Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2474-794/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-25
Bylos Nr.: e2A-2474-794/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09258-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: G. S.
Atsakovas: E. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2474-794/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09258-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei E. S. ir atsakovės E. S. priešieškinį ieškovui G. S. dėl santuokos apskaitos sudarymo įrašo panaikinimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. S. pareiškė ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų, su tuo susijusių klausimų išsprendimo, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą buvo įtraukta Šv. Jonų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudaryta šalių santuoka dėl sutuoktinės E. S. kaltės; 2) priteisti ieškovui iš sutuoktinės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo E. S. palikti santuokinę pavardę „S.“ arba jos pasirinkimu prigimtinę pavardę „M.“, ieškovui G. S. - „S.“; 4) nepilnamečių vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu - vaikų tėvu G. S.; 5) priteisti iš E. S. nepilnamečių vaikų L. S., G. S. ir K. S. išlaikymui 150 Eur dydžio periodines išmokas kiekvienam vaikui, mokamas kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufruktu teisėmis paskirti tvarkyti G. S. iki turto tvarkymo ir uzufrukto teisės pabaigos; 6) nustatyti pateiktą motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 7) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą tokiu būdu: G. S. po santuokos nutraukimo atitenka: 7.1. 11/1603 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 7.2. transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 7.3. priekaba Tauriga Tauras B 703s, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 7.4. 20 vnt. AB Ignitis Grupė, juridinio asmens kodas 301844044, akcijų; 7.5. 1400 vnt. AB KN Energies, juridinio asmens kodas 110648893, akcijų; 7.6. 375 vnt. AB Telia Lietuva, juridinio asmens kodas 1212 15434 akcijų; 8) E. S. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atitenka: 8.1. transporto priemonė Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 8.2 G. S. įsipareigoja sumokėti E. S. 909,29 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė jam buvo neištikima – ji artimai bendravo su kitais vyrais, šiuo metu laukiasi kito vyro vaiko. Būtent atsakovė, neatlikdama savo, kaip sutuoktinės pareigų, visiškai jas pamiršdama sugriovė šalių santuoką, o nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas ieškovo atžvilgiu, neištikimybė, nepaliko jokios galimybės išsaugoti taip ilgai puoselėtą šeimą, nepaisant to, kad daug kartų ieškovas bandė kalbėtis, prašė išsaugoti šeimą, kas patvirtina faktą, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, jai nevykdant sutuoktinės pareigų. Dėl atsakovės veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stiprų sukrėtimą, pažeminimą, kadangi su atsakove planavo ateitį, jautė jai stiprius jausmus, meilę ir pagarbą ir nesitikėjo, kad santuoka žlugs. Atsakovės veiksmai turėjo neigiamos įtakos jo gyvenimo kokybei – buvo sutrikdytas įprastas jo gyvenimo būdas, atsirado nemiga, galvos skausmai, nuotaikų kaita, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl atsakovės neištikimybės, nuolatinio sutuoktinio vengimo, nepagarbos ieškovas jaučia gėdą prieš vaikus, draugus, artimuosius, šeimos narius, kurie nuolat klausia ieškovo, kas vyksta, aptarinėja nenusisekusį ieškovo asmeninį gyvenimą. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas lankosi pas psichologą, patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus ir skausmą, nebepataisomą žalą savo sveikatai. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ieškovas nurodė, kad su vaikais L., G., K. yra susiklostęs itin artimas tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys. Vaikai yra labai prisirišę prie ieškovo, jis jais rūpinasi, susirgus slaugo, ugdo, leidžia su jais laisvalaikį, veža pramogauti, išlaiko, suteikia jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, daug laiko praleidžia su vaikais. Todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu, vaikų tėvu. Pažymėjo, kad atsakovė laukiasi kito vyro vaiko, nėra aiškūs jos planai, todėl vaikams gyvenimas su nestabilia atsakovės situacija nėra tinkamas, nėra saugus. Ieškovas nurodė, kad siekiant nepažeisti prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų, teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, jis prašė teismo nustatyti tokią tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią su vaikais maksimaliai ir lygiaverčiai tėvai bendrautų pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, kai vaikai nepertraukiamai būna pas tėvą/motiną visą savaitę. Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo nurodė, kad 11/1603 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra po ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu garažu, todėl šį turtą prašė priteisti ieškovui. Ieškovas naudojasi transporto priemone Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo žinioje yra priekaba Tauriga Tauras B 703s, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šiuo kilnojamuosius daiktus prašė priteisti ieškovui. 20 vnt. AB Ignitis Grupė akcijų, 1400 vnt. AB KN Energies akcijų, 375 vnt. AB Telia Lietuva, akcijų, kurias pirko ieškovas, atsakovė jų veikloje nedalyvauja, prašė priteisti ieškovui. Kadangi transporto priemone Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovė, ieškovas neturi net raktų nuo šio automobilio, ieškovas prašė šią transporto premonę priteisti atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad G. S. po santuokos nutraukimo atitektų didesnės vertės turtas (ieškovui atitektų turto už 8 318,48 Eur, o E. S. turto už 6 500 Eur), ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovei 909,29 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

3. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti jai pavardę „S.“; vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove – vaikų motina; priteisti iš ieškovo vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 318 Eur sūnui L., po 323 Eur dukrai G., po 472 Eur dukrai K.; nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką; santuokoje įgytą turtą prašė padalinti taip: priteisti ieškovui asmeninėn nuosavybėn 11/1603 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą Tauriga Tauras B 703s, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 20 vnt. AB Ignitis Grupė, juridinio asmens kodas 301844044, akcijų, 1400 vnt. AB KN Energies, juridinio asmens kodas 110648893, akcijų, 375 vnt. AB Telia Lietuva, juridinio asmens kodas 121215434 akcijų; priteisti ieškovui namų apyvokos daiktus – lentynas Kallax, miegamojo lovą su čiužiniu, kino projektorių, buitinę techniką, televizorių, dviračių laikiklį, mašinos stoginę, turistinę palapinę, palapinės patiesalą, palapinės čiužinius, miegmaišius, kelioninį automobilio šaldytuvą Makita, turistines kėdes, šaldytuvą, šaldiklį, skalbimo mašiną, nešiojamąjį kompiuterį, moteriškus natūralaus (audinės) kailio kailinius (apie 12 vnt.), vyriškas natūralios odos žiemines bei pavasarines striukes (apie 30 vnt.). Atsakovės teigimu, bendra daiktų vertė 38 493,63 Eur, todėl prašė, šiuos daiktus priteisus ieškovui, iš jo atsakovei priteisti 19 246,81 Eur kompensaciją.

Atsiliepimas

4. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su juo sutiko iš dalies. Nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nenurodo, kuo pasireiškė ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo. Jis yra įsitikinęs, kad šalių santuokinis gyvenimas susiklostė nepalankiai būtent dėl sutuoktinės kaltės - nuolatinio psichologinio smurto, t. y. kaltinimo nebūtais dalykais, priekaištų, nuolatinės kritikos, užgauliojimų, žeminimo ir menkinimo ieškovo, kaip vyro, atsakovės irzlumo, piktumo, šaltumo, abejingumo, nepagrįstų pykčio scenų, siekiant sutuoktinį išprovokuoti, susipykti, nepagrįstų barnių, gąsdinimų, ieškovo autoriteto prieš vaikus menkinimo, nerėmimo sutuoktinio moraliai, nenoro spręsti problemas, neištikimybės. Ieškovas visada buvo pareigingas, geras vyras, tėvas, šeimoje visada buvo itin artimas tarpusavio ryšys. Ieškovas visada pats stengėsi užglaistyti visus konfliktus, pasiekti konsensusą, rūpinosi vaikais, jų dorovinėmis nuostatomis, skiepijo ir tebeskiepija jiems tinkamas moralines vertybes. Ieškovas nesutiko su priešieškinio reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir atitinkamai nesutiko, kad būtų nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Teismui visgi nusprendus nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, ieškovas sutinka su atsakovės siūlymu nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, tačiau ieškovas nesutiko būtent su atsakovės siūloma tvarka, kuri yra minimali, riboja tėvo ir vaikų bendravimą, nors su vaikais ieškovas gyvena nuo pat jų gimimo, su vaikais yra itin glaudus tėvo dvasinis ir emocinis ryšys, todėl yra tikras, kad tokia tvarka neužtikrins prioritetinių vaikų interesų, priešingai - juos pažeis, t. y. kadangi pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką vaikus ieškovas galės matyti vos kelias dienas per mėnesį (kas antrą mėnesio savaitgalį), nors vaikai visą gyvenimą gyveno su ieškovu; nenumatytas tėvo tiesioginis ir nepertraukiamas bendravimas darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio); ieškovas praranda galimybę vaikus nuvesti/parvesti iš ugdymo įstaigų, nors gyvenant kartu ieškovas visuomet vaikus vesdavo ir parvesdavo iš ugdymo įstaigos; ieškovas su vaikais galės praleisti vos 2 savaites atostogų. Ieškovas pateikė tokią bendravimo su vaikais tvarką, kai vaikai pas kiekvieną iš tėvų būna po savaitę laiko, nurodė bendravimą ryšio priemonėmis, per šventes (Motinos ir Tėvo dienomis), vaikų gimtadienius, vaikų ligos atvejais, nukrypimo nuo tvarkos atvejus atsiradus nenumatytoms aplinkybėms. Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti iš jo 318 Eur dydžio periodines išmokas L., 323 Eur išmokas G. ir 472 Eur išmokas K. iki vaikų pilnametystės. Pagal ieškovą, atsakovė neįrodo priešieškinyje išdėstytų aplinkybių, kad kas mėnesį vaikų išlaikymui skiria beveik 2 700 Eur. Visos atsakovės nurodytos išlaidos yra dirbtinai padidintos, nepateikiant realias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Ieškovo nuomone, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikams dydžio turi būti atsižvelgta, kad šiuo metu vaikams skiriama ir mokama 194,60 Eur universali išmoka kiekvienam vaikui. Vaikai yra sveiki, neturi jokių specialių poreikių, todėl nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį yra skiriama iki 450 Eur. Šis išlaikymo dydis yra visapusiškai pagrįstas, objektyviai atitinkantis vaikų poreikius bei proporcingas ir atitinkantis šeimos turtinę padėtį. Ieškovas nesutiko su atsakovės priešieškinyje nurodytu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės balansu. Nėra aišku, kuo remiantis atsakovė nustatė jo vertę, atsakovė tokių įrodymų nepateikė, todėl su šiuo reikalavimu ieškovas nesutiko. Ieškovas išvardijo jo ieškinyje nurodytą turtą, kurį prašė padalinti pagal ieškinio reikalavimus. Ieškovas nurodė tokio paties dydžio - 909,29 Eur piniginę kompensaciją, kurią sutinka sumokėti sutuoktinei.

Šalies argumentai

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodoma, kad šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, 2023 m. gruodžio 20 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai visų trijų nepilnamečių atžvilgiu (vaikų tėvui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis), taip pat šeimai nuo 2024 m. sausio 25 d. iki dabar yra taikomas atvejo vadybos procesas. Susipažinus su vaikų nuomonėmis, pastebėtina, jog vaikai myli abu tėvus, leidžia laiką su abiem tėvais ir jiems svarbu, kad tėvai tarpusavyje nesipyktų. Skyrius šioje proceso stadijoje negali vienareikšmiškai pasisakyti su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta gyvenamoji vieta. Ieškovas siūlo 50/50 bendravimo tvarkos modelį, kai vaikų priežiūra yra padalinama savaitėmis, bei numatė papildomas sąlygas. Iš esmės tokiai bendravimo tvarkai Skyrius neprieštarautų, nes bendraujant su Skyriaus vyriausiąja specialiste ieškovas nurodė, kad būtent pagal tokią bendravimo tvarką laiką leidžia su vaikais, tačiau galimai papildomai yra tikslinga išsiaiškinti aplinkybes, koks atstumas tarp šalių gyvenamųjų vietų ir vaikų ugdymosi įstaigų. Skyrius taip pat atkreipia dėmesį, kad bendravimo tvarkoje šalys nenusimatė bendravimo su vaikais Didžiųjų metų švenčių, vaikų atostogų metu (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) ir vaikų gimtadienių dienomis, toks tvarkos nusistatymas yra tikslingas tam, kad ateityje tarp šalių kiltų kuo mažiau ginčų, dėl konkrečių bendravimo dienų. Reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, o prašomų sumų (kiekvienam vaikui po 150 Eur/mėn.) dydis galimai būtų pakankamas nepilnamečių vaikų kasdieniams minimaliausiems poreikiams patenkinti.

6. Tarnyba taip pat pateikė teismui išvadą dėl priešieškinio reikalavimų, kurioje nurodoma, kad Skyrius susipažinęs su priešieškinio reikalavimais, mano jog, nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina atitiks geriausius vaikų interesus. Skyrius susipažinęs su priešieškinio reikalavimais mano, jog teismui tenkinus priešieškinį, tokia bendravimo tvarka galimai neprieštarautų vaikų geriausiems interesams, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas siūlo „50:50” bendravimo tvarką, o atsakovė gana minimalią, kas antrą savaitgalį. Skyrius mano, jog atsakovės siūloma bendravimo tvarka turėtų būti plečiama, pridedant bendravimo tvarką paprastomis darbo dienomis, pavyzdžiui, tą savaitę kai tėvas ir vaikai nebendrauja savaitgaliais, jie galėtų bendrauti pirmadienį ir trečiadienį arba antradienį ir ketvirtadienį, be nakvynių (nebent šalys susitartų kitaip), po vaikų ugdymosi įstaigų iki 20 ar 21 val. užtikrinant, jog vaikai per tą laiką atliks namų darbus ir bus tinkamai pasiruošę kitai dienai. Skyrius mano, jog atsakovės pareikšti reikalavimai, dėl išlaikymo sūnui L. teikimo po 318 Eur/mėn., dukrai G. po 323 Eur/mėn. ir dukrai K. po 472 Eur/mėn., galimai būtų pakankami patenkinti vaikų būtinuosius poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:

1) Santuoką tarp ieškovo G. S. ir atsakovės E. S., sudarytą (duomenys neskelbtini) Šv. Jonų bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2) Po santuokos nutraukimo ieškovui G. S. palikti turimą pavardę ,,S.“, atsakovei E. S. palikti turimą pavardę ,,S.“.

3) Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. S. jos gyvenamojoje vietoje.

4) Priteisti iš ieškovo G. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui L. S. po 300 Eur, nepilnametei dukrai G. S. po 300 Eur, nepilnametei dukrai K. S. po 400 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos (t. y. nuo 2024 m. spalio 30 d.) iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti E. S.. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

5) Nustatyti tėvo G. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. S., G. S. ir K. S. bendravimo tvarką, pagal kurią:

5.1. G. S. su vaikais L., G. ir K. kiekvienos lyginės savaitės savaitgaliais, t. y. pasiima nepilnamečius vaikus po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos (ų) penktadienį ir pristato vaikus į ugdymo įstaigą (as) pirmadienį. G. S. užtikrina, kad vaikai bus atlikę namų darbus ir pasiruošę pamokoms.

5.2. Tą savaitę (nelyginę), kai tėvas nebendrauja su vaikais savaitgalį, tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja dvi darbo dienas per savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos (ų) pasibaigus jų lankomiems užsiėmimams ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val. – 20.30 val.

5.3. Kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį, per Motinos dieną, vaikai praleidžia su motina. Jeigu Motinos diena sutampa su tėvo savaitgalinio (kas antrą lyginę savaitę) bendravimo dienomis, tuomet G. S. sekmadienį iki 11 val. pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą ir toliau sekmadienį vaikai bendrauja su motina, kuri pirmadienį pristato vaikus į ugdymo įstaigą (as).

5.4. Kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį, per Tėvo dieną, vaikai praleidžia su tėvu G. S.. Jeigu Tėvo diena nesutampa su tėvo savaitgalinio (kas antrą lyginę savaitę) bendravimo dienomis, tuomet E. S. sekmadienį iki 11 val. pristato vaikus į G. S. gyvenamąją vietą ir toliau sekmadienį vaikai bendrauja su tėvu, kuris pirmadienį pristato vaikus į ugdymo įstaigą (as).

5.5. Per vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogas pirmas tris dienas vaikai praleidžia su tėvu G. S., kuris pirmą atostogų dieną iki 10 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą trečios atostogų dienos vakare ne vėliau kaip iki 20 val. – 20.30 val.

5.6. Vasaros atostogų metu kiekvienas ir tėvų praleidžia su vaikais dvi savaites iš eilės. Kiekvienas iš tėvų turi pareigą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų įspėti kitą šalį apie planuojamų atostogų laiką, vietą ir trukmę.

5.7. Švenčių dienomis G. S. atitinkamais metais, įspėjęs E. S. prieš 14 kalendorinių dienų pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 18 val. Ši teisė suteikiama kas antros šventės atžvilgiu : lyginiais metais – Naujieji metai (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.), Šv. Velykos, Valstybės (Mindaugo karūnavimo diena), nelyginiais metais – Kūčių vakaras ir Šv. Kalėdos, Lietuvos valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.), Rasos ir Joninių diena, Visų Šventųjų diena.

5.8. Kiekvienas iš tėvų, kai vaikų gimtadieniai nesutampa su tėvo/motinos bendravimo laiku, turi teisę pasveikinti vaiką su gimtadieniu susitinkant gyvai ir dalyvaujant vaiko gimtadienio šventėje arba pasveikinti nuotoliniu būdu.

5.9. Vaikui (ams) susirgus, esant pas vieną iš tėvų, toliau vaikas (ai) gydytis lieka ir jo (ų) priežiūra rūpinasi tas iš tėvų, pas kurį vaikas (ai) susirgo, tačiau, įvertinę situaciją, tėvai gali susitarti kitaip (pvz. pristatymo į gydymo įstaigą ir pan.).

5.10. Pagal išankstinį rašytinį susitarimą, esant pagrįstam poreikiui ir aplinkybėms (liga, komandiruotės ir pan.) šalys gali susikeisti bendravimo su vaikais dienas savaitgaliais, per šventes, vaikų atostogas ar kt.

5.11. Nustatyti, kad tėvui/motinai bendraujant su vaikais jie paprastai nėra išskiriami, t .y. bendravimo metu visi trys vaikai būna kartu, išskyrus atvejus, kai visi vaikai objektyviai negali būti kartu.

6) Priteisti G. S. asmeninės nuosavybės teise: 11/1603 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 520 Eur); transporto priemonę Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (4 125 Eur); priekabą Tauriga Tauras B 703s, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (960 Eur); 20 vnt. AB Ignitis Grupė, juridinio asmens kodas 301844044, akcijų (365,60 Eur); 1400 vnt. AB KN Energies, juridinio asmens kodas 110648893, akcijų (313,60 Eur); 375 vnt. AB Telia Lietuva, juridinio asmens kodas 121215434 akcijų (639,38 Eur) (bendra akcijų vertė 1 319 Eur).

7) Priteisti G. S. asmeninės nuosavybės teise namų apyvokos daiktus: miegamojo lovą su čiužiniu (470 Eur), kino projektorių (250 Eur), dviračių laikiklį (285 Eur, automobilinę stogo bagažinę Thule (410 Eur), turistinę palapinę (690 Eur), palapinės patiesalą (40 Eur), palapinės pripučiamus čiužinius (4 vnt.) ir miegmaišius (5 vnt.) (bendra vertė 230 Eur), kelioninį automobilio šaldytuvą Makita (500 Eur), turistines kėdes (5 vnt.) (75 Eur), šaldytuvą (70 Eur), šaldiklį (70 Eur), skalbimo mašiną (50 Eur), nešiojamą kompiuterį (200 Eur), 21 vnt. vyriškų natūralios odos žieminių bei pavasarinių striukių (7 770 Eur).

8) Priteisti atsakovei E. S. asmeninės nuosavybės teise: Kallax lentyną 16 skyrių (80 Eur), Kallax lentyną 8 skyrių (70 Eur) ir Kallax lentyną 4 skyrių (80 Eur) (bendra vertė 230 Eur).

9) Priteisti atsakovei E. S. iš ieškovo G. S. 9 402 Eur kompensaciją.

10) Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

11) Priteisti iš ieškovo G. S. 2 558 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės E. S. naudai ir 270 Eur valstybės naudai.

8. Esminiai skundžiamo sprendimo motyvai:

8.1. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra sąlygų taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytą prezumpciją, nes nėra įrodyta, kad atsakovė buvo ieškovui neištikima, jokiais duomenimis nepatvirtinta, kad atsakovė buvo nėščia nuo kito vyro. Įvertinęs šalių paaiškinimus bei įrodymų visumą teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, t. y. nenustatytas atsakovės neištikimybės faktas, o tarpusavio nepagarba, labai tikėtina, pasireiškė iš abiejų sutuoktinių.

