Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. T. patikslintą ieškinį atsakovei A. B. (G.) ir tretiesiems asmenims G. B., V. B., J. G., R. M., L. K. ir A. V. dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, dėl nuosavybės teisinės registracijos panaikinimo ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei pagal atsakovės A. B. (G.) priešieškinį ieškovui L. T. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinys

1. Ieškovas L. T., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8, 5.15–5.17 straipsnių nuostatomis, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (2019 m. DOK-141175; patikslinto ieškinio priedai yra ir prie 2019 m. dokumento CBP-23373; 2020 m. DOK-71086) prašydamas:

1.1. Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) mirusio B. G. (gimusio (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (testamentą patvirtino Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarė V. B.).

1.2. Pripažinti negaliojančiu pagal A. G.-B. 2018 m. spalio 30 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (paveldėjimo byla Nr.(duomenys neskelbtini)) Kaišiadorių rajono notarų biuro notaro G. B. 2019 m. vasario 4 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) į ½ žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)); ½ pastato – gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)); ½ pastato – ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)); ½ pastato – garažo ((duomenys neskelbtini)); ½ kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių ((duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (kurių rinkos vertė –14100,42 Eur).

1.3. Panaikinti teisinę registraciją atsakovės A. G.-B. vardu į ½ žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)); ½ pastato – gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)); ½ pastato – ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)); ½ pastato – garažo ((duomenys neskelbtini)); ½ kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių ((duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (kurių rinkos vertė –14100,42 Eur).

1.4. Atnaujinti jam – ieškovui L. T. – terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio B. G. palikimą.

II. Priešieškinis

2. Atsakovė A. B. (G.) pateikė teismui priešieškinį (2020 m. DOK-61902) prašydama iškeldinti ieškovą L. T. iš jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nesuteikiant ieškovui kitos gyvenamosios vietos.

III. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

3. Teismo posėdžio metu ieškovas L. T. palaikė patikslintą ieškinį (2019 m. DOK-141175) ir prašė jį tenkinti, o su atsakovės A. B. (G.) pareikštu priešieškiniu visiškai nesutiko (2020 m. DOK-71086) ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovės A. B. (G.) atstovas advokato padėjėjas R. K. teismo posėdžio metu visiškai nesutiko su ieškovo L. T. pareikštu patikslintu ieškiniu ir prašė jį atmesti, palaikė priešieškinį (2020 m. DOK-61902) ir prašė jį tenkinti.

5. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. palaikė atsiliepimuose į ieškovo L. T. patikslintą ieškinį ir į atsakovės A. B. (G.) priešieškinį (2020 m. DOK-119283, DOK-119510, DOK-119186 ir DOK-120000) nurodytas pozicijas, t. y. su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, palaikė priešieškinį.

6. Trečiasis asmuo – buvusi notarė – V. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškovo L. T. patikslintą ieškinį (2020 m. DOK-62772) išreikštą poziciją – su ieškovo reikalavimu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti. Kiti ieškovo L. T. patikslinto ieškinio reikalavimai, taip pat ir atsakovės A. B. (G.) priešieškinio reikalavimas, spręstini teismo nuožiūra.

7. Trečiasis asmuo – notaras – G. B. į teismo posėdį neatvyko, apie visus teismo posėdžius jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškovo L. T. patikslintą ieškinį (2020 m. DOK-54155) nurodė, kad ginčas spręstinas teismo nuožiūra, kadangi ginčijamo testamento sudarymo aplinkybių nežino. Atsiliepime į atsakovės A. B. (G.) priešieškinį (2020 m. DOK-65081) trečiasis asmuo nurodė, kad priešieškinyje keliami reikalavimai nėra susiję su notaro veikla, todėl taip pat spręstini teismo nuožiūra.

IV. Bylos eiga

8. Ieškovas L. T. į teismą su ieškiniu dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, dėl nuosavybės teisinės registracijos panaikinimo ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi elektroninių ryšių priemonėmis – per Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų portalą (EPP) – dar 2019 m. spalio 28 d. 16:57 val. (teisme registruota 2019 m. spalio 29 d. CBP-23373), tačiau ieškovo patikslintas ieškinys (2019 m. DOK-141175) buvo priimtas 2020 m. gegužės 5 d. – Kauno apygardos teismui 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-245-657/2020 panaikinus pirmos instancijos nutartį ieškovo ieškinį laikyti nepaduoti ir jį jam grąžinti bei perdavus klausimą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, t. y. 2020 m. gegužės 4 d. perdavus klausimą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos panaikintą nutartį priėmusiam teisėjui po jo kasmetinių atostogų.

Teismas 2020 m. birželio 29 d. paskyrė pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį – 2020 m. liepos 22 d. 13.00 val., – tačiau ieškovas L. T. 2020 m. liepos 22 d. pareiškė nušalinimą visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams (2020 m. DOK-85410). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-99-407/2020 ieškovo nušalinimo pareiškimo netenkino, tačiau ieškovas L. T. nuolat reiškė pakartotinius nušalinimo pareiškimus, kuriuos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjo bylą nagrinėjantis teisėjas ir jų netenkino.

Atsižvelgęs į šios civilinės bylos eigą, į ieškovo L. T. procesinį elgesį ir į įstatymo leistiną parengiamųjų teismo posėdžių kiekį (ne daugiau kaip du), siekdamas civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir operatyvumo, teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė, jog byla parengta nagrinėti teisme, ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdį. Atsižvelgęs į ieškovo L. T. procesinį elgesį – nuolatinį ir gausų įrodymų teikimą, – teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nutarė, jog įrodymų teikimas yra baigtas.

Ieškovas L. T. 2021 m. spalio 20 d. pateikė teismui du pareiškimus dėl patikslinto ieškinio reikalavimo papildymo/ patikslinimo, nekeičiant ieškinio pagrindo (aplinkybių), t. y. prašė teismo prijungti prie jau esamų patikslintų ieškinio reikalavimų dar du: 1) pripažinti, kad jis – ieškovas L. T. – priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio B. G. palikimą po jo mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą (2020 m. DOK-133035); 2) pripažinti, kad B. G. (duomenys neskelbtini) testamentą pasirašė suklydimo įtakoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnis) ant kitų–suinteresuotų asmenų sukurpto (sutarto ir suderinto) testamento būdamas ribotai veiksniu šioje srityje asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.15 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pažeidžiant testamentinio veiksnumo nuostatas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.15 straipsnis) (2020 m. DOK-133092). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 141 straipsnio nuostatomis, jog ieškinio pagrindo ir dalyko keitimas yra galimas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (ši civilinė byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi) arba tik tuo atveju, jei ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo būtinumas iškilo vėliau (tokio būtinumo nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgė), arba gautas priešingos šalies sutikimas (atsakovės A. B. (G.) atstovas advokato padėjėjas R. K. nesutiko), arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (teismo nuomone tai būtų užvilkę bylos nagrinėjimą – būtų reiškiami pakartotiniai prašymai dėl liudytojų apklausų ir įrodymų pateikimo ar išreikalavimo, ką teismas jau sprendė ir, atsižvelgęs į patikslinto ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką ir pagrindą), jų netenkino), 2021 m. spalio 20 d. žodinėmis nutartimis atsisakė tenkinti ieškovo du pareiškimus dėl patikslinto ieškinio dalyko pakeitimo.

Teismas 2022 m. sausio 20 d. paskelbė bylos medžiagą ir 2022 m. balandžio 7 d., išklausęs baigiamąsias kalbas, išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti procesinio sprendimo.

V. Patikslinto ieškinio argumentai ir atsikirtimai į priešieškinį

9. Ieškovo L. T. patikslinto ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į atsakovės A. B. (G.) priešieškinį grindžiami šiais patikslintame ieškinyje (2019 m. DOK-141175) ir atsiliepime į priešieškinį (2020 m. DOK-71086) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovas:

9.1. (duomenys neskelbtini) miręs B. G. yra ieškovo L. T., atsakovės A. B. (G.) ir trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V. tėvas. Jų motina L. G. mirė anksčiau – (duomenys neskelbtini)

Nesutarimai tarp ieškovo L. T. ir trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V. prasidėjo dar 2009 m. vasarą, kai ieškovas L. T. atsisakė prisiimti kaltę dėl trečiojo asmens A. V. neblaivaus sūnaus padaryto eismo įvykio, kurio metu buvo mirtinai sužalotas/ pervažiuotas – nužudytas – kaimynas. Atsisakius prisiimti kaltę, pašlijo ir ieškovo L. T. santykiai su tėvu B. G., kuris vis labiau linko į trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V. pusę – buvo jų įtakojamas ir labai dažnai vaišinamas/ svaiginamas alkoholiniais gėrimais. Dar labiau santykiai pašlijo, kai ieškovas L. T. 2011 m. pareikalavo trečiuosius asmenis A. V. ir R. M. grąžinti skolas. Be to, ieškovo L. T. iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas trečiojo asmens A. V. sūnaus atžvilgiu dėl ieškovo įmonei padarytos žalos sukčiaujant/ grobstant jos turtą, o vėliau – pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo/ nuostolių atlyginimo.

Nesutarimai tik stiprėjo ir šiuo metu yra tokie stiprūs, kad ieškovas L. T. ir tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. (broliai ir seserys) visiškai nebebendrauja, o susitikę, ignoruoja vienas kitą arba vienas kitą plūsta įvairiausiais žodžiais, filmuoja ir grasina. Jauniausioji sesuo – atsakovė – A. B. (G.) senai gyvena užsienyje ir realios padėties nežinojo ir nežino – pasitiki trečiaisiais asmenimis J. G., R. M., L. K. ir A. V. ir tiki visais jų žodžiais, dėl ko ir pareiškė ieškovui L. T. priešieškinį dėl iškeldinimo iš tėvų namų.

Esant nesutarimams/ pykčiams, tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. nusprendė atkeršyti ieškovui L. T. – pašalinti jį iš tėvų turto paveldėtojų, – ką ir padarė, t. y. (duomenys neskelbtini) nuvežė abu tėvus L. G. ir B. G. pas notarę V. B., kur šie trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V. įtakoje pasirašė iš anksto trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V. su notare V. B. suderintus testamentus.

Sudarydamas/ pasirašydamas (duomenys neskelbtini) testamentą, B. G. nebuvo savarankiškas, t. y. buvo ribotai veiksnus testamento sudarymo/ paveldėjimo teisinių santykių srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.16 straipsnio 1 dalies 2 punktas): ne pats B. G. susirado notarę V. B., ne pats susitarė su ja dėl susitikimo, ne pats aptarė ketinamo sudaryti testamento turinį ir ne pats pas ją nuvyko; tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. dažnai/ nuolat B. G. vaišino alkoholiniai gėrimais/ svaigino, kas, savaime suprantama, turėjo įtakos garbingo 85 m. amžiaus žmogaus suvokimui – tėvui negalėjo būti suprantamas ir suvokiamas testamento turinys/ vartojamos teisinės formuluotės; tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. įtakojo garbingo amžiaus ir alkoholio paveiktą B. G. – įkalbėjo testamentu visą savo turtą palikti užsienyje gyvenančiai atsakovei A. B. (G.), kuriai šis turtas nėra reikalingas ir kuriuo ji tikriausiai niekada nesinaudos; šią civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas, ne kartą nagrinėjęs skundus dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00767/2011 ir nenustatęs jokių teisės aktų pažeidimų, de facto pripažino B. G. ribotai veiksniu asmeniu – pripažino teisėtu ir pagrįstu Kaišiadorių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėjos I. P.-L. 2012 m. sausio 12 d. atliktą ikiteisminio tyrimo veiksmą – liudytojo B. G. apklausą, kurioje dėl B. G. amžiaus ir jo ligos („labai prastai girdi“) atstovu pagal įstatymą be tyrėjo ar prokuroro nutarimo dalyvavo B. G. dukra R. G. M..

Paskutiniais B. G. gyvenimo mėnesiais tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. slėpė jį nuo ieškovo L. T. – neleido susitikti. Apie tėvo mirtį ieškovas sužinojo (duomenys neskelbtini), tačiau apie tėvo (duomenys neskelbtini) testamentą ieškovas sužinojo tik 2019 m. sausio 26 d., gavęs oficialius duomenis iš notaro G. B., nes iki to ieškovas apie tėvo testamentą žinojo tik iš nuogirdų – tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V., net pati atsakovė A. B. (G.) slėpė tai nuo ieškovo, ką patvirtina teismui pateiktas ieškovo ir atsakovės 2018 m. spalio mėnesio susirašinėjimas „WhatsApp“ programa. Nagrinėjamu atveju ieškovas L. T. nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatyto 1 metų termino ginčyti testamentą ir jo pagrindu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

9.2. Pripažinus negaliojančiu B. G. (duomenys neskelbtini) testamentą, tenkinti visi kiti ieškovo L. T. išvestiniai reikalavimai, t. y. pripažintinas negaliojančiu B. G. (duomenys neskelbtini) testamento pagrindu notaro G. B. atsakovei A. B. (G.) 2019 m. vasario 4 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir panaikintina paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atlikta atsakovės A. B. (G.) daiktinių teisių registracija Nekilnojamojo turto registre, taip pat ieškovui L. T. atnaujintinas terminas priimti mirusio B. G. palikimą.

9.3 Atsakovė A. B. (G.), įkalbėta ir įtakota trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V., pareiškė visiškai nepagrįstą priešieškinį prašydama teismą iškeldinti jį – ieškovą L. T. – iš jų tėvų namų, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

Ieškovas L. T. gyvena Vokietijoje, kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kur turi gyvenamąjį namą. Su Vokietija ieškovas sieja savo asmeninius, socialinius ir ekonominius interesus. Lietuvoje ieškovas turi butą Vilniuje, kur ir apsistoja lankydamasis Lietuvoje. Tėvų namuose ((duomenys neskelbtini)) ieškovas negyvena, o tik lankosi – užvažiuoja pažiūrėti apleistų, visiškai neprižiūrimų ir griūvančių namų, nors tretieji asmenys J. G., R. M., A. V. ir L. K., kuriai atsakovė A. B. (G.) yra išdavusi įgaliojimą tvarkyti jos nekilnojamąjį turtą, gyvena netoliese.

Dar abiems tėvams esant gyviems, ieškovas L. T. svečiuodavosi tėvų namuose ir apsistodavo antrame gyvenamojo namo aukšte, kur nakvodavo ir laikydavo asmeninius daiktus. Esant reikalui, prisidėdavo prie sodybos priežiūros, pavyzdžiui, nupirko kietu kuru kūrenamą šildymo katilą, pirko anglis, taip pat nupirko ir visuose namuose sudėjo drėgmės surinkėjus. Taip jau yra, kad iš keršto ieškovui L. T., nenorėdami ieškovo apsilankymų/ pabuvimų tėvų namuose, tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. laužo ir gadina tėvų namus: nevedina, ne kartą buvo sugadinę šildymo katilą, dujinę viryklę ir dujų padavimo žarną, iš šildymo sistemos išleido šildymo skystį, nuolat laužo/ gadina lauko durų spynas – taip kenkia ne ieškovui, o statiniui. Visas šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktos fotonuotraukos ir teismo apžiūrėta durų spyna su nulaužtu liežuvėliu ir aštuoniomis sugadintomis širdelėmis.

Pašlijus santykiams, ieškovas L. T. tėvų namuose lankydavosi rečiau, tačiau tebelaikė savo asmeninius daiktus. Po tėvo B. G. mirties ieškovas lankydavosi ir tebesilanko tėvų namuose – nėra jokio teismo sprendimo, kuris jam tą draustų. Be to, niekas jam nereiškė pretenzijų dėl lankymosi tėvų namuose, t. y. iki pat atsakovės A. B. (G.) 2020 m. kovo 20 d. pranešimo dėl išsikraustymo nė karto (nei žodžiu, nei raštu) nei atsakovė A. B. (G.), nei jos įgaliota atstovė – trečiasis asmuo – L. K. nepareikalavo jo apleisti tėvų namus ar juose nebesilankyti. Šiuo metu tėvų namuose jo daiktų nebėra – jis viską išsivežė, – tačiau užvažiuoja ir užvažiuos, iki bus tai draudžiantis teismo sprendimas. Keista, tačiau ieškovui L. T. šios bylos nagrinėjimo teisme metu pasiūlius teismo posėdyje dalyvavusiems tretiesiems asmenims J. G., R. M., L. K. ir A. V. paimti tėvų gyvenamojo namo lauko durų spynos raktą, kad nereikėtų laužyti spynos, visi atsisakė.

10. Išklausius ieškovo L. T. paaiškinimus ir 2021 m. spalio 20 d. pateiktą prašymą/ pareiškimą dėl patikslinto ieškinio reikalavimo papildymo/ patikslinimo, nekeičiant ieškinio pagrindo (aplinkybių) (2020 m. DOK-133092), teismas perklausė ieškovą L. T., vis tik kokiu pagrindu ginčija mirusio tėvo B. G. testamentą/ sandorį: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) ar 1.90 straipsnio (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) pagrindu. Ieškovas po ilgų ir dviprasmiškų aiškinimų nurodė, kad B. G. testamentą ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu, o ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu.

Be to, ieškovas L. T. nurodė, kad tėvai L. G. ir B. G. buvo pažadėję jam perleisti dalį namų – gyvenamojo namo antrą aukštą, – todėl jis neprieštaravo, kad pirmas gyvenamojo namo aukštas motinos testamentu atiteko atsakovei A. B. (G.).

VI. Atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinio argumentai

11. Atsakovės A. B. (G.) atsikirtimai į ieškovo L. T. patikslintą ieškinį ir priešieškinis grindžiami šiais priešieškinyje (2020 m. DOK-61902) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovės atstovas advokato padėjėjas R. K.:

11.1. Ieškovas L. T. praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje įtvirtintą 1 metų senaties terminą palikimo priėmimo teisėtumo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimui.

B. G. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnį tądien atsirado B. G. palikimas. Atsakovė A. B. (G.) 2018 m. spalio 30 d. pateikė pareiškimą notarui dėl B. G. palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Apie tėvo B. G. mirtį ieškovas L. T. sužinojo (duomenys neskelbtini), t. y. palikimo atsiradimo dieną. Nors ieškovas L. T. teigia, kad apie mirusio tėvo B. G. (duomenys neskelbtini) testamentą ir paveldėjimo bylos pradėjimą sužinojo tik 2019 m. sausio 26 d., gavęs informaciją iš notaro G. B., tai paneigia teismui pateiktas ieškovo L. T. ir atsakovės A. B. (G.) 2018 m. spalio 26–31 d. susirašinėjimas „WhatsApp“ programa, iš kurio matyti, kad ieškovui L. T. dar B. G. mirties dieną – (duomenys neskelbtini) – buvo žinoma apie mirusio B. G. (duomenys neskelbtini) testamento turinį (visas testatoriaus palikimas po jo mirties atitenka atsakovei A. B. (G.). Tai taip pat patvirtina ieškovo L. T. paaiškinimai, duoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1128-1070/2020 – 2018 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 15 min. 50 s. iki 1 val. 16 min. 46 s.).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ieškovas L. T. ginčyti mirusio tėvo B. G. testamentą ir jo pagrindu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą galėjo tik iki (duomenys neskelbtini) (imtinai) (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1009-544/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi 2019 m. spalio 29 d., t. y. praleidus nustatytą 1 metų senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti bei nenurodo senaties termino praleidimo priežasčių. Atsakovė A. B. (G.) prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškovo L. T. patikslintą ieškinį.

11.2. Ieškovas L. T. teigia, kad B. G., sudarydamas (duomenys neskelbtini) testamentą, nesuvokė testamento turinio ir esmės, nuolat buvo svaiginamas alkoholiu, t. y. buvo neveiksnus, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių B. G. neveiksnumą paveldėjimo teisinių santykių srityje ar kuriose nors kitose srityse, ieškovas L. T. taip ir nepateikė teismui. Ieškovas taip pat nepateikė teismui ir kitų įrodymų, galinčių kelti abejonių dėl B. G. suvokimo, pavyzdžiui, medicininių dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.

