- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-12-1036/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06311-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- K.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas, Rasa Vaičekauskytė, Romualdas Drakšas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,
nukentėjusiajai S. P. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą), jos atstovui advokatui Ramūnui Vanagui (ir nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. (K.) V. gynėjo advokato Romualdo Drakšo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. (K.) V. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką K. (K.) V. įskaitytas laikino sulaikymo laikas bei suėmimo laikas nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. birželio 3 d.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti K. (K.) V. palikta nepakeista iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinta.
Nuosprendžiui įsiteisėjus 3 000 (trijų tūkstančių) eurų piniginis užstatas, įmokėtas į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Swedbank Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, grąžintas užstato davėjui.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš K. (K.) V. priteista 193,08 (vienas šimtas devyniasdešimt trys eurai ir 8 centai) eurai turtinei žalai atlyginti.
S. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. (K.) V. priteista 7 000 (septyni tūkstančiai) eurų neturtinės žalos, bei 4 130 (keturi tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt) eurų turtinės žalos.
Iš K. (K.) V. priteista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai jos turėtos 1 856,67 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir 67 centų) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl kardomųjų priemonių, nurodant, kad K. (K.) V. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinta. K. (K.) V. paskirta kardomoji priemonė – užstatas 3 000 (trijų tūkstančių) eurų, įmokėtas į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Swedbank Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, paliktas nepakeistas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. V. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. vasario 23 d. laikotarpiu nuo 2.20 val. iki 6.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti ir tenkinti savo lytinę aistrą su S. P. prieš jos valią, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,7 promilės etilo alkoholio), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, apie 02.20 val. nukentėjusiajai atsisakius tenkinti K. V. lytinę aistrą, jėga tempė ją į svetainę, parvertė ant sofos, numovė jos kelnes bei kelnaites, praskėtė kojas, nepaisydamas prašymų nutraukti savo veiksmus, savo lytiniu organu liesdamas S. P. makštį, tenkino savo lytinę aistrą, o nukentėjusiajai pasipriešinus, kumščiais smogė nenustatytą kiekį kartų S. P. į veido sritį, sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų, pradėjo ją tampyti kambaryje grindimis. Vėliau, nukentėjusiajai būnant miegamajame, jis (K. V.) nuplėšė nuo nukentėjusios marškinėlius, dusino ją ranka sugriebęs už kaklo, liepė bučiuoti jį, savo rankomis suėmęs už jos galvos, spaudė prie savo lūpų, o S. P. priešinantis, jis savo galva sudavė vieną smūgį į nukentėjusiosios kairės pusės antakio sritį, bei rankų kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veido bei kūno sritis. Po ko, nukentėjusiajai nuėjus į vonią, K. V. nusekė ją iš paskos, kur jai klūpint prie unitazo, K. V. sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir kišo savo lytinį organą į S. P. burną, ir taip prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Nukentėjusiajai pasipriešinus, jėga nuplėšė jos kelnaites, vėl sugriebė už plaukų ir iš tualeto ištempė į svetainę, kur pastūmė ją į televizorių, po to, paėmęs peilį, įrėmė nukentėjusiajai ties šonkaulių sritimi grasindamas, kad supjaustys gabalais, smogė jai ne mažiau penkių smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, parvertė nukentėjusiąją ant sofos, jėga praskėtė jos kojas ir savo lytiniu organu lietė jos lytinius organus. Nukentėjusiai stumiant K. V. ir prašant nutraukti neteisėtus veiksmus, pastarasis pasodino ją ant sofos, rankomis laikydamas už galvos, jėga kišo savo lytinį organą jai į burną ir taip seksualiai prievartavo oraliniu būdu prieš S. P. valią. Po ko, jėga parvertė nukentėjusiąją ant sofos, ant kairiojo šono, ir įvedęs lytinį organą į jos makštį, taip prieš nukentėjusiosios S. P. valią su ja lytiškai santykiavo. Po ko, atrėmęs ją į sieną, rankomis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų, jos galvą prispaudė prie sienos, ir įvedęs lytinį organą į jos makštį, taip prieš nukentėjusiosios S. P. valią su ja lytiškai santykiavo, taip pat kumščiu smogė jai į galvos sritį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, koridoriuje kumščiais sudavė S. P. į veido bei kūno sritis ne mažiau keturių smūgių, rankomis pradėjo smaugti, bei paėmęs virtuvinį peilį, pridėjo prie gerklės, grasindamas papjauti, po to sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, nutempė į virtuvę, kur pasodino ant virtuvinio stalo, praskėtė jos kojas ir savo lytiniu organu lietė jos makštį, po ko, nepaisydamas prašymų nustoti, pakėlė ją nuo stalo ir atrėmęs į virtuvės baldus, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir taip prieš nukentėjusiosios S. P. valią su ja lytiškai santykiavo.
Tokiais savo veiksmais, panaudodamas grasinimus ir fizinį smurtą, K. V. lytiškai santykiavo bei tenkino savo lytinę astrą oraliniu būdu su S. P. prieš jos valią, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei, ne mažiau kaip septyniolika trauminių poveikių padarydamas poodines kraujosruvas veide, kakle, krūtinės ląstoje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kojose, apatinėje lūpoje, odos įbrėžimą kaklo kairėje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo K. V. (toliau – ir apeliantas) gynėjas advokatas Romualdas Drakšas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendį (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) panaikinti ir apeliantą dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų išteisinti.
1.1. Apeliaciniame skunde detaliai cituojami Skundžiamo nuosprendžio motyvai, kuriais vadovaujantis pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, bei teisės doktrina ir teismų praktika, susijusi su įrodymų vertinimu, apkaltinamojo nuosprendžio reikalavimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnyje, pažymint, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P- 221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015, Nr. 2K-93-788/2017, Nr. 2K-49/2006, Nr. 2K-372-677/2016, Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001). Nagrinėjamu atveju, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, iš esmės apsiribojo nukentėjusiosios S. P. parodymų perrašymu ir akcentavimu, kad nėra pagrindo jais netikėti, policijos pareigūnų, kurie betarpiškai įvykio nematė ir apie jo aplinkybes žino tik iš nukentėjusiosios pasakojimo, liudijimų perrašymu, specialistų išvadų perkėlimu į Skundžiamą nuosprendį, iš konteksto ištraukiant kaltinimui palankias frazes ir taip įrodymams suteikdamas kitokią teisinę reikšmę. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos bei jų tarpusavyje negretino, dėl ko nepašalino esančių prieštaravimų tarp S. P. parodymų ir kitų bylos įrodymų, prieštaravimų tarp pačios J. Z. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, prieštaravimų tarp S. P. parodymų ir J. Z. parodymų, pilnai nevertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 209/2022(01) ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų bei apklausų metu išsakytų teiginių, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bei nukrypdamas nuo paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kas esmingai įtakojo nepagrįstas išvadas dėl apelianto kaltumo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl apelianto kaltės, o remiantis išimtinai prielaidomis, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto Skundžiamo nuosprendžio priėmimą.
1.2. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas absoliučiai ignoravo faktus, kad objektyviai nėra įrodyti nei apelianto varpos įvedimo į S. P. makštį, nei į burną faktai. Byloje nustatyta, kad S. P. buvo suduoti smūgiai, dėl ko ant jos kūno liko žymės, ji buvo išsigandusi, tačiau tai savaime neįrodo ir negali įrodyti seksualinės prievartos. Paminėtos aplinkybės rodo fizinį smurtą, tačiau tai savaime negali būti tapatinama su seksualiniu smurtu. K. V. neneigia, kad po to kai jis 2022 m. vasario 23 d. vakarą atstūmė S. P., ji ėmė jį ir jo buvusią sutuoktinę, pas kurią apeliantas grįžo gyventi, vadinti necenzūriniais žodžiais, jie susiginčijo ir apeliantas ją pastūmė bei trenkė. Būtent šio kivirčo, stumdymosi ir smūgių pasėkoje ant nukentėjusiosios kūno ir atsirado sumušimai.
1.3. Apelianto teigimu nebuvo sugretinti S. P. parodymai (jų dalis apie lytinių organų skausmą cituojama) su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 556/2022 (01) bei su 2022 m. vasario 23 d. specialisto išvada Nr. G 552/2022 (01), kurios pilnas turinys Skundžiamame nuosprendyje dėl nesuprantamų priežasčių net nenurodomas, nors yra svarbus, ir kurioje pažymėta, kad požymių, nurodančių, kad K. V. prieš apžiūrą lytiškai santykiavo, nėra. Nors Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad neva naudojant apsaugos priemones ar nebaigus lytinio akto, biologiniai pėdsakai ir negali būti randami, dėl ko negalima nustatyti lytinio santykiavimo buvimo, tačiau pati nukentėjusioji 2022 m. lapkričio 17 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog lytinio akto metu prezervatyvas nebuvo naudojamas. Be to, lytinio akto baigimas nėra vienintelis požymis, kuris šiuo konkrečiu atveju patvirtintų lytinių santykių buvimą ar nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas nėra medicinos ekspertas, tad vien todėl, kad S. P. lytiniuose organuose nebuvo rasta spermos dėl lytinio akto nebaigimo, kaip kad teigia apylinkės teismas, niekaip neįrodo, kad su ja buvo lytiškai santykiaujama jos nurodomu būdu.
1.4. Pagal S. P. parodymus, tariamos seksualinės prievartos metu jos lytiniai organai dar nebuvo sugiję po gimdymo, juose buvo gimdymo metu patirtų sužalojimų, dėl ko apelianto teigimu šiuos sužalojimus dirginant lytinio akto metu makštyje neabejotinai turėjo likti požymiai – įplyšimai, įbrėžimai ar pan. Pati S. P. teigė, kad varpos įsiskverbimo metu jai žvėriškai skaudėjo, kas reiškia, kad nevyko fiziologiškai natūralus procesas, varpa buvo „grūdama“ per prievartą, be to, seksualinės prievartos metu tai visada daroma staigiai ir grubiai, o ne tausojančiai. Fiziologiškai sklandus varpos įvedimas į makštį yra galimas tik kai moteris yra seksuliai susijaudinusi, jos makšties raumenys atsipalaidavę, o seksualinės prievartos metu tai vargiai įmanoma. Tad varpą į makštį įvedant per prievartą ir tuo metu S. P. jaučiant žvėrišką skausmą, nukentėjusiosios lytiniuose organuose privalėjo likti bent jau minimalūs įbrėžimai, požymiai, kad jos lytiniai organai viduje buvo dirginami. Jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. G 556/2022 (01) aiškiai nurodyta, kad požymių, nurodančių, kad prieš apžiūrą su nukentėjusiąją buvo lytiškai santykiaujama, nėra. S. P. lytinių organų srityje sužalojimu nėra, o teisiamojo posėdžio metu apklausiamas specialistas papildomai nurodė, jog lytinių organų srityje pas nukentėjusiąją nebuvo plėšimų, įtrūkimų. Visa tai parodo akivaizdų prieštaravimą tarp objektyvių duomenų – specialistu išvadų turinio, ir nukentėjusiosios parodymų. Apelianto teigimu, objektyviai neįmanoma, nelogiška ir neįtikima, kad vis dar po gimdymo skaudant lytinius organus, gimdymo metu buvus siuvimą ir lytinio akto metu jautus žvėrišką skausmą, lytiniuose organuose neliktų absoliučiai jokių įbrėžimų, įtrūkimų, plyšimų ir (ar) kitokių sužalojimų.
1.5. Kartu apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Skundžiamo nuosprendžio argumentą, kad ant nukentėjusiosios chalato, kurį ji dėvėjo įvykio metu, buvo rasta apelianto spermos. Cituojant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S 209/2022(01) nurodoma, jog sperma ant S. P. chalato yra asmens, kuris artimas pagal genetinę liniją apeliantui, bet nesusijęs su juo giminystės ryšiais, t. y. rasta sperma yra ne apelianto. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, akivaizdžiai iškraipė minėtą specialisto išvadą Nr. S 209/2022(01), suteikė jai kitokią prasmę nei iš tikrųjų yra, kas neabejotinai yra įrodymų vertinimo pažeidimas, lėmęs nepagrįstą apelianto nuteisimą. Be to, minėta pirmosios instancijos teismas išvada prieštarauja ir pačios S. P. parodymams, kurie šiuo aspektu ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, o bylos nagrinėjimo metu pasikeitė. Skunde cituojami nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, t. y. kad viso prievarta atlikto akto metu K. V. sperma iš varpos neišsiliejo, iki galo veiksmo nebaigė, akcentuojant, jog apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusiajai nebuvo jokių abejonių, jog 2022 m. vasario 23 d. apelianto sperma neišsiliejo, tačiau bylos nagrinėjimo metu S. P. jau ėmė teigti, kad neva ant jos dėvėto chalato buvo K. V. spermos dėmės. Kartu nurodoma, kad spermos ant chalato aspektu, apelianto nuomone, labai reikšminga tai, kad nors S. P. sakė, kad jai po gimdymo skaudėjo lytinius organus ir ji aštuonias savaites po gimdymo negalėjo turėti lytinių santykių, tačiau 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu ji pasakė, kad po to kai K. V. išėjo jie neturėjo lytinių santykių apie pusantro mėnesio. Tai reiškia, kad iki apelianto išėjimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad ji buvo pagimdžiusi, ji turėjo lytinių santykių su apeliantu 2022 m. sausio mėnesio pradžioje, ir ant S. P. chalato rasta sperma galėjo būti nuo ankstesnio santykiavimo su apeliantu, laikantis pozicijos, jog neva specialisto išvada patvirtina, kad sperma yra K. V., su kuo vis tik apeliantas kategoriškai nesutinka.
1.6. Apelianto teigimu, sperma (čia ir toliau teismo pastaba – ant nukentėjusiosios chalato) galėjo būti bet kieno kito, kadangi, kaip jau minėta S. P. jau sausio mėnesi lytiškai santykiavo, nesilaikydama apribojimų, susijusių su įvykusiu gimdymu, o iki įvykio mėnesį ar kiek daugiau jau negyveno su apeliantu. Tai, kad sperma ant chalato galėjo būti kito vyro logiškai siejasi tiek su specialisto išvada Nr. S 209/2022(011, tiek su apelianto buvusios sutuoktinės M. V. parodymais, duotais 2022 m. gegužės 12 d. ikiteisminio tyrimo metu.
1.7. Apelianto teigimu, byloje ne tik, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, kad S. P. 2022 m. vasario 23 d. savo ar ne savo noru turėjo lytinių santykių, bet ir pačios nukentėjusiosios parodymai neatitinka objektyvių įrodymų, jiems prieštarauja, dėl ko jos parodymai patys savaime negali būti laikomi patikimais ir pakankamais apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Be kita ko, buvo aišku tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek matyti iš Skundžiamo nuosprendžio, kad pirmosios instancijos teismas nuo pat pradžių užėmė kaltumo prezumpcijos poziciją laikydamas, kad apeliantas yra kaltas dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, todėl baudžiamąjį procesą vedė ta linkme, kad ne kaltinimą palaikanti institucija turėjo neginčijamai įrodyti apeliantui inkriminuotų veikų padarymą, o atvirkščiai – apeliantas turėjo paneigti jam mestus kaltinimus, kas yra grubus nekaltumo prezumpcijos, baudžiamojo įstatymo bei konstitucinių nuostatų pažeidimas (BPK 44 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis).
1.8. Aptariant policijos pareigūnių R. K. ir D. D. parodymus, teigiama, kad priešingai nei nurodo apylinkės teismas, liudytojų parodymai nepatvirtina, jog K. V. prieš S. P. vartojo seksualinį smurtą, kadangi šios pareigūnės tiesiogiai įvykyje nedalyvavo ir jo nematė, o apie įvykio aplinkybes, liečiančias seksualinę prievartą, žino tą ir tiek, ką pasakojo nukentėjusioji. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamos liudytojomis policijos pareigūnės patvirtino, kad pirmiausia S. P. sakė, kad ją sumušė ir bandė išprievartauti ir tik po to atsirado versija, jog jau išžagino ir išprievartavo. Todėl policijos pareigūnių liudijimai niekaip nepatvirtina objektyvios tiesos.
1.9. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojama tai, jog apelianto lytinį santykiavimą su S. P. prieš jos valią patvirtino liudytoja J. Z., nurodydama, kad gautose nuotraukose, kurių buvo iš viso apie 10-15 vnt., buvo matyti kraujas ant kūno, peilis, išrautų plaukų kuokštas, mėlynės po akimi, suplėšyti drabužiai. Minėtos liudytojos teigimu, ji buvo gavusi SMS žinutę, kurioje buvo panaudotas žodis išžaginimas (rusiškai nasiloval), suprato, jog buvo lytinis prievartavimas. Pasak apylinkės teismo, galima seksualinė prievarta prieš nukentėjusiąją buvo paminėta nukentėjusiosios telefonu išsiųstose SMS žinutėse ir nuotraukose. Be to, J. Z., skambindama bendruoju pagalbos telefonu, pranešė policijai, kad sugyventinis K. V. smurtauja, bandė išprievartauti draugę. Kitoje Skundžiamo nuosprendžio vietoje, apylinkės teismas nurodė, kad J. Z. pranešė policijai, jog sugyventinis išžagino nukentėjusiąją.
1.10. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė S. P. draugės J. Z., kuri apie įvykį taipogi žino tik iš S. P. pasakojimo, parodymams, duotiems bylos nagrinėjimo metu, absoliučiai neatsižvelgdamas ką ta pati J. Z. sakė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Galiausiai, siekdamas pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas netgi išgalvojo dalį J. Z. parodymų, kadangi Skundžiamame nuosprendyje rėmėsi aplinkybėmis, kurių minima liudytoja nesakė. Apeliaciniame skunde cituojami minimos liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu raštu atsakinėjant į klausimus bei jos kreipimasis bendruoju pagalbos telefonu 2022 m. vasario 23 d. apie 6.35 val., nurodant, jog J. Z. nesakė, kad S. P. jai būtų sakiusi, jog buvo išžaginta ir (ar) išprievartauta, nors tyrėja ir klausė J. Z. ką S. P. pasakojo apie įvykį. J. Z. nė žodžiu neužsiminė apie draugės patirtą seksualinę prievartą, nors lyginant fizinį smurtą ir seksualinę prievartą akivaizdu, kad seksualinė prievarta yra daug rimtesnis dalykas ir apie jį nepasakyti yra absoliučiai nelogiška. Juo labiau kai seksualinį smurtą patiria draugė, tai tokiu atveju kaip tik J. Z. turėtų būti suinteresuota ir pasakyti viską kuo skundėsi draugė S. P.. Vis tik, pirmosios instancijos teisme J. Z. jau teigė, kad S. P. 2022 m. vasario 23 d. žinutėse sakė, kad ją išprievartavo/išžagino, taip pat nurodė, jog tai, kad S. P. sumušė būtent K. V. jai nebuvo abejonės, nes jį žinojo koks yra K. V. ir kartu gyveno, kai tyrėjai raštu nurodė, jog K. V. yra mačiusi vieną kartą, negali pasakyti, kad jį pažįsta arba ne. Jokių santykių su K. nepalaiko. Apie rimtesnius konfliktus ar nukentėjusiuosius jai girdėti neteko. Kaip teigiama, akivaizdus J. Z. parodymų prieštaravimas dėl esminių įvykio aplinkybių išryškėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu, nes tuomet duodami parodymai yra priderinti prie S. P. parodymų, o ikiteisminio tyrimo apklausos metu šio derinimo nebuvo, todėl J. Z. parodymai bylos nagrinėjimo metu negali būti laikomi patikimais ir pakankamais apelianto kaltei pagrįsti.
1.11. Skunde akcentuojama ir aplinkybė apie 2022 m. vasario 23 d. iškart po įvykio rašytas žinutes tarp nukentėjusiosios ir liudytojos J. Z.. Nors pastarosios parodė, kad S. P. prašė išsaugoti jų susirašinėjimo žinutes, vis tik J. Z. tyrėjai nurodė, jog susirašinėjimo išsaugoti nepavyko, o ir pati S. P. teisiamojo posėdžio metu, rodydama savo telefoną, pripažino, kad susirašinėjimą su J. Z. iš savo telefone dalinai ištrynė. Tai prieštarauja bet kokiai logikai ir verčia abejoti tiek S. P., tiek ir J. Z. parodymų tikrumu, ir niekaip neįmanoma paaiškinti, kam reikia nukentėjusiajai ir jos draugei naikinti nusikalstamos veikos įrodymus. Jei pati nukentėjusioji sunaikino įrodymus, tai be abejonės turi būti vertinama apelianto naudai, nes kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-269/2013). Nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos tiek BPK, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, visais atvejais privaloma griežtai paisyti.
1.12. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apžiūrėjus S. P. pateiktą susirašinėjimą su J. Z., telefone buvo rastos tik nuotraukos, kuriose matomos mušimo žymės. Skunde cituojant žinučių turinį nurodoma, kad kaip jau buvo minėta, apeliantas neneigia, kad prieš S. P. pavartojo fizinį smurtą, o jokių žinučių apie tai, kad ji buvo išžaginta ir (ar) išprievartauta nėra. S. P. teisinosi, kad ji nesirinko žodžių, jų nelinksniavo, ar išprievartavo, ar lindo prievartauti, kadangi ji buvo tokios būsenos, kad pirmiausia galvojo kaip jai apsisaugoti, o ne kaip taisyklingai parašyti, nors pastebėtina, jog policijos pareigūnės analogiškai nurodė, kad S. P. sakė, kad bandė išprievartauti. Kaip teigiama skunde, būnant streso būsenoje yra daug lengviau parašyti viena žodi išprievartavo, nei lindo išprievartauti ir, kaip jau minėta, moteris, patyrusi seksualinę prievartą, pirmiausia ir sakytų, kad ją išprievartavo, o ne kad ji nežino kaip jis atsidarė duris, grįžo, mušėsi ir panašiai.
1.13. Abejones dėl S. P. ir jos draugės J. Z. parodymų teisingumo kelia ir jų parodymų nuoseklumas bei prieštaravimai aiškinant aplinkybes apie nagrinėjamo įvykio laiką. S. P. 2022 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad apeliantas ją prievartavo 3 valandas, nuo 3:00 val. iki 6:00 val., po 5:00 val. ryto dar buvo lytinis santykiavimas, ir ji draugei parašė 5.50 val. ryto, maždaug po 10-15 min. kai užmigo apeliantas. J. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad S. P. gaunamas žinutes pamatė apie 3-4 val. ryto. Žinučių buvo daug, gal apie 20-30. Nukentėjusioji, siųsdama nuotraukas dar kartu ir prirašydavo, aiškino aplinkybes iš kur atsirado sužalojimai. Buvo nuotraukos, tekstas, vėl nuotraukos, tekstas. Visas nuotraukas bei žinutes S. P. siuntėjo iki tol, kol liudytoja ketino maitinti vaiką, gal iki 4 val. ryto. Pirmosios instancijos teismui, apžiūrėjus S. P. telefoną, buvo rasta tik 10 nuotraukų ir jų siuntimo laikas 05:50 val. – 05:53 val., tačiau, kaip paliudijo pati S. P., dalį susirašinėjimo su J. Z. ji ištrynė. Tad iš 20-30 žinučių, kurios buvo siunčiamos principu – nuotrauka ir detalus aprašymas iš kur atsirado sužalojimai, išliko tik 10 žinučių. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad padaryti nuotraukas, parašyti 20–30 žinučių su paaiškinimais aprašant nuotraukas, užtrunka laiko ir to neįmanoma padaryti per 7 ar 10 min. (būtent toks išlikęs žinučių siuntimo laikas S. P. telefone). Iš to darytina išvada, kad žinutės buvo siunčiamos žymiai ilgesnį laiką, dar prieš 05:50 val., kas atitinka J. Z. parodymus, kad žinutes ji gavo iki 4 val. ryto, jos buvo siunčiamos apie 3-4 val. ryto. Tai atitinkamai absoliučiai paneigia S. P. parodymus, kad apeliantas prieš ją naudojo fizinį ir seksualinį smurtą nuo 3 val. iki 6 val. ryto, kad po 5 val. ryto vyko lytinis santykiavimas. Pažymima ir tai, kad pati S. P. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams kelis kartus patvirtino, jog apeliantas į butą atėjo apie 2 val. ryto, iš ko logiškai seka, kad įvykus konfliktui ir apeliantui pavartojus prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, pastaroji iškart 3-4 val. ryto ėmė siųsti žinutes ir nuotraukas J. Z., skųsdamasi, kad apeliantas ją sumušė, apie ką J. Z. ir pranešė bendruoju pagalbos telefono numeriu – pasakė, kad sugyventinis sumušė jos draugę. Versija, kad S. P. buvo išžaginta ir išprievartauta, jau atsirado tik atvykus policijos pareigūnams, kas logiškai paaiškina, kodėl J. Z., kviesdama policiją, nieko nesakė apie S. P. tariamą išžaginimą ir išprievartavimą.
1.14. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad neva J. Z. pranešė policijai, kad sugyventinis K. V. smurtauja, bandė išprievartauti, kitoje Skundžiamo nuosprendžio dalyje jau nurodoma, kad J. Z. pranešė policijai, jog sugyventinis išžagino nukentėjusiąją, yra akivaizdžiai išgalvoti ir neatitinka bylos medžiagos. J. Z., skambindama bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad draugė sumušta, o ne išprievartauta, tas yra aiškiai užfiksuota bylos medžiagoje. To neneigia ir pati J. Z., t. y. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji patvirtino, jog skambindama bendruoju pagalbos numeriu ji nesakė, kad S. P. yra išžaginta.
1.15. Kartu atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką seksualinio prievartavimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 49) bei parodymų vertinimą, kilus ginčui tarp asmenų, kurių santykiai pašliję, įtempti, priešiški vienas kitam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2012, Nr. 2K-299/2013). Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų apie prieš S. P. pavartotą seksualinę prievartą, bei atsižvelgiant į tai, kad S. P. yra turėjusi lytinių santykių su apeliantu, kad jie buvo pora, turi bendrą vaiką ir vos gimus vaikui išsiskyrė dėl to, jog K. V. grįžo pas savo buvusią šeimą, o nukentėjusioji liko vieniša motina ir įskaudinta moteris, yra akivaizdu, kad apelianto kaltė turėjo būti įrodyta neginčijamais įrodymais, kurie derėtų su logikos taisyklėmis ir turėtų pagrįsti absoliučią tiesą – absoliutų įsitikinimą, kad seksualinė prievarta buvo. Priešingu atveju, būtent dėl konfliktiškų S. P. ir apelianto asmeninių santykių išlieka didelė nepagrįsto nuteisimo rizika. Skunde teigiama, kad iš byloje esančių įrodymų akivaizdžiai matyti, jog yra susidaręs meilės trikampis tarp apelianto, jo buvusios žmonos M. V. ir S. P.. K. V. gyveno su buvusia sutuoktine M. V., palaikė su ja šeimyninius santykius, augino bendrus vaikus, tačiau S. P. intensyviai ir atvirai demonstravo dėmesį apeliantui, viliojo jį, po ko šis paliko šeimą ir pradėjo gyventi su nukentėjusiąją. Bendro gyvenimo metu apeliantas S. P. įtarinėjo neištikimybe, susilaukė su ja vaiko, dėl kurio tėvystės abejojo ir darė DNR tyrimą, 2021 m. gruodžio 26 d. gimus vaikui po mažiau nei mėnesio laiko apeliantas paliko S. P. ir grįžo gyventi pas savo buvusią sutuoktinę M. V., po ko S. P. viena su vaiku ir atstumta. Iš byloje esančių S. P. žinučių (kurios skunde cituojamos) apeliantui aiškiai matyti, kad ji ir toliau dėjo pastangas apeliantą susigrąžinti, nesusitaikė su jo netekimu, o K. V. į žinutes praktiškai nereagavo, atrašydavo labai retai ir šaltai, apie reikalo esmę, be jokių šiltų jausmų, kas, kaip matyti, vėliau iššaukė S. P. pyktį ir nepasitenkinimą (skunde cituojamas susirašinėjimas).
1.16. Byloje esantis bei pateiktas nukentėjusiosios ir nuteistojo susirašinėjimas parodo, kad S. P. prieš pat įvyki apeliantą vis dar mylėjo, norėjo jį susigrąžinti ir nuolat kvietė ateiti. Tai patvirtina ir K. V. parodymus, kad 2022 m. vasario 23 d. į butą jis atėjo ne savo iniciatyva, o S. P. kviečiant. Taip pat S. P. noras susigrąžinti vyrą, patvirtina apelianto parodymus, kad jam užėjus į butą S. P. pasitiko apeliantą koridoriuje tik su chalatu, apsidžiaugė jį pamačiusi, ėmė gundyti, jie glamonėjosi ir svetainėje, ir miegamajame. Glamonės buvo S. P. iniciatyva, o kadangi K. V. buvo neblaivus pasidavė aistrai. Su S. P. rašytų žinučių turiniu dera ir tai, kad apeliantas nurodė, jog glamonėjimosi metu S. P. pasakė, kad niekam jo neatiduos, kad jis bus tik jos, po ko apeliantas S. P. atstūmė nuo savęs, o pastaroji tuomet supyko ir ėmė rėkti, įžeidinėti jį ir jo šeimą, buvusią žmoną. Tad apeliantas nesusilaikė ir jai trenkė į veidą, ko jis niekada neneigė ir, kaip nurodė teismo posėdžio metu, nepateisina. Apeliantas apylinkės teisme tvirtai nurodė, kad normalaus lytinio akto nebuvo, t. y. jis nebuvo savo varpos įvedęs į S. P. makštį ir savo lytiniu organu nelietė S. P. makšties. K. V. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad teigdamas ankstesniuose parodymuose apie mylėjimąsi, jis turėjo omenyje glamones, bučinius. Viskas ėjo link tikro lytinio akto, bet dėl nukentėjusiosios ištartų žodžių jis atšlijo, lytiškai su ja nesantykiavo ir prasidėjo barnis, kurio metu jis trenkė S. P., tačiau jos nežagino ir neprievartavo. Tai, kad jis nenaudojo seksualinės prievartos S. P. atžvilgiu apeliantas teigė nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios, todėl jis labai nustebo, kai ryte jį pažadino policijos pareigūnai. Kad apeliantas buvo nustebęs teismo posėdyje patvirtino ir liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas A. G. (A. G.). Dėl kraujo ant grindų, apeliantas paaiškino, kad kai S. P. pakyla spaudimas, jai bėga kraujas iš nosies. Logiška, kad jiems susipykus ir S. P. susinervinus jai galėjo pakilti spaudimas, po ko ir ėmė bėgti kraujas iš nosies. Pažymėtina, kad vienoje iš žinučių (2022 m. sausio 25 d.) S. P. parašė apeliantui, kad jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Atsižvelgiant į tai, priešingai negu nurodyta Skundžiamame nuosprendyje, K. V. parodymų negalima laikyti nenuosekliais ir kintančiais ta prasme, kad neva jie yra išgalvoti, nes byloje yra juos patvirtinančių objektyvių įrodymų. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra įrodymai, kad S. P. jautė nuoskaudą, kad apeliantas ją paliko, kaip pati nurodė, pačiu jautriausiu metu, bei grasino, jog ją palikus apeliantui atlygins karma. Atsižvelgiant į tai, šioje konkrečioje byloje esantys įrodymai neabejotinai turėjo būti vertinami ir per S. P. bei K. V. konfliktiškų asmeninių santykių prizmę, tačiau tai padaryta nebuvo, apylinkės teismui visiškai nepagrįstai nurodžius, kad neva nėra aplinkybių, leidžiančių manyti, kad S. P. galėtų apkalbėti apeliantą.
Žemesnės instancijos teismas
1.17. Be kita ko, apeliaciniame skunde papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas Skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuosprendžiui įsiteisėjus užstato davėjui grąžintinas 3 000 (trijų tūkstančių) eurų piniginis užstatas, įmokėtas į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, nors M. V. už apeliantą K. V. sumokėjo ne 3 000 (tris tūkstančius) eurų, o 4 000 (keturių tūkstančių) eurų dydžio užstatą.
2. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos atstovas pateikė prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė pilna apimtimi. Pažymėjo, jog vadovaujantis specialistų išvadomis nei pas vieną iš asmenų, t. y. nei pas K. V., nei pas S. P., iškarto po įvykio lytinio santykiavimo požymių nenustatyta, o tai reiškia, kad lytinių santykių ir nebuvo. Kartu nurodė, kad kaltinimą dėl BK 140 straipsnio K. V. pilnai pripažįsta ir prašė apeliantą dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo išteisinti. Nuteistasis K. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, įspėjus dėl galimo veikos kvalifikavimo pakeitimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiajai padarytų sveikatos sužalojimų, aprašytų kaltinime, parodė, kad pripažįsta sudavęs nukentėjusiajai, kuriai nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų. Prašė jį išteisinti (dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo), pažymėdamas, jog neneigia vasario 23 d. atvykęs pas S. P. jos kvietimu, tarp jų įvyko konfliktas, jis sudavė nukentėjusiajai ir dėl to labai gailisi, bet jos nežagino ir neprievartavo. Nukentėjusiosios atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė prašė vadovautis objektyviais įrodymais, o ne prielaidomis ir spėlionėmis, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš K. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinėje instancijoje. Taip pat atstovas atkreipė dėmesį, jog nors nukentėjusioji neskundė apkaltinamojo nuosprendžio, tačiau nuteistajam skirtina bausmė yra išimtinai per maža, lygi faktiškai sankcijose įtvirtintai medianai. Nukentėjusioji S. P. palaikė savo atstovo išsakytus argumentus. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti, kadangi įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo veika ir padarė teisingas išvadas, todėl Skundžiamas nuosprendis turi būti paliktas galioti be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo K. V. gynėjo advokato Romualdo Drakšo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-107-746/2015, Nr. 2K-572-139/2015, Nr. 2K-10-976/2016, Nr. 2K-43-697/2018, Nr. 2K-296-942/2018, Nr. 2K-7-39-1073/2022).
5. Iš apeliacinio skundo turinio bei gynybos pozicijos apeliacinės instancijos teisme matyti, kad nesutinkama su K. V. nuteisimu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, prašoma panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti nagrinėjamo įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungta nepriklausomo teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker specialisto išvada Nr. G 2023/015, apklaustas minėtą išvadą surašęs ekspertas Gregoire Abi Chaker ir specialisto išvadą Nr. G 556/2022 (01) pateikęs ekspertas Dmitrij Fomin.
5.1. Nepriklausomo teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker specialisto išvadoje Nr. G 2023/015 padarytos išvados, kad 1) S. P., gimusiai 1992 m. rugsėjo 6 d., nustatyta: kraujosruva kairio smilkinio srityje pereinanti į kairės akies vokus, kraujosruva veido dešinėje ties apatinio žandikaulio kampu, kraujosruva apatinės lūpos raudonyje, kraujosruva kaklo priekyje ties skydine kremzle, kraujosruvos kaklo priekyje dešinėje, nubrozdinimas kaklo kairėje, kraujosruva krūtinėje ties krūtinkauliu, kraujosruva dešinės krūties srityje, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruvos kairėje šlaunyje, kraujosruvos kairėje blauzdoje, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva dešinėje blauzdoje; 2) Kraujosruvų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad kraujosruvos padarytos kelių savaičių laikotarpiu iki jų nustatymo teismo medicinos apžiūros metu. Nubrozdinimo kaklo kairėje vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, jog nubrozdinimas galėjo būti padarytas dviejų parų laikotarpiu iki jo nustatymo teismo medicinos apžiūros metu; 3) Kraujosruvų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad kraujosruvos padarytos kelių savaičių laikotarpiu iki jų nustatymo teismo medicinos apžiūros metu. Kraujosruvų vaizdas, pobūdis, lokalizacija nerodo kraujosruvų tikslaus padarymo laiko ir (arba) eiliškumo. Nubrozdinimo kaklo kairėje vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, jog nubrozdinimas galėjo būti padarytas dviejų parų laikotarpiu iki jo nustatymo teismo medicinos apžiūros metu; 4) Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais); 5) Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Duomenų apie susirgimus ir (arba) kitus faktus, dėl kurių tiriamoji S. P. negalėtų susižaloti, nėra; 6) Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, jog sužalojimai neatitinka S. P. byloje nurodytų aplinkybių; 7) Duomenų apie sužalojimus, kuriems padaryti reikalinga vidutinė ar didelė jėga, nėra; 8) Specialios žinios leidžia teigti, jog skausmas pilvo apačioje (moters lytinių organų srityje) gali atsirasti ūmiai, be traumos, t. y. be daikto (-ų) kontakto su moters lytiniais organais; 9) Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (6 t., b. l. 23–38).
5.2. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad tvirtina savo teiktą specialisto išvadą Nr. G 2023/015. Parodė, kad tyrimui ėmė medžiagą iš kaltinamojo akto, nurodė, kokiais duomenimis rėmėsi rengdamas išvadą, buvo duomenų analizė. Su posėdžių protokolais susipažino, posėdžių protokoluose neaptiko reikalingų duomenų, kurie įtakotų jo išvadą. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galvoje, sužalojimo vieta, kad sužalojimas padarytas trauminiu poveikiu, atitinka S. P. nurodytas aplinkybes. Sužalojimai kakle, kurie nurodyti kaltinamajame akte, kad padaryti smaugiant ranka, yra kraujosruvos, taip pat atitinka nurodytas aplinkybes. Ekspertas detalizuodamas, sužalojimus padaromus bukais daiktais, peiliu, nurodė, jog pagal kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, kad sužalojimas padarytas S. P. atrėmus peilio aštria dalimi ties kaklo viduriu ir stumta su peiliu ir grasinta, kad bus sužalojimas peiliu, nustačius, jog abejose kaklo pusėse yra nubrozdinimai, taip pat kaklo viduryje kraujosruvos, tai nebuvo nustatytas sužalojimas peiliu. Negali būti kaip nurodė S. P., kad su peiliu buvo atremta į sieną, stumta su peiliu ir grasinta, taip ekspertas ir atsakė išvados šeštame punkte. S. P. kaklo kairėje pusėje įbrėžimas gali būti padarytas peilio smaigaliu. Visuose parodymuose S. P. nurodė, kad buvo įremtas peilis į kaklo sritį. Jis tą įbrėžimą atmetė, nes yra žemiau apatinio žandikaulio kampo. Tas įbrėžimas yra arčiau žandikaulio kampo ir neatitinka S. P. parodymų. Tas įbrėžimas ar peiliu padarytas, ar nagu, negali atsakyti. Yra krūtinkaulyje sužalojimai ir krūtinėje kraujosruvos. S. P. parodymų metu nurodyta, kad peilis atremtas į krūtinkaulį didele jėga. Apžiūros metu nebuvo nustatyti tokie S. P. sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti peiliu. Padaryti sužalojimai yra buku daiktu, kad aštriu daiktu padaryti sužalojimai, nenustatyta. Išvados šeštame punkte atsakyta, kad sužalojimai kūno apžiūros metu neatitinka S. P. parodymų. Ekspertas paaiškino, kad išvados šeštą punktą rašė kaip rekomenduojama, kad trumpai rašyti. Dalis sužalojimų atitinka parodymus, dalis – neatitinka, o būtent kaklo vidurinė dalis. Peilio naudojimas kaklo viduryje ir krūtinėje negalėjo palikti kraujosruvų, turėjo būti sužalojimai, bet to nėra nustatyta. Galėjo padaryti bukais daiktais, kumščiu. Vidurine peilio dalimi negalėjo būti padaryta. Jei peilis bukąja dalimi atremtas nukentėjusiajai braukiant per kaklą nepjauna. Gali būti atremtas ir nepalikti sužalojimų. Bukas daiktas, spaudžiant peiliu stipriau gali padaryti kraujosruvą, bet gali ir nepadaryti. Tie sužalojimai krūtinėje ir kakle peilio buka ašmenimi neatitinka dydžio, matmenys, forma sužalojimų padarytų peilio buka vieta. Pats sužalojimo daiktas neatitinka sužalojimų. Dėl sužalojimų padarymo laiko yra nurodyta išvados antrame ir trečiame punktuose, t. y. kad sužalojimai padaryti iki kelių savaičių iki nukentėjusiosios apžiūros. Kartu ekspertas išsamiai ir detaliai paaiškino kraujosruvų susidarymo aplinkybes bei galimybes, pažymėdamas, jog mato formą ir gali pasakyti ar kraujosruva yra šviežia. Veidas, kaklas, plaštakos yra matomos, visos kitos vietos nematomos. Jei kraujosruvos būna keturios, penkios vietoje, negali nustatyti kada padarytos kraujosruvos. Kakle, galvoje ir plaštakoje negali nustatyti, kada tiksliai padarytos kraujosruvos. Gali pasakyti tik kelių savaičių laikotarpio tikslumu kada padaryta kraujosruvos. Nagrinėjamu atveju sužalojimai, kurie nurodyti išvadoje, padaryti nuo vienos paros iki kelių savaičių iki apžiūros. Gali būti, kad praėjo 3 ar 4 valandos, para ar kelios paros. Negali pasakyti tiksliai, kiek laiko praėjo. Tos kelios savaitės yra įprastai mokslinėje literatūroje. Iki kelių savaičių išsilaiko kraujosruvos. Jei gilesnė kraujosruva, gali išsilaikyti iki 3 savaičių. Kraujosruva nuo kontakto gali būti, kad atsiranda, pradeda matytis, praėjus valandai po sumušimo. Kraujosruvai atsirasti turi įtakos kūno vieta, panaudoto daikto svoris, jėga, pagreitis, taip pat priklauso ir nuo žmogaus svorio, odos storio, kraujagyslių storio, panaudotos jėgos ir daug kitų faktorių. Kaktoje, veide kraujosruva atsiranda greičiau, nes atsitrenkia į kaulą. Jei du, trys smūgiai į tą pačią vietą, negali pasakyti ar skiriasi kraujosruva. Gali pasakyti, kad padaryta vienu trauminiu poveikiu, nebent kraujosruva parodo daikto formą. Jei daiktas turi cilindro formą, tada gali pasakyti su kokiu daiktu buvo padaryta kraujosruva. Kad pasakyti su kuo suduota, turi matytis kraujosruvos forma. Dėl išvados aštunto punkto ekspertas parodė, kad skausmas pilve gali atsirasti ir be kontakto lytinio akto metu. Taip patvirtino ir pati S. P., kuri pasakė, kad skauda ir prašė, kad K. V. nelįstų. Skausmas moters lytiniuose organuose gali atsirasti dėl streso, žinių, kad bus kontaktas. Ar skaudėjo, ar neskaudėjo, negali nurodyti.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas Dmitrij Fomin parodė, kad tvirtina savo teiktą specialisto išvadą Nr. G 556/2022 (01). Su nukentėjusiosios apklausos protokolais nesusipažino, tik iš kolegos (Gregoire Abi Chaker) išvados. Paaiškino, jog sužalojimai konstatuoti pagal S. P. nurodytas aplinkybes. Savo išvados pirmame punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti grumtynių bei suduoto smurto metu, kaip nurodo nukentėjusioji. Smaugiant pirštais po žandikauliu, visi trys pirštai atsispindi, kraujosruvos veide, kakle, krūtinės ląstoje, dešiniame žaste, kairiajame dilbyje, kojose, apatinėje lupoje pagal mikroskopinį vaizdą, odos nubrozdinimas. Nubrozdinimas gali būti padarytas kietu buku daiktu. Kietas bukas daiktas gali būti riboto paviršiaus daiktas. Traukiant peilį, buvo velkama. Tas peilis galėjo brūkštelti per kaklą, nereikia nei didelės jėgos ir masės. Odos įbrėžimas 1,5 cm ilgio, nedidelis. 1 mm x 1 cm brūkštelėjimas, dėl neatsargaus judesio. Pagarsinus išvados tiriamosios dalies antrą pastraipą (1 t., b. l. 119) ekspertas paaiškino, kad tai poodinė kraujosruva, o kur odos nubrozdinimas – 0,1x1 cm. Tokiu būdu nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Dėl peilio įremto prie gerklės, prie priekinės dalies, nebūtų likęs įbrėžimas. Įremiant ir aštrų daiktą, jei atsargiai, stipriai nespausti, nebus sužalojimo. Pagal įvykio seką įremtas, neatsargiai patrauktas. S. P. nurodė, kad šone. Jei būtų poveikis į priekinę pusę, tai bus priekinė kraujosruva, jei į šoninę pusę, tai bus šoninė kraujosruva. Taip pat parodė, kad kitas išvadų neatitikimas, sužalojimų padarymų laikas, t. y. jo sužalojimų padarymo laikas yra nurodytas vienoks, o kolegos (Gregoire Abi Chaker) kitoks. Ekspertas paaiškino, kad literatūroje dėl laiko yra įvairios teorijos. Sužalojimas (kraujosruva), kaip sakė kolega (Gregoire Abi Chaker), kai plyšta kraujagyslė, išsilieja kraujas. Kraujosruva gali matytis ir po vienos valandos. Yra nustatyti kraujo hemoglobino sudėtis ir pakitimai audiniuose, kaip hemoglobino geležies redukcija keičiasi spalva. Po kurio laiko tampa mėlynesnė, po kurio laiko pasidaro žalia, po to geltona spalva. Jie susiduria ir mato visas spalvas. Tie standartai, spalvų kitimas yra faktorių, kurie įtakoja spalvų kitimą. Nagrinėjamu atveju neturi kitos patologijos, kas galėjo įtakoti spalvų kitimą, jį pagreitinti, neturi duomenų, kad S. P. sirgo kokiomis lėtinėmis ligomis. Odos nubrozdinimai nuo gijimo priklausomai būna apatinės odos lygio. Gyjant ateina plazmos elementai, formuojasi šašas, pirmos paros metu susilygina su oda. Turi galimybes tiksliau nustatyti sužalojimo laiką ir tai praktikuoja dešimtmečiais. Nagrinėjamu atveju laikas nustatytas pagal kraujosruvos spalvas, vaizdą ir odos nubrozdinimą. Labiau tikėtina, kad paros laikotarpyje iki apžiūros, padaryti sužalojimai. Kiek valandų praėjo nuo sužalojimo padarymo iki apžiūros, pasisakyti negali. Nukentėjusiąją apžiūrėjo 11.30 val. po įvykio. Mėlynių spalva atitinka aplinkybes. Kraujosruva ne mažiau dviejų savaičių. Jei būtų daugiau praėję laiko, kraujosruva jau būtų per sena. Visi požymiai rodo, kad šviežia, nauja kraujosruva. Kraujosruvos spalva neišlieka po kurio laiko. Kraujas juda veikiamas žemės traukos. Ekspertas to nelaiko pagrindiniu rodikliu. Tik retais atvejais gali būti, kaip nurodo kolega (Gregoire Abi Chaker). Atsispaudus geležinkelio ar netaisyklingos formos kraujosruvos, jei vamzdžiu sudavus, kraujosruva būna šviesesnė, o šonuose tamsesnė. Tada aišku, kad suduota cilindro formos daiktu. Dažniausiai nestebimos kraujosruvos spalvos, jos intensyvumas. Ekspertas pritaria kolegai, kad suduoti ir dešimt kartų, vertinama vis tiek, kad suduota nemažiau vienu trauminiu poveikiu.
Dėl įrodymų vertinimo ir K. V. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje
6. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir Skundžiamame nuosprendyje išdėstytą įrodymų vertinimą apeliantas teigia, jog kaltinimas jam nėra pagrįstas pakankamais ir neabejotinais jo kaltę bei kitas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino fragmentiškai, nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė nukentėjusiosios parodymams, o tai lėmė neteisingą apylinkės teismo išvadą dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.
7. Atsakant į apelianto teiginius dėl žemesnės instancijos teismo įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat, ar byloje surinktų įrodymų pakanka, ar asmens, kuriam veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, ar įrodymai siejasi tarpusavyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, Skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių argumentus bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas K. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. V. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) K. V., nukentėjusiąją S. P., liudytojus bei ištyrė (išvardino) duomenis (dokumentus), turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o Skundžiamą nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, juos siejo tarpusavyje, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės atitinkamiems įrodymams. Skundžiamame nuosprendyje tirti bei analizuoti tiek K. V. teisinantys, tiek jį kaltinantys įrodymai ir tai, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, savaime nereiškia, kad apylinkės teismas įrodymus įvertino netinkamai. Ir nors pirmosios instancijos teismas itin detalių motyvų dėl įrodymų vertinimo nepateikė, tačiau išvadas dėl K. V. kaltės padarė teisingas, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų.
9. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad nuteistojo K. V. parodymų negalima laikyti nenuosekliais ir kintančiais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto parodymus įvertintino kritiškai, laikydamas juos kaip gynybinę poziciją. Sutiktina, kad išties, nors viso proceso metu nuteistasis neigė prievarta lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja, t. y. teigė jos nežaginęs ir neprievartavęs, pripažino S. P. atžvilgiu naudojęs fizinį smurtą, tačiau tiek dėl esminių įvykio aplinkybių (lytinių santykių buvimo), tiek dėl kitų reikšmingų nagrinėjam klausimui detalių, K. V. parodymai kiekvienoje proceso stadijoje, netgi apeliacinio proceso metu (teikiant skundą ir teismo posėdžio metu), buvo prieštaringi ir nuolat kintantys.
Žemesnės instancijos teismas
10. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas pirmą kartą iškarto po nagrinėjamo įvykio, t. y. 2022 m. vasario 23 d., K. V. pareiškė, kad su pranešimu apie įtarimą (dėl nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje) susipažino, savo poziciją dėl įtarimo praneš ir parodymus duos dalyvaujant gynėjui (2 t., b. l. 73). 2022 m. vasario 24 d. papildomos apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, apeliantas savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su S. P. yra sugyventiniai, ji gyvena jo nuomojamame bute. Iki įvykių 2022 m. vasario 23 d. buvo normalūs santykiai, paskutinį kartą matė ją 2022 metų vasario mėnesį (savaitė iki įvykio). 2022 m. vasario 23 d. apie 02.00 val., grįžo namo apsvaigęs nuo alkoholio, turi raktą, duris atsirakino pats. Kai atėjo namo, abipusiu sutikimu lytiškai santykiavo su S. vieną kartą, paskui prasidėjo konfliktas dėl jo pretenzijų jai, nes nežino kieno vaikas. Konflikto metu jai sudavė porą kartų į veidą, mano sudavė 7-8 smūgius į veidą, į kitas kūno vietas, tiksliai neprisimena. Daugiau lytinių santykių su ja neturėjo, nesantykiavo, jos seksualiai neprievartavo ir nežagino (2 t., b. l. 75–76). Kitą dieną – 2022 m. vasario 25 d., ikiteisminio tyrimo metu K. V. pageidavo papildyti pirminius savo parodymus ir parodė aplinkybes apie bendrą gyvenimą su nukentėjusiąją, jų santykius iki nagrinėjamo įvykio, nurodydamas, kad tarp jų anksčiau kildavo konfliktų. Parodė, kad apie tai, kad grįš 2022 m. vasario 23 d., S. P. nežinojo. Buvo su pažįstamais, vartojo alkoholį, nakties metu buvo arčiau grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė grįžti į šitą butą. S. P. apie tai neinformavo. Apie 2 valandą nakties jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Duris atrakino savo turimais raktais. S. P. atėjo pasitikti koridoriuje. Toliau nelabai pamena, pasisveikino, atsisėdo salone, pakalbėjo apie vaiką, apie viską, apie santykius, S. P. neprieštaravo jų pokalbiui, paskui nuėjo į miegamąjį, pasimylėjo abipusiu sutikimu, S. P. neprieštaravo, santykių metu smurto nenaudojo, kiek laiko truko santykiai, pasakyti negali, į laikrodį nežiūrėjo. Po santykių kalbėjo toliau, grįžę į saloną. S. P. buvo nuoga, apsirengusi chalatu. Pasakė, kad negrįš pas S. P., prasidėjo įžeidimai visokie, įžeidinėjimai ir taip toliau, neatlaikė ir trenkė, sudavė 7-8 smūgius į veidą, į kitas kūno vietas, tiksliau neprisimena, viskas vyko salone. Ginčijosi ir rėkė vienas ant kito, gal ir pasistumdė kituose kambariuose, gal ir apsistumdė, pastūmė vienas kitą, užsimojo vienas ant kito rankomis. Konflikto metu ir ji jam trenkė į veidą, į galvos sritį, neskaičiavo kiek kartų. Toliau nuėjo miegoti, miegojo kartu miegamajame, vienoje lovoje. S. P. už plaukų gal ir tempė, gal koridoriuje, nepamena. Jos plaukų kuokštų nematė, gal ji pati išsišukavo. Kai jie pasimylėjo, buvo laikas maitinti vaiką, S. P. pamaitino vaiką miegamajame, nes vaikas ten ir miegojo. Daugiau lytinių santykių su S. P. neturėjo, jos seksualiai neprievartavo ir nežagino. Daugiau pabudęs nebuvo, pabudo, kai atvyko policijos pareigūnai (2 t., b. l. 77–78). Dar vienos papildomos apklausos metu 2022 m. gegužės 10 d. K. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir davė parodymus apie savo santykius, bendrą gyvenimą su S. P., pastarosios elgesį jiems gyvenant kartu ir jam grįžus pas buvusią sutuoktinę. Apie nagrinėjamą įvykį paaiškino, kad vasario 23 d. naktį, būdamas „Admiral“ kazino, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini), nutarė nueiti pas S. P., eidamas apie 2 valandą nakties parašė jai pora žinučių ir bandė skambinti, bet ji neatsiliepė. Pabandė paskambinti jai į tą kontaktą, kur ji skambino, bet nerado to „akaunto“, iš kurio jam buvo skambinta, tada rašė Viber. Užėjęs namo, duris atrakino savo turimu raktu, prieš tai pabeldė, nenorėdamas pažadinti vaiko. Koridoriuje pasitiko S., ji buvo su chalatu, ji apsidžiaugė jį pamačiusi, pradėjo gundyti, nusimetė chalatą, pradėjo glamonėti, bučiuoti. Būdamas išgėręs, susigundė, pradėjo glamonėtis ir mylėtis, pradėjo svetainėje, paskui perėjo į miegamąjį. Mylėjimasis buvo pradėtas S. iniciatyva. Mylėjimosi metu ji kartojo, kad niekam jo neatiduos, bus tik jos, pasakė: „tai sukai tavęs neatiduosiu“, (mano, kad turėjo omeny buvusią žmoną). Po šitų žodžių jis ją nustūmė į šoną, nutraukęs lytinį aktą. Pasakė, kad niekada pas ją negrįš, su ja nebus. Neapsirengęs, nuogas, išėjo į kitą kambarį, į svetainę, kur ji atbėgo labai supykusi, pradėjo įžeidinėti (rusiškais necenzūriniais žodžiais), jai vėl papriekaištavo, abejodamas dėl vaiko tėvystės. Ji dar labiau pradėjo įžeidinėti, todėl nesusilaikęs sudavė jai kelis smūgius (mano apie septynis smūgius), kiek pamena, smūgiai buvo delnu, mano, kad nestiprūs, į veidą, į šoną, ar buvo smūgiai į kitas kūno vietas, neprisimena. S. ir toliau įžeidinėjo rusiškais necenzūriniai žodžiais ir jį ir buvusią žmoną. Tuo metu, kai trenkė (patapšnojo), S. stovėjo, rodos nuo smūgių ji nei atsisėdo, nei nukrito. Konfliktui aprimus, padarė vaikui mišinuką, kai nuėjo maitinti vaiką, S. matyt nuo nervų pakilo spaudimas, iš nosies pradėjo bėgti kraujas (anksčiau tokie atvejai yra buvę, kuomet susinervinus jai pakildavo spaudimas, iš nosies bėgo kraujas), pamaitino vaiką ir visi nuėjo miegoti, galvojo, kad iš ryto grįš namo pas buvusią žmoną ir tuo viskas pasibaigs, S. P. neprievartavo, viskas buvo jos iniciatyva, mylėjimasis buvo jos iniciatyva (2 t., b. l. 84–86).
11. Taigi iš aptartų K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad apeliantas dėl jam pareikšto įtarimo iš esmės laikėsi pozicijos, kad lytiniai santykiai su S. P. buvo abipusiu sutarimu ir nukentėjusiosios iniciatyva. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tikslinga pažymėti, kad jau tuomet K. V. įvykio aplinkybes nurodė nenuosekliai, jo parodymai kito, o būtent: tiek dėl vietos, kur jie pradėjo mylėtis (pirminiuose parodymuose teigiama, kad S. P. jo atėjo pasitikti koridoriuje, jie salone pasikalbėjo, po to nuėjo į miegamąjį ir vieną kartą abipusiu sutikimu pasimylėjo, paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu K. V. teigė, jog S. P. jį pasitikusi koridoriuje buvo su chalatu, apsidžiaugė jį pamačiusi, pradėjo gundyti, nusimetė chalatą, pradėjo glamonėti, bučiuoti, pradėjo mylėtis svetainėje, po to perėjo į miegamąjį); tiek kada ir kur prasidėjo žodinis konfliktas – ar po lytinių santykių, grįžus atgal į svetainę (pagal pirminius parodymus), ar lytinių santykių metu jau K. V. iniciatyva nutraukus lytinį aktą (pagal paskutinius parodymus); tiek dėl ko prasidėjo žodinis konfliktas, išprovokavęs nuteistojo fizinį smurtą – ar dėl vaiko tėvystės išreikštų pretenzijų svetainėje (pagal pirminius parodymus), ar K. V. S. P. svetainėje pasakius, kad jis pas ją negrįš, ir pastaroji jį dėl to pradėjo įžeidinėti (pagal patikslintus parodymus), ar lytinių santykių metu nukentėjusiajai pasakius, kad ji apelianto niekam neatiduos, o K. V. nutraukus lytinį aktą ir išėjus į svetainę, S. P. atbėgo labai supykusi, pradėjo įžeidinėti, jis jai vėl papriekaištavo, abejodamas dėl vaiko tėvystės (pagal paskutinius parodymus); tiek dėl neesminių vaiko pamaitinimo aplinkybių, t. y. kas pamaitino vaiką – ar S. P. (pagal pirminius parodymus), ar jis pats (pagal paskutinis parodymus).
12. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu K. V., duodamas parodymus, vėlgi neneigė smurtavęs prieš S. P., bet kaltės dėl išžaginimo bei seksualinio prievartavimo nepripažino. Apklausiamas apie nagrinėjamą įvykį parodė, jog vasario 23 d. vakarą jis buvo netoliese, draugo gimtadienyje. Nusprendė nueiti į savo nuomojamą butą. Eidamas pas S. P. jai rašė. Parašė S. P., dar paskambino, tačiau ji neatsiliepė. Naktį S. P. jo nekvietė. Priėjus prie namo, pamatė, kad namie dega šviesa. Patukseno į duris. Butas rakinamas dviem raktais, jis turėjo savo raktus nuo buto. Atsidarė savo raktu, užėjo. Neneigia, jog tą naktį eidamas pas S. P. buvo išgėręs. Nors buvo apsvaigęs nuo alkoholio, įvykio aplinkybes atsimena gerai. S. P. pasitiko jį vilkėdama chalatą. Ji buvo ar iš dušo išėjusi, ar ką. S. P. jis pasitiko buto koridoriuje. Įvykio dieną S. P. davėjo baltą chalatą, ji buvo be apatinių rūbų. Apsidžiaugė jį pamačiusi, pradėjo gundyti, glamonėtis, pradžioje svetainėje, po to miegamajame. Visos glamonės buvo S. P. iniciatyva. Kadangi buvo neblaivus, pasidavė aistrai. Glamonėjimo metu ji pasakė, kad niekam jo neatiduos, sakė, kad jis bus tik jos. Jis ją nustūmė lovoje į šoną ir išėjo į kitą kambarį. Kai ji atbėgo iš paskos, pradėjo jį visokiais žodžiais vadinti, pradėjo klykti, rėkti. Jis nesusilaikydamas stūmė ją, po to ji pradėjo šokinėti ant jo, tada porą kartų jai trenkė. S. P. dar labiau įsikarščiavo, dar labiau pradėjo rėkti, įžeidinėti jį ir jo šeimą, bei buvusią žmoną. Porą kartų jai trenkė. Tikslaus skaičiaus nepamena. Gal septynis kokius kartus trenkė. Kiek pamena, kitose buto vietose jis S. P. nelietė, vonioje irgi nieko nebuvo. Pripažįsta, kad sudavė S. P. į veidą ir tokių savo veiksmų nepateisina. S. P. sudavė kelis kartus į jos veido sritį. Su bute esančiais virtuviniais peiliais jis S. P. negrasino. Dėl bute vonioje rastų plaukų kuokšto paaiškino, jog tai S. P. plaukai matyt nuimti nuo šukų. Kai S. P. susinervina jai iš nosies bėga kraujas, matyt pakilo kraujospūdis ir tada jai iš nosies bėgo kraujas. Pas S. P. buvo užėjęs pasikalbėti, vyko barnis. S. P. pradėjo rėkti, nervintis, bandė jam suduoti, jis buvo paėmęs S. P. už rankos, buvo nustūmęs ją. Sudavė, nes manė, kad apsiramins, bet neapsiramino. Viskas vyko spontaniškai, visi klyksmai, viskas vyko iki valandos. Parėkė vienas ant kito, tada prabudo mažylis, paėmė mažylį. Jis padarė vaikui mišinuką, pamaitino vaiką ir nuėjo miegoti. Miegojo nuogas. Pagalvojo, kad išsimiegos ir grįš pas buvusią žmoną iš ryto, tačiau iš ryto atvažiavo pareigūnai ir jį sulaikė. Atvykę policijos pareigūnai jį pažadino iš miego, buvo šoke. Atsimena, kad į butą buvo atvažiavę mobilios kuopos policijos pareigūnai, kurie pasakė jam, kad jis yra sulaikomas už išžaginimą ar išprievartavimą. Glamonėjimo metu įėjęs į S. P. nebuvo. Normalaus lytinio akto nebuvo. Paprasčiausiai pasiglamonėjo ir viskas. Jo teigimu jis S. P. link lovos nestūmė, su S. P. tik glamonėjosi, jie tuo metu buvo nuogi. Salone vyko nusirenginėjimas, nepamena ar ji nurengė jį, ar jis ją. Fizinės jėgos nenaudojo, kad nurengti. Glamonėjimas prasidėjo koridoriuje, po to svetainėje ir po to perėjo į miegamąjį. Fizinės jėgos prieš ją nenaudojo, savo lytinį organą į jos makštį įvedęs nebuvo. Su S. P. lytiškai nesantykiavo, taip pat nebuvo ir oralinio santykiavimo, su savo lytiniu organu jis nelietė S. P. lytinių organų. Pripažįsta, kad naudojo S. P. atžvilgiu fizinį smurtą, bet jokiais būdais su ja nesantykiavo, lovoje jie buvo nuogi ir vienu momentu S. P. buvo iš viršaus, kai jis gulėjo ant nugaros. Sėdėdama iš viršaus S. P. lytinis organas galėjo liesti jo lytinį organą, tačiau paties įsiskverbimo fakto nebuvo. Ar tuo metu buvo erekcija pasakyti negali, nepamena tačiau neatmeta tų aplinkybių. Teisiamajame posėdyje pagarsinus apelianto parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, K. V. paaiškino, jog pirminiai parodymai buvo duoti šoko būsenoje, o būdamas uždarytas turėjo laiko pagalvoti, prisiminti kaip viskas buvo. Lytinio akto nebuvo, nežinojo kaip išsakyti, o bučiavimą, glamonėjimąsi jis vadina mylėjimusi. Jo nuomone mylėjimasis tai ir buvo glamonės. Jam sunku suvokti, negali išsireikšti (2023 m. sausio 25 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 188–202).
13. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo parodymus, duotus apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, ir jo pozicijos pasikeitimą dėl lytinio akto buvimo abipusiu sutikimu, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad nelogiška bei neįtikinama, jog suaugęs, vaikų turintis vyras lytinius santykius, o būtent mylėjimąsi, supranta ir įvardija kaip bučinius ir glamones. Nors ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. V. ankstesniuose parodymuose apie mylėjimąsi turėjo omeny glamones, bučinius, tačiau esant pareikštam tokiam įtarimui dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, visose apklausose dalyvaujant gynėjui – profesionaliam advokatui (ką patvirtino ir pats nuteistasis), nesuprantama, kaip apeliantas savo atliktus veiksmus suvokia kitaip – lytiškai santykiauja ar glamonėjasi, ir jų negali įvardinti, juos laikydamas tapačiais veiksmais. Jeigu nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusioji, abipusiu sutarimu santykiavusi (glamonėjusi), vėliau staiga jį apkaltino išprievartavimu ir išžaginimu, nesuprantama, kodėl pastarasis nesiėmė veiksmų, siekdamas išaiškinti susidariusią situaciją ir ikiteisminio tyrimo metu detaliai papasakoti savo atliktų veiksmų pobūdžio. Be to, net ir aiškindamas savo suvokimą apie lytinį aktą ir parodymų pasikeitimą, K. V. nebuvo nuoseklus. Pradžioje teigė, kad buvo šoko būsenoje dėl pareikšto kaltinimo, o būdamas suimtas turėjo laiko apgalvoti, prisiminti, nurodymas, kad nuo gegužės 10 d. buvo duoti teisingi parodymai (kuriuose beje irgi nurodė, kad lytinis aktas buvo), po to aiškindamas, kad jam buvo daromas spaudimas pripažinti kaltę, o galiausiai, nurodydamas, jog yra lenkas ir jam lietuvių kalba sunki, todėl ne viską suprato (nors viso proceso metu parodymus pageidavo duoti lietuvių kalba, patvirtino, kad lietuvių kalbą moka 2023 m. sausio 25 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 188–202).
Žemesnės instancijos teismas
14. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. V. apylinkės teisme tvirtai nurodė, kad normalaus lytinio akto nebuvo, kad savo lytinio organo į S. P. lytinį organą įvedęs nebuvo, savo lytiniu organu S. P. lytinio organo nelietė, 2022 m. vasario 23 d. į butą atėjo ne savo iniciatyva, o S. P. kviečiant. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti, kadangi jau iš aptartų nuteistojo parodymų matyti, kad viso proceso metu K. V. teigė, kad apie tai, jog ateina į butą, S. P. nežinojo, jo nekvietė, o dėl to ar su savo lytiniu organu nelietė S. P. lytinio organo vėlgi neturėjo vienareikšmiškos pozicijos. Taip pat, nors viso baudžiamojo proceso metu, net ir apeliaciniame skunde, nuteistasis nepripažino atlikęs visus kaltinime nurodytus fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusiąją, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atlikus įrodymų tyrimą ir išklausius ekspertų paaiškinimus, K. V. pripažino, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų (2024 m. sausio 8 d. teismo posėdžio protokolas, 6 t., b. l. 84–89). Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, analizuodama visus nurodytus K. V. parodymus, daro išvadą, kad nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu davė nenuoseklius, nuolat kintančius, prieštaringus tiek tarpusavyje, tiek lyginant su kita baudžiamosios bylos medžiaga, parodymus, galimai juos derindamas prie jau surinktos bylos medžiagos.
15. Apeliaciniame skunde kategoriškai nesutinkama su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios S. P. parodymus. Išimtinai didelė tiek apeliacinio skundo dalis, tiek viso proceso metu gynybos pusės aiškinamos aplinkybės, buvo siejamos su nuteistojo ir nukentėjusiosios bendru gyvenimu, santykiais iki nagrinėjamo įvykio, S. P. asmenybe, siekiant įrodyti, jog nukentėjusioji jaučia nuoskaudą apeliantui, jos parodymai yra nenuoseklūs, nepatikimi ir jais nebuvo galima grįsti K. V. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas skundo argumentus, kuriais siekiama paneigti nukentėjusiosios parodymus, visgi yra priešingos nuomonės nei apeliantas ir laiko, jog K. V. kaltė nukentėjusiosios S. P. parodymais įrodinėta pagrįstai, pastarosios parodymai pagrįstai pripažinti tinkamu įrodymų šaltiniu. Pažymėtina, kad nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o būtent seksualinės prievartos bylų specifikai būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, šios kategorijos bylose paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo parodymai, todėl teismas turi pareigą kruopščiai ir atidžiai juos patikrinti lygindamas juos su kitais įrodymų šaltiniais ir bendrame įrodymų kontekste, įvertindamas jų logiškumą, (ne)prieštaringumą, nuoseklumą viso bylos proceso metu, bendrą įvykio situaciją ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-458/2020). O vien tik formalus nukentėjusio asmens parodymų atmetimas, suradus juose net ne neesminių prieštaravimų, o keletą skirtingai įvardijamų aplinkybių ar pačios gynybos samprotavimų, kaip tai nagrinėjamu atveju nurodyta apeliaciniame skunde (dėl skausmo jautimo ir nenustatytų sužalojimų lytiniuose organuose, lytinio akto baigimo, paskutinių lytinių santykių turėjimo, pavartotų išsireiškimų), tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose negali būti pateisinamas. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad nukentėjusio nuo seksualinės prievartos asmens parodymuose esantys prieštaravimai, netikslumai ar nesutapimai, tokio pobūdžio bylose, turėtų būti aiškinami parodymų subjektų specifiškumu dėl patirto šoko, streso, gėdos, kitų aplinkybių ir tai nėra pakankamas pagrindas visais atvejais netikėti seksualinę prievartą patyrusio asmens parodymais.
16. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji S. P. ikiteisminio tyrimo metu apie nagrinėjamą įvykį paaiškinimus davė 3 (tris) kartus, t. y. rašant pareiškimą, pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Pirmosios instancijos proceso metu nukentėjusioji buvo apklausta iš viso net 8 (aštuonis) kartus – 2022 m. birželio 13 d. (4 t., b. l. 27 – 33), 2022 m. liepos 12 d. (4 t., b. l. 48–65), 2022 m. lapkričio 17 d. (4 t., b. l. 148–154), 2022 m. lapkričio 22 d. (4 t., b. l. 158–161), 2023 m. sausio 10 d. (4 t., b. l. 172–186), 2023 m. vasario 20 d. (5 t., b. l. 45–52), 2023 m. kovo 7 d. (5 t., b. l. 55–67), 2023 m. balandžio 4 d. (5 t., b. l. 68–82). Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad nukentėjusioji S. P. viso baudžiamojo proceso metu, t. y. nuo pat pareiškimo rašymo ir nuo pat pirmos apklausos momento nuosekliai aiškino, kad ji lytinių santykių su nuteistuoju K. V. nenorėjo, kad lytiniai santykiai buvo prievartinio pobūdžio, naudojant intensyvų fizinį smurtą bei grasinimus. Tokia išvada darytina įvertinus visus nukentėjusiosios parodymus duotus skirtingose proceso stadijose, o ne atsietai nurodant atskiras aplinkybes.
17. Toliau teisėjų kolegija, pasisakydama ir vertindama nukentėjusiosios S. P. parodymus, juos aptars tik dėl esminių ir nagrinėjamo įvykio aplinkybių, pažymint, kad visų nukentėjusiosios parodymų turinys nurodytas Skundžiamame nuosprendyje. Taigi jau iškart po nusikalstamų veikų padarymo S. P. pareiškime nurodė, kad 2022 m. vasario 23 d. apie 02.20 val. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis K. V., grįžęs namo, be jokios priežasties, prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. savo abiejų rankų kumščiais bei savo galva sudavė daugiau nei trisdešimt smūgių į jos galvos, veido, šonkaulių bei kojų sritis, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą, pridėjęs prie jos kaklo bei šonkaulių srities peilį, grasino jį tuoj pat panaudoti ir taip, atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią ir seksualiai prievartavo ją oraliniu būdu, naudodamas fizinį smurtą, t. y. savo abejomis rankomis laikydamas ją už plaukų bei naudodamas jėgą, paklupdė ant kelių ir jėga, prieš jos valią, sukišo savo varpą jai į burną taip tenkindamas savo aistrą (1 t., b. l. 13). Tą pačią dieną apklausiama ikiteisminio tyrimo metu S. P. detaliai paaiškino įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 76–79) ir parodė, kad 2022 m. vasario 23 d., apie 02 val. nakties jai su naujagimiu būnant miegamajame kambaryje, namo grįžo jos sugyventinis:
17.1. ji išėjo į koridorių, K. V. atrodė agresyvus, stovėdamas koridoriuje pradėjo nusirenginėti ir kiek atsimena liko tik su juodos spalvos apatiniais. K. V. priėjo prie jos ir nieko nesakęs pradėjo nurenginėti, iki jos kelių numovė jai treningines kelnes bei kelnaites. Ji savo rankomis laikė savo rūbus, prašydama jo nustoti, tačiau jis, savo abejomis rankomis sugriebė už jos pečių ir naudodamas jėgą stūmė į svetainę. Jam tempiant ją į svetainę ji bandė aktyviai priešintis stumdama jį nuo savęs (veiksmai koridoriuje);
17.2. nepavykus pasipriešinti ji pradėjo prašyti, maldauti jo, paleisti, kad jos neskriaustų, tačiau į prašymus jis visiškai nereagavo ir jėga įtempęs į svetainę parvertė ją ant sofos; ant sofos jis pilnai numovė nuo jos treningines kelnes bei kelnaites ir praskėtė jos kojas. Ji nuolat jam kartojo, kad sustotų, kad neskriaustų jos, kad nenori jokių lytinių santykių, savo rankomis stūmė jį nuo savęs tačiau jis visiškai į jos prašymus, reikalavimus nereagavo ir praskėtęs jai jos kojas išsitraukė iš trumpikių savo varpą ir ją prilietė prie jos makšties, tačiau išsigandusi ji dar stipriau jį stūmė nuo savęs ir jam savo varpos į jos makštį įkišti nepavyko. Nepavykus jam įkišti varpos jis suagresyvėjo, savo rankų kumščiais pradėjo smūgiuoti jai į veido sritį (kiek smūgių suduota buvo tikrai negali pasakyti), taip sukeldamas jai tikrai didelį fizinį skausmą bei savo rankomis sugriebė ją už plaukų ir naudodamas jėgą pradėjo tampyti po kambario grindis. Išgirdus verkiantį vaiką ir paprašius paleisti, K. V. paleido (veiksmais svetainėje);
17.3. ji užsimovė savo juodos spalvos kelnaites ir nuėjo į miegamąjį, kur atėjo ir K. V.. K. V. atsigulė į lovą ir piktai pareikalavo jos, kad patrauktų tą kūdikį. K. V. pilnai nusirengė ir gulėjo nuogas. K. V. atsikėlęs priėjo prie jos ir nuplėšė nuo jos „maikę“. Ji liko tik su kelnaitėmis. K. V. pradėjo sakyti jai, kad ji jį bučiuotų, savo rankomis suėmė už jos galvos ir spaudė prie savo lūpų, tačiau ji vis stūmėsi nuo jo sakydama, prašydama jo, kad neskriaustų jos, kad paleistų ir tada, jai jo nepabučiavus, šis savo galva sudavė vieną smūgį į jos veido kairės pusės antakio sritį taip sukeldamas jai tikrai didelį fizinį skausmą, bei savo rankų kumščiais sudavė jai keletą smūgių į jos veido bei kūno sritis po ko ją pradėjo pykinti ir ji nubėgo į tualetą (veiksmai miegamajame);
17.4. tualete, prie unitazo, atsiklaupė ant kelių, nes labai pykino ir galvojo, kad apsivems. Jai klūpant ant kelių į tualetą įėjo K. V. ir sugriebė už jos galvos ir priglaudė prie jos lūpų savo varpą sakydamas, kad čiulptų ją, kad paimtų ją į savo burną, spaudė jėga savo varpą į jos lūpas, tačiau ji savo rankomis stūmėsi jį nuo savęs prašydama apsiraminti jo, prašydama, kad neskriaustų jos, kad negąsdintu vaiko, tačiau šis, jėga nuplėšė jos kelnaites nuo jos (veiksmai tualete);
17.5. vėl sugriebė už jos plaukų ir iš tualeto ištempė į svetainę, kurioje pakėlęs trenkė į televizorių, K. V. į rankas paėmė nedidelį peilį, jį įrėmė jai ties jos šonkaulių sritimi sakydamas, kad supjaustys gabalais, kad gyvenimas jos baigtas. Ji jautėsi bejėgė, jautėsi sumušta ir sužalota, nebeturėjo jėgų daugiau jam priešintis, nes jis laikė peilį prie jos šonkaulių bei vis savo rankomis suduodavo jai smūgį į skirtingas kūno vietas. K. V. pakėlė nuo grindų ir parvertė ant sofos. Parvertęs ant sofos vėl praskėtė jos kojas ir savo varpa prilietė prie jos vaginos, tačiau ji jį vis stūmė nuo savęs, prašė, maldavo, kad neliestų jos, kad ji negali turėti lytinių santykių po gimdymo, tačiau į jos prašymus K. V. visiškai nereagavo ir pasodino ją ant sofos. Pasodinęs atsistojo prieš ją ir savo rankomis laikydamas už jos galvos jėga sugrūdo savo varpą jai į burną. Sugrūdęs savo varpą jai į burną jis pradėjo ją lėtais judesiais stumti į priekį ir atgal. Ji savo rankomis stūmėsi jį nuo savęs ir atsistūmusi ištraukė jo varpą iš savo burnos, tačiau jis jėga parvertė vėl ant sofos, ant jos kairiojo šono ir savo rankomis, naudodamas jėgą spaudė ties jos kojomis bei jos šonu, taip atimdamas galimybę jai priešintis, sukišo savo varpą jai į makštį ir pradėjo ją prievartauti. Ji šaukė, prašė, kad jis nustotų, kad jai skauda, kad ji negali mylėtis, kad pasitrauktų nuo jos, bandė muistytis, kad tik jam nepavyktu, tačiau jis toliau tenkino savo aistrą prievartaudamas. Kiek kartų K. V. įkišo savo varpą į jos makštį tikrai pasakyti negali. K. V. po kelių minučių pakėlė ją ir atrėmė veidu į sieną ties išėjimo iš svetainės durimis. Atrėmęs ją į sieną jis savo rankomis sugriebė už plaukų ir jos galvą prispaudė prie sienos. Ji buvo išsekusi, pavargusi, sumušta ir be jėgų. K. V. prispaudęs prie sienos sukišo savo varpą į jos makštį ir vėl pradėjo prievartauti. Ji verkė, balsu, garsiai vis prašė, kad jis sustotų, kad jai skauda bei savo rankomis bandė patraukti jo rankas nuo savo galvos, tačiau jis, lytiškai prievartaudamas pradėjo savo rankos kumščiu smūgiuoti į jos galvos sritį, taip sukeldamas jai didelį fizinį skausmą bei atimdamas visas jėgas iš jos (veiksmai svetainėje);
17.6. garsiai pradėjus verkti vaikui, K. V. atsitraukė nuo jos ir ji nuėjo į miegamąjį, kur atėjo ir K. V., pradėjo garsiai šnekėti, todėl ji paguldžiusi vaiką išėjo iš miegamojo kambario į koridorių (veiksmai miegamajame);
17.7. į koridorių išėjo ir K. V., kur be jokios priežasties, savo rankų kumščiais sudavė jai į jos veido bei kūno sritis keletą smūgių, savo rankomis pradėjo ją smaugti bei paėmęs virtuvinį peilį juo pridėjo jai prie gerklės grasindamas, kad tuoj pat papjaus ir sugriebęs už plaukų nutempė į virtuvę (veiksmai koridoriuje);
17.8. virtuvėje K. V. pakėlė ir pasodino ant virtuvinio stalo, praskėtė jai kojas ir savo varpa lietė jos makštį, tačiau jos sukišti jam nepavyko. Ji prašė jo sustoti, sakė, kad jai skauda, kad jai žvėriškai skauda, tačiau jis nesustojo. K. V. pakėlė ją nuo stalo ir atrėmęs į virtuvės baldus sukišo savo varpą jai į makštį. Ji verkė, prašė jo sustoti, jai tikrai skaudėjo, judėjo, kad tik jo varpa išlįstu, tačiau jis toliau ją laikydamas jėga prievartavo ir tenkino savo lytinę aistrą. Ji pasidavė, buvo išsekusi, nebesipriešino (veiksmai virtuvėje). K. V. patenkinęs save nuėjo į miegamąjį ir atsigulė ant lovos. Viso lytinio akto metu, viso prievarta atlikto akto metu K. V. sperma iš varpos neišsiliejo, bent jau ji to nepastebėjo ir nepajautė.
18. Nukentėjusioji iš esmės apie atliktus nuteistojo veiksmus analogiškai aiškino ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 94–98), o būtent, kad 2022 m. vasario 23 d. po 2.00 val. išgirdo rakinamas duris, suprato, kad grįžta buvęs sugyventinis, nes turėjo nuo buto raktus:
18.1. Iš karto išėjo iš miegamojo į koridorių ir pamatė, kad tai K. V.. Jis iškarto priėjo prie jos ir pradėjo ją nurenginėti. Bandė nurengti kelnes ir apatinį trikotažą. Prašė to nedaryti. Jis tuo metu pradėjo nusirenginėti ir ją stūmė į svetainę (veiksmai koridoriuje);
18.2. Nusirengė pats ir jai numovė kelnes ir apatines kelnaites. Lietė ją rankomis, bučiavo, norėjo lytiškai santykiauti su ja. Prašė to nedaryti. Prašė K. V., kad nelįstų prie jos, kad elgtųsi tyliau, kad neprižadintų mažylio. Tai K. V. nesustabdė. Jis pastūmė ją ant sofos ir bandė lytiškai santykiauti. Pradėjo skėsti kojas ir su savo lytiniu organu lietė jos lytinius organus. Eilinį kartą prašė liautis ir to nedaryti. Jis turėjo savo tikslą ir jos prašymo nepaisė. Bet lytinio kontakto neįvyko, nes ji bandė priešintis. Kai bandė skėsti jai kojas, ji priešinosi kojomis ir rankomis. Tai jam nepatiko ir kai ją pradėjo „kolioti“ visais žodžiais, kad ji neva miega su visais, tai turi miegoti ir su juo, lytinis aktas neįvyko. Pradėjo busti mažylis. Ji tada buvo su „maike“, apsirengė apatines kelnaites (veiksmai svetainėje);
18.3. atėjus į miegamąjį, užėjo K. V., garsiai kalbėdamas. Prašė kalbėti tyliau, kad negąsdintų vaiko. Į kambarį K. V. atėjo nuogas ir atsigulė ant lovos, kurioje gulėjo mažylis. Jai buvo pasakyta patraukti vaiką ir gulti šalia. Atsigulė per lovos vidurį, tikėjosi, kad konfliktas baigėsi, kai staiga K. V. sugriebė ją ranka už kaklo ir pradėjo dusinti. Kitą ranką sukišo jai į apatines kelnaites ir lietė jos lytinius organus. Prašė liautis ir to nedaryti. Beprašant, gavo smūgį iš K. V.. Jis su galva sudavė į kairės akies voko smilkinio sritį. Iš karto pajautė, kad jai tinsta akis. Tada gavo dar vieną smūgį į veidą. Pradėjo verkti ir prašyti, kad liautųsi. Jai buvo pasakyta „tu sūka gausi“. Pati paprašė išeiti iš miegamojo į svetainę, kad nebūtų konflikto prie mažylio (veiksmai miegamajame);
18.4. išėjus iš miegamojo į svetainę, gavo kelis smūgius, smūgių skaičiaus nepasakys, nemažiau 3-4 smūgius į veido ir galvos sritį iš delno ir kumščio. Pajautė, kad pradėjo bėgti kraujas. Buvo praskelta lūpa. Greičiausiai kraujas bėgo iš nosies. Dengė veidą ranka ir prašė liautis, bet K. V. nereagavo į tai. Kai prašė liautis, buvo pastumta ant fotelio. Kai gulėjo ant fotelio, grasino spirti į veidą, bet nespyrė. Tiesiog įžeidinėjo žodžiais. Tuo momentu, kai gulėjo ant fotelio visa apsipylusi kraujuose, išgirdo, kad pradeda busti mažylis (veiksmai svetainėje).
18.5. K. V. griebė ją už plaukų į vonią su žodžiais „eik žertva valykis veidą“. Jai nusiprausus veidą, jis užėjo į vonią su žodžiais „klaupkis, turi klauptis ant kelių ir tenkinti oraliniu būdu“. Ėmė jai už rankų, norėjo, kad atsiklauptų, bet ji priešinosi. Tada suplėšė jos apatines kelnaites. Jai priešinantis, sudavė maždaug 2-3 smūgius į veido sritį su delnais. Ji krito ant klozeto, kuris sulūžo (veiksmai tualete);
18.6. jis išėjo iš vonios į virtuvę, o ji nuėjau pas mažylį į miegamąjį. Išėjus jai iš miegamojo, atėjo į svetainę ir jis vėl norėjo lytiškai santykiauti. Vėl pastūmęs ant sofos, bandė skėsti kojas. Pamiršo paminėti, kad dar pradžioje, prieš trenkdamas su galva, nuplėšė jos „maikutę“ (miegamajame). Su savo lytiniu organu lietė jos lytinius organus. Eilinį kartą prašė to nedaryti. Ji nenorėjau su juo lytiškai santykiauti, be to jam sakė, kad jai dar skaudėjo lytinius organus po gimdymo. Jam tai netrukdė ir jis bandė į ją įeiti su savo lytiniu organu. Po to pats atsigulė ant sofos ir liepė lipti, sėstis ant jo lytinių organų. Ji sakė, kad to daryti nenori ir tai jį labai pykdė. Ji kaip įmanydama bandė jį raminti, pasikalbėti, kodėl taip elgiasi. Į prašymus nereagavo, jos prašymai jį dar labiau pykdė. Griebė ją už rankos ir sudavė kumščiu smūgius į galvą, po ko ji atsitrenkė į televizorių. Dar buvo suduoti keli smūgiai į veido ir galvos sritį delnais, 4-5 smūgiai iš eilės, ir buvo pastumta vėl ant to paties fotelio. Vėl grasino spirti koja į veido sritį, sudaužyti. Nuo to smūgių pradėjo svaigti galva, pradėjo pykinti, vimdyti (veiksmai svetainėje);
18.7. ji nuėjo į vonią ir pradėjo vemti atsiklaupusi ant kelių. Klūpant ant kelių, užėjo K. V. ir sugriebė už plaukų. Savo lytinį organą bandė jai sukišti į burną su žodžiais „tu sūka čiulpsi man visą naktį“. Kadangi vėmė ir neturėjo galimybės priešintis, buvo už plaukų ištempta į koridorių (veiksmai tualete);
18.8. jis, ją sugriebęs už rankų už pečių, bandė išvaryti nuogą į koridorių. Tos grumtynės truko minutę ar dvi minutes, per kurias bandė išvaryti pro duris į koridorių, bet nepasidavė, taip pat bandė parklupdyti ją ant kelių. Ji nepasidavė (veiksmai koridoriuje);
18.9. sugriebęs už plaukų, ją tempėsi į virtuvę. Laikydamas už plaukų, apsuko veidu į save ir sudavė jai apytiksliai 3-4 smūgius į veido ir galvos sritį. To pasėkoje atsitrenkė galva į virtuvės spintelių dureles (veiksmai virtuvėje);
18.10. Tada už plaukų tempė ją į svetainę ir ji nepastebėjau nuo to smūgio, kaip atsirado pradžioje mažas virtuvinis peilis. Būnant svetainėje tą peilį bandė sukišti jai į pilvo sritį su žodžiais „tau vis tiek necenzūrinis žodis ir niekas tavęs neišgelbės“. Prašė, verkė, maldavo to nedaryti, kadangi už sienos yra mažas vaikas kad baigtų šitą konfliktą. Tada tuo pačiu peiliu, grasino peilį susmeigti į šonkaulius. Kairėje nugaros šonkaulių pusėje buvo įdrėskimas. Bet veiksmo neužbaigė, nežino, kas jį sulaikė, kad nebūtų tas peilis suvarytas į šonkaulius. Peilio nesukišo, bet per tą vietą trenkė kumščiu, kurioje buvo mėlynė. Kai K. V. sudavė į šonkaulius, pradėjo busti mažylis ir tada K. V. leido jai nueiti pas kūdikį jį nuraminti (veiksmai svetainėje);
18.11. išėjo iš miegamojo, nuėjo į vonią apsirengti chalato, nes buvo šalta. Po to nuėjo į virtuvę atsigerti vandens ir galvojo, kad daugiau jos nebemuš. Tuo metu į virtuvę atėjo K. V., pasodino ją ant virtuvinio stalviršio. Atrišo chalato raištį, bandė skėsti kojas ir pradėti lytinį aktą. Ėmė jos ranką ir su ja lietė savo lytinį organą. Kartojo, kad nenori su juo lytiškai santykiauti. Tuo metu sakė susėdam ramiai kartu pasikalbam (veiksmai virtuvėje);
18.12. jis, paėmęs ją už rankos, nusivedė į svetainę. Pats atsigulė ant sofos ir liepė lipti ant jo lytinio organo. To nepadarius, iš jo pusės kilo agresija ir buvo suduoti 2-3 smūgiai į veido sritį su kumščiais. Buvo pasakyta „nori ar nenori su manimi santykiausi, nes santykiauji su visais, su draugės vyru“. Tada pastūmė ją ant sofos ir vėl bandė skėsti kojas ir savo lytinį organą bandė sukišti jai į burną. Ir taip padarė. Jos prašymų negirdėjo ir liepė gultis šonu. Jis jai buvo už nugaros atsigulus jai ant kairiojo šono. Įkišo savo lytinį organą į makštį. Tuo metu nieko nesakė, tiesiog verkė, kai jis tenkino savo lytinę aistrą. Pakėlęs ją nuo sofos, prirėmė prie sienos ir taip tenkino savo lytinę aistrą vaginaliniu būdu. Lytinio akto nepabaigė. Buvo svetainėje tuo metu, kai jis nuėjo į virtuvę ir atsinešė didelį virtuvinį peilį. Prispaudęs ją nugara prie sienos, peilio aštriąją dalį pridėjo jai prie kaklo su žodžiais „tu sūka mirsi, dabar tau galas“. Ji jautė, kad peilis smenga negiliai į gerklę, bet negiliai, prašė, verkė. Prašė, jos nežudyti. Toliau buvo grasinama, kad jai atėjo galas, kad už viską atsiims, kad ji jam sugadino gyvenimą. Po tų grasinimų patraukė peilį jai nuo kaklo ir dešinės rankos kumščiu trenkė stipriai į sieną, jai stovint prie sienos, prie kairės pusės galvos, bet galvos nepalietė. Po to padėjo peilį ant spintelės prie televizoriaus (veiksmai svetainėje);
18.13. kada nusitempė ją į virtuvę, atgręžė nugara į save, jis liko už nugaros. Praskėtė jai kojas ir su savo lytiniu organu pradėjo lytiškai santykiauti su ja prieš jos valią vaginaliniu būdu. Tačiau iki galo veiksmo nebaigė (veiksmai virtuvėje). Po tos sekos pradėjo busti mažylis ir ji nuėjo į miegamąjį, jai iš paskos atėjo K. V., atsigulė į lovą ir užmigo.
19. Nukentėjusioji S. P., duodama parodymus ir atsakydama į proceso dalyvių klausimus teisiamųjų posėdžių, nurodytų šio procesinio sprendimo 17 punkte, metu pirmosios instancijos teisme apie esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir nuteistojo veiksmų seką, paaiškino vėlgi iš esmės taip pat, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. S. P. parodė, kad visas veiksmas vyko vasario 23 dieną, nuo 3 val. Gulėdama užgirdo, kad rakinamos buto durys, viršutinė spyna nebuvo užrakinta. Suprato, kad grįžta buvęs sugyventinis. Ji jo nekvietė, jis atėjo netikėtai. Jam buvo pasakyta jam tyliau, neišgąsdinti vaiko. Kai užėjo į butą K. V. nieko nesakė, iškart ėjo link jos. Jis puolė prie jos, puolė bučiuoti. Bandė numauti jai sportines pilkos spalvos kelnes, nurenginėdamas stūmė ją iš koridoriaus į svetainę. Pats nusirengė, liko tik su apatinėmis kelnaitėmis. Pastūmė ją ant sofos, prieš tai nurengdamas jai sportines kelnes ir apatines kelnaites. Ji priešinosi, o jis norėjo lytiškai santykiauti. Ji nenorėjo su juo lytiškai santykiauti. Jis sakė, kad ji miega su kitais ir privalo su juo lytiškai santykiauti. Jai buvo užsitęsęs gijimo procesai po gimdymo, ji prašė, kad jis jos neliestų, kad jai skauda. Gulint jai pradėjo rankomis skėsti kojas. Išgirdo, kad pabudo kūdikis. Ji nuėjo pas kūdikį į miegamąjį, K. V. ją paleido. Po to K. V. atėjo į miegamąjį, jis pasakė patraukti kūdikį. Jai buvo liepta gultis ir nusirengti. Ji nesutiko, tada jai buvo nuplėšti marškinėliai. Nors svetainėje jis jai nurengė kelnaites, bet po to kelnaites ji užsidėjo, nuoga pas vaiką eiti negalėjo. Pasakė, kad jeigu jį myli, privalo jį bučiuoti. Tada kišo savo ranką į jos lytinius organus. Jai atsisakius bučiuoti, jis tada pasakė „suka tu vis tiek gausi“. Sudavė jai su savo galva į smilkinio vietą, suprato, kad tinsta akis. Paprašė išeiti į svetainę, kad negirdėtų vaikas. Tada jiems išėjus į svetainę, jis rankos kumščiu sudavė į veidą, jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, praskelta lūpa. Prašė jo apsiraminti, bet jis pasakė, kad ji sugadino jam gyvenimą, kad yra neištikima su draugės vyru. Tada jai dar buvo suduoti keli smūgiai, ko pasėkoje, atsitrenkė į televizorių, buvo kruvina. Tuo metu jis paėmė savo telefoną, pradėjo grasinti. Tada vėl pradėjo busti kūdikis. Jis jai pasakė „eik žertva į vonią valytis veidą“. Ji nuėjo nusiprausti veido, jis atėjo iš paskos. Tada jis vėl pradėjo ją liesti, bučiuoti, nuplėšė apatines kelnaites, marškinėlius jis jai nuplėšė dar miegamajame. Jai priešinantis, nuplėšė apatines kelnaites, buvo suduoti du, trys smūgiai, ko pasėkoje atsitrenkė į klozeto dangtį, kuris sulūžo. Jis išėjo iš vonios, ji ėjo į miegamąjį. Tada jis vėl priėjo prie jos, vėl ant sofos bandė skėsti kojas. Be to, jau jis buvo be kelnaičių, anksčiau jas nusimovė. Pradėjo jai grasinti ir bandė vėl skėsti kojas, liesdamas jos lytinius organus. Tada gavo vėl du, tris smūgius į veidą, nuo ko ją pradėjo pykinti. Kai jis buvo atsigulęs ant sofos, liepė lipti ant jo, ji nesutiko. Nuėjo į vonią, nes ją pykino, o K. V. atėjo į vonią ir bandė jai per prievartą įkišti organą į burną. Buto durys buvo pusiau atidarytos, jis bandė išvaryti ją iš buto, o ji negalėjo palikti mažo sūnaus, buvo nuoga. Ji priešinosi, tada jis klupdė ją ant kelių. Buvo nutempta į virtuvę, liepė jai su savo ranka liesti jo lytinį organą, ji nesutiko. Tada sudavė kelis smūgius, atsitrenkė į virtuvės spintelę su galva. Tada vėl už plaukų sugriebė, nutempė į svetainę, ir ji nepastebėjo, kaip jo rankoje atsidūrė mažas virtuvinis peilis, su kuriuo grasino jai. Jis su ranka bandė durti į pilvą, bet ji išsisuko, tada grasino į šonkaulius, bet nesusmeigė, ko pasėkoje, trenkė į šonkaulius. K. V. tuo metu mažą peilį smeigė į mažytę lovytę. Ji stovėjo ir verkė, o jis norėjo lytiškai santykiauti. Buvo atsigulęs ant sofos svetainėje, reikalavo, kad ji liptų ant jo lytinio organo, bet ji atsisakę. Tai jį labai pykdė, ji prašė taip pat jos neliesti, kad jai skauda. Tuo metu vėl pradėjo busti mažylis, nuėjo pakeitė jam sauskelnes. Nuėjo į vonią užsidėti chalato, nes visa drebėjo, buvo šalta. Tuo metu K. V. rūkė būdamas virtuvėje, bet atsėlino paskui ją į svetainę, pastūmė ją ant sofos ir liepė tenkinti jį oraliniu būdu. Įdėjo savo lygtinį organą jai į burną. Jai iš išgąsčio priešintis buvo sunku, jis minėjo, kad nori lytinio akto. Tada paguldė ją ant kairiojo šono, pakėlė chalatą, įvedė savo lytinį organą jai į makštį, ji tuo metu nesipriešino, o tiesiog verkė. Po to pakėlęs ją veidu atrėmė ją į sieną ir dar kartą pakartojo veiksmą. Ji nesipriešino, tiesiog verkė, jau neturėjo jėgų. Po to, kai patenkino savo aistrą, nuėjo į virtuvę, atsinešė didelį virtuvinį peilį, prirėmė ją prie sienos, smeigė aštriu peilio galu jai į gerklę. Ji pajautė peilį, kad jis smenga jai jau ir K. V. vis kartojo man, kad „suka, tavo gyvenimas baigiasi, tu gyva ar mirusi priklausysi man“. Ji verkė, prašė to nedaryti, bet jam tai nerūpėjo, tai nepatiko. Tada padėjo tą peilį ant spintelės, šalia televizoriaus. Nusitempė ją į virtuvę, atrišo chalato raištį, klupdė ant kelių, kad tenkintų oraliniu būdu. Tada pakėlė ją už pečių ar už chalato, pasodino ant stalviršio ir bandė sukišti savo organą jai į makštį, bet ji priešinosi. Po to ją atsuko į save nugara, pakėlė jai chalatą, sukišo savo lytinį organą jai į makštį. Ji tiesiog verkė, neturėjo jėgų priešintis, tik klausė kodėl taip elgiasi. Po to jis bandė ją varyti iš namų, bet ji nesileido, nenorėjo palikti vaiko su juo, priešinosi. Pradėjo busti mažylis, ji nuėjo į miegamąjį pas kūdikį. Jai iš paskos atėjo K. V., atsigulė į lovą ir užmigo. Ji paėmė mažylį ir išnešė į svetainę. Bijojo kviesti policiją, nes bijojo, kad nenubustų K. V.. Tada parašė draugei ir paprašė kviesti policijos ekipažą. Draugei buvo parašyta prieš 6 val. ryto (kitos apklausos metu nurodė, kad 5 val.) ryto. Policija atvažiavo gal apie 6.30 val. (kitos apklausos metu nurodė, kad prieš 7 val. ryto). Po 5 val. ryto buvo lytinis santykiavimas. Draugei parašė, kad lindo prievartauti, dėl to, kad išprievartavimas skaudus dalykas, migracija vyko po visą butą, tai vyko ne vieną kartą, ne vieną minutę. Nerinko kaip tiksliai sukirčiuoti ar išprievartavo, ar lindo prievartauti. Įvykis, visas veiksmas vyko apie 3 valandas. Visas tris valandas K. V. buvo nuogas. Vaginalis prievartavimas buvo tris kartus, o oralinis – vienas. Visi aktai buvo prieš jos valią. Pirminį kartą, kai jis ją stūmė, jai neatrodė, kad jis būtų susijaudinęs, o po to jau kaip ir buvo, nes virtuvėje ėmė jos ranką, lietė savo lytinį organą. Tada jis jau buvo susijaudinęs. Oraliniu metu, jis kiek mano, buvo susijaudinęs. Periodiškai buvo erekcijos būsenoje. K. V. nebaigė akto, lytinis aktas nebuvo baigtas, sperma neišsiliejo. Kadangi buvo lytinis aktas, sperminis skystis buvo ant chalato. Prezervatyvas nebuvo naudojamas lytinio akto metu. Apie tą prievartą, kažkas po to jos iš pareigūnų užklausė. Ji nežino kokia ten buvo jos būsena, tik prisimena atvažiavo pareigūnai, jų prašė ją su vaiku paslėpti. Tada buvo nuoga, tik su chalatu ir naminėmis šlepetėmis. K. V. rašė iki nagrinėjimo įvykio. Paskutinį kartą bendravo vasario 14 d., jeigu neklysta, ji jam skambino dėl vaiko lovytės. Galimai rašė ir vasario 20 d.
20. Analizuojant nukentėjusiosios S. P. parodymus, matyti, kad ji nė vienoje apklausoje nedavė kitokių parodymų nei, kad prieš ją buvo vartojamas smurtas, atliekami kiti, anksčiau nurodyti veiksmai, dėl kurių ji negalėjo pasipriešinti nuteistajam, ir visą laiką buvo kategoriška dėl to, kad lytinius santykius nuteistasis atliko prieš jos valią. S. P. konkrečiai ir vienareikšmiškai įvardijo apelianto atliktus veiksmus, jų seką. Tokių nukentėjusiosios parodymų kontekste keletas skirtingai įvardijamų aplinkybių, kurios, anaiptol, nėra esminės, nekelia abejonių nukentėjusiosios S. P. parodymų tikrumu bei patikimumu. Kartu negalima neatsižvelgti ir į tai, kad fizinį smurtą ir seksualinę prievartą patyrusi nukentėjusioji dėl įvykio patyrė didelį stresą, atvykus policijos pareigūnams buvo šoko būsenoje (apie tai šiame procesiniame sprendime bus pasisakyta vėliau), viso baudžiamojo proceso metu buvo apklausiama daugiau negu dešimt kartų. Atsižvelgiant į tai suprantama, kad įvykio metu nukentėjusiosios pastangos buvo nukreiptos ne į siekį kuo tiksliau įsidėmėti kiekvieną detalę, todėl tam tikri parodymų skirtumai yra pateisinami. Aukštesnės instancijos teismui suprantamos gynybos pastangos sukelti abejones dėl nukentėjusiosios parodymų, tačiau selektyviai atrinktų aplinkybių akcentavimas, nevertinant visų parodymų bendrame kontekste, nelemia teismo abejonių nukentėjusios S. P. parodymų objektyvumu.
21. Kartu apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnių R. K. ir D. D. parodymai nepatvirtina, kad apeliantas K. V. vartojo seksualinį smurtą prieš S. P., kadangi minimos pareigūnės tiesiogiai įvykyje nedalyvavo ir jo nematė, o apie įvykio aplinkybes, susijusias su seksualine prievarta, žino tik tiek, kiek papasakojo nukentėjusioji. Teisėjų kolegija, pasisakydama apie šį gynybos argumentą, pažymi, jog, kaip minėta, tokio pobūdžio, t. y. seksualinio, bylose paprastai tokių veiksmų tiesioginių liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose būna nukentėjusiojo asmens parodymai, teismo medicinos specialistų, psichiatrijos, psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), ir netiesioginiai (išvestiniai) įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju po įvykio ir kuriems nukentėjusysis pasakojo apie patirtą seksualinį prievartavimą, parodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minimų liudytojų parodymais, kurie sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą yra reikšmingi.
22. Kadangi apeliantas kaltę dėl smurtinio pobūdžio veiksmų galiausiai pripažino, nurodydamas, kad kaltinime nukentėjusiajai įvardyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų, teisėjų kolegija plačiau nedetalizuos policijos pareigūnų parodymų šiuo aspektu (kaip ir kur mušė, į kokias kūno vietas), nors iš esmės S. P. jiems (policijos pareigūnams) nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir savo parodymuose. Teisėjų kolegija pažymės tik tuos liudytojų parodymų aspektus, kurie susiję su aplinkybėmis apie seksualine prievartą. R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą buvo dar vienas ekipažas – R. V. ir E. K., kurie laukė su nukentėjusiąja. Kalbantis su S. P. ji paaiškino, kad vyras grįžęs į butą norėjo lytinių santykių, todėl ją bandė išprievartauti, nuplėšė jai drabužius, vėliau jai atsisakius lytinių santykių, K. V. buvo paėmęs virtuvinį peilį ir pridėjęs jį prie moters kaklo, sakydamas, kad nužudys, grasino (1 t., b. l. 50–51). Teisiamojo posėdžio metu R. K. paaiškino, kad moteris minėjo, jog vyras ją prievartavo, buvo pranešta nusikalstamų veikų tyrėjams, kurie atvyko į įvykio vietą ir toliau aiškinosi išprievartavimo ir smurto prieš moterį įvykį. Moteris pasakė, kad visus sumušimus atliko sugyventinis ir išprievartavo. Jos neklausinėjo kaip išprievartavo, ji detalesnę informaciją pasakojo nusikalstamų veikų tyrėjams. Pasakė išprievartauta, tai vienkartinis atvejis. Neatsimena, kad moteris būtų sakiusi, kad priešinosi. Sakė, kad lytinių santykių labai nenorėjo. Jos nebuvo klausta ar ji kokių veiksmų ėmėsi, kad nebūtų prievartavimo. Auka nevaidino, akivaizdžiai matėsi sužalojimai, jos jaudulys. Tikrai ne vaidyba buvo. Kai tyrėjai atvažiavo, moteris jiems pasakė, kad išžagino ją (2022 m. liepos 12 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 48–65). Kita policijos pareigūnė D. D., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jog atvykus jau buvo vienas ekipažas, pasitiko R. V., E. K. buvo prie durų laiptinėje. Moteris nurodė, kad K. V. bandė ją išprievartauti, mušė (1 t., b. l. 56–57). D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog mašinoje bendravo su moterimi, bet smulkiai nieko neklausinėjo. Iš kitų girdėjo, kad buvo išžaginimas, bet tiesiogiai iš moters ne. Po to iš kolegų išgirdo, kad moteris buvo išžaginta. Išvedė iš buto sugyventinį ir atėjusi kolegė (R. K.) minėjo, kad moteris buvo užsiminusi, kad vyras ją norėjo išprievartauti. Ar pavyko, nežino. Ji asmeniškai neklausė ir atsakyti negali (2022 m. liepos 12 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 48–65). Kiti apeliaciniame skunde neminimi policijos pareigūnai, o būtent A. G. ikiteisminio tyrimo metu aplinkybių apie seksualinę prievartą nenurodė, paaiškino, jog ką moteris minėjo apie įvykio aplinkybes tiksliai neprisimena, tikrai buvo paminėta aplinkybė, kad mušė (1 t., b. l. 53 – 54). Taip pat ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neprisimena ką pasakojo apklausiamas, sumušė pranešėją, smurtavo prieš ją. Gal dar ir išprievartavo, senokai buvo ir neprisimena (2022 m. rugsėjo 30 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 79–91). Dar vieni, ikiteisminio tyrimo metu neapklausti policijos pareigūnai, kurie pirmieji atvyko į nagrinėjamo įvykio vietą, R. V. ir E. K. apylinkės teisme detaliai įvykio aplinkybių prisiminti negalėjo. E. K. nurodė, kad moteris aiškino, jog vyras prieš ją smurtavo. R. V. parodė, jog juos pasitiko moteris, buvo tikrai labai išsigandusi, negalėjo net pasakyti, bijojo net į namus įsileisti, nes nežinojo kaip baigsis. Sakė moteris, kad bandė ją išprievartauti. Liudytoja tiksliai nelabai ką prisiminė, žodis prievartavimas buvo, bet ar bandė, ar prievartavo tiksliai negali pasakyti. Žmogus buvo dideliame strese, šoko būsenoje, verkė, bando sakyti, sustoja, verkia, šneka (2022 m. spalio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 129–139).
23. Ir nors policijos pareigūnai negalėjo vienareikšmiškai teigti ar nukentėjusioji sakė, kad ją bandė išprievartauti (išžaginti), ar, kad išprievartavo (išžagino), dėl to netikėti nukentėjusiosios parodymų patikimu, kartu įvertinus ir bendrą įvykio kontekstą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo. Visi apklausti liudytojai – policijos pareigūnai, betarpiškai matę nukentėjusiąją S. P. nagrinėjamo įvykio metu, parodė, kad moteris, aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo labai susijaudinusi, drebanti, labai išsigandusi, pasimetusi, sumušta, vaikščiojo pirmyn atgal, verkė, bijojo, nevaidino ir akivaizdžiai matėsi jos sužalojimai, jaudulys ir elgesys, visko detaliai paaiškinti nesugebėjo, jai buvo sunku bendrauti, bandant kažko užklausti, bando sakyti, sustoja, verkia, šneka. Be to, kaip nustatyta iš tų pačių minimų pareigūnų parodymų, kad jie įvykio vietoje nepildė jokių dokumentų. Dokumentus pildė kiti pareigūnai – atvykę tyrėjai. Kadangi moteris minėjo, kad vyras ją prievartavo, buvo pranešta nusikalstamų veikų tyrėjams, kurie atvyko į įvykio vietą ir toliau aiškinosi išprievartavimo ir smurto prieš moterį aplinkybes. Būtent jiems nukentėjusioji ir aiškino detalesnę informaciją. Kaip nurodė pareigūnai į įvykio vietą atvyko apie 6 val. 35 min. (A. G. nurodė, kad nuo 6-7 val.), tyrėjas atvažiavo greit, gal šiek tiek po 7 val. (policijos pareigūnų parodymai – R. K. (1 t., b. l. 50–51, 2022 m. liepos 12 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 48–65), D. D. (1 t., b. l. 56–57, 2022 m. liepos 12 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 48–65), A. G. (A. G.) (1 t., b. l. 53 – 54, 2022 m. rugsėjo 30 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 79–91), R. V. (2022 m. spalio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 129–139), E. K. (E. K.) (2022 m. spalio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 129–139)). Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinus nukentėjusiosios S. P. emocinę ir fizinę būseną iš karto po įvykio, jos policijos pareigūnams nurodytų aplinkybių neesminiai skirtumai, negali būti formaliu pagrindu netikėti tolimesniais nukentėjusios nekintančiais ir detaliais parodymais, duotais viso proceso metu, apie pavartotą seksualinę prievartą.
24. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojos J. Z. parodymų nenuoseklumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek kviečiant pagalbą (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (1 t., b. l. 10)), tiek ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja J. Z. aplinkybių dėl seksualinės prievartos nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. raštu pateikdama atsakymus į tyrėjo pateiktus klausimus nurodė, kad: 1. Su S. P. pažįstamos, palaiko gerus santykius; 2. K. V. yra mačiusi vieną kartą, negali pasakyti, kad jį pažįsta arba ne. Jokių santykių su K. V. nepalaiko; 3. Apie K. V. ir S. P. santykius žino tik iš S. P. pasakojimų. S. P. minėjo, kad buvo ir gražių dalykų ir nesutarimų, kurių pagausėjo jai pastojus; 4. Tiesiogiai jų tarpusavio konfliktų nėra mačiusi; 5. S. P. pasakojo tik apie nesutarimus, kuriuos jau minėjo, apie rimtesnius konfliktus ar nukentėjusiuosius jai girdėti neteko; 6. 2022 m. vasario 23 d. buvo pirmas kartas, kai S. P. per susirašinėjimą žinutėmis paprašė jos pagalbos iškviečiant pareigūnus, nes pati to padaryti negalėjo dėl baimės, kad kalbant telefonu ir kviečiantis pagalbą, galės pažadinti užmigusį K. V.. Deja susirašinėjimo išsaugoti nepavyko. Prisega nuotraukas, kurias siuntė S. P. 2022 m. vasario 23 d. (1 t., b. l. 62–73). Nors apeliaciniame skunde akcentuojami ikiteisminio tyrimo metu duoti J. Z. parodymai, teigiant, kad liudytoja nė žodžiu neužsiminė apie draugės patirtą seksualinę prievartą, teisėjų kolegija pažymi, kad liudytoja J. Z. ikiteisminio tyrimo metu, atsakydama raštu, apskritai apie nagrinėjamą įvykį nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, t. y. nei apie fizinį smurtą, nei apie seksualinę prievartą, tik glaustai ir trumpai nurodė, kad nukentėjusioji jos prašė iškviesti pagalbą. Todėl teigti, kad J. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai prieštarauja teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymais ir (ar), kad buvo suderinti (derinami) su nukentėjusiosios parodymais, negalima. Juo labiau, kad nukentėjusioji S. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta anksčiau, t. y. 2022 m. vasario 23 d. ir 2022 m. kovo 8 d., nei liudytoja J. Z. 2022 m. balandžio 14 d., kuri jau tuomet, pasak gynybos vertinimo, galėjo duoti parodymus suderintus su nukentėjusiąja, bei palankius jai.
25. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu J. Z. paaiškino atsikėlusi maitinti mažylės ir pasitikrinusi telefoną, pamatė daug gautų žinučių iš nukentėjusios S. P. su pagalbos prašymu iškviesti policiją, kadangi S. P. to padaryti negalėjo. Žinutes pamatė apie 3-4 val. ryto, bet tiksliai teigti negali. Buvo apsimiegojusi ir netikrino laiko, kas kiek tos žinutės siųstos buvo. Negali pasakyti dėl žinučių periodiškumo. Iki susirašinėjimo gavo ne mažiau 20-30 žinučių. Kada buvo pirmos žinutės laikas neprisimena. S. P. buvo sumušta, atsiuntė daug nuotraukų, kuriuose buvo matyti kraujas, peilis, išrauti plaukai, mėlynės, suplėšyti drabužiai. Buvo daug tam tikro turinio žinučių. Pažodžiui neprisiminė kokio turinio buvo žinutės. S. P. rašė, kad jai baisu, sumušta, jai skauda, jai baisu dėl mažylio ir po to prašė iškviesti policiją. Žinutėse buvo įvardintas asmuo, kaip K. V.. Skambinti policijai S. P. nenorėjo, nes tuo metu jis miegojo ir bijojo, kad prabus ir vėl pradės mušti. Buvo paminėjusi, kad jis ją mušė apie 3-4 valandas. Ji S. P. atrašė. Daug nerašė, nes buvo ir taip aišku, kad ją sumušė, nenorėjo gilintis. Paklausė kas atsitiko, S. P. parašė, kad „aš sumušta“, kad dar kažką turi papasakoti, bet ne telefonu. Buvo minėta žinutėse, kad panaudotas lytinis smurtavimas, bet šiek tiek vėliau, arčiau ryto. Pavartojo žodį išžaginimas ir tik vieną kartą. Vienas žodis tik buvo išžaginimas. Susirašinėjimas vyko rusų kalba. Buvo parašyta rusiškai – nasiloval, vienas žodis, procesas. Žinutė apie išžaginimą buvo vienkartinė ir ji daugiau nieko netikslino. Išsamiau apie išžaginimą pati nukentėjusioji nerašė ir ji S. P. neklausė. Ji neklausė ar vieną ar daugiau kartų žagino. Žinojo, kad S. P. buvo ne iki to. S. P. parašė iš ryto, kad atvažiavo pareigūnai, ir jai (liudytojai) jau ramiau. Po to parašė išžagino ir dingo iki vakaro, pavakario, nes buvo prasidėję tyrimai. Jos geros draugės, bet pirmą kartą susidūrė su tokiais sunkumais ir ji neišdrįso paklausti, nes jai pačiai būtų nemalonu, jeigu jos klaustų, todėl, turbūt, ir S. P. nemalonu, gal jai buvo gėda iš savo pusės. Ji (liudytoja) ne toks žmogus, kad klaustų kaip, kodėl, kokia poza. Jai (liudytojai) nemalonu tokių dalykų klausti. S. P. ką nori, tą jai pati pasako. Tik iš ryto paminėjo apie išžaginimą, nes S. P. buvo sumušta ir S. P. ne iki to buvo rašytis. Ji S. P. neklausinėjo, bet S. P. parašė, kad atvažiavo pareigūnai, kad jį lyg tai išvežė. Vaikas saugus ir paminėjo, kad išžagino, viskas. Kai skaitė žinutes, nežinojo apie išžaginimą, tai tuo momentu ką matė jos akys, suprato, kad S. P. labai skauda dėl sumušimų, o apie išžaginimą ji net pagalvoti negalėjo. Ji iškvietė pareigūnus. Nurodė adresą kur reikia pagalbos, nurodė, kad draugė pati negali paskambinti, kad čia jos prašymu kviečia pareigūnus, ir kad reikėtų dviejų ekipažų, nes asmuo gali būti apsvaigęs nuo alkoholio, psichotropinių medžiagų. Pasakė, kad jos draugei reikia pagalbos, nes ji sumušta. Telefonu su pareigūnais apie išžaginimą nešnekėjau. Jiems daug nepasakojo, tik pasakė, kad reikia skubiai pagalbos, reikia dviejų ekipažų, o smulkmenų nesakė, nes nežinojo kiek ir kas buvo (2022 m. liepos 12 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 48–65).
26. Iš aptartų liudytojos J. Z. parodymų darytina išvada, kad nukentėjusiosios prašoma ir kviesdama pagalbą, liudytoja dar nežinojo aplinkybės apie seksualinę prievartą panaudotą S. P. atžvilgiu, todėl akivaizdu, jog to ir nenurodė Bendrajam pagalbos centrui, ir tik vėliau gavo vienintelę nukentėjusiosios žinutę „nasiloval“. Dėl ko detaliau apie patirtą seksualinę prievartą nukentėjusiosios neklausinėjo, liudytoja išsamiai bei suprantamai paaiškino ir aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokių parodymų tikrumu. Būtina akcentuoti ir tai, kad nors gynyba abejoja nukentėjusiosios ir liudytojos parodymu teisingumu dėl prieštaravimų aiškinant aplinkybes apie nagrinėjamo įvykio laiką, bei dėsto samprotavimus apie siunčiamų žinučių laiką ir periodiškumą, J. Z. priešingai negu teigiama skunde, kategoriškai apie laiką kada pamatė pirmą žinutę, apie jų siuntimo periodiškumą pasakyti negalėjo, neprisiminė, paaiškino, kad buvo apsimiegojusi, netikrino laiko ir tiksliai teigti, jog žinutes pamatė apie 3-4 val. ryto negalėjo (šio procesinio sprendimo 26 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojos J. Z. proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad jos parodymus vertinti kritiškai nėra pagrindo, kadangi jie atitinka nagrinėjamą faktinę situaciją, ir juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, tikslinga aptarti ir liudytojų D. V. bei M. V. parodymus, atkreipiant dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Apelianto motina D. V. ir jo buvusi sutuoktinė M. V. nenurodė ne tik reikšmingų aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, bet davė prieštaringus, su kitais bylos duomenimis nesutampančius parodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad byloje surinkti įrodymai liudytojų D. V. ir M. V. parodymų nepatvirtina, vadovautis jais kaip patikimais nėra galimybės.
28. Galiausiai aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, kad argumentai, jog kviečiant policijos pareigūnus nebuvo nurodyta apie seksualinės prievartos panaudojimą, ar neesminiai nukentėjusiosios parodymuose esantys nesutapimai, nesudaro pagrindo pripažinti S. P. parodymus nepatikimais ir neteisingais. Kaip jau minėta, įvertinus juos su kitų byloje surinktų įrodymų visetu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnis. Be jau aptartų įrodymais pripažintų duomenų, nukentėjusiosios S. P. nurodamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę patvirtina ir nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys duomenys, o būtent baudžiamojoje byloje esančios specialistų išvados.
29. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 209/2022(01) konstatuotos išvados paneigia kategoriškus nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, kad jis savo varpos įvedęs į S. P. makštį ir savo lytiniu organu nelietė S. P. makšties. Minėtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 209/2022(01). Minėtoje išvadoje (išvados 4 punktas), be kita ko, konstatuota, kad atlikus DNR tyrimą ant K. V. apatinių kelnaičių (10 mėginys) gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su S. P. DNR profilių su 99,999999999999996% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su K. V. DNR profiliu su 99,99999999999997% tikimybe. Būtina akcentuoti, jog išvadoje nurodyta, kad nuoplovos, kuriose ieškota biologinės kilmės pėdsakų, darytos ant K. V. apatinių kelnaičių viduje priekyje ant įdūro (išvados III. Daiktų apžiūros 4 punktas) (2 t., b. l. 10–34). Abejonių nekelia ir tai, kad reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyti apatiniai, kuriuos pateikė K. V. (2 t., b. l. 65 – 67), ir ant kurių vidinės pusės buvo rastas nukentėjusiosios DNR profilis, buvo paimti iškarto po nagrinėjamo įvykio. Baudžiamosios bylos medžiaga, o būtent tiek nukentėjusiosios, tiek visų policijos pareigūnų, tiek paties apelianto parodymais nustatyta, kad po nagrinėjamo įvykio K. V. nuėjo miegoti, miegojo nuogas, policijos pareigūnai jį pažadino nuogą, liepė apsirengti ir apeliantą sulaikė, t. y. K. V. neturėjo galimybių nusiprausti. Taigi teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad ant nuteistojo apatinių kelnaičių rastas S. P. DNR profilis, negalėjo atsirasti niekaip kitaip, kaip tik būtent byloje nagrinėjamo įvykio metu padarytais K. V. veiksmais.
30. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pagrindinis įrodymas, patvirtinantis apelianto poziciją, jog prievarta lytiškai santykiaujama nebuvo, yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 556/2022 (01) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 552/2022 (01). Minėtose išvadose konstatuota, jog požymių, nurodančių, kad K. V. prieš apžiūrą lytiškai santykiavo, nėra (2 t., b. l. 52, išvados 3 punktas); požymių, nurodančių kad prieš apžiūrą su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiaujama, nėra. S. P. tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu, tepinėliuose su tiesiosios žarnos turiniu, tepinėliuose su burnos turiniu spermos nerasta; S. P. lytinių organų srityje sužalojimų nėra (1 t., b. l. 118–120, išvados 5 ir 6 punktai). Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, minimos išvados nepaneigia fakto, kad K. V. nagrinėjamu atveju padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir yra reikšmingos bei patvirtinančios nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad prievartinių lytinių santykių metu sperma neišsiliejo. Taip pat vertinant šiuos gynybos argumentus apie tai, kad požymių, rodančių, kad buvo lytinis aktas, nėra, pažymėtina, jog kiekvienos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra skirtingos, taigi, ir veika sukelti padariniai, jeigu tokių kyla, yra individualūs. Be to, kitaip nei bandoma interpretuoti apeliaciniame skunde, kad neįmanoma, nelogiška ir neįtikima, kad vis dar po gimdymo skaudant lytinius organus, gimdymo metu buvus siuvimui ir lytinio akto metus jautus žvėrišką skausmą, lytiniuose organuose neliktų jokių sužalojimų, įtrūkimų, plyšimų ir (ar) kitokių sužalojimų. Tai paneigia specialisto, teikusio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 556/2022 (01) išvadą, Dmitrij Fomin paaiškinimai, duoti tiek pirmosios instancijos teisme. Priešingai negu teigia gynyba, selektyviai išrinkdama ir cituodama specialisto parodymus, Dmitrij Fomin apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu savo išvadą patvirtino. Paaiškino, kad galėjo būti, jog neliko nieko po lytinių santykių. Lytinis aktas yra fiziologinis procesas, kuriam organizmas pritaikytas. Dar plius, kad ji (nukentėjusioji) buvo neseniai gimdžiusi, jos lytiniai takai buvo praplėsti. Niekas nepasakys kiek konkrečiai gali jie atsistatyti po gimdymo. Plius, minus keli mėnesiai. Priklauso nuo žmogaus organizmo ir įgimtų dalykų. Priklausomai nuo moters ciklo, tų skysčių gali būti daugiau, mažiau. Pas moterį dar kitas dalykas, ji (nukentėjusioji) neseniai pagimdžiusi. Ji (nukentėjusioji) galimai neatsistačiusi, bet ten vis tiek vyksta atstojamieji procesai, kiekvienai individualiai. Kadangi apžiūrinėjo ir buvo konstatuota, kad iš makšties skiriasi gausios balkšvos išskyros. Tuo metu buvo išskyrų, galimai tas galėjo sudrėkinti, kad nieko neliktų. Galima sakyti, kad tos išskyros, kaip lubrikantas, kuris galėjo padėti, kad neliktų sužalojimų. Jo praktikoje buvo tokių atvejų, kad po prievartinių lytinių aktų ir neliko visiškai jokių sužalojimų, o buvo kai labai daug susidarė sužalojimų. Įvairiai. Tuo metu nematė, kad būtų pogimdyvinių siūlių. Labai įvairiai, vieniems lytinis santykiavimas skausmingas po gimdymo, o kitiems, kaip tik naudingiau. Priklauso koks gimdymas buvo. Visokiausių variantų (2022 m. lapkričio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 148–154). Taigi nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvada bei specialisto Dmitrij Fomin paaiškinimais.
31. Vertinant apeliacinės instancijos teisme atliekant dalinį įrodymų tyrimą pateiktą nepriklausomo teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker specialisto išvadą Nr. G 2023/015 ir eksperto Gregoire Abi Chaker duotus paaiškinimus (šio procesinio sprendimo 6.1. ir 6.2. punktai), akcentuotina, jog pats ekspertas pripažino, kad jo teikta išvada nevisai netiksli. Išvadoje konstatuota, kad kraujosruvų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad kraujosruvos padarytos kelių savaičių laikotarpiu iki jų nustatymo teismo medicinos apžiūros metu. Nubrozdinimo kaklo kairėje vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, jog nubrozdinimas galėjo būti padarytas dviejų parų laikotarpiu iki jo nustatymo teismo medicinos apžiūros metu (išvados 2 punktas); kraujosruvų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad kraujosruvos padarytos kelių savaičių laikotarpiu iki jų nustatymo teismo medicinos apžiūros metu. Kraujosruvų vaizdas, pobūdis, lokalizacija nerodo kraujosruvų tikslaus padarymo laiko ir (arba) eiliškumo. Nubrozdinimo kaklo kairėje vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, jog nubrozdinimas galėjo būti padarytas dviejų parų laikotarpiu iki jo nustatymo teismo medicinos apžiūros metu (išvadų 3 punktas); o sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, jog sužalojimai neatitinka S. P. byloje nurodytų aplinkybių (išvados 6 punktas) (6 t., b. l. 23–38). Vis tik, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Gregoire Abi Chaker patikslino, jog dalis sužalojimų atitinka nukentėjusiosios parodymus, dalis (dėl peilio paliktų sužalojimų) – neatitinka, o pasisakydamas dėl sužalojimų padarymo laiko pripažino, kad nagrinėjamu atveju sužalojimai, kurie nurodyti išvadoje, padaryti nuo vienos paros iki kelių savaičių iki apžiūros. Gali būti, kad praėjo 3 ar 4 valandos, para ar kelios paros, ir tiksliai pasakyti kiek praėjo laiko nagrinėjamu atveju negalėjo (2023 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio protokolas, 6 t., b. l. 54–60).
32. Kartu teisėjų kolegija, vertindama minėtą specialisto Gregoire Abi Chaker išvadą ir jo paaiškinimus pažymi, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad ekspertizės aktas (taip pat ir specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo jų. Ekspertizės akto ar specialisto išvados duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Nors ekspertizės aktas ar specialisto išvada gali būti reikšmingas duomenų šaltinis baudžiamojoje byloje, bet kuriuo atveju teisinis bylos aplinkybių vertinimas yra ne specialisto ar eksperto, o teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-654/2023). Nagrinėjamu atveju Gregoire Abi Chaker išvados iš esmės nepatvirtina ne tik jo paties teikti paaiškinimai, bet ir kiti objektyvūs bylos duomenys, o būtent jau aptarta Vilniaus skyriaus Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 209/2022(01), kurioje konstatuota, kad ant nuteistojo apatinių kelnaičių rastas nukentėjusiosios DNR profilis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 556/2022 (01) išvada ir ją teikusio specialisto Dmitrij Fomin paaiškinimai. Pabrėžtina, kad specialistas Dmitrij Fomin apeliacinės instancijos teisme pakartotinai patvirtino, kad jo išvados 1 punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Detalizuodamas aplinkybes dėl peiliu padarytų sužalojimų paaiškino, kad peilis galėjo brūkštelti per kaklą, nereikia nei didelės jėgos ir masės. Tokiu būdu nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Turi galimybes tiksliau nustatyti sužalojimo laiką ir tai praktikuoja dešimtmečiais. Nagrinėjamu atveju laikas nustatytas pagal kraujosruvos spalvas, vaizdą ir odos nubrozdinimą. Labiau tikėtina, kad paros laikotarpyje iki apžiūros, padaryti sužalojimai. Kiek valandų praėjo nuo sužalojimo padarymo iki apžiūros, pasisakyti negali. Nukentėjusiąją apžiūrėjo 11.30 val. po įvykio. Mėlynių spalva atitinka aplinkybes. Kraujosruva ne mažiau dviejų savaičių. Jei būtų daugiau praėję laiko, kraujosruva jau būtų per sena. Visi požymiai rodo, kad šviežia, nauja kraujosruva (2023 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio protokolas, 6 t., b. l. 54–60). Galiausiai, kaip jau minėta, ir pats nuteistasis K. V. viso baudžiamojo proceso metu neneigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją S. P., ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad nukentėjusiajai visi konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų.
33. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajai S. P. padaryti ir nustatyti sužalojimai, kilo būtent jos nurodytomis aplinkybėmis, t. y. buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajai priešinantis prieš jos atžvilgiu atliekamus veiksmus – prievartinį lytinį santykiavimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pagrindo K. V. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nėra.
34. Nors nuteistojo gynėjo pateiktame apeliaciniame skunde argumentai dėl paskirtos bausmės ir civilinių ieškinių nėra išsakomi, tačiau pateiktu skundu apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma K. V. išteisinti. Nagrinėjamoje situacijoje, kai apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, Nr. 2K-190-648/2018, Nr. 2K-251-495/2020. Taigi apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą dėl paskirtos bausmės bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl bausmės individualizavimo
35. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl nuteistajam paskirtos bausmės, pirmiausiai pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).
36. Nuteistojo K. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už BK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų, už BK 150 straipsnio 1 dalyje – areštas arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą bei Skundžiamą nuosprendį, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, jog K. V. bausmės skyrimo klausimas buvo išspręstas neteisingai ir jis dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo nubaustas akivaizdžiai per švelnia ar griežta, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų neatitinkančia bausme. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, taip pat teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-123-697/2019, Nr. 2K-26-719/2020, Nr. 2K-213-719/2020).
37. Kaip matyti iš Skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du sunkūs nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, įvertino tai, jog nusikalstamos veikos baigtos. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad nenustatyta K. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, o būtent tai, jog K. V. Lietuvos Respublikoje neteistas (3 t., b. l. 36–42), nevedęs, dirbantis, bei atsižvelgė į pačių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, t. y. kad nukentėjusioji žaginama buvo kelis kartus, jai buvo ne tik grasinama, bet ir fiziškai smurtaujama, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas teistas užsienyje (3 t., b. l. 36–42), baustas administracine tvarka, visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs (3 t., b. l. 26–35). Kartu Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pasisakyta ir apie tai, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytų formalių bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, ir nenustatytos aplinkybės, įtvirtintos BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje, kurios leistų nuteistajam skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo K. V. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui, t. y. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytas pagal BK 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu K. V. paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, kadangi veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota ir atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
Dėl kardomosios priemonės – užstato
39. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė grąžintino užstato dydį. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi K. V., be kita ko, paskirta kardomoji priemonė – 1 000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio užstatas (3 t., b. l. 201–206), kuris M. V. buvo įmokėtas į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (3 t., b. l. 199). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi apeliantui, be kita ko, paskirtas 3 000 (trijų tūkstančių) eurų užstatas (4 t., b. l. 94–95), M. V. įmokėtas į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (4 t., b. l. 99). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tiek Skundžiamame nuosprendyje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartyje (6 t., b. l. 7–8), tikslindamas Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl kardomųjų priemonių, klaidingai nurodė grąžintino užstato dydį, todėl šioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis tikslintinas.
Dėl civilinių ieškinių
40. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
41. Skundžiamu nuosprendžiu iš K. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 193,08 (vienas šimtas devyniasdešimt trys eurai ir 8 centai) turtinei žalai atlyginti. Nuteistasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko (2023 m. sausio 25 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 188–202), todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisakys, tuo labiau, kad visas turtinės žalos priteisimas yra pagrįstas byloje esančiais objektyviais duomenimis (1 t., b. l. 183–184). Kadangi nuteistasis prašė jį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, aukštesnės instancijos teismas, įvertins tik S. P. naudai priteisto civilinio ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą.
42. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai iš apelianto priteisė 4 130 (keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 3 830 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt) eurų patirtų išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, ir 300 (trys šimtai) eurų išlaidų, susidariusių dėl vizitų į teisėsaugos institucijas, t. y. išlaidos kurui, bei vaistams. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti neteisingai įvertino kaip jos patirtą turtinę žalą. Nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priskiriamos prie proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.
43. Sprendžiant civilinio ieškinio dalį dėl 300 eurų turtinės žalos, susijusios su medikamentų įsigijimu ir kelionės išlaidų apmokėjimu, svarbu akcentuoti, kad nukentėjusioji nei kartu su civiliniu ieškiniu, nei viso proceso pirmosios instancijos teisme, nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių nurodytas išlaidas. Be to, nukentėjusioji negalėjo tiksliai įvardinti ir tikslių sumų, kurias išleido atskirai medikamentams ir kelionės išlaidoms kompensuoti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad kelionės išlaidos vertinamos kartu su patirtomis išlaidomis vaistams, simboline 300 (trijų šimtų) eurų suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, turi būti pateikiami patirtos žalos dydį patvirtinantys dokumentai (pvz. medikamentų įsigijimo kvitai, kuro ar pačios kelionės apmokėjimo dokumentai). Vien deklaratyvių nukentėjusios teiginių apie patirtą turtinę žalą, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys, nepakanka, kad civilinis ieškinys šioje dalyje būtų patenkintas.
44. Pirmosios instancijos teismas Skundžiamu nuosprendžiu tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. be pagrindo išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažino dėl nusikalstamos veikos patirta turtine žala, taip pat nesant objektyvių duomenų apie patirtas išlaidas medikamentams ir kelionėms apmokėti nepagrįstai tenkinto nukentėjusios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į neteisingai išspręsto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą, šioje dalyje Skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
46. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, prašomos priteisti 10 000 (dešimties tūkstančių eurų) eurų sumos dydį sumažindamas iki 7 000 (septynių tūkstančių) eurų. Teisėjų kolegija, patikrinusi Skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu, pagrindo keisti ar naikinti ir šią nuosprendžio dalį nenustatė. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė gauti žalos, be kita ko, ir neturtinės, atlyginimą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, neturi abejonių, kad S. P. dėl padarytų nusikaltimų patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos samprata, jos nustatymo kriterijai BPK nėra reglamentuoti. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
47. Iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, tenkindamas ir priteisdamas neturtinės žalos dydį, pakankamai išsamiai nurodė ir įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. K. V. tyčiniais veiksmais S. P. sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, nukentėjusiosios išsakytus paaiškinimus apie patirtą moralinę žalą, dvasinius ir neigiamus išgyvenimus, teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, susijusio su nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis, sprendė, kad nukentėjusiosios patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti teisinga, sąžininga ir protinga suma bus 7 000 (septyni tūkstančiai) eurų. Tokia neturtinės žalos suma nustatyta vadovaujantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į nukentėjusiosios intereso gauti neturtinės žalos atlyginimą patenkinimą, tačiau įvertino ir su nuteistojo turtine padėtimi bei realia galimybe atlyginti priteistą neturtinę žalą susijusias aplinkybes.
48. Esant paminėtų aplinkybių visumai teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo S. P. klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Priešingai, apylinkės teismas laikėsi įstatymo reikalavimų, įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, atsižvelgė į nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo poreikį ir parinko adekvatų žalos atlyginimo dydį. Žemesnės instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija už patirtus neigiamus išgyvenimus nėra neprotinga, neracionali bei neproporcinga.
Dėl atstovavimo išlaidų pirmos instancijos teismo procese
49. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų apylinkės teisme klausimą (šio procesinio sprendimo 43 ir 45 punktai), teisėjų kolegija pasisakys ir šioje dalyje. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.
50. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios S. P. atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą, 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, 2022 m. vasario 28 d. pinigų priėmimo kvitą, 2022 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymą, 2022 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymą ir 2022 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad už teisinę konsultaciją žodžiu, atstovavimą apklausoje 2022 m. kovo 8 d., vykimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ieškinio surašymą buvo sumokėti viso 3 830 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt) eurų (200 eurų, 1 000 eurų, 210 eurų ir 2 420 eurų) (1 t., b. l.150, 152; 6 t., b. l. 21, 22, 23, 24, 25, 26). Šiame kontekste aktualios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos). Minėtų rekomendacijos 4 punkte numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Vis tik, būtina akcentuoti ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad įstatymų leidėjas konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinį bei teisinį sudėtingumą ir dėl paties kaltinamojo pozicijos, nukentėjusiosios atstovės advokatės teisinės pagalbos teikimui skirtą darbo laiką, t. y. kad nukentėjusiosios atstovė surašė civilinį ieškinį, dalyvavo ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose, susipažino ikiteisminio tyrimo metu su bylos medžiaga, byloje teikė dokumentus, konsultavo S. P., bei atsižvelgdama į bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad 3 830 (trijų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt) eurų nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta būtinybe tinkamai organizuoti jos atstovavimą baudžiamajame procese, išlaidos buvo būtinos, todėl nelaikytinos neproporcingai per didelėmis, ir yra išieškotinos iš nuteistojo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
52. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 5 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-00129 dėl 550,83 (penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir 83 centų) išieškojimo iš nuteistojo K. V. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. P..
53. Minėtos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai S. P. teisinę pagalbą apeliaciniame procese suteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Ramūnas Vanagas. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą. Kadangi viena iš nukentėjusiojo asmens dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys ir nukentėjusiosios interesus byloje, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos atstovaujant nukentėjusiąją S. P. pripažįstamos proceso išlaidomis. K. V. yra darbingo amžiaus, dirbantis, jo apeliacinis skundas yra atmetamas, ir nors jam skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nukentėjusiajai S. P. suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nurodyta išlaidų suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, nukentėjusiosios atstovo laiko sąnaudas, yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, iš K. V. priteistinos išlaidos už nukentėjusiai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. (K.) V. gynėjo advokato Romualdo Drakšo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosios S. P. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimo.
Nukentėjusiosios S. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo K. (K.) V. nukentėjusiosios S. P. naudai išieškoti 3 830 (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt) eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį (dėl rašymo klaidos ištaisymo), nurodant, kad K. (K.) V. paskirta kardomoji priemonė – 4 000 (keturių tūkstančių) eurų užstatas, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta. Į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 4 000 (keturių tūkstančių) eurų sumą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti užstato davėjai M. V..
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo K. (K.) V. išieškoti 550,83 (penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir 83 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už nukentėjusiajai S. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.