Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2021-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-300-744/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-07-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-09-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
1A-300-744/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24906-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-300-744/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24906-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.5; 1.1.11.10; 1.1.13; 1.2.26.2; 2.4.6.4.1; 2.4.7; 2.4.9 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,nuteistojo V. K. gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. K. sulaikymo; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 24 d. 22.40 val. iki 2020 m. birželio 25 d. 14.27 val.; V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. birželio 24 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą delnu sudavė per veidą S. L. ir sukėlė fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 22.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoje dalyje, ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nenustatytą skaičių kartų sudavė rankomis ir įspyrė kojomis į įvairias kūno vietas V. K., S. L. bandant apginti V. K., vieną kartą ranka sudavė jai per veidą, sukėlė nukentėjusiesiems V. K. ir S. L. fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį ir atidėti jam paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltės padarius nusikalstamą veiką neneigia ir nuoširdžiai gailisi. 2020 m. birželio 24 d. jis, būdamas neblaivus, įsivėlė į muštynes ir nukentėjusiesiems S. L. bei V. K. sukėlė fizinį skausmą, tačiau jokių kūno sužalojimų jiems nepadarė. Nukentėjusieji jam jokių pretenzijų teisme neturėjo, į medikus nesikreipė, civilinių ieškinių nepareiškė. Nuteistojo V. K. tvirtinimu, jo padaryto nusikaltimo priežastis – alkoholinio vartojimas. Jis galutinai suprato, kad negali vartoti alkoholio, nes būdamas blaivus jis jokio nusikaltimo nepadarytų. Todėl po 2020 m. birželio 24 d. įvykio jis alkoholio atsisakė visiškai ir pats savo iniciatyva kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą pagalbos dėl šios priklausomybės. Be to, dėl priklausomybės jis gydosi (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre.

2.2. V. K. pažymi, kad nuo 2018 metų jis buvo Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus priežiūroje, buvo nuolat tikrinamas ir nepadarė jokio pažeidimo, išskyrus nusikaltimą, už kurį yra dabar nuteistas. Jis dirba darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra teigiamai charakterizuojamas, išlaiko 2 mažamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini). Kadangi visiškai atsisakė alkoholio, todėl yra įsitikinęs, kad ateityje nepadarys nusikaltimų. Prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes tada galėtų tęsti gydymąsi nuo priklausomybės ligos, dirbti, išlaikyti savo mažamečius vaikus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo V. K. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo V. K. gynėja advokatė Vida Povilaitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Egidijus Timonis siūlė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

2. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jam paskirtos bausmės, tačiau prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendroji bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, bet yra vienas iš teisinių instrumentų, padedančių juos pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

2. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai (o nuo 2020 m. liepos 1 d. – ir intensyvi priežiūra), o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.

3. Bausmės vykdymo atidėjimą pilnamečiui nuteistajam reglamentuoja BK 75 straipsnis. V. K. įvykdyto nusikaltimo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalis numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai BK 75 straipsnio redakcijai, ši nuostata perkelta į BK 75 straipsnio 2 dalį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

4. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 ir 92 straipsniuose numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 ir 80 straipsniuose numatytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (tai yra jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo negalima prilyginti nebaudžiamumui ir prioritetą suteikti tik nukentėjusiųjų interesams dėl griežto kaltininko nubaudimo. Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Žemesnės instancijos teismas

5. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų.

6. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad V. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Todėl teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, dar kartą įvertina aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Apylinkės teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto ankstesniu nuosprendžiu (Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nevykdė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtų įpareigojimų (tame tarpe ir būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.), ne iš karto prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, o taip pat į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bei konstatavo, jog ankstesniu nuosprendžiu V. K. skirtos pareigos teigiamos įtakos nepadarė, todėl jokia kita, nei reali laisvės atėmimo bausmė, nepadės užtikrinti bausmės skyrimo tikslų, o V. K. nurodytos šeimyninės aplinkybės (turi mažą vaiką, kitam moka išlaikymą) šiuo atveju negali būti lemiamos, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo jam dar kartą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7. Tačiau būtina įvertinti ir aplinkybes, kurioms apylinkės teismas dėmesio neskyrė. Nors V. K. iki nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo (2020 m. birželio 24 d.) Lietuvos Respublikoje buvo teistas net vienuolika kartų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmus keturis kartus ((duomenys neskelbtini) nuosprendžiais) V. K. buvo teistas už nusikaltimus, kuriuos jis įvykdė būdamas nepilnamečiu (BK 81 straipsnio 1 dalis), ir teistumas pagal šiuos nuosprendžius 2020 m. birželio 24 d. jau buvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 4 dalis (2004 m. liepos 5 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija)), todėl, skiriant bausmę, į šiuos teistumus apylinkės teismas negalėjo atsižvelgti (BK 97 straipsnio 1 dalis), o sekančius penkis kartus ((duomenys neskelbtini) nuosprendžiais) V. K. buvo teistas už nusikaltimus, kuriuos jis įvykdė per labai trumpą laiko tarpą (nuo 2014 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. balandžio 6 d., tai yra vos per penkis mėnesius), būdamas dar labai jaunas ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Nors 2015 m. kovo 9 d. ir 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiais V. K. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau probacija jo atžvilgiu truko palyginus neilgai (nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. (t. 2, b. l. 220)). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, kurią jis įvykdė 2017 m. lapkričio 3 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). Šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Nuo (duomenys neskelbtini). V. K. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (t. 2, b. l. 225). Laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu (2019 m. balandžio 23 d.) V. K. įvykdė naują nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta dar kartą atidėti paskirtos (ir su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu subendrintos) laisvės atėmimo bausmės vykdymą (t. 2, b. l. 30-36). Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje (neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis)), įvykdytą 2019 m. rugpjūčio 3 d. (tai yra, dar iki Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio priėmimo), todėl minėtu ir Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis, ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (t. 2, b. l. 227).

8. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu V. K. įvykdė dvi naujas analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, – (duomenys neskelbtini) (už kurią jis buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu (t. 2, b. l. 37-45), pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu (t. 2, b. l. 169-172), ir 2020 m. birželio 24 d. (už šią veiką jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu). Abiem šiais atvejais V. K. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau dėl jos vykdymo buvo priimti visiškai skirtingi sprendimai – jei Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tai skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuspręsta, kad tokio pagrindo (manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo) nėra, nurodant (kaip jau minėta), kad V. K. praeityje teistas daugiau nei 10 kartų, naują nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo taikytas ne vieną kartą, o jo šeimyninės aplinkybės neturi lemiamos reikšmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės (ankstesni teistumai, ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, naujų nusikalstamų veikų padarymas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu) egzistavo ir priimant minėtą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, tačiau apylinkės teismas nenurodė jokių kitų motyvų ar argumentų, kodėl V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas, kaip buvo nuspręsta minėtu apygardos teismo nuosprendžiu.

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo būtina atsižvelgti ir kitas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį V. K.. Visų pirma, į tai, kad V. K. iki nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdymo (2020 m. birželio 24 d.), nebuvo teistas už nusikalstamas veikas viešajai tvarkai (BK XI skyrius) – jis anksčiau buvo teisiamas už visai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 217-230), o tai rodo, kad ši nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne rodanti tikrąjį nuteistojo požiūrį į viešąją tvarką. Antra, būtina atsižvelgti į tai, kad visas nusikalstamas veikas po 2017 m. lapkričio 3 d., kai nusikalto pataisos namuose, V. K. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2019 m. balandžio 23 d. laikino pasinaudojimo tikslu pavogė pažįstamo automobilį; 2019 m. rugpjūčio 3 d., būdamas išgėręs alaus, nesuvaldė automobilio, ko pasekmėje įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota keleivė; 2020 m. vasario 8 d., vėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje susimušė; 2020 m. birželio 24 d. įvykdė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu), o po 2020 m. birželio 24 d. nuteistasis nustojo vartoti alkoholį, dėl šios savo priklausomybės savanoriškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą, kur yra nuolat konsultuojamas (t. 2, b. l. 212-213). Ši aplinkybė yra ypač svarbi, kadangi rodo ilgalaikį (nuo šios priklausomybės nuteistasis gydosi jau daugiau nei 15 mėnesių) nuteistojo pasiryžimą eliminuoti pagrindinę priežastį, lėmusią jo nusikalstamus veiksmus – alkoholio vartojimą, o įveikti priklausomybę alkoholiui, kaip visuotinai žinoma, reikia daug valios ir pastangų. Po 2017 m. lapkričio 3 d. nusikaltimo nebuvo nei vieno atvejo, kad V. K. būtų nusikaltęs būdamas blaivus. Trečia, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo elgesį po nusikaltimo padarymo – per tuos penkiolika mėnesių, kurie praėjo po nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, jis jokių naujų nusikalstamų veikų neįvykdė (t. 2, b. l. 217-230), nepadarė net administracinių nusižengimų (t. 2, b. l. 214-216), be to, tinkamai vykdė probacijos sąlygas (nes nusiskundimų iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus dėl jo elgesio ar nustatytų įpareigojimų nevykdymo negauta (t. 2, b. l. 210-211)), visą tą laiką dirbo pagal darbo sutartį – nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. dirbo pas S. J., vykdantį individualią veiklą, o nuo 2021 m. gegužės 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 55-56, 153-155, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). Be to, atsižvelgtina į tai, kad V. K. gyvena su sugyventine D. Š., su kuria augina jų bendrą sūnų (duomenys neskelbtini), taip pat du mažamečius sugyventinės vaikus (t. 2, b. l. 167), padeda išlaikyti dar vieną savo nepilnametį vaiką, kuris gyvena su motina (t. 2, b. l. 63, 166).

10. Sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, svarbi ir paties kaltininko pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo, kadangi ši aplinkybė taip pat apibūdina jo asmenybę. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis), tačiau tuo pačiu, nurodydamas bausmės skyrimo V. K. motyvus, atsižvelgė į tai, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, kadangi pastarasis visų jo apklausų (atliekant ikiteisminį tyrimą) metu nurodė, kad dėl savo kaltės pasisakyti negali, kadangi dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių (t. 1, b. l. 191-192, 199; t. 2, b. l. 9), o tai negalima laikyti kaltės neigimu, kaip nurodė apylinkės teismas, nes nepaneigta, jog V. K. iš tikro dėl girtumo įvykio aplinkybių neatsimena, taip pat nenustatyta, kad tokiu būdu nuteistasis būtų bandęs išvengti atsakomybės.

11. Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę bei sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, būtina atsižvelgti ir į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą. V. K. įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė tuo, kad nuteistasis smurtavo dviejų jam iš matymo pažįstamų nukentėjusiųjų atžvilgiu, kurie įvykio metu taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio, nukentėjusiesiems buvo sukeltas tik fizinis skausmas, jokių sužalojimų nebuvo padaryta, dalis veikos buvo padaryta privataus gyvenamojo namo kieme (t. 1, b. l. 21-24), kas mažina V. K. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, lyginant su rūšiniu tokių nusikalstamų veikų pavojingumu. Svarbu ir tai, kad nukentėjusieji S. L. ir V. K. jokių pretenzijų nuteistajam V. K. neturi, civilinių ieškinių nereiškė, o nukentėjusysis V. K. baigiamųjų kalbų metu prašė palikti V. K. laisvėje (tai yra neskirti realios laisvės atėmimo bausmės) (t. 2, b. l. 182).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) V. K. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidėjus jam pirmosios instancijos teismo paskirtos ir su Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Šiuo atveju taikytina nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), kadangi ji, teisėjų kolegijos įsitikinimu, lengvina nuteistojo V. K. teisinę padėtį, nes šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad šalia baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šioje dalyje numatytų pareigų, teismas nuteistajam paskiria ir intensyvią priežiūrą, kai tuo tarpu ankstesnės redakcijos BK 75 straipsnio 2 dalis intensyvios priežiūros nenumatė. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pasiuntus nuteistąjį V. K. atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į įkalinimo įstaigą, iš esmės būtų pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis būtų nubaustas, jam būtų atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiktų nuteistąjį, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai), tuo labiau, kad nuteistasis jau anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose. Realus laisvės atėmimas, be jokios abejonės, pakenktų ir nuteistojo V. K. socialiniams ryšiams (jis netektų galimybės auginti ir išlaikyti savo bei sugyventinės nepilnamečių vaikų, prarastų darbą, jam būtų sudėtinga tęsti laisvanorišką gydymąsi nuo alkoholizmo). O atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kaip jau buvo minėta), nuteistasis ilgą laiką bus kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės vykdyti teismo jam paskirtus įpareigojimus, laikytis nustatytų taisyklių, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos veiklose, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones arba nesilaikant draudimų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir nuspręsti vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai).

13. Parenkant V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą bei įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, be to, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, o taip pat į tai, kad V. K. iki suėmimo dirbo, gyveno šeimoje, kad nusikaltimą lėmė jo apsvaigimas nuo alkoholio, kad nuteistasis šiuo metu savanoriškai gydosi nuo šios priklausomybės, o taip pat į Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, nustatytas pareigas.

Dėl proceso išlaidų

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nuteistajam V. K. šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja – advokatė Vida Povilaitienė (t. 2, b. l. 204). 2021 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuria, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš nuteistojo V. K. valstybės naudai priteisti 108 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 207-209).

15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

16. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 193-194), kiti proceso dalyviai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Gynėjas nuteistajam V. K. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Šiuo nuosprendžiu nuspręsta nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti visiškai, pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas), todėl iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 7 ir 10 punktais (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) V. K. paskirtos ir su Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, subendrintos 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant V. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligą (alkoholizmą), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pirmus 2 (du) metus neišeiti iš namų nuo 22 valandos iki 7 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje (ją užbaigiant per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos) ir per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas