidos, kurias patiria išieškotojas apmokėdamas už asmenų, vykdančių statybos griovimo darbus, paslaugas, yra faktinės vykdymo išlaidos, kurių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai. Šiuo atveju vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje buvo atliktas 2025-03-06 surašius patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 610 straipsnio nuostatomis, visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Pareiškėjas nenurodė, kokios sumos yra paskaičiuotos blogai ar neteisingai, tuo tarpu apskaičiuotų vykdymo išlaidų nepagrįstumą ginčija tik per tai, jog jis neturi nuosavybės teisės į prašomą nugriauti statinį, todėl negali būti atsakingas už statinio nugriovimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad inspekcija 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo statytoją R. C. (apeliantą) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2018 m. liepos 26 d.
22. P. R. C.2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumą ginčijo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė R. C. reikalavimą ir konstatavo, jog privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas bei pagrįstas ir R. C. buvo pripažintas tvoros statytoju. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.
23. Inspekcija 2020 m. birželio 4 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, iš kurio matyti, kad savavališkai pastatyta tvora (II grupės nesudėtingas statinys), dėl kurios statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nenugriauta. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas. Patikrinus duomenis „Infostatyba“, R. C. išduoto statybą leidžiančio dokumento minėtos tvoros statybai nerasta.
25. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas ir taikytos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos pasekmės – leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.. Taip pat teismas minėta nutartimi paskyrė skolininkui 5 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti išieškotojo privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki visiško minėto privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-909-889/2021 pakeista 2021 m. liepos 5 d. teismo nutartis ir 5 Eur bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną paskirta nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d.
26. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl 2022 m. lapkričio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į teismą spręsti klausimą dėl periodinės baudos iki 300 Eur dydžio paskyrimo skolininkui R. C. už privalomojo nurodymo neįvykdymą valstybės naudai nuo 2021 m. kovo 2 d.
27. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-88-1048/2024 atmestas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl baudos skyrimo, konstatuojant, jog R. C. po teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 7 d.) jam baudos paskyrimo privalomojo nurodymo be objektyvių priežasčių nevykdo beveik trejus metus, teismas sprendė, kad baudos paskyrimas R. C. nepasiekė jos paskyrimo tikslo, t. y. nepaskatino ir nemotyvavo skolininko įvykdyti privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijai 2021 m. liepos 5 d. teismo nutartimi nustatyta teisė pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, teismas sprendė, kad po teismo nutarties priėmimo Inspekcijai kilo ne tik teisė, bet ir pareiga kuo operatyviau įvykdyti savavališkai pastatyto statinio – tvoros griovimo darbus, o ne antstolei pakartotinai kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.
28. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-132-440/2025 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, valstybės įmonės Turto banko, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiu, kuriuo R. C. prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio 0,0053 ha žemės plotą užimančios ažūrinės tvoros ir 0,0483 ha žemės plotą užimančių želdinių perdavimą Valstybei ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su naudmenomis – ažūrine tvora, užimančia užstatytą 0,0053 ha teritoriją ir 0,0483 ha plotą užimančiais želdiniais suformavimą bei Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, t. y. grąžinti ieškovo R. C. nuosavybėn žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenas – 0,0053 ha užimančią ažūrinę tvorą 0,0483 ha plotą užimančius želdinius, o nesant galimybės restitucijos taikyti natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – 125 413,00 Eur; ex officio pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašo atnaujinti terminą reikalavimui ex officio pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pareikšti.
29. Antstolė 2025 m. kovo 6 d. priėmė patvarkymą dėl statinio griovimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė: 1) 2025 m. kovo 31 d. 11.00 val. pradėti vykdyti savavališkos statybos pašalinimo darbus, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. <...>; 2) Pavesti savavališko statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus atlikti išieškotojos nurodytam rangovui MB „4U LT; <...>.
30. Antstolė 2025 m. kovo 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso paskaičiavo 8 155,32 Eur vykdymo išlaidų. Taip pat nurodė, kad iki 2025 m. kovo 6 d. iš skolininko buvo išieškota 1 087,79 Eur vykdymo išlaidų. Likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma sudaro 7 067,53 Eur.
Dėl atskirojo skundo argumentų
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo R. C. skundo dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateiktu skundu prašė panaikinti antstolės A. R. Ž. 2025 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl statinio griovimo Nr. (duomenys neskelbtini)bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolės A. R. Ž. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Privalomasis nurodymas) negali būti vykdomas, kadangi yra ginčijamas pagrindinis dokumentas – 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Savavališkas statybos aktas), o pasekmes, kurias antstolė nori vykdymo procese šalinti, yra teisminio ginčo objektas. Be to, Savavališkos statybos akte nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, pareiškėjas nėra tinkamu subjektu savavališkos statybos aktui surašyti, todėl pareiškėjas mano, kad Savavališkos statybos aktas, kaip neturintis nei faktinio, nei teisinio pagrindo ex officio turėtų būti pripažintas niekiniu nuo sudarymo momento. Tuo pačiu pareiškėjas nesutinka su antstolės apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, argumentuodamas, kad minėtos išlaidos nepagrįstos, kadangi jam nebuvo pranešta apie tokių išlaidų apskaičiavimą paštu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo R. C. argumentai yra nepagrįsti.
32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 14 straipsnio 8 dalimi, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Inspekcija 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, įpareigodama pareiškėją nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas Savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo (pareiškėjo) ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl 2018 m. sausio 25 d. Savavališkos statybos akto ir 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtais. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nutraukė bylos dalį, kuria ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtu Inspekcijos 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą, o kitą ieškinio dalį atmetė, konstatavęs, kad tvora buvo pastatyta be statybos leidimo ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype, neturint valdytojo sutikimo, todėl yra nelegali ir turi būti nugriauta. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad privalomasis nurodymas privalo būti vykdomas taip kaip nurodyta – turi būti nugriauta visa savavališkai valstybiniame žemės sklype pastatyta tvora, o ne atskiros jos dalys (nuardant dalį tvoros stulpelių, viršijančių tam tikrą aukštį). Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
34. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas, 2024 m. vasario19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024, 36 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo argumentai, susiję su privalomojo nurodymo vykdymo negalimumu, nepagrįsti, kadangi Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. surašytas Privalomasis nurodymas yra galiojantis, nepanaikintas ir dėl jo teisėtumo jau anksčiau pasisakė apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad tvora buvo pastatyta be statybos leidimo ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype, neturint valdytojo sutikimo, todėl turi būti nugriauta. Taigi, pareiškėjas nagrinėjamu atveju iš esmės kvestionuoja teismų priimtus procesinius sprendimus, kurie yra įsiteisėję ir privalo būti vykdomi.
36. Pareiškėjas teigia, kad Privalomasis nurodymas negali būti vykdomas, kadangi 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktas yra teisminio ginčo objektu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-132-440/2025 pagal ieškovo R. C. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo ieškovas, be kitų reikalavimų, prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog nagrinėjama anksčiau paminėta byla, nesudaro pagrindo stabdyti Privalomojo nurodymo vykdymo.
37. Pastebėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 ieškovas (pareiškėjas) reiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Savavališkos statybos akto galiojimą ir jo pagrindu vykdomo išvestinio dokumento – Privalomojo nurodymo vykdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, be kita ko, konstatavo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su kita (ir kitomis) išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad ieškovo R. C. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (tiek nurodytos ieškinyje, tiek ir vėlesniame 2024 m. rugpjūčio 14 d. prašyme) yra susijusios su išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas.
38. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės spręsti dėl sustabdymo reikalingumo suteikimą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės stabdyti vykdymo veiksmus, negali būti priskiriamos nei prie privalomųjų, nei prie fakultatyviųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. Privalomasis nurodymas, kuriuo R. C. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, nepanaikintas, galiojantis ir antstolė privalo jį vykdyti. Vykdomosios bylos sustabdymo iki teisme bus išnagrinėta kita (susijusi) byla pagrindas nėra numatytas CPK 626 – 627 straipsniuose.
40. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neįtraukė valstybės bei jos atstovo (VĮ „Turto banko“), kuris atstovautų valstybės interesus, akcentuodamas, kad antstolis nagrinėjamu atveju atlieka vykdymo veiksmus dėl turto, kuris priklauso valstybei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems atskirojo skundo argumentams.
41. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Tai reiškia, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai jis negali būti ir nuosavybės teisės objektu, nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama remiantis CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019, 23 punktas). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje buvo konstatuota, kad tvora pastatyta ne tik be statybos leidimo, bet ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype, todėl ieškovas veikė savo rizika ir yra atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes – tvoros nugriovimą. Vadinasi, ginčo statinys nėra valstybės nuosavybė, o valstybinės žemės sklypo suformavimo aplinkybės niekaip neįtakoja savavališkai pastatyto statinio statuso. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta įrodyta Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatyta aplinkybė, kad pats pareiškėjas pastatė tvorą, todėl nėra jokių kitų asmenų (savininkų, valdytojų ir pan.), kurie varžytų ieškovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, todėl pareiškėjo argumentai, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą neįtraukė valstybės bei jos atstovo laikytini nepagrįstais.
42. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstas, nes išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Vykdymo veiksmų instrukcijos nurodytais įkainiais, neviršija dydžių ir apskaičiavimo tvarkos. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra pasisakoma už kokius konkrečiai vykdymo veiksmus ir pagal kurį vykdomąjį dokumentą antstolė priskaičiavo 2 370,57 Eur išlaidas ir už ką konkrečiai išieškojo 1 087,79 Eur išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas ir taikytos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pasekmes – leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš pareiškėjo R. C.. Be to Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje, kuria paliko galioti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį (civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018) nustatė, kad ieškovas (R. C.) tvorą statė be statybą leidžiančio dokumento valstybinėje žemėje, konstatavo, kad jis veikė savo rizika ir yra atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes – tvoros nugriovimą.
44. Iš vykdomojoje byloje esančios 2024 m. rugsėjo 4 d. Griovimo darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir MB „4U LT“, 3.1. punkto matyti, kad pradinė sutarties vertė yra 5 784,75 Eur, kaip ir įrašyta antstolės 2025 m. kovo 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-2786-640/2024) atmetė pareiškėjo R. C. ieškinį dėl Inspekcijos ir MB „4U LT“ 2024 m. rugsėjo 4 d. sudarytos Griovimo darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-207-934/2025) sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad ieškovo (R. C.) išieškotinų griovimo išlaidų apimtis iš esmės priklauso nuo paties ieškovo (R. C.).
45. Antstolė 2025 m. kovo 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso paskaičiavo 8 155,32 Eur vykdymo išlaidų. Taip pat nurodė, kad iki 2025 m. kovo 6 d. iš skolininko buvo išieškota 1 087,79 Eur vykdymo išlaidų. Likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma sudaro 7 067,53 Eur. Iš vykdomojoje byloje esančio 2025 m. kovo 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, jog vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 109 ir 120 punktuose sudaro 26,95 Eur, papildomos vykdymo išlaidos pagal Instrukcijos 124 punktą – 55,47 Eur, atlygis antstoliui – 1 448,94 Eur, atlygis antstoliui pagal Instrukcijos 109, 145, 152 punktus sudaro 824,21 Eur, pašto išlaidos – 6,00 Eur, griovimo išlaidos – 5 784,75 Eur, pašto išlaidos (registruotas laiškas) – 9,00 Eur, viso 8 155,32 Eur.
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 yra išaiškinusi, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas.
47. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta iš ko susidaro antstolio vykdymo išlaidos – tai yra vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 2 dalis). CPK 611 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.
48. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos duomenimis sprendžia, jog apie vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) susidariusias išlaidas pareiškėjas žinojo. Pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie galinčias susidaryti išlaidas jam neįvykdžius privalomojo nurodymo. Pareiškėjo argumentai, kad nutartyje nėra pasisakoma už kokius konkrečiai vykdymo veiksmus ir pagal kurį vykdomąjį dokumentą antstolė priskaičiavo išlaidas, yra atmestini. Pareiškėjui visos patirtos išlaidos detalizuotos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skundė griovimo darbų rangos sutartį, taigi pareiškėjas suvokė ir suprato, kad jam nevykdant privalomojo nurodymo, vykdymo išlaidos padidės, todėl ir toliau nevykdydamas privalomojo nurodymo, turi prisiimti atsakomybę už susidariusias vykdymo išlaidas.
49. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, padarė teisingas išvadas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Kiti atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas ginčija įsiteisėjusius teismų sprendimus, laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. P. R. C. atskirąjį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
52. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.