Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.7.1.1; 1.2.7.2.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4

2026 m. vasario 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 7 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 8 d. nutartimi, kuriuo S. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje bei 150 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (dvi paros) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinta; nukentėjusiosios V. N. įgaliotos atstovės civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. P. V. N. naudai priteista 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. S. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad išžagino žmogų, o būtent: 2024 m. gegužės 13 d. apie 17 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. N. bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl fizinės negalios, vilkėdamas tik viršutinius marškinius, atėjo į nukentėjusiosios V. N. kambarį, grasindamas žodžiais „tu kūrva, valkata, aš tave iškrušiu, jei tu man neduosi, vienakoje ubage“, panaudojo fizinį smurtą – rankomis suėmė jai už kojų, jas pražergė, stipriai suspaudė klubus, užgulė ant nukentėjusiosios, ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai V. N. priešintis, rankos pagalba įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios V. N. valią natūraliu būdu, ir dėl to nežymiai sutrikdė V. N. sveikatą, padarydamas poodinę kraujosruvą kaktoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, gaktos, kirkšnies, dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje ir organinio emocinio labilumo sutrikimą.

2. Be to, S. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo žmogų, o būtent: 2024 m. lapkričio 16 d. apie 19 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. N. bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl fizinės negalios, jai gulint lovoje, grasindamas žodžiais „išrūrinsiu su savo pirštais“, praskėtė rankomis nukentėjusiosios koją, įkišo dešinės rankos pirštą į nukentėjusios makštį, pirštu atliko lytinio akto judesius ir taip tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios V. N. valią, ir dėl to nežymiai sutrikdė V. N. sveikatą, padarydamas odos įbrėžimą kairės lytinės lūpos srityje ir organinio emocinio labilumo sutrikimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 7 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo atsižvelgta į jo senyvą amžių, sveikatos būklę, į tai, kad nuo vaikystės yra „protiškai atsilikęs“, nesupranta savo atliekamų veiksmų, yra neišsilavinęs, nemoka skaityti, nėra baigęs mokyklos. Kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, jo teistumai yra išnykę. Todėl teigia, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams yra per griežta. Taip pat nurodo, kad neturi jokio turto, gyvena iš neįgalumo išmokos, kurios dydis yra 400 eurų. Šios sumos jam neužtenka pragyvenimui, kadangi dėl senyvo amžiaus jam reikia pirkti vaistus. Dėl šių priežasčių jis neturi galimybės atlyginti priteistą 7000 eurų dydžio civilinį ieškinį ir prašo jį sumažinti. Taip pat prašo išreikalauti iš civilinės ieškovės duomenis, pagrindžiančius tokio dydžio neturtinės žalos padarymą – gydytojų, psichologų, psichiatrų pažymas dėl patirtų išgyvenimų.

4. Atsiliepimų į nuteistojo S. P. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. P. ir jo gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Laima Mušauskytė-Griciuvienė prašė nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė ir prašo ją sušvelninti. Taip pat apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti iš jo nukentėjusiajai civiliniu ieškiniu priteistą neturtinės žalos dydį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam S. P. paskirtos bausmės

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

10. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

11. Už nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija), o už nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, – baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino S. P. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas jį nubaudė laisvės atėmimo bausmėmis. Parinkdamas S. P. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad S. P. įvykdė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis) žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, veikė tyčia, antroji veika padaryta esant paskirtai kardomajai priemonei – įpareigojimui gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (5 t., b. l. 8–9, 16–17, 23–24), bei į kaltininko asmenybę (teistumas išnykęs (3 t., b. l. 164–170), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 172–174), nedirba (3 t., b. l. 176), yra neįgalus (3 t., b. l. 150–160)). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė S. P. BK 149 straipsnio 1 dalies ir BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės S. P. už padarytas nusikalstamas veikas skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. P. tinkamai parinko bausmės rūšį, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydžiai neatitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio (nusikaltimai padaryti prieš tą pačią kartu gyvenančią nukentėjusiąją, nusikalstami nuteistojo veiksmai abiem atvejais buvo vienkartiniai ir truko labai trumpą laiko tarpą), o taip pat teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-124-309/2023 – pagal BK 150 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams už tai, kad nuteistasis tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu bei pasikėsino tenkinti lytinę aistrą analiniu būdu, nukentėjusioji buvo mušama suduodant daugybinius smūgius į vairias kūno vietas, tampoma bei kitaip prieš ją smurtaujama, grasinama išmesti per balkoną ir kt.; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-875/2023 – pagal BK 149 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams už tai, kad nuteistasis, grasindamas padegti, nužudyti globėją, ne mažiau vienuolika kartų lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-795/2024 – pagal BK 149 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams už tai, kad nuteistasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią, kuomet ji dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, ūminės intoksikacijos negalėjo suprasti su ja atliktų seksualinių veiksmų reikšmės ir negalėjo šiems veiksmams pasipriešinti; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-354/2024 – pagal BK 149 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams keturiems mėnesiams už tai, kad nuteistasis, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-366/2024 – pagal BK 149 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dviem mėnesiams už tai, kad nuteistasis, įsibrovęs į patalpą ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, išžagino nukentėjusiąją; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20701121/2024 pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams už tai, kad nuteistasis, panaudodamas fizinį smurtą (ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių), neleisdamas išeiti, tą pačią dieną ne mažiau septynis kartus lytiškai santykiavo ir seksualiai prievartavo oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu nukentėjusiąją prieš jos valią; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-898/2024 – pagal BK 149 straipsnio 1 dalį (2 veikos) paskirta subendrinta bausmė penkeriems metams už tai, kad nuteistasis, panaudodamas fizinį smurtą, įsibrovęs į patalpą, du kartus lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią, nuteistasis teistas, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12-1036/2024 – pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams už tai, kad panaudodamas grasinimus ir fizinį smurtą (septyniolika trauminių poveikių), ne mažiau penkis kartus lytiškai santykiavo bei tenkino savo lytinę astrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, nuteistasis teistas užsienyje, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių), nuteistojo asmenybės pavojingumo ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per dideli. Be pirmosios instancijos teismo jau įvertintų aplinkybių, teismų praktikos panašiose bylose, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis S. P., panaudodamas fizinį (rankomis suimdamas už kojų, jas pražergdamas, suspausdamas klubus, užguldamas) ir psichologinį smurtą (grasindamas žodžiais) prieš nukentėjusiąją V. N. bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl fizinės negalios (amputuota dešinės kojos apatinė dalis) vieną kartą išžagino (lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios V. N. valią natūraliu būdu) ir vieną kartą seksualiai prievartavo nukentėjusiąją (pirštu atliko lytinio akto judesius) bei abiejų veikų metu nežymiai sutrikdė V. N. sveikatą (padarė poodinę kraujosruvą kaktoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, gaktos, kirkšnies, dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimą kairės lytinės lūpos srityje ir organinio emocinio labilumo sutrikimą), tarp padarytų nusikaltimų yra pusės metų laikotarpis, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistasis buvo teistas penkis kartus už visai kitokio – turtinio – pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, jam teistumas už jų padarymą išnyko 2017 metais, nuteistasis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, įgimta silpnaprotyste – lengvu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, tačiau jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (4 t., b. l. 62–66), jo darbingumas siekia vos 35 procentus (3 t., b. l. 150–160), nuteistasis nėra išsilavinęs, jo paties teigimu, nemoka nei skaityti, nei rašyti, nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios (5 t., b. l. 152–155), pati nukentėjusioji įvykių metu taip pat buvo neblaivi (1 t., b. l. 55, 173–174), liudytojų G. M. ir S. P. teigimu, nuteistasis ir nukentėjusioji bendro ūkio neveda, nuteistasis S. P., gyvendamas kartu su nukentėjusiąją V. N., padeda dėl jos fizinės negalios – atneša vandens, malkų, parveža pirkinių ir kt. (3 t., b. l. 103–107, 108–110; 120–126, 127–129, 133–135).

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas šiame nuosprendyje paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam S. P. už nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu mažesnes nei BK 149 straipsnio 1 dalies ir BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai – už nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, o už nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimą trejiems metams. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokių bausmių paskyrimas atitiks S. P. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsižvelgus į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

14. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskyręs S. P. bausmes už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką atskirai, po to, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes iš dalies sudėjo, tai yra prie griežtesnės trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, pridėjo dvejus metus iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės trejų metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams.

15. Pažymėtina, jog BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos ir prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, turi būti nurodomi pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvai. BK 63 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių bendrinimo taisyklės plačiau nereglamentuoja, kokia dalis švelnesnės bausmės bendrinant bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu turi būti pridėta prie griežtesnės bausmės, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką nustatant pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir toks sprendimas yra motyvuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2008, 2K-383/2009). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, subendrindamas S. P. paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, nenurodė jokių pridedamos švelnesnės bausmės dalies motyvų ir taip pažeidė minėto straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali įvertinti subendrintos bausmės pagrįstumo, kadangi tai pagrindžiančių motyvų skundžiamame nuosprendyje apskritai nėra.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. laikomas neteistu (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, tačiau aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo tik vieną galiojančią nuobaudą už dviračio vairavimą esant neblaiviam, paskirtas baudas sumokėjęs, oficialaus darbo stažo turi vos už du metus, darbingumo lygis – 35 procentai, amžius – (duomenys neskelbtini). S. P. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pažeidė tą patį teisinį gėrį – žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, abi veikos yra tyčiniai sunkūs nusikaltimai, padaryti prieš vieną ir tą patį asmenį, pusės metų laikotarpiu. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas S. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir nemotyvuodamas pridedamos bausmės dalies dydžio, pridėjo per didelę švelnesnės bausmės dalį, ir parinkta proporcija neatitinka nei nuteistojo S. P. nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumo laipsnio, nei bausme siekiamų tikslų, todėl paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė laikytina aiškiai per griežta ir prieštaraujančia bausmės individualizavimo principui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, už atskirus nusikaltimus S. P. paskirtas bausmes subendrinant iš naujo – prie griežtesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, pridedant dalį (devynis mėnesius) švelnesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, ir paskiriant S. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, S. P. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė mažinama trečdaliu iki galutinės bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad už BK XXI skyriuje numatytų nusikaltimų padarymą BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (BK 75 straipsnio 3 dalis), nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimo klausimo nesprendžia.

Dėl nukentėjusiosios V. N. civilinio ieškinio

18. Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į jo asmenybę bei turtinę padėtį, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis – 7000 eurų – yra per didelis.

19. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

20. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

21. Šioje byloje nustatyta, kad dėl S. P. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajai V. N. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, gaktos, kirkšnies, dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimas kairės lytinės lūpos srityje ir organinio emocinio labilumo sutrikimas. Nukentėjusiosios V. N. atstovė byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl S. P. veiksmų nukentėjusiajai ne tik buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių ji pirko vaistus (teigė, kad buvo naudojamas „Dobolene gels“ potrauminis tepalas nuo skausmo bei mėlynių, nuo krešulių susidarymo nukentėjusioji naudojo „Fucidin“ tepalą, kurį rekomendavo traumatologas, skausmui nuraminti naudojo ir leidžiamas ampules „Diklofenol“ bei „Olfen“, tačiau vaistų pirkimo kvitų neišsaugojo), bet ji patyrė ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimo jausmą, nuo patiriamos psichologinės įtampos pašlijo sveikata, sutriko miegas, padidėjo nervingumas, todėl nukentėjusioji V. N. patyrė 10000 eurų neturtinę žalą ir prašė ją priteisti iš nuteistojo S. P. (2 t., b. l. 169–171). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad dėl nuteistojo S. P. tyčinių prievartinių veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat nukentėjusiosios V. N. atstovės civiliniame ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, kad dėl byloje nagrinėjamų įvykių nukentėjusioji patyrė didžiulį išgąstį, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, stresą, dvasinę skriaudą, kadangi ji labai daug padėjo nuteistajam, jį globojo, rėmė, taip pat atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, V. N. sukeltas pasekmes, S. P. atliktus veiksmus, teismų praktiką, konstatavo, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies – iš nuteistojo S. P. nukentėjusiajai V. N. priteisė 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu nesutinka.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-235-628/2020). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-235-628/2020).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai vertindama nukentėjusiosios V. N. patirtą neturtinę žalą, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau dalies aplinkybių svarba ir aktualumas, teisėjų kolegijos manymu, buvo įvertinti nepakankamai, dėl to nustatytas iš esmės per didelis, neatitinkantis šioje byloje svarbių aplinkybių bei formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis.

24. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nuteistojo S. P. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai V. N. buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Iš byloje esančių duomenų (VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (3 t., b. l. 86–93)) matyti, kad V. N. 2024 m. gruodžio 6 d. (po pirmos veikos praėjus septyniems mėnesiams ir po antros veikos praėjus vienam mėnesiui laiko) psichiatro konsultacijos metu skundėsi miego sutrikimais, nuotaikų kaita, nurodė, kad yra „sutrikusi nerviškai“, jai paskirtas gydymas sertralinu, estazolamu bei nustatytas organinis emocinio labilumo sutrikimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 446/2024(05) patvirtina, kad pirmojo įvykio metu (2024 m. gegužės 13 d.) V. N. mažiausiai 5 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius, spaudžiant sužalotas vietas, padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, gaktos, kirkšnies ir dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 185). Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1256/2024(05) patvirtina, kad V. N. antrojo įvykio metu (2024 m. lapkričio 16 d.) galimai kieto buko daikto poveikyje padarytas odos įbrėžimas kairės lytinės lūpos srityje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 9). Taip pat nustatyta, kad V. N. nuo 2005 m. nustatytas neįgalumas dėl išeminės galvos smegenų ligos, miego arterijos sindromo, 2021 metais jai atlikta dešinės kojos amputacija per blauzdą, o Psichikos sveikatos centro įskaitoje ji yra nuo 2022 metų (3 t., b. l. 86–93). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. N. parodė, kad dėl pirmojo įvykio ji patyrė emocinį stresą, jautėsi pažeminta, buvo sutrikusi. Akto metu patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10-ties, su S. P. niekada ankščiau neturėjo lytinio akto (2 t., b. l. 63 – 66, 83–85), antrojo įvykio metu taip pat nurodė jutusi skausmą, dėl S. P. veiksmų nukentėjo fiziškai ir morališkai (2 t., b. l. 103–105, 160–163). Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, S. P. 2024 m. gegužės 13 d., panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. N. bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl fizinės negalios, rankos pagalba įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios V. N. valią natūraliu būdu, o 2024 m. lapkričio 16 d. įkišo dešinės rankos pirštą į nukentėjusios makštį, pirštu atliko lytinio akto judesius ir taip tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios V. N. valią. Todėl byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl nuteistojo S. P. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Tai neabejotinai turėjo neigiamą poveikį jos gyvenimui, psichinei ir fizinei sveikatai. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju S. P. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tarp padarytų nusikaltimų yra pusės metų laikotarpis, nuteistasis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, įgimta silpnaprotyste – lengvu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, tačiau jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (4 t., b. l. 62–66), jo darbingumas siekia vos 35 procentus (3 t., b. l. 150–160), jis yra neišsilavinęs, oficialaus darbo stažo turi vos už du metus, darbingumo lygis – 35 procentai, amžius – (duomenys neskelbtini), jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto jis neturi (3 t., b. l. 178–181), paties nuteistojo S. P. teigimu, jo pajamos – 400 eurų dydžio neįgalumo išmoka ir šios sumos jam neužtenka pragyvenimui, kadangi reikia pirkti vaistus, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios (5 t., b. l. 152–155), civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepareikštas, nukentėjusioji įvykių metu taip pat buvo neblaivi (1 t., b. l. 55, 173–174). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų taip pat yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padarytų nusikaltimų pasekmėms. Be to, teismų praktika nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei bylose, kai nukentėjęs asmuo yra pilnametis, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja maždaug nuo 500 eurų iki 7000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014 (priteista 5792,40 eurų), Nr. 2K-246-697/2015 (priteista 868,80 eurų), 2K-69-942/2016 (priteista 1390,18 eurų), Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12-1036/2024 (priteista 7000 eurų), Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-898/2024 (priteista 3000 eurų), Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-366/2024 (priteista 4000 eurų) ir kt.).

25. Todėl, atsižvelgus į teismų praktiką bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad neteisėti nuteistojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu tęsėsi pakankamai trumpą laiką, įvykių metu jai nebuvo padaryti jokie sunkesni fiziniai sužalojimai, be to, nuteistasis nukentėjusiosios atsiprašė, dėl savo elgesio gailėjosi, jo turtinė padėtis yra itin sunki, nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis mažinamas iki 5000 eurų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo keičiama BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo manymu, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis bus proporcingas nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų atsiradusioms pasekmėms atlyginti (nukentėjusiosios patirtiems nepatogumams). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, toks nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, jos dar labiau mažinti nėra pagrindo. Tuo labiau, kad šis dydis yra ženkliai sumažintas lyginant jį su civilinio ieškinio reikalavimu (iš nuteistojo S. P. buvo prašoma priteisti 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo). Kartu pažymėtina, kad toks neturtinės žalos priteisimas iš turto neturinčio nuteistojo, kuriam skiriama laisvės atėmimo bausmė, nėra formalumas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis, kurios suderintos su 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/80/EB dėl žalos kompensavimo nusikaltimų aukoms nuostatomis, nukentėjęs asmuo, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, gali įgyti teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos neturtinės žalos kompensavimą iš valstybės, kurios dydis pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata ar jam sukeltas fizinis skausmas, siekia 40 bazinių socialinių išmokų. Tai reiškia, kad net nuteistajam S. P. neturint lėšų atlyginti priteistą neturtinę žalą, nukentėjusioji turi teisę prašyti ženklios dalies žalos atlyginimo iš valstybės jau minėto Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

27. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartimi nuteistajam S. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. lapkričio 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.1.3 punktu, prašoma iš S. P. valstybės naudai priteisti 129,17 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Bylos duomenimis nuteistasis S. P. iki nusikalstamų veikų padarymo nedirbo (3 t., b. l. 176) ir jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (3 t., b. l. 178–181), iki suėmimo 6 metus kartu su nukentėjusiąja nuomojosi vieno kambario su virtuve medinį namą be jokių patogumų vienkiemyje, už nuomą mokėdavo po 10 eurų (4 t., b. l. 62–66). Paties nuteistojo S. P. teigimu, jo pajamos – 400 eurų dydžio neįgalumo išmoka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. P. šiuo metu laikomas suimtas, skundžiamu nuosprendžiu jam skiriama galutinė laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą S. P. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.?

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo S. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 7 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 8 d. nutartimi, pakeisti:

S. P. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių;

S. P. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trejų) metų;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, S. P. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bei kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, S. P. už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. P., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 3 (trijų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

sumažinti iš S. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. N. priteistą neturtinės žalos dydį iki 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo S. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.