Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. (M. G.) kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutarties.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. G. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į patalpą) vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl H. P. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į patalpą) – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimt parų arešto, pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – trisdešimt parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, paskirtas bausmės subendrinus visiško bausmių sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė M. G. paskirta dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. balandžio 15 iki 17 d., nuo birželio 26 iki 27 d. ir nuo liepos 10 d. iki gruodžio 12 d.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas V. Č. (V. Č.), tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartimi nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. balandžio 4 iki 10 d., tiksliau nenustatytą dieną, apie 9.00 val., išlaužęs A. G. priklausančios palėpės sieną ir grindis, įsibrovė į jam priklausantį garažą, esantį 200 m nuo (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., iš kur pagrobė A. G. priklausančias 800 Lt vertės keturias padangas „Dunlop“ su ratlankiais, 100 Lt vertės dvi dviračio padangas su ratlankiais, 212,25 Lt vertės 75 l dyzelinio kuro ir 500 Lt vertės šlifavimo mašiną, skirtą metalui pjauti, su kabeliu ir transformatoriumi, o iš palėpės pagrobė 1000 Lt vertės savadarbį metalinį konstrukcinį katilą bei 50 Lt vertės metalinį 120 l talpos baką; iš viso pagrobė nukentėjusiajam priklausančio turto už 2662,25 Lt.

Taip pat pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 15 d., apie 1.00 val., parinkęs sandėliuko durų spynos raktą, įsibrovė į H. P. priklausantį sandėliuką, esantį Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iš kur pagrobė H. P. priklausantį 950 Lt vertės elektrinį kampinį šlifuoklį „Bosch“, 600 Lt vertės elektrinį kampinį šlifuoklį „Makita“, 95 Lt vertės elektrinį kampinį šlifuoklį „Eurotec“, 1200 Lt vertės benzininį pjūklą „Jonser“, 70 Lt vertės tuščią dujų balioną, 90 Lt vertės lagaminėlį su įrankiais, skirtais sriegiams pjauti, 200 Lt vertės juodos spalvos rankinę su įvairiais įrankiais, tarp jų ir 150 Lt vertės raktu „Knipex Cobra“; iš viso pagrobė nukentėjusiajam priklausančio turto už 3355 Lt.

Be to, M. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 15 d., apie 12.00 val., Vilniuje esančiame romų tautybės tabore, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens sau vartoti įsigijo 1,724 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, 0,002 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 0,125 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių (išskyrus sėklas) koncentrato, aguonų ir jų dalių (išskyrus sėklas) koncentratą laikė žalios spalvos plastikiniame indelyje, tramadolį – plastikiniame maišelyje ir gabeno iš Vilniaus į Šalčininkus, kur 2008 m. balandžio 15 d., apie 19.00 val., kratos Šalčininkų rajono policijos komisariate metu policijos pareigūnai pas jį aptiko narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Taip pat pagal BK 241 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 27 d., apie 11.20 val., Šalčininkų r., Žagarinės k., liudytojo J. K. apklausos dėl šiam parduoto vogto metalinio konstrukcinio katilo metu, būdamas sulaikytas, pabėgo nuo policijos pareigūnų Rūdninkų miško masyvo link.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartį, subendrinant paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis ir paskiriant švelnesnę galutinę bausmę.

Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo M. G. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad baudžiamasis įstatymas aiškiai nenurodo, kada teismas turi taikyti dalinį, o kada – visišką bausmių sudėjimo būdą. Prokuroras daro išvadą, kad teismai, tiek skirdami bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek parinkdami bausmių bendrinimo būdą – visišką ar dalinį – turi siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Prokuroras pažymi, kad už dvi tyčines apysunkių nusikaltimų kategorijai priskirtas veikas M. G. buvo paskirtos mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmės, o už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą parinkta švelnesnės bausmės rūšis – areštas. Tačiau, subendrindamas bausmes, teismas taikė griežtesnį – visišką – bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 1, 3 dalyse. Nors teismų sprendimuose nėra tiesiogiai nurodyti subendrinimo būdo parinkimo motyvai, tačiau juose išsamiai aptarti M. G. asmenybės bruožai, jo elgesys, teigiamų išvadų nedarymas ir tai, kad nėra jokių duomenų apie jo polinkį taisytis. Visos šios aplinkybės ir nulėmė teismo pasirinktą bausmių bendrinimo būdą. Prokuroro manymu, teismai tinkamai įvertino kasatoriaus asmenybės bruožus ir atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį bei paskyrė teisingą, ne per griežtą galutinę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių M. G. apeliacinio skundo argumentų. Apibendrindamas atsiliepimo motyvus, prokuroras tvirtina, kad teismai, skirdami M. G. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatomis (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) ir šį sprendimą motyvavo. Subendrinant paskirtas bausmes ir taikant visiško bausmių sudėjimo būdą, BK 63 straipsnio reikalavimai nepažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl bausmių bendrinimo

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas M. G. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę atskirai: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. G. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į patalpą) paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl H. P. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į patalpą) – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimt parų arešto, pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – trisdešimt parų arešto. Vadovaudamasis BK 65 straipsniu, nustatančiu bausmių sudėjimo ir keitimo kitomis bausmėmis taisykles, pakeitęs arešto bausmes, paskirtas pagal BK 241 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmėmis, teismas už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, t. y. visiško bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės), pridėjęs visas paskirtas švelnesnes bausmes, ir galutinę bausmę M. G. paskyrė dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Baudžiamajame įstatyme nurodytos dvi bausmių sudėjimo rūšys: visiškas ir dalinis bausmių sudėjimas. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Tai palikta teismo nuožiūrai. Taigi teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau, kolegijos vertinimu, bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu, nesilaikė BK 63 straipsnio reikalavimų, kurie suteikia teismui teisę rinktis vieną iš bausmių sudėjimo – visiško ar dalinio – būdų. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas – visiškas bausmių sudėjimas – atitinka tiek padarytų veikų, tiek M. G. asmenybės pavojingumą.

Taip pat kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo nuteistojo M. G. apeliacinį skundą ir taip padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus. Dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo pasisakyta. Pažymėta, kad kasatorius apeliaciniame skunde nenurodė aiškių teisinių argumentų dėl BK 63 straipsnio 4 dalies taikymo, todėl teismas to detaliau nenagrinėjo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. G. kasacinį skundą.