Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-902-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
1-902-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16470-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
G. S.
Advokatai
Sergejus Milovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-902-1036/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16470-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; (S) 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, kaltinamajam G. S., jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. S. (G. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2020 m. balandžio 28 d., apie 22 val. 06 min., (duomenys neskelbtini), namo kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neblaivumo patikrinimo vengė, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną nuvyko pas mamą, kuri pasijuto blogai. Automobilį paliko ant žolės, nes labai skubėjo. Atvykęs mamą rado gulinčią ant grindų. Mamą paguldė ant lovos, sugirdė vaistų. Pasidarė valgyti, susinervinęs išgėrė. Vakare nusprendė perstatyti automobilį, nes atsilaisvino vieta. Buvo susinervinęs, išgėręs, todėl perstatydamas automobilį apgadino kitus, šalia stovinčius automobilius. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai jį nuvežė į komisariatą, jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Dėl savo veiksmų gailis. Prašo teismo atliesti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sūnaus laidavimą. Su sūnumi sutaria labai gerai, nuolat bendrauja. Nors kartu negyvena, bet bent porą kartų per savaitę susitinka. Kiekvieną dieną susiskambina. Su sūnumi pasitaria, įsiklauso į jo nuomonę. Per 40 metų vairavimą nei kartą nebuvo baustas už vairavimą išgėrus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamojo G. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Šalies argumentai

A. S. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą. Parodė, kad yra kaltinamojo tėvas ir yra vertas pasitikėjimo žmogus, kuris gali daryti jam teigiamą įtaką. Jis pats dirba policijos pareigūnu, savo geru elgesiu rodo pavyzdį ir kitiems. Su tėvu sutaria gerai, nuolat bendrauja. Pats taip pat vairuoja automobilį, turi vairuotojo pažymėjimą. Galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi.

Liudytojas A. Z. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2020-04-28 dirbdamas nustatytame maršrute su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiąja patrule E. J. apie 22 val. 06 min. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namo kieme juodos spalvos automobilio „Toyota Prius“, vairuotojas apgadino stovintį raudonos spalvos „VW Jetta“ automobilį ir sustojo šalia. Reaguojant į gautą informaciją buvo nuvykta į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur buvo nustatyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, vairuodamas automobilį, apgadino du namo kieme stovėjusius automobilius, „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietoje buvusių liudytojų gauta informacija, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvykus į nurodytą butą buvo nustatyta, kad automobilio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra G. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis ėjo svyruodamas, vos stovėjo ant kojų. Asmeniui nustačius neblaivumo požymius buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą tarnybiniu alkotesteriu, tačiau asmuo tapo labai agresyvus, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir oficialiai atsisakė tikrintis blaivumą. Panaudojus fizinę jėgą asmeniui buvo uždėti antrankiai ir tolimesniam aiškinimuisi jis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, o įvykio vietoje liko Kelių policijos ekipažas V1811, kuris rinko medžiagą dėl eismo įvykio. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje asmuo pasinaudojo teise būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta jo medicininė apžiūra savo lėšomis. Asmuo buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatymo kabinetą, tačiau ten dirbantis darbuotojai nurodė, kad dėl šalyje įvesto karantino jie nepriima gyvų asmenų ir jokių mėginių iš pristatytų asmenų neima, todėl asmuo buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinėje ligoninę, tačiau ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje G. S. vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakydamas duoti kraują tyrimui. Visas įvykis buvo filmuojamas tarnybinėmis "Body" kameromis 9011 ir 9003 (b. l. 35-36).

Apklausta liudytoja G. D. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2020-04-28, apie 22.10 val., jai būnant namuose, virtuvėje ji išgirdo lauke didelį triukšmą, triukšmas buvo panašus į eismo įvykį. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė kaip juodos spalvos "Toyota Prius" automobilis atsitrenkė į kitą stovintį pilkos spalvos "Toyota" automobilį. "Toyota Prius" automobilio vairuotojas pradėjo toliau važiuoti ir atsitrenkė dar į vieną stovintį raudonos spalvos "VW Jetta". Matėsi, kad "Toyota Prius" automobilio vairuotojas nesiorientuoja, po to, kai padarė du eismo įvykius, vairuotojas pajudėjo link žalios vejos ir ten pastatė automobilį. Pastatęs automobilį ilgą laiką nelipo iš minėto automobilio. Automobilio valstybinių numerių liudytoja nematė, nes gyvena ketvirtajame pastato aukšte. Po kurio laiko "Toyota Prius" automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo į gretimą daugiabučio, kuriame liudytoja gyvena, laiptinę. Vairuotoją ji atpažino, jis buvęs jos kaimynas, jis gyveno (duomenys neskelbtini). Šiame bute dabar gyvena jo motina. Kaimyną visi vadina G. Kiek G. D. matė, ne už ilgo atvažiavo policijos pareigūnai, ji buvo nusileidusi į lauką. Atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė asmenį, kuris vairavo minėtą "Toyota Prius" automobilį (b. l. 41).

2020-04-28, 23.30 val., neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad G. S. vengia neblaivumo patikrinimo (b. l. 53)

2020-04-29 Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma, kad pacientas atlydėtas policijos pareigūnų, atvykę su siuntimu paimti kraują dėl alkoholio kiekio kraujyje. Pacientas neneigia vartojęs alkoholį. Pacientas kategoriškai atsisako duoti kraują. Išleistas su policijos pareigūnais (b. l. 54).

Iš išrašo iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso G. S. (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad G. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. G. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų G. D., A. Z. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama G. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes G. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jo gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo sūnus A. S. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sūnaus A. S. laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo būdo bei jos ankstesnio elgesio padarinys. G. S. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai, savanoriškai atlygino eismo įvykio metu kilusią žalą (b. l. 123, 124), kas rodo, jog dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis prižiūri garbaus amžiaus motiną, tiek iki nusikalstamos veikos, tiek po jos padarymo dirba, kas patvirtina tamprius kaltinamojo socialinius bei darbinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Praeityje kaltinamasis G. S. neteistas (b. l. 52), nors ir baustas administracine tvarka (b. l. 48-50), tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, kas pagrindo teigti, jog asmeniui yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nesudaro. G. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip jo susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti G. S. pasitikėjimą.

Jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. S. yra tinkamas būti laiduotoju, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad A. S. laikytinas vertu teismo pasitikėjimo. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis yra A. S. tėvas ir jų amžių skiria pakankamai didelis skirtumas, neleidžia daryti išvados, kad ateityje jis negalės daryti ir nedarys teigiamos įtakos savo tėvui. Nustatyta, kad A. S. praeityje neteista, nors administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Pažymėtina ir tai, kad A. S. tarnauja Lietuvos policijoje, kur charakterizuojamas išimitnai teigiamai. Tiek kaltinamasis, tiek jo sūnus A. S. parodė, kad juos sieja artimi santykiai – telefonu bendrauja kiekvieną dieną, bent pora kartų per savaitę susitinka. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad A. S. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad G. S. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl A. S. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo tėvo elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju A. S. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti G. S. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. S. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, A. S. rūpi jo tėvo ateitis ir už jį laiduoja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie A. S. asmenybę, tiek jos bei G. S. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad A. S. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką G. S., tai daro ir darys, jis yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo A. S. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, G. S. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo A. S. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė G. S.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį G. S. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus A. S. ir G. S. šeimynines aplinkybes, kaltinamojo gaunamas pajamas, išlaidas žalos atlyginimui, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, G. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojo ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad G. S. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise. Pažymėtina, jog pavojingi kaltinamosios veiksmai išaiškinti ir užkardyti tik po to, kai jis padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į kitas transporto priemones ir jas sudaužė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Teismas pabrėžia, kad iš pačio kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog jis prieš sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholį. Šios aplinkybės rodo G. S. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Kartu įvertintina ir tai, kad G. S. anksčiau nebuvo teistas ar baustas už teisės pažeidimus/nusižengimus dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, ar susijusius su neatsakingu alkoholio vartojimu. Pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam vienus metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 29 d. (b. l. 73).

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. G. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasi transporto priemone Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam G. S. (b. l. 26). Turto konfiskavimas labiau siejasi su G. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką ir tuo pačiu teisine atsakomybe plačiąja prasme. Todėl vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, transporto priemonė Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotina.

Procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

2020 m. gegužės 5 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, automobiliui Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 29), paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl turto konfiskavimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje (b. l. 85), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, G. S. (G. S.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. S. (A. S.) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojo A. S. (A. S.) laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. S. (G. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 29 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis G. S. (G. S.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą – automobiliui Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje (b. l. 85), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. S. ir laiduotojui A. S. kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas