Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. A. ir R. S. prašymus dėl nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“ ginčijimų finansinių reikalavimų patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vojtko“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Prašymas dėl M. A. 1 558,50 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetamas, prašymas dėl R. S. 8 145,30 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkinamas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. JANĮ 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį, teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju prašymas klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka negautas, pagrindo nagrinėti klausimą žodinio proceso tvarka nenustatė ir teismas, todėl jis nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

8. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

9. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

10. Teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

11. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teisminę praktiką, būtent pareiškėjas, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

Dėl M. A. finansinio reikalavimo

12. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. A., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkės R. K., 2024 m. birželio 17 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš atsakovės UAB „Vojtko“ 2 791,21 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokesčio nepriemoka ir dienpinigiai už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. bei taikyti darbdaviui netesybų sankciją už nesavalaikį atsiskaitymą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija (toliau – darbo ginčų komisija) 2024 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. DGKS-5725 atsisakė nagrinėti ieškovo M. A. prašymą atsakovei UAB „Vojtko“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo, kadangi ieškovas praleido Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino.

13. 2024 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo M. A. patikslintas ieškinys atsakovei UAB „Vojtko“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų ir netesybų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-22578-1158/2024). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vojtko“ 1 558,50 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2024 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-22578-1158/2024 pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei UAB „Vojtko“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų ir netesybų priteisimo sustabdė ir perdavė bankroto bylą atsakovei iškėlusiam Kauno apygardos teismui.

14. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą Nr. e2-1466-924/2024 pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei UAB „Vojtko“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų ir netesybų priteisimo ir pridėjo ją prie UAB „Vojtko“ bankroto bylos Nr. eB2-1270-924/2024. Teismas įpareigojo UAB „Vojtko“ nemokumo administratorę UAB „Renavita“ kartu su prašymu dėl atsakovės bankrutuojančios UAB „Vojtko“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo pateikti ir savo poziciją dėl kreditoriaus M. A. finansinio reikalavimo pagrįstumo.

15. Nemokumo administratorė prašyme dėl patikslinto UAB „Vojtko“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo nurodė, kad prašo netvirtinti M. A. 1 558,50 Eur finansinio reikalavimo, kadangi jis neatitinka bendrovės apskaitos duomenų. Įmonė nėra skolinga minėtam buvusiam bendrovės darbuotojui, kadangi pagal bendrovės apskaitos duomenis, su juo buvo atsiskaityta. Laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. M. A. buvo nedraudiminis laikotarpis (neapmokamos atostogos), vadovaujantis Apdraustųjų asmenų duomenimis pateiktais Sodros duomenų bazėje.

16. Nagrinėjamu atveju M. A. prašomą patvirtinti 1 558,50 Eur finansinį reikalavimą grindžia banko sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d., darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas lentelėmis, Informacija apie valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d.

17. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta, kas sudaro darbo užmokestį. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomi taip, kad būtų aiškūs abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus. Dėl šios priežasties išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

18. DK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

19. Nors teismas, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-2013), tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad teismo aktyvumas bankroto byloje nereiškia, kad teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-454/2014).

20. M. A. ieškinyje nurodė, kad UAB „Vojtko“ turėjo pareigą išmokėti jam iš viso 27 762,27 Eur sumą, kurią sudaro: 7 798,27 Eur darbo užmokestis ir 19 964 Eur dienpinigiai. Pagal pateikiamus banko sąskaitos duomenis darbo sutarties vykdymo laikotarpiu UAB „Vojtko“ iš viso M. A. yra išmokėjusi 26 203,70 Eur sumą, todėl neišmokėta suma iš viso sudaro 1 558,50 Eur. M. A. teismui pateiktoje lentelėje taip pat nurodo, kad darbo užmokesčio ir dienpinigių suma laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 27 762,27 Eur (7 798,27 Eur darbo užmokestis ir 19 964 Eur dienpinigiai), todėl UAB „Vojtko“ minėtu laikotarpiu iš viso atlikus mokėjimą 26 203,70 Eur sumai, bendrovė liko skolinga jam 1 558,57 Eur. Teismo vertinimu, minėti M. A. paskaičiavimai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Iš M. A. pateiktos Informacijos apie valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. matyti, kad minėtu laikotarpiu M. A. draudžiamosios pajamos sudarė 11 026,51 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. A. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš atsakovės UAB „Vojtko“ 2 791,21 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokesčio nepriemoka ir dienpinigiai už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. bei taikyti darbdaviui netesybų sankciją už nesavalaikį atsiskaitymą. 2024 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo M. A. patikslintas ieškinys atsakovei UAB „Vojtko“, kuriame prašoma priteisti iš atsakovės 1 558,50 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. M. A. patikslintame ieškinyje nurodoma, kad jis negalėjo atlikti tikslesnių skaičiavimų dėl jam priklausančio darbo užmokesčio neturėdamas visų reikalingų duomenų šiems skaičiavimams atlikti, todėl, gavus UAB „Vojtko“ pateiktus dokumentus, ieškinys bus tikslinamas. Nemokumo administratorės pateikta Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtinta, kad M. A. už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo priskaičiuota ir išmokėta 8 148,47 Eur darbo užmokesčio ir 15 841,88 Eur dienpinigių, iš viso 23 990,35 Eur. Teismas pažymi, kad nemokumo administratorės pateikti duomenys nėra nuginčyti, o M. A. neįrodė, kad pateikti skaičiavimai yra neteisingi. M. A. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. patvirtina, kad UAB „Vojtko“ pervedė M. A. iš viso 26 203,70 Eur. UAB „Vojtko“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2024 m. sausio 17 d. bendrovė papildomai M. A. pervedė 400 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 31 d., nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 14 d., nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. M. A. buvo nedraudiminiai laikotarpiai, todėl jo argumentai apie tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., ir nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 3 d. buvo nedeklaruotas darbas, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Teismas pažymi, kad pareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditorinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas pagrįstas įrodymais. Kaip minėta, vadovaujantis JANI 41 straipsnio 1 dalimi, pareiga pagrįsti savo reikalavimus tenka kreditoriui, todėl nagrinėjamu atveju būtent M. A., teikiančiam prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą UAB „Vojtko“ bankroto byloje, teko pareiga pateikti ne tik prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, bet ir finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė M. A., kuris yra atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, terminą iki 2025 m. kovo 7 d. pateikti teismui visus dokumentus, susijusius su pareikštu finansiniu reikalavimu, ir atsiliepimą į pareikštus prieštaravimus. M. A. nei papildomų duomenų, pagrindžiančių finansinio reikalavimo pagrįstumą, nei atsiliepimo į nemokumo administratorės prieštaravimus nepateikė. Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. A. nepagrindė 1 558,57 Eur finansinio reikalavimo, todėl jį tvirtinti UAB „Vojtko“ bankroto byloje atsisakytina (JANĮ 42 straipsnis).

Dėl R. S. finansinio reikalavimo

22. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. S., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teisininko G. D., 2024 m. birželio 17 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš atsakovės UAB „Vojtko“ 9 935,81 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoka už 2023 m. vasario – 2023 m. gruodžio mėn., bei netesybas už pradelstą atsiskaityti laiką. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisija 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. DGKS-5882 atsisakė nagrinėti ieškovo R. S. prašymą atsakovei UAB „Vojtko“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, kadangi praleistas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino.

23. 2024 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo R. S. patikslintas ieškinys atsakovei UAB „Vojtko“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų, dienpinigių ir netesybų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-23178-1162/2024). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vojtko“ 8 145,30 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2024 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-23178-1162/2024 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei UAB „Vojtko“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų, dienpinigių ir netesybų priteisimo sustabdė ir perdavė bankroto bylą atsakovei iškėlusiam Kauno apygardos teismui.

24. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą Nr. e2-1461-924/2024 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei UAB „Vojtko“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų, dienpinigių ir netesybų priteisimo ir pridėjo ją prie UAB „Vojtko“ bankroto bylos Nr. eB2-1270-924/2024. Teismas įpareigojo UAB „Vojtko“ nemokumo administratorę UAB „Renavita“ kartu su prašymu dėl atsakovės bankrutuojančios UAB „Vojtko“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo pateikti ir savo poziciją dėl kreditoriaus R. S. finansinio reikalavimo pagrįstumo.

25. Nemokumo administratorė prašyme dėl patikslinto UAB „Vojtko“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo nurodė, kad prašo netvirtinti R. S. 8 145,30 Eur finansinio reikalavimo, kadangi jis neatitinka bendrovės apskaitos duomenų. Įmonė nėra skolinga minėtam buvusiam bendrovės darbuotojui, kadangi pagal bendrovės apskaitos duomenis, su juo buvo atsiskaityta. Laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki 2024 m. kovo 29 d. R. S. buvo nedraudiminis laikotarpis (neapmokamos atostogos), vadovaujantis Apdraustųjų asmenų duomenimis pateiktais Sodros duomenų bazėje.

26. 2025 m. kovo 20 d. teisme gautas nemokumo administratorės patikslintas prašymas dėl kreditoriaus R. S. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuriame prašoma patvirtinti bendrovės pirmos eilės kreditoriaus R. S. 3 915,83 Eur finansinį reikalavimą, antruoju etapu tenkinant – 3 915,83 Eur finansinį reikalavimą. Nemokumo administratorė nurodė, kad buvo patikslinta Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas R. S. už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2024 m. sausio 31 d., todėl pasikeitė nemokumo administratorės pozicija dėl buvusio darbuotojo R. S. kreditorinio reikalavimo. Bendra UAB „Vojtko“ skolos suma atleidus darbuotoją R. S. buvo 23 605,95 Eur, iš jų 7 919,95 Eur darbo užmokestis ir 15 686 Eur dienpinigiai. Bendrovė darbuotojui R. S. yra išmokėjusi 19 690,12 Eur, iš jų 7 919,95 Eur darbo užmokesčio ir 11 770,17 Eur dienpinigių. Likusi neišmokėta suma sudaro 3 915,83 Eur (dienpinigiai). Dienpinigių suma skiriasi nuo kreditoriaus prašyme nurodytos dėl skirtingo skaičiavimo už kelionės dienas. Taip pat buvęs darbuotojas R. S. nepateikė dalies gautų mokėjimų už komandiruočių dienas – 6 070 Eur sumai. Dienpinigiai apskaičiuoti pagal Vokietijos dienos įkainį, kuris yra 62 Eur, per visą laikotarpį (253 dienas), ir sudaro 15 686 Eur.

27. Nagrinėjamu atveju R. S. prašomą patvirtinti 8 145,30 Eur finansinį reikalavimą grindžia Bendro darbo laiko, darbo užmokesčio lentelėmis, banko sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. Pažyma apie valstybinį socialinį draudimą.

28. R. S. ieškinyje nurodė, kad UAB „Vojtko“ turėjo pareigą išmokėti jam iš viso 26 765,42 Eur sumą, kurią sudaro: 7 497,93 Eur darbo užmokestis, 3 209,49 Eur komandiruotės sąnaudos ir 16 058 Eur dienpinigiai. Pagal pateikiamus banko sąskaitos duomenis darbo sutarties vykdymo laikotarpiu UAB „Vojtko“ iš viso R. S. yra išmokėjusi 18 620,12 Eur sumą, todėl neišmokėta suma iš viso sudaro 8 145,30 Eur. R. S. teismui pateiktoje lentelėje taip pat nurodo, kad darbo užmokesčio ir dienpinigių suma laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 26 765,42 Eur (7 497,93 Eur darbo užmokestis ir 16 058 Eur dienpinigiai), todėl UAB „Vojtko“ minėtu laikotarpiu iš viso atlikus mokėjimą 18 620,12 Eur sumai, bendrovė liko skolinga jam 8 145,30 Eur.

29. Nemokumo administratorės pateiktoje patikslintoje Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodoma, kad R. S. už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2024 m. sausio 31 d. buvo priskaičiuota ir išmokėta 7 919,95 Eur darbo užmokesčio ir priskaičiuota 15 686 Eur dienpinigių, tačiau išmokėta tik 11 770,17 Eur dienpinigių. Nors iš R. S. pateikto jo banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. UAB „Vojtko“ iš viso R. S. yra išmokėjusi 13 620,12 Eur sumą, tačiau nemokumo administratorės pateiktas UAB „Vojtko“ banko sąskaitos išrašas ir mokėjimo nurodymai patvirtinta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2024 m. sausio 3 d. UAB „Vojtko“, jos vadovas A. B. ir buhalterė M. J. pervedė R. S. 19 690,12 Eur sumą, kurią sudaro 8 989,95 Eur darbo užmokestis ir 10 700,17 Eur dienpinigiai. Minėti duomenys patvirtina, kad UAB „Vojtko“ pervedė R. S. didesnę darbo užmokesčio sumą (8 989,95 Eur) negu R. S. teigimu jam turėjo būti priskaičiuota ir išmokėta (7 497,93 Eur).

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Nutarimas) patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal Nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų šiame Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai. Nutarime numatyta, kad siunčiant darbuotoją į komandiruotę Vokietijos Federacinėje Respublikoje jam mokami 62 Eur dienpinigiai. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė nurodė, kad R. S. komandiruotė Vokietijos Federacinėje Respublikoje iš viso truko 253 dienas, todėl jam buvo priskaičiuota 15 686 Eur (62 Eur × 253 d.) dienpinigių. Teismas pažymi, kad nemokumo administratorės pateikti duomenys nėra nuginčyti, o R. S. neįrodė, kad pateikti skaičiavimai yra neteisingi. Nors patikslintoje Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodyta, kad R. S. laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2024 m. sausio 31 d. buvo išmokėta 11 770,17 Eur dienpinigių, tačiau kaip jau buvo minėta, iš nemokumo administratorės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad minėtu laikotarpiu R. S. buvo pervesta 10 700,17 Eur dienpinigių suma (2023 m. vasario mėn. pervesta 300 Eur, 2023 m. balandžio mėn. – 2 419,95 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 400 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 300 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 400 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 100 Eur, 2023 m. spalio mėn. – 800 Eur, 2023 m. lapkričio mėn. – 800 Eur, 2023 m. gruodžio mėn. – 2 180,22 Eur, 2024 m. sausio mėn. – 3 000 Eur), todėl R. S. liko nesumokėta 4 985,83 Eur delspinigių suma.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad R. S. finansinis reikalavimas iš dalies pagrįstas, todėl yra pagrindas patvirtinti pirmos eilės kreditoriaus R. S. 4 985,83 Eur finansinį reikalavimą UAB „Vojtko“ bankroto byloje (JANĮ 42 straipsnis). Nors nemokumo administratorės teigimu, pirmos eilės kreditoriaus R. S. finansinis reikalavimas turi būti tenkinamas antruoju etapu, tačiau analizuojant JANĮ 94 straipsnio 3 dalį matyti, kad pirmojo etapo reikalavimai kyla iš pagrindinės prievolės, o antrojo etapo reikalavimai yra baudinio efekto (netesybos, palūkanos) neįvykdžius pagrindinės prievolės (išimtis – mokėjimo palūkanos). Dėl minėtos priežasties, teismo vertinimu, nepagrįsta antrojo etapo reikalavimų sąrašą aiškinti plečiamai ir kaip antrojo etapo reikalavimą tvirtinti kitus nei kad JANĮ 94 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus (netesybos ar palūkanos), t. y. tuos reikalavimus, kurie kyla iš šalis siejusių pagrindinių teisinių santykių (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1351-1120/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, 94 straipsnio 2 dalies b punktu, 94 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

M. A. prašymą dėl 1 558,57 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Vojtko“ bankroto byloje atmesti.

Įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vojtko“ pirmos eilės kreditorių sąrašą R. S. ir patvirtinti jo 4 985,83 Eur finansinį reikalavimą, pirmuoju etapu tenkinant – 4 985,83 Eur finansinį reikalavimą.

Kitą R. S. prašymo dalį atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei ir M. A. bei R. S. atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.