Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-394-844/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-19
Bylos Nr.: 1A-394-844/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19044-2018-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Svetlana Jurgaitienė, Arūnas Paštuolis, Vaidas Vasiliauskas
Kaltinamasis: E. J.
Advokatai: Kęstutis Gudynas

Kategorijos

2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
26.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-394-844/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19044-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1; 2.4.7; 26.2 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Arūno Paštuolio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui,išteisintajam E. J., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. balandžio 19 d. apie 11.34 val. būdamas viešoje vietoje – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, nepaisydamas nustatytų elgesio ir moralės normų, pašalinių asmenų akivaizdoj, tyčia sudavė smūgį į veidą R. Š. ir tokiu elgesiu pademonstravo nepagarbą tiek aplinkiniams, tiek aplinkai, ir savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ normalią veiklą, kartu šiurkščiai šokiravo pašalinius sporto klubo lankytojus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad kaltinimas E. J. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo nėra pagrįstas, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta įrodymų, jog nuo jo suduoto vienintelio smūgio R. Š. būtų realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, konfliktas tarp E. J. ir R. Š. buvo asmeninis, nenukreiptas į kitus sporto klubo lankytojus ir jiems nepavojingas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti E. J. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir skirti jam 100 MGL dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį.

3.1. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, sprendimas išteisinti E. J. yra nepagrįstas, priimtas neatsižvelgus į visas faktines bylos aplinkybes bei netinkamai įvertinus visus bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis. Nuosprendyje pateikti argumentai neatitinka aukštesnių instancijų teismų formuojamos praktikos.

3.2. Teismas rėmėsi E. J. paaiškinimais, kad smurtinių veiksmų jis neatliko, tik diskutavo apie nekokybiškus ratus, po diskusijos kartu su R. Š. ir jo broliais sportavo, bėgiojo po salę, jokių smurtinių veiksmų vienas prieš kitą neatlikdami. Tačiau vaizdo įraše „Camera 14_ (duomenys neskelbtini) kameros_ (duomenys neskelbtini) kameros_20180419113300 20180419113 65 8_21142586.m p4“ užfiksuoti duomenys aiškiai įrodo, kad teismas suklydo vadovaudamasis tokiais išteisintojo parodymais dėl įvykusio konflikto pradžios ir jo eigos, bei vertindamas jų patikimumą. Prokuroras taip pat nurodo nesutinkantis su teismo išvada tinkamais ir patikimais laikyti R. Š., R. Š. ir Ž. Š. paaiškinimus apie tai, kad šie asmenys ne tik nepamena konflikto, tačiau ir esą yra įsitikinę, jog dėl konflikto nebuvo sutrikdyta sporto klubo veikla. Jau paminėtas vaizdo įrašas, kartu su antruoju vaizdo įrašu (iš kitos sporto salės -,,Camera 11 _ (duomenys neskelbtini) kameros _ (duomenys neskelbtini) kameros_ 20180419113400_20180419113958_2 1279882.mp4“) akivaizdžiai įrodo, jog visuomenės rimtis ir tvarka, o kartu ir sporto klubo normali veikla buvo sutrikdyta. Remdamasis liudytojo V. J. – E. J. tėvo – paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į jo akivaizdžias sąsajas su išteisintuoju ir visiškai nevertino šio liudytojo parodymų patikimumo kitų duomenų (vaizdo įrašų) kontekste. Toks pats ydingas surinktų duomenų vertinimas dėl jų patikimumo, pastebimas ir vertinant liudytojų R. Š., R. Š. ir Ž. Š. paaiškinimus. Šie asmenys buvo kaltinti tokios pačios nusikalstamos veikos įvykdymu ir dėl jos yra išteisinti, tačiau jiems pareikštų kaltinimų aplinkybės visiškai skiriasi, todėl ankstesnis teismo sprendimas kitų asmenų atžvilgiu nėra ir negali būti laikomas šio teismo sprendimo pagrindu. Teismas privalo savarankiškai vertinti byloje sukauptus duomenis, jų patikimumą, tame tarpe ir išteisintų asmenų paaiškinimus, įvertindamas jau paminėtas teismų praktikoje suformuotas taisykles. Šiuo atveju apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, vienai įrodymų rūšiai (liudytojų paaiškinimams) suteikė prioritetą, tuo tarpu kitai duomenų rūšiai (vaizdo įrašams, kurie objektyviai atspindi įvykius) neskyrė reikiamo dėmesio.

3.3. Toliau skunde prokuroras pažymi nesutinkantis ir su teismo atliktu liudytojos Š. V. paaiškinimų vertinimu. Nuosprendyje teigiama, kad ši liudytoja nurodė, jog matė sporto klubo klientų susistumdymą, tačiau konflikto metu salėje buvę žmonės galėjo toliau sportuoti, jų veikla nebuvo nutraukta, iš salės niekas neišbėgo. Anot prokuroro, ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad po to, kai sporto klube įvyko muštynės, jai paskambino vyras, prisistatęs klubo klientu, kuris pasakė, kad pasipiktino klube įvykusiu konfliktu, kad jis jaučiasi nesaugus, nenori sportuoti tarp tokių žmonių ir nori, kad jie būtų išbraukti iš klientų sąrašo. Tyrimo metu liudytoja taip pat nurodė, kad buvo apgadintas klubo inventorius, konflikte dalyvavusių asmenų narystė klube buvo nutraukta, nes pažeistos klubo taisyklės, dėl įvykusio konflikto į policiją nesikreipė, kadangi tai buvo pirmas kartas ir nenorėjo pabloginti klubo reputacijos. Teisme ji parodė, kad sporto klubas yra vieša įstaiga, atsakanti už žmonių saugumą, tad buvo kreiptasi į policiją ir informuota kas įvyko. Administratorė jai pasakė, kad įvyko peštynės klube ir buvo panaudotas hantelis, kuris galėjo sužeisti klientus. Teisme ji taip pat nurodė, kad buvo gauti nusiskundimai iš žmonių dėl peštynių, jie sakė, kad yra nesaugu, kad išsigando, norėtų, kad tie žmonės sporto klube nesilankytų. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad teismas pasirinkto selektyvų liudytojos parodymų vertinimą, akcentuodamas tik tam tikras aplinkybes ir kartu ignoruodamas liudytojos parodymų visumą. Toks šios liudytojų parodymų įvertinimas nėra laikytinas tinkamu. Tuo tarpu apklaustas liudytojas „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas N. E. konflikto tiesiogiai nestebėjo, buvo iškviestas sporto klubo administracijos jau po kilusio konflikto, todėl remtis šio liudytojo parodymais dalyje dėl konflikto metu ir iš karto po jo kilusių pasekmių yra netikslu.

3.4. Dar prokuroras pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-55/2011). Sporto klubo salės yra pripažįstamos viešomis vietomis. Nors konfliktas tarp išteisintojo bei R. Š. kilo dėl asmeninio pobūdžio paskatų, tačiau smurto veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kitų asmenų, klientų akivaizdoje ir šiuo įžūliu elgesiu dėl asmeninių nesutarimų E. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, kurie dėl jų patyrė nepatogumų, net pasijuto nesaugūs, taip pat buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei normalus sporto klubo darbas. Teismas, atlikęs vaizdo įrašo peržiūrą, kažkodėl ignoravo aplinkybę, kad dėl E. J. veiksmų (suduotų smūgių) nutraukė sportą pats V. J., kartu su E. J. buvusi N. A.. Būtent vaizdo įraše stebimi šių liudytojų veiksmai akivaizdžiai parodo, kad normali sporto klubo veikla buvo sutrikdyta. N. A. veiksmai iš karto po E. J. R. Š. suduotų smūgių patvirtina ir liudytojos Š. V. parodymus apie tai, kad konfliktą stebėjo ne tik E. J. artimieji, tačiau ir kiti asmenys, o pats konfliktas papiktino klubo klientus. Tai, kad visuomenės tvarka ir rimtis, o taip pat ir normali įmonės veikla buvo sutrikdyta, patvirtina ir klubo administracijos reakcija – narysčių sporto klube panaikinimas. Minėtuose vaizdo įrašuose fiksuotos aplinkybės apie N. A., V. J. veiksmus, taip pat ir duomenys apie R. Š. ir jo brolių elgesį po E. J. suduoto smūgio neginčijamai įrodo, kad visi asmenys buvo šokiruoti, kad kilo sumaištis: N. A. ir V. J. bandė nutraukti konfliktą, R. Š. ir broliai puolė kerštauti dėl suduotų smūgių ir puolė E. J., klubo administracija iškvietė apsaugą. Be to, šis konfliktas neapsiribojo tik viena sporto sale, o tęsėsi ir E. J. perbėgus į kitą salę. Vaizdo įraše yra matoma, kad kiti klubo lankytojai akivaizdžiai jaučiasi nejaukiai, dalis net pasišalina iš sporto salės dalies. Vien tai, kad į policiją nesikreipė fizinis asmuo su pareiškimu nėra pagrindas konstatuoti, jog visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyti. Šioje byloje esantys vaizdo įrašai yra gauti teisėtu būdu, jų patikimumas nėra ginčijamas. Teismas nuosprendyje mini, kad tyrė vaizdo įrašus, tačiau argumentuodamas savo sprendimą išteisinti E. J. visiškai neaptarė juose esančių dalyvių veiksmų ir elgesio. Toks vieno iš esminių įrodymų ignoravimas negali būti laikytinas tinkamu ir BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu duomenų įvertinimu ir to pasėkoje lėmė netinkamą BK 284 straipsnio normos aiškinimą ir taikymą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į prokuroro skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

6. Šiuo atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. išteisinamojo nuosprendžio pateikė tik prokuroras, kuris prašo jį panaikinti ir pripažinti E. J. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti išteisintajam laisvės apribojimo bausmę. Prokuroro skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, įvertino byloje surinktus duomenis ir dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Pagal konkretų BK straipsnį asmuo gali būti pripažįstamas kaltu, tik tuo atveju, kai jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį ir jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės teorijoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra apibrėžiama kaip baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98/2015). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Žemesnės instancijos teismas

8. BK 284 straipsnyje atsakomybė nustatyta už viešosios tvarkos pažeidimą. Jame nurodoma, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taigi, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Šios baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).

9. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kažkuriuo iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

10. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021, 2K-124-719/2022). Pažymėtina, kad nors motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje įtvirtintos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-143-628/2021).

11. E. J. pareikštame kaltinime nurodoma, jog viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė būtent įžūliais jo veiksmais, kuomet 2018 m. balandžio 19 d. apie 11.34 val. būdamas viešoje vietoje – „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, jis tyčia sudavė smūgį į veidą R. Š..

12. Išteisintasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kategoriškai neigė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavęs prieš R. Š.. Pastarasis taip pat tvirtino, kad E. J. nei jam, nei kartu su juo sporto klube sportavusiems broliams R. Š. ir Ž. Š. smūgių nesudavė. Buvus smurtinį konfliktą tarp E. J., R. Š. ar kitų asmenų, neigė ir R. Š. bei Ž. Š.. Tame pačiame sporto klube treneriu dirbęs ir liudytoju apklaustas V. J. paaiškino, jog nematė, ar jo sūnus E. J. kam nors trenkė. Kad nematė, jog kaltinime nurodytą dieną E. J. būtų smurtavęs prieš sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ lankytojus, ar, kad šie būtų smurtavę prieš išteisintąjį, parodė ir liudytoja N. A., kuri 2018 m. balandžio 19 d. atvyko į šį sporto klubą ir jame sportavo su E. J..

13. Nors ankstesnėje pastraipoje aptarti išteisintojo bei liudytojų parodymai nepatvirtina kaltinime nurodytų E. J. veiksmų R. Š. atžvilgiu atlikimo, tačiau ši aplinkybė neginčytinai įrodyta į bylą Š. V., 2018 m. balandžio 19 d. dirbusios sveikatingumo centro, esančio (duomenys neskelbtini), vadove pateiktais vaizdo įrašais. Jame užfiksuoti nagrinėjamoje byloje analizuojami 2018 m. balandžio 19 d. įvykiai sporto klube „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis kompaktinės plokštelės, į kurią minėti vaizdo įrašai buvo įrašyti, apžiūros protokole nurodytais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. 11:33:02 val. kairėje treniruoklių salės pusėje buvo R. Š., šalia jo R. Š., netoliese jų Ž. Š.. Dešinėje tos pačios treniruoklių salės pusėje buvo V. J., kuris kalbėjosi su E. J., o šalių pastarųjų vaikščiojo ir N. A.. 11:34:41 val. E. J. priėjo arčiau prie R. Š.. Tuomet prie pat jų priėjo R. Š. bei V. J.. 11:34:46 val. E. J. kairės rankos kumščiu trenkė R. Š. į veido sritį, po ko šis žengė žingsnį atgal ir atsirėmė į stovą su sportiniais įrankiais – grifais. Po tokio E. J. veiksmo R. Š. ir Ž. Š. pasiėmė į ranką po grifą ir bandė trenkti E. J., tačiau šis išvengė smūgio atsitraukdamas atgal ir nuversdamas sportinį suolelį. Tuomet R. Š. užsimojo iš grifo ir metė jį į E. J.. Tuo pat metu E. J. pradėjo bėgti į šalia esančią „Cardio“ treniruoklių salę, jam iš paskos pribėgęs R. Š. dešine ranka trenkė į galvos sritį. Po šių R. Š. veiksmų E. J. toliau tęsė bėgimą į „Cardio“ treniruoklių salę, tuo metu Ž. Š. užsimojo grifu ir bandė jam trenkti, tačiau nepataikė. 11:34:55 val. E. J. nubėgo į „Cardio“ treniruoklių salę. Paskui jį nubėgo ir Ž. Š. bei R. Š.. „Cardio“ treniruoklių salėje tuo metu vaikščiojo kiti sporto salės lankytojai, kurie ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nebuvo. Kitame liudytojos pateiktame vaizdo įraše užfiksuota kaip 11:35:06 val. į „Cardio“ salę iš dešinėje esančios treniruoklių salės atbėgo E. J.. Atbėgęs jis apsisuko ir eidamas nugara į išėjimo pusę kažką sakė ir rodė rankos mostais. Jam iš paskos atėjo R. Š., rankoje nešdamas ir per grindis braukdamas grifą. Per kairėje esantį praėjimą, link E. J. ėjo R. Š. ir Ž. Š., rankoje taip pat nešdami grifą. Jie pradėjo bėgti link E. J.. Pastarasis nubėgo iki salės galo, link išėjimo, jam iš paskos nubėgo ir R., R. ir Ž. Š.. Kas vyko salės gale nustatyti nėra galimybės, nes vaizdą užstoja stovintys treniruokliai. 11:35:29 val. E. J. pradėjo bėgti per „Cardio“ salę atgal link treniruoklių salės, tuo metu jam iš paskos ėjo R. Š., kuris bandė jam trenkti su grifu. E. J. nubėgo iki „Cardio“ salės vidurio ir sustojo, tuomet pradėjo eiti atgal į R. Š., kuris ėjo jam iš paskos. Tarp jų vėl įvyko konfliktas, kurio metu jie vienas kitam sudavė smūgius rankomis, tačiau kiek smūgių vienas kitam sudavė detalizuoti nėra galimybės, nes vaizdą užstoja treniruokliai. Mušdamiesi R. Š. ir E. J. atsidūrė tarp dviejų „Cardio“ treniruoklių, muštynių metu nukrito ant žemės, po ko prie jų priėjo daugiau žmonių, tarp kurių R. ir Ž. Š. bei V. J.. 11:36:07 val. matoma kaip R. Š. suduoda kažkam gulinčiam ant žemės penkis smūgius rankų kumščiais. Juos išskiria V. J., jis atitraukia R. Š.. E. J. atsistoja nuo žemės. Po to R. Š., E. J. bei V. J. grįžo į treniruoklių salę. Jiems iš paskos ėjo Ž. Š.. 11:37:49 val. matoma N. A., bėganti iš „Cardio“ salės į treniruoklių salę. 11:38:20 val. matomi iš treniruoklių salės ateinantys E. J. ir N. A., kurie eina link išėjimo. Nuo išėjimo, link treniruoklių salės, matomi atbėgantys du apsaugos darbuotojai. 11:39:43 val. jie kartu su R., R. ir Ž. Š. eina link išėjimo. Jiems iš paskos eina V. J.. Vaizdo įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 16–18).

14. Byloje nėra duomenų, kad Š. V. pateikti vaizdo įrašai yra suklastoti, neautentiški. Todėl būtent šiuo objektyvaus pobūdžio įrodymu, o ne aukščiau aptartais išteisintųjų ir liudytojų, kurie vienaip ar kitaip galėjo būti suinteresuoti neatskleisti visų reikšmingų bylai detalių, parodymais, vadovaujamasi darant išvadas dėl to kokios buvo tikrosios nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Iš vaizdo įrašų yra akivaizdu, kad konfliktas tarp E. J. ir R. Š. 2018 m. balandžio 19 d. apie 11.34 val. „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo treniruoklių salėje vis tik kilo, ir kad šio konflikto metu išteisintasis sudavė smūgį R. Š. į veidą. Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo taip pat matyti, kad reaguodami į tokius E. J. veiksmus, R. Š. ir Ž. Š. pasiėmė grifus ir bandė išteisintąjį jais sužaloti, po ko šis pradėjo nuo jų bėgti į šalia esančią „Cardio“ salę. Bebėgant E. J. gavo smūgį į galvos sritį, o, jam įbėgus į „Cardio“ salę, joje taip pat pasirodė R. Š., Ž. Š. ir R. Š., kurie, nešdami rankose grifus, vijosi E. J. iki pat „Cardio“ salės galo. Dar po keleto sekundžių E. J. pradėjo bėgti atgal link treniruoklių salės, paskui jį eidamas R. Š. dar pabandė jam trenkti grifu. Galiausiai „Cardio“ salės viduryje tarp R. Š. ir E. J. prasidėjo abipusės muštynės, kurios baigtos įsikišus V. J. – pastarajam atitraukus R. Š. nuo išteisintojo.

15. Atsižvelgiant į jau aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, tyčinio smūgio į veidą R. Š. sudavimas neabejotinai gali ir turi būti vertinamas kaip įžūlus elgesys. Smurtą prieš R. Š. išteisintasis panaudojo sporto klubo patalpoje (treniruoklių salėje), kurioje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti ir kiti jo pastovūs klientai ar vienadieniai lankytojai, t. y. tokioje vietoje, kuri atitinka viešosios vietos sąvoką. Vis tik vien tai, kad E. J. fiziškai smurtavo prieš kitą žmogų viešoje vietoje, dar nesudaro pagrindo pripažinti jį kaltu pagal BK 284 straipsnį. Tam būtina nustatyti ir kilusius padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Būtent nenustatęs šio požymio buvimo E. J. veikoje, konstatavęs, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta įrodymų, kad nuo E. J. suduoto vienintelio smūgio R. Š. į veidą buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kas kaltinime grindžiama šiurkščiu sporto klubo lankytojų šokiravimu ir sporto klubo veiklos sutrikdymu, pirmosios instancijos teismas priėmė jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Prokuroro skunde kategoriškai tvirtinama, kad šioje byloje įrodymų, patvirtinančių visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, pakanka, kad priešinga išvada skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, t. y. nepagrįstai vadovaujantis nepatikimais išteisintojo, liudytojų R. Š., R. Š., Ž. Š., V. J. parodymais, suteikiant jiems prioritetą prieš byloje esančius vaizdo įrašus, į kuriuose užfiksuotas aplinkybes nebuvo atsižvelgta, selektyviai fragmentiškai vertinant ir liudytojos Š. V. parodymus, taip pat neatsižvelgus ir į kitus reikšmingus faktus – tai, kad reaguojant į šį įvykį buvo iškviesti (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojai, panaikintos narystės tiek išteisintajam E. J., tiek R., R. ir Ž. Š.. Vis tik, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija su tokia prokuroro pozicija nesutinka ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad dėl E. J. veiksmų viešoji tvarka buvo realiai sutrikdyta, yra teisinga ir pagrįsta, išsamiai argumentuota.

16. Tokią išvadą apylinkės teismas grindė R. Š., R. Š. ir Ž. Š. parodymais, jog jie nepamena, kad 2018 m. balandžio 19 d. būtų sutrikdyta sporto klubo, kuriame jie sportavo, veikla, taip pat Š. V. parodymais, jog konflikto metu sporto salėje buvę žmonės galėjo toliau sportuoti, jų veikla nebuvo nutraukta, iš jos niekas neišbėgo, liudytojo V. J. parodymais, kad sporto salėje buvę keli kiti klientai nekreipė dėmesio į tai, kas vyksta tarp E. J. ir brolių Š., kad dėl jų veiksmų sporto klubo veikla nebuvo nutraukta, bei liudytojos N. A. parodymais, kuri taip pat tvirtino, kad sporto klubo veikla tą dieną nebuvo sutrikdyta. Darant šią išvadą, įvertinti ir liudytojo N. E.( (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo) parodymai, kad atėjęs į sporto salę jis matė klubo lankytojus, nepastebėjo, kad būtų buvę kažkokios problemos. Taip pat teismas rėmėsi byloje esančiu vaizdo įrašu ir sprendė, kad jame matomi sporto salėje esantys lankytojai neatrodė sutrikę, nekreipė dėmesio ir toliau užsiėmė savo veikla, jiems nebuvo kilęs didelis išgąstis, nekilo sumaištis. Vertindamas, ar dėl kilusio konflikto, kuris neapsiribojo vien žodžiais, o peraugo ir į fizinio smurto panaudojimą, buvo pažeista visuomenės tvarka ir rimtis, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta nukentėjusiųjų asmenų, ar asmenų, kurie būtų pareiškę bent kokias pretenzijas dėl įvykio, kad sporto klubo lankytojai į policijos įstaigą dėl išteisintojo elgesio nesikreipė, ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio pradėtas po penkių dienų, t. y. tik 2019 m. balandžio 24 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos iniciatyva. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas nei vienas ne konflikte dalyvavęs asmuo, kuris būtų matęs kaip E. J. sudavė smūgį R. Š., o kitų veiksmų, kuriais jis būtų demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir būtų sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką jis nepadarė. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nors E. J. pasirinko netinkamą būdą ir vietą asmeninių problemų išsprendimui, toks jo elgesys buvo trikdantis viešąją tvarką, tačiau vis tik šis konfliktas buvo asmeninis, nenukreiptas prieš kitus klubo lankytojus ir pavojingas aplinkiniams, jis netrukdė jiems sportuoti, nesukėlė didelio išgąsčio, dėl to nekilo sumaištis ir nebuvo nutraukta sporto klubo veikla.

17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog konflikte dalyvavusių asmenų bei liudytojo V. J. (o taip pat ir N. A.) parodymai dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi turėjo būti įvertinti itin atidžiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo 2018 m. balandžio 19 d. apie 11.34 val. „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šiuo atveju buvo pradėtas ne tik E. J., bet ir R. Š., R. Š. ir Ž. Š. atžvilgiu. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota juos visus kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu. Vaizdo įrašų turinys neginčytinai įrodo, kad tiek E. J., tiek broliai Š., siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, melagingai liudijo, jog tą dieną smurtas prieš E. J. ar prieš R. Š. nebuvo naudojamas. Atitinkamai, išteisintasis bei broliai Š., siekdami sumenkinti savo veiksmų pavojingumą, galėjo nurodyti neteisingas aplinkybes ir dėl to kokias kitų sporto klubo lankytojų ar administracijos reakcijas toks jų elgesys sukėlė. Nors įtariamųjų bei kaltinamųjų statusas šioje byloje nebuvo suteiktas V. J. ir N. A., tačiau šie asmenys yra ar buvo glaudžiai susiję su E. J. – V. J. yra išteisintojo tėvas, o N. A. 2018 m. balandžio 19 d., buvo E. J. mergina, kas įrodo, jog jie taip pat turėjo motyvą nurodyti neteisingas ar ne visai teisingas su aptariamu įvykiu susijusias aplinkybes, siekdami E. J. palankaus teismo sprendimo. Tačiau, 16 šios nutarties punkte nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai, patvirtina, kad apylinkės teismas išvadą dėl baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių – visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymo – nebuvimo grindė ne vien išteisintojo bei liudytojų R. Š., R. Š., Ž. Š., V. J. ir N. A. parodymais, bet ir kitais byloje surinktais duomenimis, tame tarpe ir prokuroro skunde itin akcentuojamam vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis.

18. Vertindama kiek pagrįsti yra prokuroro skunde nurodyti argumentai dėl visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aptariamas konfliktas sporto klube truko apie 1 minutę ir 20 sekundžių, jo metu agresyviai elgėsi ne tik E. J., bet ir broliai Š.. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, jog nors smurtą pirmasis panaudojo E. J., kuomet būdamas treniruoklių salėje sudavė smūgį R. Š., tačiau konfliktas buvo tęsiamas jau brolių Š. iniciatyva, kuomet pasiėmę sporto inventorių jie taikėsi suduoti juo smūgius E. J., vijosi jį bėgantį į kitas sporto klubo patalpas – „Cardio“ salę. Kaltinime išteisintajam inkriminuotas tik vieno smūgio R. Š. sudavimas ir šis veiksmas buvo atliktas ne „Cardio“, o treniruoklių salėje. Taigi, siekiant nustatyti kokios pasekmės buvo sukeltos būtent E. J. veiksmais, nurodytais suformuotame kaltinime, privalu aiškiai atskirti šio konflikto etapus. Kaip matyti iš vaizdo įrašų apžiūros protokolų, tuo metu, kai E. J. sudavė smūgį R. Š. į veidą, šalimais jų kitų sporto klubo lankytojų ar jame dirbančių asmenų, apart R. Š. brolių bei V. J. ir N. A., nebuvo. Nors iš Š. V. parodymų matyti, kad dėl sporto klube įvykusių muštynių su ja telefonu susisiekė ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme nenustatytas klientas, kuris, anot liudytojos, buvo pasipiktinęs įvykusiu konfliktu, nurodė, kad po šio įvykio jis jaučiasi nesaugus sporto klube, nenori jame sportuoti su tokiais žmonėmis, pageidauja, kad jie būtų išbraukti iš klientų sąrašo, tačiau neaišku, ar šis asmuo apskritai galėjo matyti, kas įvyko treniruoklių salėje. Tikėtina, jog jis sportavo būtent „Cardio“ salėje, kurioje buvo ir kitų sporto klubo lankytojų, ir pasijuto nesaugus, buvo išgąsdintas ir atitinkamai reagavo ne į E. J. suduotą vieną smūgį visai kitoje sporto klubo patalpoje, o į tai, kas po to įvyko „Cardio“ salėje ir buvo daug pavojingesnis veikimas visų klubo klientų atžvilgiu, kadangi „Cardio“ salėje broliai Š. pasirodė rankose nešdami sporto inventorių, kuriuo vaikydamiesi išteisintąjį galėjo netyčia sužeisti ir konflikte niekaip nedalyvaujančius asmenis. Ikiteisminio tyrimo metu Š. V. skambinusio ir savo pasipiktinimą reiškusio asmens tapatybė nustatinėjama ir jis apklaustas nebuvo, nors techninės galimybės tam egzistavo – tiek sporto klubo lankytojų įėjimas, tiek ir išėjimas fiksuojamas techninėmis priemonėmis, taigi, dėl ko nesunku identifikuoti kiekvieno iš jų vardą, pavardę bei apsilankymo trukmę. Pažymėtina, jog šiuo metu nuo įvykio jau praėję daugiau nei 6 metai, taigi, šio asmens nustatinėjimas ir jo apklausa dabartinėje baudžiamojo proceso stadijoje, siekiant išsiaiškinti dėl kokių asmenų ir kokių konkrečių veiksmų, kokioje sporto klubo vietoje atliktų, nebūtų tikslinga – naivu tikėtis, kad po tiek laiko asmuo vis dar prisimins tikslias konflikto detales ir galės tiksliai apibūdinti savo emocijas tuo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti ir jokie kiti sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 19 d. apie 11.34 val. lankęsi asmenys, o apklaustieji paneigė buvę šokiruoti, pasijautę nesaugūs, jie taip pat nenurodė, kad dėl tokių E. J. veiksmų buvo sutrikdyta normali sporto klubo veikla. Iš Š. V. duotų parodymų matyti, kad dėl sporto klube kilusių muštynių su ja telefonu ar kokiais kitais būdais susisiekė vienintelis taip ir nenustatytas klientas. 2019 m. kovo 12 d., teisme apklausta kaltinime nurodytu laiku sporto klube administratore dirbusi K. R. taipogi parodė, kad nors klientų buvo ir daugiau, tačiau dėl aptariamo įvykio prie jos priėjęs buvo tik vienas žmogus (1 t., b. l. 97). Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas N. E. taip pat parodė, kad nors atvykęs į sporto salę matė lankytojus, nepastebėjo, kad būtų kažkokios problemos. Skunde pagrįstai nurodoma, jog šis liudytojas į įvykio vietą buvo iškviestas ir su kolega atvyko jau pasibaigus konfliktui, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad apsaugos darbuotojai į sporto klubą įėjo maždaug už 2 minučių po to, kai V. J. išskyrė besimušančius E. J. ir R. Š., taigi, praėjus ne tokiam ir ilgam laiko tarpui, todėl jo parodymai taip pat reikšmingi išvadų dėl to, ar šiuo atveju kaltinime nurodytu būdu iš tiesų buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, darymui.

19. Tai, kad šiuo atveju būtent dėl E. J. inkriminuoto vieno vienintelio veiksmo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nepatvirtina ir kitos prokuroro skunde akcentuojamos aplinkybės, kurios nustatytos iš liudytojos Š. V. parodymų bei kitų bylos duomenų. Prokuroras skunde pažymi, kad dėl įvykusio konflikto buvo apgadintas sporto inventorius (Š. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo apgadinta „Eleiko“ lazda, kas gali būti ir grifas), nutraukta tiek E. J., tiek brolių Š. narystė sporto klube, tačiau išteisintasis puolimo tikslais jokio sporto inventoriaus nenaudojo, o iš 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo „Nutraukti sutartį“ matyti, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į šio konflikto visumą, o ne vien E. J. veiksmus, pažymint, jog E. J., R. Š., Ž. Š., R. Š. sukėlė muštynes, kėlė grėsmę klubo lankytojams, pažeidė sporto klubo taisykles (1 t., b. l. 9). Nors būtent E. J. pirmasis panaudojo smurtą, tačiau, kaip jau minėta, toliau konfliktas buvo tęsiamas R. Š., Ž. Š. ir R. Š. iniciatyva, pastarieji E. J. atžvilgiu agresyviai elgėsi jam bėgant nuo jų, t. y. nebesant jokio pavojingo kėsinimosi jų sveikatai. Iš vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotų aplinkybių taip pat matyti, jog V. J. treniruoklių salėje prie R. Š. ir savo sūnaus E. J. priėjo dar iki šiam suduodant smūgį R. Š., be to, iki tol jis ne sportavo, o šnekėjosi su išteisintuoju, o N. A. tiesiog vaikščiojo po treniruočių salę, todėl pritarti prokurorui, kad būtent kaltinime nurodytu išteisintojo veiksmu, kuris truko vos sekundę, buvo sukliudyta toliau sportuoti V. J. ir N. A., juo labiau, kad dėl to buvo sutrikdyta normali viso sporto klubo veikla, nėra pagrindo. Prokuroras skunde akcentuoja ir tai, kad dėl šio įvykio buvo iškviesti (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojai, tačiau iš K. R. parodymų, duotų teisme 2019 m. kovo 12 d. matyti, kad apsaugos darbuotojai buvo iškviesti po to, kai apie muštynes sporto klubo administratorė buvo informuota E. J. merginos – N. A., o ne kokių nors kitų sporto klubo lankytojų ar jo darbuotojų. Taigi, N. A. apie smurtinį konfliktą administratorę informavo, o ši sporto klubo apsaugą iškvietė ne dėl vienintelio E. J. R. Š. suduoto smūgio, o reaguojant jau į tolesnius R. Š. ir jo brolių veiksmus, abipuses muštynes, vykusias visai kitoje sporto klubo patalpoje. Nors R. Š., Ž. Š. ir R. Š. elgesys buvo išprovokuotas ne kieno nors kito, o išteisintojo, tačiau jų reakcija, kuomet jie visi trys, pasiėmę galinčius stipriai sužaloti įrankius, puolė E. J., negali būti laikoma adekvačiais gynybiniais veiksmais, ir sudarančia pagrindą priemones, kurių buvo imtasi siekiant išskirti besimušančius asmenis bei išvengti panašių situacijų ateityje – V. J. įsikišimą, apsaugos darbuotojų iškvietimą bei sporto klubo narysčių panaikinimą – susieti su padariniais, atsiradusiais būtent dėl E. J. suduoto smūgio į veidą R. Š..

20. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, nes nenustatyti (neįrodyti) visi šio nusikaltimo sudėties požymiai, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apylinkės teismo atliktas ir skundžiamame nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas, lėmęs išteisinamojo nuosprendžio priėmimą, tokių trūkumų, kuriuos nurodo prokuroras, neturi. Nenustačius įrodymų vertinimo bei baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, naikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. pažyma Nr. APD-2024-07911, kurioje nurodoma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, apeliacinės instancijos teisme ginant išteisintąjį E. J., sudaro 118,75 Eur ir turi būti priteistos iš išteisintojo valstybei.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas.

23. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo E. J. pagal jam pareikštą kaltinimą buvo išteisintas, paliekamas galioti, tenkinti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti iš E. J. išlaidas, susidariusias dėl jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nėra teisinio pagrindo – pagal ankstesnėje pastraipoje nurodytą BPK įtvirtintą reglamentavimą tokios išlaidos iš kaltinamojo gali būti priteisiamos tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš E. J. valstybės naudai 118,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. pažymą Nr. APD-2024-07911.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėArūnas PaštuolisVaidas Vasiliauskas\