Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-212-380/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-10-29
Bylos Nr.: 1A-212-380/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44810-2019-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis: K. S.
Nukentėjusysis: A. Z., J. S.
Advokatai: Vygantas Skladaitis

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-380/2020 Proceso Nr. 1-01-1-44810-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.3.1; 1.2.26.2; 2.4.6.4.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,nuteistajam K. S., jo gynėjai advokatei Natalijai Fočenkovai,nukentėjusiajam A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. ir nukentėjusiojo A. Z. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme; pagal BK 284 straipsnį (dėl 2019-11-09 nusikalstamos veikos) 40 parų arešto bausme; pagal BK 284 straipsnį (dėl 2020-01-01 nusikalstamos veikos) 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 90 parų arešto. Bausmę skirta atlikti Marijampolės pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas K. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019-11-19 iki 2019-11-22, nuo 2020-01-01 iki 2020-01-02 (viena diena).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas. Iš K. S. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteistas 16,79 Eur žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys iš dalies tenkintas. Iš K. S. J. S. priteista 20 Eur turtinei žalai ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Iš K. S. valstybei priteista 240 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. S. nuteistas už tai, kad 2019-10-19, apie 20.30 val., Tauragės m., (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nurodydamas „o, turi gerą dviratį“, pavartojo fizinį smurtą, t. y. tyčia papurškė dujų balionėliu dujų į akis A. Z., tuo atėmė pastarajam galimybę priešintis ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tempdamas už dviračio rankenų pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam A. Z. priklausantį 5 eurų vertės dviratį, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi praeiviams pastebėjus daromą veiką ir pradėjus šaukti, iš įvykio vietos pasišalino.

Be to, jis 2019-11-09, apie 16 val., Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu – tyčia spyrė ne mažiau nei septynis smūgius į kojas ir nugarą J. S., taip nukentėjusiajam J. S. sukėlė fizinį skausmą, tuo K. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis 2020-01-01, apie 15.30 val., Tauragės m. (duomenys neskelbtini), autobusų stoties teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,85 promilių girtumas), viešoje vietoje, grasino sutrikdyti sveikatą „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nukentėjusiajai D. V., kuri išsigandusi užsirakino tarnybinėse patalpose ir negalėjo tęsti savo darbo, išeidamas iš laukimo salės vandališkais veiksmais spyrė į autobusų stoties pastato lauko durų stiklą, o prie tualeto durų elgdamasis įžūliai vieną kartą spyrė I. D. į nugarą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išėjęs iš (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, prisivijęs einantį I. D. (I. D.) pargriovė jį ant žemės ir spyrė nukentėjusiajam I. D. ne mažiau kaip du kartus į kojas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tuo K. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Nuteistasis K. S. apeliaciniu skundu prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) nukentėjusįjį A. Z. kviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį; 3) nukentėjusiųjų I. D. ir D. V. nekviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį ir leisti jiems savo poziciją išsakyti rašytiniuose atsiliepimuose; 4) nukentėjusiojo J. S. nekviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį, nebent jis pats pageidautų jame dalyvauti. Taip pat pateikia penkis alternatyvius prašymus: 1) atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos prieš A. Z., kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir šią bylos dalį apeliantui nutraukti; 2) perkvalifikuoti K. S. prieš nukentėjusįjį J. S. atliktus neteisėtus veiksmus iš BK 284 straipsnio į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir nukentėjusiajam priteisti 20 Eur turtinei žalai kompensuoti; 3) atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos prieš I. D. ir D. V. ir šią bylos dalį apeliantui nutraukti; 4) netenkinus bent vieno iš minėtų trijų alternatyvių prašymų, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir K. S. atidėti bausmės vykdymą maksimaliam laikotarpiui – 1 metams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą bei papildomai paskirti 2 itin griežtas bei prevenciškai veiksmingas baudžiamojo poveikio priemones: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 5) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistą 240 Eur teisinės pagalbos išlaidų sumą sumažinti iki 120 Eur.

2.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas ir keistinas. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinis procesas vis labiau suprantamas ne kaip priimto sprendimo patikrinimas (lot. revisio prioris instantiae), o kaip bylos nagrinėjimas iš naujo (lot. de novo) arba pakartotinai (lot. novum judicium). Baudžiamajame procese apeliacinis bylos nagrinėjimas suprantamas kaip bylos nagrinėjimas iš naujo neperžengiant apeliacinio skundų nustatytų ribų.

Dėl apylinkės teismo šališkumo

2.2. Apeliantui akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą įrodymus tyrė šališkai, visiškai nesistengdamas būti objektyvus, išsamiai išanalizuoti visų įrodymų, esančių byloje, ir priimti teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo. K. S. pastebi, kad apylinkės teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, buvo šališkas, dėl to byla buvo ištirta neišsamiai. Buvo ne tik tyčia ir specialiai ignoruojami, bet ir eliminuojami apeliantą teisinantys įrodymai. Nurodo, kad iš bylos duomenų akivaizdu, jog objektyviai pašalinti abejones procesinių galimybių jau nėra, todėl abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos apelianto naudai.

Dėl galimybės K. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. Z. susitaikymo pagrindu

2.3. K. S. pripažįsta, jog nukentėjusiajam A. Z. papurškė į akis dujų bei bandė iš jo atimti 5 Eur vertės dviratį ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Apeliantas taip pat pripažįsta, kad elgėsi netinkamai ir klaidino žemesnįjį teismą nepripažindamas, jog apskritai padarė nusikalstamą veiką prieš A. Z., tačiau pažymi, jog likus keliems mėnesiams iki bylos nagrinėjimo teisme, A. Z. nuoširdžiai atsiprašė ir iš visos širdies gailėjosi dėl atlikto nepadoraus veiksmo, o nukentėjusysis jam atleido ir K. S. nebeturėjo jokių pretenzijų.

2.4. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nes buvo įsitikinęs, kad dėl tokio nederamo elgesio turės „sėsti į kalėjimą“.

2.5. K. S. prie apeliacinio skundo prideda susitaikymo protokolą su nukentėjusiuoju A. Z.. Nurodo, kad apeliantas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, itin nuoširdžiai atsiprašė, atgailavo bei apgailestavo, jog nederamai pasielgė su nukentėjusiuoju A. Z., o šis K. S. atleido ir šį susitaikymą jie patvirtino oficialiu susitaikymo protokolu. Taip pat nurodo, jog K. S. yra neteistas ir pasižada ateityje nebedaryti jokių neteisėtų nusikalstamų ir priešingų teisei veikų. Pažymi, jog BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika patenka tarp veikų, dėl kurių gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu.

2.6. Apelianto vertinimu, vien tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir pateikė susitaikymo protokolą, yra pagrindas jam taikyti BK 38 straipsnio normas.

Dėl neteisėtų K. S. veiksmų prieš J. S. perkvalifikavimo iš BK 284 straipsnio į ANK 481 straipsnio 1 dalį

2.7. Apeliantas pripažįsta, jog prieš J. S. atliko neetiškus ir nekorektiškus veiksmus, t. y. keletą kartų įspyrė jam į užpakalį, tačiau mano, jog šie neteisėti veiksmai atitinka ne BK 284 straipsnio dispoziciją, o ANK 481 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Pažymi, jog šiai akivaizdžius administracinio nusižengimo požymius turinčiai veikai padaryti įtakos turėjo provokuojamas paties nukentėjusiojo elgesys, nes apeliantui dviračiu važiuojant (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bankomatą pasiimti pinigų, J. S., eidamas šios gatvės šaligatviu, jį labai įžeidė. Ciniška nukentėjusiojo frazė lėmė šį incidentą, nes K. S. apimtas nepasitenkinimo nukentėjusiajam kelis kartus spyrė į užpakalį.

2.8. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, jog tiek K. S., tiek J. S. link (duomenys neskelbtini) banko atvyksta iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Apeliantas statydamas dviratį į prie banko esantį dviračių stovą yra „afektiškai susijaudinęs“ ir išreiškia nepasitenkinimą provokatoriumi J. S.. Po to apeliantas civilizuotai prieina (o ne iškart brutaliai nusiteikęs pribėga) prie J. S. paklausti, kodėl jis jį išplūdo. Tik po to K. S. J. S. spiria apie penkis visiškai nestiprius (kosmetinius) spyrius, iš kurių tris nukentėjusysis blokuoja ranka ir tik du visiškai nestiprūs (kosmetiniai) spyriai realiai pataiko nukentėjusiajam į užpakalį. Šie neteisėti apelianto veiksmai trunka vos aštuonias sekundes. Šio „mini incidento“ visiškai nemato nė vienas pro šalį einantis žmogus ar juo labiau nepilnametis vaikas. Ikiteisminiame tyrime nebuvo apklaustas nė vienas liudininkas, kuris potencialiai realiai galėjo matyti šį incidentą bei paliudyti jo faktines aplinkybes. Apelianto nederami veiksmai truko ypač trumpą laiką, jis nenaudojo jokių fakultatyviųjų įrankių (pvz., kasteto, antdelnio, švininių pirštinių, kuokos, blakštų ar pan.), o nukentėjusysis J. S. nei nuvirto, nei pargriuvo. Spyriai nebuvo tokio stiprumo bei intensyvumo, jog nukentėjusysis būtų neišlaikęs pusiausvyros, koordinacijos ir nugriuvęs. Vaizdo medžiagoje aiškiai matyti, kad po spyrių J. S. pakankamai greitu žingsniu nueina toliau. Be kita ko, matosi ir tai, jog nukentėjusysis nesišaukia pagalbos ir, nors ir turi mobilųjį telefoną kišenėje, nekviečia pagalbos telefonu. Be to, nukentėjusysis net nesikreipė medicininės pagalbos į gydytojus, todėl jis „neturi ir abdukcijos“, kuri būtų realiai nustačiusi nukentėjusiojo kūno sužalojimo pobūdį, mastą. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog apelianto neteisėti veiksmai neturi BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių.

2.9. K. S. nuomone, jo neteisėti veiksmai prieš J. J. (spyriai į užpakalį) pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo, humaniškumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Minėti apelianto veiksmai akivaizdžiai ir objektyviai stokoja pavojingumo, todėl neatitinka BK 284 straipsnio dispozicijos.

2.10. Skunde pažymima, jog teismų praktikoje atribojant viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis) nuo nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo (ANK 481 straipsnio 1 dalis) yra vertinami šie kriterijai: nukentėjusiųjų skaičius, jų individualios savybės, veikos trukmė, veiksmų intensyvumas ir agresyvumas, pašalinių asmenų, mačiusių incidentą, skaičius, viešosios vietos specifika, veikos padarymo laikas bei įrankiai, padarytos žalos dydis ir t. t. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016,2K-160- 697/2019).

2.11. Apeliantas nurodo, jog kasacinėje byloje Nr. 2K-3-489/2018 Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl kaltės pagal BK 284 straipsnį, nurodė: „<...> naktį prie klubo N. A. padarytą neteisėtą vienkartinį smurtinį veiksmą nulėmė ne siekis sutrikdyti viešąją tvarką, o neteisingas apsaugos darbuotojui suteiktų įgaliojimų palaikyti tvarką naktiniame klube ir šalia jo realizavimas, neadekvatus reagavimas į buvusio klubo svečio, neblaivaus D. G. elgesį klube ir šiam išėjus iš jo. Toks kaltininko elgesio motyvas ir kitos aplinkybės (D. G. suduotas vienas smūgis, įvykis vyko vėlyvos nakties metu, kitų nukentėjusiųjų byloje nėra) nepatvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką. Nenustačius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymio – pavojingų veikos padarinių ir kaltininko tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, apeliacinės instancijos teismo naujo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria N. A. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, naikintina ir dėl šios dalies byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).“ Apelianto vertinimu, net pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nukentėjusiajam J. S. buvo keletą kartų „lengvai įspirta į užpakalį“, dar nėra pagrindo šios veikos kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

2.12. Skunde teigiama, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti nepakanka nustatyti, kokiais veiksmais pasireiškė nusikalstama veika, būtina taip pat nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Remiantis teismų praktika, šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Vertinant, ar kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, svarbu nustatyti, kokią įtaką vandališkai ir užgauliai besielgiančio asmens veiksmai turėjo aplinkiniams, jų įprastai veiklai, darbui, kokias aplinkinių asmenų reakcijas sukėlė, kiek laiko truko, ar peržengė privataus konflikto ribas ir kėlė pavojų aplinkiniams.

2.13. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia, iš jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų, gali pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar kt.) už juos nustatyti, kad nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia, protingumo, teisingumo proporcingumo reikalavimų, taip pat kad įstatymų leidėjas turi siekti tarpšakinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas). Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veikos sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalis nenumato nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo padarinių, o numato tik konkrečius veiksmus, būtent: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus. Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-170-699/2016). Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nebuvo grasinimo, patyčių, todėl pirmosios instancijos teismas jo veiksmus galėjo vertinti kaip administracinį nusižengimą, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

2.14. Apeliantas teigia, kad esminis baudžiamosios teisės priemonėmis saugomos viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra tas, kad įstatyme išvardytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laiko veiksmus, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, padaryta turtinė žala ar sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla (kasacinė nutartis Nr. 2K-248/2008). BK 284 straipsnyje ir ANK 481 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos apibūdintos panaudojant iš esmės tuos pačius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų nėra, todėl atribojant veikas reikėtų vadovautis ne vien BK ir ANK normų tekstais, bet ir ANK 5 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiojo asmenybę, viešosios tvarkos specifiką. Teismo nuomone, pagrindinis kriterijus, sprendžiant BK 284 straipsnyje ir ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, yra kaltininko veiksmų pobūdis ir intensyvumas bei pasekmės. Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingų pasekmių turinys ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, bendrininkavimo forma, nusikaltimo tikslai bei motyvai. BK 284 straipsnyje ir ANK 481 straipsnio dispozicijose numatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes jomis kėsinamasi į viešąją tvarką, kaltė reiškiasi tyčios forma. Tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu – kaltininko veiksmų ypatybėmis, padarymo būdu, intensyvumu, trukme, padariniais.

2.15. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtus argumentus, apeliantas mano, jog jo neteisėti veiksmai (vos keli spyriai, kurie truko vos 8 sekundes) turi būti perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą. Akcentuoja, jog aukštesnysis teismas privalo vadovautis Kauno apylinkės teismo 2019-10-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-1049/2019 bei Kauno apygardos teismo 2020-01-09 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-383/2020, kuriose asmenys buvo išteisinti už panašius veiksmus.

Šalies argumentai

2.16. K. S. nurodo, jog ANK 39 straipsnyje, inter alia, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Apeliantui akivaizdu, jog jo neteisėti veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl jam privalo būti priimamas išteisinamasis nuosprendis, kuriam įsiteisėjus, nuosprendžio kopija (nuorašas) kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis turi būti perduota įgaliotai institucijai – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Dėl galimybės K. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiuosius I. D. ir D. V. susitaikymo pagrindu

2.17. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai deklaratyviai, subjektyviai ir šališkai kaip nenuoširdų vertino nuteistojo prisipažinimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio „epicentre buvo“ I. D. bei D. V..

2.18. K. S. ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir susitaikymo protokoluose su I. D. bei D. V. nurodė, jog visiškai prisipažįsta dėl 2020-01-01 viešosios tvarkos pažeidimo.

2.19. Apylinkės teismui paprašius papasakoti apie tos dienos įvykius, apeliantas nurodė, jog jam būnant neblaiviam, susidarė įspūdis, kad I. D. iš jo norėjo pavogti piniginę, todėl jį ir užsipuolė. Apeliantas buvo neblaivus, todėl negalėjo „atgaminti“ visų 2020-01-01 įvykių, todėl pirmosios instancijos teisme papasakojo tik tai, ką „apgraibomis prisiminė“.

2.20. Skunde pažymima, jog Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-530/2016 net penkis kartus teistas A. P., pravarde Š., buvo aukštesniojo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu ir jam baudžiamoji byla nutraukta už tai, kad neteisėtai uždarė į automobilio bagažinę H. D. sūnų E. D., šitokiu būdu neteisėtai atėmė jam laisvę (BK 146 straipsnio 1 dalis).

2.21. Apelianto vertinimu, vien tai, kad jis pirmosios instancijos teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir pateikė susitaikymo protokolą, yra pagrindas jam taikyti BK 38 straipsnio normas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistos sumos už atstovavimą

2.22. Apelianto vertinimu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteista suma yra neteisinga. Nukentėjusiajam J. S. atstovavęs advokatas Vygantas Skladaitis akivaizdžiai piktnaudžiaudamas „sau prisirašė“ neadekvačią bei neproporcingą valstybės teisinės pagalbos tarnybos „nustatytas lubas“ viršijančią sumą – 240 Eur. Pirmasis teisiamasis posėdis truko nuo 10.05 val. iki 10.24 val. imtinai. Antrasis – nuo 9.05 val. iki 11.52 val. Taigi abu šie posėdžiai truko 3 val. ir 6 min. Apeliantas nurodo, kad 3 val. 6 min. padauginus iš 16 Eur valandinio įkainio išeina 48,96 Eur. Advokato V. Skladaičio J. S. surašytas civilinis ieškinys yra vertas ne daugiau kaip 30 Eur. Pasiruošimas bylai vertas daugiausiai 42 Eur (nors buvo akivaizdu, jog V. Skladaitis bylai net nesiruošė). Todėl apeliacinės instancijos teismas privalo sumažinti bendrą sumą iki 120 Eur.

Dėl galimybės K. S. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas

2.23. Skunde nurodoma, jog 2020-07-01 įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra reglamentuota, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pabrėžiama, jog Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas veiksmingiausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, Teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-266-942/2015).

2.24. Apeliantas teigia, jog nors skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje yra konstatuojama, kad jis yra buvęs teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl jam galima taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies normas (2020-07-01 įstatymo redakcija) ir atidėti bausmės vykdymą. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra apibrėžiama pirmą kartą teisiamo asmens sąvoka nurodant, kad asmuo įprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (pvz., už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs) (kasacinė nutartis Nr. 2K-137/2012).

2.25. Apeliantas nurodo, kad teisiškai pirmą kartą nuteistu arešto bausme gali būti pripažįstamas ir asmuo, anksčiau nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausmėmis, jei baudžiamieji teisiniai santykiai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos yra pasibaigę. Tokia teisinė situacija gali susidaryti, kai asmuo: 1) buvo nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, bet bausmės neatliko, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis; 2) anksčiau nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, bet teistumas išnykęs ar panaikintas; 3) anksčiau nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, bet amnestijos ar malonės tvarka atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir t. t. K. S. pažymi, jog nuteistiesiems pirmą kartą arešto bausme šios bausmės vykdymas gali būti atidedamas nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Akcentuoja, kad Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina įvertinti, kaip realus bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, pavyzdžiui, ar kaltininkas neprarastų nuolatinio darbo; ar šeima neliktų be maitintojo; ar būtų kam prižiūrėti sergančius ir neįgalius artimuosius; ar asmuo netektų galimybių baigti studijas ar įgyti specialybę ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-61- 895/2015).

2.26. Apelianto vertinimu, teisės taikymo aspektu galima traktuoti, jog skundžiamu nuosprendžiu arešto bausme jis nuteistas pirmą kartą, todėl jam galima taikyti aktualios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalies normas.

3. Nukentėjusysis A. Z. apeliaciniu skundu prašo: 1) patvirtinti A. Z. ir K. S. 2020-08-01 susitaikymo protokolą ir K. S. nutraukti bylą dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos; 2) patvirtinti I. D. ir D. V. ir K. S. susitaikymo protokolus ir K. S. nutraukti bylą pagal BK 284 straipsnį (dėl 2020-01-01 nusikalstamos veikos); 3) K. S. nesiųsti į Marijampolės pataisos namus, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą.

3.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl sprendimo neatleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo su nukentėjusiaisiais I. D. ir D. V. pagrindu bei dėl K. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio, todėl turi būti panaikintas.

3.2. A. Z. nurodo, kad su nuteistuoju K. S. susitaikė 2020-08-01. Jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Tai, kad jam neturi jokių priekaištų ir nėra pareiškęs civilinio ieškinio, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu K. S. paskyrė neteisingą bausmę. K. S. pirmosios instancijos teismo buvo prašęs atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybes susitaikymo su nukentėjusiaisiais I. D. bei D. V. pagrindu, tačiau teismas tyčia ir specialiai to nepadarė. Be to, K. S. buvo prašęs jo veiksmus prieš J. S. perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą (ANK 481 straipsnio 1 dalį), tačiau teismas taip pat tyčia ir specialiai to nepadarė.