Tai, kad testatorius B. G. dar gyvas būdamas kvietė atsakovę A. B. (G.) grįžti iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą ir apsigyventi tėvų namuose ((duomenys neskelbtini)), patvirtina teismui pateiktas B. G. 2009 m. ranka rašytas laiškas atsakovei. Iš laiško turinio matyti, kad tuo metu abu tėvai buvo nusprendę visą savo turtą perleisti atsakovei, kas faktiškai ir yra įgyvendinta įvykdžius jų abiejų testamentus. Pažymėtina, kad ieškovas L. T. neginčijo jų motinos L. G. (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento, kuriuo visas jos palikimas taip pat atiteko atsakovei A. B. (G.).

Atsakovė A. B. (G.) nuo 1994 m. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir yra įgijusi šios šalies pilietybę. Į Lietuvą atvyksta pasisvečiuoti – tik kartą per kelis metus. Ginčijamo B. G. testamento sudarymo dieną – (duomenys neskelbtini) – atsakovė buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir negalėjo įtakoti testatoriaus valios ir jo testamento turinio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.35 straipsnyje nurodyta, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo iš viso nesudaryti. Testatorius B. G. nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo ginčijamo testamento sudarymo, iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) – visus 6 metus – galėjo pakeisti, papildyti savo testamentą, nurodydamas jame paveldėtoju ieškovą L. T. ar bet kurį kitą asmenį, tačiau to nepadarė, t. y. nekeitė ginčijamame testamente išreikštos savo paskutinės valios.

Be to, ieškovas L. T. teigia, kad testatoriaus B. G. artimieji giminaičiai – tretieji asmenys – J. G., R. M., L. K. ir A. V. iš anksto, be testatoriaus valios, susitarė su ginčijamą testamentą tvirtinusia notare V. B. ir suderino B. G. testamento turinį, t. y. galimai notarė V. B. pažeidė notaro veiklą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos notariato įstatymą, Lietuvos Respublikos notarų etikos kodeksą ir kitus), tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, t. y. pagal liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, kurios daromos remiantis medicininiuose dokumentuose esamais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-303/2010; Nr. 3K-3-453/2012; Nr. 3K-3-190/2013 ir kitos). Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, nes įrodinėja tas, kas teigia – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis.

Ieškovo L. T. reikalavimai pripažinti ginčijamo B. G. (duomenys neskelbtini) testamento pagrindu 2019 m. vasario 4 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą negaliojančiu ir panaikinti šio liudijimo pagrindu Nekilnojamo turto registre atliktą paveldėto nekilnojamo turto registraciją atsakovės A. B. (G.) vardu yra išvestiniai reikalavimai, t. y. jie priklauso nuo to, ar bus nuginčytas ir panaikintas notarės V. B. patvirtintas B. G. 2012 m. kovo 1 d testamentas. Nuginčijus testamentą, automatiškai būtų panaikintas tiek jo pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tiek ir šio liudijimo pagrindu atlikta nuosavybės teisės registracija į paveldėtą turtą.

11.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnyje nurodyta, kad pagal įstatymą paveldima tada, kai iš viso nėra testamento arba jei testamente neaptartas dalies palikimo (daiktų ir/ ar teisių) paveldėjimo klausimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.9 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, jei ieškovo L. T. patikslintas ieškinys būtų patenkintas, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovui atsirastų teisė priimti jam pagal įstatymą priklausančią palikimo dalį, atsiradusią po jo tėvo B. G. mirties. Atsižvelgus į tai, ieškovo L. T. reikalavimas atnaujinti jam terminą priimti mirusio B. G. palikimą yra perteklinis.

11.4. Atsakovė A. B. (G.) prašo teismo iškeldinti ieškovą L. T. iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nesuteikiant ieškovui kitos gyvenamosios vietos.

Atsakovei A. B. (G.) priklauso visas šiuo adresu nurodytas nekilnojamasis turtas: 0,25 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės daiktinės teisės išviešintos Nekilnojamojo turto registre – nuosavybės įregistravimo pagrindas: 1) 2017 m. lapkričio 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas pagal atsakovės motinos L. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir notarės V. B. patvirtintą testamentą Nr.(duomenys neskelbtini) – atsakovė paveldėjo ½ nurodyto nekilnojamojo turto dalį; 2) ieškovo L. T. ginčijamas 2019 m. vasario 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas pagal atsakovės tėvo B. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir notarės V. B. patvirtintą testamentą Nr.(duomenys neskelbtini) – atsakovė paveldėjo kitą ½ nurodyto nekilnojamojo turto dalį. Nurodytais testamentais atsakovės A. B. (G.) tėvai L. G. ir B. G. jai paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų. Priėmusi palikimą ir siekdama apsaugoti paveldėtą turtą, atsakovė A. B. (G.) 2018 m. spalio 30 d. išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą seseriai – trečiajam asmeniui – L. K., suteikiant jai visas teises valdyti ir tvarkyti visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei atlikti visus šių teisių įgyvendinimui būtinus veiksmus.

Nors ieškovas L. T. teigia, kad nuolatinė jo gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, tačiau faktiškai jis visą gyvenimą gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ne tik trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V. paaiškinimai, bet teismui pateikti įrodymai. Šiuo nekilnojamuoju turtu naudotis/ gyventi ieškovui L. T. buvo leidę tėvai L. G. ir B. G., tačiau jie mirė, t. y. panaudos santykiai baigėsi. Po tėvų mirties viso šio turto paveldėtoja ir vienintele savininke tapo atsakovė A. B. (G.), kuri ne kartą ragino ieškovą išsikraustyti, tačiau ieškovas nereaguoja ir iki šiol naudojasi jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu: nakvoja gyvenamajame name, laiko/ sandėliuoja jam priklausančius daiktus ne tik gyvenamajame name, bet ir garaže bei ūkiniame pastate. Ieškovas L. T. nemokėjo už sunaudotą į gyvenamąjį namą tiektą elektros energiją, vandenį ir dujas, dėl ko susidarė skolos ir dėl ko atsakovės iniciatyva 2018 m. buvo šių paslaugų tiekimas sustabdytas. Šiuo metu sodybai teikiamos tik komunalines paslaugos – šiukšlių išvežimas, – tačiau ir už jas ieškovas nemoka. Be to, ieškovas L. T. kaip metalo laužą pardavė sodyboje buvusius įvairius metalinius daiktus, kurie kaip ir visas kitas paveldėtas turtas buvo atsakovės nuosavybė, nuolat keičia gyvenamojo namo lauko durų spyną, t. y. visais šiais veiksmais ieškovas daro žalą atsakovei, jos turtui ir taip mažina šio turto vertę. Atsakovės A. B. (G.) turto tvarkymo ir priežiūros reikalais trečiasis asmuo L. K. nuolatos vyksta patikrinti atsakovės nekilnojamojo turto būklės, tačiau ieškovas L. T. neleidžia jai patekti į atsakovės nekilnojamą turtą motyvuodamas tuo, kad tai yra jo turtas, likęs jam po tėvų mirties. Kokiu pagrindu – nenurodo. Dėl šių aplinkybių atsakovė A. B. (G.) negali savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu paveldėtu turtu.

Atsakovė A. B. (G.) niekada nedavė ieškovui L. T. sutikimo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu kilnojamuoju ir/ ar nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), ar jį valdyti, kas reiškia, kad tarp atsakovės/ turto savininkės ir ieškovo nebuvo sudaryta gyvenamųjų/ negyvenamųjų patalpų nuomos ar panaudos sutartis, t. y. ieškovas L. T. neteisėtai gyvena atsakovės A. B. (G.) sodyboje ir ja naudojasi. Atsakovė A. B. (G.) pati ir per įgaliotą trečiąjį asmenį L. K. ne kartą ragino ieškovą L. T. išsikraustyti iš atsakovės sodybos, net, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsniu, nustatančiu savininko teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, 2020 m. kovo 20 d. pranešimu dėl išsikraustymo iš savavališkai užimtų patalpų pareikalavo ieškovą L. T. per 1 mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos pačiam išsikraustyti ir kartu išsivežti visą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą iš atsakovės nuosavybės teise priklausančios sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) Ieškovas buvo įspėtas, kad, jam neįvykdžius teisėto atsakovės reikalavimo per nurodytą terminą, atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.612 straipsniu, kreipsis į teismą dėl jo iškeldinimo ir ieškovas privalės atlyginti visas bylinėjimosi ir iškeldinimo išlaidas. Teismui pateikta ieškovo L. T. 2020 m. kovo 22 d. el. pašto žinutė atsakovei A. B. (G.) patvirtina, kad pranešimą dėl išsikraustymo ieškovas gavo, tačiau iš žinutės turinio galima suprasti, kad gera valia išsikraustyti ieškovas neketina. Nors baigiamųjų kalbų metu ieškovas L. T. teigė, kad išsikėlė iš tėvų namų, t. y. išsivežė visus jam priklausančius daiktus, tačiau tuo pat metu teigė, kad nėra jokio teismo sprendimo, kuris jam draustų atvykti ir lankytis tėvų namuose, todėl tėvų namuose lankėsi ir tebesilankys.

Atsakovės A. B. (G.) reikalavimas iškeldinti ieškovą L. T. iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nesuteikiant ieškovui kitos gyvenamosios vietos yra pagrįstas ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019 ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Č. prieš Kroatiją (peticijos Nr. 28261/06), Sh. prieš Rusiją (peticijos Nr. 69820/10), Y. Z. prieš Rusiją (peticijos Nr. 66610/10); P. ir kiti prieš Rusiją (peticijos Nr. 44560/11); P. prieš Rusiją (peticijos Nr. 47056/11).

12. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo L. T. patikslintas ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas, o atsakovės A. B. (G.) priešieškinis tenkintinas.

VII. Tretieji asmenys

13. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. palaikė atsiliepimuose į ieškovo L. T. patikslintą ieškinį ir į atsakovės A. B. (G.) priešieškinį (2020 m. DOK-119283, DOK-119510, DOK-119186 ir DOK-120000) nurodytas pozicijas, t. y. su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, palaikė priešieškinį – byloje dalyvavo atsakovės A. B. (G.) pusėje.

13.1. Tretieji asmenys J. G. ir L. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp ieškovo L. T. ir jų – trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V. – yra stiprūs nesutarimai/ priešiškumas, dėl ko jie visiškai nebendrauja, o susitikę, ignoruoja vienas kitą arba ieškovas L. T. juos plūsta įvairiausiais žodžiais, filmuoja ir grasina/ gąsdina.

Paklausti, apie ieškovo L. T. ginčijamą jų tėvo B. G. (duomenys neskelbtini) testamentą, tretieji asmenys J. G. ir L. K. atsakė, kad jiems nėra žinomos šio testamento sudarymo aplinkybės – nė vienas iš jų nesitarė su notare V. B. dėl tėvo testamento, nė vienas iš jų tądien nevežė tėvo pas notarę ir testamento sudaryme nedalyvavo. Kas vežė, nežino. Jiems buvo žinoma, kad abu tėvai po mirties ketina sodybą palikti atsakovei A. B. (G.), kuri po ilgo gyvenimo užsienyje, netikėtai tapusi našle, galėtų grįžti – turėtų kur prisiglausti. Visi kiti jų vaikai buvo susikūrę gyvenimus ir turėjo namus. Ar apie tėvų ketinimus buvo žinoma ieškovui L. T., nežino. Ieškovo L. T. teiginiai apie jų tėvo dažną/ nuolatinį svaiginimą alkoholiniu, apie įkalbinėjimą sudaryti testamentą ne ieškovo naudai ir apie tėvo nesusivokimą/ neveiksnumą yra visiškai prasimanyti ir niekuo nepagrįsti. Ieškovas L. T. beveik nuolat gyvena atsakovės A. B. (G.) paveldėtoje sodyboje – deja, pats nesitvarko, dėl ko sodybos būklė tik prastėja, ir kitiems neleidžia – nuolat keičia spynas ir neįsileidžia, nors atsakovė A. B. (G.) yra įgaliojusi trečiąjį asmenį L. K. tvarkyti ir prižiūrėti jos turtą, juo rūpintis.

13.2. Tretieji asmenys R. M. ir A. V. dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo teisme neišklausytos, nors jos dalyvavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose iki pat 2021 m. rudens, po ko trečiasis asmuo R. M. išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, o trečiasis asmuo A. V. nebegalėjo atsitraukti nuo darbo.

13.2.1. Atsiliepime į ieškovo L. T. patikslintą ieškinį ir į atsakovės A. B. (G.) priešieškinį (2020 m. DOK-119510) trečiasis asmuo R. M. patvirtino trečiųjų asmenų J. G. ir L. K. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie abiejų jų tėvų ketinimus po mirties sodybą palikti atsakovei A. B. (G.), kurios sutuoktiniui buvo diagnozuota onkologinė liga. Gali būti, kad būtent dėl to tėvai ir suskubo sudaryti testamentus. Atsakovės sutuoktinis mirė 2012 m. kovo 31 d. Ieškovo L. T. ginčijamo jų tėvo B. G. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu trečiasis asmuo R. M. buvo išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas pas seserį – atsakovę A. B. (G.). Be to, trečiasis asmuo R. M. nurodė, kad ieškovas L. T. gyvena tėvų namuose, visiškai nesirūpina nei jais, nei aplinka, piktybiškai viską niokoja.

13.2.2. Trečiasis asmuo A. V. atsiliepime į ieškovo L. T. patikslintą ieškinį ir į atsakovės A. B. (G.) priešieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose (2020 m. DOK-120000 ir 64220) patvirtino trečiųjų asmenų J. G. ir L. K. teismo posėdžio metu nurodytas bei trečiojo asmens R. M. atsiliepime į ieškovo L. T. patikslintą ieškinį ir į atsakovės A. B. (G.) priešieškinį nurodytas aplinkybes.

14. Trečiasis asmuo – buvusi notarė – V. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškovo L. T. patikslintą ieškinį (2020 m. DOK-62772) išreikštą poziciją – su ieškovo reikalavimu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti. Kiti ieškovo L. T. patikslinto ieškinio reikalavimai, taip pat ir atsakovės A. B. (G.) priešieškinio reikalavimas, spręstini teismo nuožiūra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Šio straipsnio 2 dalyje taip nurodyta, kad tuo atveju, jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.19 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą ar bet kurią jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat testatorius gali atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Taigi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso aiškiai įtvirtinta, jog testatorius savo turtą gali palikti jo paties nuožiūra pasirinktam asmeniui ir neturi jokios pareigos palikti (išdalinti) savo turtą visiems įstatyminiams įpėdiniams. Priešingai, kaip paminėta pirmiau, testatorius netgi turi teisę atimti paveldėjimo teisę iš įstatyminių įpėdinių.

Paklausta, buvusi notarė V. B. atsakė, kad teisme nagrinėjamo atvejo – B. G. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo aplinkybių – nepamena, nes per ilgametę notaro praktiką ji yra patvirtinusi labai daug testamentų.

Ieškovas L. T. teigia, kad testatorius galimai buvo nesavarankiškas savo procesiniuose veiksmuose, nes galimai prastai girdėjo ir jam galėjo daryti įtaką tretieji asmenys. Pažymėtina, kad nors teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais asmuo gali būti laikytinas nesavarankišku ir negalinčiu savarankiškai atlikti veiksmų, tačiau įstatymas labai aiškiai nustato, jog fizinio asmens civilinis veiksnumas, t. y. galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsnis) ir gali būti apribotas fiziniam asmeniui, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismo tvarka pripažįstant neveiksniu toje srityje. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnis). Turimas duomenimis nuo pat testamento surašymo dienos iki pat B. G. mirties joks asmuo nesikreipė dėl jo pripažinimo neveiksniu. Taip pat akcentuotina, jog tai, kad asmuo prastai girdi, jokiu būdu negali būti priežastimi laikyti, jog asmuo nėra savarankiškas ir negali savarankiškai atlikti veiksmų. Priešingai, jei asmens gebėjimu būti savarankišku būtų abejojama vien dėl prastos klausos, tokiuose veiksmuose būtų galima įžvelgti diskriminavimą dėl negalios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas, o tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Pažymėtina, kad, nors įsitikinimas yra subjektyvus ir priklauso nuo konkretaus notaro, tačiau, notaras, turėdamas bent menkiausių abejonių dėl asmens gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę, turi teisę atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Trečiasis asmuo – buvusi notarė – V. B. nurodė, kad, tvirtindama sandorius, kartu ir testamentus, visada įsitikindavo sandorių šalių veiksnumu ir jų tikrąja valia. Jos notarinio darbo praktikoje buvo ne vienas atvejis, kai teko atsisakyti atlikti notarinį veiksmą suabejojus sandorio šalies veiksnumu. Nagrinėjamu atveju, B. G. surašant testamentą ji įsitikino jo veiksnumu ir jo tikrąja valia. Apie tai įrašyta (duomenys neskelbtini) B. G. pasirašyto testamento tvirtinamajame įraše. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekiant užtikrinti, kad garbaus amžiaus testatoriui nebūtų sunkumų perskaityti testamento tekstą, tekstas surašytas paryškintu šriftu. Tokį šriftą ji naudodavo tais atvejais, kai asmuo būdavo garbaus amžiaus, – tam, kad užtikrinti, jog asmeniui testamentas bus aiškiai įskaitomas. Kita vertus, testamente aiškiai nurodyta, jog „testamentas, kurį aš pats savo ranka pasirašiau, mano perskaitytas, man notaro taip pat balsiai perskaitytas, mano suprastas ir kaip atitinkantis mano valią pasirašytas notaro akivaizdoje“. Tai rodo, jog, siekiant užtikrinti, jog testamente teisingai surašyta testatoriaus pareikšta valia, testamentas buvo papildomai balsiai perskaitytas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad testatorius B. G. savo testamente tvirtu raštu ne tik pasirašė, bet ir savo ranka parašė savo vardą ir pavardę, kas taip pat įrodo, jog asmuo, pasirašydamas testamentą, buvo veiksnus ir savarankiškas. Visada, taip pat ir šiuo atveju, su testatoriumi B. G. notarė bendravo viena – pašaliniams asmenims nedalyvaujant. Be to, ieškovo L. T. ieškinyje nurodytų ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktų B. G. 2012 m. sausio 12 d. apklausos metu, t. y. likus mažiau nei 2 mėnesiams iki testamento sudarymo, ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. apklausos metu, t. y. praėjus daugiau nei 2,5 metams po testamento sudarymo, apklausas atlikusiems policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl B. G. veiksnumo, savarankiškumo ar gebėjimo suprasti savo veiksmus. Taigi, testatorius B. G., nors ir būdamas garbaus amžiaus, buvo savarankiškas, savo veiksmus suprato ir testamentą sudarė laisva valia. Todėl bet koks bandymas atimti jam teisę disponuoti savo turtu ar nurodyti kaip tvarkyti šį turtą prieštarautų teisei ir teisingumui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad surašyto testamento testatorius B. G. nepakeitė ir nepanaikino iki savo mirties, nors tokią galimybę turėjo ir galėjo ja pasinaudoti.

Ieškovo L. T. teiginiai, kad tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. iš anksto buvo susitarę su ja dėl B. G. testamento turinio, neturi jokio pagrindo. Atvykimo pas notarą datą ir laiką įprastai skirdavo sekretorė referentė (dažniausiai telefonu), todėl jokių išankstinių susitarimų dėl testamento turinio nei su testatoriumi, nei su kitais asmenimis nebuvo ir negalėjo būti. Testatorius B. G. savo valią išreiškė pats, atvykęs pas ją – notarę. Testatoriaus valia buvo aiški ir suprantama, jokių abejonių nesukėlė. Tiek B. G. (iki testamento surašymo), tiek ir testamente numatyta įpėdinė (atsakovė A. B. (G.), tiek ir kiti ieškovo L. T. ieškinyje nurodyti tretieji asmenys, notarei nebuvo žinomi ar pažįstami.

15. Trečiasis asmuo – notaras – G. B. į teismo posėdį neatvyko, apie visus teismo posėdžius jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškovo L. T. patikslintą ieškinį (2020 m. DOK-54155) nurodė, kad ginčas spręstinas teismo nuožiūra, kadangi ginčijamo testamento sudarymo aplinkybių nežino. Atsiliepime į atsakovės A. G. priešieškinį (2020 m. DOK-65081) trečiasis asmuo nurodė, kad priešieškinyje keliami reikalavimai nėra susiję su notaro veikla, todėl taip pat spręstini teismo nuožiūra.

