- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-76-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19044-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- R. Š., Ž. Š.
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Stelionio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š., R. Š. ir Ž. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
R. Š., R. Š. ir Ž. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis ANK 592 straipsnio 4 dalimi, nuspręsta jo kopiją kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis perduoti (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, teisenai R. Š., R. Š. ir Ž. Š. atžvilgiu pradėti ir administracinio nusižengimo protokolams surašyti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. balandžio 19 d. apie 11.34 val., būdamas viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), po kilusio asmeninio konflikto su E. J., kurio metu R. Š. E. J. sudavė smūgį į veidą, R. Š., elgdamasis įžūliai, nepaisydamas nustatytų elgesio ir moralės normų, pašalinių asmenų akivaizdoj, veikdamas bendrai kartu su Ž. Š., R. Š., tyčia sudavė nenustatytą smūgių kiekį E. J. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Taip pat, elgdamasis ypatingai įžūliai, panaudodamas sportinio įrenginio - štangos grifą vaikėsi E. J. po sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpas bei bandė grifu smūgiuoti E. J. ir tokiu savo įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą tiek aplinkiniams, tiek aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ normalią veiklą, kartu šiurkščiai šokiravo pašalinius sporto klubo lankytojus, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
2. R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. balandžio 19 d. apie 11.34 val., būdamas viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), po kilusio R. Š. ir E. J. asmeninio konflikto, kurio metu E. J. sudavė smūgį į veidą R. Š., R. Š. elgdamasis įžūliai, nepaisydamas nustatytų elgesio ir moralės normų, pašalinių asmenų akivaizdoj, veikdamas bendrai kartu su Ž. Š., R. Š., tyčia sudavė nenustatytą smūgių kiekį E. J. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Taip pat, elgdamasis ypatingai įžūliai, panaudodamas sportinio įrenginio - štangos grifą vaikėsi E. J. po sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpas bei bandė grifu smūgiuoti E. J. ir tokiu savo įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą tiek aplinkiniams, tiek aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ normalią veiklą, kartu šiurkščiai šokiravo pašalinius sporto klubo lankytojus, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
3. Ž. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. balandžio 19 d. apie 11.34 val., būdamas viešoje vietoje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), po kilusio R. Š. ir E. J. asmeninio konflikto, kurio metu E. J. sudavė smūgį į veidą R. Š., Ž. Š. elgdamasis įžūliai, nepaisydamas nustatytų elgesio ir moralės normų, pašalinių asmenų akivaizdoj, veikdamas bendrai kartu su R. Š., R. Š., tyčia sudavė nenustatytą smūgių kiekį E. J. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Taip pat elgdamasis ypatingai įžūliai, panaudodamas sportinio įrenginio - štangos grifą vaikėsi E. J. po sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, bei bandė grifu smūgiuoti E. J. ir tokiu savo įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą tiek aplinkiniams, tiek aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ normalią veiklą, kartu šiurkščiai šokiravo pašalinius sporto klubo lankytojus, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Stelionis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti R. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje bei skirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę bendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2016 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismo skirta ir neatlikta 1 metų 10 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti R. Š. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje bei skirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę bendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2016 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismo skirta ir neatlikta 1 metų 4 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pripažinti Ž. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje bei skirti jam 200 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę bendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo skirta ir neatlikta bausme 24 MGL dydžio bauda ir skirti galutinę - 224 MGL dydžio baudą.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, kad teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, o sprendimas išteisinti R., R. ir Ž. Š. yra nepagrįstas, priimtas neatsižvelgus į visas faktines bylos aplinkybes bei netinkamai įvertinus visus bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis, galinčius įtakoti teismo išvadas. Nuosprendyje pateikti argumentai neatitinka aukštesnių instancijų teismų įrodymų vertinimo formuojamos praktikos.
4.2. Skunde pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog konfliktas vyko vienoje salėje. Su tokiu teismo argumentu nesutinkama, nurodant, kad vadovaujantis 2018 m. balandžio 25 d. apžiūros protokolu, konfliktas tarp E. J. ir kaltinamųjų kilo treniruoklių salėje, kurioje E. J. vienam iš kaltinamųjų, R. Š., kairės rankos kumščiu vieną kartą smogė į veido sritį, po ko R. ir Ž. Š. į rankas pasiėmė po grifą ir bandė smūgiuoti E. J., tačiau pastarasis išvengė smūgių atsitraukdamas atgal ir nuversdamas sportinį suolelį. Tuo metu R. Š. užsimojo grifu ir metė į E. J., tačiau E. J. nubėgo į „Cardio“ treniruoklių salę, o Ž. Š. užsimojo grifu ir bandė jam smūgiuoti, tačiau nepataikė. E. J. nubėgus į „Cardio“ treniruoklių salę muštynės persikėlė prie „Cardio“ treniruoklių, kur R. Š. ir E. J. vienas kitam sudavė nedetalizuotą kiekį smūgių rankomis, bei R. Š. sudavė kažkam gulinčiam ant žemės penkis smūgius rankų kumščiais. Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įraše matyti, kaip E. J. su R. Š. vienas kitam suduoda nedetalizuotą kiekį smūgių rankomis, po ko abu atsiduria tarp dviejų „Cardio“ treniruoklių ir nukrenta, tad galima pagrįstai teigti, jog R. Š. penkis smūgius rankų kumščiais suduoda ant žemės gulinčiam E. J., nes būtent jis kartu su R. Š. muštynių metu nukrito tarp dviejų „Cardio“ treniruoklių. Akivaizdu, kad vadovaujantis šiuo vaizdo įrašu konfliktas tarp kaltinamųjų ir E. J. vyko ne vienoje, kaip nurodo teismas, tačiau dviejose salėse - treniruoklių ir „Cardio“ treniruoklių salėje. Šį faktą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. J., kuris apklausos metu nurodė, kad treniruoklių salėje kilus konfliktui E. J. bandė išvengti smūgių ir išbėgo į kitą salę.
4.3. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje nurodo, kad konflikte nematyti Ž. Š. suduodamų smūgių. Su šiuo teismo teiginiu sutikti negalima, kadangi minėtame vaizdo įraše matoma, kaip Ž. Š. pasiėmęs grifą užsimoja ir bando smūgiuoti E. J., tačiau nepataiko. Šie įrodomieji duomenys patvirtina, kad Ž. Š. siekė smūgiuoti E. J., tačiau jam nepavyko ne nuo jo priklausančių aplinkybių.
4.4. Apelianto teigimu, dėl kaltinamųjų įžūlių ir neadekvačių veiksmų, pasirinktų konflikto sprendimui, viešoji tvarka buvo sutrikdyta ir kilo nusikalstamos veikos, kuri pavojinga būtent dėl savo padarinių, pasekmės. Tai įrodo liudytojos Š. V. parodymai, kurių metu ji parodė, kad po konflikto tarp kaltinamųjų ir E. J. jai telefonu paskambino vyras, prisistatęs klubo klientu ir pasakė, kad pasipiktino klube įvykusiu konfliktu bei pasakė, kad kaltinamieji pasišalino iš klubo. Klientas nurodė, kad jis klube jaučiasi nesaugus, nenori sportuoti tarp tokių žmonių ir nori, kad jie būtų išbraukti iš klientų sąrašo. Be to, atvykusi į klubą po konflikto susitiko su vienu iš konflikte dalyvavusių asmenų - R. Š., kuris buvo su praskelta lūpa. Po konflikto apžiūrėjusi klubą pamatė, kad salėje, kiliminėje dangoje, yra sugadinimas, kuris greičiausiai atsirado nuo mesto daikto, taip pat buvo išvartytas inventorius ir sugadinta „Eleiko“ lazda. Tą pačią dieną iš visų dalyvavusių konflikte asmenų narystė sporto klube buvo panaikinta, užblokuota pirštų antspaudų praėjimo sistema. Š. V. nurodė, kad į policiją dėl įvykusio konflikto nesikreipė tik dėl to, kadangi ji nenorėjo pabloginti sporto klubo reputacijos. Teisiamojo posėdžio metu apklausta sporto klubo administratorė K. R. parodė, kad įvykus konfliktui prie jos priėjo E. J. draugė, kuri informavo, kad vyksta muštynės, todėl ji iškvietė apsaugos darbuotojus, o po konflikto vienas klientas išeidamas iš sporto klubo buvo labai pasipiktinęs tuo, kas įvyko ir klausė, kodėl ji nekvietė policijos. Taigi, iš pateiktų parodymų bei tokių įrodymų, kaip 2018 m. balandžio 19 d. „(duomenys neskelbtini)“ įsakymas „nutraukti sutartį“, akivaizdu, kad kaltinamųjų veika buvo pavojinga jau vien dėl savo padarinių - konfliktą matę asmenys buvo pasipiktinę, jautėsi nesaugiai, su konfliktą sukėlusiais asmenimis sporto klubas nutraukė sutartis dėl to, kad jie sukėlė muštynes bei kėlė grėsmę klubo lankytojams, pažeidė sporto klubo taisykles. Pažymėtina ir tai, kad dėl R., R. ir Ž. Š. veiksmų buvo iškviesti apsaugos darbuotojai (ką patvirtina tiek liudytoja sporto klubo administratorė, K. R., tiek teisme apklaustas apsaugos darbuotojas N. E.). Apsaugos darbuotojų iškvietimas patvirtina, kad normali įmonės veikla buvo sutrikdyta ir leidžia neginčijamai konstatuoti veikos materialiųjų požymių bei pasekmių buvimą ir priežastinį ryšį tarp jų.
4.5. Prokuroro vertinimu, naujų liudytojų (konfliktą mačiusių sporto klubo klientų) parodymai daromų išvadų pakeisti negalėtų, nes pagrindiniu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje laikytinas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas įvykęs konfliktas tarp kaltinamųjų ir E. J.. Surinktų duomenų visetas (vaizdo įrašas bei liudytojų parodymai) patvirtina, jog konflikto metu kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
4.6. Prokuroras pažymi, jog pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-55/2011). Viešąja vieta pripažįstama tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Sporto klubo salės, kuriose vyko konfliktas, yra pripažįstamos viešomis vietomis. Nepaisant to, kad viešoje vietoje konfliktas kilo dėl asmeninio pobūdžio paskatų, tačiau smurto veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, sporto klube, kitų asmenų, klientų, akivaizdoje, šiuo įžūliu elgesiu dėl asmeninių nesutarimų kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams, kurie dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė nepatogumų ir net pasijuto nesaugūs bei buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, bei normalus sporto klubo darbas.
4.7. Apelianto nuomone, šiuo atveju nebuvo nei puolančios, nei besiginančios pusės. Tiek E. J., tiek kaltinamieji naudojo fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, o tokiu būdu, vadovaujantis teismų praktika, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2012, 2K- 275/2013). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju tiek E. J., tiek kaltinamieji fizinį smurtą naudoja puolimo tikslais ir nei viena iš pusių muštynių nenutraukė, o kita puolė toliau, priešingai, abi konflikto pusės muštynes nutraukė tuomet, kai juos išskyrė atbėgęs V. J., todėl teigti, kad šioje situacijoje galėjo būti būtinosios ginties sąlygų, nėra teisinio pagrindo.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Mindaugas Sabaitis palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o išteisintieji R. Š., R. Š., Ž. Š. ir jų gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas skundą prašė atmesti.
6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Stelionio apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliaciniu skundu nesutinkama su R. Š., R. Š., Ž. Š. išteisinimu dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
8. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.
9. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
10. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
11. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl kaltinamajame akte R. Š., R. Š. ir Ž. Š. inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl kaltinamųjų išteisinimo išsamiai motyvuotos, todėl prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, būtent prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytas įrodymų vertinimas yra paremtas prielaidomis. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi prokuroras, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.
12. R. Š., R. Š. ir Ž. Š. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnį, tačiau, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas nusprendė juos išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių. Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nei iš vaizdo įrašo, nei iš byloje apklaustų liudytojų ar kitų ištirtų įrodymų nenustatyta, kad Ž. Š. apskritai būtų kam nors sudavęs smūgius. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dėl kaltinamųjų R. Š., R. Š. ir Ž. Š. veiksmų viešoji tvarka būtų realiai sutrikdyta ir tai suponuotų nusikaltimo, o ne administracinio nusižengimo požymius. Nenustatyta nukentėjusiųjų asmenų ar asmenų, kurie būtų pareiškę bent kokias pretenzijas dėl įvykio. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo identifikuotas bent vienas asmuo, kuris galėjo būtų šokiruotas dėl kaltinamųjų elgesio.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog kaltinamųjų R. Š., R. Š. ir Ž. Š. veiksmai nors ir gynybinio pobūdžio, buvo neadekvatūs ir trikdantys viešąją tvarką, tačiau nesiekė tokio pavojingumo lygio, kuris būtinas veikai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti. Vis dėlto, manydamas, kad kaltinamųjų veiksmai galimai kvalifikuotini pagal ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, nusprendė nuosprendžio kopiją su kitais reikiamais dokumentais perduoti institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo motyvais sutinka ir apygardos teismas, konstatuodamas, kad išteisintųjų R. Š., R. Š. ir Ž. Š. veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.
14. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.
15. Nagrinėjamu atveju konfliktas tarp išteisintųjų R. Š., R. Š. ir Ž. Š. bei E. J. kilo sporto klube ,, (duomenys neskelbtini)“, dienos metu, sporto salėje esant ir kitiems lankytojams, todėl neabejotinai ši vieta laikytina vieša. Dėl šios aplinkybės ir nėra keliamas ginčas. Vis dėlto, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl kaltinamųjų įžūlių ir neadekvačių veiksmų, pasirinktų konflikto sprendimui, viešoji tvarka buvo sutrikdyta ir kilo nusikalstamos veikos, kuri pavojinga būtent dėl savo padarinių, pasekmės. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji (reikalaujanti padarinių), todėl norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal šią veiką, būtinasis veikos sudėties požymis - pasekmės, t. y. kad realiai buvo sutrikdyta visuomenės tvarka. Byloje nei vienas liudytojas apklausiamas pirmosios instancijos teisme nenurodė matę įvykusį konfliktą tarp išteisintųjų bei E. J.. Ir nors, kaip teigia prokuroras, liudytoja Š. V. parodė, jog jai telefonu paskambinęs vyras, prisistatęs klubo klientu, reiškė pretenzijas dėl sporto klube įvykusio konflikto, nurodė, kad jaučiasi nesaugus, nori, kad šie asmenys toliau nesilankytų sporto klube, tačiau šis asmuo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatytas, nepareiškė pretenzijų, todėl nepatvirtinta aplinkybė, jog po konflikto buvo kilusi sumaištis ar kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, nusiskundimus. Nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme apklausta sporto klubo administratorė K. R. parodė, jog, įvykus konfliktui, prie jos priėjo E. J. draugė ir informavo, jog vyksta muštynės, o vienas sporto klubo lankytojas išeidamas piktinosi, kad nebuvo kviečiama policija, vis dėlto šioms aplinkybėms pagrįsti kitų objektyvių duomenų nenustatyta, net gi priešingai – šias aplinkybes paneigė pati liudytoja N. A., parodydama, kad įvykio dieną sportavo su draugu E. J.. Matė, kad vienu momentu E. J. kažkur bėgo, bet ar jį kažkas vijosi, negali pasakyti. E. J. tokiu būdu galėjo treniruotis, nes sporto salė yra pritaikyta bėgimui. Nurodė, kad į sporto klubo administraciją dėl įvykio nesikreipė. Jokia viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, nematė asmenų, kurie dėl ko nors reikštų pretenzijas. Be to, liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad galėjo būti ginčas tarp R. Š. ir E. J., tačiau nieko ypatingo neįvyko, abu tik apsistumdė, o klubo lankytojai į tai didesnio dėmesio nekreipė. Liudytojas N. E. taip pat patvirtino, kad jam atvykus į klubą niekas pretenzijų neturėjo, žmonės neatrodė sutrikę, niekas nebuvo sužeistas.
16. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014). Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad įvykus konfliktui tarp R. Š. ir E. J., sporto salėje esantys kiti lankytojai neatrodė sutrikę, nekreipė didelio dėmesio ir toliau tęsė treniruotę (t. 1 b. l. 16-18). Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, konfliktas buvo asmeninis, tik tarp kaltinamųjų R. Š. ir E. J., vėliau įsitraukiant ir Ž. Š. bei R. Š., jis nebuvo nukreiptas prieš kitus klubo lankytojus, trukdant jiems sportuoti, keliant pavojų jų sveikatai ar padarant žalą jų turtui. Konfliktas neperžengė privataus konflikto ribos ir nekėlė pavojaus kitiems klubo lankytojams, išteisintųjų veiksmai buvo nukreipti tik prieš E. J., kokių nors kitų veiksmų, kuriais jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be E. J. sumušimo, pasibaigusio jo sužalojimu, išteisintieji nepadarė. Vaizdo kamerų įrašas taip pat patvirtina, jog normali sporto klubo veikla nebuvo sutrikdyta, jis nebuvo uždarytas, o priešingai – sporto salėje sportuojantys asmenys ir toliau galėjo netrukdomai sportuoti. Minėta, kad nei vienas apklaustas liudytojas taip pat nenurodė patyręs neigiamų emocijų ar išgyvenimų dėl konflikto, juo labiau, kad paties konflikto fakto taip pat negalėjo patvirtinti. Tuo remiantis, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad visuomenės rimtis buvo realiai sutrikdyta.
17. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka ir su teismo argumentu, kad konfliktas įvyko vienoje sporto klubo ,, (duomenys neskelbtini)“ salėje, o ne dvejose. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog, visų pirma, veikos kvalifikacijai neturi esminės reikšmės, ar konfliktuojantys asmenys savo nesutarimus aiškinasi ir konfliktuoja vienoje salėje ar dvejose. Antra, šis prokuroro nesutikimas su apylinkės teismo argumentu yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi iš sporto klubo vaizdo kamerų įrašų matyti, kad sporto klube ,, (duomenys neskelbtini)“ kardio treniruokliai ir kiti treniruokliai nėra atskirti siena, atskiru įėjimu ar durimis, jie visi yra tose pačiose sporto salės patalpose, tik skirtinguose pastato galuose.
18. Savo nesutikimą su skundžiamu nuosprendžiu prokuroras grindžia ir argumentu, jog, priešingai, nei nustatyta apylinkės teismo nuosprendyje, vaizdo įraše matyti, jog Ž. Š. užsimoja štangos grifu ir bando smūgiuoti E. J., tačiau nepataiko, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog konflikte nematyti Ž. Š. suduodamų smūgių. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, jog iš Ž. Š. suformuoto kaltinimo matyti, kad jam buvo inkriminuojama aplinkybė, kad jis E. J. sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis. Nei vienas apylinkės teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, jog Ž. Š. smūgiavo E. J., šios aplinkybės apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir pastarasis. Be to, remiantis vaizdo kamerų įrašu taip pat nėra galimybės tiksliai nustatyti suduodamų smūgių skaičiaus ar konkrečius besimušančius asmenis prie kardio treniruoklių, kadangi vaizdą užstoja treniruokliai. Sutiktina su prokuroru, kad vaizdo kamerų įrašai patvirtina aplinkybę, jog Ž. Š. su kažkokiu salėje esančiu sporto inventoriumi vaikėsi ir užsimojo bei bandė juo smogti E. J., tačiau sutiktina su apylinkės teismo keliama abejone dėl kaltinime inkriminuoto paties rankose turėto įrankio – štangos grifo, kadangi ,,(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo įsakyme nurodyta, kad buvo sulaužyta techninė Eleiko lazda. Net jei ir Ž. Š. rankose turėjo štangos grifą ir su juo bandė smūgiuoti E. Š., kaip minėta aukščiau, to nepakanka norint jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kadangi šios veikos sudėtis yra materialioji, dėl to aukščiau apygardos teismas yra plačiai pasisakęs ir nesikartoja.
19. Byloje esantis vaizdo įrašas, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame, skunde, laikytinas bene svarbiausiu įrodymu šioje byloje. Šis įrodymas patvirtina patį faktą – fizinio smurto naudojimą vienas kito atžvilgiu tarp išteisintųjų bei E. J.. Vis dėlto, tokie veiksmai (sveikatos sutrikdymų padarymas) savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose. Kaltinimas visuomenės tvarkos sutrikdymas grindžiamas aplinkybe, jog šiurkščiai šokiravo sporto klubo lankytojus bei sutrikdė sporto klubo veiklą. Kaip minėta ir plačiai aptarta aukščiau, šios aplinkybės nepasitvirtino, todėl išteisintųjų veiksmuose nėra būtinojo BK 284 straipsnio sudėties požymio – padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys įrodymai, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad išteisintųjų tyčia buvo nukreipta pažeisti viešą tvarką. Akcentuotina, kad konflikto iniciatorius buvo E. J., kuris net du kartus pirmasis smogė kumščiu R. Š.. Dėl to tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, peraugęs į smurtinius veiksmus, įsitraukiant ir Ž. Š. bei R. Š.. Išteisintųjų veiksmai vertintini kaip gynybiniai, atsakas į paties E. J. smurto naudojimą ir nors jų veiksmai laikytini nepriimtinais, tačiau taip buvo siekiama ne pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bet išreikšti nepasitenkinimą ir ginties, reaguoti į pačius E. J. netinkamus veiksmus. Be to, pažymėtina, jog nesant išteisintųjų R. Š., R. Š. ir Ž. Š. veiksmuose BK 284 straipsnio sudėties, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad jų veiksmuose galimai yra administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl bus sprendžiamas patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas.
20. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Stelionio apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.