Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Dalios Bajerčiūtės, pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžiu nuteistojo R. L. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeitė: R. L. veiksmus iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies (nusikalstamos veikos epizodą dėl vagystės iš „H. M.“ parduotuvės) perkvalifikavo į veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę vienerius metus aštuonis mėnesius. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta R. L. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme už veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė iš UAB (duomenys neskelbtini)), paskiriant R. L. laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2007 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, skiriant R. L. galutinę laisvės atėmimo bausmę dvejus metus šešis mėnesius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 3 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą turtą: UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius keturis diskinius pjūklus H205100 po 55 Lt, bendros 220 Lt vertės, du diskinius pjūklus H210100 po 70,50 Lt, bendros 141 Lt vertės, garso kabelį „SC 2x0,5“ 16,56 Lt vertės, garso kabelį „SC 2x2.5“ 54,42 Lt vertės, garso kabelį „PLW 2x4.0“ 203,75 Lt vertės, t. y. prekių už 635,73 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Taip pat R. L. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. sausio 2 d., apie 18.30 val. parduotuvėje „H. M.“ (duomenys neskelbtini), atvirai pasikėsino pagrobti svetimą turtą: 24 pakelius cigarečių „Marllboro red“ 120 Lt vertės, 46 pakelius cigarečių „Marllboro silver“ 245 Lt vertės, 11 pakelių cigarečių „Marllboro gold“ 55 Lt vertės, vieną 0,30 Lt vertės pirkinių maišelį („M“), t. y. pasikėsino atvirai pagrobti svetimo turto už 420,30 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. kasacinis skundas atmestinas.

Paprastos vagystės sudėtis, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, nustato baudžiamąją atsakomybę už slaptą svetimo turto pagrobimą, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą. Pagal BK 190 straipsnyje pateiktą pagrobto turto vertės išaiškinimą, jeigu vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, toks turtas yra nedidelės vertės ir už jo pagrobimą asmuo atsako pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžiu R. L. epizode dėl vagystės iš parduotuvės „H. M.“ nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, kurio vertė 420,30 Lt. Taigi pasikėsinto pagrobti turto vertė viršijo 3 MGL dydžio sumą – 390 Lt (Lietuvos Respublikos 2008 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 8 straipsnis (2007 m. gruodžio 6 d. redakcija, Nr. 132-5356), todėl R. L. nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į pasikėsinto pagrobti turto vertę, teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Panašios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-237/2008).

Dėl bausmės

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas R. L. pritaikytas tinkamai. Skirdamas bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir BK 178 straipsnio 1 dalies, nustatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarė du tyčinius recidyvinius nusikaltimus) ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (T. 2, b. l. 38-158): daug kartų administracine tvarka baustas už smulkų svetimo turto grobimą (T. 2, b. l. 107-119), teisiamas dvidešimt pirmą kartą, pavojingu recidyvistu pripažintas 1994 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, teistumai neišnykę, niekur nedirba, skirtos administracinės nuobaudos ir bausmės teigiamo poveikio nedaro. Tai įvertinęs teismas pagrįstai parinko griežtesnę negu BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri įstatymo taikymo aspektu paskirta tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, iš naujo paskyrė bausmę, kuri yra švelnesnė, negu pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė už pasikėsinimą pagrobti turtą iš parduotuvės („H. M.“). Taip palengvinta nuteistojo teisinė padėtis, o ne priešingai, kaip teigiama kasaciniame skunde. Iš naujo paskyręs bausmę už vieną iš nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas, dalinio sudėjimo būdu subendrino ją su kita laisvės atėmimo bausme, paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką (pasikėsinimą pagrobti turtą iš UAB (duomenys neskelbtini)). Taikant bausmių subendrinimo būdą tinkamai vadovautasi BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, taip pat laikytasi BPK 320 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą teismas pasirenka savo nuožiūra. Įstatymo leidėjas nenurodo teismui, į ką jis turi atsižvelgti parinkdamas vieną ar kitą subendrinimo būdą. Teismo pasirinkimą lemia ne tik visų į sutaptį įeinančių nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumas, bet ir visos bylos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę. Kai bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Kokią kitos bausmės dalį reikia pridėti, įstatymų leidėjas nenurodo. Tai teismo diskrecinė teisė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas prie griežčiausios bausmės (vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo) pridėjo dalį švelnesnės bausmės (vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo) atsižvelgęs į išimtinai neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Taip pat teismas teisingai taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes nuteistasis R. L. iki ankstesnio (2007 m. gruodžio 14 d.) nuosprendžio priėmimo padarė nusikaltimą, už kurį nubaustas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami procesiniai sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. L. kasacinį skundą atmesti.