Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo M. A. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vojtko“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo M. A., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Vojtko“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas M. A. pateikė naujus įrodymus – 2023 m. gruodžio 13 d. pažymą apie valstybinį socialinį draudimą, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos suvestinę, apelianto atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašus, vairuotojo kortelės duomenis, Darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 30 d. sprendimą.

14. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

15. Nagrinėjamu atveju apeliantas M. A. (jo atstovė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga) apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo prašymo prijungti naujai pridedamus įrodymus, nepagrindė naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimo būtinybės, nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis. Kartu pažymėtina, kad dauguma prašomų pridėti įrodymų (2023 m. gruodžio 13 d. pažyma apie valstybinį socialinį draudimą, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos suvestinė, apelianto atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašai, Darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 30 d. sprendimas) buvo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo pakartotinai šių įrodymo pridėti prie bylos.

16. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir apskųstos nutarties turinio nustatyta, kad šiuo atveju naujai į bylą teikiamas įrodymas yra vairuotojo kortelės duomenys. Pateiktuose vairuotojo kortelės duomenyse nurodoma, kad jų gavimo data yra 2024 m. sausio 12 d., o gavėjas – Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė apeliantui M. A. atstovaujamam Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, terminą iki 2025 m. kovo 7 d. pateikti teismui visus dokumentus, susijusius su pareikštu finansiniu reikalavimu, ir atsiliepimą į BUAB „Vojtko“ nemokumo administratorės pateiktą poziciją dėl prašymo netvirtinti pareiškėjo M. A. reikalavimo. Pareiškėjas atsiliepimo į bylą nepateikė. Be to, tarp BUAB „Vojtko“ nemokumo administratorei pareiškėjų (kreditorių) pateiktų dokumentų, kuriais buvo įrodinėjimas prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų dydis, nėra M. A. vairuotojo kortelės duomenų, nors tokius duomenis apie kitus BUAB „Vojtko“ darbuotojus nemokumo administratorė gavo. Vis dėlto, atsižvelgdamas į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teikiamų duomenų svarbą finansinio reikalavimo klausimo teisingam išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas nutaria pridėti teikiamą įrodymą prie bylos ir jį vertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

17. Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi UAB „Vojtko“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Renavita“; nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 13 d.; Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Vojtko“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

18. Apskųsta Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi teismas pareiškėjo M. A. prašymą dėl 1 558,50 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Vojtko“ bankroto byloje atmetė.

19. Remiantis 2024 m. balandžio 17 d. VSDFV pažyma, pareiškėjas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju BUAB „Vojtko“ buvo įdarbintas 2021 m. rugsėjo 16 d. Pagal 2024 m. balandžio 17 d. VSDFV pažymą, BUAB „Vojtko“ atleido pareiškėją 2024 m. balandžio 4 d. ir, kaip teigia pareiškėjas, iki šiol neatsiskaitė.

20. Pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš BUAB „Vojtko“ 2 791,21 Eur, kuriuos sudaro nesumokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. bei taikyti darbdaviui netesybų sankciją už neatsiskaitymą laiku. Darbo ginčų komisija 2024 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. DGKS-5725 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš BUAB „Vojtko“ 1 558,50 Eur, kuriuos sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai. Ieškinys priimtas Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22578-1158/2024, tačiau teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi perduotas BUAB „Vojtko“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

21. Pareiškėjas prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, jo dydį įrodinėjo: 1) informacija apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d.; 2) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas lentelėmis (sudarytomis pareiškėjo ir (ar) jo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos); 3) pareiškėjo banko sąskaitos išrašu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d.; 4) vairuotojo kortelės duomenimis, kuri, anot pareiškėjo, patvirtinta, kad bendrovės įformintu nedraudžiamuoju laikotarpiu pareiškėjas dirbo.

Dėl darbuotojo finansinio reikalavimo, pareikšto juridinio asmens bankroto byloje

22. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41, 42 straipsniuose reglamentuota kreditorių reikalavimų pateikimo ir jų patvirtinimo tvarka. Kreditoriai pateikia savo reikalavimus nemokumo administratoriui, kuris patikrina pareikštų reikalavimų teisės pagrindimo dokumentus ir, pridėjęs nuomonę dėl jų pagrįstumo, perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui (JANĮ 41 straipsnio 1, 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-660/2018). Taigi, bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

25. Teismų praktikoje suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė darbo bylose, kai sprendžiamas darbuotojo atlyginimo už atliktą darbą sumokėjimo klausimas. Kadangi įstatymas nustato pareigą darbdaviui atlyginti darbuotojui už jo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, todėl būtent darbdaviui kyla pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo prievolę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-712/2009). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla ir paskiriamas administratorius, juridiniam asmeniui kaip darbdaviui atstovauja administratorius, kuris, esant ginčui, turi pareigą įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimo darbuotojui faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-684-798/2024).

26. Nors teismo vaidmuo byloje, kurioje sprendžiama dėl darbuotojo finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės, kurioje jis dirbo, bankroto byloje yra aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011), svarbu ir tai, kad sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, jog nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

27. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad 2023 m. liepos 15 d., nuo 2023 m. liepos 29 d. iki 2023 m. liepos 31 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 3 d. BUAB „Vojtko“ buvo įformintas nedraudžiamasis laikotarpis, nors minėtu laiku pareiškėjas, remiantis vairuotojo kortelės duomenimis, dirbo. Apeliantas taip pat nurodė, kad BUAB „Vojtko“ neišmokėjo jam priklausančių dienpinigių, atsižvelgiant į pagal vairuotojo kortelę išdirbtas dienas. BUAB „Vojtko“ turėjo pareigą sumokėti apeliantui 27 762,27 Eur, t. y. 7 798,27 Eur darbo užmokestį ir 19 964 Eur dienpinigius, tačiau išmokėjo tik 26 203,70 Eur, taigi, neišmokėti liko 1 558,50 Eur, kuriuos apeliantas ir prašė patvirtinti kaip finansinį reikalavimą BUAB „Vojtko“ bankroto byloje.

28. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

29. Teismas kritiškai įvertina apelianto (jo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos) pateiktus vairuotojo kortelės išrašus, kurių rengėja (gavėja) nurodyta Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga. Nors remdamasis šios vairuotojo kortelės duomenimis apeliantas teigia, kad dirbo atskirajame skunde nurodytais laikotarpiais, pažymėtina, jog vairuotojo kortelėje nurodyta, jog 2023 m. liepos 29 d. vairuotojas nuvažiavo 0 km (fiksuota 0 valandų ir 14 minučių darbo laikas), 2023 m. liepos 30 d. vairuotojo kortelėje užfiksuota kaip sekmadienis (poilsio diena) ir nurodytas darbuotojo išdirbtų valandų skaičius – 0 valandų. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 3 d. darbuotojo išdirbtų valandų skaičius taip pat nurodytas 0 valandų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vairuotojo kortelės duomenys, kaip šaltinis, kuriuo įrodinėjimas apelianto faktiškai išdirbtas darbo laikas, kelia abejonių jo patikimumu, nes tam tikromis pareiškėjo nurodomomis nedeklaruoto darbo dienomis, tiek vairuotojo kortelės duomenimis, tiek byloje pateiktais VSDFV duomenimis, kurie pripažįstami prima facie (aukštesnės galios) įrodymu, apeliantas nedirbo. Esant nurodytiems duomenų neatitikimams tarp apelianto teiginių ir jo pateiktų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo vienareikšmiškai vadovautis vairuotojo kortelės duomenimis kaip patikimu įrodymu ir pripažinti pareiškėjo skaičiavimus dėl neišmokėtų darbo išmokų pagrįstais.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas finansinį reikalavimą kildina iš darbo teisinių santykių, neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai įrodyti tokio finansinio reikalavimo pagrįstumą, kartu ir aplinkybės, jog jis ginčo laikotarpiu (kai apskaičiuotas jam neišmokėtas darbo užmokestis bei kita su darbo santykiais susijusi išmoka) faktiškai vykdė darbo funkcijas ir buvo pagrindas jam išmokėti su darbo užmokesčiu susijusias išmokas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apelianto pateikti duomenys ir jų suvestinė nepaneigia nemokumo administratorės pateiktų duomenų apie pareiškėjo darbo laiką ir išmokėtas išmokas teisingumo.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė 1 558,57 Eur finansinio reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį patvirtinti.

32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Apelianto atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

33. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Nemokumo administratorė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.