Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.1.3.1; 2.1.7.4; 2.1.10.1; 2.3.2.2; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2;

2024 m. gegužės 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ įmonės direktoriumi, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010 m. liepos 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 2) 2018 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 1 metams laisvės apribojimo. 2019 m. birželio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 2018 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. balandžio 19 d. apie 11.34 val. būdamas viešoje vietoje – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo patalpose, esančiose PPC (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, nepaisydamas nustatytų elgesio ir moralės normų, pašalinių asmenų akivaizdoj, tyčia sudavė smūgį į veidą R. Š. ir tokiu elgesiu pademonstravo nepagarbą tiek aplinkiniams, tiek aplinkai, ir savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ normalią veiklą, kartu šiurkščiai šokiravo pašalinius sporto klubo lankytojus.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nieko panašaus, kas nurodyta kaltinime neįvyko. 2018 m. balandžio 18 d. jis buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu ten sportavo. Jie su R. Š. buvo pažįstami iš seniau. Išgirdęs, kad jis pardavinėja ratus juos nusipirko. Tie ratai buvo aplūžę ir jam netiko, jis jautėsi apgautas ir klube sutikęs R. Š. reiškė jam savo pretenzijas. Priėjęs prie jo klube norėjo paprašyti ratus grąžinti. Kelintą tiksliai valandą tai buvo neprisimena, bet mano, kad iki pietų, 15 valandos. Buvusius kaltinamuosius R., R. ir Ž. Š. žinojo tik iš matymo, patį R. pažinojo. Klube yra trys skirtingos salės, įvykio dieną jis mušė bokso kriaušę, darė intensyvias „krosfito“ treniruotes, bėgiojo ten, ėmė svarmenis, su jais lakstė. Kai klube su R. Š. bėgiojo ir gaudė vienas kitą, galbūt, jie sportavo, kartu darė kažkokias treniruotes, neatsimena, bet tikrai nebuvo jokių fizinių, smurtinių veiksmų vienas prieš kitą. Jam niekas nesudavė, jis nesudavė niekam smūgio. Ar klube sportavo kitų žmonių neatsimena. Tikrai buvo tėvas, o daugiau gal nebuvo. Dėl lakstymo klube jis jokių nusiskundimų negavo, tai tikriausiai, į tai niekas neatkreipė dėmesio. Apsauga buvo iškviesta ir buvusiems kaltinamiesiems panaikinti leidimai sportuoti, galbūt todėl, kad Š. V. pasirodė kamerose, kad ten buvo kažkoks įvykis, konfliktas fizinis. Tas vienas kito vaikymasis su R. Š. nebuvo susiję su kažkokiais fiziniais smurtiniais veiksmais. Nei jie jį vaikėsi su svarmenimis ir norėjo užgauti, nei jis tą darė. Nei jis jautė iš jų grėsmę, nei jie jautė grėsmę iš jo. Su buvusiais kaltinamaisiais nebendrauja daug metų, nežino nieko apie juos. Klube jis turėjo nusipirkęs abonementą, o po tos dienos įvykių abonementas buvo panaikintas. Abonementą panaikina klubo savininkai. Toks sprendimas buvo padarytas iš vaizdo medžiagos, kažkam pasirodė ir kameros matė, kad buvo kažkoks sujudimas, gal kai jis kalbėjo su R.. Dėl vidaus taisyklių pažeidimo abonementas negalėjo būti panaikintas, nes nėra įrodę to. Abipusio susitarimo panaikinti abonementą nebuvo, jo niekas neklausė, tiesiog panaikino. Bet po to viskas buvo grąžinta.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja Š. V. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. dirbo sveikatingumo centro vadove, (duomenys neskelbtini) centre. Tuo metu, kai įvyko įvykis jos darbo vietoje nebuvo, ji buvo susitikime. Ji gavo skambutį iš darbuotojų ir grįžo į darbo vietą. Patį įvykį matė tik vaizdo įrašuose. Kaip suprato, įvyko konfliktas ir nesutarimai tarp Š., jie broliai, ir E.. Kas ką pasakė ar padarė nežino. Jai grįžus, kažkuris iš brolių Š. jos prašė nieko nedaryti, nieko nesakyti ir nesikreipti į policiją, bet kadangi tai vieša įstaiga, atsakinga už žmonių saugumą, policija buvo informuota bei pašalintos visos pasekmės - tiems žmonėms nutrauktos narystės. Apie įvykį telefonu ją informavo administratorė K. R., pranešė, kad įvyko peštynės ir, kad panaudotas „hantelis“. Dėl to galėjo sužeisti klubo klientus. Š. darbuotojai bijojo, jie minimi ne pirmą kartą, nes ir anksčiau jie elgdavosi agresyviai, nemandagiai. Kaltinamojo ji nepažinojo, tik kelis kartus buvo mačiusi sportuodama. Ji, kaip vadovė, gavo vieną sporto klubo kliento nusiskundimą dėl šio įvykio telefonu. Skambinęs asmuo neprisistatė. Vaizdo kamerų įrašuose ji matė, kad kalbėjosi ir kažkas pradėjo muštynes, t. y. susistumdymą. Kas pradėjo neprisimena. Konflikto metu salėje buvę žmonės galėjo toliau sportuoti, jų veikla nebuvo nutraukta, iš salės niekas neišbėgo, sporto klubo veikla nebuvo sutrikdyta. Konflikto metu buvo sugadinta kiliminė danga, joje atsirado skylė, galbūt, nukritus „hanteliui“. Ar įvykio metu buvo mėtomasi „hanteliais“ ji nematė. Š., kuris laukė jos grįžtant, dėl ko kilo šis konfliktas nesakė. Tuo metu ji ant jo lūpos matė sužalojimus - šiek tiek kraujo. Kas jį sužalojo jai nesakė.

Apklaustas teisimojo posėdžio metu liudytojas V. J. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. jis „(duomenys neskelbtini)“ salėj, (duomenys neskelbtini) patalpose, dirbo treneriu. Įvykio dieną ir sūnus ir Š. sportavo, jie visi sporto klube lankėsi pastoviai. Tą kartą jam pasirodė, kad įvyko tarp jų konfliktas. Vėliau paaiškėjo, kad tai ne konfliktas, o draugiški pasistumdymai. Tuo metu jis šalia jų nestovėjo, todėl jam kaip tėvui pasirodė kitaip. Salė didelė, jis buvo ganėtinai toli nuo jų, apie 30 metrų. Jų pokalbio negirdėjo, pačio konflikto nematė. Sureagavo, kad kažkas vyksta ir prie jų priėjo tik įvykus tam draugiškam pasistumdymui. Įvykio metu salėje buvo nedaug žmonių, tik vienas kitas. Tuo metu jam pasirodė, kad tai konfliktas, jis priėjęs prie jų ėmė juos skirti. Negirdėjo jokių žodžių, nei apsižodžiavimo. Salės rimtis nebuvo sutrikdyta, niekam jokių trukdžių nekilo. Kai vienas iš Š. buvo paėmęs štangos grifus, mano, kad sūnui jais trenkti jis nebandė, gal tik gąsdino. Tuo metu aplinkui žmonių nebuvo. Ar sūnus nuo Š. bėgo tiksliai pasakyti negali, dabar sunku jam viską įvertinti. Jis ant sūnaus ir Š. sužalojimų, bėgančio kraujo nematė, tokių dalykų nebuvo. Dėl sūnui pareikšto įtarimo šiurkščiai šokiravus sporto klubo lankytojus, mano, kad gal kažkuriam žmogui pasirodė, kad nederamai elgėsi. Vienas kitas žmogus ten buvo, priklauso nuo skirtingo žmonių požiūrio. Dėl konflikto sporto klubo veikla nebuvo nutraukta. Nebuvo, kad iš salės išbėgtų žmonės. Tiesiog, kažkas pakvietė apsaugą, kuri išlydėjo visus konflikto dalyvius. Jis nepastebėjo, kad klubui būtų padaryta žala. Iš administracijos apie jokius apgadinimus nieko negirdėjo. Dėl šio konflikto abiem pusėm administracija nusprendė uždėti nelankymo rėžimą. Jiems uždraudė lankyti tą klubą. Šis draudimas Š. tęsėsi gal pusę metų, o sūnus daugiau to klubo nelankė.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu R. Š. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. sportavo sporto klube . Nepamena, ar tą dieną jis klube matė E. J.. Nurodė, kad tą dieną nei jam, nei jo broliams tą dieną E. J. smūgių nesudavė, sporto klubo veikla nebuvo sutrikdyta, taip pat nematė, kad tą diną būtų naudojamas smurtas, ar, kad kažkas kažką vaikytųsi su klubo inventoriumi.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu Ž. Š. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. sportavo s sporto klube. Nepamena, kad tarp jo ir kaltinamojo, ar tarp jo brolių ir kaltinamojo tą dieną būtų įvykęs konfliktas ir dėl to būtų sutrikdyta sporto klubo veikla. Nurodė, kad tą diną nebuvo nieko, kad kažkas skųstųsi sporto klubo administracijai, kad būtų nutraukta sporto klubo veikla.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu R. Š. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. nematė, kad būtų kilęs konfliktas tarp jo brolių ir kaltinamojo. Tą dieną sporto klubo veikla sutrikdyta nebuvo, kaltinamasis jokių smūgių niekam nesudavė ir jis tą dieną nematė pas kaltinamąjį Ar brolius kokių nors kūno sužalojimų.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. E. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju ir buvo iškviestas į sporto klubą dėl to, kad kažkas triukšmauja ar vyksta kažkos konfliktas. Atėjęs į sporto salę joje matė klubo lankytojus ir nepastebėjo, kad būtų kažkokios problemos.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. A. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. kartu su draugu E. J. kaip įprastai sportavo klube „(duomenys neskelbtini)“. Nematė, kad tą dieną būtų sutrikdyta sporto klubo veikla, taip pat nematė, kad tą dieną E. J. būtų smurtavęs ar kažkas prieš jį būtų smurtavęs.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja Š. V. pateikė kompaktine plokštelę su 2018 m. balandžio 19 d. vaizdo įrašu iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ sporto salių (t. 1, b. l. 14).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Š. V. pateikta kompaktinė plokštelė, kurioje matome, vaizdo įrašą pavadintą „Camera14_MEGA kameros_MEGA kameros_20180419113300_20180419113658_21142586.mp4“. Vaizdo įraše matome sporto ir sveikatingumo (duomenys neskelbtini) patalpas, treniruoklių salę, esančias (duomenys neskelbtini), 2018-04-19 d. 11:33:02 val. treniruoklių salėje, kairėje pusėje matome stovintį vyrą Nr. 1 (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas R. Š.) apsirengęs pilkos spalvos marškinėliais be rankovių, tamsiomis kelnėmis su baltu ženkliuku, baltos su juoda spalva sportiniais batais, trumpų, šviesių plaukų, šalia jo stovi vyras Nr. 2 (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas R. Š.) apsirengęs pilkais marškinėliais, pilkomis kelnėmis, juodais sportiniais batais, trumpų plaukų, netoli jų ant treniruoklio sėdi vyras Nr. 3 (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas Ž. Š.) apsirengęs juodais marškinėliais, juodos spalvos šortais, juodomis kojinėmis iki kelių, dėvi juodą kepurę, ant veido matosi tamsi barzda. R., R. ir Ž. Š. bendrauja tarpusavyje. Dešinėje treniruoklių salės pusėje matome vyrą Nr. 4 (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas V. J.) apsirengęs juodais marškinėliais be rankovių, juodomis kelnėmis, pilkais sportiniais batais, jis kalbasi su vyru Nr. 5 (ikiteisminio tyrimo metu nustatytu E. J.) apsirengusiu pilkos spalvos marškinėliais, juodais šortais, juodais sportiniais batais, dėvintis juodas sportines pirštines, šalia jų vaikšto moteris Nr. 1 (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta N. A.) dėvinti juodos spalvos sportinę liemenėlę, juodos spalvos kelnes, juodos spalvos sportinius batelius, šviesiais plaukais surištais į kasą. Už jų matome esančią „Cardio“ treniruoklių salę. 11:34:28 E. J. iš dešinės treniruoklių salės pusės, eina į kairiąją link prie sienos esančių svarmenų, praeidamas pro R. Š. jis sustoja ir pradeda kalbėtis su juo. 11:34:41 E. J. prieina arčiau prie R. Š., veidu į veidą, jie kalbasi. Tuomet prie pat jų prieina R. Š. ir matome link jų einantį V. J.. 11:34:46 E. J. kairės rankos kumščiu trenkia R. Š. į veido sritį, po ko šis žengia žingsnį atgal ir atsiremia į stovą su sportiniais įrankiais – grifomis. Tuomet R. Š. ir Ž. Š. pasiima į ranką po grifą ir bando trenkti E. J., tačiau šis išvengia smūgio atsitraukdamas atgal ir nuversdamas sportinį suolelį. R. Š. užsimoja iš grifo ir meta į E. J.. Tuo metu E. J. bėga į šalia esančią „Cardio“ treniruoklių salę, jam iš paskos pribėga R. Š. ir dešine ranka trenkia į galvos sritį. Po to E. J. toliau nubėga į „Cardio“ treniruoklių salę, tuo metu Ž. Š. užsimoja grifu ir bando jam trenkti, tačiau nepataiko. 11:34:55 E. J. nubėga į „Cardio“ treniruoklių salę. Tuo metu Ž. Š. ir R. Š. nubėga jam iš paskos, o V. J. bando sulaikyti R. Š. sugriebdamas už marškinėlių, tačiau jis išsilaisvina ir taip pat nueina į „Cardio“ treniruoklių salę, paskui ten nubėgusius vyrus. Aplinkui vaikšto sporto salės lankytojai (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys). Daugiau vaizdo įraše aplinkybių susijusių su ikiteisminiu tyrimu neužfiksuota. Atidarius antrąjį vaizdo įrašą pavadintą „Camera11_MEGA kameros _MEGA kameros_20180419113400_20180419113958_21279882.mp4“. Matome 2018-04-19 d. 11:34:01 val. „Cardio“ treniruoklių salę, esančią (duomenys neskelbtini) patalpose. Salėje matome dvi eiles „Cardio“ treniruoklių, bei du praėjimus. Kairiame salės gale yra išėjimas iš patalpos, bei persirengimo kambariai. Salėje sportuoja lankytojai (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys). 11:35:06 į salę iš dešinėje esančios treniruoklių salės atbėga E. J.. Atbėgęs jis apsisuka ir eidamas nugara į išėjimo pusę kažką sako ir rodo rankos mostais. Jam iš paskos ateina R. Š. rankoje nešdamas ir per grindis braukdamas grifą. Per kairėje esantį praėjimą, link E. J. eina R. Š. ir Ž. Š. rankoje nešdamas grifą. Jie pradeda bėgti link E. J., jiems iš paskos eina V. J.. E. J. nubėga iki salės galo, link išėjimo, jam iš paskos nubėga R., R. ir Ž. Š.. Kas vyksta salės gale nustatyti nėra galimybės, nes vaizdą užstoja stovintys treniruokliai. 11:35:29 E. J. pradeda bėgti per „Cardio“ salę atgal link treniruoklių salės, tuo metu jam iš paskos eina R. Š., kuris bando jam trenkti su grifu. E. J. nubėga iki „Cardio“ salės vidurio ir sustoja, tuomet pradeda eiti atgal į R. Š., kuris eina jam iš paskos. Tarp jų vėl įvyksta konfliktas, jie vienas kitam suduoda smūgius rankomis, tačiau kiek smūgių vienas kitam sudavė detalizuoti nėra galimybės, nes užstoja treniruokliai. Mušdamiesi R. Š. ir E. J. atsiduria tarp dviejų „Cardio“ treniruoklių, muštynių metu jie nukrenta ant žemės, prie jų prieina daugiau žmonių, tarp kurių R. ir Ž. Š., bei V. J.. 11:36:07 matome kaip R. Š. suduoda kažkam gulinčiam ant žemės penkis smūgius rankų kumščiais. Juos išskiria V. J., jis atitraukia R. Š.. E. J. atsistoja nuo žemės. Po to R. Š., E. J., bei V. J. grįžta į treniruoklių salę. Jiems iš paskos eina Ž. Š.. 11:37:49 matome N. A. bėgančią iš „Cardio“ salės į treniruoklių salę. 11:38:20 matome iš treniruoklių salės ateinančius E. J. ir N. A., kurie eina link išėjimo. Nuo išėjimo, link treniruoklių salės matome atbėgančius du apsaugos darbuotojus. 11:39:43 matome kaip du apsaugos darbuotojai kartu su R., R. ir Ž. Š. eina link išėjimo. Jiems iš paskos eina V. J.. Vaizdo įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 16–18).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Š. V. pateikė sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ klientų registracijos duomenis, iš kurių matyti, kad nuo 2018 m. balandžio 19 d., 11:38:55 iki 12:44:23 E. J. lankėsi sporto klube „(duomenys neskelbtini), nuo 12:03:49 iki 12:44:50 Ž. Š. lankėsi sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, nuo 12:03:35 iki 13:19:54 R. Š. lankėsi sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, nuo 12:03:50 iki 12:44:52 R. Š. lankėsi sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 19–23).

Iš 2018 m. balandžio 19 d. „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo „Nutraukti sutartį“, matyti, kad jame konstatuota, jog sporto klubo klientai: E. J., R. Š., Ž. Š., R. Š. sukėlė muštynes, kėlė grėsmę klubo lankytojams, pažeidė sporto klubo taisykles, todėl susitarimas nutraukiamas (t. 1, b. l. 9).

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. teismo nuosprendžio matyti, kad R. Š., R. Š. ir Ž. Š. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį dėl 2018 m. balandžio 19 d. įvykusio konflikto „(duomenys neskelbtini)“ sporto klube, kaip nepadarę nusikalstamos veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) (t. 3, b. l. 153-163).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, ko reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K- 205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, turintis pareigą uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams ar keliama tokios žalos grėsmė, baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis įvardija tik tas veikas, kurios iš tikrųjų yra pavojingos, jomis daroma didelė žala. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad nusikalstama veika turi ne tik formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, bet ir būti pavojinga.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsniu, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį nepakanka nustatyti tik objektyvųjį požymį – veiką, turi būti nustatyti ir dėl tokios veikos kilę padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad nagrinėjama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas E. J. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo 2018 m. balandžio 19 d., apie 11.34 val., sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįstas, todėl jo atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ sportavo, ten sutiko pažįstamą R. Š., kuris jam buvo pardavęs nekokybiškus automobilio ratus. Jis kalbėjosi su R. Š., tačiau jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Jis su R. Š. ir jo broliais sportavo, bėgiojo po salę, jokių smurtinių veiksmų vienas prieš kitą neatliko. R. Š., R. Š. ir Ž. Š., kurie 2019 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, kaip nepadarę nusikalstamos veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. jie sportavo sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepamena, kad tą dieną tarp kaltinamojo ir jų būtų įvykęs koks nors konfliktas ir dėl to būtų sutrikdyta sporto klubo veikla. Tai, kad tą dieną nebuvo sutrikdyta sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ veikla patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Š. V.. Liudytoja paaiškino, kad peržiūrėjusi vaizdo kamerų įrašus matė sporto klubo klientų susistumdymą, tačiau konflikto metu salėje buvę žmonės galėjo toliau sportuoti, jų veikla nebuvo nutraukta, iš salės niekas neišbėgo. Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. tarp jo sūnaus E. ir brolių Š. įvyko draugiški pasistumdymai, salėje buvo keli lankytojai, kurie į tai nekreipė dėmesio, dėl pasistumdymų klubo veikla nutraukta nebuvo. Liudytoja N. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. ji su E. J. buvo sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, nematė, kad kaltinamasis tą dieną prieš ką nors būtų smurtavęs, kad būtų sutrikdyta klubo veikla. Liudytojas N. E. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. jis buvo iškviestas į sporto klubą dėl to, kad kažkas triukšmauja ar vykstančio konflikto. Atėjęs į sporto salę matė klubo lankytojus, nepastebėjo, kad būtų buvę kažkokios problemos. Iš aukščiau paminėtų liudytojų ir išteisintųjų parodymų darytina išvada, kad 2018 m. balandžio 19 d. jiems būnant sporto klube (duomenys neskelbtini), sporto klubo veikla nebuvo nutraukta t. y. konflikto metu salėje buvę žmonės galėjo toliau sportuoti, jų veikla nebuvo nutraukta, iš salės niekas neišbėgo. Minėti proceso dalyviai sportuodami pastoviai nestebėjo kaltinamojo E. J. elgesio ir galėjo nepastebėti, kaip jis sudavė R. Š. ranka smūgį į veidą. Iš peržiūrėto byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 19 d., apie 11.34 val., sporto klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo kilęs konfliktas tarp E. J. ir R. Š.. Sporto salėje esantys lankytojai neatrodė sutrikę, nekreipė dėmesio ir toliau užsiėmė savo veikla, jiems nebuvo kilęs didelis išgąstis, nekilo sumaištis (t. 1, b. l. 16-18). Kaltinamasis E. J. nurodė, kad būdamas sporto klube jis reiškė pretenzijas R. Š. dėl jam parduotų nekokybiškų automobilio ratų. Laikytina, kad E. J. pasirinko netinkamą būdą ir vietą asmeninių problemų išsprendimui. Šis konfliktas buvo asmeninis, tarp kaltinamojo ir išteisintojo R. Š., nebuvo nukreiptas prieš kitus klubo lankytojus, netrukdė jiems sportuoti, nebuvo nutraukta sporto klubo veikla ir nebuvo pavojingas aplinkiniams. Konfliktas, prasidėjęs nuo pagal pareikštą kaltinimą vieno kaltinamojo E. J. suduoto smūgio ranka R. Š., nekėlė pavojaus kitiems sporto klube buvusiems asmenims, nesukėlė didelio išgąsčio, dėl to nekilo sumaištis. Kitų veiksmų, kuriais jis būtų demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir būtų sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką kaltinamasis nepadarė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dėl kaltinamojo E. J. veiksmų viešoji tvarka būtų realiai sutrikdyta ir tai suponuotų nusikaltimo, o ne administracinio nusižengimo požymius. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nenustatyta nukentėjusiųjų asmenų, ar asmenų, kurie būtų pareiškę bent kokias pretenzijas dėl įvykio, dėl netinkamo kaltinamojo elgesio sporto klubo lankytojai galėjo kreiptis į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jeigu jų nuomone jiems būnant salėje buvo sutrikdyta viešoje tvarka. Kaip matyti ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio pradėtas po penkių dienų t. y. tik 2019 m. balandžio 24 d., Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos iniciatyva. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimą matyti, kad jau pradedant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyti nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys, liudytojai (t. 1, b. l. 1–2, 6). Jokie asmenys į policijos įstaigą dėl įvykio nesikreipė, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai ir pats kaltinamasis bei išteisintieji asmenys patvirtino, kad dėl 2018 m. balandžio 19 d. įvykio sporto klube niekas niekam jokių pretenzijų neturi. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta įrodymų, kad nuo kaltinamojo E. J. suduoto vienintelio smūgio R. Š. į veidą, būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, sporto klubo veikla, šiurkščiai šokiruoti pašaliniai sporto klubo lankytojai. Nebuvo nustatytas nei vienas ne konflikte dalyvavęs asmuo, kuris būtų matęs, kaip kaltinamasis E. J. sudavė smūgį R. Š.. Teismo vertinimu, smūgio sudavimas į veidą R. Š. buvo trikdantis viešąją tvarką, tačiau nesiekė tokio pavojingumo lygio, kuris būtinas veikai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kvalifikuoti. Todėl kaltinamasis E. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo E. J. veiksmai galimai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas galimai buvo padarytas 2018 m. balandžio 19 d. Nuosprendžio priėmimo dieną yra suėjusi senatis, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradėtina.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su sporto klubo (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų įrašais, esantis baudžiamojoje byloje, paliktinas saugoti byloje (t. 1, b. l. 15).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 292, 302-307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. J., kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti - kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).