8.2. Teismas sprendė, kad nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo.

8.3. Teismas atsižvelgė, kad atsakovė tuo laikotarpiu, kai ieškovas dirbo užsienyje iš esmės viena rūpinosi visų vaikų poreikiais, o ir esamoje situacijoje vaikų higiena, apranga, mityba, ugdymu, sveikatos priežiūros klausimais ir t.t., teigtina, geriausiai pasirūpina vaikų mama. Teismo nuomone, vaikų ryšys artimesnis yra su motina (tą patvirtina aplinkybės, kai vaikai buvo išklausomi vaikų teisių apsaugos specialistų) ir ji geriau spręs visas kasdienines, taip pat ir netikėtai susidariusias situacijas, susijusias su vaikais.

8.4. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, atsižvelgė į MMA, t. y. pagal orientacinį išlaikymo dydį skyrium gyvenančio vieno iš tėvų mokėtina dalis 2025 m. sudaro 388,50 Eur (777 : 2), vieno iš tėvų skirtina vaikui. Taip pat, įvertinęs šalių gaunamas mėnesines pajamas, vaikams tenkančias išlaidas maistui, drabužiams ir avalynei, ugdymui, medicinos reikmėms, kitoms reikmėms (telefonui, pramogoms, stovyklai, vasaros /žiemos aksesuarams), buto nuomos mokestį ir mokestį už komunalines paslaugas, ir tai, kad išmoka vienam vaikui gausioje šeimoje sudaro 196,40 Eur, kurias gauna atsakovė, teismas sprendė esant pagrindą iš ieškovo priteisti periodinėmis išmokomis 300 Eur sumą kas mėnesį sūnaus L. išlaikymui, 300 Eur sumą kas mėnesį dukters G. išlaikymui ir 400 Eur sumą kas mėnesį dukters K. išlaikymui.

8.5. Teismas, atsižvelgęs į tai kad, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, laikė priimtinesne atsakovės priešieškinyje nurodytą bendravimo su vaikais tvarką. Kartu, siekiant padidinti bendravimo trukmę, tvarką papildė tėvo bendravimu kas antrą savaitę darbo dienomis, t. y. tą savaitę, kai tėvas nebendrauja su vaikais savaitgalį. Teismo nuomone, nėra tikslinga tvarkoje nurodyti ieškovo pateiktos nuostatos, kad vaikų mokslo įstaigos renkamos bendru tėvų sutarimu, nes ir taip abu tėvai turi teisę dalyvauti tame procese. Tvarkoje, apart atsakovės nurodytų punktų, nurodomas vienas ieškovo siūlomas punktas dėl tvarkos vaiko (ų) susirgimų metu. Pastebėtina, kad nepaisant ieškovo tariamai siekiamo 50:50 bendravimo su vaikais modelio tarp šalių ginčai kyla ne dėl bendravimo tvarkos (pvz., kad atsakovė būtų draudusi tėvui matytis su vaikais), o dėl pačių šalių priešiškumo viena kitai.

8.6. Teismas nustatęs, kad bylos proceso eigoje 2025 m. kovo 13 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi šalys automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 000 Eur pardavė, ir ieškovui žinute patvirtinus, kad Dodge Grand Caravan yra atsakovės automobilis ir visi už jo pardavimą gauti pinigai priklauso atsakovei, nutarė nebespręsti dėl kompensacijos priteisimo už minėtą automobilį klausimo laikydamas, jog šis kilnojamasis turtas sutuoktinių yra jau pasidalintas.

8.7. Teismas 11/1603 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertę nustatė pagal šalių nurodytų verčių vidurkį – 1 520 Eur ( 1400 + 1 640,05 : 2). Visų ieškovui priteistinų vertybinių popierių – akcijų bendrą vertę šalys nurodė vienodai – 1 318,58 Eur. Automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę teismas nustatė pagal ieškovo pateiktus skelbimų duomenis ir vadovavosi automobilio Toyota Prius vidutine verte 4 125 Eur (3 750 + 4 500 : 2).

8.8. Kadangi šalys skirtingai įvertino miegamojo lovą, turistinę palapinę, automobilio stogo bagažinę Thule, tai dėl šių daiktų verčių teismas labiau pagrįstomis pripažino atsakovės nurodytas vertes, nes laikė, jog ieškovas tokiu būdu siekia susimažinti mokėtinos atsakovei kompensacijos dydį.

8.9. Teismas nustatė, kad iš esmės nėra ginčo dėl to, kuris turtas ieškovui turi būti priteisiamas asmeninės nuosavybės teise, o kuris – atsakovei, todėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė - 11/1603 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priekaba Tauriga Tauras B 703s, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 20 vnt. AB Ignitis Grupė, juridinio asmens kodas 301844044, akcijų, 1400 vnt. AB KN Energies, juridinio asmens kodas 110648893, akcijų, 375 vnt. AB Telia Lietuva, juridinio asmens kodas 121215434 akcijų (bendra vertė 1 319 Eur (suapvalinta); namų apyvokos daiktai – miegamojo lova su čiužiniu (470 Eur), kino projektorius (250 Eur), dviračių laikiklis (285 Eur (270 + 299 : 2), mašinos stogo bagažinė Thule (410 Eur), turistinė palapinė (690 Eur), palapinės patiesalas (40 Eur), palapinės pripučiami čiužiniai (4 vnt.) ir miegmaišiai (5 vnt.) (bendra vertė 230 Eur), kelioninis automobilio šaldytuvas Makita (500 Eur), turistinės kėdės (5 vnt.) (75 Eur), šaldytuvas (70 Eur), šaldiklis (70 Eur), skalbimo mašina (50 Eur), nešiojamas kompiuteris (200 Eur). Atsakovei pareiškus prašymą ir ieškovui nepateikus prieštaravimo atsakovei priteista: Kallax lentyna 16 skyrių (80 Eur), Kallax lentyna 8 skyrių (70 Eur) ir Kallax lentyna 4 skyrių (80 Eur), kurių bendra vertė 230 Eur.

8.10. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovui priteistina 21 vnt. vyriškų natūralios odos žieminių bei pavasarinių striukių, nes tik dėl tokio esamo striukių kiekio atsakovė pateikė įrodymus (fotonuotraukas). Atsakovė vieną striukę įvertino 370 Eur (11 100 : 30), todėl bendra priteistinų ieškovui striukių vertė yra 7 770 Eur (370 x 21).

8.11. Be to, teismas nustatė, kad nors atsakovė teigė, kad pati prisidėjo prie prekybos drabužiais ir su 2025 m. kovo 24 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-46170) pateikė įrodymus (2019 m. el. susirašinėjimus), kad G. S. prekybą drabužiais vykdė šalių santuokos metu, tačiau nepateikė įrodymų apie jų buvimą šalių ar vieno iš sutuoktinių dispozicijoje. Todėl nesant įrodymų apie moteriškų kailinių egzistavimą, teismas atsakovės nurodytų daiktų - 12 vnt. moteriškų natūralaus (audinės) kailio kailinių (kurių bendrą vertę atsakovė nurodė 8 400 Eur) neįtraukė į dalijamą santuokinį turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovas G. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovo ieškinį bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyse dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir momento, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, turto verčių ir jo padalijimo nepagrįstas, neteisėtas.

9.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas, būdamas vaikų tėvas, gyvenęs su vaikais nuo pat gimimo, neturi galimybių ar prasčiau rūpinasi vaikais, neužtikrina kasdienių vaikų poreikių.

9.3. Teismas sprendime akcentuoja laikotarpį, buvusį dar iki trečiojo vaiko gimimo, t. y. 2017-2018 metus. Tačiau ieškovas užsienyje nedirba nuo 2018 metų, nuo to laiko nepertraukiamai gyvena su šeima, rūpinosi tiek sutuoktine, tiek nepilnamečiais vaikais, tiek buitimi ir kt.

9.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien atsakovės išdėstyta pozicija, neva priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovas šeimoje pats niekuo nesirūpino, visi buities rūpesčiai gulė ant atsakovės pečių. Priešingai nei nurodo atsakovė, tiek sutuoktinei, tiek vaikams visuomet buvau išimtinai paslaugus, mandagus. Visada buvau pareigingas, geras vyras, tėvas, rūpinausi vaikais, jų dorovinėmis nuostatomis, skiepijau ir tebeskiepiju jiems tinkamas moralines vertybes, ugdau. Konkrečiu atveju nebuvo jokio prioriteto vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina, o ne su manimi.

9.5. Teismas sprendimu nustatė ieškovui visiškai minimalią bendravimo su vaikais tvarką, kurią tesudaro 6 naktys per mėnesį savaitgaliais ir 4 dienas per mėnesį, sudarančią po 3 val. (kas sumoje per mėnesį sudaro viso labo 1 dieną), ko pasėkoje, teismas sprendimu sumažino esamą nusistovėjusią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką ir vietoje esamos lygiavertės tėvystės, grįstos 50/50 modeliu, sudarė sąlygas bendrauti iš 30 mėnesio dienų viso labo 7 dienas.

9.6. Teismas visiškai nevertino to, kad: su vaikais gyvenau nuo vaikų gimimo nepertraukiamai; atsakovei išsikrausčius iš namų, su vaikais bendraujame lygiomis dalimis, t. y. nuo 2025 m. sausio 1 d. nusistovėjo bendravimo tvarka, kuomet su vaikais kiekvienas iš tėvų bendraujame nepertraukiamai po 7 dienas; vaikai yra įpratę prie tokio bendravimo, jiems tai įprasta; vaikams mano namuose yra sudarytos visos sąlygos būti; tiek mano, tiek atsakovės gyvenamoji vieta yra netoliese, tame pačiame rajone; gyvenamosios vietos yra nutolusios nuo vaikų lankomos ugdymo įstaigos tuo pačiu atstumu; bendravimo su vaikais metu už tikrinu visus vaikų poreikius ir kt.

9.7. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad esama ir ieškiniu/atsiliepimu į priešieškinį prašoma nustatyti 50:50 proc. bendravimo tvarka būtų pažeidžiami vaiko interesai. Taipogi, nėra duomenų, kad esama tvarka yra ydinga, kad vaikams nėra saugu bendrauti su manimi ir pan.

9.8. Teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo dalyje dėl išlaikymo dydžio, t. y. nevertino vaikų poreikių, tėvų turtinės padėties, sprendime tik abstrakčiai nurodė vaikų išlaikymui priteistinas sumas, kas reiškia, kad teismas neatliko teisinio vertinimo, įrodymų analizės ir įvertinimo (jų pakankamumo, įtikinamumo, reikšmės bylos baigčiai), teismas nenurodė argumentų dėl byloje keliamų klausimų (išlaikymo dydžio pakeitimo būtinumo, pagrindų, dydžio, ir kt.).

9.9. Teismas neįvertino to, kad: bendraujame su vaikais 50:50 proc. priežiūros modeliu, kad vaikams būnant pas mane nepertraukiamai 7 dienas man taip pat tenka išlaidos vaikų priežiūrai; niekada nenusišalinau nuo vaikų auklėjimo, priežiūros, išlaikymo, visada stengiausi tenkinti visus vaikų poreikius maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui, lavinimui, poilsiui, laisvalaikiui ir kt.; man yra žinomi visi vaikų poreikiai; mūsų vaikai yra sveiki, neturi jokių specialių poreikių ir kt.

9.10. Teismas nevertino, kad nesu finansiškai pajėgus teikti priteisto išlaikymo, mano išlaidos viršytų mano pajamas.

9.11. Be to, teismas nepagrįstai spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio rėmėsi minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kaip orientaciniu vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijumi.

9.12. Teismas nepagrįstai priteisė vaikų išlaikymą nuo atsakovės priešieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas šio savo sprendimo nemotyvavo, neįvertino, kad atsakovei pateikiant priešieškinį, mes visi gyvenome kartu mano namuose, kartu išlaikėme vaikus, pirkome jiems reikalingus daiktus.

9.13. Teismui buvo pagrindas išlaikymą priteisti nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, nes atsakovei 2025 m. sausio mėn. su vaikais išsikrausčius iš namų, nenustojau remti vaikų, vaikai gyveno pakaitomis tai mano namuose, tai pas atsakovę. Net ir teismo sprendimo priėmimo metu su vaikais bendraudavau nepertraukiamai kas 7 dienas, t. y. 50:50 proc. modeliu, kas patvirtina, jog tinkamai išlaikiau vaikus, užtikrinau jų poreikius.

9.14. Teismas netinkamai nustatė dalijamo turto balansą bei turto vertę: 1) teismas rėmėsi atsakovės nurodyta miegamojo lovos su čiužiniu kaina (470 Eur), kuri yra neparemta apskritai jokiais įrodymais, nors ieškovas į bylą pateikė panašių lovų kainas (DOK-49633), kurios svyruoja nuo 0 Eur iki 185 Eur; 2) 2025 m. kovo 28 d. teismui pateiktas prašymas (DOK-49633) su www.skelbiu.lt naudotų stogo bagažinių Thule kainomis, kurios nurodytos būtent parduodamų dėvėtų Thule stogo bagažinių kainos: 140 Eur, 240 Eur. Taigi, teismas jas taip pat turėjo vertinti apskaičiuodamas daikto kainą 300 Eur sumai (140 Eur + 170 Eur + 240 Eur + 650 Eur) : 2), o ne tik pagal atsakovės pateiktus skelbimus pagal kainas nuo 170 iki 650 Eur; 3) teismas nevertino pateiktų įrodymų dėl palapinės verčių (DOK-49633) (85 Eur, 180 Eur, 110 Eur), o rėmėsi vien atsakovės nurodyta 690 Eur palapinės kaina, kuri yra pateikta naujos palapinės pardavimo kaina, tuo tarpu palapinė yra dėvėta, nuvertėjusi; 4) teismas rėmėsi atsakovės nurodytomis dviračių laikiklių kainomis (285 Eur (270 + 299 : 2), tačiau neįvertino, kad atsakovės skelbime nurodyta kaina yra naujo dviračio laikiklio, tuo tarpu dviračio laikiklis nėra naujas, jo kainos svyruoja nuo 160 Eur iki 185 Eur; 5) teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės nurodyta kelioninio automobilio šaldytuvo Makita verte - 500 Eur, nors atsakovė pateikė naujo šaldytuvo kainą, tuo tarpu šaldytuvas yra dėvėtas, o net ir naujo šaldytuvo vertė šiai dienai yra 308 Eur; 6) teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės nurodytomis turistinės kėdės (5 vnt.) (75 Eur), šaldytuvas (70 Eur), šaldiklis (70 Eur), skalbimo mašina (50 Eur), nešiojamas kompiuteris (200 Eur) kainomis, kadangi jos šiai dienai yra žymiai mažesnės, pvz. kėdė vidutiniškai kainuoja 7 Eur; 7) teismas nepagrįstai į dalijamo turto balansą įtraukė vaikų naudojamus daiktus, pvz. kompiuteris (200 Eur vertės).

9.15. Teismas nepagrįstai nutarė, kad „ieškovui priteistina 21 vnt. vyriškų natūralios odos žieminių bei pavasarinių striukių, atsakovė vieną striukę įvertino 370 Eur (11 100 : 30), todėl bendra priteistinų ieškovui striukių verte yra 7 770 Eur (370 x 21)“. Visų pirma, nėra aišku, kokiu būdu teismas nustatė tokį odinių striukių kiekį. Nors teismas nurodė, neva tik dėl tokio esamo striukių kiekio atsakovė pateikė įrodymus (fotonuotraukas - priešieškinio DOK-162923 priedai), tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų matyti tik 18 vnt. striukių. Antra, teismas nepagrįstai rėmėsi vien atsakovės nurodyta striukių verte. Byloje nėra įrodymų, iš kurių teismas galėjo objektyviai nustatyti realiai likusių ir faktiškai valdomų striukių kiekį ir jų vertę bei kilnojamųjų daiktų skaičių ir jų vertę.

9.16. Teismui visgi nusprendus striukes įtraukti į dalintino turto balansą, teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės paaiškinus, į tai, kad ji neva žino daiktų vertę, nurodė , kad pati tuos daiktus užsakinėjo, kad tuos daiktus pardavinėjo, todėl turėjo šį turtą priteisti atsakovei, o man, atitinkamai kompensaciją už jas arba padalinti šias striukes kiekvienam po lygiai, t. y. po 9 vnt. Teismui nusprendus striukes priteisti man, atitinkamai turi būti nustatoma jų vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos dienai, t. y. apeliacinės instancijos sprendimo priėmimo dienai. Siekdamas paneigti skundžiamame sprendime nurodytą striukių vertę, teikiu www.skelbiu.lt panašių naujų odinių striukių pardavimo kainas, kurios svyruoja nuo 20 Eur iki 120 Eur.

9.17. Nepaisant paminėto, teismas skaičiuodamas priteistiną kompensaciją, teismas neįvertino, kad 1000 Eur ieškovas jau sumokėjo atsakovei. Bylos medžiaga konstatuota, kad „Bylos proceso eigoje 2025 m. kovo 13 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi šalys automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 000 Eur pardavė, minėta suma buvo sumokėta atsakovei. Atsakovė su 2025 m. kovo 24 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikė ieškovo žinutę, kurioje jis patvirtina, kad Dodge Grand Caravan yra atsakovės automobilis ir visi už jo pardavimą gauti pinigai priklauso atsakovei“.

10. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prijungti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

10.1. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia melu, kadangi, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo nustatyta, kad apeliantas nuo 2018 m. iki 2021 m. vasaros pabaigos dirbo Vokietijoje bei Olandijoje, todėl jo teiginiai, kad kartu su vaikais gyvena nuo pat vaikų gimimo ir vaikai nuo pat gimimo daugiau laiko praleisdavo su juo neatitinka faktinės situacijos. Pažymėtina, kad 2024 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu ieškovas duodamas paaiškinimus pats sutikslino, kad užsienyje jis dirbo iki 2021 m. vasaros galo (garso įrašas 00.val.40 min. 56 s.).

10.2. Vaikų ir motinos artimą ryšį patvirtina aplinkybės, kai vaikai buvo išklausomi vaikų teisių apsaugos specialistų, tiek vaikų atsakymai į ką kreiptųsi pagalbos, bei vaikų ir motinos bendravimas psichologo pastebėjimuose. Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikta išvada, patvirtina, kad vaikų gyvenamoji vieta su motina labiau atitiktų jų poreikius.

10.3. Svarbu paminėti, kad šeimai iki šiol (teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą) yra taikoma atvejo vadyba, dėl to, kad apeliantui trūksta įgūdžių pilnai pasirūpinti vaikų poreikiais.

10.4. Apeliantas savo skunde vis akcentuoja tėvystės lygiavertiškumą, tačiau visiškai ignoruoja savo paties pasirengimą ir galimybę pilnai įvertinti vaiko interesus, poreikius bei jų realų įgyvendinimą, t. y. ieškovas susistumdė su vienu iš vaikų – L., kas patvirtina jo nesugebėjimą valdyti situacijos; dukra K. yra jautri mergaitė ir yra per maža savaitę laiko būti be mamos, o ieškovas, kai vaikas nori pas mamą, susitikti neleidžia; vaikų tėvas iki šiol nežino vaikų poliklinikos bei juos gydančio gydytojo pavardės, vaikų batų ir aprangos dydžių; tik bebaigiant nagrinėti bylą pirmos instancijos teisme ieškovas prisijungė prie vaikų dienyno, tai patvirtina, kad jų ugdyme iki šiol pilnai tėvas nedalyvavo.

10.5. Be to, trumpas laikotarpis vasario mėnesio pabaigoje parodė, kad šalims taikyti 50:50 proc. bendravimą neįmanoma. Būtent tada ir pasimatė, kad jaunesniajai šalių nepilnametei dukrai K. yra per sunku visą savaitę būti be mamos. Minimu laikotarpiu įvyko jau minėti sūnaus ir tėvo nesutarimai. O po teismo sprendimo, apie faktinę vaikų priežiūrą jo buvimo metu įrodo sūnaus L. ir dukros G. telefono ekranų parametrai, t. y. vaikai visą savaitgalį praleido beveik tik prie ekrano (po 7-9 valandas), vietoje to, kad būtų įtraukti į aktyvias veiklas, žaidimus ar kitokį turiningą laisvalaikį su apeliantu.

10.6. Apelianto noras su vaikais bendrauti 50:50 yra pagrįstas tik ambicijomis. Po sprendimo priėmimo apeliantas nesunkiai, pažymėtina, kad savo iniciatyva, pradėjo vykdyti sprendime nurodytą tvarką, kas tik parodo jos patogumą visiems proceso dalyviams.

10.7. Apie vaikų poreikius atsakovė byloje yra pateikusi jų detalizuotą lentelę bei davusi išsamius paaiškinimus pirmos instancijos teisme. Pažymėtina, kad visiems vaikams yra reikalingos ir lanko logopedo paslaugas, kurių būtinumą patvirtino ir pats apeliantas pirmos instancijos teisme.

10.8. Pirmos instancijos teismas sprendimu vaikams priteisė net mažesnį nei pripažintą orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Nors mažiausiai šalių dukrai K. buvo priteistas išlaikymas didesnis nei orientacinis kriterijus, tačiau tai yra dėl to, kad šalių dukra lanko privatų darželį. Apeliantas teigia, kad nuo rudens vaikas eis į mokyklą ir išlaidos bus mažesnės, tačiau bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme šalių dukra lankė daželį ir privataus darželio išlaidos buvo realios ir pagrįstos nagrinėjamu momentu. Tuo tarpu ieškovas prie šių išlaidų neprisidėjo.

10.9. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Visų pirma, apeliantas yra darbingo amžiaus, sveikas, turintis ne vieną nekilnojamąjį turtą, automobilį, akcijas. Tačiau apeliantas nededa maksimalių pastangų dirbti jo kvalifikaciją, gebėjimus bei sveikatos būklę atitinkantį darbą, yra linkęs dirbti nelegaliai ir taip slėpti savo pajamas. Toks apelianto elgesys negali būti pripažintas kaip doru ir sąžiningu.

10.10. Nesutiktina su apelianto teiginiais, kad išlaikymą vaikams teismas turėjo priteisti nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismas įvertinęs, kad vaikų poreikiai yra platesni nei apeliantas mano, todėl ir priteisė išlaikymą nuo priešieškinio pateikimo dienos. Apelianto patvirtinimas, kad savo prisidėjimo dalį apsibrėžia tik buto komunalinėmis, o kitais poreikiais rūpintis priskyrė atsakovės pareigai, todėl toks neprotingas ir nelygiavertis pasidalinimas buvo teismo įvertintas. Teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančius susirašinėjimus apie vaikų poreikių patenkinimą ir atsakovo daugkartinį atsisakymą dengti vaikų išlaidas per pusę.

10.11. Ieškovas 2025 m. kovo 28 d. dienos prašymu pateikė automobilio stogo bagažinės nuorodas, iš kurių Thule firmos bagažinė yra tik viena (240 Eur) ir yra mažesnės talpos, o kita nuoroda, kuria remiasi ir apeliaciniame skunde yra tik Thule stogo bagažinės laikikliai, bet ne pati bagažinė (nes Thule bagažinės turi ženklą, kurio nėra nuorodoje). Tuo pačiu prašymu buvo pateiktos palapinių nuorodos, kurios neatitinka savo parametrais, patvarumu, medžiagom, kas lemia didžiulį kainos skirtumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama ne tik su jau paminėtais daiktais, bet ir su dviračio laikiklio, automobilinio šaldytuvo Makita, turistinių kėdžių, šaldytuvo, šaldiklio, skalbimo mašinos, nešiojamojo kompiuterio nurodytomis kainomis, nors pirmos instancijos teisme šių kainų verčių apeliantas net neteikė.

10.12. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti prie apeliacinio skundo skelbimai yra tų daiktų, dėl kurių pirmos instancijos teisme ieškovas nepasisakė ir nepateikė jokių prieštaravimų. Pateikti nauji įrodymai selektyviai atrinkti, siekiant dirbtinai sumažinti vertę. Apeliantas, kaip ir pirmos instancijos teisme, pateikė ne tų kategorijų ir ne tos rūšies skelbimų nuorodas. Toks elgesys vertintinas kaip klaidinantis teismą piktnaudžiaujant savo teise, todėl apeliacinio teismo turėtų būti atmestas kaip nesavalaikis pateikimas ir nevertinamas peržiūrint pirmos instancijos teismo sprendimą.

10.13. Teismui nusprendus įrodymus prijungti, tuomet pasisakytina, dėl automobilinio šaldytuvo Makita, kurio nuorodoje nurodyta kaina yra su akcija, nes tikroji jo vertė - 820,38 Eur. Dėl dviračių laikiklio, kurių skelbimai neatitinka byloje esančių laikiklių rūšies bei yra pigesni, todėl apelianto pateiktos jų vertės yra ženkliai mažesnės. Pažymėtina, kad naujų Eufab firmos dviračių laikiklių kaina yra 518 Eur. Apeliaciniame skunde nėra aiškiai atskleidžiamas sprendimo panaikinimo priežastys, ieškovas ginčija nustatytas vertes (šaldytuvas (70 Eur), šaldiklis (70 Eur), skalbimo mašina (50 Eur), nešiojamas kompiuteris (200 Eur), bet nei pirmos instancijos teisme, nei teikiant apeliaciją nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, vien tik teiginiai, kad šiai dienai kainos yra žymiai mažesnės nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą.

10.14. Ieškovas klaidina apeliacinės instancijos teismą, teigdamas, kad pirmos instancijos teismas į dalintinų daiktų balansą įtraukė vaikų naudojamus daiktus, pvz. kompiuterį. Šiuos teiginius paneigia paties ieškovo su 2025-03-28 dienos prašymu pateikti priedai, t. y. Sodros duomenų foto nuotrauka, kur perfotografuotas kompiuterio ekranas, o tai patvirtina, kad pats apeliantas naudojasi kompiuteriu.

10.15. Pirmos instancijos teismas įvertindamas atsakovės pateiktas 21 vnt. naujų odinių vyriškų striukių nuotraukas, duotus tiek ieškovo, tiek ir atsakovės paaiškinimus teisme, pagrįstai į dalintino turto balansą įtraukė ir minimą turtą. Svarbu paminėti, kad pats ieškovas nuotraukose nurodytas striukes pradžioje ginčijo kaip neegzistuojančius daiktus, vėliau pakeitė savo poziciją teigdamas, kad tai galimai yra jo paties pirktos striukės iki santuokos sudarymo, o proceso pabaigoje pripažino, kad striukes pirko atsakovė. Toks apelianto dvilypiškumas ir nuomonės keitimas teisme, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, parodo jo nepastovumą ir patvirtina, kad juo pasitikėti negalima.

10.16. Atsakovė duodama paaiškinimus teisme nurodė striukių vertę. Apeliantas šios aplinkybės neginčijo. Vertintina, kad apeliaciniu skundu jau nebesutikdamas su šiomis vertėmis pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, kaip ir pirmos instancijos teisme, taip ir dabar pateikė ne tų kategorijų ir ne tos rūšies skelbimų nuorodas. Net ir dabar pateiktos tik mažos sumos striukių nuorodos, tačiau jos ne tik vizualiai neatitinka tų, kurias šalys turi ir kurios įtrauktos į dalintino turto balansą, bet jos yra ir skirtingos odos struktūros, apdirbimo, siuvimo ir kt. Siekiant patvirtinti teismo sprendimo teisėtumą, ir paneigti apeliacinio skundo teiginius, pateikiamas ginčo striukių vertės patvirtinantys įrodymai, kuriuos prašome apeliacinio teismo prijungti. Nesutiktina su apelianto teiginiais, kad dalinimas striukes teismas turėjo priteisti atsakovei arba jas padalinti po lygiai kiekvienai šaliai. Toks reikalavimas prieštarauja CPK 312 straipsniui, nes jis pareikštas tik apeliaciniame skunde.

10.17. Apeliantas nepagrįstai kaltina pirmos instancijos teismą nepasisakius dėl automobilio Dodge Grand Caravan padalijimo. Paaiškinama, kad 2025 m. kovo 13 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi šalys automobilį už 2 000 Eur pardavė, kadangi automobilis buvo registruotas atsakovės vardu, jai buvo sumokėti pinigai. Puse sumos, t. y. 1000 Eur, atsakovė pervedė ieškovui, tačiau ieškovas pripažino, kad automobilis priklausė tik atsakovei, todėl kompensacijos už jį neprašė, o pervestus pinigus grąžino. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktą ieškovo žinutę, kurioje jis patvirtina, kad Dodge Grand Caravan yra atsakovės automobilis ir visi už jo pardavimą gauti pinigai priklauso atsakovei. Pirmos instancijos teismas teisėtai nesprendė kompensacijos priteisimo už minėtą automobilį klausimo laikydamas, jog šis kilnojamasis turtas sutuoktinių jau yra pasidalintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

17. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė iš internetinio tinklapio skelbimus apie parduodamų naujų odinių striukių kainas, kurios yra nuo 20 Eur iki 120 Eur; dviračių laikiklių kainas, kurios yra nuo 160 Eur iki 185 Eur; Makita maisto šaldytuvą-šildytuvą, kurio kaina yra 308,55 Eur; laisvalaikio/žvejybos kėdę, kurios kaina 7 Eur. Teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi atsakovės nurodytomis daiktų vertėmis.

18. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė L. ir G. mobiliųjų telefonų duomenis apie fiksuotą laiką, naudojantis telefonu; taip pat iš internetinio tinklapio skelbimus apie dviračių laikiklį, kurio kaina yra 518,52 Eur; parduodamų naujų odinių striukių kainas, kurios yra nuo 200 Eur iki 592,06 Eur. Nurodo, kad siekiant paneigti apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, bei patvirtinti pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, naujų įrodymų prijungimo būtinybė atsirado būtent po apeliacinio skundo gavimo, todėl prašo juos prijungti.

19. Aptariamu atveju, nors ieškovas net ir neprašė, tačiau apeliacinės instancijos teismas ir nemato pagrindo prijungti ieškovo minėtus įrodymus, kadangi su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, todėl ieškovo prie apeliacinio skundo pateiktus įrodymus atsisakytina priimti. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo.

20. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės su atsiliepimu pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, įvertinus ir tai, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui jau buvo teikusi įrodymus dėl kilnojamųjų daiktų vertės. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktų naujų įrodymų kartu su atsiliepimu neprideda prie nagrinėjamos bylos.

21. Be to, 2025 m. spalio 3 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-34549) ir naujas įrodymas - 2025 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. šalių susirašinėjimai. Nurodo, kad ieškovas išvyko iš Lietuvos, visiškai nesidomi vaikais, su jais nebendrauja, neteikia išlaikymo, o iš esmės pasikeitusios aplinkybės atsispindi žinutėse. Ieškovas yra permainingas savo veiksmuose, kadangi nuo rugpjūčio mėnesio, ieškovas visiškai nustojo bendrauti su vaikais, vykdyti ne tik teismo sprendime nurodytą bendravimo tvarką, bet ir nemoka išlaikymo. Tėvo ir vaikų bendravimas nevykdomas, o to paaiškėjusi priežastis – ieškovo išvykimas iš Lietuvos. Pažymi, kad tik po pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą atsirado naujos faktinės aplinkybės – ieškovo išvykimas iš Lietuvos, kurias įrodyti galima tik naujais pridedamais įrodymais, t. y. mesingerio žinutėmis. Pateikiami 2025 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių šalių susirašinėjimai, kuriuose ieškovas prisipažįsta, apie išvykimą į užsienį dėl ko atskleidžia savo negalėjimą bendrauti su vaikais ir juos išlaikyti. Siekiant maksimaliai įrodyti atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrįstumą, ieškovo lengvabūdiškumą nepranešus nutraukti bendravimą su vaikais ir atsakomybių vengimą, teismo prašo papildomus įrodymus prijungti ir nagrinėti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad 2025 m. spalio 3 d. apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji papildomi įrodymai gali turėti reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima atsakovės pateiktus papildomus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šv. Jonų bažnyčioje buvo sudaryta ir (duomenys neskelbtini) apskaityta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo G. S. ir atsakovės E. S. santuoka.

24. Šalims gyvenant santuokoje, jiems gimė trys vaikai – L. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini).

25. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, G. S. vardu įregistruota negyvenamoji patalpa – garažas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1998 m. kovo 27 d. pirkimo-pradavimo sutartį. Be to, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise G. S. ir E. S. vardu įregistruota 11/1603 žemės sklypo dalių, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. balandžio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

26. Valstybės įmonės Regitra duomenimis, G. S. vardu registruotos transporto priemonės: Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Tauriga Taurus B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). E. S. vardu registruota transporto priemonė: Dodge Grand Caravan, valst. (duomenys neskelbtini).

27. 2025 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi E. S. perleido transporto priemonę Dodge Grand Caravan, valst. (duomenys neskelbtini), už 2000 Eur.

28. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas žinute patvirtino, jog Dodge Grand Caravan yra atsakovės automobilis, todėl jai priklauso pinigai už pardavimą.

29. G. S. priklauso 20 vnt. AB Ignitis Grupė, juridinio asmens kodas 301844044, akcijų, 1400 vnt. AB KN Energies, juridinio asmens kodas 110648893, akcijų ir 375 vnt. AB Telia Lietuva, juridinio asmens kodas 121215434 akcijų, kurių bendra vertė 1 318,58 Eur.

30. Atsakovė pateikė duomenis apie kilnojamąjį turtą: daiktų (odinių striukių, palapinės, dviračių laikiklio, automobilio stogo bagažinės Thule, Makita šaldiklio-šildytuvo, lentynų ir kitų baldų, skalbimo mašinos) fotonuotraukas ir skelbimus iš internetinių tinklapių apie daiktų kainas; taip pat automobilių Toyota Prius ir Dodge Grand Caravan skelbimus iš internetinių tinklapių apie jų kainas.

31. Ieškovas pateikė duomenis apie kilnojamąjį turtą: skelbimus iš internetinių tinklapių apie automobilio Toyota Prius kainas; skelbimus iš internetinių tinklapių apie daiktų (automobilio stogo bagažinių, naudotų miegamojo lovų, naudotų palapinių) kainas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CPK 3.169 straipsnio 2 dalis.

33. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas).

34. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs Tarnybos išvadą, bei tai, kad tuo metu, kai ieškovas dirbo užsienyje iš esmės atsakovė viena rūpinosi visų vaikų poreikiais, sprendė, kad vaikų kasdieninius poreikius geriau gali atliepti jų mama – atsakovė, todėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su mama – atsakove.

36. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove ir teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas, gyvenęs su vaikais nuo pat gimimo, neturi galimybių ar prasčiau rūpinasi vaikais, neužtikrina kasdienių vaikų poreikių. Be to, teismas šalių paaiškinimus vertino selektyviai, prioritetą teikdamas atsakovės pozicijai, nevertindamas ieškovo paaiškinimų, t. y., kad atsakovė yra ūmaus būdo, namuose nuolat bendrauja pakeltu tonu, šaukia ant vaikų, daro jiems neigiamą įtaką, vaikai auga nesaugioje ir psichologiškai nestabilioje aplinkoje.

37. Atsakovė atsiliepime pateikė atsikirtimus ir teigia, kad ieškovas dirbo užsienyje iki 2021 m. vasaros galo, todėl ji rūpinosi vaikais, be to, šeimai iki šiol yra taikoma atvejo vadyba, dėl to, kad apeliantui trūksta įgūdžių pilnai pasirūpinti vaikų poreikiais. Pažymi ir tai, kad Tarnyba patvirtino, jog vaikų gyvenamoji vieta su motina labiau atitiktųjų poreikius.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai vertino, kad atsakovės vaidmuo vaikų kasdienėje priežiūroje buvo dažnesnis ir pastovus, todėl būtent ji geriausiai užtikrina vaikų kasdieninius poreikius.

39. Apelianto argumentai, kad jis su vaikais gyveno nuo gimimo, kad teismas selektyviai vertino šalių paaiškinimus, daugiau dėmesio skirdamas atsakovės argumentams ir nevertindamas apelianto nurodytų aplinkybių dėl atsakovės tariamo ūmaus būdo, pakelto tono namuose ar psichologiškai nestabilios aplinkos, vertintini kritiškai.

40. Pirma, bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas ilgesnį laiką dirbo užsienyje, o tai objektyviai ribojo jo dalyvavimą vaikų kasdienėje priežiūroje. Antra, kaip matyti iš Tarnybos pateiktos medžiagos, dar iki bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 20 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai visų trijų nepilnamečių atžvilgiu (vaikų tėvui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis), taip pat šeimai nuo 2024 m. sausio 25 d. iki dabar yra taikomas atvejo vadybos procesas. Trečia, byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės elgesį, darantį reikšmingą žalą vaikų emocinei būsenai ar saugumui. Ketvirta, kaip matyti iš atsakovės pateiktų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme, apeliantas faktiškai nesilaiko pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir pats pripažino negalintis bendrauti su vaikais dėl išvykimo į užsienį. Šis apelianto elgesys patvirtina, kad šiuo metu jis nėra pajėgus užtikrinti vaikams stabilios, kasdienės priežiūros, kuri yra būtina nustatant vaikų gyvenamąją vietą.

41. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų mama – atsakove. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

42. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

43. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus, tarp jų šalių parodymus, VTAS pateiktus duomenis, ir kt., atskleidžiančius tėvų ir vaikų ryšį, šalių santykį su vaikais pareigų vaikams vykdymo kontekste.

44. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Apelianto nuomone, teismas sprendimu nustatė visiškai minimalią bendravimo su vaikais tvarką ir vietoje esamos lygiavertės tėvystės, grįstos 50/50 modeliu, sudarė sąlygas bendrauti iš 30 mėnesio dienų tik 7 dienas. Apelianto teigimu, teismui buvo pagrindas nustatyti 50/50 modelio bendravimo su vaikais tvarką, nes jis su vaikais gyvena nuo vaikų gimimo nepertraukiamai; nuo 2025 m. sausio 1 d. nusistovėjo bendravimo tvarka, kuomet su vaikais kiekvienas iš tėvų bendrauja nepertraukiamai po 7 dienas ir vaikai yra įpratę prie tokio bendravimo; vaikams ieškovo namuose yra sudarytos visos sąlygos būti, užtikrinami visi vaikų poreikiai; be to, šalių gyvenamosios vietos yra netoliese, tame pačiame rajone, o gyvenamosios vietos yra nutolusios nuo vaikų lankomos ugdymo įstaigos tuo pačiu atstumu; byloje nėra duomenų, kad prašoma nustatyti 50/50 modelio bendravimo su vaikais tvarka pažeistų vaikų interesus, kad būtų ydinga, ar, kad vaikams nėra saugu bendrauti su ieškovu; kad ieškovas negali užtikrinti vaikams ramios aplinkos, režimo, stabilumo, palankaus psichologinio klimato.

45. Atsakovė su šiais ieškovo argumentais nesutinka, nurodydama, kad šalims yra pratęsta atvejo vadyba ne tik dėl ieškovui trūkstamų įgūdžių, bet dar ir dėl to, kad ieškovas susistumdė su vienu iš vaikų – L., kas taip pat patvirtina jo nesugebėjimą valdyti situacijos. Be to, ieškovas nežino nei vaikų poliklinikos, gydančio gydytojo, nei vaikų batų ir aprangos dydžių, o tuo metu, kai vaikai būna pas ieškovą, jis neorganizuoja vaikams jokios aktyvios ar turiningos veiklos bei nekontroliuoja telefono ekrano naudojimo laiko.

46. Pažymima, kad apelianto prašomas nustatyti bendravimo su vaikais modelis, pritaikant vadinamąjį „50:50 procentų laiko“ modelį, gali būti taikomas, tačiau bet kokiu atveju turi būti vertinama ir atsižvelgiama į konkretų atvejį ir jo aplinkybių visumą, kas taip pat akcentuojama ir teismų praktikoje. Be to, apelianto nurodoma aplinkybė, kad šalys tam tikrą laiką bendravo su vaikais nepertraukiamai po 7 dienas, savaime nesuponuoja, jog toks modelis visada yra geriausiai atitinkantis vaikų interesus ir turi būti įteisintas teismo sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, išaiškino, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

48. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė papildomus įrodymus (šalių susirašinėjimą rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais), iš kurių galima matyti, jog ieškovas neneigia atsakovės nurodytos aplinkybės, kad jis nesilaiko pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, be to, ieškovas prisipažįsta apie šiuo metu išvykimą į užsienį (rugpjūčio 26 d. žinute) dėl ko atskleidžia savo negalėjimą bendrauti su vaikais. Ši aplinkybė paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog apeliantas gali nuosekliai ir stabiliai įgyvendinti savo tėvystę ir yra pasirengęs realiai vykdyti bendravimą su vaikais pagal 50/50 modelį, kurio pagrindiniai požymiai yra reguliarumas, stabilumas ir iš esmės pastovus buvimas šalia vaikų. Taigi toks apelianto elgesys patvirtina tai, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvados, jog lygiavertis bendravimo modelis geriausiai atitiktų vaikų interesus.

49. Be to, teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei šalių procesiniais dokumentais, atkreipia dėmesį, kad ieškovas neneigia ir apeliaciniame skunde pats patvirtina, kad tam tikru laikotarpiu dirbo užsienyje, dėl ko darytina išvada, jog ieškovas negyveno nepertraukiamai su šeima.

50. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus ir įvertinusi apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei atsakovės papildomai pateiktus rašytinius įrodymus, šiuo atveju neturi pagrindo abejoti, kad ginčo šalių vaikų interesus ir susiklosčiusią teismų praktiką labiau atitinka pirmosios instancijos teismo nustatyta, o ne apelianto prašoma nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka.

51. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, esant poreikiui (pavyzdžiui, nustačius, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka dėl kokių nors priežasčių neatitinka vaikų interesų), tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarką, o esant nesutarimui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.

53. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

54. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

55. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, pažymint tai, kad šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas šią praktiką, kasacinės instancijos teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

56. Atsakovė prašė iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti kas mėnesį po 318 Eur sūnui L., po 323 Eur dukrai G., po 472 Eur dukrai K. ir savo reikalavimą grindė pateiktais vaikų poreikių per mėnesį paskaičiavimais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į orientacinį išlaikymo vienam vaikui dydį, kuris vertinamas pagal minimalią mėnesinė algą, taip pat į atsakovės nurodytus vaikų poreikius, gaunamus valstybės vaikų pinigus bei šalių turtinę padėtį, priteisė iš ieškovo periodinėmis išmokomis 300 Eur sumą kas mėnesį sūnaus L. išlaikymui, 300 Eur sumą kas mėnesį dukters G. išlaikymui ir 400 Eur sumą kas mėnesį dukters K. išlaikymui.

57. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo dalyje dėl išlaikymo dydžio, t. y. nevertino vaikų poreikių, tėvų turtinės padėties, kad ieškovas nėra finansiškai pajėgus teikti priteisto išlaikymo ir jo išlaidos viršytų pajamas, kad šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, o sprendime tik abstrakčiai nurodė vaikų išlaikymui priteistinas sumas. Be to, teismas nepagrįstai dukrai K. priteisė po 400 Eur iki vaiko pilnametystės ir nevertino, kad nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio išlaidos jos poreikiams žymiai keisis, sumažės, kadangi vaikas eis į valstybinę mokyklą, o nebe į privačią ugdymo įstaigą – darželį. Atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo iš jo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu grindžia tuo, kad vaikams nėra būtinas toks išlaikymo dydis, kurį priteisė pirmosios instancijos teismas, ir mano, kad pakankama būtų jiems teikti po 150 Eur/mėn., bei remiasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu kriterijumi, t. y. šiuo metu esama savo turtine padėtimi, kuri, jo vertinimu, neleidžia jam mokėti skundžiamu teismo sprendimu vaikams priteisto išlaikymo, ir CK 3.198 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, jog teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

58. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinio skundo argumentus nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu vaikams priteisė net mažesnį nei pripažintą orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Taip pat nurodo, kad nors mažiausiai šalių dukrai K. buvo priteistas išlaikymas didesnis nei orientacinis kriterijus, tačiau taip yra dėl to, kad šalių dukra lanko privatų darželį ir nors apeliantas teigia, kad nuo rudens vaikas eis į mokyklą ir išlaidos bus mažesnės, tačiau bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme šalių dukra lankė daželį ir privataus darželio išlaidos buvo realios ir pagrįstos nagrinėjamu momentu.

59. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ir įvertino atsakovės pateiktų išlaidų, reikalingų vaikų poreikiams tenkinti, paskaičiavimus, taip pat tai, kad ieškovas dirba, jo gaunamo darbo užmokesčio vidurkis aktualiu laikotarpiu buvo apie 1445 Eur, kad jis turi tris išlaikytinius, kad atsakovė gauna minimalias pajamas. Taigi, aptartos ir proceso metu nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas nevertino byloje esančių įrodymų apie šalių turtinę padėtį ar vaikų poreikius.

60. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie jo turtinę padėtį.

61. Byloje nustatyta, kad ieškovo gaunamas atlyginimas sudaro apie 1445 Eur/mėn., ieškovo vardu yra registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei akcijų, nenustatyta, kad ieškovas turėtų sveikatos problemų, ieškovas yra darbingo amžiaus.

62. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

63. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl prastesnės turtinės padėties negali paneigti nepilnamečių vaikų interesų gauti reikalingas jų būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšas. Nors ieškovas ir teigia, kad šiuo metu jis neturi galimybių mokėti didesnio išlaikymo nei 150 Eur/mėn. kiekvienam vaikui atskirai arba bendrai 450 Eur/mėn., tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, todėl ieškovas turėtų dėti visas pastangas imtis visų jam prieinamų priemonių, savo turtinei padėčiai pagerinti. Papildomai pažymėtina, kad apeliantas objektyvių įrodymų apie savo dėtas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį geriau apmokamą darbą, taip pat duomenų apie tai, kad jis ėmėsi realių veiksmų savo turtinei padėčiai labiau pagerinti ir pajamoms, iš kurių būtų teikiamas didesnės apimties (realius vaikų poreikius atitinkantis) išlaikymas nepilnamečiams vaikams, gauti nepateikė (CPK 178 straipsnis).

64. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteista išlaikymo suma vaikams L. ir G. po 300,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, o dukrai K. po 400 Eur sumą kas mėnesį yra pagrįsta ir būtina, nes yra sąlyginai nedidelė ir gali užtikrinti tik minimalius protingus ir būtinus dėl amžiaus vis didėsiančius vaikų poreikius, papildomas išlaidas, susijusias su vaikų ugdymu, maistui, aprangai, higienos prekėms, interesų socialinėje sferoje patenkinimui. Kadangi teismas dvejiems vaikams priteisė mažesnio išlaikymo dydį, negu jis galėtų būti nustatytas vadovaujantis minimalios mėnesinės algos orientaciniu kriterijumi, bet trečiam vaikui priteisto išlaikymo dydis nežymiai didesnis, o CK 3.198 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaikymas trims ir daugiau vaikų turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, apeliantas apeliaciniame skunde be pagrindo tvirtina, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis turi tris išlaikytinius.

65. Be to, apelianto nurodyta aplinkybė dėl dukros K. perėjimo į valstybinę mokyklą nuo šių metų rugsėjo mėnesio pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įvykusi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino realias išlaidas bylos nagrinėjimo metu pagal objektyvią situaciją, o ne pagal būsimus, dar tikėtino pobūdžio pokyčius. Darželio lankymas bylos nagrinėjimo metu buvo faktas, o išlaidos – pagrįstos, todėl jų ignoruoti teismas negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dukra K. lankė privatų darželį ne šalių sutarimu ar kad ieškovas su šiuo pasirinkimu nesutiko. Aplinkybė, kad iki bylos iškėlimo tokio pobūdžio išlaidos buvo abipusiai toleruojamos ir realiai dengiamos, leidžia daryti išvadą, jog vaiko lankymas privataus darželio atitiko abiejų tėvų valią, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino būtent realius ir tuo metu egzistavusius vaiko poreikius.

66. Be to, net jei ateityje, pradėjus lankyti valstybinę mokyklą, tam tikros išlaidos sumažėtų, tai yra būsima ir nenustatyta aplinkybė, kuri negali būti iš anksto preziumuojama kaip pagrindas mažinti išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad ateityje, pasikeitus aplinkybėms, apeliantas įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad 400 Eur dydžio išlaikymas dukrai K. pirmosios instancijos teismo priteistas pagrįstai ir atitinkantis vaiko geriausius interesus, todėl sumažinti šios sumos šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

67. Byloje nustačius, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, be to, nėra duomenų apie neproporcingus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur sumą kas mėnesį sūnaus L. išlaikymui, 300 Eur sumą kas mėnesį dukters G. išlaikymui ir 400 Eur sumą kas mėnesį dukters K. išlaikymui.

Dėl išlaikymo priteisimo momento

68. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė vaikų išlaikymą nuo atsakovės priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 30 d., o ne nuo galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Argumentuoja, kad atsakovei su vaikais išsikrausčius, jis nenustojo remti vaikų, vaikai gyveno pakaitomis tai jo namuose, tai pas atsakovę, todėl išlaikė vaikus ir užtikrino jų poreikius.

69. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Turtinės vaiko teisės į išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023).

70. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2024 m. spalio 31 d. sudarė buto nuomos sutartį ir netrukus su vaikais išsikraustė bei su ieškovu bendro ūkio nebevedė. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį 2024 m. spalio 30 d. ir jame aiškiai suformulavo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė aplinkybes, jog didžiąja dalimi vaikų poreikių rūpinasi ji, o vaikų buvimo pas apeliantą metu jis nepripažįsta dalies vaikų poreikių ir jų netenkina, todėl net ir tuo metu atsakovei tenka rūpintis vaikų rūbais, mokslo inventoriumi, maistu mokykloje ir kitais būtinais poreikiais. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad esmingai prisidėjo prie nepilnamečių vaikų priežiūros išlaidų ir pagrindinių poreikių tenkinimo šalims pradėjus gyventi atskirai. Todėl net ir tuo metu, kai vaikai gyveno pas ieškovą, jis vis vien privalėjo teikti materialinę paramą kitų esminių (ne kasdienių) vaikų poreikių tenkinimui, taip kompensuojant atsakovei jos patiriamas papildomas išlaidas tokių esminių (ne kasdienių) nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimui. Taigi aplinkybė, kad ieškovas rūpindavosi vaikais laikotarpiais, kuriais jie būdavo pas jį, neatleido jo nuo pareigos teikti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, kuris, kaip jau buvo minėta, yra orientuotas į esminių (ne kasdienių) ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą.

71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyti argumentai dėl išlaikymo priteisimo momento nesudaro pagrindo konstatuoti, jog išlaikymas turėjo būti priteistas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo atsakovės priešieškinio pateikimo teismui dienos.

Dėl santuokoje įgyto turto ir jo padalinimo

72. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dalijamo turto balansą bei turto vertes.

73. Pažymėtina tai, kad, vadovaujantis CK 3.59 straipsniu, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. CK 3.118 straipsnyje reglamentuojamas turto balanso sudarymas. Sprendžiant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

74. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 23 punktas).

75. Pirma, apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė miegamojo lovos su čiužiniu vertę 470 Eur pagal atsakovės nurodymą, nors ieškovas į bylą pateikė panašių lovų kainas, kurios svyruoja nuo 0 Eur iki 185 Eur; automobilio stogo bagažinės Thule 410 Eur vertę pagal atsakovės nurodytą verčių vidurkį (170 + 650 : 2), nors ieškovas į bylą pateikė parduodamų dėvėtų Thule stogo bagažinių kainas, t. y. 140 Eur, 240 Eur; palapinės 690 Eur vertę, kurią pateikė atsakovė kaip naujos palapinės pardavimo kainą, o ne dėvėtos, nors ieškovas į bylą pateikė palapinių kainas, t. y. 85 Eur, 180 Eur, 110 Eur.

76. Bylos duomenimis, ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė miegamojo lovos su čiužiniu skelbimus iš kurių matyti, kad viename skelbime yra tik parduodamas lovos rėmas be čiužinio (kaina 50 Eur), kitame skelbime matyti, kad dovanojama naudota lova su čiužiniu (kainos nėra), ir dar viename skelbime matyti parduodama lova su čiužiniu (kaina 185 Eur). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas lovos su čiužiniu vertę 470 Eur, vadovavosi atsakovės pateiktais duomenimis, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau atitinka šio pobūdžio naudotų baldų vidutinę rinkos vertę. Apeliantas nepateikė jokios informacijos apie ginčo lovos realią būklę, nusidėvėjimo laipsnį ar įsigijimo kainą, kuri leistų daryti priešingą išvadą ir sumažinti vertę iki jo nurodomo lygmens.

77. Taip pat ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė automobilio stogo bagažinės skelbimus iš kurių matyti, kad nei viename skelbime pateiktų automobilio stogo bagažinių nuotraukos neatitinka atsakovės pateiktos faktiškai šalių turėtos stogo bagažinės Thule (tamsios spalvos su užrašu Thule), t. y. ieškovas pateikė kitų gamintojų stogo bagažinių skelbimus ir tik vieną skelbimą, kuriame matyti stogo bagažinė Thule, tačiau ši stogo bagažinė yra kitokio modelio, pilkos spalvos ir su kitokiu užrašu. Todėl ieškovo pateikti skelbimai nelaikytini tinkamu įrodymu, leidžiančiu nustatyti būtent šalių turėto objekto realią vertę. Iš atsakovės pateiktų naudotų automobilio stogo bagažinių Thule skelbimų matyti, kad skelbimuose parduodamos iš esmės panašios savo išvaizda, spalva ir modeliu stogo bagažinės Thule į tą, kurią turi šalys, t. y. šie skelbimai labiau atitinka šalių turėtos bagažinės charakteristikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktais duomenimis, kurie objektyviai labiau atitiko ginčo daikto savybes, ir nustatė vidutinę automobilio stogo bagažinės vertę – 410 Eur.

78. Be to, ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė turistinių palapinių skelbimus iš kurių matyti, kad nei vienas skelbimas neatitinka faktiškai šalių turimos turistinės palapinės gamintojo, modelio, techninių ir išvaizdos parametrų. Palyginti skelbimai susiję su visiškai kitokio tipo, konstrukcijos ir kategorijos palapinėmis, todėl negali būti naudojami vertinant konkretų ginčo objektą. Tuo tarpu atsakovė byloje pateikė šalių turimos turistinės palapinės fotonuotrauką ir skelbimą, kuriame parduodama identiška palapinė. Šis atsakovės pateiktas skelbimas yra vienintelis įrodymas, atitinkantis realų ginčo daikto modelį ir leidžiantis objektyviai vertinti jo rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus, nustatė turistinės palapinės vertę 690 Eur – tai yra šiuo metu rinkoje egzistuojanti tokios palapinės vidutinė vertė.

79. Antra, apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės nurodytomis dviračių laikiklių kainomis (285 Eur (270 + 299 : 2) ir neįvertino, kad laikikliai yra naudoti, o skelbimuose nurodytos laikiklių kainos yra naujų; kelioninio automobilio šaldytuvo Makita kaina 500 Eur, kuri yra pateikta naujo, o ne dėvėto šaldytuvo; turistinės kėdės (5 vnt.) (75 Eur), šaldytuvo (70 Eur), šaldiklio (70 Eur), skalbimo mašinos (50 Eur), nešiojamojo kompiuterio (200 Eur) kainomis, kadangi jos šiai dienai yra žymiai mažesnės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl minėtų daiktų vertės – nei skelbimų, nei gamintojų nurodomų kainų, nei kitų duomenų, kurie būtų leidę objektyviai nustatyti šių daiktų rinkos vertę. Pagal civilinio proceso taisykles kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis), todėl jeigu apeliantas nesutiko su atsakovės nurodytomis vertėmis, būtent jis turėjo pateikti alternatyvius, ginčo daiktus atitinkančius įrodymus pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliantas to nepadarė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik atsakovės pateiktą informaciją ir tuo remdamasis nustatė nurodytų daiktų rinkos vertę.

80. Trečia, apeliantas teigia, kad nėra aišku kokiu būdu teismas nustatė odinių striukių kiekį, t. y. 21 vnt., nes iš byloje esančių fotonuotraukų matyti tik 18 vnt. striukių. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi vien atsakovės nurodyta odinių striukių verte, t. y. 1 vnt. - 370 Eur, nors su apeliaciniu skundu pateiktuose skelbimuose matyti panašių naujų odinių striukių pardavimo kainos, kurios svyruoja nuo 20 Eur iki 120 Eur. Pažymi, kad į bylą pateiktos striukių nuotraukos neįrodo, kad bendrosios nuosavybės pabaigoje realiai egzistavo toks kilnojamasis turtas.

81. Atsakovė atsilepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas atsakovės pateiktas 21 vnt. naujų odinių vyriškų striukių nuotraukas, šalių paaiškinimus teisme, pagrįstai į dalintino turto balansą įtraukė ir minimą turtą. Pažymi, kad ieškovas teigė, jog tai yra galimai jo paties pirktos striukės iki santuokos sudarymo, o proceso pabaigoje pripažino, kad striukes pirko atsakovė.

82. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas minėtus apelianto argumentus vertina kritiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas didelis kiekis odinių striukių, ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad striukių buvo daugiau nei 18 vnt., kaip nurodo apeliantas. Be to, fotonuotraukos būtent ir patvirtina odinių striukių egzistavimą, kaip ir kitų daiktų fotonuotraukos, kurias teikė atsakovė. Ši aplinkybė patvirtina, kad šalys realiai disponavo aptariamu turtu ir šis egzistavo bendrosios jungtinės nuosavybės laikotarpiu.

83. Dėl odinių striukių vertės nustatymo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų dėl šio turto vertės – nei skelbimų, nei kitų rinkos duomenų. Atsakovė, priešingai, pateikė striukių nuotraukas ir nurodė jų vertes, o apeliantas šių verčių teismo posėdžio metu neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateikta informacija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apelianto su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai – skelbimai apie galimas odinių striukių kainas – nebuvo priimti vadovaujantis CPK 314 straipsniu, nes apeliantas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl to šie duomenys negali būti vertinami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

84. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tiek odinių striukių kiekį, tiek jų vertę, remdamasis byloje surinktais įrodymais ir šalių paaiškinimais. Apelianto argumentai dėl šio turto vertės ir kiekio nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą sprendimą.

85. Ketvirta, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai į dalijamo turto balansą įtraukė vaikų naudojamus daiktus, konkrečiai - kompiuterį (200 Eur vertės). Apeliacinės instancijos teismas šio argumento nelaiko pagrįstu. Nors apeliantas tvirtina, kad kompiuteris naudojamas vaikų poreikiams, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą aiškiai nurodė, kad būtent apeliantas realiai naudojasi minėtu kompiuteriu. Ši atsakovės aplinkybė apelianto nebuvo paneigta jokiais įrodymais ar šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kompiuteris yra skirtas išskirtinai tik vaikų poreikiams tenkinti. Toks daiktas pagal savo pobūdį yra įprastas šeimos ūkio reikmėms naudojamas turtas ir vertintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kompiuterį įtraukė į dalintino turto balansą ir nustatė jo vertę, o vien tik apelianto teiginys, kad daiktu naudojasi vaikai, savaime nesudaro pagrindo šio turto neįtraukti į dalintino turto balansą.

86. Penkta, apeliantas teigia, kad teismas neįvertino, kad ieškovas jau sumokėjo atsakovei 1 000 Eur už bylos nagrinėjimo metu parduotą automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jis buvo parduotas už 2 000 Eur.

87. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu nesutinka. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, kad teismas, įvertinęs pateiktą 2025 m. kovo 13 d. transporto priemonės Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ir šalių susirašinėjimą, kur ieškovas patvirtino, jog minėta transporto priemonė yra atsakovės ir visi už jo pardavimą gauti pinigai priklauso atsakovei, pagrįstai sprendė, jog šis kilnojamasis turtas sutuoktinių yra tokiu būdu pasidalintas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad minėtą transporto priemonę pardavus už 2 000 Eur, ji 1 000 Eur pervedė ieškovui, tačiau ieškovas pervestus pinigus jai grąžino, žinute patvirtindamas, kad Dodge Grand Caravan yra atsakovės automobilis ir visi už jo pardavimą gauti pinigai priklauso atsakovei. Šios aplinkybės apeliantas nepaneigė jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog transporto priemonė buvo šalių susitarimu pasidalyta dar bylos nagrinėjimo metu, todėl pagrindo keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra.

88. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė sutuoktinių turto balansą, pagrįstai į jį įtraukė šalių santuokos metu įgytus daiktus, teisingai įvertino jų vertę, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo atliktu vertinimu. Todėl nėra teisinio pagrindo keisti ar panaikinti šią skundžiamo sprendimo dalį.

Dėl procesinės bylos baigties

89. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo tvarkos su jais nustatymo, teiktino išlaikymo dydžiu ir šalių galimybėmis jį teikti, santuokoje įgyto turto balanso ir turto verčių bei jo padalinimo, bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, teisėjų kolegiją pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

90. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

91. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 2 127,50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro susipažinimas su pirmosios instancijos bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.

92. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį ir sprendžia, kad atsakovės 2 127,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

93. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos (tenkančios kiekvienai iš šalių) sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

94. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 127,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė