- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-245-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01366-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovei A. G. dėl testamento nuginčijimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras G. B., (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. T. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovei pagal palikimo palikėjo B. G., mirusio (duomenys neskelbtini) d., testamentą, patvirtintą 2012 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. B. (notarinio registro Nr. 2-1012) ir A. G. (B.) 2018 m. spalio 30 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (paveldėjimo bylos Nr. 154) bei šių pagrindu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).; 2) panaikinti teisinę registraciją į ½ dalį atsakovės vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, ir kt. esančių (duomenys neskelbtini).); 3) atnaujinti ieškovui terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė ieškovui penkiolikos dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti ne tik kitų byloje dalyvaujančių asmenų, bet ir savo adresus, kuriais būtų galima įteikti procesinius dokumentus; patikslinti ieškinio dalyką bei faktines aplinkybes; pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio pagrindą bei dalyką, ir aktualius išrašus iš registrų, pagrindžiančius esamą ieškovo turtinę padėtį; nurodyti giminystės ryšį su palikėju ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; nurodyti aplinkybes, kodėl terminas priimti palikimą buvo praleistas; tikslinant ieškinį pašalinti nepagarbius ir įžeidžiančius žodžius.
Šalies argumentai
3. Teismo nustatytu terminu ieškovas L. T. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė: pripažinti negaliojančiais 1) testatoriaus B. G., mirusio (duomenys neskelbtini) d., 2012 m. kovo 1 d. testamentą Nr. 2-1012, patvirtintintą 2012 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. B. (notarinio registro Nr. 2-1012); 2) pagal A. G. – B. 2018 m. spalio 30 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo pradėtos paveldėjimo bylos Nr. 154/2018, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro G. B. 2019 m. vasario 4 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 724 (notarinio registro Nr. 724) į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu(duomenys neskelbtini); 3) panaikinti teisinę registraciją į ½ dalį atsakovės vardu adresu (duomenys neskelbtini) registruotiems nekilnojamiesiems daiktams (½ daliai žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių rinkos vertė 14 100,42 Eur; 4) atnaujinti ieškovui terminą palikimui priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo L. T. nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumus pašalino iš dalies, t. y. patikslino ieškinio dalyką, nurodė giminystės ryšį su palikėju ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, pateikė aktualius išrašus iš registrų, nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, taip pat trečiuoju asmeniu įtraukė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarą G. B., tačiau ieškovas, tikslindamas ieškinį, nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis reikalavimo dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, nors apie palikėjo mirtį žinojo nuo pat šio fakto atsiradimo dienos. Be to, ieškovas buvo įpareigotas pašalinti tikslinant ieškinį nepagarbius ir įžeidžiančius žodžius, tačiau nepagarbus požiūris į kitus asmenis net ir ne į proceso dalyvius toliau reiškiamas ieškinyje.
6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovui pateikus savo giminystės ryšius, matyti, jog palikėjas B. G. turi penkis vaikus: ieškovą L. T., R. M., A. V., L. K., atsakovę A. G.. Kadangi palikėjas turi dar tris pirmos eilės įpėdines R. M., A. V. ir L. K., jos taip pat turėjo būti įtrauktos trečiaisiais asmenimis, kadangi bylos nagrinėjimo dalykas gali turėti įtakos jų teisėms. Be to, ieškovas, tikslindamas ieškinį, įtraukė trečiuoju asmeniu notarę V. B., bet nenurodė jos adreso, kuriuo teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus.
7. Teismas vertino, jog dalies procesinio dokumento trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu, todėl, įstatymui nenumatant pakartotinio procesinio dokumento trūkumų pašalinimo, sprendė, kad patikslintas ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovas L. T. prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo patikslintą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Patikslinto ieškinio reikalavimas atnaujinti ieškovui terminą palikimui priimti yra tik vienas iš keturių patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl teismui nepriimti viso ieškinio dėl neva tai tik vieno nepagrįsto reikalavimo dėl termino priimti palikimą atnaujinimo nebuvo pagrindo. Apeliantas nurodo, kad jis apie B. G. mirtį sužinojo 2018 m. spalio 26 d., dėl testamento ir paveldėjimo bylos pradėjimo sužinojo 2019 m. sausio 26 d., todėl, apelianto nuomone, terminas dėl testatoriaus B. G. 2012 m. kovo 1 d. testamento užginčijimo nėra praleistas. Apeliantas vienintelis palikėjo įpėdinis nuo pat palikėjo mirties faktiškai priėmė palikėjo turtą valdyti (rūpinosi ir iki šiol rūpinasi gyvenamojo pastato šildymu, sodybos priežiūra), kaip numato įstatymų nuostatos, per vienerius metus teismui pateikė ieškinį, todėl, atsižvelgiant į tai, kad terminas nėra praleistas, ieškovo patikslintas ieškinys priimtinas nagrinėti teisme.
8.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečiai, kas, teismo nuomone, ieškovo pateiktame patikslintame ieškinyje yra „nepagarbūs ir įžeidžiantys žodžiai“. Apeliantas nurodo, kad jis patikslintame ieškinyje trumpai, be emocijų, dalykiškai, aiškiai ir suprantamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis išdėstė faktus, neleido sau procesiniuose dokumentuose jokių necenzūrinių išsireiškimų, todėl dėl šio teismo reikalavimo tariamo neįvykdymo teismas akivaizdžiai piktnaudžiauja tarnyba.
8.3. Teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog byloje turėjo būti įtrauktos trečiaisiais asmenimis dar trys palikėjo pirmos eilės įpėdinės R. M., A. V. ir L. K.. Apeliantas nurodo, kad įpėdinis pagal įstatymą yra ne tas, kuris teoriškai yra saistomas giminystės ryšių, bet tas, kuris, būdamas saistomas CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nurodytų giminystės ryšių, aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą ir jį priėmė. CK 5.61 straipsnio nuostatose išdėstyta, jog jeigu įpėdinių buvo keli ir palikimo nepriėmė tik dalis iš jų, tai jiems priklausiusi palikimo dalis, lygiomis dalimis atitenka kitiems įpėdiniams. Šiuo atveju nei viena iš teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta palikėjo įpėdinė neišreiškė savo valios palikimą priimti, išskyrus ieškovo ieškinyje nurodytą atsakovę, dėl kurios disponuojamų dokumentų pripažinimo negaliojančiais, apeliantas ir kreipėsi į teismą.
8.4. Nepagrįsti skundžiamos nutarties motyvai, jog nors teismas ieškovui nurodė, kad notarė V. B. yra nutraukusi savo veiklą, tačiau ieškovas tikslindamas ieškinį įtraukė ją trečiuoju asmeniu, ir nenurodė jos adreso, kuriuo teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus. Apelianto nuomone, būtent notarė V. B. gali patvirtinti ieškinyje ir šio ieškinio patikslinime išdėstytus faktus dėl pašalinių suinteresuotų asmenų neteisėto poveikio testatoriui / palikėjui 2012 m. kovo 1 d. pasirašant kitų asmenų iš anksčiau su notare V. B. aptartą ir suderintą testamento tekstą. Be to, visų proceso dalyvių, tiek pirmosios eilės įpėdinių, tiek notarės V. B., rekvizitus teismas būtų nustatęs teismo parengiamojo posėdžio metu, nes, atsižvelgiant į Duomenų apsaugos įstatymo nuostatas, ieškovas negali pats Gyventojų registrui teikti užklausos dėl profesinę veiklą baigusios (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. B. gyvenamosios vietos, tačiau, tokią informaciją šiuo atveju turi teisę išreikalauti teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus dalies teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Papildomi reikalavimai, keliami ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Taigi, procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo nustatytu terminu pasekmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė nepagrįstai.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Tačiau įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
13. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu CPK 230 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-2013).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas L. T. pareiškė teisme ieškinį atsakovei A. G. dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos į atsakovės vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį nutarė laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu, spręsdamas, jog ieškovas teismo nustatytu terminu pašalino tik dalį teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumą, t. y. nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis reikalavimo dėl termino priimti palikimą atnaujinimo; nepašalino ieškinyje reiškiamų nepagarbių ir įžeidžiančių žodžių; neįtraukė byloje trečiaisiais asmenimis visų palikėjo pirmos eilės įpėdinių; nenurodė notarės V. B. adreso, kuriuo teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 str. 2 d., 3 d., 138 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
16. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo L. T. ieškinio priėmimo klausimą, 2019 m. lapkričio 8 d. priėmė nutartį, kuria buvo nustatytas ieškovui terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas nurodė pašalinti tokius ieškinio trūkumus: patikslinti ieškinio dalyką bei faktines aplinkybes; nurodyti ne tik kitų byloje dalyvaujančių asmenų, bet ir savo, adresus; nurodyti giminystės ryšį su palikėju, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus; nurodyti aplinkybes, kodėl terminas priimti palikimą buvo praleistas; pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio pagrindą bei dalyką, ir aktualius išrašus iš registrų, pagrindžiančius ieškovo turtinę padėtį; tikslinant ieškinį pašalinti nepagarbius ir įžeidžiančius žodžius.
17. Ieškovas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, teismo nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį, patikslindamas jo dalyką, nurodė teisinį ieškinio pagrindą – CK 5.15 – 5.17 straipsniai (tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje), bei faktines aplinkybes, kurios, jo vertinimu, turi reikšmės, pateikė, jo nuomone, reikalingus įrodymus, taip pat nurodė giminystės ryšį su palikėju ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, pateikė aktualius išrašus iš registrų, nurodė savo ir atsakovės gyvenamosios vietos adresus, taip pat trečiuoju asmeniu įtraukė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarą G. B..
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties laikyti ieškinį nepaduotu vienu iš argumentu nurodė tai, jog ieškovas neįvykdė reikalavimo nurodyti aplinkybes dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Apeliacinės instancijos vertinimu, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutikti negalima. Apeliantas tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, jog jis apie B. G. mirtį sužinojo 2018 m. spalio 26 d., dėl testamento ir paveldėjimo bylos pradėjimo sužinojo 2019 m. sausio 26 d., todėl, apelianto nuomone, terminas dėl testatoriaus B. G. testamento ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo nėra praleistas (CK 5.8 str.). Taip pat apeliantas nurodė, jog jis vienintelis palikėjo įpėdinis nuo pat palikėjo mirties faktiškai pradėjo palikėjo turtą valdyti. Taigi, apelianto išdėstytos ieškinyje aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti kaip ieškinio trūkumą, dėl ko bylos procesas iš viso negalėjo būti pradėtas, kadangi pats ieškovas sprendžia, kokias aplinkybes (įrodymus), jis gali teismui nurodyti (pateikti), o klausimas, ar nebuvo praleistas terminas palikimui priimti ir ar apelianto nurodomoms aplinkybėms pagrįsti buvo objektyvios galimybes, taip pat bet kokie kiti pirmosios instancijos teismui kilę neaiškumai, susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, gali būti sprendžiami ir pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti ieškovo reikalavimų turinį (CPK 179 str. 1 d., 226 str., 230 str. 1 d., 251 str. 2 d.).
19. Atsižvelgdamas į šios nutarties 15 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi padarytą išvadą, jog buvo pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu dėl to, kad ieškovas neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis palikėjo pirmos eilės įpėdinių R. M., A. V. ir L. K., kurių teisėms gali turėti įtakos bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tik priimdamas skundžiamą nutartį nustatė, jog be ieškinyje įvardijamų ieškovo ir atsakovės, palikėjas B. G. turėjo dar tris pirmos eilės įpėdines, kurios nebuvo įtrauktos byloje dalyvaujančiais asmenimis. Tačiau tokių aplinkybių 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo teismas nebuvo nurodęs, tuo pačiu minėtoje nutartyje nebuvo nurodytas ir toks ieškinio trūkumas, kaip įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis minėtas įpėdines, todėl šio trūkumo ieškovui nepašalinus, ieškinys negalėjo būti laikytas nepaduotu.
20. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė tik bendro pobūdžio reikalavimą pašalinti nepagarbius ir įžeidžiančius žodžius, jų nekonkretizuodamas, taip pat tik pažymėjo, jog notarė V. B. šiuo metu yra nutraukusi veiklą, aiškiai nenurodydamas, jog ieškovas turi nurodyti notarės adresą, kuriuo teismas galėtų įteikti jai procesinius dokumentu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, viena vertus, pirmosios instancijos teismo nustatyti minėti procesinio dokumento trūkumai nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, kita vertus, teismui aiškiai bei suprantamai nenurodžius kaip turėtų būti taisomi nustatyti minėti trūkumai, ieškovas galėjo jų tinkamai ir nepašalinti, dėl ko pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo skundžiama nutartimi ieškinį laikė nepaduotu.
21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi nuspręsdamas ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir jį sugrąžinti, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 str. 1 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina, perduodant pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovo L. T. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.