Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, pastarajam paskiriant galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę (a. b. l. 4-26).

Nuteistajam E. B. paskirtos bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini). Neatliktos bausmės dalis 2023 m. kovo 21 d. – 1 metai 1 mėnesis ir 17 dienų. Nuteistasis E. B. pusę jam paskirtos bausmės atliko (duomenys neskelbtini).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad dabartiniame E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. l. 130-145). Pabrėžtina, jog nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai, bet vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Prieš aptariant nuteistojo E. B. pažangą mažinant minėtą ir BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą alternatyvųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus dinamiką jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Kaip buvo minėta pirmiau, paskutinio nuteistojo E. B. vertinimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika buvo pripažinta vidutine. Retrospektyviai žvelgiant į šį nuteistojo E. B. asmenybės vertinimo kriterijų, pripažintina, kad minėtas rodiklis, kurio dinamikai įtakos turi nuteistojo elgesio teigiama korekcija, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuosekliai žemėjančia kaita nepasižymėjo. Priešingai, jam buvo būdingas nepastovumas – tiek mažėjimas, tiek didėjimas. 2019 m. gegužės 9 d. atlikto nuteistojo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 51 balas, kas atitiko vidutinį pakartotinio nusikalstamo elgesio kriterijų. 2020 m. gruodžio 30 d., kartotinai įvertinus E. B. polinkį į pakartotinį nusikalstamumą, buvo nustatyta vidutinė rizika, siekianti 43 balus (a. b. l. 48-53). Nuteistojo E. B. 2021 m. gegužės 6 d. bei 2021 m. birželio 28 d. atliktų kartotinių vertinimų metu, pastarajam jau buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. l. 82-93). Tuo tarpu, jau 2022 m. kovo 2 d. nuteistojo E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybė kartotinai pasiekė vidutinės rizikos rodiklį (a. b. l. 82-93). Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, šis rizikos kriterijus liko nepakitęs iki paskutiniojo E. B. atlikto vertinimo – 2023 m. kovo 3 d. (a. b. l. 130-143). Tai reiškia, kad praėjus ilgesniam nei metų laikotarpiui nuo to momento kai nuteistajam kartotinai buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šis rodiklis, nepaisant nuteistojo aktyvaus dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse, nepakito – tikimybė, kad jis pakartotinai nusikals, išliko tapati tam laikotarpiui kai nuteistasis pradėjo atlikti jam teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Šis probleminių sričių egzistavimo faktas buvo konstatuotas tiek aptariamame Komisijos nutarime, tiek jau minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje. Komisijos nutarime, nepaisant teigiamai nuteistąjį E. B. charakterizuojančių aplinkybių, konstatuota, kad dabartiniame pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape vis dar egzistuoja su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus, kuriuos tikslinga koreguoti taikant tikslines socialinės reabilitacijos priemones. Socialinio tyrimo išvadoje, detalizuojant minėtas sritis, pripažinta, kad šiuo metu yra stebimos palankios susidorojimo su skolomis nuostatos, tačiau nuteistojo nusikalstamas elgesys gali būti siejamas su finansinės naudos aspektu (anksčiau teistas dėl vagystės, dokumentų klastojimo). Taip pat pabrėžta, jog šiuo metu nuteistasis sulaukia palaikymo iš savo šeimos narių bei artimųjų, tačiau kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad pastarojo ryšių palaikymo ypatumai gali būti siejami su nusikalstamo elgesio raiška – nusikaltimą įsibraunant įvykdė kartu su pusbroliu. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo E. B. gyvenimo stilių ir draugus, konstatuota, kad pastarasis atsiduria situacijose, kurios padidina pakartotinę riziką nusikalsti, nusikalstamas veikas vykdė kartu su kitais asmenimis. Taip pat pastebimos gyvenimo stiliaus sąsajos su nusikalstamumu (teistas 3 kartus, slapstėsi (duomenys neskelbtini), buvo paskelbta jo paieška ir į Lietuvos Respubliką jis buvo perduotas pagal Europos arešto orderį). Aptariant nuteistojo E. B. emocinę gerovę, taip pat pripažinta, kad nors šiuo metu nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nereikalauja išskirtinio dėmesio, tačiau siekiant atkurti palankias prielaidas nuteistojo resocializacijos procesui, yra svarbus nuteistojo savianalizės įgūdžių stiprinimas, objektyvaus požiūrio į save ir savo elgesį formavimas. Analizuojant nuteistojo E. B. mąstymo ir elgesio aspektą, pripažinta, kad būtent nuteistojo mąstymo ir elgesio sritis gali būti siejama su E. B. nusikalstamo elgesio raiška. Negebėjimas pasimokyti iš savo negatyvios patirties, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, orientavimasis į savo poreikių patenkinimą buvo reikšmingi ir su jo 2012 m. įvykdytais nusikaltimais susiję poreikiai. Šioje Socialinio tyrimo išvados dalyje aptariant nuteistojo E. B. mąstymo ir elgesio pokyčių dinamiką, be pastarąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių, pripažinta ir tai, kad nors nuteistasis geba suprasti ir atpažinti kitų žmonių jausmus, tačiau byloje nukentėjusiomis pripažintų merginų atžvilgiu neatrodo jautrus. Galiausiai, vertinant nuteistojo nuostatų sritį, atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis E. B. patyrė sunkumų, nevykdė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, išvyko į užsienio valstybę, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, paskirtos bausmės atlikimo metu negalėjo išlaikyti teigiamo elgesio dinamikos – nuo bausmės pradžios buvo stebimas teigiamas nuteistojo elgesys, vėliau – buvo baustas drausmine tvarka du kartus. Kartu pripažinta, jog nors šiuo metu nuteistajam E. B. nėra būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, tačiau nepakankami gebėjimai priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones praeityje buvo reikšmingi kriminogeniniai poreikiai, kurie turėjo tiesiogines sąsajas su jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos raiška (a. b. l. 130-145). Pastebėtina, jog iš esmės analogiški nuteistąjį ir jo socialinę aplinką apibūdinantys duomenys buvo pateikti ir (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (a. b. l. 104-116).

Faktą, kad nuteistajam E. B. nustatytos probleminės sritys yra vis dar aktualios ir reikalauja aktyvios korekcijos, taip pat patvirtina ir pirmiau aptartos Socialinio tyrimo išvados dalis, kurioje yra atskleistas nuteistojo kriminogeninių veiksnių turinys. Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiuo atveju yra nustatyti 5 statiniai nuteistojo E. B. kriminogeniniai veiksniai, kurie negali kisti dėl E. B. elgesio, – teistumų skaičius (3); įsibrovimo elementas; buvo išduotas Europos arešto orderis; nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Tuo tarpu, dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, galinčiais mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, yra įvardinta 11 punktų – buvo pašalintas iš mokyklos; finansinio stabilumo trūkumas; lėšų valdymo įgūdžių stoka; ryšių sąsajos su nusikalstamumu; savęs vertinimo ypatumai; impulsyvumas; problemų atpažinimo ir jų sprendimų įgūdžių stoka; pasekmių suvokimo stoka; tikslų siekimas nusikalstant; tam tikru laipsniu išreikštos nuostatos, palaikančios neteisėtą elgesį; negatyvios nuostatos priežiūros bei visuomenės narių atžvilgiu. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių, nepaisant Komisijos nutarime akcentuoto nuteistojo įsitraukimo į socialinės reabilitacijos priemones, apsauginiais kriterijais yra pripažintas mažesnis skaičius, o būtent – 8, į kuriuos patenka – formaliai patvirtino gyvenamąją vietą; formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę; patvirtino įsiskolinimų mokėjimą pagal savo atžvilgiu turimus vykdomuosius dokumentus; teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu (tiek struktūruotoje, tiek nestruktūruotoje aplinkoje); palaikantys santykiai su artimaisiais; motyvacija siekti asmeninių pokyčių, dalyvauti tikslinėse į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse; būdingas neigiamas savo nusikalstamo elgesio vertinimas; šiuo metu išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje.

Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo elgesio pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti tiek iš anksčiau išsamiai aptartos Socialinio tyrimo išvados, tiek iš likusios nuteistojo asmens bylos, įskaitant ir ankstesnes jo atžvilgiu priimtas socialinio tyrimo išvadas, nuteistojo kriminogeniniai veiksniai nepasižymi nuoseklia mažėjimo dinamika. Priešingai, sugretinus paskutinę E. B. atžvilgiu priimtą Socialinio tyrimo išvadą su ankstesniais laikotarpiais priimtomis išvadomis, nustatyta, jog nuteistojo dinaminiai ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai liko nepakitę – dinaminiai pasižymi 11 skaičiumi, o apsauginiai – 8 (a. b. l. 82-93, 104-116). Tai reiškia, kad ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį nuteistojo elgesį, mąstymą bei nuostatas apibūdinantys veiksniai, atspindintys pastarojo gebėjimą integruotis į visuomenę bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų, nesikeičia.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, parodančių nuteistojo elgesio dinamiką jam teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, svarbu atkreipti dėmesį ir į nuteistojo santykį su laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje galiojančia tvarka ir jos laikymusi. Kaip matyti iš nuteistojo E. B. asmens bylos, tik atvykęs atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis ne kartą buvo skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos, jis taip pat buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Tuo tarpu, nuo 2021 m. rudens pastarojo elgesys pasižymėjo neigiama dinamika. Nuteistasis 2021 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu buvo nubaustas dėl to, kad rankos kumščiu sudavė kitam nuteistajam (a. b. l. 117). Juo labiau, pastarasis minėto drausminio nusižengimo nevertino rimtai – pripažino, kad fizinio smurto panaudojimas kito nuteistojo atžvilgiu buvo išimtinai žaidimo forma. Vėliau – 2021 m. gruodžio mėnesį nuteistajam drausminė nuobauda buvo paskirta dėl to, kad išvykstant iš pataisos įstaigos, kratos metu rasti 4 vienetai tatuiruotėms daryti skirtų adatų (a. b. l. 142). Nors šiuo metu nuteistasis E. B. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau, sugretinus minėtų nuobaudų skyrimo laikotarpį su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme, pripažintina, jog E. B. drausminiai nusižengimai buvo padaryti pakankamai neseniai. Juo labiau, dėl nuteistojo padarytų drausminių pažeidimų, E. B. 2021 m. gruodžio mėnesį iš lengvosios grupės buvo perkeltas į paprastąją, o iš paprastosios grupės į lengvąją buvo grąžintas tik (duomenys neskelbtini).

Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste pripažintina, jog nors šiuo metu pastebimas nuteistojo elgesio pozityvus pokytis, tačiau jį įvertinus anksčiau aptartų duomenų visumoje, įskaitant ir pakankamai neseniai įvykusį nuteistojo perkėlimo į lengvąją grupę faktą, taip pat pakankamai neseniai padarytų drausminių nusižengimų faktą, pripažintina, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme yra stebima vis dar nedidelį laiko tarpą, kuris, įvertinus nuteistajam paskirtos bausmės laiką, suponuoja išvadą, jog nuteistajam E. B. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismo išvadą dėl dabartiniame paskirtos bausmės vykdymo etape egzistuojančios būtinybės nuteistajam toliau taikyti socialinės reabilitacijos priemones būtent laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje taip pat patvirtina ir duomenys apie nuteistojo santykį su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis bei šių nusikalstamų veikų pobūdis.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, Nr. 1S-97-870/2018, Nr. 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Iš nuteistojo E. B. asmens bylos matyti, kad pastarasis anksčiau teistas tris kartus. Du kartus – Lietuvos Respublikoje, vieną kartą – (duomenys neskelbtini). Vieną kartą E. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju, kuris vėliau atnaujintas pastarajam padarius naują nusikalstamą veiką. Laisvės atėmimo bausmę pastarasis atlieka trečią kartą. Pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė tik sulaukęs pilnametystės – 18 metų, to paties amžiaus buvo nuteistas pirmą kartą. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos sistemingai sunkėjo. Pirmą kartą E. B. buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o vėliau jo daromos nusikalstamos veikos įgavo organizuotumo požymių. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už labai sunkų bei apysunkį nusikaltimus, kurių vienas buvo padarytas veikiant organizuota grupe (BK 147 straipsnio 2 dalis), o kitas – veikiant bendrininkų grupėje. Vienas iš pastarojo padarytų nusikaltimų buvo nukreiptas į vienos iš pamatinių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus laisvės pažeidimą. Akivaizdu, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, nepaisant teismo skiriamų sankcijų, nuteistasis pakartotinai darydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ir socialinio rato. Juo labiau, pastarojo padarytos nusikalstamos veikos tapo vis pavojingesnės. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo kritiškas vertinimas jo padarytų nusikaltimų atžvilgiu nebuvo nustatytas. Pastarasis paskutiniojo teisminio proceso metu nepripažino savo kaltės dėl BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, o interviu metu jis yra linkęs minimizuoti savo vaidmenį. Pabrėžtina ir tai, jog nuteistojo nesutikimą su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir jo santykį su jam paskirta bausme patvirtina ir jo paties nuo apeliacinės instancijos nuosprendžio paskelbimo atlikti veiksmai, o būtent – pasišalinimas iš Lietuvos Respublikos ir pasislėpimas nuo jam paskirtos bausmės. Aptariamas apkaltinamasis nuosprendis iš karto nebuvo pradėtas vykdyti, kadangi nuteistasis išvyko, o į Lietuvos Respubliką atvyko ne pats savarankiškai, bet buvo perduotas pagal Europos arešto orderį.

Pirmiau aptartos aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas kartotinai pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam E. B. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, E. B. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas (duomenys neskelbtini) lengvosios grupės sąlygomis, turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. B. netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Netvirtinti (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. B.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.