VIII. Liudytojai

16. Ieškovo L. T. iniciatyva teisme apklausti galimai apie šiai civilinei bylai reikšmingas aplinkybes/ apie ginčijamo testamento sudarymą žinantys liudytojai A. T. ir V. P., tačiau šie liudytojai teigė nieko nežiną apie B. G. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymą ar nepamenantys, kad jiems kas apie tai ką buvo sakęs.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IX. Faktinės aplinkybės

17. Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad:

17.1. Ieškovas L. T., atsakovė A. B. (G.) ir tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. yra (duomenys neskelbtini) mirusios L. G. ir (duomenys neskelbtini) mirusio B. G. vaikai.

17.2. B. G., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų (Kaišiadorių r. sav. 2-o notaro biuro notarės V. B. patvirtintą) testamentą, kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą jo turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai – atsakovei – A. G. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamentą pasirašė testatorius B. G., nurodydamas savo vardą ir pavardę. Testamentas nėra didelės apimties – vieno lapo, – surašytas kompiuterio pagalba paryškintomis raidėmis. Testamente nurodyta, kad šį testamentą B. G. sudaro „suprasdamas savo veiksmų reikšmę, būdamas sveiko proto, laisva valai, be prievartos ir suklydimo, suvokdamas dokumento reikšmę ir pasekmes“. Taip pat testamente nurodyta, kad „testamentas, kurį aš pats savo ranka pasirašau, mano perskaitytas, man notaro taip pat balsiai perskaitytas, mano suprastas ir kaip atitinkantis mano valią pasirašytas notaro akivaizdoje“.

17.3. Atsakovė A. B. (G.) 2018 m. spalio 30 d. pateikė pareiškimą notarui G. B. dėl (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo B. G. palikimo priėmimo. Kaišiadorių r. 1-ojo notaro biuro notaras G. B. 2019 m. vasario 4 d. atsakovei A. B. (G.) išdavė paveldėjimo teisės pagal (duomenys neskelbtini) mirusio B. G. (duomenys neskelbtini) testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) liudijimą į 950/2523 dalis žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato – gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato – ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato – garažo ((duomenys neskelbtini)); ½ dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių ((duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) sav. Paveldėto nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė – 14100,42 Eur (paveldėjimo byla Nr.(duomenys neskelbtini)) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovei A. B. (G.) priklauso visas šiuo adresu nurodytas nekilnojamasis turtas: 0,25 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės daiktinės teisės išviešintos Nekilnojamojo turto registre – nuosavybės įregistravimo pagrindas: 1) 2017 m. lapkričio 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas pagal atsakovės motinos L. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir notarės V. B. patvirtintą testamentą Nr.(duomenys neskelbtini) – atsakovė paveldėjo ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto dalį; 2) ieškovo L. T. ginčijamas 2019 m. vasario 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas pagal atsakovės tėvo B. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir notarės V. B. patvirtintą testamentą Nr.(duomenys neskelbtini) – atsakovė paveldėjo kitą ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto dalį.

17.4. Ieškovas L. T. ir atsakovė A. B. (G.) 2018 m. spalio 26–31 d. susirašinėjo „WhatsApp“ programa, taip pat ir elektroniniu paštu (2018 m. lapkritį–gruodį). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad kalbama apie laidotuves, kapus, tėvų testamentus ir atsakovei tėvų užrašytus namus. Atsakovei nepateikiant ieškovo norimų atsakymų į klausimą, ar jau susitvarkė tėvo palikimo reikalus, ieškovas piktinosi, plūdosi ir kaltino tėvų palikimo pagrobimu iš jo.

17.5. Atsakovė A. B. (G.) 2018 m. spalio 30 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu įgaliojo trečiąjį asmenį L. K. valdyti ir tvarkyti jai nuosavybės teise priklausančius visus (bet kokius) nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) sav., bei atlikti visus šių teisių įgyvendinimui būtinus veiksmus.

17.6. Notaras G. B. 2019 m. sausio 29 d., atsakydamas į ieškovo L. T. užklausą, el. laiške nurodė, kad: (duomenys neskelbtini) mirusios L. G. palikimą 2017 m. spalio 10 d. pareiškimu notarui priėmė jos dukra – atsakovė – A. B. (G.), kuriai 2017 m. lapkričio 27 d. išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas į L. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su B. G. priklausiusią nekilnojamųjų daiktų ((duomenys neskelbtini) sav.) dalį; (duomenys neskelbtini) mirusio B. G. palikimą 2018 m. spalio 30 d. pareiškimu notarui priėmė jo dukra – atsakovė – A. B. (G.), kuriai, 2019 m. sausio 26 d. pasibaigus palikimo priėmimo terminui, bus išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas į B. G. priklausiusią nekilnojamųjų daiktų ((duomenys neskelbtini) sav.) dalį.

17.7. Atsakovė A. B. (G.) 2020 m. kovo 20 d. pranešimu dėl išsikraustymo iš savavališkai užimtų patalpų pareikalavo ieškovą L. T. per 1 mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos pačiam išsikraustyti ir kartu išsivežti visą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą iš atsakovės nuosavybės teise priklausančios sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) sav. Ieškovas buvo įspėtas, kad, jam neįvykdžius teisėto atsakovės reikalavimo per nurodytą terminą, atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.612 straipsniu, kreipsis į teismą dėl jo iškeldinimo ir ieškovas privalės atlyginti visas bylinėjimosi ir iškeldinimo išlaidas. Ieškovas L. T. 2020 m. kovo 22 d. el. paštu atsakė atsakovei A. B. (G.) – piktinosi jos ir visų kitų artimų giminaičių elgesiu, jo šmeižimu ir kaltino vagyste. Be to, ieškovas nurodė, jog turi garso įrašą, kur atsakovė per tėvo laidotuves neprieštaravo, kad jis dar 2 metus lankytųsi tėvų namuose.

17.8. Atsakovė A. B. (G.) pateikė teismui jai skirto/ adresuoto tėvo B. G. ranka rašyto laiško kopiją, iš kurio turinio matyti, kad laiškas rašytas dar esant gyvai laiško autoriaus sutuoktinei ir atsakovės motinai L. G.. Laiške išreikštas rūpestis dėl atsakovę ir jos šeimą užklupusių negandų, kvietimas grįžti į tėvynę ir pažadas perleisti gyvenvietę, padėti. Laiške taip pat nurodyta, kad niekas neprieštarauja, visi turi savo būstus ir nepretenduoja į namus. Ieškovas L. T. ginčijo šį laišką, teigė, jog tai klastotė, ir prašė teismo skirti rašysenos ekspertizę, tačiau atsakovo prašymas, atsižvelgus į šios civilinės bylos esmę (ne dėl laiško, o dėl testamento pripažinimo negaliojančiu), buvo atmestas.

17.9. Trečiasis asmuo J. G. pateikė teismui B. G. ir L. G. 2016 m. liepos 13 d. jam išduotą notaro G. B. patvirtintą įgaliojimą, kuriuo tėvai jį įgaliojo valdyti ir tvarkyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą su jame esančiais statiniais, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) sav., bei atlikti visus šių teisių įgyvendinimui būtinus veiksmus.

17.10. Trečiasis asmuo L. K. 2018 m. lapkričio 9 d. raštu UAB „Kaišiadorių vandenys“ iniciavo vandens tiekimo adresu: (duomenys neskelbtini) sav., nutraukimą, moka už atliekų tvarkymą.

17.11. Pagal teismui pateiktas fotonuotraukas ir vaizdo įrašus atsakovei A. B. (G.) priklausančios sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) sav., kieme užfiksuoti įvairūs metaliniai daiktai (vamzdžiai, vielos, kibirai, statinės, puodai ir ko kita), plytos/ akmenys, padanga, stiklainiai, priekaba; žole apžėlęs/nenušienautas sodas. Taip pat užfiksuotas gyvenamasis namas: atrodo reikalingas remonto; kai kur išdužę langai; aptrupėjusios medinės išlaužtos/ sulūžusios lauko durys, kurios uždarytos ir prisuktos varžtais; viduje aptrupėjusi lubų ir sienų danga, galimai pelėsis; atšokę tapetai; purvina grindų danga; netvarkingai sumesti/ sudėti baldai ir daiktai. Šiltnamis užžėlęs žolėmis. Sodyboje ne kartą užfiksuotas tiek ieškovas L. T., tiek ir tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V..

17.12. Iš tiesų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja I. P. 2012 m. sausio 12 d. tarnybinėse patalpose atliko ikiteisminio tyrimo veiksmą – liudytojo B. G., gimusio (duomenys neskelbtini), apklausą, kurioje B. G. pageidavimu dėl prastos jo klausos dalyvavo B. G. dukra R. M.. Taip pat tiesa, kad šią civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas, ne kartą nagrinėjo skundus dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00767/2011, kuriame 2012 m. sausio 12 d. liudytoju buvo apklaustas B. G..

18. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad tarp ieškovo L. T. ir trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V. yra gilus, įsisenėjęs ir emocionaliai stiprus konfliktas: ne kartą kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo, ne kartą vienas kitą filmavo, kaltino, pakeltu tonu aiškinosi santykius, barėsi ir plūdosi. Ieškovas L. T., siekdamas atskleisti neigiamas trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V. asmenines savybes, teikė teismui visą pluoštą įrodymų, kurie turėjo įtikinti teismą trečiųjų asmenų nesąžiningumu, klasta ir apgaule, tačiau yra visiškai nesusiję su šios civilinės bylos dalyku – ieškovo L. T. ginčijamo (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo B. G. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymu, jo pagrindu 2019 m. vasario 4 d. išduotu paveldėjimo pagal testamentą liudijimu ir paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atlikta nuosavybės teisių registracija viešajame registre, – todėl teismas jais nesivadovauja.

X. Ginčo esmė

19. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl paveldėjimo teisės ginčijimo senaties, dėl (duomenys neskelbtini) mirusio B. G. (duomenys neskelbtini) testamento, dėl jo pagrindu 2019 m. vasario 4 d. išduoto paveldėjimo pagal testamentą liudijimo, dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu atliktos atsakovės A. B. (G.) nuosavybės teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą registracijos Nekilnojamojo turto registre, dėl termino priimti palikimą ieškovui L. T. atnaujinimo ir ieškovo L. T. iškeldinimo iš atsakovės A. B. (G.) paveldėto nekilnojamojo turto.

XI. Teisinis vertinimas

20. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas L. T. ginčija (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo B. G. (duomenys neskelbtini) oficialų testamentą – vienašalį sandorį.

21.1. Atsakovė A. B. (G.) tvirtina, kad ieškovas L. T. praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje įtvirtintą 1 metų senaties terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl prašo teismo nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškovo L. T. patikslintą ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad B. G., kurio (duomenys neskelbtini) testamentą ginčija ieškovas L. T., mirė (duomenys neskelbtini) (šio teismo sprendimo 17.1 punktas), t. y. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnį tądien ir atsirado B. G. palikimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 73–74 straipsniuose nustatytomis procesinių terminų skaičiavimo taisyklėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju 1 metų nuo B. G. palikimo atsiradimo dienos termino pabaiga yra (duomenys neskelbtini) (šeštadienis). Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 74 straipsnio 5 dalis).

Taip pat nustatyta, kad ieškovas L. T. į teismą su ieškiniu dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, dėl nuosavybės teisinės registracijos panaikinimo ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi elektroninių ryšių priemonėmis – per Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų portalą (EPP) –2019 m. spalio 28 d. (pirmadienį) 16:57 val., t. y. likus kelioms minutėms iki teismo darbo laiko pabaigos (teisme ieškinys registruotas 2019 m. spalio 29 d. CBP-23373) (šio teismo sprendimo 8 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra svarbu, nes, jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos 24 valandos 00 minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 8 dalis).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovas L. T. nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje įtvirtinto 1 metų senaties termino ginčyti mirusio tėvo B. G. palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

21.2. Procesiniuose dokumentuose (patikslintame ieškinyje (2019 m. DOK-141175) ir atsiliepime į priešieškinį (2020 m. DOK-71086) ieškovas L. T. mirusio tėvo B. G. (duomenys neskelbtini) testamentą ginčija vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. testamentas sudarytas ribotai veiksnaus testamento sudarymo/ paveldėjimo teisinių santykių srityje asmens (šio teismo sprendimo 9.1 punktas). Išklausęs ieškovo L. T. paaiškinimus ir 2021 m. spalio 20 d. pateiktą prašymą/ pareiškimą dėl patikslinto ieškinio reikalavimo papildymo/ patikslinimo, nekeičiant ieškinio pagrindo (aplinkybių) (2020 m. DOK-133092), teismas perklausė ieškovą L. T., vis tik kokiu pagrindu ginčija mirusio tėvo B. G. testamentą/ sandorį: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) ar 1.90 straipsnio (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) pagrindu. Ieškovas po ilgų ir dviprasmiškų aiškinimų nurodė, kad B. G. testamentą ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu, o ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu (šio teismo sprendimo 10 punktas).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ieškovas L. T. mirusio tėvo B. G. (duomenys neskelbtini) testamentą ginčija dviem pagrindais:

- pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.16 straipsnio 1 dalies 2 punktą;

- pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnį.

21.3. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018 ir kitos). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini tiek bendrieji sandoriams keliami reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Pirmosios knygos II-oje dalyje ,,Sandoriai“, tiek ir specialieji reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Penktosios knygos IV-e skyriuje ,,Paveldėjimas pagal testamentą“.

Testamentą testatorius gali sudaryti tik pats ir būdamas veiksnus šioje srityje, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.15 straipsnis). Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.18 straipsnio 1 dalis). Testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai. Kai, aiškinant testamento sąlygas, taikoma sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, būtina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos išraiška ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartą. Tokio pobūdžio sandoriams kaip testamentas reikšmingesni subjektyvūs, o ne bendri objektyviai egzistuojantys elgesio kriterijai, kuriems priskirtini, pavyzdžiui, atvejai, kai tėvai vaikams turtą palieka vienodai ar palieka tam vaikui, kuriam labiau reikia, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013). Pažymėtina, kad testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnis) taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, ši turi būti nustatoma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1–2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011; 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ne tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytais, bet ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Nagrinėjamu atveju – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnį (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio 1 dalis nurodyta, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Tačiau ši norma nereiškia, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu gali pareikšti tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jo globėjas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas L. T. turi teisę ginčyti mirusio tėvo B. G. palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendžiant dėl B. G. (duomenys neskelbtini) testamento negaliojimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.16 straipsnio 1 dalies 2 punkto (negalioja ribotai veiksnaus šioje srityje asmens sudarytas testamentas) pagrindu pažymėtina, kad ši formuluotė įstatyme atsirado tik nuo 2016 m. sausio 1 d., pasikeitus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Antrosios knygos „Asmenys“ I-os dalies „Fiziniai asmenys“ fizinių asmenų civilinio veiksnumo/ neveiksnumo teisiniam reglamentavimui. Iki 2016 m. sausio 1 d. ir ginčijamo testamento sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.16 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad negalioja testamentas: 1) sudarytas neveiksnaus asmens; 2) sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis; 3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Asmenį neveiksniu tam tikrose srityse ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse pripažįsta tik teismas įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Iki 2016 m. sausio 1 d. ir ginčijamo testamento sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) – taip pat tik teismas įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais pripažindavo asmenį neveiksniu arba apribodavo asmens veiksnumą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Pažymėtina, kad asmenų neveiksnumo klausimai tiek anksčiau, tiek ir dabar sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ypatingąja teisena.

Sprendžiant dėl B. G. (duomenys neskelbtini) testamento negaliojimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu, teismui privalu išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kitą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

Ieškovas L. T. teigia, kad, sudarydamas (duomenys neskelbtini) testamentą, B. G. nebuvo savarankiškas: ne pats B. G. susirado notarę V. B., ne pats susitarė su ja dėl susitikimo, ne pats aptarė ketinamo sudaryti testamento turinį ir ne pats pas ją nuvyko; tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. dažnai/ nuolat B. G. vaišino alkoholiniai gėrimais/ svaigino, kas, savaime suprantama, turėjo įtakos garbingo 85 m. amžiaus žmogaus suvokimui – tėvui negalėjo būti suprantamas ir suvokiamas testamento turinys/ vartojamos teisinės formuluotės; tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. įtakojo garbingo amžiaus ir alkoholio paveiktą B. G. – įkalbėjo testamentu visą savo turtą palikti užsienyje gyvenančiai atsakovei A. B. (G.), kuriai šis turtas nėra reikalingas ir kuriuo ji tikriausiai niekada nesinaudos; šią civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas, ne kartą nagrinėjęs skundus dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00767/2011 ir nenustatęs jokių teisės aktų pažeidimų, de facto pripažino B. G. ribotai veiksniu asmeniu – pripažino teisėtu ir pagrįstu Kaišiadorių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėjos I. P.-L. 2012 m. sausio 12 d. atliktą ikiteisminio tyrimo veiksmą – liudytojo B. G. apklausą, kurioje dėl B. G. amžiaus ir jo ligos („labai prastai girdi“) atstovu pagal įstatymą be tyrėjo ar prokuroro nutarimo dalyvavo B. G. dukra R. G. M. (šio teismo sprendimo 9.1 punktas).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad B. G. ginčijamo testamento sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) – buvo 85 m. amžiaus (šio teismo sprendimo 17.2 punktas). Taip pat nustatyta, kad 2012 m. sausio 12 d. B. G. skundėsi prasta klausa (šio teismo sprendimo 17.11 punktas). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Atsižvelgus į testatoriaus amžių, labai tikėtina, kad B. G. prasta klausa atsirado palaipsniui, t. y. testatorius prastai girdėjo ir testamento sudarymo metu, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad dėl šios priežasties testatorius negalėjo notarei išreikšti tikrosios savo valios ir negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų reikšmės.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad B. G. ginčijamo testamento sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) – buvo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar teismo sprendimu jam buvo apribotas veiksnumas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Taip pat nenustatyta, kad B. G. veiksnumas buvo apribotas teismo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais vėliau. Teismui nebuvo pateikti jokie prejudicinę galią šioje byloje turintys rašytiniai įrodymai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad B. G. (duomenys neskelbtini) pas notarę V. B. atvyko sudaryti testamentą ir jį sudarė. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalį dokumentai, patvirtinti valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiai rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad notarė V. B. asmeniškai bendravo su B. G., pašaliniams asmenims dalyvaujant, ir įsitikino jo veiksnumu, t. y. jai nekilo nė menkiausių abejonių dėl testatoriaus gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę, ir tikrąją jo valia, ką patvirtino buvusi notarė V. B. teismo posėdžio metu ir ką įrodo testamento įrašas. Testamentas nėra didelės apimties – vieno lapo, – surašytas kompiuterio pagalba paryškintomis raidėmis. Testamento turinys, t. y. testatoriaus valia, išreikšta tikslia vieno sakinio formuluote – „man, B. G., priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir visą kitą savo turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, aš palieku dukrai A. G.“. Testamentą pasirašė testatorius B. G., nurodydamas savo vardą ir pavardę. Testamente nurodyta, jog šį testamentą B. G. sudaro „suprasdamas savo veiksmų reikšmę, būdamas sveiko proto, laisva valai, be prievartos ir suklydimo, suvokdamas dokumento reikšmę ir pasekmes“. Taip pat testamente nurodyta, kad „testamentas, kurį aš pats savo ranka pasirašau, mano perskaitytas, man notaro taip pat balsiai perskaitytas, mano suprastas ir kaip atitinkantis mano valią pasirašytas notaro akivaizdoje“ (šio teismo sprendimo 14 ir 17.2. punktai).

Teismas tiki buvusia notare V. B., kuri, tvirtindama ginčijamą B. G. (duomenys neskelbtini) testamentą, veikė valstybės įgaliota ir, atlikdama įstatymo nustatytas jai funkcijas, privalėjo užtikrinanti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymas). Notarės V. B. teisme duoti paaiškinimai yra išsamūs ir nuoseklūs, atitinka bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes ir įvykių eigą, neprieštarauja tarpusavyje ir trečiųjų asmenų J. G. ir L. K. teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams (šio teismo sprendimo 13.1 punktas), trečiųjų asmenų R. M. ir A. V. atsiliepimuose į ieškovo L. T. patikslintą ieškinį ir į atsakovės A. B. (G.) priešieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybėms (šio teismo sprendimo 13.2 punktas), taip pat kitiems bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtiems įrodymams: 2012 m. sausio 12 d. B. G. buvo apklaustas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00767/2011, t. y. apklausą atlikusiai tyrėjai nekilo abejonių dėl liudytojo gebėjimo išreikšti savo mintis ir jo gebėjimo suvokti atliekamo ikiteisminio tyrimo veiksmo esmę ir prasmę (šio teismo sprendimo 17.12 punktas); (duomenys neskelbtini) pas notarę V. B. B. G. sudaryti testamentą atvyko kartu su sutuoktine L. G., kurį tądien taip pat sudarė analogiško turinio testamentą, t. y. visą jai priklausantį turtą po mirties paliko dukrai A. G., ir kurio ieškovas L. T. neginčijo ir neginčija (šio teismo sprendimo 10 ir 17.3 punktai); B. G. 2016 m. liepos 13 d., taip pat kartu su sutuoktine L. G., išdavė trečiajam asmeniui J. G. notarinės formos įgaliojimą valdyti ir tvarkyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) sav., su jame esančiais statiniais, t. y. įgaliojimą tvirtinusiam notarui G. B. nekilo abejonių dėl B. G. valios ir gebėjimo suvokti savo veiksmus ir jų prasmę (šio teismo sprendimo 17.9 punktas); atsakovei A. B. (G.) skirtas/ adresuotas tėvo B. G. ranka rašytas laiškas (šio teismo sprendimo 17.8 punktas). Nors ieškovas L. T. tvirtina, kad tai klastotė, teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog labai tikėtina, kad toks laiškas galėjo būti surašytas, nes iš esmės atitinka bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytą įvykių seka ir visus kitus aukščiau nurodytus įrodymus.

Nors ieškovas L. T. teigia, kad tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. iš anksto buvo susitarę su notare V. B. dėl jų tėvo B. G. turinio jam apie tai nieko nežinant, tačiau teismui nepateiktas nė vienas, net netiesioginis, šį teiginį pagrindžiantis įrodymas, todėl laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia kitiems asmenims padėti testatoriui, vykdant jo valią ir pavedimą, pavyzdžiui, susitarti su notaru dėl susitikimo, nurodant, kokį notarinį veiksmą norima atlikti; perduoti notarui reikalingus dokumentus; nuvežti testatorių pas notarą ir parvežti iš jo; taip pat atlikti kitus organizacinius testamento sudarymui reikalingus ar būtinus veiksmus. Teismui taip pat nepateiktas nė vienas, net netiesioginis, įrodymas, kuris patvirtintų ieškovo L. T. teiginį, kad prieš testamento sudarymą tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V. dažnai/ nuolat B. G. vaišino alkoholiniai gėrimais – svaigino jį. Teismui taip pat nepateiktas nė vienas, net netiesioginis, įrodymas, kuris leistų teismui suabejoti B. G. gebėjimu išreikšti savo tikrąją valią ir suprasti savo veiksmus bei jų prasmę iki testamento sudarymo ar po jo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismui nekilo abejonių, kad tikroji testatoriaus B. G. valia buvo visą savo turtą po mirties palikti atsakovei – dukrai – A. B. (G.), dėl ko teismas daro išvadą, kad ieškovo L. T. reikalavimas pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) mirusio B. G. (duomenys neskelbtini) testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.16 straipsnio 1 dalies 2 punktą arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnį, yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

21.4. Atmestus pagrindinį ieškovo L. T. reikalavimą dėl B. G. (duomenys neskelbtini) testamento pripažinimo negaliojančiu, atmestini ir išvestiniai ieškovo reikalavimai: dėl nurodyto testamento pagrindu 2019 m. vasario 4 d. išduoto paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu atliktos atsakovės A. B. (G.) nuosavybės teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės A. B. (G.) pozicija, kad ieškovo L. T. reikalavimas atnaujinti jam terminą priimti mirusio tėvo B. G. palikimą iš esmės yra perteklinis (šio teismo sprendimo 11.3 punktas), ir laiko šį ieškovo reikalavimą išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnio nuostatas pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek tai nepakeista testamentu. Ginčo, kad paveldint pagal įstatymą ieškovas L. T. yra pirmos eilės mirusio B. G. įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnis), nėra, tačiau nagrinėjamu atveju B. G. visą savo turtą paliko testamentu atsakovei A. B. (G.) ir ši testatoriaus palikimą priėmė. Nagrinėjamu atveju paveldėjimas pagal įstatymą nebegalimas.

22. Atsakovė A. B. (G.), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.612 straipsniu, priešieškiniu prašo teismo iškeldinti ieškovą L. T. iš jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nesuteikiant ieškovui kitos gyvenamosios vietos.

22.1. Iš atsakovės A. B. (G.) priešieškinio turinio matyti, kad, reikšdama reikalavimą iškeldinti ieškovą L. T. iš jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, iš esmės atsakovė kreipėsi į teismą dėl savininko teisių apsaugos ir gynimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra daikto savininkas; kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kitos). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kitos). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

22.2. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovei A. B. (G.) nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 0,25 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) sav. Atsakovė A. B. (G.) 2018 m. spalio 30 d. išdavė notarinės formos įgaliojimą trečiajam asmeniui L. K. valdyti ir tvarkyti visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) sav. (šio teismo sprendimo 17.3 punktas).

Atsakovė A. B. (G.) teigia, kad ieškovas L. T. be jos leidimo/ sutikimo ir/ ar jų bendro susitarimo, t. y. savavališkai, gyvena jai priklausančioje sodyboje, laiko jam priklausančius asmeninius daiktus, nesirūpina sodyba, nemoka mokesčių, gadina turtą, į raginimus išsikelti nereaguoja ir trukdo atsakovės įgaliotinei rūpintis sodyba (šio teismo sprendimo 11.4 punktas). Ieškovas L. T. kategoriškai nesutinka su šiais teiginiai ir tvirtina, kad jis gyvena Vokietijoje, kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kur turi gyvenamąjį namą. Lietuvoje ieškovas turi butą Vilniuje, kur ir apsistoja lankydamasis Lietuvoje. Tėvų namuose ((duomenys neskelbtini) sav.) ieškovas negyvena, o tik lankosi – užvažiuoja pažiūrėti apleistų, visiškai neprižiūrimų ir griūvančių namų, nors tretieji asmenys J. G., R. M., A. V. ir L. K., kuriai atsakovė A. B. (G.) yra išdavusi įgaliojimą tvarkyti jos nekilnojamąjį turtą, gyvena netoliese. Bylos nagrinėjimo teisme ieškovas L. T. pripažino, kad dar abiems tėvams esant gyviems, jis svečiuodavosi tėvų namuose ir apsistodavo antrame gyvenamojo namo aukšte, kur nakvodavo ir laikydavo asmeninius daiktus. Pašlijus santykiams, tėvų namuose lankydavosi rečiau, tačiau tebelaikė savo asmeninius daiktus. Po tėvo B. G. mirties ieškovas lankydavosi, tebesilanko ir tebesilankys tėvų namuose iki bus tai draudžiantis teismo sprendimas – šiuo metu tokio teismo sprendimo nėra. Be to, ieškovas L. T. nurodė, kad visus savo asmeninius daiktus iš sodybos jau išsivežė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad tarp ieškovo L. T. ir trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V. yra gilus, įsisenėjęs ir emocionaliai stiprus konfliktas: ne kartą kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo, ne kartą vienas kitą filmavo, kaltino, pakeltu tonu aiškinosi santykius, barėsi ir plūdosi (šio teismo sprendimo 18 punktas). Taip pat nustatyta, kad iš karto po tėvo B. G. mirties ieškovas L. T. susipyko ir su atsakove A. B. (G.) (šio teismo sprendimo 17.4 punktas), o į jos 2020 m. kovo 20 d. raginimą raštu išsikelti sureagavo piktai ir neketino išsikelti/ nebesilankyti atsakovei priklausančioje sodyboje (šio teismo sprendimo 17.7 punktas), ką teismui ieškovas L. T. patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu – tebesilanko ir tebesilankys tėvų namuose iki bus tai draudžiantis teismo sprendimas. Taip pat nustatyta, kad ieškovas L. T., negalėdamas patekti į šiuo metu atsakovei A. B. (G.) nuosavybės teise priklausančius tėvų namus, ne kartą (daugiau kaip aštuonis kartus) keitė gyvenamojo namo durų spyną (spynos širdeles). Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Iš šalių pateiktų įrodymų (fotonuotraukų ir vaizdo įrašų) nustatyta, kad atsakovei A. B. (G.) priklausančioje sodyboje lankosi tiek ieškovas L. T., tiek ir tretieji asmenys J. G., R. M., L. K. ir A. V.. Sodybos kieme yra įvairių daiktų, gyvenamasis namas atrodo reikalingas remonto: tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės (šio teismo sprendimo 17.7 punktas).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, kad esama padėtis yra ydinga ir reikalinga teismo įsikišimo. Teismas taip pat daro išvadą, kad atsakovė A. B. (G.) įrodė, kad ji yra teisėta sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) sav., savininkė – nuosavybę įgijo paveldėjimo būdu, – ir kad ieškovo L. T. elgesys: apsistojimas/ svečiavimasis atsakovei priklausančioje sodyboje, daiktų laikymas joje ir gyvenamojo namo durų spynų (širdelių) keitimas, neturint savininkės ir jos įgaliotinės leidimo, pažeidžia savininkės/ atsakovės A. B. (G.) teises ir trukdo sodybą valdyti, tvarkyti ir naudoti savininkės nuožiūra. Nagrinėjau atveju ieškovas L. T. neįrodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas jo elgesys yra tinkamas ir atitinka teisės aktų nuostatas. Štai dėl šių priežasčių atsakovės A. B. (G.) pareikštas priešieškinis ieškovui L. T. dėl iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto yra tenkintinas.

XII. Bylinėjimosi išlaidos

23. Atmetus ieškovo L. T. ieškinį, ir patenkinus atsakovės A. B. (G.) priešieškinį, iš ieškovo L. T. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79–80, 88, 93, 96 ir 98 straipsniai):

23.1. Atsakovei A. B. (G.) – 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 3500,00 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato/ advokato padėjėjo darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato/ advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę ir eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį bei trukmę, taip pat į atsakovei A. B. (G.) atstovo atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo pagalba, dydis yra pagrįstas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, todėl nemažintinas.

23.2. Valstybei – 23,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 75,00 Eur žyminio mokesčio, nes reikšdamas ieškinį, ieškovas L. T. žyminio mokesčio nemokėjo – teisėjo 2020 m. gegužės 5 d. rezoliucija ieškovui L. T. žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (2019 m. DOK-141175). Teismas pripažįsta, kad ieškovo pagrindinis reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu yra neturtinis, o visi kiti ieškovo reikalavimai yra išvestiniai. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju, reiškiant ieškinį ieškovui L. T. buvo privalu sumokėti 75,00 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis).

23.3. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galėtų nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

XIII. Dėl nutarčių apie galimai padarytas nusikalstamas veikas

24. Dėstydamas patikslinto ieškinio argumentus ir atsikirtimus į A. B. (G.) priešieškinį, ieškovas L. T. ne kartą prašė teismo nedelsiant priimti atskirąsias nutartis – pranešti prokurorui apie visos eilės asmenų, kurie šiame procese nedalyvavo, galimai padarytas nusikalstamas veikas, kurių aplinkybių teismas šioje byloje nenagrinėjo. Be to, ieškovas L. T. prašė priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui net apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką – padėjo slėpti 2009 m. vasarą trečiojo asmens A. V. neblaivaus sūnaus padarytą eismo įvykį, kurio metu buvo mirtinai sužalotas/ pervažiuotas – nužudytas – kaimynas, – nes kai teismas kreipsis, prokuratūra sureaguos, o į jo pranešimus nežiūrima rimtai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnyje nustatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Pažymėtina, kad dėl nutarčių dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų priėmimo tikslingumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, t. y. tokios nutartys priimamos tik tada, kai teismas, nagrinėdamas bylą, įžvelgia nusikalstamos veikos požymius turinčias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas L. T. prašė pranešti prokurorui apie visos eilės asmenų, kurie šiame procese nedalyvavo, galimai padarytas nusikalstamas veikas, kurių aplinkybių teismas šioje byloje nenagrinėjo. Be to, ieškovas L. T. prašė priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui net apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Iš ieškovo L. T. procesinių dokumentų, teiktų įrodymų ir teisme duotų paaiškinimų matyti, kad dėl visų jo nurodytų galimai nusikalstamų veikų buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas, tačiau ieškovo netenkino šių institucijų reakcija. Nagrinėdamas šią civilinę bylą ir neišeidamas iš patikslinto ieškinio ir priešieškinio ribų, teismas nenustatė jokių galimų nusikalstamų veikų požymių. Atsižvelgus į tai, visi ieškovo L. T. prašymai priimti atskirąsias nutartis dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų atmestini.

XIV. Dėl baudos skyrimo

25. Atsakovės A. B. (G.) atstovas advokato padėjėjas R. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 103 ir 106 straipsniais, prašė teismo skirti ieškovui L. T. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir teismo posėdžio tvarkos pažeidimus/ nepagarbų elgesį (2021 m. DOK-108254; 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdis – žodine teismo nutartimi šio klausimo išsprendimas atidėtas iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo).

25.1. Teismo posėdžio metu (2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdis) atsakovės A. B. (G.) atstovas advokato padėjėjas R. K. palaikė prašymą, o ieškovas L. T. su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovės A. B. (G.) atstovas advokato padėjėjas R. K. pareikštą prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui L. T. motyvavo tuo, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovas L. T., privalėdamas sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, sąmoningai ir piktybiškai elgėsi prieš teisingą ir greitą civilinės bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą: po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-99-407/2020 nepatenkinto pačiame pirmame parengiamajame teismo posėdyje ieškovo pareikšto nušalinimo pareiškimo ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams, ieškovas nuolat reiškė pakartotinius nušalinimo pareiškimus ir net kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, taip siekdamas daryti psichologinį spaudimą bylą nagrinėjančiam teisėjui; nebendradarbiavo – paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir karantiną visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, taip pat ketindamas gydytis ir ne kartą besigydydamas Vokietijoje, nesutiko tęsti šios civilinės bylos nagrinėjimo naudojant informacines technologijas ir/ ar nepasirūpino ne kartą teismo siūlytu tinkamu atstovavimu; nors ieškovas L. T. ne kartą teigė teismui esąs išvykęs į Vokietiją, tačiau byloje dalyvaujančių asmenų buvo pastebėtas Lietuvoje – melavo teismui; nuolat teikė įrodymus, įprastai didelės apimties ir prieš pat parengiamuosius ar teismo posėdžius, kas apsunkindavo byloje dalyvaujančius asmenis ir teismą; parengiamųjų ir teismo posėdžių metu ieškovas L. T. nuolat vartojo nepagarbius ir įžeidžiančius žodžius byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V. atžvilgiu ir visiškai nereagavo į nuolatines teismo pastabas.

Ieškovas L. T. tvirtino, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas teisme užtruko ne dėl jo, o būtent dėl atsakovės A. B. (G.) ir jos pusę palaikančių trečiųjų asmenų J. G., R. M., L. K. ir A. V. kaltės – tai jie viso proceso metu šmeižė jį, į ką jis turėjo teisę atsikirsti teikdamas įrodymus. Iš tiesų, jis ne kartą gydėsi Vokietijoje ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Būdamas gydymo įstaigose, jautėsi prastai ir neturėjo realios galimybės naudotis internetu bei kompiuteriu. Atstovo paskyrimas būtų dar labiau užtęsęs šios civilinės bylos nagrinėjimą, nes atstovui būtų reikėję papildomo laiko susipažinti su byla ir įsigilinti į visą šią situaciją. Byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų atžvilgiu jis vartojo tokius žodžius, kokių jo nuomone jie yra verti.

25.2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000,00 Eur baudą, iki 50,00 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje įtvirtintą teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje nustatytų teisinės atsakomybės priemonių taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-404-969/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-3-695/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. e3K-3-67-969/2019).

Įvertindamas ieškovo L. T. elgesį viso šio civilinio proceso metu, teismas daro išvadą, kad ieškovas L. T. pareiškė ieškinį atsakovei A. B. (G.) ir tretiesiems asmenims G. B., V. B., J. G., R. M., L. K. ir A. V. dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, dėl nuosavybės teisinės registracijos panaikinimo ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo būdamas tikras dėl savo teisių pažeidimo ir siekdamas jas apginti. Iš tiesų, ieškovas L. T. nuolat reiškė nušalinimus teismui, tačiau dėl šios priežasties civilinės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tik kartą. Civilinį procesą reglamentuojantis įstatymas nenustato prievolės byloje dalyvaujantiems asmenims sutikti dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines technologijas. Objektyvių duomenų, kad ieškovas L. T. melavo teismui ir nesigydė Vokietijoje, nėra, priešingai – ieškovas yra pateikęs teismui jo gydymąsi Vokietijoje patvirtinančius įrodymus. Šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas L. T. nesinaudojo kvalifikuota teisine pagalba ir teigė pats turįs teisinį išsilavinimą. Civilinį procesą reglamentuojantis įstatymas nenustato prievolės byloje dalyvaujantiems asmenims turėti atstovą – tai byloje dalyvaujančio asmens teisė, bet ne pareiga. Iš tiesų, ieškovas L. T. nuolat teikė įrodymus teismui, įprastai didelės apimties ir prieš pat parengiamuosius ar teismo posėdžius, tačiau dėl to nė karto nebuvo atidėtas šios civilinės bylos nagrinėjimas.

Atsižvelgus į tai, atsakovės Atsakovės A. B. (G.) atstovo advokato padėjėjo R. K. prašymas skirti ieškovui L. T. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas – ieškovui L. T. netaikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės.

25.3. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 162 straipsnyje yra numatytos priemonės, kurių gali imtis teismas prieš teismo posėdžių tvarkos pažeidėjus. Įprastai asmenį, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką, teismo posėdžio pirmininkas teismo vardu įspėja (1 dalis). Jeigu teismo posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso dalyvaujantis byloje asmuo, teismo nutartimi jam gali būti atimta teisė teikti paaiškinimus arba jis gali būti pašalintas iš teismo posėdžių salės atskirų procesinių veiksmų atlikimo laikui, arba teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą (2 dalis). Įspėjimas skiriamas žodžiu, kai posėdžio eiga fiksuojama (5 dalis ir 104 straipsnis). Byloje dalyvaujantiems asmenims, piktybiškai nepaklususiems teismo posėdžio pirmininko patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu, teismo nutartimi skiriama iki 300,00 Eur bauda arba areštas iki 15 parų (6 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš tiesų, trečiuosius asmenis J. G., R. M., L. K. ir A. V. ieškovas L. T. procesiniuose dokumentuose, parengiamųjų teismo posėdžių ir teismo posėdžių metu vadino vagimis, sukčiais, melagiais, aferistais, šmeižikais, dokumentų/ įrodymų klastotojais ir kitais nepagarbiais ir įžeidžiančiais žodžiais, dėl ko ieškovas dešimtis kartų buvo įspėtas teismo: tiek dėl pagarbaus elgesio teismo posėdžių salėje, tiek ir dėl galimo baudos skyrimo už tokį jo elgesį, tačiau į teismo įspėjimus ieškovas nereagavo, t. y. nesiliovė nepagarbiai elgtis nurodytų trečiųjų asmenų atžvilgiu ir net sutiko, kad teismas jam skirtų baudą už tokį jo elgesį bylos nagrinėjimo teisme metu. Kiek vėliau, ieškovas L. T. ėmė menkinti atsakovės A. B. (G.) atstovo advokato padėjėjo R. K. kompetenciją ir gebėjimus – į teismo įspėjimus taip pat nereagavo.

Atsižvelgus į tai, ieškovui L. T. už piktybišką nepaklusimą teisėjo patvarkymams skirtina maksimali – 300,00 Eur – bauda (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 162 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 162 ir 285–286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. T. patikslintą ieškinį atmesti.

A. B. priešieškinį tenkinti.

Iškeldinti L. T., gimusį (duomenys neskelbtini), iš A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sav.

Priteisti iš L. T., gimusio (duomenys neskelbtini), A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 3500,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš L. T., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 23,52 Eur (dvidešimt tris eurus 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Skirti L. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trijų šimtų 00 ct) baudą už piktybišką nepaklusimą teisėjo patvarkymams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.