Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo J. P. prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. J. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su V. D. ir E. L., kuris nuteistas už šią nusikalstamą veiką 2021 m. birželio 8 d. Prancūzijos Bajonos teismo nuosprendžiu, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

2. Kaltinamasis J. P. pateikė pirmosios instancijos teismui 2023 m. spalio 18 d. prašymą, kuris gautas Vilniaus apygardos teisme 2023 m. spalio 19 d., kuriame nurodė, kad baudžiamoji byla nagrinėjama pažeidžiant nacionalines, tarptautines ir Europos Sąjungos normas ir, vadovaujantis BK 8 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsniu arba tiesiogiai taikomomis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, prašė baudžiamąją bylą Nr. 1-84-576/2023 jo atžvilgiu nutraukti.

4. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. sausio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu kaltinamasis J. P. ir jo gynėjai prašė dar kartą spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo kaltinamojo J. P. atžvilgiu. Kaltinamojo ir gynybos įsitikinimu, negalima tęsti proceso ir nagrinėti bylos tol, kol nėra išspręstas 2023 m. spalio 18 d. prašymas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Kaltinamojo J. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skunde prašoma panaikinti 2024 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 1-40-576/2024 BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu arba perduoti prašymą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

6.1. Skunde pažymima, kad pagal nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje suformuluotą kaltinamąjį aktą, J. P. yra kaltinamas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, veikiant organizuotoje grupėje su V. D. ir E. L., nors įsiteisėjusiu Prancūzijos Respublikos 2024 m. birželio 8 d. Bajonos teismo nuosprendžiu buvo konstatuota ir galutinai nuspręsta, kad E. L. padarė šią nusikalstamą veiką vienas, J. P. nebendrininkaujant su E. L. ir nedalyvaujant E. L. veikoje, tokiu būdu kaltinamuoju aktu kvestionuojamos kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsiteisėjusį teismo sprendimą ir juo nustatytas faktines aplinkybes.

6.2. Kaltinamojo gynėjo teigimu, šioje byloje reikšminga ir tai, kad pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo (toliau – KŠSĮ) 54 straipsnio nuostatas, principas non bis in idem (draudimas bausti du kartus už tą patį) pripažįstamas kaip bendrasis Bendrijos teisės principas, kuris suponuoja valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą viena kitos baudžiamosios teisės sistemomis, ir tai, kad kiekviena jų pripažįsta kitose valstybėse narėse galiojančios baudžiamosios teisės taikymą net tuo atveju, kai pritaikius jos pačios nacionalinę teisę, rezultatas būtų kitoks. Be to, šiame straipsnyje įtvirtintas non bis in idem principas suponuoja valstybių narių abipusį pasitikėjimą viena kitos baudžiamosios teisės sistemomis.

6.3. Skunde kaltinamojo gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje non bis in idem principo turinys nepagrįstai buvo aiškinamas atsietai nuo res judicata (galutinis teismo sprendimas) principo nuostatų. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl Prancūzijos Respublikos teismo nagrinėtos nusikalstamos veikos ir šioje baudžiamoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos tapatumo klausimo. Tačiau skundžiamoje nutartyje, akcentuojant aplinkybes, kad J. P. Prancūzijos Respublikos teismo nagrinėtoje byloje nebuvo teisiamas ir nebuvo persekiojamas baudžiamąja tvarka už nusikalstamą veiką, kurios padarymas jam inkriminuotas šioje baudžiamojoje byloje, buvo ignoruoti bylos medžiagoje pateikti oficialūs Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijų atsisakymai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą J. P. atžvilgiu, kurie savo turiniu iš esmės reiškia analogišką sprendimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytam sprendimui. Kaltinamojo gynybos įsitikinimu, minėti Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijų atsakymai, vertinant juos bendrame kontekste su įsiteisėjusiu Prancūzijos Respublikos Bajonos teismo nuosprendžiu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad procesas dėl nusikalstamos veikos, kuri šiuo metu yra inkriminuojama J. P., yra galutinai baigtas. Šiame pabaigtame teisiniame procese įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta tiesa – aptariamą nusikaltimą padarė E. L. vienas. Šis teismo sprendimas yra privalomas ne tik Prancūzijos Respublikos, bet ir Lietuvos Respublikos teismams, šis teismo sprendimas privalo būti vykdomas. Todėl tolimesnis šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas Lietuvos Respublikoje teisiškai negalimas ir sąlygoja esminius BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus.

6.4. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, KŠSĮ 54 straipsnis taip pat taikytinas sprendimams, kuriuos priima valdžios institucija, turinti dalyvauti vykdant baudžiamąjį teisingumą atitinkamoje nacionalinės teisės sistemoje, kaip antai prokuratūra, ir kuriais valstybėje narėje galutinai nutraukiamas baudžiamasis persekiojimas, net jei šie sprendimai priimami nedalyvaujant teismui ir ne teismo sprendimo forma. Todėl, kaltinamojo gynėjo teigimu, aplinkybės, kad sprendimą (nutarimą), kuriuo užbaigiamas baudžiamasis procesas, priėmė prokuratūra, o ne teismas, ir nebuvo paskirta ar vykdyta jokia bausmė, nėra lemiamos vertinant, ar šiuo nutarimu galutinai užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti. Jeigu skundžiamą nutartį priėmusiam teismui kilo abejonių dėl to, ar Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijų atsisakymai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą J. P. atžvilgiu yra laikytini „galutiniais“, bylą nagrinėjantis teismas privalėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva gauti iš Prancūzijos Respublikos informaciją dėl minėtų sprendimų pobūdžio (galutiniai jie ar ne) pagal Prancūzijos Respublikos teisę.

6.5. Kaltinamojo gynėjo skunde taip pat pažymima, kad neatnaujinus proceso Prancūzijos Respublikoje nagrinėtoje byloje, Lietuvos Respublikoje dėl tos pačios veikos, kurios padarymo aplinkybės jau yra nustatytos Prancūzijos Respublikos teismo sprendimu, negali būti priimamas naujas sprendimas, kuriame būtų konstatuota, jog ta pati nusikalstama veika buvo padaryti kitomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi tokiu būdu būtų paneigtos bet kokios Europos Sąjungos teisinio stabilumo prielaidos, t. y. skirtingais ES valstybių narių teismų nuosprendžiais būtų nustatytos skirtingos tos pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Be to, pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose ir kasacinės instancijos teismo praktiką, bet kokia intervencija į užsienio valstybės teismo priimtą sprendimą, nesant tarptautinėje ir (ar) Europos Sąjungos teisėje nustatyto pagrindo, yra negalima.

6.6. Kaltinamojo gynėjas apibendrindamas teigia, kad aplinkybė, jog įsiteisėjusiu Prancūzijos Respublikos Bajonos teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu buvo konstatuota, kad E. L. padarė nusikalstamą veiką veikdamas vienas, kad Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijos atsisakė vykdyti baudžiamąjį persekiojimą J. P. atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, jog šie sprendimai šiuo metu yra įgiję res judicata galią, leidžia daryti išvadą, jog procesas dėl J. P. šiuo metu inkriminuojamos nusikalstamos veikos jau buvo galutinai pabaigtas ir nebegali būti dubliuojamas jokioje kitoje ES valstybėje narėje; joks kitos ES valstybės narės teismas negali paneigti Prancūzijos Respublikos teismo nustatytų to paties nusikaltimo padarymo aplinkybių. Jeigu Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos ar teismas norėtų ginčyti Prancūzijos Respublikos Bajonos teismo nustatytas faktines aplinkybes, jie privalėtų bandyti inicijuoti proceso atnaujinimą Prancūzijos Respublikoje, ir tik procesą atnaujinus, tik panaikinus Prancūzijos Respublikos Bajonos teismo nuosprendį būtų galima kitiems asmenims inkriminuoti kitokias to paties nusikaltimo padarymo aplinkybes. Atitinkamai, tolimesnis šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas sąlygoja esminius BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas nepriimamas ir grąžinamas pareiškėjui.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo argumentais ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad apygardos teismas bylos nagrinėjimo metu galėjo svarstyti ir spręsti kaltinamojo prašymą nutraukti baudžiamąją bylą. Tačiau aukštesnysis teismas, vadovaudamasis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, nemato teisinio pagrindo nagrinėti dėl apygardos teismo nutarties paduotą skundą; kaltinamojo gynėjo skundas žemesniojo teismo negalėjo būti priimtas.

8. Skunde kaltinamojo gynėjas prašo J. P. nutraukti baudžiamąją bylą arba perduoti prašymą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui dėl, kaip teigiama skunde, dvigubo nubaudimo draudimo principo (non bis in idem) pažeidimo.

9. BPK 439 straipsnio 2 dalis numato, kad šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Taigi įstatymo leidėjo yra nustatyta, kad tokio pobūdžio sprendimai iki pilno bylos išnagrinėjimo negali būti skundžiami apeliacine tvarka, kadangi pirmos instancijos teismo teisė ir pareiga išnagrinėti bylą objektyviai ir pilna apimtimi negali būti ribojama jokiais būdais, tame tarpe ir aukštesnės instancijos teismo sprendimais.

10. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Procesiniai sprendimai, kuriais baudžiamoji byla nutraukiama, skundžiami vadovaujantis BPK 318 straipsniu. Galimybė apskųsti tokią nutartį, kuria byla nutraukiama, pagal BPK 318 straipsnį įtvirtinta todėl, kad šia nutartimi yra užbaigiama baudžiamoji byla, t. y. nutartis nutraukti bylą prilygsta baigiamajam aktui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės. Tuo tarpu atmesdamas prašymą nutraukti baudžiamąją bylą teismas teisingai vadovavosi BPK 439 straipsnio tvarka, nors ir nepagrįstai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi apygardos teismui neužkertamas kelias nagrinėti bylą iš esmės, nustatyti joje tiesą, o ją išnagrinėjus – priimti teisėtą ir pagrįstą teismo baigiamąjį aktą. Tais atvejais, kai teismas netenkina prašymo dėl bylos nutraukimo, byla nagrinėjama toliau, proceso dalyviai gali pakartotinai teikti prašymus, taip pat savo argumentus pateikti apeliaciniame skunde. Tačiau nagrinėti skundą BPK X skyriaus tvarka tokiais atvejais nėra teisinio pagrindo (pvz., dėl senaties: Lietuvos apeliacinio teismo lapkričio 19 d. nutartis b. b. Nr. 1N-241-150/2015; 2020 m. liepos 3 d. nutartis b. b. Nr. 1S-207-449/2020; dėl non bis in idem: Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartis b. b. Nr. 1A-57-626/2024; Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis b. b. Nr. 1S-1978-498/2015). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, skundo nepriima ir grąžina jį pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo J. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties nepriimti ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.