Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas, e2-1128-1070/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-20
Bylos Nr.: e2-1128-1070/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-00970-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys atmestas.

Teisėjas: Svetlana Panina (pirm.)
Ieškovas: L. T.
Atsakovas: V. V., BUAB "Eurostatybų koncernas"

Kategorijos

2.6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.1.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1128-1070/2020Teisminio proceso Nr.2-20-3-00970-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.1.1.4.1.1; 2.6.3; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,sekretoriaujant Kristinai Dambrauskaitei,dalyvaujant ieškovui L. T.,atsakovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovui L. T. ir atsakovams pagal priešieškinį A. G. bei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. L. T. pareiškė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 20 499,31 Eur skolos, 8199,72 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 b. t. 54-59).

2. Ieškinyje ir pareiškimuose dėl jo patikslinimo nurodoma, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. automobilio M. B. S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, ir Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, ir Sutartis) bei 2008 m. rugsėjo 10 d. priedu Nr. 1 prie Sutarties (toliau – ir Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedas) A. G. už 70 780 Lt (20 499,30 Eur) pardavė su atidėtu apmokėjimu (t. y. išsimokėtinai), o atsakovas V. V. nupirko su atidėtu apmokėjimu transporto priemonę. Atsakovas V. V. nei 2008 m. rugsėjo 10 d., nei vėliau nėra atlikęs jokio mokėjimo pagal Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir šios sutarties priedą Nr. 1. Dėl atsakovo veiksmų Automobilis buvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 1364/2011. 2011 m. gruodžio 14 d. tarp A. G. ir šiuo metu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudarius reikalavimo perleidimo sutartį Nr. CS-2011/12/14 (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1) A. G. perleido reikalavimo teisę į atsakovą V. V. BUAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. gruodžio 14 d. A. G. surašė, pasirašė ir perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priedą prie Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 1, todėl atsakovas V. V. nustojo būti skolingas A. G. 20 499,30 Eur sumos, tačiau tapo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 499,30 Eur skolą, palūkanas, netesybas, negautas pajamas, nuostolius. 2011 m. gruodžio 19 d. atsakovui V. V. buvo įteiktas 2011 m. gruodžio 14 d. pranešimas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 sudarymo bei tos pačios dienos reikalavimas dėl 20 499,30 Eur skolos padengimo. 2015 m. sausio 22 d. sudarius reikalavimo perleidimo sutartį Nr. CS-2015/1/22 (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2) atsakovas V. V. tapo nebeskolingas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje ir jos priede nurodytos sumos, tačiau tapo skolingas ieškovui L. T. kaip naujam kreditoriui 20 499,30 Eur skolą, palūkanas, netesybas, negautas pajamas, nuostolius ir kt. 2015 m. sausio 22 d. atsakovui V. V. buvo įteiktas 2015 m. sausio 22 d. pranešimas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 ir tos pačios dienos reikalavimas dėl atsakovo 25 341 Eur skolos padengimo. Atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos nesumokėjo skolos pagal Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nei A. G., nei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, nei ieškovui L. T.. Todėl iš atsakovo V. V. ieškovo naudai turi būti priteista 20 499,31 Eur skola, 8199,72 Eur dydžio įstatyminės palūkanos, skaičiuojamos už aštuonerių metų laikotarpį, 5 proc. metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. V. pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį (1 b. t. 83-86 l.). Nurodo, kad jis 2008 m. rugsėjo 10 d. nusipirko iš A. G. automobilį M. B. S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavęs A. G. į rankas 70 780 Lt grynais už Automobilį, po pinigų sumokėjimo atsakovas kartu su A. G. 2008 m. rugsėjo 10 d. nuvyko į Kaune esančią VĮ „Regitra“, kur ant standartinio pirkimo-pardavimo sutarties blanko įformino Automobilio pirkimo-pardavimo sandorį. A. G. savo ranka įrašė sutartyje sandorio datą, savo asmens duomenis, Automobilio kainą ir pasirašė sutartį. Atsakovas savo ranka įrašė savo asmens duomenis ir pasirašė sutartį. Atsakovas niekada nesudarė ir nepasirašė 2008 m. rugsėjo 10 d. priedo prie Sutarties. Pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00009-12, kurio metu A. G. davė tiesos neatitinkančius parodymus apie Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, kurie yra analogiški ieškovo L. T. 2012 m. birželio 26 d. pareiškime išdėstytiems melagingiems teiginiams. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas L. T. ir A. G. melagingai parodė, kad Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas V. V. neturėjo pinigų ir dėl to nesumokėjo už Automobilį. Atsakovo į bylą teikiami įrodymai patvirtina, kad būtent jis 2008 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo „Baltijos monitoringo centras“ ir „Industrijos garantas“ grynais pinigais 3382 Lt, todėl atsakovas turėjo grynųjų pinigų. Ieškovo L. T. prašymu atsakovas V. V. pirko veiklos nevykdančią įmonę „Vilniaus pirkliai“ ir tapo šios įmonės formaliu savininku bei direktoriumi, nes visi šios įmonės nuosavybės dokumentai ir antspaudas buvo pas L. T.. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. turėjo civilinių ginčų su kitais subjektais, todėl ieškovas atsakovo V. V. vardu rašydavo procesinius dokumentus teismams. 2008-2011 m. ieškovas L. T., naudodamas apgaulę, o vėliau grasinimus, šantažą ir psichologinį smurtą, privertė atsakovą pasirašyti ant daugybės tuščių baltų A4 formato popieriaus lapų (vardu, pavarde, parašu, arba tik parašu), kurie, ieškovo teigimu, buvo jam reikalingi tik procesiniams dokumentams teismui teikti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedas yra sukurtas panaudojus tuščią A4 formato lapą su atsakovo V. V. parašu ar padirbant atsakovo parašą. Atsakovo teigimu, jis niekada nebuvo gavęs Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 ir reikalavimo sumokėti pagal minėtą sutartį ieškovui. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo metu ieškovas L. T. 2016-2017 m. nurodė, kad atsakovas V. V. skolingas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 699 Eur, tai, pasak atsakovo, patvirtina, jog Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 sukurta atgaline data, t. y. suklastota.

4. Atsakovas V. V. padavė teismui priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (lot. ab initio) Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedą, Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1 ir Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2. (2 b. t. 135-143 l.).

Atsiliepimas

5. Priešieškinyje nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės, kaip ir atsakovo atsiliepime į ieškinį. Atsakovas V. V. papildomai nurodo, kad jam žinoma, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliu vadovu ir savininku 2006-2011 m. buvo jo pusbrolis atsakovas pagal priešieškinį A. G., kuris tuo laikotarpiu nurodytos įmonės antspaudą, įstatus ir kitus dokumentus buvo perdavęs L. T.. Atsakovo teigimu, jis taip pat matė, kaip 2006-2011 m. A. G. pasirašydavo ieškovui L. T. ant tuščių lapų savo parašu (taip pat vardu, pavarde ir parašu). 2008-2011 m. ieškovas L. T. perduodavo atsakovui V. V. įvairius jam nereikalingus ir sugadintus dokumentus, prašydamas sunaikinti juos. Tarp tokių dokumentų V. V. rado jo paties kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus surašytus procesinius dokumentus, skirtus Šiaulių apygardos teismui, ant kurių ieškovas per klaidą uždėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Tai patvirtina, kad vienu metu L. T. disponavo ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais. 2009 m. spalio 29 d. ieškovas L. T. privertė atsakovą V. V. įkeisti kreditoriui A. B. Automobilį už 5000 Lt, visas paskolos sutarties sąlygas su kreditoriumi derino ieškovas L. T., atsakovas V. V. iš A. B. gautą 5000 Lt sumą perdavė ieškovui. 2010 m. birželio mėn. ieškovas L. T., naudodamas psichinę prievartą ir grasinimus, privertė atsakovą V. V. sudaryti 5000 Eur kredito sutartį su Š. G., įkeičiant kreditoriui Automobilį, visas paskolos sutarties sąlygas ir paskolos sumą derino ieškovas L. T.. Atsakovas V. V. ieškovo L. T. nurodymu pervedė iš Š. G. gautą sumą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke „Medicinos bankas“. 2011 m. antstolis D. J. areštavo Automobilį ir perdavė jį kreditoriui Š. G.. Pagal atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą 2012 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00009-12, kurio metu ieškovas L. T. pateikė fiktyvių sutarčių kopijas: 2008 m. rugsėjo 10 d. priedo Nr. 1 kopiją, Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 kopiją bei 2011 m. gegužės 20 d. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurioje melagingai nurodoma, kad atsakovas V. V. pardavė Automobilį už 35 000 Lt BUAB „Eurostatybų koncernas“. Atsakovo teigimu, jis niekada nebuvo pasirašęs bei sudaręs šios sutarties. Atsakovo teigimu, jis girdėjo, kaip ieškovas L. T. grasino atsakovui A. G., jei šis neduos melagingų ir ieškovui L. T. palankių parodymų ikiteisminio tyrimo Nr. 20-00009-12 metu apie Automobilio sutarčių sudarymo aplinkybes. Atsakovo V. V. teigimu, jis niekada nebuvo pasirašęs Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedo, nes Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jis turėjo lėšų atsiskaityti už Automobilį, šis sutarties priedas neužfiksuotas VĮ Regitra duomenų bazėje bei kituose rašytiniuose įrodymuose, Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedas yra suklastotas. Pripažinus negaliojančiu Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedą, pripažintina negaliojančia ir Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1, nes ji negalėjo būti sudaryta 2011 m. gruodžio 14 d. buvusiomis aplinkybėmis, kadangi prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1, 5 dalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011). Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 ir iš jos kylantys įsipareigojimai nebuvo apskaityti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse, ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerajai moralei, kadangi yra sukurta suklastoto dokumento pagrindu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 buvo sudaryta ieškovui privertus atsakovą A. G. pasirašyti šią sutartį. Todėl ši sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 6.101 straipsnio 5 dalies, 1.78, 1.80, 1.81, 1.86, 1.87, 1.91 ir 1.95 straipsnių pagrindu. Pripažinus niekine ir negaliojančia Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1, turi būti pripažinta negaliojančia ir Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2. Atsakovo V. V. teigimu, jis niekada nebuvo gavęs Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 bei ieškovo pranešimo dėl skolos pagal šią sutartį apmokėjimo. Pirmą kartą atsakovas pamatė šią sutartį susipažinęs su ieškovo ieškiniu ir jo priedais, pateiktais šioje byloje. Vadovaujantis CK 2.134 straipsnio 1 dalimi ieškovas kaip BUAB „Eurostatybų koncernas“ atstovas iš esmės neturėjo teisės įmonės vardu sudaryti neatlygintinį sandorį su pačiu savimi. Atsakovas susisiekė su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratore, kuri paaiškino, kad įmonės balansuose ar buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra duomenų apie tai, jog V. V. kada nors būtų skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokią nors pinigų sumą.

6. Ieškovas L. T. atsiliepime į priešieškinį prašo atmesti atsakovo pateiktą priešieškinį (3 b. t. 36-43). Nurodo, kad atsakovas melagingai teigia, jog jis turėjo lėšų atsiskaityti už Automobilį. Dėl atsakovo V. V. teiginių, kad Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedas yra suklastotas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00554/2012, kurio metu nebuvo nustatyta, kad minėtas Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedas yra suklastotas. Priešieškinio reikalavimai dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinimo negaliojančiomis turi būti atmesti, nes atsakovas nėra šių sutarčių šalis, jis nenurodė motyvų ir pagrindų, kuriems esant turi būti pripažinta, jog reikalavimo perleidimo sutartys negalėjo būti sudarytos dėl to, kad reikalavimas neatsiejamai susijęs su kreditoriaus ir skolininko asmeniu, kad kreditorius skolininkui turi esminės reikšmės. Ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys nepažeidė skolininko teisių ir nesuvaržė jo labiau, nes naujas kreditorius neįgijo daugiau teisių, nei turėjo pradinis kreditorius, naujas kreditorius nepakeitė prievolės įvykdymo sąlygų.

7. Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas bankroto administratorės UAB „I. P.“, atsiliepime į priešieškinį prašo klausimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis spręsti teismo nuožiūra (3 b. t. 7, 8 l.). Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3363-781/2017 iškelta bankroto byla BUAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskirtas G. Č., nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atstatydino bankroto administratorių G. Č. ir paskyrė nauju administratoriumi UAB „I. P.“, ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 19 d. Teismo nutartimi, kuria buvo iškelta bankroto byla BUAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi buvęs įmonės bankroto administratorius G. Č. buvo įpareigotas per 5 dienas perduoti visus jo žinioje esančius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Buvęs įmonės bankroto administratorius G. Č. informavo naują administratorių, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. T. neįvykdė imperatyvaus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties įpareigojimo ir neperdavė jokių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Tam, kad atsakovės bankroto administratorius galėtų visapusiškai įvertinti atsakovo V. V. keliamų priešieškinyje reikalavimų pagrįstumą, būtina išanalizuoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi L. T., buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo, iki šiol nėra perdavęs bankroto administratoriui jokių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, bankroto administratorė negali visapusiškai įvertinti priešieškinio reikalavimų pagrįstumo.

8. Atsakovas pagal priešieškinį A. G. atsiliepime į priešieškinį prašo patenkinti priešieškinį visiškai (4 b. t. 127-132 l.). Nurodo, kad nei Automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi nei Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedu šalys nesiekė sukurti Automobilio pirkimo-pardavimo santykių. Nei viena iš šalių neginčija to, kad Automobilis buvo įgytas iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, tačiau įregistruotas tuometinio vadovo, t. y. atsakovo A. G. vardu. Todėl teisėta Automobilio savininkė buvo BUAB „Eurostatybų koncernas“, o ne A. G.. Faktinis Automobilio savininkas visuomet buvo ieškovas L. T., Automobilis buvo įsigytas jo iniciatyva, ir, nors įregistruotas A. G. vardu, šis juo niekada nesinaudojo, A. G. turimais duomenimis, Automobiliu daugiausiai naudojosi L. T.. Ieškovas buvo faktinis, o vėliau ir teisinis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei akcininkas, todėl būtent jis sprendė visus bendrovės piniginių lėšų ir kito turto panaudojimo bei bendrovės sandorių sudarymo klausimus, o atsakovas A. G. vykdė jo nurodymus. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi ir Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedu nebuvo siekiama sukurti atsakovo V. V. prievolės atsiskaityti už automobilį, o buvo siekiama sukurti pagrindą Automobilio registracijai ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su ja susijusių asmenų vardu. Atsakovas V. V. niekada nesumokėjo A. G. ir neturėjo prievolės mokėti A. G. Automobilio kainos, nes Automobilio teisėta savininkė buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas A. G. neprisimena tiksliai Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 sudarymo aplinkybių, nes ji buvo sudaryta jo įgaliojimų atstovauti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigimo dieną, t. y. 2011 m. gruodžio 14 d. ieškovui pradėjus vadovauti bendrovei ir de facto (pagal faktą), ir de jure (pagal teisę). Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog atsakovas V. V. turi atsiskaityti už Automobilį pagal Sutartį ir jos priedą, jis turi atsiskaityti su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bet ne su ieškovu, kuris neatlygintinai pats sau perleido reikalavimo teisę į skolą. Ieškovas civilinėje byloje Nr. eB2-3363-781/2017 parodė, kad reikalavimo teisė gauti Automobilio kainą priklauso BUAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne ieškovui. Atsakovo A. G. nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 iš tiesų buvo sudaryta 2015 m. sausio 22 d. Net tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 yra tikra, ji turi būti pripažinta neteisėta, nes Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartyje nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutinis ir vienintelis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas pateiktas už 2005 m.; bendrovė deklaravo turto už 363 980,35 Eur. Iš ieškovo 2015 m. liepos 30 d. preliminaraus balanso (kuris pasirašytas atsakovo vadovo L. T.) matyti, kad BUAB „Eurostatybų koncernas“ turėjo turto už 780 941 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 777 426 Eur, iš jų – 686 788 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos, 90 638 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos. Atsakovo nuomone, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 sudarymo metu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki. Atsižvelgiant į sunkią bendrovės finansinę būklę, akivaizdu, kad ieškovo veiksmai, kuriais jis neatlygintinai savo naudai perleido reikalavimo teisę į Automobilio, įgyto už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, kainą, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešai tvarkai ir gerai moralei. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. V. neturi galimybės pateikti visų jo priešieškinio pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, kadangi ieškovas neperdavė bankroto administratoriui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui turi būti perkelta įrodinėjimo našta, įpareigojant jį pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius ginčijamų sandorių teisėtumą. Atsakovas A. G. nebuvo pasirašęs Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedo 2008 m. rugsėjo 10 d. Šį priedą atsakovui A. G. atvežė ieškovas, praėjus tam tikram laikotarpiui po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Atsakovas A. G. davė kitus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, būdamas psichologiškai spaudžiamas ieškovo L. T., kuris iš esmės rengė visus dokumentus ir organizavo jų pasirašymą. Byloje yra pateikti dokumentai (9 sąskaitos), kurių A. G. niekada nebuvo pasirašęs, tikėtina, tuos dokumentus jo vardu pasirašė ieškovas L. T..

Šalies argumentai

9. Ieškovas L. T. bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, patvirtino aplinkybes, nurodytas jo procesiniuose dokumentuose, prašė patenkinti ieškinį visiškai ir atmesti priešieškinį. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu papildomai nurodė, kad atsakovas V. V. davė teismui melagingus parodymus dėl Automobilio draudimo bei įrangos instaliavimo aplinkybių 2008 m. rugsėjo 10 d., todėl byloje svarstytinas klausimas dėl baudos paskyrimo atsakovui už melagingų parodymų davimą teismui. Atsakovas lėšas, gautas iš savo tėvo, išleido ne ginčo Automobilio pirkimui, bet automobilio Nissan įsigijimui D. B., jo pertvarkymui, pragyvenimui D. B.. Dėl atsakovo V. V. nurodytų aplinkybių (Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedo suklastojimo) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nebuvo nustatyta jokia ieškovo nusikalstama veika, nebuvo nustatyta, kad minėtas dokumentas buvo suklastotas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovų V. V. ir A. G. paaiškinimus apie tai, kad jie pasirašė ant tuščių lapų, kuriuos vėliau perdavė ieškovui, paneigia paties A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kratos metu ieškovo motinos namuose nebuvo rastas nei vienas tuščias lapas su V. V. ar A. G. parašais. Ieškovas negalėjo pateikti teismui dokumentų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje todėl, kad šie dokumentai buvo pavogti, dėl to buvo pradėti penki ikiteisminiai tyrimai. Atsakovas A. G. bylos nagrinėjimo metu neįvardijo nei vieno konkretaus atvejo, kai ieškovas neva darė jam psichologinį spaudimą. Atsakovas A. G. teikė teismui melagingus parodymus, nes jam nepavyko išvengti prievolės kartu su ieškovu grąžinti UAB „Medicinos bankas“ 100 000 Eur, nepavyko padaryti taip, kad skolą būtų įpareigotas grąžinti tik ieškovas. Byloje nėra įrodymų, duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas A. G. buvo priklausomas ekonomiškai nuo ieškovo ginčo sutarčių sudarymo metu, t. y. 2008-2011 m.

Atsiliepimas

10. Atsakovas V. V. bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu patvirtino aplinkybes, nurodytas jo atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje. Papildomai paaiškino, kad jis nuo 2005 m. dirba, jis dirbo J. K., buvo laikotarpis, kai jis dirbo su tėvu A. V., kuris davė dalį savo gautų iš statybų pajamų atsakovui. Atsakovas Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną atliko mokėjimus įvairioms įmonėms, per metus nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2010 metų disponavo didele pinigų suma. Atsakovas Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną sumokėjo visą sumą už Automobilį. Forminant sandorį VĮ Regitra nebuvo įregistruotas joks Sutarties priedas, šis dokumentas buvo suklastotas. Ieškovas pakeitė savo parodymus šioje civilinėje byloje, nurodydamas, kad jis pats nuvažiavo į Vilnių ir suklastojo atsakovo parašus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas sumokėjo už Automobilį. Į bylą pateikti garso įrašai nėra suklastoti, kompaktiniame diske esantys duomenys patvirtina jų sukūrimo datą, baudžiamojoje byloje buvo atliktos garso įrašų ekspertizės, kurių metų buvo nustatyta, kad garso įrašai yra tikri. Byloje nėra įrodymų, kad Automobilis buvo nupirktas už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, A. G. negalėjo nusipirkti Automobilį už bendrovės lėšas, nes tai prieštarauja įstatymams ir gerai moralei. Atsakovo teigimu, į bylą pateiktas Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedas yra suklastotas, jis niekada nebuvo jo pasirašęs. Nei atsakovas, nei jo šeimos nariai niekada nebuvo teisti dėl nusikalstamų veiksmų, atliktų ieškovo atžvilgiu. Ieškovas pakeitė savo poziciją šioje byloje, nes nurodė, kad būtent jis buvo Automobilio savininkas ir naudotojas, kadangi jis pasirašinėjo V. V. vardu dokumentus, reikalingus Automobilio eksploatavimui. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis pats organizavo sutarčių pasirašymą su tam tikromis įmonėmis „Baltijos monitoringo centras“, „Silberauto“, patvirtino, kad jis suklastojo V. V. parašus. Ieškovas pats įrodinėja, kad Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo tariamas sandoris, todėl net tokiu atveju ieškinys turi būti atmestas, nes būtent ieškovas buvo faktinis Automobilio savininkas ir naudotojas. J. S. priedas realiai egzistuotų jo tariamo pasirašymo metu, atsakovas turėtų galimybę atsiskaityti už Automobilį.

11. Atsakovas A. G. 2019 m. lapkričio 7 d., gruodžio 17 d. teismo posėdžių metu patvirtino jo atsiliepime į priešieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Atsakovas papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė kitus parodymus, nei šioje byloje dėl ieškovo psichologinės įtakos. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta dalyvaujant atsakovams V. V. ir A. G., bei ieškovui L. T., jos tikslas buvo perrašyti Automobilio nuosavybės teisę atsakovui V. V.. Šalims pasirašius Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas V. V. ir ieškovas išvyko. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedas, ginčijamas šioje byloje, atsirado daugiau nei po metų, t. y. ne tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Pasirašius Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas V. V. nebuvo perdavęs pinigų A. G.. Atsakovas 2005-2006 m. sutiko būti atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ieškovo prašymu. G. A. buvo įsigytas ieškovo iniciatyva, jis buvo įsigytas atsakovo A. G. vardu. Atsakovas nematė, kas parengė Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedą, ir to, kaip šį priedą pasirašė V. V.. Atsakovas pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1, norėdamas, kad nuo jo būtų nurašyta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 priedas buvo pasirašytas tą pačią dieną. Atsakovas A. G. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną nereikalavo pinigų iš V. V., nes tai buvo tiesiog nuosavybės teisės perrašymas kito asmens vardu, jis nesitikėjo pinigų sumokėjimo, perleido Automobilį faktiškai neatlygintinai, nes Automobilis buvo nupirktas už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Atsakovo teigimu, ieškovas darė jam psichologinį spaudimą, vertė duoti ikiteisminio tyrimo metu tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, grasindamas, kad susidoros su juo fiziškai kitų asmenų pagalba. Atsakovas gavo laiškus, kuriuose buvo pavaizduoti kryžiai. Atsakovo turimais duomenimis, 2006 m. psichologinėje išvadoje buvo nurodyta, kad ieškovui kažkas yra negerai, todėl A. G. bijojo ieškovo.

12. Liudytojas A. V. 2019 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra atsakovo V. V. tėvas. Liudytojas patvirtino, kad jo sūnus dirbo su juo statybose nuo 2005 m. kaip šeimos narys. Jis perdavė V. V. apie 50 000 Lt į rankas kaip atlyginimą už darbą. Be to, atsakovo močiutė (liudytojo motina) perdavė V. V. 35 000 Lt, pardavusi namą, priklausiusį vyrui, su kuriuo ji gyveno, ji taip pat dirbo turgelyje bei kasininke, susitaupė lėšų. Liudytojo šeima turėjo tokius automobilius kaip Passatą, Citroeną, atsakovas V. V. turėjo automobilį Nissaną juodos spalvos, kitų automobilių neturėjo. Žmona turėjo sidabrinės spalvos Mersedesą, bet vėliau jį tikriausiai pardavė.

13. Atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, atsakovas A. G. ir jo atstovė advokatė E. T. neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai. Byloje gauti šių atsakovų atstovų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismas baigė nagrinėti bylą, nedalyvaujant atsakovui A. G., jo atstovei bei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Priešieškinis tenkinamas.

Byloje nustatytas faktinės aplinkybės

14. Iš šalių parodymų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. atsakovai A. G. ir V. V. sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (A. G.) parduoda, o pirkėjas (V. V.) perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę M. B. S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos (1 b. t. 7 l.). Šioje Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje jos šalys nurodė, kad įkainojo šią transporto priemonę 70 780 Lt (20 499,30 Eur). 2012 m. gruodžio 29 d. VĮ Regitra pažymos duomenimis 2008 m. rugsėjo 10 d., 10 val. 36 min. VĮ R. K. filiale, Dainavos gr. V. V. vardu buvo įregistruota transporto priemonė M. B. S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 87 l.).

15. Byloje pateiktas Priedas Nr. 1 prie Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2008 m. rugsėjo 10 d. sutarties, datuotas 2008 m. rugsėjo 10 d., kuris pasirašytas atsakovų A. G. ir V. V. vardu (1 b. t. 8 l.). Šio priedo duomenimis atsakovai A. G. ir V. V. nurodė, jog pardavėjas (A. G.) pardavė su atidėtu apmokėjimu (t. y. išsimokėtinai, su atidėtu Sutartyje sutartos piniginės sumos apmokėjimu), o V. V. nupirko su atidėtu apmokėjimu (t. y. išsimokėtinai, su atidėtu Sutartyje sutartos piniginės sumos apmokėjimu) pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę M. B. S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spalva – juoda. Priedo 2 punkte nurodoma, kad transporto priemonė parduodama pirkėjui už Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje šalių Transporto priemonės įkainotą vertę bei sutartą kainą 70 780 Lt. Pirkėjas įsipareigoja vienu mokėjimu ar dalimis sumokėti visą Sutartyje nurodytą Transporto priemonės kainą (70 780 Lt) iki 2010 m. rugsėjo 10 d. (Priedo 3 punktas). Priedo 5 punkte nurodyta, kad iki galutinio atsiskaitymo pirkėjas neturi teisės be pardavėjo sutikimo perleisti Transporto priemonę kitiems asmenims.

16. 2009 m. spalio 1 d. – 2009 m. spalio 31 d. atsakovo V. V. sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašo duomenimis nustatyta, kad šioje sąskaitoje 2009 m. spalio 1 d. buvo 22 Lt, 2009 m. spalio 31 d. – 17 849,62 Lt ir 8000 USD (2 b. t. 21 l.). Atsakovas V. V. pateikė byloje kasos pajamų orderius, kurių duomenimis jis pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą lėšas 2010 m. vasario 23 d. (585 Lt), 2010 m. birželio 30 d. (1935 Lt), 2010 m. spalio 18 d. (2210 Lt) (2 b. t. 47, 48, 50).

17. 2011 m. gruodžio 14 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties Nr. CS-2011/12/14 (t. y. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1) duomenimis atsakovas A. G. neatlygintinai perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu – BUAB „(duomenys neskelbtini)“), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė iš A. G. reikalavimo teisę į 70 780 Lt dydžio V. V. skolą pagal Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir šios sutarties priedą (1 b. t. 9, 10 l.). Šios Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 prieduose atsakovas A. G. nurodo, kad Automobilis buvo pirktas Vokietijoje už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70 780 Lt lėšas, paimtas iš kasos (1 b. t. 11 l.). Atsakovas A. G. tame pačiame Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 priede paaiškina, kad Automobilis buvo parduotas su atidėtu apmokėjimu, t. y. išsimokėtinai; pasirašydamas Sutartį ir jos priedą V. V. įsipareigojo vienu mokėjimu ar dalimis apmokėti visą Sutartyje ir jos priede nurodytą kainą per 2 metus, tačiau neapmokėjo. Į bylą pateiktas taip pat ir atsakovo A. G. ranka surašytas Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 priedas (1 b. t. 12 l.), kuriame iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, kaip ir pirmiau nurodytame Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 priede.

18. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gruodžio 14 d. išsiuntė atsakovui V. V. pranešimą-reikalavimą (1 b. t. 14 l.), kuriame nurodo, kad ji perėmė iš A. G. reikalavimo teisę į V. V. dėl 70 780 Lt apmokėjimo pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. Transporto priemonės-pirkimo pardavimo sutartį ir 2008 m. rugsėjo 10 d. pasirašytą šios sutarties priedą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama ieškovo L. T. (tuo metu – L. G.), pareikalavo iš atsakovo V. V., kad šis per 5 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos padengtų skolą, sumokėdamas minėtą sumą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

19. Atsakovas V. V. 2012 m. balandžio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu būdamas apklaustas liudytoju (7 b. t. 86-89 l.) parodė, kad jis nuo 2005 m. vasaros pradėjo dirbti kartu su tėvu prie statybų, kadangi tėvas dirbo pagal verslo liudijimą. V. V. atlyginimą gaudavo tėvas, kuris dalį pinigų atiduodavo V. V.. Atsakovas neleisdavo šių pinigų, taupydavo, kai nebuvo darbo Lietuvoje, važiuodavo į užsienį dirbti, laikotarpiu nuo 2006 m. rudens iki 2007 m. pavasario dirbo J. K. prie statybų, kur atlyginimas buvo mokamas į banko sąskaitą. V. V. tokiu būdu susitaupė apie 40 000 Lt, be to, jo močiutė A. V. perdavė jam 35 000 Lt grynais, motina 2008 m. vasarą davė 10 000 Lt, kadangi V. V. ketino pradėti savo verslą. 2008 m. V. V. pusbrolis A. G. Vokietijoje nusipirkto M. B. už 23 500 Eur, V. V., įkalbėtas L. G., nusprendė nupirkti iš A. G. Automobilį. V. V. perdavė grynais A. G. litais 20 000 Eur atitinkančią sumą prieš jiems važiuojant į VĮ Regitra, ten pasirašė Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas pareiškė, kad jokio priedo prie Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo pasirašęs, apie šį priedą sužinojo 2011 m. gruodžio 22 d., kai jam buvo atsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, pasirašytas L. G..

20. Atsakovas A. G. ir ieškovas L. T. ((duomenys neskelbtini)) 2012 m. birželio, liepos mėn. kreipėsi į prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00009/2012 metu V. V. duotų melagingų parodymų 2012 m. balandžio 18 d. apklausos metu, nes šis tyčia teikė žinomai melagingus parodymus dėl 2008 m. rugsėjo 10 d. A. G. sumokėtos 70 780 Lt sumos (2 b. t. 76-81 l.).

21. Byloje pateiktas atsakovo A. G., apklausto liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00009-12, papildomas apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2012 m. lapkričio 2 d. A. G. parodė, jog jis 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsigijo savo vardu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusias lėšas automobilį „M. B. S500“, juodos spalvos, kuris 2008 m. rugpjūčio 7 d. buvo įregistruotas jo vardu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 96-98 l.). Po to jo pusbrolis V. V. paprašė jo perduoti jam šį automobilį, jie susitarė, kad A. G. parduos Automobilį už 70 780 Lt. Kadangi V. V. neturėjo pinigų, jie susitarė, jog Automobilis bus parduotas, o V. V. sumokės jo kainą per 2 metus. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta ir pasirašyta VĮ Regitra patalpose Kaune, kartu su jais tuo metu buvo L. G. (L. T.), kuris ir naudojosi tuo Automobiliu tuo metu. A. G. pranešė L. G. ((duomenys neskelbtini)) apie tai, kad parduoda Automobilį V. V.. Po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir įregistravimo A. G. kartu su V. V. ir L. G. nuvažiavo pas A. G. močiutę, jos namuose buvo surašytas Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedas, jie aptarė sąlygas dėl pinigų grąžinimo už Automobilį. Priedas buvo surašytas L. G. kompiuteriu ir atspausdintas ten buvusiu spausdintuvu, pasirašytas A. G. ir V. V.. Iki 2010 m. spalio 4 d. Automobilio panaudos sutarties pasirašymo šiuo Automobiliu naudojosi V. V. bei L. G., po panaudos sutarties pasirašymo Automobiliu naudojosi L. G.. A. G. taip pat parodė ikiteisminio tyrimo metu, kad jis niekuomet nepasirašė L. T. ((duomenys neskelbtini)) šio prašymu ant tuščių lapų, nėra matęs, kaip tai darė V. V.. A. G. paaiškinimais, nuo 2007 m. jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcininku, 2011 m. lapkričio-gruodžio mėn. pardavė akcijas L. G. ((duomenys neskelbtini)).

22. 2012 m. lapkričio 13 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo duomenimis (1 b. t. 110-113 l.) nustatyta, kad ieškovas L. T., būdamas apklaustas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00009-12 liudytoju, parodė, kad jis nuo 2011 m. gruodžio yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų savininkas. A. G. 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsigijo automobilį „M. B. S500“, juodos spalvos, jis buvo registruotas A. G. vardu. Po automobilio įregistravimo A. G. vardu automobiliu naudojosi L. T., o maždaug po mėn. A. G. nusprendė parduoti šį automobilį V. V.. L. T. dalyvavo tuo metu, kai buvo pasirašyta Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis VĮ „Regitra“ patalpose, girdėjo, kad A. G. ir V. V. kalbėjo apie kažkokio dokumento pasirašymą, kuriame būtų užfiksuota, jog už automobilį dar nėra atsiskaityta. V. V. nebuvo perdavęs A. G. jokių piniginių lėšų, matant L. T.. Po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo jis su A. G. ir V. V. nuvyko į L. T. motinos namus, kur A. G. ir V. V. aptarė atsiskaitymo už Automobilį sąlygas, Internete surado sutarties formą, suderinus sutarties sąlygas, ji buvo atspausdinta spausdintuvu dviem egzemplioriais, kuriuos A. G. ir V. V. perskaitė ir pasirašė. Po automobilio pardavimo L. T. naudojosi juo 2-3 dienas, paskui perdavė V. V.. Kadangi V. V. nesumokėjo už šį Automobilį, įkeitė jį, A. G. susitarė su V. V. dėl panaudos sutarties sudarymo, kad A. G. galėtų atsiimti šį Automobilį. Tada A. G. ir V. V. 2010 m. spalio 4 d. surašė panaudos sutartį, po kurios pasirašymo L. T. paėmė iš V. V. automobilį ir naudojosi juo kurį laiką. Kadangi V. V. neatsiskaitė už Automobilį, kuris buvo įkeistas, tam, kad V. V. turėtų reikiamą sumą atsiskaityti su kreditoriumi, L. T. pasirašė su V. V. 2011 m. gegužės 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V. pardavė Automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 35 000 Lt. L. T. taip pat parodė, kad niekuomet neprašė V. V., jog šis ką nors rašytų ar pasirašytų ant tuščių popieriaus lapų.

23. Atsakovas V. V. 2012 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl L. G. ((duomenys neskelbtini)) patraukimo baudžiamojon atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1, 2 dalis, 284 straipsnio 1 dalį (2 b. t. 116, 117 l.). Pareiškime buvo nurodyta, kad 2011 m. birželio-rugsėjo mėn. L. G. daugybę kartų grasino asmeniškai ir per kitus asmenis fiziškai susidoroti su V. V.: 2011 m. rugsėjo 18 d. L. G. pagrasino V. V. nužudyti jį, 2011 m. rugsėjo 19 d. užpuolė ir sužalojo V. V., 2012 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teismo posėdžių salėje grasino V. V., 2012 m. lapkričio 25 d. tarp 8-9 valandos šalia (duomenys neskelbtini) L. G. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, grasini fiziniu susidorojimu.

24. Iš prijungtos prie bylos ieškovo pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00394-12 kopijos nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal nukentėjusiojo V. V. pareiškimą dėl L. T. neteisėtų veiksmų, numatytų BK 145 straipsnio 1, 2 dalyse, 284 straipsnio 1 dalyje, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių L. T. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų (ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos 3 t. 15-19 l.).

25. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. kovo 22 d. nutarime, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00009-12, užfiksuota, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos nustatyta, jog V. V. teisėtai įsigijo Automobilį, jį nupirkdamas iš A. G., sumokėdamas 70 780 Lt ir tapo teisėtu jo savininku (3 b. t. 56-70 l.). Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta objektyvių neginčytinų įrodymų, kad V. V. neteisėtai įgijo Automobilį, automobilį įgijo teisėtu būdu, nupirkdamas jį iš A. G., todėl nenustačius padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.

26. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. gruodžio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (2 b. t. 28-34 l.) nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00554-12 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. dėl 2008 m. rugsėjo 10 d. transporto priemonės MB S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 1 galimo suklastojimo bei šio galimai suklastoto dokumento panaudojimo 2011 m. gruodžio 14 d. tikslu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir naudai apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą. Šiame nutarime konstatuota, jog nustatyti ar dokumentuose (tarp jų – 2008 m. rugsėjo 10 d. priede Nr. 1 prie transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties originale) anksčiau parašyti rankraštiniai įrašai ir parašai, ar anksčiau yra išspausdintas tekstas, negalima. Pirmiau minėtame nutarime jį priėmęs prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą, nustatęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime buvo konstatuota, kad apibendrinus ikiteisminio tyrimo duomenų visumą, darytina išvada, kad byloje buvo išnaudotos visos galimybės, tačiau, nesurinkus pakankamai neginčijamų duomenų, patikimai patvirtinančių, jog buvo padarytos pirmiau minėtos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas nutrauktinas.

27. 2015 m. sausio 22 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties Nr. CS-2015/1/22 (Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2) duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus L. T., ir L. T. susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laisva valia neatlygintinai perleidžia L. T., o šis perima iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje nurodytą reikalavimo teisę į V. V. dėl 70 780 Lt skolos (1 b. t. 15-17 l.). Ieškovo L. T. paaiškinimais, duotais šios bylos nagrinėjimo metu, jis informavo atsakovą V. V. apie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 sudarymą byloje pateiktu 2015 m. sausio 22 d. pranešimu (1 b. t. 18, 19 l.). Atsakovas V. V. paaiškino, kad negavo pranešimo apie reikalavimo perleidimą L. T. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 pagrindu.

28. Ieškovas, atstovaudamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-3363-781/2017, 2017 m. kovo 20 d. pateikė atsiliepimą (3 b. t. 119-137 l.), kuriame nurodė, kad įmonės skolininkas yra ir V. V. (30 699 Eur sumą).

29. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3363-781/2017, iškelta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. Č. (3 b. t. 9-12 l.). Šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių dokumentų. Teismas vertino, kad atsakovo nurodytos dokumentų nepateikimo priežastys (kad dokumentai buvo pavogti, vadovas turėjo sveikatos problemų) yra deklaratyvios, nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Nutartyje nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ paskutinis (ir vienintelis) bendrovės balansas pateiktas už 2005 m., bendrovė deklaravo turtą už 363 230,13 Eur (1 254 161 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 366 890,35 Eur (1 266 799 Lt). Iš pateikto atsakovo 2015 m. liepos 30 d. preliminaraus balanso, pasirašyto įmonės vadovo L. T., matyti, kad atsakovas 2015 m. birželio 30 d. turėjo turto už 780 941 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 777 426 Eur: 686 788 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos, 90 638 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos. Atsakovė pripažino, kad turi pradelstų įsipareigojimų 986 312,27 Eur sumai, neįskaitant 115 848 Eur dydžio įsipareigojimo L. T.. Teismas konstatavo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (986 312,27 Eur) viršija pusę į įmonės 2015 m. liepos 30 d. preliminarų balansą įrašyto turto vertės (780 941 Eur). Atsakovė nurodė, kad turi du debitorius – V. V., kuris skolingas 30 699 Eur, bei ZAO „SMESK-MOSKVA“, bet nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

30. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje eB2-3363-781/2017, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius buvo atstatydintas, paskirtas kitas administratorius UAB „I. P.“ (3 b. t. 13, 14 l.). Administratorius G. Č. buvo įpareigotas per 5 dienas perduoti naujam bankroto administratoriui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus.

31. Lietuvos apeliacinio teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria atmestas L. T. pareiškimas dėl 115 848 Eur finansinio reikalavimo įtraukimo į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą (5 b. t. 98-105). Šio nutartyje nurodyta, kad L. T. finansinį reikalavimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ grindė 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartimi bei kasos pajamų orderio kvitais. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma (įmonės vadovui ir kreditoriui nevykdant teisės aktais nustatytos pareigos vesti įmonės buhalterinę apskaitą, nepateikus VMI deklaraciją apie suteiktas įmonei paskolas, neperduodant ĮBĮ nustatyta tvarka įmonės apskaitos administratoriui, esant įmonės buhalteriniams dokumentams, pasirašytiems paties L. T., jog įmonė jam nieko neskolinga, neįrodžius jog apeliantas turėjo finansinių galimybių suteikti paskolas įmonei) iš esmės paneigia paskolų suteikimo faktą.

32. 2017 m. rugsėjo 12 d. paaiškinime BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui L. T. paaiškino, kad negali perduoti įmonės dokumentų, nes jie buvo pavogti. Ikiteisminio tyrimo metu po kratos atlikimo L. T. gyvenamojoje vietoje ir dokumentų paėmimo, jam nebuvo grąžinti visi paimti dokumentai, dėl L. T. ne kartą kreipėsi į prokuratūrą (5 b. t.159-163 l.). Dėl atsakovės dokumentų vagysčių jie buvo pervežti į atsakovei priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini)2015 m. buvo įsilaužta į šį pastatą, išvogti įmonės dokumentai, L. T. kreipėsi į VPK Elektrėnų PK su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2015 m. vasario 27 d., tačiau Elektrėnų PK 2015 m. kovo 16 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. 2017 m. į atsakovės pastatą buvo įsilaužta tris kartus, įsilaužimo metu buvo pavogti pastate sandėliuoti atsakovės dokumentai bei trumpalaikis turtas, dėl to L. T. kreipėsi į policiją 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gegužės 8 d. pareiškimais. Ieškovas L. T. nurodė, kad negalėjo pateikti administratoriui įmonės ūkinės veiklos dokumentų ir dėl stuburo operacijos bei pooperacinės reabilitacijos nuo 2017 m. vasario 17 (19) d. iki 2017 m. birželio 7 d., dėl pakartotinės stuburo operacijos L. T. iki 2017 m. liepos 10 (11) d. turėjo būti gydymo įstaigoje Vokietijoje, be to, jo šeimoje įvyko nelaimingas atsitikimas. Ieškovas nurodė, kad jam reikia papildomo laiko dokumentams atkurti.

33. Šioje byloje siekiant nustatyti šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina pasisakyti dėl priešieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiomis Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedą bei Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2. Įvertinus ginčo šalių argumentus, darytina išvada, kad pagrindinis klausimas, į kurį turi būti atsakyta šioje byloje, yra: ar byloje esantys įrodymai patvirtina / paneigia tai, jog V. V. įsipareigojo pagal Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedą perduoti per du metus nuo priedo pasirašymo A. G. priede nurodytą 70 780 Lt sumą.

Dėl Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedo pripažinimo negaliojančiu

34. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.64 straipsnio 1 dalį, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. CK 1.73 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prokuroro nutarimas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinis dokumentas, kuris, o taip pat ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, prejudicinės galios neturi, yra vertintini kaip paprasti rašytiniai įrodymai, galintys padėti nustatyti civilinio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes (CPK 177, 180 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).

36. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad kai ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutrauktas nenustačius veikų, turinčių nusikaltimo požymių, ši aplinkybė reiškia tai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, jeigu jais nagrinėjant bylą remiamasi, turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui pasiekti įrodinėjimo tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų visumos tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013).

37. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. V. ginčija Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedą tuo pagrindu, kad jis niekada nebuvo jo pasirašęs bei nebuvo išreiškęs valios sudaryti tokio turinio susitarimo. Atsakovas V. V. teigia, kad Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priede gali būti atvaizduotas jo parašas dėl to, kad ieškovas pasinaudojo tuščiu anksčiau atsakovo pasirašytu popieriaus lapu, tokiu būdu suklastodamas dokumentą, arba dėl to, kad parašas buvo padirbtas kito asmens.

38. Atsakovo V. V. paaiškinimais, jis neturėjo poreikio sudaryti tokį Automobilio pirkimo-pardavimo priedą, kadangi Automobilio pirkimo-pardavimo sudarymo metu bei suėjus Priede nurodytam laikotarpiui turėjo pakankamai lėšų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas atsakovo V. V. tėvas A. V., kuris patvirtino, kad sūnus dirbo su juo statybose, todėl jis mokėdavo V. V. užmokestį už jo darbą. Ieškovas iš esmės nekvestionavo minėtų liudytojo parodymų teisingumo, tačiau deklaratyviai teigė, jog V. V. uždirbtas lėšas išleido kitiems poreikiams bei gyvenimui užsienyje. Byloje esantys V. V. sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2010 m. spalio mėn., kai pagal Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedą jau turėjo būti sumokėta skola už Automobilį, jis turėjo pakankamai lėšų, kad atsiskaitytų bent iš dalies už jam parduotą Automobilį (žr. sprendimo 16 punktą). Pažymėtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingų V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis perdavė A. G. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą sumą, nebuvo nustatyta, kad V. V. melavo, teigdamas, jog sumokėjo A. G. 70 780 Lt (sprendimo 25 punktas).

39. Atsakovas A. G. civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovo V. V. nurodytas aplinkybes, kad šis niekada nebuvo nei žodžiu, nei raštu įsipareigojęs A. G. perduoti Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priede nurodytą sumą per du metus nuo jo pasirašymo. Bylos nagrinėjimo metu A. G. parodė, kad Automobilio pirkimo-pardavimo priedą jam davė pasirašyti ieškovas L. T. gerokai vėliau po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. A. G. paaiškinimais, jis nematė, kaip V. V. pasirašė šį Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedą.

40. Pažymėtina, kad dėl Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedo klastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo tirtas byloje ginčijamas Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedas. Specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad neįmanoma nustatyti, kas atsirado anksčiau, ar parašas, esantis šiame priede, ar išspausdintas tekstas. Todėl negalima išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai buvo nustatyta, jog Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedas nebuvo suklastotas (CPK 185 straipsnis).

41. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedo autentiškumo, reikšminga ir tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 turi iš esmės du priedus, kuriuose paaiškinamas to reikalavimo atsiradimo pagrindas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei šioje Reikalavimo perleidimo sutartyje, nei jos prieduose, reikalavimo perleidėjas A. G. nenurodo, kad perduoda ir dokumentus, patvirtinančius reikalavimo pagrindą (CK 6.104 straipsnio 1 dalis). Tai, teismo vertinimu, taip pat patvirtina atsakovo A. G. nurodomą aplinkybę, kad jis niekada neturėjo Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedo, pasirašė jį tuomet, kai L. T. padavė jam šį dokumentą, praėjus tam tikram laikotarpiui po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

42. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad nei V. V., nei A. G. nebuvo išreiškę savo tikrosios valios ginčijamame Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priede patvirtina ir tai, kad suėjus šiame priede nurodytam atsiskaitymo už Automobilį terminui, t. y. 2010 m. rugsėjo 10 d., A. G. nereikalavo iš atsakovo V. V. grąžinti pinigus už Automobilį.

43. Teismas sutinka su ieškovo nurodytu argumentu, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. G. ar V. V. pasirašė tuščius lapus savo vardais, pavardėmis ir parašais ir perdavė ieškovui dėl to, kad šis grasino jiems. Nors A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas grasino ir jam taip pat, kaip ir atsakovui V. V., tačiau nepateikia byloje tokių įrodymų. Teismas pažymi, kad nesivadovauja atsakovo V. V. į bylą pateiktų garso įrašų duomenimis, kadangi siekiant užtikrinti proceso rungimosi principą (CPK 12 straipsnis, BPK 181 straipsnio 5 dalis, 214 straipsnio 3 dalis), neprijungus prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuriose buvo tiriami tam tikri atsakovo V. V. pateikti garso įrašai, nėra galimybės patikrinti, ar šioje byloje pateikti būtent tie garso įrašai, kurie buvo tirti ikiteisminio tyrimo metu.

44. Nors A. G. 2012 m. lapkričio mėn. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, liudijančius priešingas nei šioje byloje jo paties nurodytas aplinkybes (žr. sprendimo 21 punktą), teismas, įvertinęs šioje byloje esančių įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad A. G. davė teisingus parodymus būtent šios bylos nagrinėjimo metu. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad kiti byloje esantys įrodymai (prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų V. V. parodymų apie atsiskaitymą už Automobilį, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, V. V. sąskaitos išrašo 2010 m. spalio mėn. duomenys, liudytojo A. V. parodymai) patvirtina, jog 2008 m. rugsėjo 10 d. atsakovai V. V. ir A. G. neturėjo poreikio surašyti tokį priedą, o suėjus priede nurodytam laikotarpiui, A. G. nereikalavo iš V. V., kad šis grąžintų lėšas už Automobilį.

45. Ieškovas L. T. nagrinėjant šią civilinę bylą teismo posėdžio metu pats pripažino, kad tam tikrais atvejais pasirašinėdavo už atsakovą V. V. ir pateikė į bylą dokumento originalus, pasirašytus jo paties V. V. vardu (2019 m. gegužės 9 d. garso įrašas nuo 1 val. 40 min. 35 sek. iki 1 val. 44 min. 40 sek., 6 b. t. 166, 167 l.; popierinės bylos 2 tomo priedas). Šias aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, kurios duomenimis L. T. 2008 m. rugsėjo 8 d. Baltijos monitoringo centro mobilaus objekto (M. B. S500) perdavimo-priėmimo akte, skiltyje „priėmė“: rankraštinį įrašą „V. V.“ įrašė L. G. ()(duomenys neskelbtini) (7 b. t. 5-7 l.).

46. Todėl teismas, vadovaudamasis įrodymų pusiausvyros principu, sprendžia, kad šioje byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedas buvo padirbtas ieškovo L. T.. Juo labiau, kad atsakovas A. G. patvirtino, kad Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedą jam padavė pasirašyti L. T..

47. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog atsakovas V. V. nebuvo raštu išreiškęs valios sudaryti sandorį, pagal kurį jis turėjo sumokėti A. G. 70 780 Lt iki 2010 m. rugsėjo 10 d. Todėl šis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis).

Dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

48. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.

49. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 10 d.) 11 straipsnio 5 straipsnio 8 dalį, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

50. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013)

51. Byloje nustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 1 atsakovas A. G. perleido BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neegzistuojančią reikalavimo teisę į atsakovą V. V. (sprendimo 47 punktas). Todėl konstatuojama, kad šio reikalavimo atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis, sprendimo 50 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad perleisto BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo atžvilgiu negalimas išieškojimas, darytina išvada, kad A. G. reikalavimo perleidimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja įstatymui ir turi būti pripažintas taip pat negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 6.101 straipsnio 1 dalies, 6.102 straipsnio 1 dalies pagrindu.

52. Atsižvelgiant į tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2 BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus L. T., perleido negaliojantį (neegzistuojantį) reikalavimą ieškovui L. T., darytina išvada, kad ir Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 6.101 straipsnio 1 dalies, 6.102 straipsnio 1 dalies pagrindu.

53. Pažymėtina, kad pagal minėtas atsakovo V. V. nuginčytas sutartis nei viena iš šių sandorių šalių negavo kažkokios naudos, kadangi atsakovai V. V. ir A. G. parodė, kad tarp jų apskritai nebuvo jokių susitarimų dėl atsiskaitymo po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, kuri šioje byloje nebuvo ginčijama, sudarymo. Nuginčytomis reikalavimo perleidimo sutartimis neegzistuojantis reikalavimas į atsakovą V. V. buvo perleidžiamas neatlygintinai ir A. G. jo vadovautai BUAB „(duomenys neskelbtini) ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos L. T., pačiam L. T.. Todėl restitucija šioje byloje netaikoma (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

54. Teismui konstatavus, kad priešieškinio reikalavimai dėl Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedo, Reikalavimų perleidimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinimo negaliojančiomis, turi būti patenkinti, ieškinio reikalavimai dėl skolos, neva atsiraudusios šių sandorių pagrindu, kompensacinių palūkanų priteisimo turi būti atmesti, ieškovui neįrodžius teisėto skolos atsiradimo pagrindo.

55. Teismas, patenkindamas priešieškinį ir atmesdamas ieškinį, nepasisako dėl šalių į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su Automobilio naudojimu (tarp jų – įrodymų, susijusių su draudimo sutarčių sudarymu, Automobilio žymėjimu, apsaugos sistemos įrengimu), kadangi jie nėra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių teisiniam vertinimui. Šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Automobiliu naudojosi ir V. V., ir L. T., todėl neatmetama galimybė, kad ir vienas, ir kitas galėjo sudaryti sutartis, reikalingas Automobilio eksploatavimui. Priešieškinyje nurodytų veiksmų, susijusių su Automobilio draudimu, žymėjimu, atlikimas / neatlikimas neturi reikšmės vertinimui to, ar Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priede nurodyta tikra V. V. valia (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis).

56. Teismas taip pat nepasisako dėl priešieškinyje nurodytų argumentų, jog Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 prieštarauja BUAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams. Atsakovas V. V. nėra subjektas, kuris gali ginčyti minėtą sutartį dėl jos neatitikties juridinio asmens ar jo kreditorių interesams (CK 1.82 straipsnio 1, 3 dalys, Įmonių bankroto įstatymo, galiojusio priešieškinio pateikimo dieną, 11 straipsnio 5 straipsnio 8 dalis). Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „I. P.“, atsiliepime į priešieškinį prašė spręsti klausimą dėl Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 teisėtumo teismo nuožiūra.

57. Atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei neprašius patenkinti priešieškinį tuo pagrindu, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 prieštarauja juridinio asmens tikslams ar jos kreditorių interesams, atsakovui V. V. nesant šios įmonės kreditoriumi ar dalyviu, valdymo organu, nėra pagrindo vertinti jo priešieškinyje nurodytų argumentų dėl Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 atitikties BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslams ir jos kreditorių interesams pagrįstumo. Todėl teismas nepasisako dėl byloje pateiktų įrodymų (tarp jų – 4 b. t. 159, 160, 173, 174 l.; 5 b. t. 177, 176; 7 b. t. 133-140 l.) apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 sudarymo dieną, ieškovo pateiktų duomenų apie priežastis, kurioms esant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai (CPK 181 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58. Atmetus ieškinį bei patenkinus priešieškinį visiškai, konstatuojama, kad šis teismo sprendimas priimtas atsakovo V. V. naudai ir ieškovo L. T. bei atsakovų A. G. ir BUAB (duomenys neskelbtini)“ nenaudai. Todėl iš ieškovo L. T. ir atsakovų A. G., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis priteisiama atsakovo V. V. turėtų 461 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2 b. t. 150 b. l.), t. y. po 153,66 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis).

59. Iš ieškovo, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, priteisiamas 676 Eur dydžio žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas byloje priimtomis teismo nutartimis (1 b. t. 42-45 l.). Konstatavus, kad šis teismo sprendimas priimtas ir atsakovo A. G. nenaudai, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (6 b. t. 28-30; 7 b. t. 181-184 l.) šioje byloje neatlyginamos.

60. Valstybė šioje byloje turėjo 1,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovės valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“)..

Dėl atsakovo V. V. prašymo paskirti L. T. baudą, pusę baudos sumos priteisiant atsakovui

61. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje.

62. CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

63. Atsakovas V. V. padavė teismui pareiškimą, kuriame prašo paskirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos (t. y. 2500 Eur) paskiriant V. V., siekiant kompensuoti jo nuostolius (9 b. t. 157, 158 l.). Pareiškime nurodoma, kad V. V. 2019 m. gegužės 16 d. prašyme nurodė, jog nuo 2019 m. rugsėjo mėn. buvo suplanavęs vykti į užsienį dirbti. Pasak atsakovo, dėl tyčinių ieškovo L. T. veiksmų (t. y. šio proceso vilkinimo) V. V. negalėjo įgyvendinti savo tikslo dėl darbo užsienyje, todėl patyrė nuostolį – negautas pajamas.

64. Ieškovas L. T. teismo posėdžio metu prašė atmesti atsakovo V. V. prašymą dėl baudos paskyrimo, nurodė, kad proceso nevilkina, o naudojasi civilinio proceso įstatymo suteiktomis teisėmis.

65. Teismas atmeta atsakovo V. V. prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui vieną kartą buvo paskirta 1000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu (7 b. t. 153-157, 185-188 l.). Po šios baudos paskyrimo (praėjus 5 mėnesiams) byla baigta nagrinėti iš esmės. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo skirti ieškovui dar vieną baudą už šio proceso vilkinimą. Be to, pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie jo turėtus nuostolius (negautas pajamas) dėl ieškovo procesinių veiksmų, t. y. kad dėl ieškovo procesinių veiksmų atsakovas negalėjo išvykti į užsienį dirbti. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad jis turėjo išlaidų kelionei, kuri neįvyko dėl ieškovo kaltės, darbą užsienyje, kurį prarado dėl to, kad privalėjo dalyvauti šios bylos teismo posėdžiuose. Atsakovas V. V. nenurodė ir neįrodė, kokio dydžio pajamų jis negavo. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas V. V. turėjo nuostolių dėl L. T. veiksmų ir dėl to šiam dar kartą turi būti paskirta bauda, pusę jos sumos priteisiant atsakovui (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl ginčo teismingumo

66. Teismas pažymi, kad ieškinys buvo paduotas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams 2018 m. rugpjūčio 30 d., tačiau iš karto buvo persiųstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kadangi ieškovo gyvenamoji vieta yra užsienyje, ieškinio pateikimo dieną Kauno apylinkės teisme galiojo tvarka, kurioje nustatyta, kad bylos su tarptautiniu elementu nagrinėjamos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Atsakovas V. V., gavęs ieškinį, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė perduoti bylą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

67. Prieš pereinant iš parengiamosios ginčo stadijos į bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžiuose stadiją bei bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu atsakovas V. V. nepakartojo savo atsiliepime į ieškinį nurodyto prašymo perduoti ginčą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas nepalaikė atsiliepime į ieškinį pateikto prašymo perduoti bylą Kaišiadorių rūmams ir išnagrinėjo bylą iš esmės, neperduodamas jos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos pripažinimo nevieša

68. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

69. BPK 181 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad turintys teisę paduoti skundą dėl sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą asmenys, nurodyti šio Kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, turi teisę šio straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta tvarka susipažinti su visa nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi. Pagal BPK 214 straipsnio 3 dalį apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams įteikiant ar išsiunčiant sprendimų nuorašus.

70. Teismas, įvertinęs BPK 181 straipsnio 5 dalies, 214 straipsnio 3 dalies turinį, daro išvadą, kad turi būti nustatyta, jog šios bylos dalis (t. y. ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00394-12 kopija) yra nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-271 straipsniais, 96 straipsniu, 10 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

atmesti ieškovo L. T. ieškinį atsakovui V. V..

Patenkinti atsakovo V. V. priešieškinį ieškovui L. T. ir atsakovams pagal priešieškinį A. G. bei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. rugsėjo 10 d. priedą Nr. 1 prie Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2008 m. rugsėjo 10 d. sutarties.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2011 m. gruodžio 14 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. CS-2011/12/14 ir jos priedus.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. sausio 22 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. CS-2015/1/22.

Priteisti atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153,66 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153,66 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurostatybų koncernas“, juridinio asmens kodas 300108445, 153,66 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 676 (šešis šimtus septyniasdešimt šešis) Eur atidėto žyminio mokesčio.

Atmesti atsakovo V. V. prašymą dėl baudos paskyrimo ieškovui L. T..

Nustatyti, kad dalis bylos medžiagos (priedas – ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00394-12 kopija) yra nevieša.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina