Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Mačionytės,

kaltinamajam K. V. (K. V.) ir jo gynėjai advokatei Jurgitai Žiužnienei, (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. V. gynėjos advokatės Rasos Valiukaitės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. V. kaltinamas tuo, kad jis grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą lytiškai santykiavo ir seksualiai prievartavo oraliniu būdu S. P. prieš jos valią, o būtent: jis, 2022 m. vasario 23 d. laikotarpiu nuo 2:20 val. iki 6:10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti ir tenkinti savo lytinę aistrą su S. P. prieš jos valią, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,7 promilės etilo alkoholio), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, apie 02.20 val. nukentėjusiajai atsisakius tenkinti K. V. lytinę aistrą, jėga tempė ją į svetainę, parvertė ant sofos, numovė jos kelnes bei kelnaites, praskėtė kojas, nepaisydamas prašymų nutraukti savo veiksmus, savo lytiniu organu liesdamas S. P. makštį, tenkino savo lytinę aistrą, o nukentėjusiajai pasipriešinus, kumščiais smogė nenustatytą kiekį kartų S. P. į veido sritį, sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų, pradėjo ją tampyti kambaryje grindimis. Vėliau, nukentėjusiajai būnant miegamajame, jis (K. V.) nuplėšė nuo nukentėjusios marškinėlius, dusino ją ranka sugriebęs už kaklo, liepė bučiuoti jį, savo rankomis suėmęs už jos galvos, spaudė prie savo lūpų, o S. P. priešinantis, jis savo galva sudavė vieną smūgį į nukentėjusiosios kairės pusės antakio sritį, bei rankų kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veido bei kūno sritis. Po ko, nukentėjusiajai nuėjus į vonią, K. V. nusekė ją iš paskos, kur jai klūpint prie unitazo, K. V. sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir kišo savo lytinį organą į S. P. burną, ir taip prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Nukentėjusiajai pasipriešinus, jėga nuplėšė jos kelnaites, vėl sugriebė už plaukų ir iš tualeto ištempė į svetainę, kur pastūmė ją į televizorių, po to, paėmęs peilį, įrėmė nukentėjusiajai ties šonkaulių sritimi grasindamas, kad supjaustys gabalais, smogė jai ne mažiau penkių smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, parvertė nukentėjusiąją ant sofos, jėga praskėtė jos kojas ir savo lytiniu organu lietė jos lytinius organus. Nukentėjusiai stumiant K. V. ir prašant nutraukti neteisėtus veiksmus, pastarasis pasodino ją ant sofos, rankomis laikydamas už galvos, jėga kišo savo lytinį organą jai į burną ir taip seksualiai prievartavo oraliniu būdu prieš S. P. valią. Po ko, jėga parvertė nukentėjusiąją ant sofos, ant kairiojo šono, ir įvedęs lytinį organą į jos makštį, taip prieš nukentėjusiosios S. P. valią su ja lytiškai santykiavo. Po ko, atrėmęs ją į sieną, rankomis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų, jos galvą prispaudė prie sienos, ir įvedęs lytinį organą į jos makštį, taip prieš nukentėjusiosios S. P. valią su ja lytiškai santykiavo, taip pat kumščiu smogė jai į galvos sritį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, koridoriuje kumščiais sudavė S. P. į veido bei kūno sritis ne mažiau keturių smūgių, rankomis pradėjo smaugti, bei paėmęs virtuvinį peilį, pridėjo prie gerklės, grasindamas papjauti, po to sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, nutempė į virtuvę, kur pasodino ant virtuvinio stalo, praskėtė jos kojas ir savo lytiniu organu lietė jos makštį, po ko, nepaisydamas prašymų nustoti, pakėlė ją nuo stalo ir atrėmęs į virtuvės baldus, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir taip prieš nukentėjusiosios S. P. valią su ja lytiškai santykiavo. Tokiais savo veiksmais, panaudodamas grasinimus ir fizinį smurtą, K. V. lytiškai santykiavo bei tenkino savo lytinę astrą oraliniu būdu su S. P. prieš jos valią, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei, ne mažiau kaip septyniolika trauminių poveikių padarydamas poodines kraujosruvas veide, kakle, krūtinės ląstoje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kojose, apatinėje lūpoje, odos įbrėžimą kaklo kairėje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą. Šiais savo veiksmais K. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje.

2. K. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2022 m. vasario 23 d. 07.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi K. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, jos terminą nustatant nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi K. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. gegužės 23 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi K. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 23 d.

4. Kaltinamojo K. V. gynėja advokatė R. Valiukaitė nesutikdama su šia nutartimi pateikė skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį, kurioje 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo ištaisyta rašymo apsirikimo klaida, panaikinti, suėmimo termino nepratęsti ir teismui matant poreikį skirti K. V. kitas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir/ar namų areštą ir/ar užstatą.

4.1. Skunde nurodoma, kad suėmimas gali būti taikomas tik esant sąlygų visumai: 1) yra pakankamai duomenų, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką; 2) iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad jis bėgs (slėpsis), trukdys procesui arba darys naujus nusikaltimus; 3) švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų; 4) kai tiriamos nagrinėjamos bylos dėl nusikaltimų, už kuriuos numatyta griežtesnė nei 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymi, kad suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos negali būti taikomi formaliai, suėmimo pratęsimo pagrindų buvimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina motyvuoti konkrečiomis bylos medžiagoje užfiksuotomis aplinkybėmis. Teismas suėmimo termino pratęsimo klausimą išnagrinėjo formaliai, nesigilindamas į konkrečią situaciją ir darydamas aiškias fakto klaidas.

4.2. Teismas nurodė, kad neišnyko 2022 m. kovo 17 d. nutartyje konstatuoti suėmimo pagrindai ir sąlygos, tokiu būdu teismas nevertino ar šiuo metu šie suėmimo pagrindai egzistuoja, nors sprendžiant dėl suėmimo sąlygų buvimo, faktinės aplinkybės gali keistis, todėl tai, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybės buvo vertinamos vienaip, nereiškia, kad jos, bylą perdavus į teismą, negali būti vertinamos kitaip, juolab, kad yra atsiradę papildomų duomenų – išsamios K. V., M. V., D. V. apklausos, nukentėjusioji atsisakė pateikti tyrimui socialinio tinklo „Instagram“ susirašinėjimą su drauge J. Z., kuriai neva žinutėmis pranešė apie išžaginimą bei prievartavimą. Todėl, apylinkės teismo pozicija iš naujo neatlikti aplinkybių vertinimo, o vadovautis jau anksčiau atliktu, rodo suėmimo termino pratęsimo nepagrįstumą, bei pažeidžia K. V. teisę būti paleistam proceso metu.

4.3. Pareiškėjos teigimu, faktai, sudarantys pagrindą pratęsti suėmimą, yra klaidingi. Visų pirma, kaltinamasis kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, o ne BK 149 straipsnio 2 dalį, taigi teismas vertino sunkesnės nusikalstamos veikos padarymą. Antra, K. V. gyvenamoji vieta nesutampa su nukentėjusiosios gyvenamąja vieta. Pažymi, kad 2022 m. vasario viduryje jis išsikraustė iš nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), kur iki tol gyveno su nukentėjusiąja, pas savo buvusią žmoną adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina jo paties ir M. V. bei nukentėjusiosios parodymai. Be to, (duomenys neskelbtini) esančio buto nuomos sutartis jau pasibaigusi, todėl šiame bute nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji objektyviai gyvenamosios vietos neturi. Trečia, kaltinamasis turi ne vieną, o tris vaikus ir gyvena ne su drauge, o su buvusia žmona su kuria atkūrė šeimyninius santykius, todėl apylinkės teismas netinkamai įvertino K. V. šeimyninius ryšius. Taip pat akcentuoja, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra atliekamas joks ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ši aplinkybė yra išgalvota.

4.4. Skunde teigiama, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, tikimybė, jog asmuo bėgs (slėpsis) negali būti grindžiama vien gresiančios bausmės griežtumu, o atsižvelgiama į visas aplinkybes, kurios tokią tikimybę patvirtina arba paneigia. Apeliantė pažymi, kad skundžiamoje nutartyje šis suėmimo pagrindas grįstas išimtinai gresiančia griežta bausme, iš anksto preziumuojant K. V. kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų, nes nutartyje du kartus pakartota, kad kaltinamasis suvokdamas atsakomybės neišvengiamumą ir siekdamas išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tokiu būdu teismas išreiškė išankstinę nuomonę, kad K. V. yra kaltas.

4.5. Suabsoliutindamas galimai gresiančią laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas neatsižvelgė į palankias aplinkybes, kurios leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis nesislėps nuo teismo. Kaltinamasis Lietuvoje turi nuolatinį ir stabilų pragyvenimo šaltinį – vykdo individualią veiklą (prekybą automobiliais) iš kurios gauna nemažas pajamas, tai patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos D. V. parodymai, taip pat jis turi nekilnojamojo turto (jam nuosavybės teise priklauso du sklypai), taigi jis turi ekonominį ryšį su Lietuva, tačiau teismas individualios veiklos vykdymą laikė prastesniu nei darbo santykius, o dėl nekilnojamojo turto apskritai nepasisakė.

4.6. Taip pat skunde pažymima, kad kaltinamasis turi ir tvirtus socialinius ryšius. Lietuvoje gyvena K. V. tėvai su kuriais ryšys yra glaudus. Tai patvirtina aplinkybė, jog tėvai pasamdė kaltinamajam kitą gynėją. Nors jis išsiskyręs su M. V., tačiau su ja kaltinamąjį sieja šeimyniniai santykiai, nepaisant to, kad jie buvo išsiskyrę, tačiau 2022 m. susitaikė ir kaltinamasis grįžo gyventi pas buvusią žmoną, jų santykiai labai artimi, tai patvirtina ir aplinkybė, jog M. V. lanko kaltinamąjį esantį suėmime, buvo nuvykusi ir į ilgalaikį pasimatymą. Taip pat kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena kartu su M. V.. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas turėjo didesnį dėmesį kreipti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, o ne į galimai gresiančios bausmės griežtumą ir veikos sunkumą.

4.7. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo pozicija, jog nors minėtos aplinkybės ir rodo tam tikrą kaltinamojo palaikomų socialinių – ekonominių ryšių lygį, tačiau nėra pakankamos konstatuoti, kad sulaikytų jį nuo ketinimų bėgti, neatitinka teismų praktikos ir teisinio reglamentavimo. Teismų praktikoje nurodyta, kad esant nutrauktai santuokai, tačiau nenutrūkusiems šeimyniniams santykiams, gyvenimas kartu su buvusia sutuoktine, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, dalyvavimas vaikų auklėjime, jų išlaikymas, darbas turėtų būti vertinami teigiamai kaltinamojo naudai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-64-483/2015).

4.8. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, jog slapstymosi tikimybės nemažina ir tai, jog kaltinamasis yra geros sveikatos būklės bei Lietuvoje neturi paskolų yra nelogiškos, o įstatymas ir teismų praktika tokių aplinkybių nustatyti nereikalauja, bėgimo nuo proceso aplinkybes siedamas su šeimyniniais santykiais, gyvenamąja vieta ir darbu.

4.9. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis). K. V. nėra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime, kurie būtų veikę tarptautiniu mastu. Priešingai, nei sprendė apylinkės teismas, jis neturi jokių ryšių užsienyje. Aplinkybė, jog jis prieš trejus metus Olandijoje dirbo sezoninį darbą, to nepatvirtina. K. V. posėdyje nurodė, kad giminaičių užsienyje neturi, o duomenų, kad būtų kitaip ar, jog jis anksčiau būtų slėpęsis nuo pareigūnų ar teismo, byloje nėra.

4.10. Pasak pareiškėjos, nepagrįsta ir teismo išvada, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, siekdamas gauti pajamų, nes byloje nėra jokių duomenų, kad K. V. pragyvenimo šaltinis būtų iš nusikalstamų veikų darymo. Pajamas jis gauna iš prekybos automobiliais. Nors teismas nurodė, kad kaltinamasis kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir du kartus teistas užsienyje, tačiau šios veikos atsitiktinės ir nedidelio pavojingumo. Už jų padarymą K. V. nuteistas lygtinai, nedarė naujų nusikalstamų veikų ir realių laisvės atėmimo bausmių neatliko, jis neturi teistumo, todėl laikomas neteistu. Pareiškėjos teigimu, skundžiamoje nutartyje suėmimas nepagrįstai grindžiamas narkotinių medžiagų vartojimu, bei administracinių nusižengimų padarymu.

4.11. Skunde akcentuojama, kad skundžiamoje nutartyje net nesvarstytos švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybės, nors teismui kaltinamojo gynėja nurodė konkrečias kardomąsias priemones, kurios leistų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Teorinę galimybę slėptis gali eliminuoti intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas. Pažymi, kad būdamas suimtas kaltinamasis negali pamatyti savo vaikų ir prisidėti prie šeimos išlaikymo, juolab, kad jis turi neseniai gimusį kūdikį su nukentėjusiąja, kuriam irgi reikalinga finansinė pagalba ir dėmesys. Be to, būdamas suimtas kaltinamasis netenka savo socialinių ryšių, yra išstumiamas iš darbo rinkos.

5. Posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

6. Po posėdžio Vilniaus apygardos teisme gautas M. V. sutikimas, kuriame nurodoma, kad ji yra atnaujinusi santykius su K. V., veda bendrą ūkį ir kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat gautas mokėjimo nurodymas iš kurio matyti, kad M. V. sumokėjo 1000 Eur į Vilniaus miesto apylinkės teismo banko sąskaitą kaip užstatą už K. V..

Kaltinamojo K. V. gynėjos advokatės Rasos Valiukaitės skundas tenkinamas

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su reikšmingais skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos duomenimis bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, vertina, kad nėra suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, todėl suėmimas yra keičiamas kitomis – švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

8. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

9. Suėmimo terminas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi kaltinamajam pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis)) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) numatytais pagrindais.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo riziką. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta. Tačiau apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ne tik atsižvelgiant į gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-384-387/2020).

11. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis gali slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo, o jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra pakankamai stiprūs, jog sulaikytų jį nuo ketinimo bėgti. Su šiais argumentais, aukštesnysis teismas nesutinka.

12. Visų pirma, skunde pagrįstai nurodoma, kad skundžiamos nutarties išvados dėl kaltinamojo gyvenamosios vietos neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo gyvenamoji vieta buvo ne galimai padarytų nusikalstamų veikų vieta (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo buvusi sutuoktinė M. V.. Tai patvirtina kaltinamojo ir liudytojos M. V., parodymai, jog iki įvykio kaltinamasis grįžo gyventi pas buvusią žmoną (2 t. b. l. 77-78; 94-95). Aplinkybę, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu negyveno kartu patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, jog iki įvykio kaltinamojo namuose nebuvo pusantro mėnesio, nes gimus vaikui, K. V. jo nepripažino ir pasišalino iš namų (1 t. b. l. 76-79; 94-98). Taigi, skundžiamos nutarties išvada, jog kaltinamojo gyvenamoji vieta sutampa su nukentėjusiosios, nepagrįsta. Kaltinamasis su buvusia sutuktine augina du vaikus, taip pat turi vieną vaiką su nukentėjusiąja. Pagrindo netikėti, jog kaltinamasis grįžo gyventi pas buvusią sutuktinę, aukštesnysis teismas neturi, juolab, kad būtent buvusi sutuoktinė M. V. sumokėjo užstatą bei raštu Vilniaus apygardos teismui patvirtino, kad ji su kaltinamuoju yra atnaujinusi šeimyninius santykius, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. K. V. vykdo individualią veiklą, duomenų, jog iš šios veiklos kaltinamasis pajamų iš tiesų negauna, nėra. Remiantis byloje esančiu Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašu (3 t. b. l. 56) K. V. Lietuvoje turi nekilnojamojo turto. Aptartos aplinkybės, patvirtina, kad kaltinamasis turi pajamų šaltinį, gyvenamąją vietą bei gyvena kartu su buvusia žmona ir vaikais, taigi kaltinamojo socialiniai – ekonominiai ryšiai yra pakankamai stiprūs.

13. Apylinkės teismas sprendė, kad K. V. gali slapstytis užsienyje, nes anksčiau ten dirbo ir yra teistas Nyderlanduose ir Lenkijoje. Aplinkybė, jog asmuo anksčiau dirbo užsienyje ir ten nusikalto nesudaro pagrindo tvirtinti, kad slapstymosi užsienyje tikimybė neegzistuoja. Kita vertus, byloje nesant duomenų apie užsienyje gyvenančius giminaičius ar draugus, kitokius pastovius ir ilgalaikius socialinius ryšius užsienyje, teigti, kad pabėgimo ar slapstymosi riziką galima užkardyti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, negalima.

14. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas. Visų pirma, teisėjų kolegija pritaria skundo argumentui, jog skundžiamoje nutartyje, šis suėmimo pagrindas skirtas vadovaujantis klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors apylinkės teismas nurodė, kad kaltinamojo atžvilgiu šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad toks ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu (tiek pagal minėtą BK straipsnį, tiek ir pagal kitus), nėra atliekamas (3 t. b. l. 36-41). Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, kad kaltinamasis yra teistas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei užsienyje, tačiau minėtos nusikalstamos veikos padarytos 2018 ir 2019 m. Taip pat Lietuvoje 2019 m. jis anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl vairavimo esant neblaiviam, taigi padaryta nusikalstama veika nebuvo susijusi su neteisėtu pajamų gavimu, smurtu prieš kitą asmenį ar su pasikėsinimu į asmens seksualinio apsisprendimo laisvę. Nors K. V. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su turtinės naudos gavimu, daugiausiai jis baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3t. b. l. 26-34). Aptartos aplinkybės paneigia skundžiamos nutarties išvadą, jog K. V. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, taip siekdamas gauti pajamų.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į egzistuojančius kaltinamojo socialinius ekonominius ryšius, kurie mažina K. V. slapstymosi nuo baudžiamojo persekiojimo tikimybę, tai, jog šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, siekdamas turtinės naudos, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, negali būti pagrindas laikyti asmenį suimtą. Todėl BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti pasiekti K. V. paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą ir užstatą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 133 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti kitomis kardomosiomis priemonėmis, kaltinamajam K. V. (K. V.), gim. (duomenys neskelbtini) paskiriant:

1000 (vieno tūkstančio) Eur užstatą.

Intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant K. V. (K. V.) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus laikotarpį nuo 08:00 iki 11:00 val. ir vykstant į teismo posėdžius; įpareigoti nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. P.;

Išaiškinti kaltinamajam K. V. (K. V.), kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Nutarties vykdymą dėl paskirtos kardomosios priemonės pavesti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį K. V. (K. V.) paleisti iš suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.