- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- 1S-207-449/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta (pirm.), Regina Pocienė, Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- N. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Reginos Pocienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios N. V. gynėjo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamosios N. V. ir jos gynėjo skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. V. kaltinama tuo, kad būdama mažametės D. S. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), globėja ir žinodama, kad X rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) mažametės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L. S., žinodama, kad šis teismo sprendimas dėl įpareigojimo perduoti vaiką turi būti vykdomas skubiai, bei ji įpareigota nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ne vėliau kaip keturioliktą dieną perduoti D. S. (K.) motinai, per teismo nustatytą terminą iki 2011 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimo dalies, įpareigojančios ją perduoti D. S. (K.) motinai L. S., neįvykdė, D. S. (K.) motinai L. S. neperdavė iki tol, kol 2012 m. gegužės 17 d. D. S. (K.) antstolio buvo priverstinai perduota motinai L. S., tai yra, ji nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Tokiais savo veiksmais N. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnyje.
1.1. Taip pat ji kaltinama tuo, kad 2012 m. gegužės 17 d., 6.30 – 7.20 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame jos tėvams L. ir V. A. K., žinodama, kad X rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. (K.) gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L. S. ir ji įpareigota perduoti vaiką motinai, taip pat žinodama, kad 2012 m. kovo 22 d. X rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista prievarta (pašalinant kliūtis) paimti D. S. (K.) iš jos buvimo vietos ir perduoti mergaitę motinai, aktyviais veiksmais trukdė antstolei S. V. vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo globėjos teisėmis, psichiškai gniuždydama vaiką, nežymiai sužalojo L. S. bei, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: antstolei S. V. kartu su Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėmis G. D. bei E. T. atvykus prie namo vykdyti teismo sprendimą ir perduoti vaiką motinai, antstolei S. V. kelis kartus reikalaujant atidaryti užrakintas namo duris, šio reikalavimo nevykdė, namo durų, kurios iš vidaus buvo užremtos medine lenta, neatidarė, lentos nepašalino ir taip užkirto kelią antstolei patekti į namo vidų, po ko, antstolei priėjus prie namo vitrininio lango bei durų ir pakartotinai kelis kartus pareikalavus įleisti į vidų, durų neatidarė, tęsdama nusikalstamus veiksmus D. S. (K.) pastatė prieš langą, antstolei nurodžius patraukti vaiką nuo lango ir jo netraumuoti, šio reikalavimo nevykdė, tokiu būdu vertė vaiką stebėti kliūčių šalinimo veiksmus – techninių priemonių naudojimą, durų laužimą ir stiklo išmušimą, kambario viduje buvusių asmenų priverstinį pašalinimą, taip sukeldama neigiamas vaiko reakcijas, priešingas vaiko interesams, darė žalą vaiko psichiniam vystymuisi ir psichiškai gniuždė vaiką, tęsdama nusikalstamus veiksmus ir antstolei su pareigūnų pagalba patekus į namo vidų, kambaryje, antstolei nurodžius perduoti vaiką, šio teisėto reikalavimo nevykdė – sėdėjo ant kėdės apkabinusi mergaitę ir šaukdama reikalavo jos neliesti, tokiu elgesiu toliau traumavo vaiką ir kliudė Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėms vaiką paimti bei perduoti išieškotojai L. S., po ko, antstolės nurodymu, Y apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos pareigūnams M. G. bei E. S. pradėjus šalinti kliūtį, tai yra kambaryje priėjus prie ant kėdės sėdėjusios ir savo rankomis mažametę D. S. (K.) apglėbusios N. V., M. G. paėmus už N. V. dešinės rankos riešo bei alkūnės sąnarių, tokiu būdu laikant jos dešinę ranką, o tuo metu ir tokiu pat būdu E. S. laikant N. V. kairę ranką už riešo ir alkūnės sąnarių, kad vaiko motina L. S. galėtų atitraukti nuo jos savo dukrą, priešindamasi vaiko paėmimui, N. V. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė L. S. į pilvą ir kojas, tuo padarė L. S. keturias poodines kraujosruvas kairės šlaunies ir blauzdos, priekiniuose ir išoriniuose paviršiuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, o L. S. paėmus mergaitę nuo N. V. kelių bei išėjus iš namo, N. V., atsistojusi nuo kėdės, ištraukė E. S. laikytą kairę ranką ir tyčia kairės rankos kumščiu tris kartus smogė jos dešinę ranką laikiusiam M. G. į dešinę galvos pusę ir veidą, tuo M. G. sukėlė fizinį skausmą, šiais veiksmais N. V. trukdė antstolio veiklai, nežymiai sutrikdė L. S. sveikatą ir pasipriešino valstybės tarnautojui. Tokiais savo veiksmais N. V. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 231 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.
2. Panevėžio apygardos teisme 2020 m. gegužės 25 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji N. V. ir jos gynėjas pateikė prašymus nutraukti šią baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
3. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. protokoline nutartimi atmetė kaltinamosios ir jo gynėjo prašymus nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Teismas nurodė, kad byloje yra duomenys, jog kaltinamoji iki išvykdama iš Lietuvos buvo patraukta įtariamąja, jai buvo pareikšti įtarimai, o tai reiškia, kad ji žinojo apie procesą prieš išvykdama iš Lietuvos. Tokiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog kaltinamoji išvyko iš Lietuvos siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nėra suėję net kalbant apie baudžiamąjį nusižengimą, nes nuo veikos padarymo iki išvykimo – 2013 m. balandžio – gegužės mėnesiais, buvo praėję nepilni vieneri metai. Į Lietuvą kaltinamoji buvo perduota tik praeitų metų spalio – lapkričio mėnesiais. Todėl kaltinamosios ir gynėjo prašymuose nurodyti senaties terminai, teismo vertinimu, dar nėra suėję. Teismas pažymėjo, kad kardomosios priemonės paskyrimas ar nepaskyrimas šiuo atveju nėra tas esminis veiksnys, kuris lemia pripažinimą fakto, ar asmuo slėpėsi ar nesislėpė nuo tyrimo ir teismo.
Šalies argumentai
4. Kaltinamoji N. V. ir jo gynėjas pateikė skundus, kuriuose prašė Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. protokolinę nutartį panaikinti ir nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti šiuos kaltinamosios N. V. ir jos gynėjo skundus. Nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo priimta nutartis dėl bylos nutraukimo, o tiesiog išspręstas proceso dalyvių prašymas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 439 straipsnio 2 dalyje tarp neskundžiamų teismo nutarčių yra nurodytos ir teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų išsprendimo. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamoji ir jos gynėjas skundus padavė dėl neskundžiamos teismo nutarties, todėl atsisakė šiuos skundus priimti.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Kaltinamosios N. V. gynėjas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį, priimti kaltinamosios ir jo skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. teismo nutarties bei šiuos skundus išnagrinėti, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje priimtą protokolinę nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 1-53-491/2020 N. V. atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
6.1. Skunde nurodoma, kad duodama parodymus N. V. nurodė, jog jokių nusikalstamų veikų nepadarė, o taip pat ir nesitarė su kokiais nors kitais asmenimis daryti kokias nors nusikalstamas veikas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 245 straipsnyje, tariamai padaryta nuo 2011 m. gruodžio 30 d. iki 2012 m. gegužės 17 d., o kitos tariamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, tariamai padarytos 2012 m. gegužės 17 d. 6 val. 30 min. – 7 val. 20 min. Kaltinamajame akte nurodyta BK 245 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamajam nusižengimui, o BK 231 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į tariamai N. V. padarytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją, gynėjo nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai jau yra suėję: dėl kaltinimo pagal BK 245 straipsnį – 2015 m. gegužės 17 d., dėl kitų kaltinimų – 2020 m. gegužės 17 d. Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 dalį, taip pat ir į tai, kad N. V. nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, ši baudžiamoji byla turi būti nutraukta, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai (BK 95 straipsnis).
6.1.1. Skunde nurodoma, kad išdėstytais argumentais, vadovaudamasis BPK 48 straipsniu, kaltinamosios gynėjas pirmosios instancijos 2020 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje prašė baudžiamąją bylą Nr. 1-53-491/2020 N. V. atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Iš esmės analogišką prašymą savais argumentais teismo posėdyje pateikė ir pati kaltinamoji. Skunde cituojama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje priimta protokolinė nutartis, kuria šie prašymai atmesti.
6.1.2. Kaltinamosios gynėjo nuomone, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. teismo protokolinė nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta. Pasak gynėjo, teismas neginčija to, kad iki šios dienos kaltinamajame akte nurodytiems kaltinimams yra suėję BK 95 straipsnyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Teismas padarė nepagrįstas išvadas tik apie tai, kad šiuo metu tariamai nėra pagrindo šią bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminams, nes, vadovaujantis BPK 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šie terminai skaičiuojami tada, kai asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Teismas nurodė, kad prieš išvykdama iš Lietuvos N. V. žinojo apie procesą ir tokiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog kaltinamoji išvyko iš Lietuvos siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas konstatavo, jog šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai nėra suėję. Su tokiomis teismo išvadomis gynėjas nesutinka. Jo nuomone, šios išvados yra nepagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
6.1.3. Pasak gynėjo, pagal N. V. padarytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, jeigu per šio BK straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos. Taigi baudžiamasis įstatymas nenumato nutartyje nurodytos sąlygos – kaltinamoji išvyko iš Lietuvos siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Gynėjo nuomone, viena vertus, teismas, atmesdamas kaltinamosios gynybos prašymą, savo nutartyje pagrįstai nedrįso aiškiai konstatuoti, jog N. V. per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo (nes tokiai konstatacijai nebuvo ir nėra jokio pagrindo), o kita vertus, teismo nutartyje išdėstyta išvada apie tai, kad kaltinamoji išvyko iš Lietuvos siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, nesudarė ir nesudaro pagrindo atmesti gynybos prašymą, nes baudžiamasis įstatymas nenumato tokios sąlygos (išvykimo iš Lietuvos), kaip stabdančios ar nutraukiančios nurodytąjį senaties terminą.
6.1.4. Skunde nurodoma, kad N. V. išvyko iš Lietuvos legaliai, ji siekė ne išvengti baudžiamosios atsakomybės, o baimindamasi susidorojimo su ja ir jos šeimos nariais. Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartyje nurodyta, kad pagal duomenis byloje ji iš Lietuvos išvyko baimindamasi susidorojimo su ja, jos šeimos nariais. Be to, šioje nutartyje taip pat buvo pripažinta, jog kardomoji priemonė N. V. iki jai išvykstant iš Lietuvos nebuvo paskirta.
6.1.5. Kaltinamosios gynėjas, vadovaudamasis BPK 349 straipsniu, 440 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsniu, be to, ir BPK 48 straipsniu bei išdėstytais argumentais, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. teismo protokolinę nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
6.2. Skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis taip pat yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Vadovaudamasis jau išdėstytais argumentais, gynėjo nuomone, ši nutartis neatitinka BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei šio BK straipsnio 3 dalies reikalavimų, o taip pat ir 439 straipsnio 2 dalies atskirų nuostatų, ypatingai, jeigu visas procesines normas vertinti ir taikyti kompleksiškai. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. O šio BK straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis motyvais, kurie dėl skunde nurodytų argumentų yra neteisingi ir nepagrįsti, o todėl ir neteisėti, 2020 m. gegužės 25 d. protokoline nutartimi atmetė kaltinamosios N. V. gynybos prašymus dėl bylos nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams. Įvertinant į šio klausimo svarbą, dėl kurio teismas priėmė protokolinę nutartį, gynėjas daro išvadą, kad kaltinamosios gynybos skundų dėl tos nutarties nepriėmimas yra visais atžvilgiais neteisingas, nepagrįstas bei neteisėtas.
6.3. Skunde nurodoma, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas įtvirtintas tiek tarptautiniuose teisės aktuose (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 ir 13 straipsniuose), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1, 2 dalyse, 31 straipsnio 2 dalyje, Baudžiamojo proceso įstatymo 44 straipsnio 3, 4, 5, 10 dalyse). Asmens teisė į teisminę gynybą suponuoja kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės teisminiame procese buvo pažeistos, teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme ir valstybės pareigą užtikrinti veiksmingą šios asmens teisės įgyvendinimo mechanizmą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atskleisdamas šio principo esmę bei reikšmę teisinėje valstybėje, ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad reguliuojant baudžiamojo proceso santykius jokiais atžvilgiais negali būti pažeista Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). Teisė į teismą yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga ir neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas, kuris suponuoja teisingą procesą. Todėl teisės į teisminę gynybą reikšmė ne kartą buvo pabrėžta ir Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje. Šis teismas yra nurodęs, kad teisę į teismą gali įgyvendinti bet kuris asmuo, kuris mano, kad jo naudojimasis teise buvo apribotas neteisėtai (Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos L. C., V. L. and D. M. v. B., nos. 6878/75, 7238/75).
7. Atsiliepimų į paduotą skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamosios N. V. gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama galioti
8. Viena iš kaltinamojo, kaip nagrinėjimo teisme dalyvio, teisių, įtvirtintų BPK 22 straipsnio 3 dalyje, yra teisė teikti prašymus. Pateikti prašymus kaltinamasis gali tiek tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek sprendžiant bet kurį klausimą, kai BPK apie galimybę pateikti prašymą nenurodoma. Tačiau pažymėtina, kad teisėjas, vadovaudamas procesui, laikydamasis kiekvienos šalies teise būti išklausytai principo, visais atvejais turi užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
9. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.
10. Pažymėtina, kad BPK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. To paties BPK straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. Minėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos suteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisę nuspręsti, kokios formos – rašytinės ar protokolinės – nutartis priimti, išsprendus proceso dalyvių prašymus.
11. BPK aiškiai nustato procesinių sprendimų apskundimo terminus ir taisykles, privalomas visiems proceso dalyviams. BPK X dalyje yra reglamentuota žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo tvarka. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Tačiau dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Šios nutartys išvardytos BPK 439 straipsnio 2 dalyje, t. y. nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.
12. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji N. V. ir jos gynėjas 2020 m. gegužės 25 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymus nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones, teismas priėmė protokolinę nutartį, kuria šiuos prašymus atmetė. Kaltinamoji ir jos gynėjas Panevėžio apygardos teismui pateikė skundus dėl šios protokolinės nutarties, prašė panaikinti nutartį ir nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Apygardos teismas, susipažinęs su pateiktais skundais ir konstatavęs, kad teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo nėra skundžiamos BPK X dalies nustatyta tvarka, apskųstąja 2020 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamosios N. V. ir jos gynėjo skundus atsisakė priimti.
13. Atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismas teisingai išsprendė kaltinamosios N. V. ir jos gynėjo pateiktų skundų dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. protokolinės nutarties priėmimo klausimą. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo nutartis, kuria buvo išspręsti nagrinėjant baudžiamąją bylą paduoti kaltinamosios ir jos gynėjos prašymai, pagal BPK 439 straipsnio 2 dalį neskundžiama. Šie prašymai patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo ribas. Nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti kaltinamosios ir jo gynėjo skundų dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. protokolinės nutarties. Toks teismo sprendimas, priešingai nei nurodo skunde kaltinamosios gynėjas, yra teisėtas ir pagrįstas.
14. Pažymėtina, kad šioje nutartyje aukštesnysis teismas, BPK X dalyje nustatyta tvarka spręsdamas klausimą dėl Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2020 m. birželio 4 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pripažino, jog Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. protokolinė nutartis negali būti skundžiama, todėl kiti kaltinamosios N. V. gynėjo skundo argumentai, susiję su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, skundo prašymai panaikinti protokolinę nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nenagrinėtini.
15. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti kaltinamosios teisėti interesai, nebuvo apribotos jos procesinės teisės. Skundžiama nutartimi neužkertamas kelias nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės, nustatyti joje tiesą, o ją išnagrinėjus – priimti teisėta ir pagrįstą teismo baigiamąjį aktą. Kaltinamoji ir jos gynėjas visus prieštaravimus dėl, jų nuomone, neteisingai išspręstų jų prašymų/skundų, šiuo atveju dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino, turės teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.
16. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atmetęs kaltinamosios ir jo gynėjo prašymus nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, apygardos teismas pagrįstai vadovavosi BPK X dalyje nustatyta tvarka ir skundus nagrinėjo pagal BPK 439 straipsnio nuostatas. Tuo atveju, jeigu teismas būtų priėmęs priešingą sprendimą ir baudžiamąją bylą būtų nutraukęs, tai tokių nutarčių dėl bylos nutraukimo apskundimo tvarką reglamentuoja kitos BPK nuostatos, tokiu atveju teismas būtų turėjęs vadovautis BPK 318 straipsniu.
17. Sprendžiant klausimą, kokios teismų nutartys pripažįstamos priimtomis dėl proceso dalyvių prašymų ir kurios yra neskundžiamos, labai svarbi ir jau galiojanti teismų praktika dėl BPK 439 straipsnio 2 dalies aiškinimo, kai paduodamas skundas dėl nutarties, kuria netenkintas tam tikras proceso dalyvio prašymas, t. y. kokie prašymai patenka į minėto straipsnio 2 dalies taikymo apimtį, o kokie – ne.
17.1. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad nutartis, kuria atmestas proceso dalyvio prašymas nutraukti bylą suėjus senaties terminui, patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą neskundžiamų nutarčių sąrašą. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje byloje Nr. 1N-241-150/2015 pasisakyta, kad „apygardos teismas teisingai konstatavo, kad teismo nutartis, kuria buvo išspręsti nagrinėjant baudžiamąją bylą paduoti kaltinamųjų ir kaltinamojo juridinio asmens atstovo rašytiniai prašymai dėl baudžiamosios bylos nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, neskundžiama BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. <...> konkrečiu atveju nebuvo pažeisti kaltinamųjų ir kaltinamojo juridinio asmens teisėti interesai, apribotos jų proceso teisės. Apskųsta nutartimi neužkertamas kelias nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės, nustatyti joje tiesą, o ją išnagrinėjus – priimti teisėtą bei pagrįstą teismo baigiamąjį aktą. Kaltinamieji ir kaltinamojo juridinio asmens atstovas visus prieštaravimus dėl, jų nuomone, neteisingai išspręstų jų prašymų turi teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio“.
17.2. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką didžioji dalis teismo nutarčių dėl proceso dalyvių prašymų yra neskundžiamos, pavyzdžiui, nutartis, kuria atmestas prašymas grąžinti bylą prokurorui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-249-1076/2018), nutartis, kuria netenkintas kaltinamųjų prašymas į bylą civiliniais atsakovais įtraukti tam tikrus asmenis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-71-177/2018) ir pan. Paprastai tokiose nutartyse akcentuojama, kad nutartys priimtos dėl proceso dalyvių prašymų, taip pat tai, kad dėl tokių klausimų proceso dalyviai galės pasisakyti apeliaciniuose skunduose.
17.3. Prie skundžiamų nutarčių, pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pavyzdžiui, nutartis byloje Nr. 1S-50-616/2019, priskiriamos nutartys, kuriomis išspręsti proceso dalyvių prašymai dėl griežtesnių kardomųjų priemonių paskyrimo: „BPK 130-131 ir BPK 132 straipsniuose nustatytos specialios nutarčių dėl kardomųjų priemonių – suėmimo ir namų arešto apskundimo tvarkos teismas turi laikytis taip pat ir tada kai klausimas, susijęs su kardomąja priemone yra sprendžiamas pagal proceso dalyvio prašymą (jeigu tokį prašymą pateikia BPK 130-131, 132 straipsniuose nurodyti subjektai)“.
17.4. Kalbant apie bylos nutraukimą, svarbu paminėti, kad procesiniai sprendimai, kuriais baudžiamoji byla nutraukiama, skundžiami vadovaujantis BPK 318 straipsniu, o ne BPK 439 straipsniu. Galimybė apskųsti tokią nutartį, kuria byla nutraukiama, įtvirtinta todėl, kad šia nutartimi yra užbaigiama byla, t. y. nutartis nutraukti bylą prilygsta baigiamajam aktui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės. Tais atvejais, kai teismas netenkina prašymo dėl bylos nutraukimo, byla nagrinėjama toliau, proceso dalyviai gali pakartotinai teikti prašymus, taip pat argumentus dėl senaties pateikti apeliaciniame skunde.
18. Skundžiamoje Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartyje nurodoma, kad kaltinamosios ir jo gynėjo skundus atsisakoma priimti, nes jie paduoti dėl to paties teismo nutarties, kuria išnagrinėti proceso dalyvių prašymai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir su tokiu BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymu sutinka. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į jau galiojančią teisminę praktiką, kai tokios pačios išvados jau buvo padarytos ir toks pats sprendimas buvo priimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Šioje teismo nutartyje jau nurodytoje baudžiamojoje byloje Nr. 1N-241-150/2015 Lietuvos apeliacinis teismas irgi išnagrinėjo kaltinamųjų fizinių asmenų ir juridinio asmens atstovo skundus dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta nutraukti baudžiamąją bylą suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi šie skundai buvo atmesti ir skundžiama teismo nutartis palikta galioti.
18.1. Ši ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo priimta dėl analogiškų skundų, paduotų dėl tokių pačių proceso dalyvių prašymų išnagrinėjimo kaip ir byloje, kurioje kaltinama N. V.. Todėl atmesdama kaltinamosios gynėjo skundą teisėjų kolegija vadovaujasi ir jau įtvirtinta, galiojančia teismų praktika.
19. Vis dėlto išnagrinėjus N. V. gynėjo skundą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kai kurias kitas šios bylos aplinkybes. Kaltinime nurodytų galimai padarytų nusikalstamų veikų padarymo laikas abejonių ir ginčų nekelia. Nėra jokio ginčo ir dėl to, kada suėjo BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų priėmimo senaties terminai. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tačiau BK 95 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. protokoline nutartimi atmesdamas N. V. ir jos gynėjo prašymus nutraukti baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, šioje nutartyje nurodė, kad senaties terminai nėra suėję. Tokią išvadą motyvavo tuo, kad byloje yra duomenys, jog N. V. išvyko iš Lietuvos jau būdama įtariamąja. Jai buvo pranešta apie įtarimus, todėl yra pagrindas pripažinti, kad N. V. iš Lietuvos išvyko siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Su tokia teismo išvada kaltinamoji N. V. nesutinka. Jau tame pačiame prašyme nutraukti bylą dėl senaties ji buvo nurodžiusi, kad į X išvyko dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo, todėl senaties eiga šiame procese niekada nebuvo sustojusi. Kaltinamosios N. V. ir jos gynėjo skunduose dėl 2020 m. gegužės 25 d. nutarties bei gynėjo skunde dėl skundžiamos 2020 m. birželio 4 d. nutarties dėstomi dar ir papildomi argumentai, jų nuomone, rodantys, kad N. V. nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, todėl senaties eiga nebuvo sustojusi.
19.1. Aptartos bylos aplinkybės rodo, kad sprendžiant klausimą dėl BK 95 straipsnio taikymo šioje byloje nepakaks vien tik apskaičiuoti terminą nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Būtina ištirti ir įvertinti ir kitus bylos duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius N. V. pasislėpimą nuo ikiteisminio tyrimo, ir tik tada spręsti klausimą dėl atitinkamų BK 95 straipsnio nuostatų taikymo.
19.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant skundus dėl žemesniųjų teismų nutarčių BPK X dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas neatliekamas ir sprendimas priimamas remiantis tik abejonių nekeliančiais bylos duomenimis. Todėl nagrinėjant skundus BPK X dalyje nustatyta tvarka nustatyti, ar N. V. tikrai slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ir ar jai senaties eiga buvo sustojusi, o jeigu taip, tai kada atsinaujino, šiuo metu apeliacinės instancijos teismas tiesiog neturi galimybės. Tai turi išsamiai ištirti ir dėl to nuosprendyje arba nutartyje išdėstyti motyvuotas išvadas būtent pirmosios instancijos teismas. O nuo šių išvadų priklausys ir koks sprendimas šioje byloje bus priimtas. Prokuroras, surašęs šioje byloje kaltinamąjį aktą ir perdavęs bylą teismui, byloje esančiais duomenimis grindžia kaltinimo nuomonę, kad N. V. nuo ikiteisminio tyrimo buvo pasislėpusi, todėl BPK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti senaties terminai dar nesuėję. Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Todėl kaltinamoji N. V. ir jos gynėjas teisminio nagrinėjimo metu turi teisę pateikti ir papildomus duomenis, patvirtinančius jų argumentus, ir prašymus dėl tokių duomenų išreikalavimo. Nesutikdami su nuosprendžiu, taip pat ir su jo dalimi dėl BK 95 straipsnio taikymo, visi nagrinėjimo teisme dalyviai galės dėl to nuosprendį apskųsti apeliacine tvarka, apie tai šioje nutartyje jau buvo pasisakyta.
20. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamosios N. V. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį.
Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.