Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimo formos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl taikos sutarties netvirtinimo

12. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).

13. Dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Taigi, kaip minėta, šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, o prieš patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

14. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovo teisinis suinteresuotumas dėl bylos baigties viso proceso metu buvo vieningas, t. y. atsakovas neginčijamai pritarė ieškovės ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimams. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad joje šalys susitaria Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis pakeisti į išlaikymą turtu A. K. perleidžiant nepilnametei dukrai S. K. nuosavybės teisę į tris žemės sklypus (III t. 41 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad nekilnojamam turtui – žemės sklypams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) – kuriuos atsakovas siekia perleisti savo nepilnametei dukrai S. K. – yra apribota disponavimo teisė ( I t., 11-34 b. l.).

15. Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip.

16. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013, 2017-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017). Ieškovės ir atsakovo susitarimas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-14 sprendimu priteistą išlaikymą ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą kompensuoti atsakovui priklausančiu areštuotu turtu pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, yra niekinis ir negali būti teismo patvirtintas (CK 1.80 straipsnis), todėl šalių pateiktą taikos sutartį tvirtinti atsisakytina.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo formos nepilnamečiam vaikui pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini)gimė dukra S. K.. A. K. ir A. K. santuokos metu (duomenys neskelbtini)yra registravę povedybinę sutartį (II t., b. l. 20, 21 – 25). 2021 m. rugpjūčio 13 d. antstolio T. U. pažymoje pažymėta, jog skolininko A. K. išlaikymo įsiskolinimas pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-13230-772/2018 sudarė 30432,00 Eur (I t., b. l. 9, 154 – 156, 157 – 159).

20. VĮ Registrų centro duomenimis, 9,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15,100 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16,000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K. pagal 2021-03-29 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1685 (I t., b. l. 12 – 14, 15 – 17, 18 – 20). Antstoliai šiems sklypams apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises. A. K. bylos duomenimis gali dirbti vaikų turizmo renginių vadovu (I t., b. l. 50 – 51, nuo 2011-11-09 yra įregistravusi ūkininko ūkį (I t., b. l. 52), panaudos sutarties pagrindu naudojosi gautu žemės sklypu (I t., b. l. 53).

21. A. K. nuo 2021-06-22 gauna atlyginimą už darbą iš „(duomenys neskelbtini)“, UAB (I t., b. l. 179, 180), nuo 2020-03-23 yra 30 proc. darbingas (I t., b. l. 67 – 68, 106 – 107, II t., b. l. 149, 177, 178, 181), pripažintas pagal teisinį statusą nuketėjusiuoju nuo 1939 – 1990 metų okupacijų (I t., b. l. 69 – 70, 108 – 109, II t., 150, 182), jam neterminuotai buvo nustatyta trečia invalidumo grupė (I t., b. l. 71 – 72, 110 – 111). Pateikti duomenys apie A. K. sveikatos būklę (I t., b. l. 73 – 77, 88, 96, 112 – 116, II t., b. l. 151 – 152, 179 – 180, 190 – 197), gaunamas Valstybinio socialinio draudimo išmokas (I t., b. l. 184 – 193). Pateikta 2022-05-06 A. K. prašymo atleisti iš darbo pačiam prašant kopija (II t., b. l. 141, 186), duomenys iš A. K. banko sąskaitos (II t., b. l. 154 – 155).

22. Ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, nors su jo reikalavimais sutiko ir atsakovas ir išvadą teikianti institucija, taip pažeidžiant nepilnamečio vaiko S. K. interesus.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Vien tai, kad ieškovė reikalauja išlaikymo turtu ar vienkartine išmoka, o atsakovas besąlygiškai su tuo sutinka, savaime nereiškia, kad toks reikalavimas labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl teismas pagrįstai byloje vertino reikalaujamos išlaikymo formos pakeitimo būtinumą ir realų poreikį, nepriklausomai nuo, kad šalių valia dėl bylos baigties sutampa.

24. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaikymas savo esme yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Nustačius, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, išlaikymas gali būti priteisiamas ir kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).

25. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo formos, minėta, yra tas, kad parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. K. po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės. Praėjus beveik ketveriems metams nuo teismo sprendimo priėmimo, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti išlaikymo formą į išlaikymą turtu arba vienkartine pinigine išmoka. Taigi, ieškovė, prašydama pakeisti išlaikymo formą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį, – kad atsakovo gaunamos pajamos nebepakankamos išlaikymo prievolės periodinėmis išmokomis vykdymo užtikrinimui ir kad išlaikymas turtu arba vienkartine išmoka yra labiau nepilnamečio vaiko interesus atitinkanti išlaikymo forma (CPK 178 straipsnis).

27. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės atkartoja patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties ir sveikatos, dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Nors ieškovė apeliaciniame skunde ir deklaratyviai nurodo, kad teismas be jokio pagrindo ir nemotyvuotai patikslintą ieškinį atmetė, tačiau nepateikė jokių argumentų, kokius įrodymus teismas vertino netinkamai. Nėra pagrindo sutikti, kad teismas ieškinį atmetė nemotyvuotai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė atsakovo turtinę padėtį, motyvavo, kokiais įrodymais nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė nuo 2018 m. lapkričio 14 d. (sprendimo 22-23 pastraipos), pasisakyta, kodėl nagrinėjamu atveju netenkintas alternatyvus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas ir apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutinka.

28. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo dydžio nelaikytinos atsakovo turtinės padėties pasikeitimą rodančia aplinkybe. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė gavo 34607,60 Eur antstolio išieškotų lėšų sumą. Ir ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie atsakovo sveikatos būklės blogėjimą taip pat nereiškia, kad atsakovas nėra pajėgus mokėti išlaikymo dukrai periodinėmis išmokomis, nes, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas vis dėl to gauna darbines pajamas bei reguliarias išmokas iš valstybės.

29. Atsakovas vis dėl to yra 30 proc. darbingas, jo darbingumo lygis neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą, užtikrinantį nepilnamečio vaiko būtiniausių poreikių tenkinimą, o atsakovo esama turtinė padėtis yra susiklosčiusi ne tik dėl sveikatos sutrikimų, bet ir dėl paties atsakovo veiksmų, turimų kreditorinių įsipareigojimų (kaip pats atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė – atsiradusių vykdant rizikingą ūkinę komercinę veiklą), nesiekiant gauti papildomų pajamų, o vien akcentuojant jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus. Tad darytina išvada, kad atsakovas šiuo metu vis dėl to yra pajėgus siekti gauti pajamų ir teikti vaikui būtent periodinį išlaikymą, dėl kurio dydžio abi šalys buvo sutarusios abipusiu sutarimu.

30. Nors ieškovė ir tvirtina, kad būtent išlaikymas turtu arba vienkartine suma labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa šio turto savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nepilnametei dukrai priteisus išlaikymą turtu, kurio valdymo, disponavimo ir naudojimo teisės apribotos, jai iš esmės būtų perkeliami ir su šiuo apsunkintu turtu susiję įsipareigojimai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išlaikymas turtu ar vienkartine išmoka (byloje nėra duomenų, kad atsakovas šia suma disponuotų) labiau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Būtent išlaikymas periodinėmis išmokomis šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus, nes užtikrina nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

31. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį ir į bendrą šalių procesinį elgesį, t.y. abiejų šalių vieningą poziciją dėl bylos baigties, taikos sutarties teikimą dėl išlaikymo konkrečiu turtu nustatymo, siekiant išvengti papildomo teisminio nagrinėjimo, anksčiau inicijuotus teisminius procesus (pvz. civilinė byla Nr. e2-727-1031/2020), iš kurio akivaizdu, kad abi šalys turi bendrą suinteresuotumą išvengti priverstinio išieškojimo iš atsakovui asmenine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto, kurį atsakovas paveldėjo po motinos E. Ž. mirties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išlaikymo ieškovės prašomu turtu priteisimas ne tik neužtikrintų nepilnamečio vaiko interesų dėl jam taikomų suvaržymų, tačiau kartu reikštų ir itin neproporcingą kreditorių interesų pusiausvyrą.

32. Atmestini ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o būtent nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, nes bylos faktinės aplinkybės panašios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors išties nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui turtu, tačiau šios bylos aplinkybės nėra identiškos, nes byloje buvo sprendžiamas pirminio išlaikymo dydžio ir formos nustatymas šalims nutraukiant santuoką, o ne išlaikymo formos pakeitimas dėl galimai pablogėjusios vieno iš tėvų turtinės padėties jau esant ankstesniam susitarimui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar išties atsakovo turtinė padėtis pasikeitė taip, kad jis nebegali vykdyti įsipareigojimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis, nustatyto 2018 m. lapkričio 14 d. teismo patvirtinta šalių taikos sutartimi.

33. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisakė tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.