Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.6; 2.1.16.1.2.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.2.3.

2019 m. kovo 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. J. gynėjo advokato Tautvydo Tomkaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. J. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 19 d. apie 11.34 val., būdamas viešoje vietoje – UAB „V. F.“ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, nepaisydamas nustatytų elgesio ir moralės normų, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia sudavė smūgį į veidą R. Š. ir tokiu elgesiu pademonstravo nepagarbą tiek aplinkiniams, tiek aplinkai, ir savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei (duomenys neskelbtini) „V. F.“ normalią veiklą, kartu šiurkščiai šokiravo pašalinius sporto klubo lankytojus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

2. Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. J. ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. T. 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu buvo paskirta kardomojo priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 152–153). 2018 m. spalio 5 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Kauno apylinkės teismui ir 2018 m. spalio 26 d. šio teismo nutartimi ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, E. J. minėtą ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paliekant nepakeistą.

3. Kaltinamajam neatvykus į 2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. vasario 21 d. teisiamuosius posėdžius ir nepavykus jo atvesdinti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi buvo paskelbta jo paieška, o ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į suėmimą.

4. Kaltinamojo E. J. gynėjas advokatas Tautvydas Tomkus skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti kaltinamajam E. J. galioti švelnesnę kardomąją priemonę.

4.1. Skunde nurodoma, kad dar neįsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, kaltinamojo gyvenimo draugė N. A. pateikė gynėjui VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos išduotą medicinos pažymą dėl E. J. neatvykimo į teismą nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. vasario 25 d., kurią advokatas pateikė į baudžiamąją bylą. Ši gydymo įstaigos pažyma patvirtina, kad kaltinamasis negali atvykti į teismą dėl ligos, dėl ko ir buvo pažeista jam paskirta kardomoji priemonė, tai yra dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

4.2. Pažymima, kad liudytojai teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti nedalyvaujant kaltinamajam dėl ligos. Be to, jis į teisiamuosius posėdžius iki 2019 m. vasario 13 d. visada atvykdavo. Todėl, pasak gynėjo, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis piktnaudžiauja baudžiamojo proceso įstatymo jam suteiktomis teisėmis.

5. Skundą nagrinėjant aukštesnės instancijos teismo posėdyje, prokuroras prašė palikti galioti kaltinamajam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę, o E. J. gynėjo skundą atmesti. Gynėjas prašė pateiktą skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

6. Kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o paskirtas suėmimas paliekamas galioti.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo gynėjo skundo argumentais dėl suėmimo nepagrįstumo, konstatuoja, kad spręsdamas kardomosios priemonės klausimą, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas E. J. paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

8. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinimai E. J. pareikšti pagrįstai. Tai patvirtina apklaustų liudytojų parodymai bei byloje esanti rašytinė medžiaga, ir šių duomenų pakanka, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamajam skirtinos griežčiausios kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

9. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Iš Kauno apylinkės teismo nutarties matyti, jog suėmimas buvo skirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavus, kad netrukdomas baudžiamasis procesas nebus užtikrintas, paliekant galioti kaltinamajam E. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę, kadangi jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

10. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pagrįstai manant, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10.1. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, jog kaltinamasis nesusituokęs, nedirbantis, neturi išlaikomų asmenų ir savo vardu Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto ar turtinių įsipareigojimų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie tvirtus jo socialinius ar darbo ryšius. Be to, jis praeityje teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, baustas administracine tvarka.

10.2. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. spalio 26 d. nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, E. J. buvo palikta nepakeista jam ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 2 d. vyr. tyrėjos K. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nustatant įpareigojimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Šiuo nutarimu jam išaiškinta, jog pažeidus paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, ji gali būti pakeista griežtesne kardomąja priemone. Su šiomis sąlygomis kaltinamasis buvo supažindintas pasirašytinai.

10.3. Perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, kaltinamasis E. J. atvyko į tris pirmuosius bylą nagrinėjančio teismo paskirtus teisiamuosius posėdžius, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti skundžiama nutartimi nepagrįstai pakeista į suėmimą. BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti keičiamos griežtesnėmis ar švelnesnėmis, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Lingvistiškai aiškinant šią įstatymo nuostatą, matyti, jog asmeniui, kuriam kardomoji priemonė paskirta, bet kurioje proceso stadijoje ji gali būti pakeista kita kardomąja priemone, pasikeitus bylos aplinkybėms, nepriklausomai nuo to, ar iki šių naujų aplinkybių paaiškėjimo, kardomosios priemonės buvo laikomasi tinkamai.

10.4. BPK 247 straipsnyje numatyta, kad jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Vadovaujantis BPK 142 straipsniu, teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, paskelbti jo paiešką, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne, siekiant tinkamo BPK 119 straipsnio nuostatų įgyvendinimo.

10.5. Nagrinėjamu atveju, 2019 m. sausio 30 d. teisiamojo posėdžio metu pradėjus įrodymų tyrimą kaltinamasis E. J. nurodė kitą nei nutarime skirti jam rašytinį pasižadėjimą neišvykti nurodytą gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad po šio posėdžio kaltinamajam asmeniškai pasirašytinai šaukimas atvykti į 2019 m. vasario 13 d. teisiamąjį posėdį buvo įteiktas adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, teismui tikslus kaltinamojo gyvenamosios vietos adresas tapo nežinomas, o kaltinamasis, tinkamai ir aiškiai neinformuodamas apie taikomos kardomosios priemonės adreso pasikeitimą, nesilaikė jam rašytiniu pasižadėjimu neišvykti paskirto įpareigojimo.

10.6. Į 2019 m. vasario 13 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis neatvyko, nors tiek iš jam įteikto šaukimo, tiek ir byloje esančio 2019 m. sausio 30 d. pranešimo, kuriame E. J. pasirašytinai buvo supažindintas su numatytomis kitomis teisiamojo posėdžio datomis: 2019 m. vasario 13 d., vasario 21 d. ir kovo 12 d. (2 t., b. l. 175), akivaizdu, jog jam apie tolimesnį baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo žinoma. Iki 2019 m. vasario 13 d. teisiamojo posėdžio kaltinamasis teismo neinformavo apie nedalyvavimo jame priežastis. Nors posėdžio metu jo gynėjas advokatas T. Tomkus nurodė, jog jį E. J. dieną prieš posėdį informavo apie tai, kad serga, tačiau medicinos pažymą nurodė pristatysiantis kito posėdžio metu (pažyma pristatyta nebuvo). Atsižvelgiant į tai, kad teismui nebuvo pateikti kaltinamojo neatvykimą pateisinantys dokumentai, vadovaujantis BPK 142 straipsnio nuostatomis, 2019 m. vasario 13 d. nutartimi buvo skirtas kaltinamojo atvesdinimas, nurodant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Tačiau atvesdinimo nutartis nebuvo įvykdyta dėl objektyvių priežasčių. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus 2019 m. vasario 20 d. rašto, E. J., dar 2019 m. vasario 2 d. asmeniškai pasirašęs teismo šaukime, jam įteiktame Plento g. 18-21, Kaune, vykdant atvesdinimą, šiuo adresu jau buvo nerastas, buto durų niekas neatidarė, į paliktą šaukimą nereagavo. Teismo turimu kaltinamojo mobiliojo ryšio telefono Nr. jis neatsiliepė, o jo motina telefonu paaiškino, kad sūnus minėtu adresu negyvena, tikslios jo gyvenamosios vietos adreso nenurodė. E. J. su policijos pareigūnais nesusisiekė, nuvykus MB „B.“, kurios direktoriumi yra E. J., registracijos adresu (duomenys neskelbtini), aplinkiniai darbuotojai nurodė nieko apie minėtą bendrovę negirdėję.

10.7. Pažymėtina, kad į 2019 m. vasario 21 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis E. J. taip pat neatvyko. Jo gynėjas nurodė, jog po 2019 m. vasario 13 d. teisiamojo posėdžio jam pačiam nepavyko susisiekti su kaltinamuoju, todėl jis neturėjo galimybės pateikti medicininės pažymos, pateisinančios kaltinamojo neatvykimą nei į 2019 m. vasario 13 d., nei į vasario 21 d. teisiamuosius posėdžius. Dėl šios priežasties, vadovaujantis BPK 142 straipsniu, kaltinamajam E. J. skundžiama nutartimi buvo paskelbta paieška, taip pat rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas griežčiausia kardomąja priemone – suėmimu. Bylos duomenys patvirtina, kad yra pradėta ir vykdoma jo paieška.

10.8. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamajam E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – tapo neefektyvi ir ja nėra užtikrinami BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Nors kaltinamojo gynėjas skunde aukštesnės instancijos teismui akcentuoja tai, kad jis dar neįsiteisėjus 2019 m. vasario 21 d. nutarčiai apylinkės teismui pateikė medicininę pažymą, kuri pateisina E. J. neatvykimą į 2019 m. vasario 13 d. ir vasario 21 d. teisiamuosius posėdžius, tačiau iš šios turinio matyti, jog kaltinamasis dėl ligos negalėjo dalyvauti teisme tik nuo vasario 21 d. iki vasario 25 d., tai yra jo nedalyvavimas 2019 m. vasario 13 d. teisiamajame posėdyje iki šiol jokiais objektyviais duomenimis nėra pateisintas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. vasario 22 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos išduota medicininė pažyma objektyviai patvirtina ir tai, jog kaltinamojo nurodoma dar viena nauja gyvenamoji vieta – jau (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš teismui pateikto šios gydymo įstaigos 2019 m. kovo 22 d. rašto Nr. SR-244, E. J. jos pacientas yra tik nuo 2019 m. vasario 21 d., kuomet jam buvo nustatytas ūmus virusinis susirgimas (gripo simptomai). Į polikliniką pakartotinai kaltinamasis taip pat kreipėsi 2019 m. kovo 13 d. (tai yra kitą dieną po 2019 m. kovo 12 d. posėdžio), skųsdamasis galvos skausmu, tačiau pakartotiniam vizitui į gydytoją nebesikreipė.

10.9. BPK 136 straipsnyje apibrėžiamas kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – turinys, tai yra kaltinamasis įpareigojamas be teismo leidimo nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos. Įvertinus aptartus duomenis, tai, jog pats kaltinamasis aktyvių veiksmų, siekdamas tinkamai informuoti baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą apie jo nedalyvavimo paskirtuose teisiamuosiuose posėdžiuose priežastis nesiėmė, būdamas įspėtas dėl rašytinio pasižadėjimo sąlygų nevykdymo pasekmių su teismu nebendradarbiavo, baudžiamojoje byloje nurodyti trys skirtingi kaltinamojo gyvenamosios vietos adresai, tačiau duomenų, jog kaltinamasis būtų kreipęsis dėl rašytiniu pasižadėjimu neišvykti nustatyto jo gyvenamosios vietos adreso pakeitimo, nėra, todėl darytina išvada, jog kaltinamasis, be pateisinamos priežasties neatvykęs į teisiamuosius posėdžius, tokiu būdu pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas ir slapstosi nuo teismo, dėl ko švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas jam tapo neefektyvus ir neužtikrinantis BPK 119 straipsnio tikslų. Kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės nagrinėjamu atveju patvirtina slėpimosi nuo teismo tikimybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje E. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, konstatuoja, kad šiuo metu BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį. Suėmimas kaltinamajam pritaikytas pagrįstai, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese. Kartu pažymėtina, jog vykdant kaltinamojo paiešką, jį suradus, policijos pareigūnai įpareigoti per 48 valandas jį pristatyti apklausai į teismą, kuris spręs klausimą dėl suėmimo taikymo pagrįstumo (BPK 123 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. J. gynėjo advokato Tautvydo Tomkaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.