3.3. K. S. A. Z. yra papurškęs dujų ir bandęs pasisavinti jo supuvusį daugiausiai 5 eurų vertės dviratį, todėl ši jo veika turėtų būti vertinama kaip mažareikšmė. A. Z. yra susitaikęs su K. S., todėl dėl šios nusikalstamos veikos (kuri yra pati sunkiausia iš trijų nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų) byla K. S. turėtų būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad K. S. yra dirbantis asmuo, neteistas, nukentėjusysis tiki, kad ateityje jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl prieš A. Z. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam sunkių padarinių sveikatai nekilo. Be to, K. S. susitaikė net su trimis iš keturių nukentėjusiųjų, o tai rodo, kad jis padarė išvadas ir pripažino iš esmės visas jam inkriminuotas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes. Nukentėjusysis mano, jog K. S. pasiuntimas atlikti arešto bausmės į Marijampolės pataisos namus yra neteisinga bausmė (K. S. „kalėjime sugadintų ten sėdintys ilgamečiai zekai“), o žemesnysis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo K. S. apeliacinį skundą nukentėjusioji D. V. sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

5. Atsiliepimu į nuteistojo K. S. apeliacinį skundą nukentėjusysis A. Z. sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

6. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja advokatė ir nukentėjusysis A. Z. prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Prokurorė prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis siekia, kad dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnyje (2020-01-01 nusikaltimas) numatytų nusikalstamų veikų jam būtų taikomos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos ir šios bylos dalys jam būtų nutrauktos. Taip pat prašoma perkvalifikuoti nuteistojo 2019-11-09 veiką iš BK 284 straipsnio į ANK 481 straipsnio 1 dalį. Šių prašymų netenkinus, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymą, sumažinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistą teisinės pagalbos išlaidų sumą iki 120 Eur. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde prašoma patvirtinti A. Z. ir K. S. 2020-08-01 susitaikymo protokolą ir K. S. nutraukti bylą dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, patvirtinti I. D., D. V. ir K. S. susitaikymo protokolus bei nuteistajam nutraukti bylą pagal BK 284 straipsnį (dėl 2020-01-01 nusikaltimo), taikyti K. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Taip pat nurodoma, jog nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Teisėjų kolegija, ištyrusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai iš nešališkai ištyrė nuteistajam K. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai K. S. pripažino kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnyje (2019-11-09 ir 2020-01-01 veikos) numatytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o tai suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog priešingai nei nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, sprendžiant K. S. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant bei vertinant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo, o baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

10. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais dėl skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumo.

11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Be to, teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-204-689/2019).

12. Kartu kasacinėje praktikoje aiškinama, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Tik nesutikimas su teismo sprendimais nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017). Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-204-689/2019).

13. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose apylinkės teismo šališkumas įžvelgiamas vien dėl nuteistajam nepalankių apylinkės teismo išvadų, padarytų tiriant ir vertinant įrodymus. K. S. nurodo, kad šališkas pirmosios instancijos teismas ne tik tyčia ir specialiai ignoravo, bet ir eliminavo apeliantą teisinančius įrodymus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vien tai, kad teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam ar motyvuotai atmetė gynėjų prašymus, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-693/2017, 2K-204-689/2019). Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – K. S. šia teise nepasinaudojo. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, apeliaciniuose skunduose nenurodoma, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

14. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog neteisėti 2019-11-09 K. S. veiksmai prieš J. S. turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio į ANK 481 straipsnio 1 dalį, todėl ši baudžiamosios bylos dalis jam turi būti nutraukta, perduodant spręsti administracinės atsakomybės taikymo klausimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo teiginiu.

15. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).??? <...> smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-19-511/2020). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).??? ???

16. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. <...> šiuo metu galiojančio ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016). Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.??? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju K. S. 2019-11-09 veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje aptariamas nusikaltimas padarytas viešojoje vietoje – Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, to neneigia ir nuteistasis. Jis taip pat neginčija įvykio metu prieš J. S. atlikęs neteisėtus veiksmus, tačiau tvirtina, kad išprovokuotas nukentėjusiojo įžeidimų pamažu prie jo prisiartino ir tik labai nestipriai du kartus spyrė, o kitų spyrių nukentėjusysis išvengė. Tokius K. S. teiginius paneigia objektyvus byloje esantis įrodymas – vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matyti, kad įvykio metu gatvėje K. S., sparčiai priėjęs prie J. S., spiria kaire koja J. S. į kairę koją, ties keliu. J. S. atsitraukus, K. S. dar kartą spiria kaire koja, tačiau nepataiko. Po to K. S. užsimoja ir pasišokėdamas kaire koja spiria J. S. iš eilės septynis kartus į nugarą. J. S., bandydamas išvengti smūgių, traukiasi ir iš vienos rankos į kitą perima turimą margą maišelį. K. S., smūgis po smūgio spiria kaire koja, o J. S. užsimoja margu maišeliu į K. S. pusę. Maišelis nuskrieja link pastato. J. S. rankoje lieka tik maišelio rankena. J. S. nueina tolyn. K. S. paima nukritusį ant žemės maišelį bei iš jo iškritusį skėtį ir nueina. K. S. maišelį įmeta į šiukšlių dėžę prie pastato, skėtį padeda šalia ant žemės. Po to K. S. pasilenkia ir pasiima skėtį ir dviračiu nuvažiuoja. Vaizdo įraše matosi gatve važiuojantys automobiliai, taip pat gatvėje atokiau stovintis asmuo, kuris stebi K. S. prieš J. S. vartojamą smurtą (t. 2, b. l. 1–4; t. 4, b. l. 87).

18. Tai, kad nukentėjusysis J. S. dėl prieš jį K. S. pavartoto fizinio smurto nepargriuvo ir į medikus bei medicinos ekspertą nesikreipė, o byloje nėra duomenų apie jam padarytus sužalojimus (pažymėtina, kad smurtaujant asmuo ne visada būna sužalojamas), priešingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia fakto, kad kilo BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai (realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas). Nors K. S. teigia, kad labai nestipriai spyrė J. S. tik kelis kartus, smurtaudamas nenaudojo jokių įrankių, o šių labai trumpai trukusių jo neteisėtų veiksmų niekas nematė, tačiau šie argumentai taip pat atmestini. Kaip jau minėta, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog K. S. J. S. spyrė ne du, o ne mažiau nei septynis kartus. Iš minėto vaizdo įrašo taip pat akivaizdžiai matyti, kad šiuos smurtinius nuteistojo veiksmus viešojoje vietoje (gatvėje) stebėjo pašalinis asmuo. Nors K. S. teigia, jog šiuo atveju jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip neetiški, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog bylos įrodymų visuma patvirtina, kad K. S. veiksmai prieš nukentėjusįjį J. S. buvo įžūlūs, agresyvūs, sukėlę nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju svarbu tai, jog veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgius nukentėjusiajam suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

19. Darytina išvada, kad byloje nustatyti K. S. veiksmai – fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pavartojimas, sukeliant jam fizinį skausmą, – atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų, kuris ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas. T. y. tokie veiksmai nenumatyti ANK 481 straipsnio dispozicijoje ir savo pavojingumu negali būti prilyginti šiame straipsnyje numatytai veikai. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl K. S. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas (dėl spyrių nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą; iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad K. S. smurtaujant prieš nukentėjusįjį, atokiau gatvėje buvęs asmuo akivaizdžiai atkreipė dėmesį į įžūlius smurtinius K. S. veiksmus ir į juos reagavo (sustojo ir stebėjo), o ANK 481 straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai dėl viešosios tvarkos pažeidimo tokių padarinių nekyla. Taigi K. S. padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę, ir pirmosios instancijos teismas ją teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

20. Apeliaciniuose skunduose prašoma taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį bei BK 284 straipsnį (dėl 2020-01-01 nusikalstamos veikos) kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais A. Z., D. V. ir I. D.. Byloje yra pateikti K. S. susitaikymo su šiais nukentėjusiaisiais protokolai bei pakartotiniai susitaikymo protokolai.

21. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22. Pažymėtina, jog BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-347/2010, 2K-206-697/2015). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės.??? Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat kad yra nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).???

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. S. neatitinka visų BK 38 straipsnyje nurodytų sąlygų, todėl negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

24. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis susideda iš dviejų būtinųjų elementų: 1) kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką; 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką siejamas su faktinių aplinkybių pripažinimu, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tai reiškia, kad vien kaltininko pareiškimo, kad jis yra kaltas, nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, kaltininkas turi ne tik visiškai prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką pareikšdamas, kad jis yra kaltas, bet jis turi pripažinti faktines aplinkybes, kai jis ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Taip pat kaip kaltininko nuoširdus gailėjimasis negali būti suprantamas kaip formalaus pobūdžio pareiškimas apie nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos ar formalaus pobūdžio pareiškimas dėl kaltės pripažinimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis turi pasireikšti kaltininko elgesyje, objektyvioje tikrovėje taip, kad sudarytų pagrindą teismui manyti, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimąsi tik deklaruoja.

25. Nors K. S. skunde tvirtina, jog jis kaltę dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino ir gailisi, tačiau pažymėtina, jog jis kategoriškai nepripažino savo kaltės dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – teigė net nebuvęs įvykio vietoje. Nors savo kaltę dėl 2020-01-01 padaryto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo teisiamajame posėdyje pripažino, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. S. nurodomos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo nurodomi argumentai, jog savo kaltės dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo jis nepripažino, nes bijojo patekti į įkalinimo įstaigą, o netikslias 2020-01-01 BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes nurodė, nes įvykio metu buvo neblaivus, todėl jas prastai atsiminė, taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, jog K. S. visiškai pripažįsta kaltę dėl šių jam inkriminuotų kaltinimų ir tikrai nuoširdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimąsi deklaruoja turėdamas tikslą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

26. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad K. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, nes K. S., būdamas baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 42–54), per pakankamai trumpą poros mėnesių laikotarpį padarė vieną apysunkį ir du nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad 2020-01-01 BK 284 straipsnyje numatytą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinėjamu atveju priešingai išvadai pagrindo nesuteikia ir apeliacinių skundų argumentai, kad K. S. susitaikė su nukentėjusiaisiais, yra neteistas ir pasižada ateityje nebedaryti jokių neteisėtų nusikalstamų ir priešingų teisei veikų.

27. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog K. S. paskirta galutinė subendrinta arešto bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu negali sutikti.

28. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).??? Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

29. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas nuteistajam K. S. bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje (dvi veikos), pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir du nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę – nurodė, kad nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu jis nebuvo teistas (t. 3, b. l. 24–33), tačiau buvo baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 42–54). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis 2020-01-01 BK 284 straipsnyje numatytą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti K. S. nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam paskirtinos arešto bausmės. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis teismas pagrįstai subendrino arešto bausmes iš dalies jas sudėdamas.

30. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistajam K. S. skirtinų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių K. S. bausmėms individualizuoti aplinkybių vertinimo, parenkant tiek bausmių rūšis, tiek nustatant konkrečius bausmių dydžius nuteistajam K. S.. Nei šios bausmės, nei galutinė subendrinta arešto bausmė nėra aiškiai per griežtos.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

32. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas K. S. tinkamai nustatė bausmių rūšis ir jų dydžius, tačiau nepagrįstai nevertino galimybės taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismą, paskyrus arešto bausmę ir neatidėjus jos vykdymo, motyvuoti savo sprendimą.

34. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam K. S. maksimaliam vienerių metų laikotarpiui atidedant jam paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymą ir paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Kaip jau minėta, nuteistasis pripažintas kaltu dėl vieno apysunkio ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymo. Byloje nustatyta, kad nors K. S. nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 42–54), tačiau arešto bausmė jam buvo paskirta pirmą kartą, jis yra neteistas (t. 3, b. l. 24–33), todėl toks nusikalstamas elgesys iš esmės jam nėra būdingas. K. S. dirba (t. 4, b. l. 110–111), jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus trumpalaikis laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. K. S. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią arešto bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų nuteistojo padėtį labiau nei tai šiuo atveju yra būtina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši Tauragės apylinkės teismo 2020-07-21 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

35. K. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad K. S. padarė tris nusikaltimus, nuo kurių nukentėjo net keturi asmenys, yra darbingo amžiaus, dirba, taikytina jam baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnio 1 dalyje, - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, mažesnė už šios įmokos vidurkį.

36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo iš nuteistojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistą 240 Eur teisinės pagalbos išlaidų sumą sumažinti iki 120 Eur. Priteisdamas šias išlaidas pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nukentėjusiajam J. S. byloje atstovavo advokatas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-02-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 86), o Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 2020-06-02 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiajam J. S. teiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 240 Eur (t. 4, b. l. 48). Tokia išlaidų suma vertintina kaip proporcinga baudžiamojo proceso trukmei, bylos pobūdžiui ir sudėtingumui bei adekvati nuteistojo turtinei ir socialinei padėčiai, todėl K. S. prašymas sumažinti šią sumą perpus yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), K. S. paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė